Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įmonės funkcijos
pagrindines funkcijas:
1) įgyvendina centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą;
2) privatizuoja jai patikėjimo teise perduotas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas;
3) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus;
4) rengia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą.;
5) atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją. 2.
nekilnojamojo turto valdymą:
1) valdo, naudoja jai įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir jais disponuoja;
2) parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą;
3) gali sudaryti sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimo;
4) teikia patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas pagal kartu su panaudos sutartimis su turto valdytojais sudarytas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis;
5) teikia teisės aktų nustatyta tvarka išvadas dėl turto valdytojų derinti pateiktų sprendimų, susijusių su jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, projektų;
6) pagal teisės aktų nustatytus rodiklius ir normatyvus vertina administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumą ir rengia apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų sąnaudų ir naudos analizės vertinimus;
7) įsigyja naują administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą (pirkdama, statydama), organizuoja ir koordinuoja valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą įstatymų nustatyta tvarka;
8) atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo;
9) atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas;
10) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu. 3.
nustatyta tvarka perduotų valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą:
1) atstovauja Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės interesams valdydama, naudodama jai patikėjimo teise perduotas valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas ir jomis disponuodama;
2) perima ir valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas;
3) sudaro su kitais akcininkais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis sutartis;
4) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo;
5) perleidžia vykdydama privatizavimo sandorius įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas;
6) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su jai patikėjimo teise perduotų valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu. 4.
administruodama pagal pavedimo sutartis su Finansų ministerija jai perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
1) vykdo mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, kurių išieškojimas jai perduotas teisės aktų nustatyta tvarka, išieškojimą;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka su perduotų administruoti paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų administravimu susijusias veiklas;
3) vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimą;
4) perima, vykdydama skolų valstybei išieškojimą, valstybės nuosavybėn skolininkų arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyko jo parduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoja ir parduoda Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka;
5) parduoda reikalavimo teises pagal jai perduotas išieškoti skolas Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka;
6) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su skolų valstybei išieškojimu ir paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų administravimu. 5.
valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją :
1) stebi ir analizuoja, kaip valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų;
2) rengia ir viešai skelbia apibendrinančias ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų ir teikia rekomendacijas dėl šių rodiklių gerinimo;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms dėl strategijų rengimo ir valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo;
5) teikia siūlymus svarstant dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus;
6) teikia siūlymus dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų nekomercinių funkcijų;
7) atlieka kitas teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gero valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Valentinas Bukauskas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pagrindines funkcijas:
1) įgyvendina centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą;
2) privatizuoja jai patikėjimo teise perduotas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas;
3) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus;
4) rengia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą;
5) atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomos įmonės) valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją. 2.
nekilnojamojo turto valdymą:
1) valdo, naudoja jai įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir jais disponuoja;
2) parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą;
3) gali sudaryti sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimo;
4) teikia patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas pagal kartu su panaudos sutartimis su turto valdytojais sudarytas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis;
5) teikia teisės aktų nustatyta tvarka išvadas dėl turto valdytojų derinti pateiktų sprendimų, susijusių su jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, projektų;
6) pagal teisės aktų nustatytus rodiklius ir normatyvus vertina administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumą ir rengia apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų sąnaudų ir naudos analizės vertinimus;
7) įsigyja naują administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą (pirkdama, statydama), organizuoja ir koordinuoja valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą įstatymų nustatyta tvarka;
8) atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo;
9) atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas;
10) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu. 3.
nustatyta tvarka perduotų valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą:
1) atstovauja Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės interesams valdydama, naudodama jai patikėjimo teise perduotas valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas ir jomis disponuodama;
2) perima ir valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas;
3) sudaro su kitais akcininkais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis sutartis;
4) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo;
5) perleidžia vykdydama privatizavimo sandorius įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas;
6) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su jai patikėjimo teise perduotų valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu. 4.
administruodama pagal pavedimo sutartis su Finansų ministerija jai perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
1) vykdo mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, kurių išieškojimas jai perduotas teisės aktų nustatyta tvarka, išieškojimą;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka su perduotų administruoti paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų administravimu susijusias veiklas;
3) vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimą;
4) perima, vykdydama skolų valstybei išieškojimą, valstybės nuosavybėn skolininkų arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyko jo parduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoja ir parduoda Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka;
5) parduoda reikalavimo teises pagal jai perduotas išieškoti skolas Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka;
6) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su skolų valstybei išieškojimu ir paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų administravimu. 5.
valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją :
1) turi teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, gauti informaciją apie šių įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu, valstybei įgyvendinant turtines ir neturtines teises; gavusi šią informaciją stebi ir analizuoja, kaip šios įmonės laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų;
2) rengia ir viešai skelbia apibendrinamąsias ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio , teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, dėl šių įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų ir teikia rekomendacijas dėl šių rodiklių gerinimo;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms dėl strategijų rengimo ir valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo;
5) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimais;
6) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, dėl šių įmonių atliekamų nekomercinių funkcijų;
7) atlieka kitas Vyriausybės nutarimuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. balandžio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. balandžio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas). Valstybės įmonės, taip pat akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei priklausančios akcijos suteikia balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – valstybės valdomos įmonės), veikia svarbiose ūkio srityse (energetikos, transporto, miškininkystės), dalis jų įgyvendina valstybės strateginius tikslus, vykdo svarbiausius infrastruktūros projektus. Šios įmonės sukuria ženklią dalį bendrojo vidaus produkto, teikia darbą didelei daliai Lietuvos gyventojų, atlieka įvairias socialines funkcijas ir yra reikšmingas valstybės, o kartu ir visų jos piliečių turtas. Kartu su tuo kyla iššūkis tinkamai valdyti šį turtą, siekiant iš jo kuo didesnės, nebūtinai ekonominės, naudos. Praėjusiais metais tęsiant Lietuvoje vykdomą valstybės valdomų įmonių pertvarką sukurtos šios teisinio reguliavimo priemonės:
1) nustatyta pareiga valstybės valdomoms įmonėms teikti valstybei atstovaujančiai institucijai informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus;
2) patobulinta valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarka – joje numatyta ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo renkamos bendrovės valdybos, bet ir stebėtojų tarybos narių atitiktis nepriklausomumo ir kompetencijos reikalavimams. Seimui 2014 m. rudenį priėmus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimus, į valstybės įmonių valdybas bus skiriami nepriklausomi nariai.
Kas ketvirtį rengiamos ir viešai skelbiamos apibendrintos ataskaitos apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir jos rezultatus (per pastaruosius 5 metus parengtos 5 metinės ir 14 ketvirtinių ataskaitų). 2014 m. pirmą kartą valstybės valdomos įmonės pateikė informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus, atskirdamos komercinės ir nekomercinės veiklos rodiklius. Specialiuosius įpareigojimus vykdo daugiau nei pusė visų valstybės valdomų įmonių. Metinėje viešai paskelbtoje 2013 m. ataskaitoje apie įmonių veiklą ir jos rezultatus, be kita ko, pateikta apibendrinta informacija apie įmonių vykdomus specialiuosius įpareigojimus, įvardinama jų atskyrimo nuo komercinės veiklos nauda valstybei, rinkos dalyviams, pačioms valstybės valdomoms įmonėms. Tęsiant pradėtus darbus, stebimas valstybės valdomų įmonių pertvarkos įgyvendinimas, priimtų teisės aktų laikymasis. Nuolatinei valstybės valdomų įmonių veiklos stebėsenai ir analizei vykdyti valstybės įmonėje Valstybės turto fonde (nuo 2014 m. spalio 1 d. – valstybės įmonė Turto bankas) Vyriausybės nutarimu įkurta nepriklausoma struktūra – Valdymo koordinavimo centras, kuris stebi ir analizuoja, kaip įmonės laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų, kaip įgyvendina veiklos tikslus, teikia siūlymus dėl įmonių strateginių veiklos planų tobulinimo, konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės kaip valstybės įmonės savininkės ar bendrovės akcininkės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, ir teikia rekomendacijas dėl šių rodiklių gerinimo, kas ketvirtį rengia viešai skelbiamas ataskaitas apie įmonių veiklą ir jos rezultatus.
Pradėjus įgyvendinti valstybės valdomų įmonių atliekamų komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimą ir priėmus teisės aktus, Valdymo koordinavimo centras analizuoja valstybės valdomų įmonių pateiktą informaciją apie specialiųjų įpareigojimų vykdymą ir jų finansinius duomenis. 2014 m. spalio
valdytojo įstatymui, kuriame nėra numatyta funkcijų, susijusių su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos principais, nebeliko teisinio pagrindo Valdymo koordinavimo centro funkcijoms vykdyti. Lietuvoje tęsiamą valstybės valdomų įmonių pertvarką ir įmonių gerosios valdysenos įgyvendinimą pozityviai vertina Tarptautinės organizacijos. Europos Sąjungos Taryba 2014 m. liepos 8 d. rekomendacijoje „Dėl
plataus užmojo valstybės valdomų įmonių reformą, trumpai aptarė priimtus teisės aktus ir teikiamus teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus nepriklausomi nariai galėtų būti siūlomi į valstybės įmonių valdybas.
Lietuvai 2014-2015 m. rekomenduojama užbaigti valstybės valdomų įmonių reformą, visų pirma užtikrinti VVĮ komercinės ir nekomercinės veiklos atskyrimą, stiprinti VVĮ valdybas, stebėti, kad būtų laikomasi reformos reikalavimų. Tarptautinio valiutos fondo misijos valdyba 2014 m. kovo mėnesį baigusi darbą Lietuvoje savo išvadose taip pat išreiškė pritarimą valstybės valdomų įmonių reformai. Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau –
šaliai svarbus šios organizacijos pozityvus pažangos valstybės valdomų įmonių valdymo srityje vertinimas. Lietuva 2013 metų viduryje pakviesta dalyvauti EBPO Bendrovių valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje (toliau – Darbo grupė) Dalyvio statusu. Lietuvai darbo grupėje atstovauja Ūkio ministerijos ir Valdymo koordinavimo centro atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 25 d. pasitarime (protokolas Nr. 13, 1 klausimas) valstybės įmonei Valstybės turto fondui (nuo 2014 m. spalio 1 d. – valstybės įmonė Turto bankas) kartu su Ūkio ministerija pavesta tęsti aktyvų dalyvavimą Darbo grupės veikloje. 2013 – 2015 m. dalyvauta Darbo grupės veikloje – septyniuose darbo grupės posėdžiuose, užpildyti septyni EBPO klausimynai VVĮ klausimais. Lietuva 2014 m. pavasarį kreipėsi į EBPO Generalinį Sekretorių su prašymu įvertinti Lietuvoje taikomų įmonių valdysenos principų atitikimą EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės valdomoms įmonėms, ir atlikti valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūrą. Šių metų pradžioje pradėjus peržiūrą, Ūkio ministerijos atstovai kartu su Valdymo koordinavimo centro darbuotojais užpildė didžiąją dalį EBPO pateiktų klausimynų.
Š. m. kovo 11-12 d. vykusiame Darbo grupės posėdyje Lietuvos atstovai pristatė šalies valstybės valdomų įmonių valdymo ypatumus, atsakė į šalių-narių pateiktus klausimus. Šiame darbe būtini žmogiškųjų išteklių resursai, todėl itin svarus Valdymo koordinavimo centro darbuotojų indėlis. Atsižvelgiant į siekį užtikrinti valstybės valdomų įmonių pertvarkos priemonių įgyvendinimo ir įmonių gerosios valdysenos tęstinumą, įstatymo projektu siūlomi Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymui Nr. XII-791, nebeliko teisinio pagrindo Valdymo koordinavimo centro funkcijoms, susijusioms su valstybės valdomų įmonių gero valdymo principų diegimu, vykdyti. Tokiu būdu, valstybės valdomų įmonių reforma, davusi teigiamų rezultatų, teigiamai vertinama ir tarptautinių organizacijų, nustos būti tęsiama. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 4 straipsnį, papildant 1 dalį 5 punktu ir 5 dalimi ir nustatant, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoj as atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją – stebi ir analizuoja, kaip valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų; rengia ir viešai skelbia apibendrinančias ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą; konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų ir teikia rekomendacijas dėl šių rodiklių gerinimo; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms dėl strategijų rengimo ir valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo; teikia siūlymus svarstant dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus; teikia siūlymus dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų nekomercinių funkcijų; atlieka kitas teisės aktuose jai priskirtas funkcijas. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai kartu su Ministro Pirmininko tarnyba ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengus pirmąją nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų metinę apžvalgą, paaiškėjo, kad valstybė yra didžiausia šalyje turto savininkė, tačiau turtas valdomas ne visada ekonomiškai, turto generuojama grąža menka. Taip pat pastebėta, kad valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai gerokai blogesni nei privačiame sektoriuje veikiančių įmonių, trūksta skaidrumo, įmonėms nekeliami aiškūs tikslai, o kolegialių valdymo organų sudėtis neatitinka tarptautinių gerosios valdysenos principų. Visa tai sąlygojo valstybės valdomų įmonių valdymo reformos būtinybę. Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformos priemones, Lietuvoje kas ketvirtį pradėtos rengti ir skelbti ataskaitos apie šių įmonių veiklą ir jos rezultatus. Šias ataskaitas rengia Valdymo koordinavimo centras. Reguliariai ir viešai teikiama įmonių atskaitomybė didina jų veiklos skaidrumą, skatina pačias įmones gerinti savo veiklą, padeda visuomenei stebėti pokyčius valstybės valdomų įmonių portfelyje ir tinkamai bei laiku į juos reaguoti. Valstybės institucijos savo ruožtu turi galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl tinkamo valstybės turto panaudojimo. Svarbu pažymėti, jog Valdymo koordinavimo centro atliekamos funkcijos įgyvendinant valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos praktiką prisideda prie šių įmonių veiklos skaidrumo ir efektyvumo.
pardavimo pajamos viršijo 7,5 milijardo litų, uždirbta beveik pusė milijardo litų normalizuoto grynojo pelno, o nuosavo kapitalo grąža per metus ūgtelėjo 0,6 procentinio punkto. 2013 metų VVĮ grąža valstybei sudarė 155,7 mln. litų – tai 3,7 proc. daugiau nei 2012 metais. Iš jų, valstybei paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 58,3 mln. litų (2010 metais į valstybės biudžetą pervesta 41,3 mln. litų). Be to, šios įmonės atlieka itin svarbias socialines funkcijas, atlikdamos gyvybiškai svarbias energetikos ar transporto paslaugas bei įdarbindamos beveik 41 tūkst. darbuotojų, kurių daugiau nei pusė (57,9 proc.) dirbo susisiekimo sektoriuje. Siekiant užtikrinti valstybės valdomų įmonių reformos priemonių įgyvendinimo tęstinumą, būtina įtvirtinti, kad pirmiau paminėtos funkcijos ir toliau būtų atliekamos. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Valstybės valdomų įmonių veiklos ir pasiektų rezultatų viešinimas sudaro sąlygas atskleisti valstybės valdomų įmonių veiklą ir jos rezultatus, tuo pačiu mažina šešėlinės ekonomikos mastą. Dėl šios priežasties tikėtina, kad valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diegimas gerins kriminogeninę situaciją ir mažins korupcijos lygį. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Gerosios valdysenos principai leidžia išaiškinti ir pašalinti atvejus, kai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamos išskirtinės sąlygos veikti rinkoje. Tai sudarys palankias sąlygas verslui – valstybės valdomos įmonės veiks konkurencinėje aplinkoje, vienodomis sąlygomis su kitais ūkio subjektais. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo valstybės įmonei Valstybės turto fondui pavesta atlikti Valdymo koordinavimo centro funkcijas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jis turėtų įsigalioti kartu su įstatymu, kurio projektas teikiamas. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valdymo koordinavimo centro funkcijoms atlikti 2014 metais skirta 142 586 eurų. Šioms funkcijoms atlikti 2015 metais numatyta 159
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybės valdomos įmonės, geroji valdysena. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Valentinas Bukauskas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-0 - Nr. Į 2015-03-20 Nr. XIIP-2842 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRALIZUOTAI VALDOMO VALSTYBĖS TURTO VALDYTOJO ĮSTATYMO NR. XII-791 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2842 Išnagrinėję 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2842 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2015-03-24 Nr. XIIP-2842 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktu nustatant, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininke yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma aukščiau minėtos funkcijos įgyvendinimą detalizuoti. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2631(2). Pastaruoju projektu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teikiamame įstatymo projekte nurodytas funkcijas vykdytų ne Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, bet viešoji įstaiga
„Stebėsenos ir prognozių agentūra“. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų
nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, projekto nuostatų valstybės įmonių ,,geras valdymas“, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, ,,geras valdymas“, ,,gero valdymo politika“ turinys nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šias nuostatas apibrėžti ar jas detalizuoti.
Pastebėtina ir tai, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlomą teisinį reguliavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atliktų visų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi akcijų, gero valdymo politikos įgyvendinimą. Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, kad gero valdymo politikos įgyvendinimas apimtų tik valstybės valdomų įmonių (valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) veiklos stebėseną, analizę ir pan. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka tam tikras jai priskirtas funkcijas. Tačiau projekte nenurodoma kokia yra, ar bent galėtų būti, tokių funkcijų teisinė reikšmė. Pavyzdžiui, neaišku kokia būtų pasiūlymo dėl dividendų ar pelno įmokų nustatymo teisinė reikšmė: ar toks pasiūlymas turėtų būti apsvarstytas, ar įvertintas, ar į jį atsižvelgta, ar taikomos kokios nors sankcijos dėl pasiūlymų nesilaikymo ir t.t.. Nenustačius jokios atliekamų funkcijų teisinės reikšmės, jos galimai taptų savitikslės, t.y. būtų atliekamos tik tam, kad būtų atliekamos, ir jokie subjektai nesiimtų jokių veiksmų, galimai net nesusipažintų su tam tikrais Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės aktais. Be to, aptartame kontekste aptartina ir tai, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nenustatomi jokie valdingi įgalinimai, kurių pagrindu jis galėtų vykdyti jam nustatomas funkcijas, o koordinuojamiems subjektams nenustatomos jokios pareigos, susijusios su galimybe užtikrinti tokių funkcijų vykdymą.
Pastebėtina, jog neaišku, pavyzdžiui, kokias teises turėtų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas siekdamas įgyvendinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatomą funkciją. Tam kad įvertinti, ar įmonė laikosi teisės aktuose jai nustatytų reikalavimų, nepakaktų vien susipažinti su įmonės interneto svetainėje pateikta informacija. Siekiant įvykdyti šią funkciją galimai reikėtų susipažinti su tam tikrais įmonės veiklos dokumentais, kurie gali būti, pavyzdžiui, slapti. Siūlytina sureguliuoti aptariamus teisinius aspektus teikiamame įstatymo projekte, kadangi nuostatos, susijusios su asmenų teisėmis, gali būti įtvirtintos tik įstatyminiu reguliavimu. Atskirai pastebėtina ir tai, jog siūloma funkcija galimai dubliuotų Valstybės kontrolės veiklą. Apibendrinant šiame punkte išsakytas pastabas, pastebėtina, jog teikiamas įstatymo projektas stokoja teisinio reguliavimo, susijusio su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisiniu statusu: neaiški šio subjekto teisinė padėtis, jo sprendimų teisinė reikšmė, šio subjekto atsakomybė vykdant savo veiklą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka kitas teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gero valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimu.
Ši nuostata derintina su Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai valstybės įmonėms gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį subjektą ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, projekte tokią valstybės instituciją reikėtų nurodyti. 4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. Pastebėtina, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data galimai yra nereali, nes nuo šios išvados teikimo dienos iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos liko tik 8 dienos. O pagal Konstitucijos 71 straipsnį vien Respublikos Prezidentas turi 10 dienų po įstatymo įteikimo jo pasirašymui arba grąžinimui, nekalbant apie laiką reikalingą įstatymui priimti. Siūlytina nustatyti teisės aktų nuostatomis ir objektyviais kriterijais pagrįstą įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma regliuotiuoti valstybės valdomų įmonių (valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) valdymo politikos įgyvendinimą. Valstybės įmonės, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos yra valstybės turtas.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Saulius Švedas Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRALIZUOTAI VALDOMO VALSTYBĖS TURTO
2015-03-26 Nr. XIIP-2842(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Saulius Švedas Dainius Zebleckis
komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: laikinai einanti Audito komiteto biuro vedėjo pareigas Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-241 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 punktu nustatant, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininke yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma aukščiau minėtos funkcijos įgyvendinimą detalizuoti. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2631(2). Pastaruoju projektu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teikiamame įstatymo projekte nurodytas funkcijas vykdytų ne Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, bet viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, projekto nuostatų valstybės įmonių ,,geras valdymas“, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, ,,geras valdymas“, ,,gero valdymo politika“ turinys nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šias nuostatas apibrėžti ar jas detalizuoti. Pastebėtina ir tai, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlomą teisinį reguliavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atliktų visų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi akcijų, gero valdymo politikos įgyvendinimą.
Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, kad gero valdymo politikos įgyvendinimas apimtų tik valstybės valdomų įmonių (valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) veiklos stebėseną, analizę ir pan. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka tam tikras jai priskirtas funkcijas. Tačiau projekte nenurodoma kokia yra, ar bent galėtų būti, tokių funkcijų teisinė reikšmė. Pavyzdžiui, neaišku kokia būtų pasiūlymo dėl dividendų ar pelno įmokų nustatymo teisinė reikšmė: ar toks pasiūlymas turėtų būti apsvarstytas, ar įvertintas, ar į jį atsižvelgta, ar taikomos kokios nors sankcijos dėl pasiūlymų nesilaikymo ir t.t.. Nenustačius jokios atliekamų funkcijų teisinės reikšmės, jos galimai taptų savitikslės, t.y. būtų atliekamos tik tam, kad būtų atliekamos, ir jokie subjektai nesiimtų jokių veiksmų, galimai net nesusipažintų su tam tikrais Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės aktais. Be to, aptartame kontekste aptartina ir tai, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nenustatomi jokie valdingi įgalinimai, kurių pagrindu jis galėtų vykdyti jam nustatomas funkcijas, o koordinuojamiems subjektams nenustatomos jokios pareigos, susijusios su galimybe užtikrinti tokių funkcijų vykdymą.
Pastebėtina, jog neaišku, pavyzdžiui, kokias teises turėtų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas siekdamas įgyvendinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatomą funkciją. Tam kad įvertinti, ar įmonė laikosi teisės aktuose jai nustatytų reikalavimų, nepakaktų vien susipažinti su įmonės interneto svetainėje pateikta informacija. Siekiant įvykdyti šią funkciją galimai reikėtų susipažinti su tam tikrais įmonės veiklos dokumentais, kurie gali būti, pavyzdžiui, slapti. Siūlytina sureguliuoti aptariamus teisinius aspektus teikiamame įstatymo projekte, kadangi nuostatos, susijusios su asmenų teisėmis, gali būti įtvirtintos tik įstatyminiu reguliavimu. Atskirai pastebėtina ir tai, jog siūloma funkcija galimai dubliuotų Valstybės kontrolės veiklą. Apibendrinant šiame punkte išsakytas pastabas, pastebėtina, jog teikiamas įstatymo projektas stokoja teisinio reguliavimo, susijusio su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisiniu statusu: neaiški šio subjekto teisinė padėtis, jo sprendimų teisinė reikšmė, šio subjekto atsakomybė vykdant savo veiklą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka kitas teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gero valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimu.
Ši nuostata derintina su Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai valstybės įmonėms gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį subjektą ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, projekte tokią valstybės instituciją reikėtų nurodyti. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. Pastebėtina, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data galimai yra nereali, nes nuo šios išvados teikimo dienos iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos liko tik 8 dienos. O pagal Konstitucijos 71 straipsnį vien Respublikos Prezidentas turi 10 dienų po įstatymo įteikimo jo pasirašymui arba grąžinimui, nekalbant apie laiką reikalingą įstatymui priimti. Siūlytina nustatyti teisės aktų nuostatomis ir objektyviais kriterijais pagrįstą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
projektu siūloma reguliuoti valstybės valdomų įmonių (valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) valdymo politikos įgyvendinimą. Valstybės įmonės, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos yra valstybės turtas.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko teises įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą šiuo atveju gauti netikslinga, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo pateikusi Seimui Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-802
viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pavesti vykdyti tokias pačias funkcijas, kaip šiame įstatymo projekte – Centralizuotai valdomo valstybės turto val dytojui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2842
(2) ir, atsižvelgiant į tai, siūlyti Seimo plenarinio posėdžio metu kartu svarstyti ir atmesti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2631 (2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė