Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnį trečiąja dalimi:
„Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Pasirašė:
63Kazys Grybauskas 64.
Projekto Nr. XIIP-2841(2) lyginamasis variantas
Papildyti 56 straipsnį trečiąja dalimi: „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas arba EŽTT) Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr.34932/04) (toliau – sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą ) pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas pareiškėjui (asmeniui), kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 Protokolo 3 straipsniui. EŽTT, nustatydamas ribojimo neproporcingumą Konvencijos atžvilgiu, lemiamą reikšmę suteikė pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės į parlamentą ribojimo nekintamumui – apribojimui ne tik nenustatytas joks terminas (pasak Teismo, pareiškėjui būti renkamam į parlamentą draudimas yra „ nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio
“), bet ir jį pagrindžianti taisyklė turi konstitucinį
pagrindą. Taigi vertinant priemonės, kuria apribojamas naudojimasis Konstitucijos
suteikta termino nustatymui ir galimybei peržiūrėti tokią priemonę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis Europoje . Daugumoje valstybių Europos Tarybos narių, kurios yra respublikos ir valstybės vadovui gali būti pradėtas apkaltos procesas, apkalta neturi tiesioginio poveikio atitinkamo asmens rinkimų ar kitoms politinėms teisėms. Kitose šios kategorijos valstybėse arba nėra tiesioginio poveikio naudojimuisi teise būti renkamam parlamento rinkimuose, arba tam, kad būtų pritaikyti apribojimai, reikia specialaus teismo sprendimo, ir jie nustatomi tik tam tikram terminui.
Pavyzdžiui, Austrijoje, jeigu Federacijos Prezidentas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka ir jei yra ypač sunkinančių aplinkybių, Konstitucinis Teismas gali laikinai atimti „politines teises“. Panašiai yra Lenkijoje, kurioje specialusis teismas, kompetentingas spręsti tokias bylas, be prezidento pašalinimo iš pareigų gali laikinai atimti jo tam tikras politines teises (bendras draudimas būti renkamam iki 10 metų, draudimas panašų laikotarpį užimti tam tikras pareigas ir ordinų bei kitų garbės titulų atėmimas). Čekijoje ir Slovakijoje asmuo, pašalintas iš prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka, visam laikui netenka teisės būti renkamas prezidentu, bet gali būti kandidatu kituose rinkimuose. Rusijoje draudžiama būti renkamam prezidento rinkimuose, surengtuose dėl jo pašalinimo iš pareigų. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vykdyti EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra. Prižiūrint Ministrų Komitetui, valstybė atsakovė gali laisvai pasirinkti, kokiomis priemonėmis ji atliks savo teisinę pareigą pagal Konvencijos 46 straipsnį. Pagal šį straipsnį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. gegužės 10 d. patvirtintas Sprendimų ir taikių susitarimų sąlygų vykdymo priežiūros taisykles, tinkamas Teismo sprendimo įvykdymas apima individualiąsias priemones, siekiant nutraukti Teismo konstatuotą pažeidimą ir atitaisyti jo padarinius, bei bendrąsias priemones, siekiant užkirsti kelią naujiems panašiems pažeidimams arba nutraukti besitęsiančius pažeidimus.
Taip pat akcentuotina, kad nuo 2011 m. sausio 11 d. veikia „dviejų bėgių“ - standartinė ir sustiprinta EŽTT sprendimų vykdymo priežiūros sistema, pagal
susitikime Nr. 1092 patvirtintus naujus Ministrų Komiteto darbo metodus. EŽTT atkreipė dėmesį, kad sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu. Tai akivaizdu iš Konvencijos
laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“. EŽTT akcentavo, kad „žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“ privalo būti užtikrinta visais atvejais. Po sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 15 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo parengti (toliau Darbo grupė). Darbo grupė 2011 m. gegužės 31 d. pateikė parengtus apibendrintus pasiūlymus dėl sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo ir priėjo prie išvados, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą yra būtina atsisakyti konstitucinio ribojimo, kuris, kaip jau buvo minėta, buvo pripažintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio bei neproporcingas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio požiūriu.
Toks ribojimas, atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos konstitucinės teisės ir Konstitucijos sistemą, gali būti panaikintas tik priėmus reikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas. Siekiant suderinti Lietuvos teisę su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Konvenciją, Konstitucijos pataisomis reikia nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmenims, pašalintiems iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, praėjus tam tikram laikui vėl būti renkamiems ir užimti tam tikras pareigas. Seimas 2012 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą reiškia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr.
iš jų kyla Lietuvos Respublikos tarptautinis įsipareigojimas garantuoti asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmens, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, teisę būti išrinktam Seimo nariu, yra nesuderinamos su Konstitucijos, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis. Konstitucinis Teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, kad konstituciniai apkaltos, priesaikos ir rinkimų teisės institutai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir integruoti; pakeitus bet kurį iš šių institutų elementų būtų pakeistas ir kitų susijusių institutų turinys, t. y. visuose minėtuose konstituciniuose institutuose įtvirtintų vertybių sistema. Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tačiau tuo pačiu Konstitucinis Teismas paminėjo, kad, vykdydama pareigą vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublika privalo pašalinti minėtą Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą - priimti atitinkamą (-as) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą (-as). Seimo narių grupė 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-5001. Teisės ir Teisėtvarkos komiteto siūlymu Konstitucijos keitimo įstatymo projektas buvo patobulintas, parengiant iš esmės naują nebe Konstitucijos 56 straipsnio, bet Lietuvos Respublikos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-5001(2). Kartu pateiktas ir Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1121(2). Po svarstymo Seime projektams buvo pritarta. 2014 m. sausio 23 d. neeilinės Seimo sesijos posėdyje Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-5001(2) (ir Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1121(2)) iš Seimo darbotvarkės buvo išbraukti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų priėmimui užtrukus, Europos Tarybos Ministrų Komiteto, prižiūrinčio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą, 1208 DH žmogaus teisių 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu buvo priimtas sprendimas taikyti byloje Paksas prieš Lietuvą byloje sustiprintą vykdymo priežiūrą. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, minėtu sprendimu dėl sustiprintos vykdymo priežiūros taikymo – pažymėjęs reikiamų Konstitucijos pataisų priėmimo inicijavimą – paragino Lietuvos institucijas byloje Paksas prieš Lietuvą šiuo atžvilgiu siekti apčiuopiamo progreso.
Kartu nutarta grįžti prie Lietuvos valdžios institucijų veiksmų, užtikrinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą įvykdymą, vertinimo 2015 m. kovo mėnesį, potencialiai jų vykdymą apsvarstant viešuose debatuose, įvyksiančiuose Europos Tarybos Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžio metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu pagal galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Nepakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, konstitucinės doktrinos keitimas priesaikos instituto aprėpties ir jos reikšmės atžvilgiu nėra galimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įtvirtinus nuostatą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo dešimt metų, būtų nustatytas apibrėžtas ir protingas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio požiūriu pasyviosios rinkimų teisės ribojimo terminas. Taip pat būtų atsižvelgiama į EŽTT sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą argumentus, EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus pasyviosios rinkimų teisės ribojimo proporcingumui bei į kitų valstybių Europos Tarybos narių teisinį reguliavimą.
Priėmus įstatymo projektą būtų ne tik įgyvendintas EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą , bet ir užtikrinta žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas. Priimtu įstatymo projektu, būtų užtikrintas bendrųjų priemonių , pašalinančių Konvencijos pažeidimo priežastis ir užkertančių kelią būsimiems pažeidimams, ir individualiųjų priemonių , kuriomis siekiama nutraukti Teismo nustatytą pažeidimą ir, kiek įmanoma, atitaisyti jo padarinius, įvykdymas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujo, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymo projekte CK vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Seimas“, ,,Seimo nariai“, „ Konstitucinis Teismas“, ,,apkaltos procesas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Pasirašė: Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Kęstas Komskis Vytautas Kamblevičius Jolita Vaickienė Rimas Antanas Ručys Valdas Vasiliauskas Stasys Brundza Algimantas Dumbrava Vytautas Antanas Matulevičius Kęstutis Bartkevičius Naglis Puteikis Jonas Varkala Remigijus Ačas Valerijus Simulik Kęstutis Daukšys Vitalija Vonžutaitė Valentinas Bukauskas Gintaras Tamošiūnas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Zita Žvikienė Ričardas Sargūnas Petras Narkevičius Virginija Baltraitienė Loreta Graužinienė Gediminas Jakavonis Jonas Kondrotas Linas Balsys Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Mečislovas Zasčiurinskas Leonard Talmont Vanda Kravčionok Vilija Filipovičienė Juzef Kvetkovskij Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Irina Rozova Larisa Dmitrijeva Andrius Mazuronis Jaroslav Narkevič Vytautas Gapšys Sergej Ursul Julius Sabatauskas Irena Šiaulienė Bronius Bradauskas Albinas Mitrulevičius Juozas Olekas Gintautas Mikolaitis Edmundas Jonyla Edvardas Žakaris Aleksandras Zeltinis Andrius Palionis Orinta Leiputė Arūnas Dudėnas Benediktas Juodka Kristina Miškinienė Alma Monkauskaitė Eduardas Šablinskas Artūras Skardžius Raimundas Markauskas Kazys Grybauskas Giedrė Purvaneckienė Darius Petrošius Arvydas Mockus Sergej Dmitrijev Marija Aušrinė Pavilionienė Vydas Gedvilas Povilas Gylys Juozas Bernatonis Rimantė Šalaševičiūtė Rita Tamašunienė Aurelija Stancikienė Eligijus Masiulis Vitalijus Gailius Arminas Lydeka Dalia Teišerskytė Gediminas Kirkilas Algirdas Butkevičius Algis Kašėta Dalia Kuodytė Dangutė Mikutienė Saulius Bucevičius Antanas Nesteckis Domas Petrulis Raminta Popovienė Milda Petrauskienė Artūras Paulauskas Audronė Pitrėnienė Juras Požela Mindaugas Bastys Bronius Pauža Vytautas Saulis Algimantas Salamakinas Algirdas Sysas Petras Čimbaras Birutė Vėsaitė Kęstutis Glaveckas
2015-03-26 Nr. XIIP-2841 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabą: Vertinant projektu siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys į 2012-09-05 Konstitucinio Teismo nutarimą “ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio
Konstitucijai”. Jame, be kita ko, konstatuota, kad “<…> asmuo, kuris <…> apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, niekada negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kitų teismų teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu”. Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų turėtų būti siekiama ne pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams užimti tam tikras Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-04- Nr. Į 2014-03-20 Nr. XIIP-2841 DĖL lietuvos respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2841 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2841 (toliau – Projektas) pažymime, kad ES teisė, inter alia , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nereglamentuoja Projektu siūlomų keisti teisinių santykių. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos 2015-05-27 išvados Nr. 102-P-22 šiam projektui 2 ir 7 punktus, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el.p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-03-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabą: Vertinant projektu siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys į 2012-09-05 Konstitucinio Teismo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.
Jame, be kita ko, konstatuota, kad “<…> asmuo, kuris <…> apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, niekada negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kitų teismų teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu”. Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų turėtų būti siekiama ne pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams užimti tam tikras Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74 straipsnis).
Nepritarti Teikiamu projektu siekiama nustatyti, kiek laiko Seimo nariais negalės būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2841. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
L. Talmont, V.A. Matulevičius. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozas Bernatonis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas P. Žukauskas, teisingumo viceministras J. Pagojus, Respublikos Prezidentės patarėjas L. Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabą:
Vertinant projektu siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys į 2012-09-05 Konstitucinio Teismo nutarimą “ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.
Jame, be kita ko, konstatuota, kad “<…> asmuo, kuris <…> apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, niekada negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kitų teismų teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu”. Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų turėtų būti siekiama ne pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams užimti tam tikras Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74 straipsnis). Nepritarti Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr.
pasiūlymams dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 dienos sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo parengti (toliau – Darbo grupė) vienas iš pateiktų alternatyvių pasiūlymų buvo analogiškas siūlomam svarstomu projektu. Darbo grupė siūlė „keisti Konstitucijos 56 straipsnį, jame nustatant terminą, kuriam pasibaigus asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, kurį apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu. Šis terminas numato tikslų apribojimo metų skaičių, kurio pasirinkimas priklausytų nuo įstatymų leidėjo valios:
Papildyti Konstitucijos 56 straipsnį nauja trečiąja dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „56 straipsnis
<...>
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų. “
teisės departamentas, 2015-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2841 (toliau – Projektas) pažymime, kad ES teisė, inter alia
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Konstitucijos komisija, 2015-04-08 Komisijos sprendimas : pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2841. Pritarti
2Žmogaus teisių komitetas, 2015-04-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2841. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
pritarti Komiteto patobulintam ( atlikti tik redakcinio pobūdžio pakeitimai ) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-2841) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – „už“, 2 – „prieš“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas