Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „„1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka); alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų – stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose ;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2016 2018 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Kęstutis Masiulis Arimantas Dumčius Kazimieras Kuzminskas Vincė Vaidevutė Margevičienė
Projekto lyginamasis variantas-2
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, stacionariosiose degalinėse (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų), vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Matomai reaguojant į Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos raštą, pateiktą LR Seimui prašant atidėti alkoholio pardavimo draudimą degalinėse įsigaliojimą arba taikyti kitas alkoholio suvartojimo mažinimo priemones, bei atsižvelgiant į LR konkurencijos tarybos išdėstytus argumentus: „ ...darytina išvada, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojanti
stacionariose degalinėse, vykdančiose tik mažmeninės prekybos veiklą, galimai sukuria konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje...“ LR Seime registruotas Įstatymo projektas, siūlantis atidėti draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse terminą. Mes reaguodami į tai, bei kad pastaraisiais metais alkoholio suvartojimas ir su tuo susijusios pasekmės žmogaus sveikatai ir visuomenės rimčiai vėl pradėjo didėti, teikiame LR Seimui alternatyvų Įstatymų projektą, kurio būtų atsižvelgta į LR konkurencijos tarybos pastabas ir pasiūlytos kompleksinės priemonės, kurioms įsigaliojus būtų ženkliai sumažintas alkoholinių gėrimų (ypač stiprių) prieinamumas. Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Projektų tikslas - alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, įteisinti Lietuvoje alkoholinių gėrimų specializuotas parduotuves ir alkoholinių gėrimų skyrius, numatant joms specialius reikalavimus.
Projektų uždaviniai - riboti alkoholio prieinamumą, numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, alkoholinių gėrimų skyriuose leisti prekiauti tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo koncentracija neviršija 15 procentų. Taip pat mažinti alkoholio reklamą apribojant ją mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, trumpinti alkoholio pardavimo laiką. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Nuo 2016 sausio 1d. draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą.
mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Nuo 2016 sausio 1d. draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. 3. alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu;
prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu. Taip pat nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. 5.
priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse, vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius), koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir
(ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Taip pat alkoholio reklama draudžiama švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, visose sveikatos priežiūros įstaigose, visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje, degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas, ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų. 4.
klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą bus leidžiama:
kontrolės priemonės.
prieinamumas, praktiškai bus neįmanoma įsigyti alkoholio nepilnamečiams. Tikėtina, kad sumažės alkoholio suvartojimas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins valstybės išlaidas, kurios yra patiriamos dėl alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų pasekmių sveikatai ir šalies ūkiui. Sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui, pagerės gyvenimo kokybė. Teikiami įstatymų projektai nėra skirti įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:
1Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles,
patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Žin., Žin., 2004, Nr. 84-3050; 2008, Nr. 150-6090). 2. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Žin., Žin., 2004, Nr. 84-3050). 8.
įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiami Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Alkoholiniai gėrimai“, „alkoholinių gėrimų parduotuvė“; „mažmeninė prekyba“, „licencijavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Kęstutis Masiulis Arimantas Dumčius Kazimieras Kuzminskas Vincė Vaidevutė Margevičienė
2015-03-27 Nr. XIIP-2837 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atitinkamai keičiamos Įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau nėra išdėstoma keičiamų dalių pakeitimų esmė, atitinkamai „2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ ir „3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. 2. Projekto 2 straipsnyje numatoma, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas projektas Nr. XIIP- 2836, kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas (projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalis), ir numatoma, kad ši jo redakcija įsigalios taip pat 2018 m. sausio 1 dieną (projekto Nr. XIIP-2836 6 straipsnio 1 dalis). Kadangi abiejuose projektuose išdėstytos keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos nesutampa, priėmus abu projektus 2018 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos šio punkto redakcijos. Be to, nuostata, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų – stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, šio projekto (Nr. XIIP-2837) 1 straipsnio 2 dalimi yra išdėstoma keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o projekto Nr.
XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalimi – keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte („stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, nespecializuotuose skyriuose (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija
tarp projekto Nr. XIIP-2836 ir projekto Nr. XIIP-2837 nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
komitetas
ĮSTATYMO 2, 3, 18, 22, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1911 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2837
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Marius Skarupskas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Prekybos ir pramonės departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyr. specialistė Daiva Stepanienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, Legalaus verslo aljanso atstovai: Romas Apulskis ir Artūras Listavičius, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai: Artūras Mackevičius ir Jonas Katinas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Giedrius Lingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis atitinkamai keičiamos Įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau nėra išdėstoma keičiamų dalių
pakeitimų esmė, atitinkamai „2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ ir „3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas projektas Nr. XIIP- 2836, kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas (projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalis), ir numatoma, kad ši jo redakcija įsigalios taip pat 2018 m. sausio 1 dieną (projekto Nr. XIIP-2836 6 straipsnio 1 dalis). Kadangi abiejuose projektuose išdėstytos keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos nesutampa, priėmus abu projektus 2018 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos šio punkto redakcijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-021 Be to, nuostata, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų – stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, šio projekto (Nr. XIIP-2837) 1 straipsnio 2 dalimi yra išdėstoma keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o projekto Nr.
XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalimi – keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte („stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, nespecializuotuose skyriuose (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų)“). Siūlytina pašalinti prieštaravimus tarp projekto Nr. XIIP-2836 ir projekto Nr. XIIP-2837 nuostatų. Pritarti
departamentas, 2015-04-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−2836 (toliau – Projektas Nr. I) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI‑1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 (toliau – Projektas Nr. II) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Pirma, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką netgi valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (1980 m. liepos 10 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑152/78). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamos prekės turi pakelti dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) naštą ir su ja susijusias papildomas sąnaudas.
Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pavyzdžiui, 1984 m. kovo 13 d. Sprendime Prantl C−16/83, Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis Europos Sąjungos teisę (1993 m. lapkričio 24 d. ETT sprendimas Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91). Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis. Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projekto nuostatos, kurios ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis, neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jų atitiktis proporcingumo principui kelia abejonių.
Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. 1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, C‑1/90 ir C‑176/90, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. 1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Säger, C‑76/90, 15 punktą; 1999 m. lapkričio 23 d Sprendimo Arblade ir kt. , C‑369/96 ir C‑376/96, 35 punktą; 2002 m. sausio 22 d. Sprendimo Canal Satelite Digital, C‑390/99, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, LR Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Pritarti
departamentas, 2015-04-072 Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia tokios Projekto Nr. I nuostatos, kaip pavyzdžiui, 2 straipsniu papildoma galiojančio įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalis, kurioje siūloma įtvirtinti draudimą įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose veikia alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės, kurioms įrengti tam tikri asmenys panaudojo finansinius išteklius ir pan., kyla klausimas, ar toks ribojimas nebus neproporcingas minėtų asmenų ūkinės veiklos laisvės varžymas. Pritarti 6.
departamentas, 2015-04-073 Aiškumo tikslais siūlytume išskirti į atskirą punktą Projekto Nr. I 3 straipsnio 1 dalyje siūlomus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus, įvardinančius alkoholinius gėrimus, kuriais galima prekiauti stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą nespecializuotuose skyriuose (dabar siūloma 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija yra labai paini). Kartu išlieka abejonė, apie kokias galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas „specialiosios prekybos vietas“, kuriose gali būti parduodami visi alkoholiniai gėrimai yra kalbama, kai projektu siekiama aiškiai apibrėžti visas galimas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas. Pritarti
departamentas, 2015-04-072 Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti Projekto Nr. I 2 straipsniu siūlomą įstatymo 16¹straipsnio
reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė
„visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių
pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą. Neaišku, kokia izoliacija turima mintyje, ar garso, ar kokia kitokia izoliacija (patekimas). Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, 2015-04-22 Nr.g-2015-3387 Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių paruoštus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (...) projektą Nr. XIIP-2836 (...) ir (...) įstatymo projektą Nr.
XIIP-2837 (...) ir neprieštarauja Seimo sveikatos reikalų komiteto narių išdėstytai nuomonei, kad nemažėjantis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje yra spręstinas klausimas, todėl reikia imtis būtinų, bet proporcingų siekiamam tikslui priemonių mažinti jų prieinamumą ir vartojimą. (...) Deja, matome, kad įstatymo pakeitimo projekte išdėstytos nuostatos aiškiai nukreiptos prieš smulkiuosius prekybininkus ir, jį priėmus, žymiai praretėtų jų gretos. Alkoholinių gėrimų ir alaus pardavimai sudaro reikšmingą dalį visų nedidelių parduotuvių apyvartoje. Uždraudus maisto prekių parduotuvėse parduoti stipriuosius alkoholinius gėrimus, legalūs ir kontroliuojami prekybininkai neteks daugiau pajamų nei galės sumažinti kaštus, jų veikla bus nerentabili, sustos investicijos arba gyvenvietės liks apskritai be parduotuvių. (...) Prašome Seimo narių nedaryti skubotų sprendimų, iškreipiančių nusistovėjusią rinką. Dėl kelių peiktinų pavyzdžių negalime sugriauti tai, ką sąžiningi verslininkai kūrė dešimtmečiais. (...) Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos turimus statistinius rodiklius apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius padidėjus jų kainai ir prieinamumui, pritartume nuosekliam ir pastoviam alkoholinių gėrimų kainų didinimui. Pritarti
asociacija, 2015-05-08 Nr.g-2015-4010 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Sveikatos reikalų komiteto sprendimu Nr. 111-S-13 ir esminių pastabų neturi. Tuo pačiu norime akcentuoti, kad Panevėžio m. savivaldybės nuomone, priėmus LR alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, papildymo ir įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymą, būtų pažeistos ūkio subjektų, kuriems išduodamos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, konkurencinės sąlygos, nes teikiamose įstatymo pataisose kalbama tik apie alkoholinių gėrimų parduotuves ir alkoholinių gėrimų skyrius.
Atkreipiame dėmesį, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos ir viešojo maitinimo vietoms. Todėl Panevėžio m. savivaldybė siūlo papildyti įstatymą aiškiai apibrėžiant viešojo maitinimo vietų sąvokas ir joms taip pat taikyti specialius reikalavimus. Be to, šiuo metu svarstomos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos dėl amžiaus cenzo, draudžiant parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų. Todėl manome, kad projekto 18 str. 10 d. turi būti atitinkamai pataisyta. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 3. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-05-18 Nr.g-2015-4343 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR alkoholio kontrolės įstatymo (...) projektu nr. XIIP-2836 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2836) ir LR alkoholio kontrolės įstatymo (...) projektu Nr. XIIP-2837 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2837) atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte Nr. 2837nurodoma, kad prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama „(...) stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose“, o Įstatymo projekte Nr. 2836 – „(...) nespecializuotuose skyriuose“. Šie neatitikimai įneša daug sumaišties. Manome, esančius prieštaravimus reikia panaikinti. Siūlome papildyti Įstatymo projekto Nr. 2836 18 straipsnio 10 dalį: „10.
Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais, privalo užtikrinti, kad asmenys iki 18 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves ir stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyrius.“ Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte nr. 2836 16(1) straipsnis vadinasi „Specialūs reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams“, tačiau konkretūs reikalavimai pateikiami tik parduotuvėms, bet ne skyriams. Lietuvoje būtina nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas priemones, o ne nepaliaujamai svarstyti padrikus neesminius įstatymų projektus. Imituojant aktyvią veiklą, nuolatos registruojamos vis naujos, neretai prieštaringos LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios kelia sumaištį ir trukdo įstatymu siekti pagrindinio tikslo – mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tokie veiksmai diskredituoja alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą ir trukdo pasiekti veiksmingų rezultatų, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę alkoholio vartojimo prevencijos ir ją palaikančių organizacijų bei politikų atžvilgiu, suteikiant galimybę pramonės atstovams nuolat populistiškai įrodinėti, kad
„draudimai neveikia“, „jų ir taip per daug“. Tuo tarpu Lietuvoje – alkoholio
įperkamumas lieka nepakitęs, prekybos vietų/licencijų skaičius veinam gyventojui didėja, reklama darosi vis išradingesnė. Kadangi šiuo metu LR Seime registruota veikiausiai kelios dešimtys LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektų, kuriuose tampa neįmanoma susigaudyti, prašome formuoti alkoholio vartojimo kontrolės politiką kompleksiškai ir sistemingai remiantis mokslu grįstomis priemonėmis. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 4.
degalinių sąjunga, 2015-05-18 Nr.g-2015-4379 Šiuo LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomas įstatymo papildymas 16¹str. 1 d. 1 punktu, kuriame nurodoma, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą. Nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta jokio aiškaus apibrėžimo, ką reiškia ir kaip suprantamas apibrėžimas “visiškai izoliuota parduotuvė“. Tai turbūt suprantama tik įstatymo projekto rengėjams. Tokiu būdu teisiškai ydingai suformuluota įstatymo projekto nuostata negali būti priimta, nes tai sudarytų sąlygas įstatymą taikančių institucijų subjektyvioms interpretacijoms ir reikštų neišvengiamus teisminius ginčus. Kitas motyvas, kažkokių tai specializuotų alkoholio skyrių ar parduotuvių steigimas gali neigiamai paveikti mažmeninės prekybos alkoholiu rinkos dalyvių konkurencinę aplinką ir sudaryti nevienodas sąlygas veikti tokioje rinkoje. Tai pat tai ypatingai paveiktų periferijoje esančias ne tik degalines bet ir mažas kaimelių parduotuves, kurios, neturėdamos techninių galimybių įgyvendinti tinkamus reikalavimus specializuotoms parduotuvėms įsteigti bus priverstos arba visiškai užsidaryti, arba prekiauti prastos kokybės pigiu alkoholiu, kas tikrai nėra sveikintina. Įvertinus tai jog specializuotose alkoholio prekybos skyriuose, kuriais tokio įstatymo dėka taptų mažos kaimo ar periferijos degalinės ir parduotuvėlės, būtų galima prekiauti tik iki 15% alkoholio tūrio gėrimais. Vadinasi stipresniu gėrimu tų vietovių gyventojai bus priversti apsirūpinti “taškuose” pas bobutes, pirkti kontrabandinį alkoholį ar vietinės gamybos naminę degtinę. Taip vėl bus skatinama šešėlinė ekonomika, kurios jau eilę metų Valstybė niekaip negali pažaboti. Remiantis paskutiniais statistiniais duomenimis šešėlinę ekonomiką palaiko apie 60 % Lietuvos gyventojų.
Lietuviškų degalinių sąjungos Taryba mano, jog, priimant konkrečius LR Įstatymus su konkrečiais reikalavimais ir nuostatomis, turi būti nuodugniai išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės – pirmiausiai Valstybei, jos Piliečiams ir verslui. Nesvarstyti abejotinos reikšmės įstatymo pakeitimo projektų, pilnai neišanalizavus galimo neigiamo rezultato poveikio ekonomikai ir žmonių sveikatai. Turi būti dirbama su visuomenę, pirmiausiai atsiklausti ko reikia jai, bet ne valdininkams, o po to priiminėti konkrečius, vieną ar kitą komercinę veiklą reglamentuojančius įstatymus. Pritarti 2015-05-18 Pasiūlymui Nr. g.2015-4379 savo turiniu analogiškas 2015-06-02 Pasiūlymas Nr. g-2015-4937
smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2015-05-19 Nr.g-2015-4410 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857, 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymu 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XII-2836 ( Toliau –Projektas Nr. I ) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. XI-1911 3, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2837 ( Toliau- Projektas Nr. II) ir projekte teikiamiems siūlymams nepritaria.
Taryba, įvertindama smulkaus ir vidutinio verslo įmonių lūkesčius ir turėdama informaciją apie maisto prekių parduotuvėse vyraujančio prekių asortimento, tame tarpe ir alkoholinių gėrimų, įtaką galimybei išlikti verslo rinkoje, pagrįstai teigia, kad siūlymai visų rūšių alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, skyriuose riboti gėrimų asortimentą, nustatyti prievolę įsirengti nepertraukiamai veikiančią skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, atskirus įėjimus, bei užtikrinti apsaugą, kad į ją neįeitų nepilnamečiai, būtų finansiškai nepakeliama našta smulkiam ir vidutiniam verslui ir sukeltų minėtų parduotuvių bankrotų bangą. (...) Taryba atkreipia jūsų dėmesį į tai, kad didžiausią žalą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, vykdančioms mažmeninę prekybą maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir smulkiomis buities prekėmis, padarytų projekte siūlomos nuostatos dėl specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, skyrių ir jiems įrengti siūlomų reikalavimo įgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos verslui. Neskaičiuojant pastato, patalpų įsigijimo reikės samdyti dvigubai daugiau kasos darbuotojų, pirkti naujus kasos aparatus, brangią vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą ir labai didelės talpos informacijos talpyklas įrašų kaupimui. Pritarti
smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2015-05-19 Nr.g-2015-4410 Esame įsitikinę, kad tai sukeltų antrą didelę maisto prekių parduotuvių bankrotų bangą dėl šių priežasčių:
vidutinių parduotuvių neturi laisvų plotų, kuriuose galėtų įrengti atskirą patalpą su atskiru įėjimu prekybai tik alkoholiniais gėrimais. Didelė jų dalis patalpas yra išsinuomoję iš kitų savininkų, pastato fasado architektūros keitimas nenumatytas, susijęs su projektais, leidimų barjerais, didelėmis išlaidomis. Specializuotos parduotuvės įrengimas prasilenkia su smulkaus ir vidutinio verslo galimybėmis. 2.
įmanoma įrengti atskirą patalpą, tektų įsigyti naują prekybos įrangą, antrą fiskalinį kasos aparatą, prekystalį, brangią vaizdo ir garso įrašymo kompiuterinę aparatūrą, daug informacijos laikmenų. Visa tai pareikalautų didelių išlaidų. Per dieną tektų įrašyti vaizdą, kuris prilygtų devyniems 1,5 valandos trukmės filmams, per mėnesį - 285 filmams, o per metus į informacijos laikmenas tektų sukaupti vaizdo ir garso, kuris prilygtų 3406 filmams. Be to dažnas pardavėjas nuolat filmuojamas ir paklausomas blogai jausis darbo vietoje, taip pat ir pirkėjai. Jaunų žmonių amžių nustatinės ne vaizdo kamera, o tas pats darbuotojas, kuris ir dabar tai daro kiekvieną dieną, tikrindamas jaunuolių dokumentus. Siekiant nustatyti kur ir kaip jaunuoliai įsigijo alkoholinių gėrimų, pakaktų jų paklausti, arba prekybos vietą nustatyti pagal banderolių numerius ant butelių ar kamščių. Visų banderolių numeriai fiksuojami važtaraščiuose ir nesunkiai atsekami. 3. Įmonė, kurios parduotuvės darbo laikas yra nuo 8 iki 22 valandos ir pirkėjus paeiliui aptarnauja du kasos darbuotojai, būtų priversta samdyti dar du kasos darbuotojus prekybai alkoholiniais gėrimais už pertvaros. Tai pareikalautų dvigubai didesnių lėšų apmokėjimui už darbą ir mokesčiams, taip pat atostoginiams ir mokesčiams nuo jų bei tam tikrais atvejais apmokėjimui už pirmas dvi darbuotojo ligos dienas. Tačiau suminė jau dviejų skyrių prekių apyvarta liktų tokia, kokia buvo viename bendrame skyriuje, tik iš jos tektų išlaikyti jau keturis darbuotojus. Dažniausia tai neįmanoma, nes prekybos maistu versle yra labai didelė konkurencija ir maži prekių antkainiai neleidžia išlaikyti skyriaus su nepakankamai apkrautais darbuotojais. 4.
parduotuvė negalėdama įrengti atskiro skyriaus nutartų neprekiauti dalimi pirkėjams įprasto asortimento (alkoholiniais gėrimais, įskaitant alumi), ilgainiui pirkėjai čia lankytųsi vis rečiau, nes iš karto eitų į parduotuves, kuriose rastų pilną asortimentą, t.y. į didžiųjų prekybos tinklų prekybos centrus. Tokios situacijos, kaip mes manome, ir siekiama, iniciavus įstatymo keitimą. Tai, kad ruošiami įstatymo pakeitimai yra palankiausi įtakingiausiems verslo rinkos žaidėjams (smulkiojo ir vidutinio verslo sąskaita), būtų sunku paneigti. Taryba mano, kad projekto rengėjai nepakankamai gerai žino smulkiojo ir vidutinio prekybos verslo padėtį Lietuvoje, ypač mažiau išvystytuose regionuose, todėl neįžvelgia neabejotinai kilsiančių problemų, bankrotų bangos, pasekmių socialinei ir ekonominei aplinkai. Toks sugriežtinimas verslui, ypatingai smulkiam verslui, taps ne tik finansiškai nepakeliama našta, bet ir ne ta priemone, kuria būtų galima šią problemą išspręsti. Esama padėtis rodo, kad verslą griežtinančios priemonės, kurios buvo įvestos, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, taip ir nedavė laukiamo rezultato. Priešingai dėl verslo sąlygų apribojimo ir sugriežtinimo nemaža dalis privalėjo nutraukti teisėtą verslą, tačiau suaktyvėjo ,,taškų“ veikla, kontrabandos pardavimas, įvairių surogatų gamyba ir pardavimas. Problema kaip ir buvo taip ir liko. Tarybos nuomone, dar yra daug prevencinių priemonių, bendrų projektų, kurių taikymas pilnai neįgyvendintas arba jos naudojamos neefektyviai. Pritarti 7.
smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2015-05-19 Nr.g-2015-4410 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba prašo atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir prognozes, paremtas ilgamečiu patyrimu versle, socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis ir nekeisti 2 straipsnio 2 ir 3 dalies, 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nepapildyti galiojančio įstatymo 161 straipsniu, bet alkoholinių gėrimų vartojimo ir jo prieinamumo mažinimo siekti prevencinėmis priemonėmis, kurių įgyvendinime verslininkai, savo galimybių ribose, yra pasirengęs dalyvauti. Pritarti
aljansas,
įstatymo projektas, kuriuo iš esmės siekiama sukurti specializuotų alkoholio parduotuvių sistemą, pirmiausia pažeidžia smulkaus verslo interesus. Smulkūs prekybininkai bus nepajėgūs įsirengti specializuotų atskirų alkoholio parduotuvių, todėl šią nišą miestuose užleis stambiesiems prekybos centrams. 2. Mažose gyvenvietėse įrengti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves neapsimokės, todėl stipraus alkoholio verslą perims nelegalūs prekybininkai – išaugs „samagono“ ir surogatinio alkoholio prekyba. 3. Šis projektas yra nepagrįstas jokiais skaičiavimais, statistika ir kitais argumentais. Tuo tarpu mūsų vertinimu šis įstatymas Lietuvai kainuos apie 115 mln. eurų pirmais metais ir po 45 mln. eurų vėliau kiekvienais metais. 4. Alkoholinių gėrimų prekybos sąlygų diferencijavimas pagal stiprumą iš esmės iškraipo konkurencines sąlygas. Neaišku, kodėl siūloma būtent taip išskirti gėrimų kategorijas, kokie prekių kiekiai persiskirstys prekyboje ir kaip tai įtakos konkurencinę aplinką. Nesant argumentų, tokio įstatymo priėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. 5.
projekto siūlomas sprendimas prieštarauja jo tikslui – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, kai tuo tarpu akivaizdu, jog po įstatymo priėmimo alkoholinių gėrimų prekybos taškų skaičius išaugs apie 50 %. Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti aukščiau nurodytiems įstatymų projektams. Pritarti
verslininkų organizacija, 2015-06-10 Kartu pridėtas ir 2014-10-08 raštas. (...) Mes pritariame toms oficialių institucijų nuostatoms, kad Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis yra didelis ir reikia siekti jo vartojimo mažinimo, tačiau manome, kad siūlymas steigti vien tik specializuotus alkoholinių gėrimų prekybos skyrius yra konkurencinės kovos dalis, siekiant iš esmės likviduoti nemažą dalį nedidelių mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis ir alkoholiniais gėrimais. mūsų nuomone, šis siūlymas, kuris iš esmės bus naudingas tik didžiųjų prekybos sistemų centrams, iš esmės nesprendžia alkoholio vartojimo mažinimo problemos. (...) Mes esame tvirtai įsitikinę, kad specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, skyrių ar jiems įrengti siūlomų reikalavimų įgyvendinimas sukels masinę nedidelių parduotuvių bankrotų ir uždarymo bangą. Paprastai šios parduotuvės veikia rajonų centruose, miesteliuose ir kaimeliuose. Įkurdami parduotuves jų savininkai nežinojo, kad praėjus tam tikram laikui reikės galvoti apie specializuotų alkoholio prekybos skyrių įrengimą, dabar veikiančiose parduotuvėse paprasčiausiai nėra tokių patalpų. (...) Mes pabrėžiame, kad ten, kur nelieka legalių parduotuvių yra nelegaliai prekiaujama ir oficialiai pagamintais ar įvežtais alkoholiniais gėrimais. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad mūsų duomenimis alkoholiniai gėrimai sudaro nuo 20 iki 50 proc. nedidelių parduotuvių bendrosios prekių apyvartos. Parduotuvių savininkai savo lėšas nukreipdami į šį verslą tikėjo Lietuvos valstybe ir galimybe vystyti šią veiklą visą darbingą savo gyvenimą, t. y. turėjo lūkesčius.
Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimo projektus daugeliui teiktų nutraukti šį verslą, tai sugriautų jų tolesnį gyvenimą, priverstų ieškotis samdomo darbo, emigruoti ar papildyti bedarbių gretas, o projektų autoriai nenumato, kaip bus kompensuoti savininkų neišsipildę lūkesčiai. Manome, kad tokiu atveju valstybė turi atlyginti parduotuvių uždarymo išlaidas ir kompensuoti teisėtųs, bet neišsipildžiusius lūkesčius. Valstybė taip pat turi toms prekybos įmonėms, kurios neturi galimybės arba nėra pajėgios įrengti specializuotus skyrius, tačiau tęs savo veiklą, netekta alkoholinių gėrimų prekybos apimtimi atitinkamai procentais sumažinti visų rūšių mokamus mokesčius ir kompensuoti dalį samdomų darbuotojų darbo užmokesčio. Pritarti
verslininkų organizacija, 2015-06-10 Kartu pridėtas 2014-10-08 raštas Įvertinę pateiktus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektus, jiems nepritariame ir siūlome atsižvelgti į verslo asocijuotų struktūrų dar 2014 m. rudenį pateiktus siūlymus, siekiant mažinti alkoholio vartojimą. (...) Mes siūlome:
asmenų, nuperkančių alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, o neretai kartu su jais vartojantiems, atsakomybės sugriežtinimo klausimą, taip pat sugriežtinti nepilnamečių, vartojančių alkoholinius gėrimus, tėvų ar globėjų atsakomybės klausimą. Pritarti Įgyvendinta 2014 m. spalio 16 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1236. Atsakomybė numatyta Kodekso 180 str. 11. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10
ir tabako kontrolės įstatymuose įteisinti reikalavimus nepilnamečiams, draudžiančius įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius.
Pritarti Alkoholio vartojimo nepilnamečiams draudimas reglamentuotas galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 22 str. 2 ir 3 dalyse. 12. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10
mažmeninės prekybos įmonių darbuotojų atsakomybės už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams klausimą. Pritarti
Nr. XII-1827 168 str. 3 dalies nuostatos, nustatančios baudas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbantiems darbuotojams už padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nuo 2016 m. balandžio 4 d. įsigalios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 168 str. 3 dalis, kurioje nustatytos konkrečios baudos už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams. 13. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10
raštas
laikotarpiui sustabdyti naujų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimą. Nepritarti Pasiūlymas yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 14. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10
prekiauti alkoholiniais gėrimais renginių, sporto varžybų, švenčių ir pan. metu. Pritarti Įgyvendinta 2015 m. gegužės 21 d. priimtu Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1739. 15. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10 Kartu pridėtas 2014-10-08 raštas 6.
Iš esmės spręsti klausimą dėl nelegalaus alkoholio gamybos ir prekybos mastų sumažinimo. Pritarti
verslininkų organizacija, 2015-06-10
spręsti visuomenės, ypatingai nepilnamečių, švietimo dėl alkoholio, tabako gaminių ir narkotikų daromos žalos klausimą. Pritarti
konfederacija, 2015-06-10 Lietuvos verslo konfederacija išnagrinėjo Seime užregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP–2837 ir Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2836. Šie projektai, kuriais iš esmės siekiama sukurti specializuotų alkoholio parduotuvių tinklą, mūsų organizacijai ir visai verslo bendruomenei kelia didelį susirūpinimą. Visų pirma, norėtume pastebėti, kad smulkus verslas bus nepajėgus įkurti tokias parduotuves ir nesugebės atlaikyti stambesniųjų prekybininkų konkurencijos. Todėl po šio įstatymo įsigaliojimo miestuose ir mažesniuose miesteliuose praktiškai išnyks mažosios parduotuvės. Antra, mažose kaimo tipo gyvenvietėse specializuotų alkoholio parduotuvių verslas apskritai bus nerentabilus, todėl stipraus alkoholio prekybą perims nusikaltėliai – pilstuko ir naminės degtinės gamintojai, šešėlinė ekonomika vėl ims augti. Trečia, šio projekto įgyvendinimas Lietuvos verslui kainuos daugiau nei 100 mln. eurų pirmais ir po keliasdešimt mln. eurų paskesniais metais. Ketvirta, skirtingų prekybos sąlygų nustatymas pagal etilo alkoholio koncentraciją iškraipo konkurencinę aplinką. Nesant aiškaus pagrindimo, toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Dėl išvardintų priežasčių prašome: · (....) nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
bei Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2836. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-18 Nr.g-2015-4388 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, iš esmės pritardama iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti ir griežtinti asmenų iki 18 metų apsaugą nuo alkoholinių gėrimų prieinamumo ir pan., atkreipia dėmesį į tai, kad galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nemažai nuostatų, kurios turėtų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai asmenims iki 18 metų nebūtų prieinami ir, kurios turėtų sukurti ir garantuoti specialų šios grupės asmenų apsaugos mechanizmą (įtvirtintas imperatyvus draudimas dėl alkoholinių gėrimų pardavimo asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, įtvirtinti alkoholio reklamos draudimai, numatyta atsakomybė dėl alkoholinių gėrimų nupirkimo ar perdavimo nepilnamečiams ir kt.), tačiau praktikoje asmenų iki 18 metų alkoholinių gėrimų vartojimo problema yra itin aktuali, kadangi nėra užtikrinamas tinkamas ir atsakingas galiojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Siekiant realių teigiamų pokyčių šioje srityje, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, visų pirma yra itin svarbu skirti dėmesį galiojančio teisinio reglamentavimo tinkamam įgyvendinimui, jo priežiūrai ir kontrolei, kadangi tik teisinio reglamentavimo tobulinimas neleidžia pasiekti keliamų tikslų ir uždavinių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pagal kompetenciją neturi pastabų įstatymų projektams
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Nr.g-2015-4456 Vykdant Sveikatos reikalų komiteto 2015-04-22 sprendimą Nr.
111-S-12, buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2836 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2836). Siūlytina pritarti šiam įstatymo projektui. Pažymėtina, kad šio projekto siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio prieinamumą bei vartojimą. Siūlomas reglamentavimas (specializuotų parduotuvių bei skyrių, prekybos laiko apribojimo, naktinės alkoholio prekybos ribojimo atžvilgiu) atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas alkoholio kontrolės srityje. Specializuotų parduotuvių bei skyrių įrengimas yra priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų prieinamumą, kuriai pritaria Pasaulio sveikatos ekspertai bei Europos Sąjungos visuomenės sveikatos ekspertai, kartu mažina žalą, susijusią su alkoholio vartojimu tiek visuomenės, tiek asmens sveikatai. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Nr.g-2015-4456 Siūlytina nepritarti šiuo projektu numatomam teisiniam reguliavimui, susijusiam su alkoholinių gėrimų prekyba stacionariose degalinėse, kaip ir nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2837, kadangi Įstatymo projekto tikslas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui bei valstybės alkoholio kontrolės politikos tikslams (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 str.). Pažymėtina, kad pagrindinė stacionarių degalinių veikla (prekyba naftos produktais ir pan.) nėra susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, pastaroji veiklos rūšis yra antraeilė. Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme jau yra nustatytas sąrašas vietų, kuriose yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nors tai yra mažmeninės prekybos įmonės. Pritarti (Pasiūlymui dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2837)
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-21 Nr.g-2015-4563 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų komiteto 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2416 pateiktais dokumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2836 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2837, teikia pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Departamentas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2836 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 vertino kaip savarankiškus projektus, nesusijusius su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825. Departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2836 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2836), iš esmės pritaria pateiktam įstatymo projektui. Pažymėtina, kad šio projekto siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio prieinamumą bei vartojimą. Siūlomas reglamentavimas (specializuotų parduotuvių bei skyrių, prekybos laiko apribojimo, naktinės alkoholio prekybos ribojimo atžvilgiu) atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas alkoholio kontrolės srityje. Departamento nuomone, siekiant pagrįsti siūlomo reglamentavimo proporcingumą, būtų tikslinga papildyti Projekto Nr. XIIP-2836 aiškinamąjį raštą nuostatomis, pagrindžiančiomis nuostatų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija būtent 15 proc., įteisinimo specializuotuose skyriuose. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-21 Nr.g-2015-4563 Departamentas nepritaria šiuo projektu numatomam teisiniam reguliavimui, susijusiam su alkoholinių gėrimų prekyba stacionariose degalinėse, kaip ir nepritaria pateiktam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2837.
XIIP-2837. Departamento manymu, atsižvelgiant į vis gilėjančią alkoholio vartojimo ir jo prieinamumo problemą Lietuvoje, toks draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, kuris įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. yra svarbi valstybės alkoholio kontrolės politikos griežtinimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojanti priemonė, kuri nukreipta būtent mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą ir užkirsti kelią eismo saugumo pažeidimų darymui. Paminėtina, kad
socialinio tyrimo rezultatai parodė, kad prekybos alkoholiu degalinėse uždraudimui nuo 2016 metų pritaria 51 proc. apklaustųjų. Policijos departamento duomenimis¹, 2014 m. buvo užregistruoti 2136 (2013 m. - 2377) eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti asmenys dėl 303 (2013 m. – 309) neblaivių vairuotojų kaltės. Šie policijos įstaigos pateikti duomenys pagrindžia tai, kad būtina nedelsiant imtis priemonių griežtinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių. Departamento nuomone, specializuotų parduotuvių bei skyrių įrengimas yra priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų prieinamumą, kuriai pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai bei Europos Sąjungos visuomenės sveikatos ekspertai, kartu mažina žalą, susijusią su alkoholio vartojimu tiek visuomenės, tiek asmens sveikatai. Pritarti (Pasiūlymui dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2837) 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-08-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr.
SV-S-1036 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29,
straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2836 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2836) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2837 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2837) (toliau kartu – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis, nes joms įgyvendinti prireiks investicijų, taip pat neįrodyta, kad priėmus įstatymus bus pasiekti jų tikslai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir įstatymo projekto Nr. XIIP-2837 1 straipsnyje siūloma sugriežtinti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką parduotuvėse – nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama tik stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, o stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose ir degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, nespecializuotuose skyriuose prekiauti leidžiama tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, taip pat uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Be to, įstatymo projekto Nr.
Be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 straipsnyje siūloma Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais principais. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Priėmus įstatymus, ūkio subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, siekdami prisitaikyti prie įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 ir 3 straipsniuose ir įstatymo projekto Nr.
XIIP-2837 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turėtų įsirengti alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir skyriuose filmavimo įrangą, norėdami prekiauti visais alkoholiniais gėrimais, – steigti naujas parduotuves, pasirūpinti parduotuvių apsauga, užtikrinančia, kad į jas nebūtų įleidžiami nepilnamečiai, taip pat nutraukti šiuo metu teisėtai vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais alkoholinių gėrimų parduotuvėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tai reiškia, kad, norėdami įvykdyti visus įstatymo projekte Nr. XIIP-2836 nustatytus reikalavimus, verslo subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turėtų arba papildomai investuoti, arba nutraukti teisėtą veiklą. Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės didžiausią neigiamą įtaką padarytų smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais mažos parduotuvės, tai yra parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 120 kv. metrų, sudarė 75,4 procento visų mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių. Taigi daugumos smulkaus ir vidutinio verslo atstovų valdomų parduotuvių plotas per mažas, kad būtų galima įrengti atskirą alkoholinių gėrimų parduotuvę prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, o jeigu ploto įrengti atskirą parduotuvę pakaktų, papildomų investicijų reikėtų ne tik naujoms patalpoms įrengti, bet ir papildomam kasos aparatui įsigyti, naujiems prekybos ir apsaugos darbuotojams samdyti. Kadangi prekybos pajamos nepadidėtų, nes iš esmės būtų parduodamos tos pačios prekės, tik jau keliose parduotuvėse, minėtos investicijos būtų nuostolingos ir smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, negalėdami prisitaikyti prie naujų reikalavimų, būtų priversti nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais arba veiklą apskritai.
Tai sudarytų palankesnes sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais, ypač kaimo vietovėse, nes įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalyje ir įstatymo projekto Nr. XIIP-2837 1 straipsnyje siūloma panaikinti teisę prekiauti visais alkoholiniais gėrimais kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Jeigu minėtoms parduotuvėms neužtektų ploto ar finansinių išgalių įrengti specializuotą alkoholinių gėrimų skyrių ar atskirą alkoholinių gėrimų parduotuvę, atitinkančią visus nustatytus reikalavimus, šiose vietovėse gali nelikti mažmeninės prekybos vietų, kuriose teisėtai prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Reikalavimo neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves nepilnamečių laikytis būtų sunku, nes į parduotuvę gali ateiti suaugę asmenys su nepilnamečiais savo vaikais, kuriuos turėtų palikti už parduotuvės durų, kur gali kilti pavojus jų saugumui. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 ir 3 straipsniuose ir įstatymo projekto
gėrimų prekybai parduotuvėse sugriežtinti, nepagrįstos ir neproporcingos. Pritarti
Vyriausybė,
projekto Nr. XIIP-2836 2 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos, kuriose alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta (laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose).
Tačiau tokia pat nuostata, draudžianti minėtose įstaigose prekiauti alkoholiu, jau yra šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad alkoholinių gėrimų parduotuvės negali būti įrengtos mažesniu kaip 100 metrų atstumu nuo minėtų įstaigų, nepagrįstas įstatymų projektų aiškinamajame rašte. Galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama prie nurodytų įstaigų, atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba. Kadangi nurodytos įstaigos yra įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose, kurie skiriasi dydžiu, siūlomas vienodas 100 metrų atstumas, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kai kuriais atvejais nepasiteisins. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, perteklinė, o antra vertus – jos įgyvendinimo teikiama nauda nepagrįsta. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
3
projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisinio reguliavimo priemonė – sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir nustatyti, kad prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 21 iki 10 valandos (vietoj šiuo metu nustatytų 22 ir 8 valandos), nepagrįsta.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, kuriais remiantis būtent tiek sutrumpintos pardavimo valandos, nenurodyta, kokį poveikį toks sutrumpinimas galėtų turėti bendram alkoholinių gėrimų suvartojimui. Nors Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, alkoholio prekybos laiko ribojimas – viena iš efektyvių alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, tačiau Lietuvos Respublikoje tai nepasiteisino. Nors pakeistame Alkoholio kontrolės įstatyme nuo 2009 m. sausio 1 d. alkoholinių gėrimų prekybos laikas ribojamas, alkoholio vartojimas nesumažėjo. Tai įrodo Lietuvos statistikos departamento pateikiami alkoholio suvartojimo duomenys: jeigu 2008 metais (kai prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo leidžiama visą parą) vienam gyventojui teko 11,1 litro, tai 2013 metais – 12,9 litro absoliutaus (100 procento) alkoholio. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
6
projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 6 dalyje siūloma savivaldybių taryboms suteikti teisę nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudarytų sąlygas reikštis korupcijai ir piktnaudžiavimui. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje jau nustatytos vietos, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose ir kitur).
Įstatyme nustačius siūlomą reguliavimą, savivaldybėms būtų suteikiama teisė savo nuožiūra, be aiškių, objektyvių kriterijų keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytas vietas ir (ar) teritorijas arba nustatyti papildomas vietas ir (ar) teritorijas, kuriose būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokiu atveju teisinis reguliavimas taptų neaiškus ir neprognozuojamas, prieštarautų teisėtų lūkesčių principui ir sudarytų sąlygas priimti neskaidrius, korupcinio pobūdžio sprendimus, taip pablogindamas verslo aplinką. Be to, įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl reikia tokio reguliavimo. Todėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 6 dalies nuostatos nepagrįstos ir netikslingos. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
projekto Nr. XIIP-2836 4 straipsnyje siūlomos papildomos alkoholio reklamos ribojimo priemonės (alkoholio reklamos draudimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, išskyrus alkoholinių gėrimų parduotuves ir viešojo maitinimo vietas, turinčias licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais) perteklinės ir nepagrįstos. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje jau nustatyti pakankamai griežti alkoholio reklamos apribojimai, taip pat nurodytos vietos, kuriose skleisti alkoholio reklamą draudžiama. Išorinėje reklamoje reklamuoti leidžiama tik silpną alkoholį (alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos vyną ir sidrą) ir tik tada, kai tokia reklama pažymėta įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai.
Be to, Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2767, kuriame alkoholio reklamos ribojimai dar labiau sugriežtinami – uždraudžiama ir minėta išorinė silpnų alkoholinių gėrimų reklama. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl Alkoholio kontrolės įstatyme jau nustatytų alkoholio reklamos draudimų ir ribojimų nepakanka ir siūlomos papildomos priemonės būtų veiksmingesnės. Be to, įtvirtinus įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 4 straipsnyje siūlomą reguliavimą, nepagrįstai būtų sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, nes alkoholio reklama būtų leidžiama alkoholinių gėrimų parduotuvėje, bet uždrausta alkoholinių gėrimų skyriuje. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 4 straipsnyje siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies papildymas 10 punktu laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 6 už; 1 prieš; 3 susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arvydas Mockus. Komiteto pirmininkas
1 Šaltinis: http://www.policija.lt/index.php?id=24470.
REIKALŲ komitetas
1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas
A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Seimo narys E.Šablinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, patarėja N.Kundrotienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė L.Vaidelienė, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr.specialistė G.Krivelienė, vyr.specialistė E.Vilčinskienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos vyr.specialistė V.Čepaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė I.Juozapavičienė, skyriaus vedėja E.Latauskienė, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė, Lietuviškų degalinių sąjungos atstovai V.Šukys, K.Stasiukynas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas L.Vilimas, “Psichikos sveikatos iniciativa” atstovė N.Goštautaitė Midttun, Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovas J.Dapšauskas, UAB “Lukoil Baltija” gen.direktoriaus padėjėjas A.Vazgilevičius, UAB “Lukoil Baltija” Prekių ir paslaugų pardavimo vadovas K.Razgaitis, UAB “Aljansas Aibė” atstovas A.Zdzielskas, Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos atstovas R.Koreiva, Legalaus verslo aljanso atstovas R.Apulskis, Lietuvos aludarių gildijos atstovas S.Galadauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis atitinkamai keičiamos Įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau nėra išdėstoma keičiamų dalių
pakeitimų esmė, atitinkamai „2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ ir „3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-022
dalimi siūloma keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas projektas Nr. XIIP- 2836, kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas (projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalis), ir numatoma, kad ši jo redakcija įsigalios taip pat 2018 m. sausio 1 dieną (projekto Nr. XIIP-2836 6 straipsnio 1 dalis). Kadangi abiejuose projektuose išdėstytos keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos nesutampa, priėmus abu projektus 2018 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos šio punkto redakcijos. Be to, nuostata, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų – stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, šio projekto (Nr. XIIP-2837) 1 straipsnio 2 dalimi yra išdėstoma keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o projekto Nr.
XIIP-2836 3 straipsnio 1 dalimi – keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte („stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, nespecializuotuose skyriuose (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų)“). Siūlytina pašalinti prieštaravimus tarp projekto Nr. XIIP-2836 ir projekto Nr. XIIP-2837 nuostatų. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2015-05-21 Siūlytina nepritarti šiuo projektu numatomam teisiniam reguliavimui, susijusiam su alkoholinių gėrimų prekyba stacionariose degalinėse, kaip ir nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir
projekto tikslas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui bei valstybės alkoholio kontrolės politikos tikslams (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 str.). Pažymėtina, kad pagrindinė stacionarių degalinių veikla (prekyba naftos produktais ir pan.) nėra susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, pastaroji veiklos rūšis yra antraeilė. Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme jau yra nustatytas sąrašas vietų, kuriose yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nors tai yra mažmeninės prekybos įmonės. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7 p. „Komiteto sprendimas ir pasiūlymai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Klubas „Mes galim“, 2015-03-25 Lietuva Pasaulio sveikatos organizacijos yra įvardinama, kaip viena labiausiai alkoholj vartojančių šalių pasaulyje.
Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad Lietuvos valstybė yra oficialiai, viešai ir neginčijamai deklaravusi siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Pirmasis sakinys Alkoholio kontrolės jstatyme teigia, kad šio įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą. Žmonėms reikia sveikų ir blaivių pramogų, kultūros. Tai rodo Naisių - mažosios Lietuvos kultūros sostinės pavyzdys. Beje, degalinė yra vieta, kur prekiaujama degalais, svaigalų platinimo visiškai jose neturėtų būti. Kodėl į ją |ėjus prieš akis turi šmėžuoti avarijas ir žmonių kančias simbolizuojantys alkoholio buteliai. Dar mažai autoįvykiuose žuvusių, užmuštų vaikų, paauglių ir suaugusių mūsų šalies piliečių? Pritariame:
prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, kurių nebus galima įrengti gyvenamosiose patalpose;
leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, o pardavimų vietose būtų įvestos papildomos alkoholio pardavimo paaugliams kontrolės priemonės;
būtų įteisintas sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas. 4. numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, kad parduotuvės būtų visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turėtų atskirą įėjimą;
turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo jrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti tuo metu, kai vyksta prekyba.
Alkoholinių gėrimų parduotuvės ir alkoholinių gėrimų skyrius privalo jrašus saugoti 180 dienų ir juos, pareikalavus, pateikti institucijoms;
daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 100 m atstumu iki šių įstaigų;
produktais jmonių parduotuvėse (degalinėse). Pritaikius šias priemones tikimės, kad sumažės alkoholinių gėrimų (ypač stiprių) prieinamumas, praktiškai bus nejmanoma įsigyti alkoholio nepilnamečiams. Tikėtina, kad sumažės alkoholio suvartojimas, avarijų keliuose, savižudybių, smurto šeimose ir kitų sunkių nusikaltimų skaičius Lietuvoje. Raginame Seimo narius, Prezidentę ir kitus atsakingus politikus:
1pritarti Alkoholio kontrolės jstatymo pataisoms,
kurios aprašytos 1-6 punktuose ir kurias Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė ir kiti;
parduotuvių egzistavimą degalinėse iki 2019 metų ir kuo greičiau panaikinti prekybą alkoholiu degalinėse;
lietuvių tautos ateitį ir gerbūvį. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 2.
bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, 2015-04-22 Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių paruoštus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−2836 (toliau – Projektas Nr. I) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI‑1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 (toliau – Projektas Nr. II) ir neprieštarauja Seimo sveikatos reikalų komiteto narių išdėstytai nuomonei, kad nemažėjantis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje yra spręstinas klausimas, todėl reikia imtis būtinų, bet proporcingų siekiamam tikslui priemonių mažinti jų prieinamumą ir vartojimą. Dauguma Lietkoopsąjungos narių parduotuvių yra kaimo vietovėse ir nedidelėse gyvenvietėse. Siekdami mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, eilę metų dėjome daug pastangų ir finansinių resursų, kad nutolusių nuo miesto vietovių gyventojai galėtų gauti kuo platesnį reikalingiausių prekių pasirinkimą. Pastoviai buvo rekonstruojamos parduotuvės, diegiami pažangūs, bet atsiperkantys prekybos organizavimo modeliai. Daugelį metų nuosekliai siekėme, kad mūsų veikla būtų patenkinti vietos gyventojai ir mažėjant kaimo gyventojų skaičiui, parduotuvių nereikėtų likviduoti. Ir dabar, siekdama padidinti darbo našumą ir sumažinti kaštus, Lietkoopsąjunga įgyvendina ilgalaikį investicinį projektą – kompiuterizuoja visas parduotuves, pertvarko logistiką ir informacines sistemas ir pagrįstai tikisi, kad šios investicijos bent tolimoje ateityje atsipirks. Deja, matome, kad įstatymo pakeitimo projekte išdėstytos nuostatos aiškiai nukreiptos prieš smulkiuosius prekybininkus ir jį priėmus, žymiai praretėtų jų gretos. Alkoholinių gėrimų ir alaus pardavimai sudaro reikšmingą dalį visų nedidelių parduotuvių apyvartoje.
Uždraudus maisto prekių parduotuvėse parduoti stipriuosius alkoholinius gėrimus, legalūs ir kontroliuojami prekybininkai neteks daugiau pajamų, nei galės sumažinti kaštus, jų veikla bus nerentabili, sustos investicijos arba gyvenvietės liks apskritai be parduotuvių. Manome, kad tokie įstatymo pakeitimai turėtų neprognozuojamų neigiamų pasekmių ir valstybės biudžeto pajamoms. Grįžtume į užmarštin nuėjusius laikus, kai klestėjo nelegalūs perpardavėjai ir kontrobandininkai. Ne sumažėtų, o padidėtų sveikatai kenksmingų produktų vartojimas ir pablogėtų, o ne pagerėtų kriminogeninė situacija bei avaringumas, dėl gyventojų siekio atsivežti alkoholio iš miesto. Mūsų skaičiavimais nedidelėse gyvenvietėse specializuotos alkoholinių gėrimų parduotuvės, dėl santykinai nedidelių pajamų išgyventi negalėtų, todėl legalių specializuotų parduotuvių kaime neliks, kaip nėra kitokių siauro asortimento parduotuvių, tokių kaip pramoninių, ūkinių prekių, duonos ar panašiai. Reikalavimai sutrumpinti parduotuvių darbo laiką nepasitarnaus geresniam gyventojų prekybiniam aptarnavimui, o skatins steigtis nelegaliems prekybos taškams. Ilgesnę darbo dieną dirbančiose maisto parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose vėl sukelsime nepasitenkinimų bangą, kai klientas tam tikromis valandomis negalės įsigyti kad ir paties tauriausio gėrimo. Iki šiol gerai prisimename kaip neprofesionaliai įsikišus į susiklosčiusią situaciją rinkoje, siekiant iš pažiūros kilnių tikslų, buvo uždarytos naktį veikusios parduotuvės. Deja, vietoje jų išdygo pseudo kavinės, kurios veikia iki šiol, o dalis legalių verslininkų buvo sužlugdyti. Prašome Seimo narių nedaryti skubotų sprendimų, iškreipiančių nusistovėjusią rinką. Dėl kelių peiktinų pavyzdžių negalime sugriauti tai, ką sąžiningi verslininkai kūrė dešimtmečius.
Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos turimus statistinius rodiklius apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius padidėjus jų kainai ir prieinamumui, pritartume nuosekliam ir pastoviam alkoholinių gėrimų kainų didinimui. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-05-08 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Sveikatos reikalų komiteto sprendimu Nr. 111 - S- 13 ir esminių pastabų neturi. Tuo pačiu norime akcentuoti, kad Panevėžio m. savivaldybės nuomone, priėmus LR alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2,18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, papildymo ir įstatymo papildymo 16 1 straipsniu įstatymą, būtų pažeistos ūkio subjektų, kuriems išduodamos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, konkurencinės sąlygos, nes teikiamose įstatymo pataisose kalbama tik apie alkoholinių gėrimų parduotuves ir alkoholinių gėrimų skyrius. Atkreipiame dėmesį, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos ir viešojo maitinimo vietoms. Todėl Panevėžio m. savivaldybė siūlo papildyti įstatymą aiškiai apibrėžiant viešojo maitinimo vietų sąvokas ir joms taip pat taikyti specialius reikalavimus. Be to, šiuo metu svarstomos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos dėl amžiaus cenzo, draudžiant parduoti ir vartoti alkoholius gėrimus asmenims iki 20 metų. Todėl manome, kad projekto 18 straipsnio 10 dalis turi būti atitinkamai pataisyta. Atsižvelgti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-05-18 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektu Nr.
XIIP-2836 (toliau
daug sumaišties. Manome, esančius prieštaravimus reikia panaikinti. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-05-182 Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte Nr.2836 16(1) straipsnis vadinasi „Specialūs reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams“, tačiau konkretūs reikalavimai pateikiami tik parduotuvėms, bet ne skyriams. Atsižvelgti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-05-18 Lietuvoje būtina nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas priemones, o ne nepaliaujamai svarstyti padrikus neesminius įstatymų projektus. Imituojant aktyvią veiklą, nuolatos registruojamos vis naujos neretai prieštaringos LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios kelia sumaištį ir trukdo įstatymu siekti pagrindinio tikslo – mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tokie veiksmai diskredituoja alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą ir trukdo pasiekti veiksmingų rezultatų, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę alkoholio vartojimo prevencijos ir ją palaikančių organizacijų bei politikų atžvilgiu, suteikiant galimybę pramonės atstovams nuolat populistiškai įrodinėti, kad „draudimai neveikia“, „jų ir taip per daug“.
Tuo tarpu Lietuvoje – alkoholio įperkamumas lieka nepakitęs, prekybos vietų/licencijų skaičius vienam gyventojui didėja, reklama darosi vis išradingesnė. Kadangi šiuo metu LR Seime registruota veikiausiai kelios dešimtys LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektų, kuriuose tampa neįmanoma susigaudyti, prašome formuoti alkoholio vartojimo kontrolės politiką kompleksiškai ir sistemingai remiantis mokslu grįstomis priemonėmis. Atsižvelgti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-10-20 Atsižvelgdami į pastarųjų savaičių ir dienų LR Seimo narių pateiktus siūlymus prašome:
Europos šalių alkoholio kontrolės politikos tendencijos ribojant prekybą alkoholiu degalinėse iš 53 Europos šalių, įvairūs apribojimai ar draudimai prekiauti alkoholiu degalinėse yra taikomi 17-oje šalių. Iš 28 ES šalių, apribojimai ar draudimai prekiauti degalinėse taikomi 12-oje: Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje (leidžiama prekiauti tik alumi ir vynu), Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lietuvoje, Maltoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje (leidžiama prekiauti tik alumi), Švedijoje. Taip pat alkoholiu degalinėse prekiauti draudžiama Islandijoje ir Norvegijoje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva viešų prieigų PSO duomenų bazėse, jau priskiriama šalims, draudžiančioms prekybą alkoholiu degalinėse.
Tai parodo, kad alkoholio kontrolės politiką apibrėžiančią teisinę bazę Europoje vertinantys ekspertai mažų mažiausiai nesuprastų tokios teisėkūros praktikos, kuomet įstatymo nuostatos priimamos ir prieš pat įsigaliojimą atšaukiamos. Akcentuojame, kad
alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė.“ Prekybos alkoholiu degalinėse lyginimas su atskirų rinkos dalyvių diskriminavimu ar konkurencijos ribojimu nėra pakankamas argumentas ir laikome jį nepagrįstu. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-10-20 Norime Jums priminti, kad naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje apie alkoholio vartojimą ir jo sukeliamą žalą (Global status report on alcohol and health 2014) nurodoma, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l.). Apribojimas prekiauti alkoholiu degalinėse yra viena iš šioje ataskaitoje šalims rekomenduojamų prieinamumo mažinimo priemonių. Primename, kad vertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
degalinių sąjunga, 2015-05-18 Šiuo LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomas įstatymo papildymas 16¹str. 1 d. 1 punktu, kuriame nurodoma, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą. Nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta jokio aiškaus apibrėžimo, ką reiškia ir kaip suprantamas apibrėžimas "visiškai izoliuota parduotuvė". Tai turbūt suprantama tik įstatymo projekto rengėjams. Tokiu būdu teisiškai ydingai suformuluota įstatymo projekto nuostata negali būti priimta, nes tai sudarytų sąlygas įstatymą taikančių institucijų subjektyvioms interpretacijoms ir reikštų neišvengiamus teisminius ginčus. Kitas motyvas, kažkokių tai specializuotų alkoholio skyrių ar parduotuvių steigimas gali neigiamai paveikti mažmeninės prekybos alkoholiu rinkos dalyvių konkurencinę aplinką ir sudaryti nevienodas sąlygas veikti tokioje rinkoje. Tai pat tai ypatingai paveiktų periferijoje esančias ne tik degalines bet ir mažas kaimelių parduotuves, kurios, neturėdamos techninių galimybių įgyvendinti tinkamus reikalavimus specializuotoms parduotuvėms įsteigti bus priverstos arba visiškai užsidaryti, arba prekiauti prastos kokybės pigiu alkoholiu, kas tikrai nėra sveikintina.
Įvertinus tai jog specializuotose alkoholio prekybos skyriuose, kuriais tokio įstatymo dėka taptų mažos kaimo ar periferijos degalinės ir parduotuvėlės, būtų galima prekiauti tik iki 15% alkoholio tūrio gėrimais. Vadinasi stipresniu gėrimu tų vietovių gyventojai bus priversti apsirūpinti “taškuose” pas bobutes, pirkti kontrabandinį alkoholį ar vietinės gamybos naminę degtinę. Taip vėl bus skatinama šešėlinė ekonomika, kurios jau eilę metų Valstybė niekaip negali pažaboti. Remiantis paskutiniais statistiniais duomenimis šešėlinę ekonomiką palaiko apie 60 % Lietuvos gyventojų. Lietuviškų degalinių sąjungos Taryba mano, jog priimant konkrečius LR Įstatymus su konkrečiais reikalavimais ir nuostatomis, turi būti nuodugniai išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės pirmiausiai Valstybei jos Piliečiams ir verslui. Nesvarstyti abejotinos reikšmės įstatymo pakeitimo projektus pilnai neišanalizavus galimo neigiamo rezultato poveikio ekonomikai ir žmonių sveikatai. Turi būti dirbama su visuomenę, pirmiausiai atsiklausti ko reikia jai, bet ne valdininkams, o po to priiminėti konkrečius, vieną ar kitą komercinę veiklą reglamentuojančius įstatymus. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 10. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2015-05-19 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - Taryba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857, 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymu 16(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XII-2836 ( Toliau - Projektas Nr. I ) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2.
3, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 ( Toliau- Projektas Nr. II) ir projekte teikiamiems siūlymams nepritaria. Taryba, įvertindama smulkaus ir vidutinio verslo įmonių lūkesčius ir turėdama informaciją apie maisto prekių parduotuvėse vyraujančio prekių asortimento, tame tarpe ir alkoholinių gėrimų, įtaką galimybei išlikti verslo rinkoje, pagrįstai teigia, kad siūlymai visų rušių alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, skyriuose riboti gėrimų asortimentą, nustatyti prievolę įsirengti nepertraukiamai veikiančią skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, atskirus įėjimus, bei užtikrinti apsaugą, kad į ją neįeitų nepilnamečiai, būtų finansiškai nepakeliama našta smulkiam ir vidutiniam verslui ir sukeltų minėtų parduotuvių bankrotų bangą. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau - NTAKD) 2014 m. spalio 9 d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, stambaus, vidutinio ir smulkaus verslo subjektų atstovai dėl alkoholinių gėrimų prieinamumo ir jų vartojimo mažinimo. Šiame pasitarime buvo pristatyti siūlymai analogiški šiame projekte teikiamiems siūlymams.
Pasitarime dalyvavę stambiojo bei smulkiojo ir vidutinio prekybos verslo atstovai vieningai pasisakė, kad būtina ieškoti kitų priemonių, kuriomis būtų galima mažinti alkoholio vartojimą gyventojų, nepilnamečių jaunų žmonių ir moksleivių tarpe, tačiau nežlugdyti daugelį metų teisėtai veikiančių įmonių, įkūrusių mažas ir vidutines parduotuves ir nepritarė NTAKD siūlymams, pasisakė prieš specializuotų parduotuvių ar skyrių steigimą ar kitokį verslo varžymą, bankroto grėsmes sukeliančiomis priemonėmis, {vertinant išsakytas nuomones ir argumentus buvo nuspręsta, kad pasitarimo dalyviai NTAKD raštu pateiks siūlymus dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ir jo prieinamumo mažinimo. Taip pat buvo nutarta sekančiame bendrame susitikime apsvarstyti visų verslo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomas priemones ir tik pasvėrus argumentus bei priėjus konsensuso, pasitarimą organizavusios institucijos teiks pasiūlymus Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pakeitimui. Tarybos turima informacija, visi pasitarime dalyvavę verslo atstovai tokius siūlymus pateikė, tačiau minėtos institucijos daugiau jokio susitikimo šiuo klausimu neorganizavo ir pateiktų siūlymų neanalizavo ir į Alkoholio kontrolės įstatymą buvo įtraukti tie patys siūlymai, kuriems verslo atstovai nepritarė. Taryba atkreipia jūsų dėmėsi į tai, kad didžiausią žalą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, vykdančioms mažmeninę prekybą maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir smulkiomis buities prekėmis, padarytų projekte siūlomos nuostatos dėl specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, skyrių ir jiems įrengti siūlomų reikalavimų įgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos verslui.
Neskaičiuojant pastato, patalpų įsigijimo reikės samdyti dvigubai daugiau kasos darbuotojų, pirkti naujus kasos aparatus, brangią vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą ir labai didelės talpos informacijos talpyklas įrašų kaupimui. Esame įsitikinę, kad tai sukeltų antrą didelę maisto prekių parduotuvių bankrotų bangą dėl šių priežasčių:
vidutinių parduotuvių neturi laisvų plotų, kuriuose galėtų įrengti atskirą patalpą su atskiru įėjimu prekybai tik alkoholiniais gėrimais. Didelė jų dalis patalpas yra išsinuomoję iš kitų savininkų, pastato fasado architektūros keitimas nenumatytas, susijęs su projektais, leidimų barjerais, didelėmis išlaidomis. Specializuotos parduotuvės įrengimas prasilenkia su smulkaus ir vidutinio verslo galimybėmis. 2. Tais atvejais, kai būtų įmanoma įrengti atskirą patalpą, tektų įsigyti naują prekybos įrangą, antrą fiskalinį kasos aparatą, prekystalį, brangią vaizdo ir garso įrašymo kompiuterinę aparatūrą, daug informacijos laikmenų. Visa tai pareikalautų didelių išlaidų. Per dieną tektų įrašyti vaizdą, kuris prilygtų devyniems 1,5 valandos trukmės filmams per mėnesį - 285 filmams, o per metus į informacijos laikmenas tektų sukaupti vaizdo ir garso, kuris prilygtų 3406 filmams. Be to dažnas pardavėjas nuolat filmuojamas ir paklausomas blogai jausis darbo vietoje, taip pat ir pirkėjai. Jaunų žmonių amžių nustatinės ne vaizdo kamera, o tas pats darbuotojas, kuris ir dabar tai daro kiekvieną dieną, tikrindamas jaunuolių dokumentus. Siekiant nustatyti kur ir kaip jaunuoliai įsigijo alkoholinių gėrimų, pakaktų jų paklausti, arba prekybos vietą nustatyti pagal banderolių numerius ant butelių ar kamščių. Visų banderolių numeriai fiksuojami važtaraščiuose ir nesunkiai atsekami. 3. Įmonė, kurios parduotuvės darbo laikas yra nuo 8 iki
priversta samdyti dar du kasos darbuotojus prekybai alkoholiniais gėrimais už pertvaros.
Tai pareikalautų dvigubai didesnių lėšų apmokėjimui už darbą ir mokesčiams, taip pat atostoginiams ir mokesčiams nuo jų bei tam tikrais atvejais apmokėjimui už pirmas dvi darbuotojo ligos dienas. Tačiau suminė jau dviejų skyrių prekių apyvarta liktų tokia, kokia buvo viename bendrame skyriuje, tik iš jos tektų išlaikyti jau keturis darbuotojus. Dažniausiai tai neįmanoma, nes prekybos maistu versle yra labai didelė konkurencija ir maži prekių antkainiai neleidžia išlaikyti skyriaus su nepakankamai apkrautais darbuotojais. 4. Jeigu maisto prekių parduotuvė negalėdama įrengti atskiro skyriaus nutartų neprekiauti dalimi pirkėjams įprasto asortimento (alkoholiniais gėrimais, įskaitant alumi), ilgainiui pirkėjai čia lankytųsi vis rečiau, nes iš karto eitų į parduotuves, kuriose rastų pilną asortimentą, t.y. į didžiųjų prekybos tinklų prekybos centrus. Tokios situacijos, kaip mes manome, ir siekiama, iniciavus įstatymo keitimą. Tai, kad ruošiami įstatymo pakeitimai yra palankiausi įtakingiausiems verslo rinkos žaidėjams (smulkiojo ir vidutinio verslo sąskaita), būtų sunku paneigti. Taryba mano, kad projekto rengėjai nepakankamai gerai žino smulkiojo ir vidutinio prekybos verslo padėtį Lietuvoje, ypač mažiau išvystytuose regionuose, todėl neįžvelgia neabejotinai kilsiančių problemų, bankrotų bangos, pasekmių socialinei ir ekonominei aplinkai. Toks sugriežtinimas verslui, ypatingai smulkiam verslui, taps ne tik finansiškai nepakeliama našta, bet ir ne ta priemone, kuria būtų galima šią problemą išspręsti. Esama padėtis rodo, kad verslą griežtinančios priemonės, kurios buvo įvestos, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, taip ir nedavė laukiamo rezultato.
Priešingai dėl verslo sąlygų apribojimo ir sugriežtinimo nemaža dalis privalėjo nutraukti teisėtą verslą, tačiau suaktyvėjo „taškų“ veikla, kontrabandos pardavimas, ¡vairių surogatų gamyba ir pardavimas. Problema kaip ir buvo taip ir liko. Tarybos nuomone, dar yra daug prevencinių priemonių, bendrų projektų, kurių taikymas pilnai neįgyvendintas arba jos naudojamos neefektyviai. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba prašo atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir prognozes, paremtas ilgamečiu patyrimu versle, socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis ir nekeisti 2 straipsnio 2 ir 3 dalies,
straipsnio 1 dalies 1 punkto, nepapildyti galiojančio įstatymo 16(1) straipsniu, bet alkoholinių gėrimų vartojimo ir jo prieinamumo mažinimo siekti prevencinėmis priemonėmis, kurių įgyvendinime verslininkai, savo galimybių ribose, yra pasirengę dalyvauti. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 11. Legalaus verslo aljansas, 2015-06-03 Legalaus verslo aljansas, išnagrinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo [statymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XllP-2837 ir Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP- 2836 teikia šias pastabas:
L Šis įstatymo projektas, kuriuo iš esmės siekiama sukurti specializuotų alkoholio parduotuvių sistemą, pirmiausia pažeidžia smulkaus verslo interesus. Smulkūs prekybininkai bus nepajėgūs įsirengti specializuotų atskirų alkoholio parduotuvių, todėl šią nišą miestuose užleis stambiesiems prekybos centrams, 2.
Mažose gyvenvietėse įrengti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves neapsimokės, todėl stipraus alkoholio verslą perims nelegalūs prekybininkai – išaugs samagono ir surogatinio alkoholio prekyba. 3. Šis projektas yra nepagrįstas jokiais skaičiavimas, statistika ir kitais argumentais. Tuo tarpu mūsų vertinimu Šis įstatymas Lietuvai kainuos apie 115 mln. eurų pirmais metais ir po 45 mln. eurų vėliau kiekvienais metais. 4. Alkoholinių gėrimų prekybos sąlygų diferencijavimas pagal stiprumą iš esmės iškraipo konkurencines sąlygas. Neaišku, kodėl siūloma būtent taip išskirti gėrimų kategorijas, kokie prekių kiekiai persiskirstys prekyboje ir kaip tai įtakos konkurencinę aplinką. Nesant argumentų, tokio jstatymo priėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. 5. Šio įstatymo projekto siūlomas sprendimas prieštarauja jo tikslui - mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, kai tuo tarpu akivaizdu, jog po įstatymo priėmimo alkoholinių gėrimų prekybos taškų skaičius išaugs apie 50%. Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti aukščiau nurodytiems įstatymų projektams. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 12.
12Jurbarko rajono verslininkų organizacija,
2015-06-10 Kartu pridėtas ir 2014-10-08 raštas. (...) Mes pritariame toms oficialių institucijų nuostatoms, kad Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis yra didelis ir reikia siekti jo vartojimo mažinimo, tačiau manome, kad siūlymas steigti vien tik specializuotus alkoholinių gėrimų prekybos skyrius yra konkurencinės kovos dalis, siekiant iš esmės likviduoti nemažą dalį nedidelių mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis ir alkoholiniais gėrimais. mūsų nuomone, šis siūlymas, kuris iš esmės bus naudingas tik didžiųjų prekybos sistemų centrams, iš esmės nesprendžia alkoholio vartojimo mažinimo problemos. (...) Mes esame tvirtai įsitikinę, kad specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, skyrių ar jiems įrengti siūlomų reikalavimų įgyvendinimas sukels masinę nedidelių parduotuvių bankrotų ir uždarymo bangą. Paprastai šios parduotuvės veikia rajonų centruose, miesteliuose ir kaimeliuose. Įkurdami parduotuves jų savininkai nežinojo, kad praėjus tam tikram laikui reikės galvoti apie specializuotų alkoholio prekybos skyrių įrengimą, dabar veikiančiose parduotuvėse paprasčiausiai nėra tokių patalpų. (...) Mes pabrėžiame, kad ten, kur nelieka legalių parduotuvių yra nelegaliai prekiaujama ir oficialiai pagamintais ar įvežtais alkoholiniais gėrimais. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad mūsų duomenimis alkoholiniai gėrimai sudaro nuo 20 iki 50 proc. nedidelių parduotuvių bendrosios prekių apyvartos. Parduotuvių savininkai savo lėšas nukreipdami į šį verslą tikėjo Lietuvos valstybe ir galimybe vystyti šią veiklą visą darbingą savo gyvenimą, t. y. turėjo lūkesčius. Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimo projektus daugeliui teiktų nutraukti šį verslą, tai sugriautų jų tolesnį gyvenimą, priverstų ieškotis samdomo darbo, emigruoti ar papildyti bedarbių gretas, o projektų autoriai nenumato, kaip bus kompensuoti savininkų neišsipildę lūkesčiai.
Manome, kad tokiu atveju valstybė turi atlyginti parduotuvių uždarymo išlaidas ir kompensuoti teisėtųs, bet neišsipildžiusius lūkesčius. Valstybė taip pat turi toms prekybos įmonėms, kurios neturi galimybės arba nėra pajėgios įrengti specializuotus skyrius, tačiau tęs savo veiklą, netekta alkoholinių gėrimų prekybos apimtimi atitinkamai procentais sumažinti visų rūšių mokamus mokesčius ir kompensuoti dalį samdomų darbuotojų darbo užmokesčio. Įvertinę pateiktus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektus, jiems nepritariame (...). Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 13. Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2015-06-10 Kartu pridėtas ir 2014-10-08 raštas. Siūlome atsižvelgti į verslo asocijuotų struktūrų dar 2014 m. rudenį pateiktus siūlymus, siekiant mažinti alkoholio vartojimą. (...) Mes siūlome:
alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, o neretai kartu su jais vartojantiems, atsakomybės sugriežtinimo klausimą, taip pat sugriežtinti nepilnamečių, vartojančių alkoholinius gėrimus, tėvų ar globėjų atsakomybės klausimą. 2. LR alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose įteisinti reikalavimus nepilnamečiams, draudžiančius įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius. 3. Sugriežtinti mažmeninės prekybos įmonių darbuotojų atsakomybės už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams klausimą. 4. Penkerių metų laikotarpiui sustabdyti naujų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimą. 5. Uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais renginių, sporto varžybų, švenčių ir pan. metu. 6.
gamybos ir prekybos mastų sumažinimo. 7. Iš esmės spręsti visuomenės, ypatingai nepilnamečių, švietimo dėl alkoholio, tabako gaminių ir narkotikų daromos žalos klausimą. Pritarti iš dalies Dalis siūlymų jau yra įgyvendinta, Seimui 2015-05-21 priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1236, 2015-06-23 priėmus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1827 ir kitus teisės aktus. 14. Lietuvos verslo konfederacija, 2015-06-10 Lietuvos verslo konfederacija išnagrinėjo Seime užregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP–2837 ir Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2836. Šie projektai, kuriais iš esmės siekiama sukurti specializuotų alkoholio parduotuvių tinklą, mūsų organizacijai ir visai verslo bendruomenei kelia didelį susirūpinimą. Visų pirma, norėtume pastebėti, kad smulkus verslas bus nepajėgus įkurti tokias parduotuves ir nesugebės atlaikyti stambesniųjų prekybininkų konkurencijos. Todėl po šio įstatymo įsigaliojimo miestuose ir mažesniuose miesteliuose praktiškai išnyks mažosios parduotuvės. Antra, mažose kaimo tipo gyvenvietėse specializuotų alkoholio parduotuvių verslas apskritai bus nerentabilus, todėl stipraus alkoholio prekybą perims nusikaltėliai – pilstuko ir naminės degtinės gamintojai, šešėlinė ekonomika vėl ims augti. Trečia, šio projekto įgyvendinimas Lietuvos verslui kainuos daugiau nei 100 mln. eurų pirmais ir po keliasdešimt mln. eurų paskesniais metais. Ketvirta, skirtingų prekybos sąlygų nustatymas pagal etilo alkoholio koncentraciją iškraipo konkurencinę aplinką.
Nesant aiškaus pagrindimo, toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Dėl išvardintų priežasčių prašome: · (....) nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2836. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. 15. Lietuvos verslo konfederacija, 2015-10-21
kontrolės įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2016 metų numatoma degalinių parduotuvėse uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais. Lietuvos verslo konfederacija mano, kad toks draudimas yra neteisingas konkurencijos iškraipymas. Degalinių parduotuvės iš esmės yra eilinės parduotuvės, jose pagrinde prekiaujama maisto produktais, taip pat spauda, automobilių kosmetika. Panašus asortimentas yra ir mažuose prekybos centruose ar netinklinėse parduotuvėse. Alkoholinių gėrimų prekybos draudimas degalinėse tariamai grindžiamas tuo, kad vairuotojams sudaromos sąlygos išgerti alkoholinių gėrimų vairuojant. Tačiau norime atkreipti dėmesį, jog daug didesnis automobilių srautas yra prie prekybos centrų, kuriems paliekama teisė prekiauti alkoholiu. Dėl šios priežasties draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse nepagrįstai iškraipo konkurenciją ir pastato degalines į nelygiavertę padėtį. Akivaizdu, kad jeigu degalinių prekyboje ir egzistuoja kažikokios problemos dėl alkoholinių gėrimų pardavimo, jos yra pavienės, atitinkamai turi būti sprendžiamos individualiai, o ne pritaikant visuotinius apribojimus. Mūsų nuomone, geriausiai individualaus pobūdžio prekybos problemas žino savivaldybių institucijos, todėl jos galėtų spręsti dėl apribojimų pritaikymo.
Tuo tarpu bet koks visuotinis sprendimas riboti degalinių prekybos teises, būtų nepagrįstas ir nepadėtų spręsti piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais problemų, nes nebūtų taikoma individuali atsakomybė. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais siūlome atsisakyti visuotinių prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse ribojimų ir įtvirtinti savivaldybėms teisę spręsti dėl licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse suteikimo bei panaikinimo. Atitinkamai siūlome pritarti seimo nario R.Markausko siūlomoms pataisoms (20Î5 10 15). Nepritarti Komitetas ir Seimas, atmesdamas įstatymo projektą Nr. XIIP-2825, apsisprendė, kad nuo 2016-01-01 būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių parduotuvėse. Taip pat Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIP-2836, nepritarė Seimo nario R.Markausko pertekliniam pasiūlymui įtvirtinti savivaldybėms teisę spręsti dėl licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse suteikimo bei panaikinimo. 16. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-10-30 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išnagrinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-875 pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIP-2825, XIIP-2836, XIIP-2837 (toliau - Projektus), teikia pastabas. 1. Šiuo metu Lietuvoje alkoholio pardavimui jau ir taip taikomi vieni griežčiausių apribojimų Europoje. 2. Šiuo metu Lietuvoje taikomi akcizo mokesčiai, palyginus su gyventojų perkamąja galia, yra vieni brangiausių Europos Sąjungoje
reguliavime jau nustatyti pakankamai dideli apribojimai mažmenine prekyba alkoholiu Prekybai alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms, t.y. draudžiama parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val.
Taip pat pažymėtina, jog vietos savivaldos turi pakankamai galių kontroliuoti mažmeninės prekybos alkoholiu vietas, kadangi jos išduoda licencijas prekiauti alkoholiu. Be kita ko, jos gali riboti alkoholio pardavimo laiką. Tai reiškia, kad vietinės valdžios institucijos turi priemonių riboti prekybą alkoholiu prekybos vietose, kurios kenkia visuomenės saugumui. Tuo tarpu Projektas uždraustų prekybą alkoholiu visose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nepriklausomai nuo to, ar jose buvo užfiksuota kokių nors pažeidimų, ar ne. Tikėtina, kad vietos savivaldos institucijos yra kur kas geriau nei centrinė valdžia informuotos apie konkrečias prekybos alkoholiu vietas ir jų problemiškumą. Leidimas pardavinėti alkoholį degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose, licencijos išdavimo /neišdavimo teisę paliekant vietos savivaldai, neprieštarauja alkoholio kontrolės politikai. 4. Draudimas pardavinėti alkoholį pablogins degalinių konkurencijos sąlygas kitų mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu Stacionarios degalinės prekiauja ne tik degalais. Jose įrengtos prekybos vietos vykdo tokią pačią mažmeninę prekybą, kaip ir bet kokia kita mažmeninės prekybos parduotuvė. Tai reiškia, kad šie subjektai veikia toje pačioje rinkoje ir tarpusavyje konkuruoja. Uždraudus bet kokią prekybą alkoholiu degalinėse įrengtose prekybos vietose, kitoms mažmeninės prekybos vietoms būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas, o degalinėse įrengtų prekybos vietų padėtis būtų dirbtinai pabloginama. Nėra pagrindo išskirti mažmeninės prekybos degalinėse iš kitų mažmeninės prekybos vietų. Į prekybos centrus žmonės taip pat atvyksta daugiausiai automobiliais.
Šalia ne vieno prekybos centro veikia ir degalinė. 5. Daugelyje ES šalių apribojimai prekybai alkoholiu degalinėse netaikomi Pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenis (p.p. 198-246, Global status Report on Alcohol and Health 2014, WHO), daugiau nei pusė ES šalių (16 iš 28) alkoholio pardavimui degalinėse netaiko apribojimų. Atkreipiame dėmesį, kad „apribojimas“ šiame kontekste nebūtinai reiškia visišką draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse. Todėl net ir šalys priskirtos prie „taip“ kategorijos neturėtų būti traktuojamos kaip visiškai draudžiančias prekybą alkoholiu degalinėse. 6. Projekto įgyvendinimas gali priversti užsidaryti mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse Prekyba alkoholiu sudaro dalį degalinėse įrengtų mažmeninės prekybos įmonių pajamų. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra degalinė, ši dalis gali svyruoti. Yra tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse, kai kurios iš jų bus priverstos užsidaryti. Taip prekybininkai prarastų atliktas investicijas, o toje vietovėje sumažėtų konkurencija mažmeninėje prekyboje. Smulkesnėms įmonėms, kurios priima sprendimus dėl veiklos vykdymo, net ir santykinai nedidelis pajamų praradimas gali būti lemiamas veiksnys, paskatinantis nutraukti veiklą. Ypač tai gali būti juntama tais atvejais, kai yra aišku, jog pajamos prarandamos negrįžtamai. Būtent to ir galima tikėtis įgyvendinus Projekte siūlomą draudimą, kadangi pajamos iš prekybos alkoholiu būtų prarandamos visam laikui. Pajamos iš prekybos alkoholiu neprivalo sudaryti reikšmingos dalies tam, kad uždraudus prekybą alkoholiu, smulkesnės prekybos vietos būtų priverstos užsidaryti. Net ir nedidelis pajamų pokytis gali būti pakankamai reikšmingas, kad ūkio subjekto veikla taptų nuostolinga. 7.
degalinėse apimtys yra santykinai mažos bendram alkoholio suvartojimui Stacionariose degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos klaidingai įvardinamos kaip reikšmingas veiksnys alkoholio vartojimui ir jo prieinamumui. Nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad prekyba alkoholiu degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra ypač svarbi mažinant alkoholio vartojimą. Reali situacija yra priešinga – degalinėse parduodama tik 2 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos). Tai rodo, kad prekyba alkoholiu degalinėse sudaro nedidelę visos prekybos dalį. Tikėtina, kad prekybos alkoholiu uždraudimas degalinėse bendram alkoholio suvartojimui turės labai mažą poveikį (jei alkoholis bus įsigyjamas iš kitų mažmeninės prekybos vietų ar juodojoje rinkoje). Tuo tarpu, anksčiau pateikti argumentai rodo, kad, tai gali turėti reikšmingos įtakos ūkio subjektų veiklai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LLRI ragina atsisakyti draudimo (ar ribojimo) prekybai alkoholiu mažmeninės prekybos vietose, įrengtose degalinėse (ar netoli jų). Nepritarti Komitetas ir Seimas, atmesdamas įstatymo projektą Nr. XIIP-2825, apsisprendė, kad nuo 2016-01-01 būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių parduotuvėse. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−2836 (toliau – Projektas Nr. I) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.
XI‑1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 (toliau – Projektas Nr. II) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Pirma, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką netgi valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (1980 m. liepos 10 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑152/78). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamos prekės turi pakelti dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) naštą ir su ja susijusias papildomas sąnaudas. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pavyzdžiui, 1984 m. kovo 13 d. Sprendime Prantl C−16/83, Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis Europos Sąjungos teisę (1993 m. lapkričio 24 d. ETT sprendimas Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91). Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-072 Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projekto nuostatos, kurios ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis, neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jų atitiktis proporcingumo principui kelia abejonių. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. 1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, C‑1/90 ir C‑176/90, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. 1991 m. liepos 25 d.
1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Säger, C‑76/90, 15 punktą; 1999 m. lapkričio 23 d Sprendimo Arblade ir kt. , C‑369/96 ir C‑376/96, 35 punktą; 2002 m. sausio 22 d. Sprendimo Canal Satelite Digital, C‑390/99, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, LR Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia tokios Projekto Nr. I nuostatos, kaip pavyzdžiui, 2 straipsniu papildoma galiojančio įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalis, kurioje siūloma įtvirtinti draudimą įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose veikia alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės, kurioms įrengti tam tikri asmenys panaudojo finansinius išteklius ir pan., kyla klausimas, ar toks ribojimas nebus neproporcingas minėtų asmenų ūkinės veiklos laisvės varžymas. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-073 Aiškumo tikslais siūlytume išskirti į atskirą punktą Projekto Nr. I 3 straipsnio 1 dalyje siūlomus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus, įvardinančius alkoholinius gėrimus, kuriais galima prekiauti stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą nespecializuotuose skyriuose (dabar siūloma 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija yra labai paini). Kartu išlieka abejonė, apie kokias galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas „specialiosios prekybos vietas“, kuriose gali būti parduodami visi alkoholiniai gėrimai yra kalbama, kai projektu siekiama aiškiai apibrėžti visas galimas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas. Pritarti 4.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-072 Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti Projekto Nr. I 2 straipsniu siūlomą įstatymo 16¹straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą. Neaišku, kokia izoliacija turima mintyje, ar garso, ar kokia kitokia izoliacija (patekimas). Pritarti
sveikatos taryba, 2015-05-14 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2767, Įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2836 ir Įstatymo 2, 3, 18, 22,
pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2837, pritaria teikiamiems įstatymų projektams ir atkreipia dėmesį, jog Taryba, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, alkoholio ir tabako vartojimą laiko vienu svarbiausiu blogos sveikatos rizikos veiksniu ir ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, ypač susiję su alkoholio vartojimu, tebėra vieni iš blogiausių Europos Sąjungoje. Taryba yra išsakiusi nuomonę, kad padėtį pagerintų tik nuosekliai diegiamos ir įgyvendinamos mokslo įrodytos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, kurių veiksmingiausios kaštų prasme yra alkoholio kainos ir akcizo didinimas, prieinamumo mažinimas ir visiškas alkoholio reklamos draudimas. Atsižvelgti 6.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-18 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, iš esmės pritardama iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti ir griežtinti asmenų iki 18 metų apsaugą nuo alkoholinių gėrimų prieinamumo ir pan., atkreipia dėmesį į tai, kad galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nemažai nuostatų, kurios turėtų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai asmenims iki 18 mėtų nebūtų prieinami ir, kurios turėtų sukurti ir garantuoti specialų šios grupės asmenų apsaugos mechanizmą (įtvirtintas imperatyvus draudimas dėl alkoholinių gėrimų pardavimo asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, įtvirtinti alkoholio reklamos draudimai, numatyta atsakomybė dėl alkoholinių gėrimų nupirkimo ar perdavimo nepilnamečiams ir kt), tačiau praktikoje asmenų iki 18 metų alkoholinių gėrimų vartojimo problema yra itin aktuali, kadangi nėra užtikrinamas tinkamas ir atsakingas galiojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Siekiant realių teigiamų pokyčių šioje srityje, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, visų pirma yra itin svarbu skirti dėmesį galiojančio teisinio reglamentavimo tinkamam įgyvendinimui, jo priežiūrai ir kontrolei, kadangi tik teisinio reglamentavimo tobulinimas neleidžia pasiekti keliamų tikslų ir uždavinių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pagal kompetenciją neturi pastabų įstatymų projektams Nr. XIIP~2836 ir Nr. XHP-2837. Atsižvelgti 7. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau - Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų komiteto 2015 m, balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2416 pateiktais dokumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės Įstatymo Nr. J-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP- 2836 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.
XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2837, teikia pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Departamentas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 18, 29. 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2836 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės Įstatymo 2. 3, 18. 22,
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2837 vertino kaip savarankiškus projektus, nesusijusius su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X1IP-2825. Departamentas nepritaria šiuo projektu numatomam teisiniam reguliavimui, susijusiam su alkoholinių gėrimų prekyba stacionariose degalinėse, kaip ir nepritaria pateiktam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2837. Departamento manymu, atsižvelgiant i vis gilėjančią alkoholio vaitojimo ir jo prieinamumo problemą Lietuvoje, toks draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, kuris įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. yra svarbi valstybės alkoholio kontrolės politikos griežtinimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojanti priemonė, kuri nukreipta būtent mažinti alkoholinių gėrimų vaitojimą ir užkirsti kelią eismo saugumo pažeidimų darymui. Paminėtina, kad 2012 metais Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio socialinio tyrimo rezultatai parodė, kad prekybos alkoholiu degalinėse uždraudimui nuo 2016 metu pritaria 51 proc. apklaustųjų. Policijos departamento duomenimis, 2014 m. buvo užregistruoti 2136 (2013 m. - 2377) eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti asmenys dėl 303 (2013 m.- 309) neblaivių vairuotojų kaltės.
Šie policijos įstaigos pateikti duomenys pagrindžia tai, kad būtina nedelsiant imtis priemonių griežtinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių. Atsižvelgti
Respublikos konkurencijos taryba, 2015-10-29 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. spalio 23 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. spalio 23 d. raštą Nr. S-2015-6401 „Dėl išvadų pateikimo“ (toliau – Raštas). Rašte prašoma pateikti išvadas, ar nebus pažeidžiamos mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencinės sąlygos ir diskriminuojami atskiri ūkio subjektai, kai, įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms, nuo 2016 m. sausio 1 d. draudžiančioms prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių parduotuvėse, kiti ūkio subjektai, išsinuomoję ar kitu būdu įsigiję degalinių teritorijose patalpas, jose vykdys mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Konkurencijos tarybos nuomone, stacionariosios degalinės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonės, todėl tokia situacija, kai šioms degalinėms uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau tokia veikla jų patalpose gali užsiimti kiti ūkio subjektai, diskriminuotų stacionariąsias degalines ir iškraipytų konkurencijos sąlygas. Atsižvelgti
ministerija, 2015-11-03 Pagal kompetenciją išnagrinėję Jūsų 2015 m. spalio 23 d. raštą, pateikiame prašytą informaciją ir Ūkio ministerijos nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais reglamentavimo. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012 m. duomenimis, Lietuvoje buvo išduota 916 leidimų (licencijų) verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (benzinu, dyzelinu, suskystintomis dujomis).
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais vietų išsidėstymo Lietuvoje 2015 metais tankumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2015 m. liepos 1 d. buvo išduotos 687 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse. Duomenys, apie prekybos vietas, kur degalinių teritorijoje kiti ūkio subjektai prekiauja alkoholiniais gėrimais, nėra renkami, todėl jų negalėjo pateikti nei savivaldybės, nei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, nei Lietuviškų degalinių sąjunga. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, būtų panaikinta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių nespecializuotuose skyriuose. Mūsų nuomone draudimas būtų nustatytas prekybos vietai (t. y. degalinių parduotuvėms) nepriklausomai nuo to, koks ūkio subjektas ir kokiu pagrindu tas patalpas valdo. Vadovaujantis Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37, degaline laikomi statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, taigi degalinės teritorijoje suprojektuota parduotuvė taip pat laikoma degaline. Todėl, net ir išnuomojus degalinės parduotuvę ar jos salės dalį kitam ūkio subjektui, joje vis tiek nebūtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Be to, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.
343, 31 ir 33 punktu, degalinių apsaugos zonoje (2 metrų žemės juostoje aplink degalinės sklypo ribas) yra draudžiama statyti statinius ir nustatytas 50 metrų minimalus atstumas nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki bendrojo naudojimo (žmonių susitelkimo) statinių. Todėl manome, kad kiti ūkio subjektai statyti parduotuves ir prekiauti alkoholiniais gėrimais galėtų tik už degalinės teritorijos, laikydamiesi nustatytų atstumų. Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, kaip ir bet kuris kitas draudimas, laikytinas verslą ribojančia priemone. Tačiau, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarime Nr. 1005 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2825“, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad valstybė reguliuodama ūkinę veiklą turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir reguliuoti ją taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei įgyvendinti, ir prireikus gali taikyti diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Draudimu prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse yra siekiama Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto tikslo – mažinti alkoholio prieinamumą ir bendrą jo suvartojimą Lietuvoje. Neatmestina tikimybė, kad tais atvejais, kai netoli degalinės teritorijos kiti ūkio subjektai prekiaus alkoholiniais gėrimais, šios priemonės efektyvumas bus mažesnis, tačiau, net ir tokiu atveju ši priemonė galėtų būti naudinga, kadangi panaikintų spontaniško alkoholio įsigijimo perkant kitas prekes ar mokant už degalus galimybę.
Dėl siūlymo sutrumpinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir nustatyti, kad mažmeninės prekybos vietose alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 10 val. iki 22 val. (vietoj šiuo metu nustatytų 8 val. ir 22 val.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje, pateiktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 783 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2837“, nurodyta, kad nors Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, alkoholio prekybos laiko ribojimas yra viena iš efektyvių alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, tačiau Lietuvos Respublikoje tai nepasiteisino. Pakeistame Alkoholio kontrolės įstatyme nuo 2009 m. sausio 1 d. alkoholinių gėrimų prekybos laikas yra ribojamas, tačiau alkoholio vartojimas, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nesumažėjo. Todėl manytina, kad siūlomas papildomas laiko ribojimas yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2015-08-071 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1036 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29,
straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2836 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2836) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2837 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2837) (toliau kartu – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės,
kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis, nes joms įgyvendinti prireiks investicijų, taip pat neįrodyta, kad priėmus įstatymus bus pasiekti jų tikslai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir įstatymo projekto Nr. XIIP-2837 1 straipsnyje siūloma sugriežtinti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką parduotuvėse – nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama tik stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, o stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose ir degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, nespecializuotuose skyriuose prekiauti leidžiama tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, taip pat uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Be to, įstatymo projekto Nr.
Be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 straipsnyje siūloma Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) papildyti 16¹ straipsniu, kuriame būtų nustatyti papildomi reikalavimai minėtoms alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, o 3 straipsnio 5 dalyje įmonėms ir Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais, nustatomas reikalavimas užtikrinti, kad į alkoholinių gėrimų parduotuves nebūtų įleidžiami nepilnamečiai. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais principais. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės.
Įstatymų projektuose siūlomos minėtos naujos alkoholio kontrolės politikos priemonės, skirtos alkoholinių gėrimų prekybai parduotuvėse sugriežtinti, neišvengiamai pablogintų verslo sąlygas, nes sudarytų papildomą finansinę naštą, tačiau įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl pasirinktas būtent toks reguliavimo modelis, tai yra neaišku, pagal kokius kriterijus pasirinktas alkoholinių gėrimų, kuriuos siūloma drausti parduoti parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stiprumas, kokią įtaką toks reguliavimas turėtų Lietuvos Respublikos gyventojų alkoholio vartojimo įpročiams ir bendram alkoholio suvartojimo lygiui, ar svarstytos alternatyvios reguliavimo priemonės, ar pasirinkta priemonė tikrai ekonomiškiausia. Be to, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad toks reguliavimas – leidimas parduoti visus ar tik kai kuriuos alkoholinius gėrimus tik specializuotose parduotuvėse – paprastai taikomas tik tose šalyse, kuriose yra valstybės alkoholio mažmeninės prekybos monopolis (Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika, Norvegijos Karalystė). Priėmus įstatymus, ūkio subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, siekdami prisitaikyti prie įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 ir 3 straipsniuose ir įstatymo projekto Nr.
XIIP-2837 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turėtų įsirengti alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir skyriuose filmavimo įrangą, norėdami prekiauti visais alkoholiniais gėrimais,
Tai sudarytų palankesnes sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais, ypač kaimo vietovėse, nes įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 3 straipsnio
siūloma panaikinti teisę prekiauti visais alkoholiniais gėrimais kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Jeigu minėtoms parduotuvėms neužtektų ploto ar finansinių išgalių įrengti specializuotą alkoholinių gėrimų skyrių ar atskirą alkoholinių gėrimų parduotuvę, atitinkančią visus nustatytus reikalavimus, šiose vietovėse gali nelikti mažmeninės prekybos vietų, kuriose teisėtai prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Reikalavimo neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves nepilnamečių laikytis būtų sunku, nes į parduotuvę gali ateiti suaugę asmenys su nepilnamečiais savo vaikais, kuriuos turėtų palikti už parduotuvės durų, kur gali kilti pavojus jų saugumui. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 2 ir 3 straipsniuose ir įstatymo projekto Nr. XIIP-2837 1 straipsnyje siūlomos priemonės, skirtos alkoholinių gėrimų prekybai parduotuvėse sugriežtinti, nepagrįstos ir neproporcingos. Pritarti iš dalies Žiūrėti į Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836 ir Nr. XIIP-2837. 2. Seimo narys R.Markauskas, 2015-10-151 1, 2 Argumentai:
Tiek galiojantis įstatymas, kuriuo nuo
siūlomas pakeitimas, kuriuo įvedamos specializuotos parduotuvės, iš esmės yra žalingi, todėl būtina juos koreguoti prieš įsigaliojimą.
Visų pirma, degalinėse uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos jose esančioms parduotuvėms. Antra – visiškai panaikinus alkoholinių gėrimų prekybos galimybę degalinėse, ar apribojus prekybą visose parduotuvėse gėrimais iki 15% alkoholio koncentracijos - mažose gyvenvietėse skatinama šešėlinė prekyba, nelegalus alkoholis. Trečia, smulkiam verslui specializuotų parduotuvių įrengimas bus nepakeliama našta, nesąžiningos konkurencijos sąlygos su stambiais prekybos centrais. Ketvirta – atsiradus specializuotoms parduotuvėms iš esmės padaugėtų alkoholinių gėrimų prekybos taškų (alkoholiniais gėrimais būtų prekiaujama tiek paprastose, tiek specializuotose parduotuvėse), todėl tokio įstatymo priėmimas prieštarauja keliamam tikslui – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir suvartojimą. Siekiant išspręsti alkoholinių gėrimų prekybos degalinėse problemą siūloma savivaldybėms suteikti teisę neišduoti licencijų prekybai degalinėse, jeigu yra policijos pranešimų apie neblaivių vairuotojų keliamas problemas. Pasiūlymas: Pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2837 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas 1.
3 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka); alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų
13 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios. 2. 3 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.“
Nepritarti Komitetas ir Seimas, atmesdamas įstatymo projektą Nr. XIIP-2825, apsisprendė, kad nuo 2016-01-01 būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių parduotuvėse. 3. Seimo narys R.Markauskas, 2015-10-152 Pasiūlymas: Pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2837 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“
„2 straipsnis.
Nepritarti Komitetas ir Seimas, atmesdamas įstatymo projektą Nr. XIIP-2825, apsisprendė, kad nuo 2016-01-01 būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių parduotuvėse. 4. Seimo narys R.Žemaitaitis, 2015-11-19321 Argumentai: Nuo 2016 metų pradžios įsigaliosiančiame draudime prekiauti degalinėse alkoholiu, Konkurencijos taryba įžvelgė nelygias ūkio subjektų konkurencijos sąlygas ir atskirų ūkio subjektų diskriminavimą. Mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės, kurios taip pat turi licencijas prekiauti alkoholiu. Jos savo veikloje vadovaujasi LR Mažmeninę prekybą reglamentuojančiais teisės aktais ir licencijavimo reikalavimais, kaip ir kitos mažmeninės prekybos įmonės. Todėl siekiant įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus tikslus, sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą, siūloma uždrausti prekybą stipriaisiais alkoholiniais gėrimais degalinėse, kas yra ypač aktualu Lietuvai, tačiau leisti prekiauti alkoholiu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų. Reikia imtis priemonių kurios mažintų alkoholio prieinamumą, tačiau nediskriminuotų degalinių verslo, nepažeistų mažmeninės prekybos lygiavertiškumo ir būtų taikomos vienodos mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygos.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų), vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;“
narys R.Žemaitaitis, 2015-11-19332 Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka); alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų – stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose;“. Pritarti
narys R.Žemaitaitis, 2015-11-1963 Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2016 2018 m. sausio 1 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2015-09-16
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Nepritarti Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2837(2) ir Komiteto išvadoms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2837(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-25 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems Sveikatos reikalų komitetas pritarė, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti 2.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-251 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems Sveikatos reikalų komitetas pritarė, tobulinamas įstatymo projekto 1 straipsnis ir išbraukiamas įstatymo projekto
įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„„1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose
alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, stacionariosiose degalinėse (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų), vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;“. Pritarti
rezultatai: 5 „už“; 3 „prieš‘; 1 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Komskis, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė