Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 18 straipsnio įsigaliojimo pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto įsigaliojimo datą ir ją išdėstyti taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1d. 2019 m. sausio 01 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Eduardas Šablinskas Juras Požela
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. „alkoholiniais gėrimais stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose“ yra siekiama uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių parduotuvėse. Mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės. Jos savo veikloje vadovaujasi LR Mažmeninę prekybą reglamentuojančiais teisės aktais ir licencijavimo reikalavimais. Manome, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojanti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 dalies 1 punkto redakcija, išskirianti degalinių mažmeninės prekybos parduotuves kaip atskirą ūkio subjektų grupę, pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos teigiamų rezultatų siekiant įgyvendinti
„Valstybės 2015 – 2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo
prevencijos programos“ tikslus, nes mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvių alkoholio apyvarta sudaro tik 2 proc. nuo bendros mažmeninės alkoholio apyvartos. Projekto pirminis siūlytojas yra LR Seimo nariai A. Palionis, E.
Palionis, E. Šablinskas,
Įstatymo projekto tikslas – pratęsti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą stacionarių degalinių parduotuvėse ir pašalinti nelygias konkurencijos sąlygas, dėl kurių stacionarių degalinių mažmeninės prekybos parduotuvės yra išskiriamos kaip atskira ūkio subjektų grupė. Siūlomas pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, nes būtina parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų, efektyviau bus kovojama mažinant alkoholio pasiūlą ir vartojimą
įstatymų projektuose aptarti klausimai
gėrimais leidžiama -stacionariuose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionarių parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2106-01-01 nenumato mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą.
Šioje redakcijoje Lietuvos Respublikoje mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama – stacionariuose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariuose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pratęsus stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninę prekybą veiklą alkoholiniais gėrimais prekybą laikinai bus pašalinta rizika nelygių konkurencijos sąlygų sudarymui. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 dalis 1 punkto redakcija pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. 5. Galimo neigiamos priimtų įstatymų pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, taip pat jis neturėtų daryti įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytą tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydintieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindiniai paaiškinimai Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai
nariai A.Palionis, E.Šablinskas, J.Požela
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Degalinės“, „mažmeninė prekyba“, „alkoholiniai gėrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai
Andrius Palionis Eduardas Šablinskas, Juras Požela
2015-03-18 Nr. XIIP-2825 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekia pakeisti ne įstatymo Nr. I-857 18 straipsnį, o įstatymo Nr. XI-1911 6 straipsnio 3 dalį. Todėl turėtų būti koreguojamas projekto pavadinimas, jo 1 straipsnio pavadinimas, pakeitimų esmė ir tekstas. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktą, įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @lrs.lt R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-17 Nr. XIIP-2825 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2825, toliau – Projektas), mano, kad svarstytina, ar tikslu projekto aiškinamajame rašte įvardinti, kad pateiktu įstatymo projektu bus šalinama dėl neseniai priimto įstatymo pakeitimo atsiradusi rizika nelygių konkurencijos sąlygų susidarymui. Galiojančio įstatymo pakeitimo, kuriuo nuo
stacionariose degalinėse, esmė nepakis vien nukėlus šio įstatymo taikymą. Draudimas išliks ir galios tol, kol nebus patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys mažmeninės prekybos lygiateisiškumą, vienodas mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygas. Manome, kad nepanaikinus šios nelygią konkurenciją sąlygojančios nuostatos, išliks teisinis netikrumas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2825 2015 m. spalio 21 d. Vilnius 1.
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija) : Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Seimo narys E.Šablinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, ministrės patarėja J.Kumpienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja B.Janutėnienė, vyr.specialistė A.Janušauskė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė I.Juozapavičienė, direktorės pavaduotoja G.Belian, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja A.Išarienė, Teisės skyriaus vyr.specialistė A.Šamulevičiūtė, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L.Kerosierius, Lietuvos verslo konfederacijos Prekybos komisijos pirmininkas R.Apulskis, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė, UAB “Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorė R.Timoščik, Lietuviškų degalinių sąjungos atstovai V.Šukys, K.Stasiukynas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas L.Vilimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė V.Liutkutė, “Psichikos sveikatos iniciativa” atstovė N.Goštautaitė Midttun, Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovas J.Dapšauskas, “Lukoil Baltija” gen.direktoriaus padėjėjas A.Vazgilevičius, Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus atstovas A.Žakevič, UAB “Baltic Petroleum” gen.direktorius A.Martikonis, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E.Šatas, Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja J.Ratkevičiūtė.
Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija) : Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Seimo narys E.Šablinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, ministrės patarėja J.Kumpienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja B.Janutėnienė, vyr.specialistė A.Janušauskė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė I.Juozapavičienė, direktorės pavaduotoja G.Belian, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja A.Išarienė, Teisės skyriaus vyr.specialistė A.Šamulevičiūtė, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L.Kerosierius, Lietuvos verslo konfederacijos Prekybos komisijos pirmininkas R.Apulskis, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė, UAB “Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorė R.Timoščik, Lietuviškų degalinių sąjungos atstovai V.Šukys, K.Stasiukynas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas L.Vilimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė V.Liutkutė, “Psichikos sveikatos iniciativa” atstovė N.Goštautaitė Midttun, Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovas J.Dapšauskas, “Lukoil Baltija” gen.direktoriaus padėjėjas A.Vazgilevičius, Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus atstovas A.Žakevič, UAB “Baltic Petroleum” gen.direktorius A.Martikonis, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E.Šatas, Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja J.Ratkevičiūtė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto rengėjai siekia pakeisti ne įstatymo Nr. I-857 18 straipsnį, o įstatymo Nr. XI-1911 6 straipsnio 3 dalį. Todėl turėtų būti koreguojamas projekto pavadinimas, jo 1 straipsnio pavadinimas, pakeitimų esmė ir tekstas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktą, įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
ekspertė G.Belian, 2015-05-18 Vykdant 2015-04-22 Sveikatos reikalų komiteto sprendimą Nr. 111-S-ll, išnagrinėtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės jstatymo Nr.l-857 18 straipsnio pakeitimo jstatymo projektas Nr.XIIP-2825 (toliau - jstatymo projektas), kurio tikslas
Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatytas sąrašas vietų, kuriose yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nors tai yra mažmeninės prekybos jmonės. Nors pernai, palyginus su 2013 m., Lietuvoje užregistruota mažiau eismo jvykių, juose sužeistų žmonių žuvo 3,5 proc. daugiau. Didelė problema vis dar išlieka alkoholio vartojimas ir vairavimas apsvaigus — žuvusiųjų skaičiaus padidėjimą kaip tik ir sukėlė girti vairuotojai: 2014 m. dėl girtų vairuotojų žuvo 45 žmonės, 2013 m. - 32. Dvigubai daugiau žmonių pernai, palyginus su 2013 m., žuvo ir dėl girtų, be to, dar ir neturinčių teisės vairuoti, kaltės - atitinkamai
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Klubas „Mes galim“, 2015-03-25 Lietuva Pasaulio sveikatos organizacijos yra įvardinama, kaip viena labiausiai alkoholj vartojančių šalių pasaulyje. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad Lietuvos valstybė yra oficialiai, viešai ir neginčijamai deklaravusi siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Pirmasis sakinys Alkoholio kontrolės įstatyme teigia, kad šio įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą. Žmonėms reikia sveikų ir blaivių pramogų, kultūros. Tai rodo Naisių - mažosios Lietuvos kultūros sostinės pavyzdys. Beje, degalinė yra vieta, kur prekiaujama degalais, svaigalų platinimo visiškai jose neturėtų būti. Kodėl į ją |ėjus prieš akis turi šmėžuoti avarijas ir žmonių kančias simbolizuojantys alkoholio buteliai. Dar mažai autoįvykiuose žuvusių, užmuštų vaikų, paauglių ir suaugusių mūsų šalies piliečių?
Raginame Seimo narius, Prezidentę ir kitus atsakingus politikus:
„(...) Nepritarti įstatymo projektui, pratęsiančiam
alkoholio parduotuvių egzistavimą degalinėse iki 2019 metų ir kuo greičiau panaikinti prekybą alkoholiu degalinėse. Pritarti
koalicija, 2015-04-29 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau –
), susipažinusi su LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825 (toliau – Įstatymo projektas) prašo LR Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komiteto narių nepalaikyti šio Įstatymo projekto . NTAKK nuomone, Įstatymo projektas , kuriuo siekiama nukelti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse iki 2019 m. nors numatytas draudimas turėjo įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., prieštarauja pagrindiniam LR alkoholio kontrolės įstatymo tikslui
Kaip rodo Europos šalių alkoholio kontrolės politikos tendencijos ribojant prekybą alkoholiu degalinėse iš 53 Europos šalių, įvairūs apribojimai ar draudimai prekiauti alkoholiu degalinėse yra taikomi 17-oje šalių. Iš 28 ES šalių, apribojimai ar draudimai prekiauti degalinėse taikomi 12-oje: Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje (leidžiama prekiauti tik alumi ir vynu), Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lietuvoje, Maltoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje (leidžiama prekiauti tik alumi), Švedijoje. Taip pat alkoholiu degalinėse prekiauti draudžiama Islandijoje ir Norvegijoje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva viešų prieigų PSO duomenų bazėse, jau priskiriama šalims, draudžiančioms prekybą alkoholiu degalinėse. Tai parodo, kad alkoholio kontrolės politiką apibrėžiančią teisinę bazę Europoje vertinantys ekspertai mažų mažiausiai nesuprastų tokios teisėkūros praktikos, kuomet įstatymo nuostatos priimamos ir prieš pat įsigaliojimą atšaukiamos. Akcentuojame, kad 1997 m. vasario 13d. Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas.
Pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė.“ Prekybos alkoholiu degalinėse lyginimas su atskirų rinkos dalyvių diskriminavimu ar konkurencijos ribojimu nėra pakankamas argumentas ir laikome jį nepagrįstu. Neabejingų jaunuolių pilietiškas elgesys, užfiksuojant įstatymų pažeidimus, kuomet 14-oje iš 17-os degalinių buvo parduotas alkoholis nepilnamečiams, parodė, kad:
prekyba suinteresuotas verslas, o jų pateikiamus argumentus ir duomenis reikia vertinti kritiškai (Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė „<..> degalinėse yra daugiau saugos elementų, stebint alkoholio pardavimą, sakysim, nepilnamečiams, nei kaimo parduotuvėse ar kai kuriuose prekybos centruose“);
negalima ir toliau silpninti alkoholio kontrolės kaip iki šiol vykdoma Lietuvoje. Vietoje to, kad ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos būtų stiprinamos, priešingai - siekiama kontrolės mechanizmą susilpninti išardant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Be to, įgyvendinant Ūkio ministerijos Verslo priežiūros reformą, kontroliuojančios institucijos paverčiamos verslo konsultantais, o ne realios kontrolės vykdytojais, todėl nusikalstamumas klesti, o iš valstybės aparato neįgalumo nuolat šaipomasi. Nors verslo subjektų atstovai ir asocijuoti jų asmenys geba itin graudžiai pateikti dabartinę verslo situaciją ir jam uždedamą naštą, svarbu atsižvelgti į jų pačių geranoriškumą, vykdomo verslo skaidrumą;
c) ūkio subjektams už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus skiriamos baudos yra neadekvačiai per mažos.
Pardavėja, pardavusi alkoholinius gėrimus nepilnamečiui baudžiama 14 eurų bauda, o prekybos alkoholiu licenciją neribotam laikui ūkio subjektas įsigyja už 376 eurus. Dešimtį kartų didesnės sumos paprastai sudaro vienos dienos prekybos apyvartą. NTAKK prašo jūsų nepalaikyti Įstatymo projekto ir neatidėti draudimo bei prašo LR Seimo narių registruoti LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios:
1) numatytų specializuotų alkoholinių gėrimų skyrių atsiradimą, kuriuose būtų užtikrinamos visos saugumo priemonės ir neišskiriamos skirtingos alkoholinių gėrimų rūšys;
atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus (tiek juridiniams asmenims, tiek pardavėjoms), taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo. 3) Lietuvos teisinėje bazėje apibrėžtų administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
licencijų išdavimą ir įvestų terminuotą licencijų galiojimo laiką vieneriems metams. Tokiu būdu sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas. Pritarti 3.
3UAB „Saurida“,
2015-05-18
„(...) UAB „Saurida“, vykdydama mažmeninę prekybą
alkoholiniais gėrimais savo valdomame degalinių tinkle, teikia žemiau nurodytas pastabas, remiantis kuriomis, mūsų manymu, LR Alkoholio kontrolės įstatymo
d. turi būti naikintina, o nenukeliama:
punkto redakcija, išskirianti degalinių mažmeninės prekybos parduotuves kaip atskirą ūkio subjektų grupę, pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konkurencijos įstatymu. 2. Dabar galiojančio LR AKĮ 18 str. 1 d.1 p. pakeitimas, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. stacionariose degalinėse bus uždrausta mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, iš esmės nieko nepakeis vien nukėlus šio įstatymo įsigaliojimo datą. Menamas draudimas išliks galioti tol, kol nebus patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys mažmeninės prekybos lygiateisiškumą ir vienodas mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygas. Tokia susidariusi įstatyminė situacija trukdys tiesioginėms verslo investicijoms nes didės tų investicijų rizika dėl neaiškios galutinės būsimo įstatymo nuostatos. Kaip žinia, investicijos yra ilgalaikis dalykas, reikalaujantis konkretumo. Tokiu būdu, minėto įstatymo nukėlimas kažkuriam laikotarpiui paliks teisines abejones dėl tokio verslo ateities, todėl siūlome sekančiai:
a) tam kad išvengti teisinio netikrumo reikalingų įstatymų sukūrimo laikotarpiu, o gal ir toliau, būtina panaikinti LR AKĮ 18 str. 1 d.1 p.
įstatymų ribose, toliau vykdyti alkoholio mažmeninę prekybą stacionarių degalinių parduotuvėse.
b) nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams.
c) pereinamuoju laikotarpiu visus parengtus ir patvirtintus reikalingus teisės aktus pristatyti aptarimui verslo visuomenei ir tik tada teikti LR Seimui priimti kaip galiojantį LR Alkoholio kontrolės įstatymą. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997 m. vasario 3 d. nutarime yra pasisakęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda norimo rezultato, nes šių produktų vartotojai randa kitų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų, būdų tenkinti savo poreikius. UAB „Saurida“ mano, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse tikrai nesumažins jo vartojimo, o valstybė, norėdama pasiekti šiuos tikslus, turėtų imtis ne naujų draudimų įvedimo, bet apsvarstyti esamą efektyvumą, alkoholio vartojimo problemas spręsti visuomenės švietimo, šeimos ir bendruomenės pagalba, informacijos apie neigiamą alkoholio poveikį skleidimu, galų gale, alkoholio vartojimo kultūros ugdymu. Nepritarti 1997 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimu: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos gerovė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. XI-1911 uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse ir nustatyta, kad šis draudimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos, taigi nustatytas 4 metų pereinamasis laikotarpis ūkio subjektams prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo. Ūkio subjektai per šį laikotarpį galėjo tinkamai pasirengti nustatomam draudimui. 4. Prof. G.Navaitis, 2015-05-18 „(...) Išvada: įstatymo projektas Nr. XIIP-2825 tik formaliai susijęs su alkoholio vartojimo mažinimu ir nepadarys reikšmingesnio poveikio alkoholio vartojimo lygiui“. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 5. Lietuvos aludarių gildija, 2015-05-18 Alus ir alkoholiniai gėrimai degalinėms yra svarbūs ne patys savaime, bet dėl to, kad jie sukuria papildomą pirkėjų srautą degalams ir kitoms prekėms. Pajamos iš alkoholio degalinių mažmeninėje prekyboje sudaro iki 25 % visų pajamų (be degalų). Įsigaliojus draudimui, tie prarasti
kitas prekes, nes parduotuvė taps tiesiog nerentabili.
Uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais, didelė dalis degalų kolonėlių operatorių bus priversti panaikinti parduotuves degalų prekybos vietose ir pereiti prie automatinių degalinių, atitinkamai mažinant darbuotojų skaičių. Perėjimas prie automatinių degalinių bus naudingas didiesiems prekybos tinklams, bet ne vartotojams. Vis didėjanti mažmeninės prekybos koncentracija Lietuvoje sukelia didžiules problemas ne tik aludariams, bet ir visiems Lietuvos plataus vartojimo prekių gamintojams. Toks draudimas skatins nelegalią alkoholio prekybą. Sunku patikėti, kad šis draudimas nors kiek reikšmingiau sumažintų alkoholio vartojimą, nes, nesant galimybei įsigyti alkoholinių gėrimų degalinėje, bus nesunku rasti legalią arba nelegalią alternatyvą. Dar sunkiau patikėti, kad toks draudimas pagerintų girtų vairuotojų sukeltų avarijų statistiką, nes į ten, kur alkoholio parduodama daugiausiai ir drausti neketinama – į didesnes ar mažesnes parduotuves taip pat dažniausiai atvykstama automobiliu. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 6. Lietuviškų degalinių sąjunga, 2015-05-18
Analogiškas gautas 2015 m. birželio 2 d. užregistruotas Nr. g-2015-4936. Papildomas argumentas, netiesiogiai patvirtinantis, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nėra draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse (degalinėse įrengtose stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose) yra tai, kad nėra keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 6 p., kuriame nurodyta, jog alkoholio reklama draudžiama degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas.
Nesant įstatyme nei draudimo , nei leidimo vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, įstatymas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis principu, kad ūkinėje veikloje turėtų būti leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta, be to, kadangi AKĮ reglamentavimo pažeidimai susiję su ekonominių sankcijų taikymu, turėtų būti vadovaujamasi principu, kad draudimai , už kurių pažeidimą taikomos sankcijos, turi būti aiškiai suformuluoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams. AKĮ nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas reglamentavimas nenumato draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse (taip, kaip, pavyzdžiui nėra draudžiama prekiauti alkoholiu saugomose teritorijose, kurios nėra paminėtos nei AKĮ 18 str. 1 d., nei AKĮ 18 str.
tokią prekybą nėra pagrindo, jei nepažeidžiamos kitos AKĮ sąlygos - prekyba vyksta stacionariojoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje, stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriuje ar stacionariojoje viešojo maitinimo vietoje, atitinkančiose AKĮ 2 str. numatytas sąvokas (parduotuvė gali būti įrengiama prekybos paskirties pastate, viešojo maitinimo vieta - maitinimo paskirties pastate, todėl galimybė įrengti parduotuvę ar viešojo maitinimo vietą visų pirma sąlygota Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastato paskirties; stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrius įrengiamas atskiroje prekybos salėje, kurioje alkoholiniai gėrimai yra atriboti nuo kitų prekių; degalinės nespecializuotas skyrius, t. y. skyrius, kuriame prekiaujama įvairiomis prekėmis, negali būti laikomas stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriumi). Jei pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą teismai visų pirma sprendžia, ar prekyba vyksta degalinėje (tą nustato remiantis 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 „Dėl degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintomis degalinės ir degalinės teritorijos sąvokomis), tai nuo 2016 m. sausio 1 d. neturi reikšmės, ar prekyba vyksta degalinėje. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 7. Lietuviškų degalinių sąjunga, 2015-06-02 Nežiūrint į tai jog nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliosianti LR AKĮ 18 str. 1 dalies 1 punkto redakcija pažeidžia pagrindinį LR Įstatymą – LR Konstituciją ir LR Konkurencijos įstatymą, ta pati pataisa sukelia ir tam tikrus kitus teisinius neatitikimus bei prieštaravimus, dėl to dar yra aktualiau šią pataisą naikinti, nekalbant apie jokį jos pratęsimą. Lietuviškų degalinių sąjungos juristai panagrinėjo šią gan įdomią situaciją ir gavome sekančias išvadas:
AKĮ 18 str. 1 dalis skirta nustatyti atvejams, kada leidžiama mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, AKĮ 18 str.
atvejams, kai prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama . Nuo 2016 m. sausio 1 d. AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. redakcijoje leidžiamų prekybos vietų sąraše nebelieka degalinių kaip prekybos alkoholiu vietos: "
1Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama:
1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose ;" Tačiau tuo pačiu nėra papildomas AKĮ 18 str. 3 d. esantis draudžiamų prekybos alkoholiu atvejų sąrašas, nurodant, kad degalinėse draudžiama prekiauti alkoholiu (taip, kaip draudžiama prekiauti alkoholiu laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, kitose AKĮ 18 str. 3 d. nurodytose vietose). Iki 2016 m. sausio 1 d. ribojimai prekybai alkoholiu įtvirtinti formuluote AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. , kad stacionariųjų degalinių nespecializuotuose skyriuose leidžiama prekyba vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tačiau po 2016 m. sausio 1 d. tokios formuluotės nelieka. Nors ši formuluotė įrašyta punkte, kuriame vardijami atvejai, kada prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama, teismų praktikoje ja remtasi kaip draudžiančia prekybą vykdant viešojo maitinimo veiklą - ir nuo 2016 m. sausio 1 d. tokio ribojimo nelieka.
Lietuvi škų degalini ų są jungos Taryba mano jog nuo 2016 met ų sausio 1 dienos į sigaliosiantis LR AK į statymas , draud ž iantis prekyb ą a lkoholiniais g ė rimais i š skirtinai tik stacionari ų degalin i ų parduotuvė se yra i š principo ydingas Teisinės Valstybės požiūriu nes neatitinka nei LR Konstitucijos nuostatų, nei LR Konkurencijos įstatymo. Tai pastebima atitinkamų institucijų pateiktuose dokumentuose ir išvadose, kur konkrečiai analizuojamas ir fiksuojamas LR įstatymų paž eidimas. Tokiu b ūdu negalima kalbėti apie tokio įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimą, sustabdymą ar panašiai. Toks įstatymas turi būti naikinamas, arba atšaukiamas jo įsigaliojimas. Jei vė l bus numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ( o toks jau buvo), po kurio galimai ir toliau nebus ai ški tolimesnė tokio verslo vystimosi koncepsija tai sudarys neigiamą poveikį rinkos dalyviams. Tokiu b ū du bus stabdomos papildomos investicijas ir nebus kuriamos naujos darbo vietos, nes versle vyraus netikrumo ir laikinumo principas ir kils abejon ė s d ėl ateities. Pilnai sutinkame su pereinamuoju laikotarpiu, bet tik panaikinus 2016 metų sausio 1 d. įstatymo įsigaliojimą, per kur į ir bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys mažmeninę prekyba alkoholiu aplamai Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaž eid žiant tam tikrų ūkio subjektų prekybos lygiaverti š kumo ir/ar vienod ų mažmeninės prekybos alkoholiu, są lyg ų. Po tokio pereinamojo laikotarpio, sukūrus naujus teisės aktus, tik tada galima konkrečiai keisti ar koreguoti pagrindinį LR Alkoholio kontrolės įstatymą su konkrečiai numatytomis mažmeninės prekybos alkoholiu sąlygomis.
Nuo
pratęsti mažmeninės prekybos alkoholiniais gė rimais veikl ą stacionari ų degalini ų parduotuvė se, pagal dabar galiojan čius LR įstatymus, neiš skiriant j ų iš panašia veikla užsiimančių ūkio subjektų. Atšaukti, ar pilnai sustabdyti, nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsigaliosiančią LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857, 18 str. 1 punkto reda k cij ą. Numatyti pereinam ąjį laikotarpį , per kur į bus parengti ir patvirtinti teis ės aktai, kurie nepažeistų mažmeninės prekybos alkoholiu lygiaverti š kumo, vienod ų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos są lyg ų visiems, tokia veikla užsiimantiems, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams. Po pereinamojo laikotarpio, pristačius verslo visuomenei atitinkamus naujus teisės aktų projektus, reglamentuojančius mažmeninę prekybą alkoholiu Lietuvos Respublikoje, ir jai pritarus, teikti projektus LR Seimui, dėl pagrindinio LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 tam tikrų straipsnių pakeitimo. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 8. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, 2015-05-18 Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (toliau LNPPĮA) teikia savo poziciją ir išvadas:
Manome, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojanti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 p. redakcija, išskirianti degalinę kaip atskirą ūkio subjektų grupę, pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos teigiamų rezultatų siekiant įgyvendinti „Valstybės 2015–2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos“ tikslus. 1.
parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės. Savo veikloje jos vadovaujasi LR Mažmeninę prekybą reglamentuojančiais teisės aktais ir licencijavimo reikalavimais. Jos įdarbina, suteikia žinias, lavina ir ugdo darbuotojus pagal kiekvienoje įmonėje sudarytas ir patvirtintas darbuotojų mokymo programas. 2. 2016 m. sausio 1 d. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 p. redakcija, išskiriant degalinę ir nurodant, kad tai nėra stacionari parduotuvė, o atskira ūkio subjektų grupė galimai pažeidžia lygių mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencinių sąlygų bei LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad
„viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus“. 3. Tai, kad mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės, kuriose yra prekiaujama dauguma prekių kategorijų, yra šalia prekybos degalais vietų, nėra pakankamas pagrindas jas išskirti iš kitų mažmenine prekyba užsiimančių prekybos vietų. Sieti degalų pardavimo vietą su neblaiviais vairuotojais ir teigti, kad tai didina neblaivių vairuotojų skaičių yra nepagrįsta ir neteisinga, nes pagal pardavimų statistiką, tik nežymi dalis vairuotojų, pirkusiųjų degalus perka alkoholinius gėrimus. Kyla klausimas, ar prekybos centras, veikiantis šalia degalinės , kuriame prekiaujama alkoholiu, yra mažiau probleminis kovojant su alkoholio pasiūla nei mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios naftos produktais, parduotuvė? Ar sąvoka
„degalinė“ - tiesiog istoriškai yra siejama su vairuotojais ir manoma, kad į
prekybos centrus yra ateinama pėsčiomis. 4.
parduotuvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o tai yra teigiamas veiksnys siekiant alkoholio pardavimo kontrolės ir prevencijos, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams, neblaiviems asmenims ir pan. Degalinių parduotuvėse įrengtos vaizdo kameros suteikia galimybę identifikuoti ir įrodyti: kas, kada ir kam pardavė alkoholį, kai tuo tarpu dalis kitų prekybos vietų, prekiaujančių alkoholiu, tokių galimybių neturi. 5. Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos norimų rezultatų siekiant „Valstybės 2015–2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos“ tikslų - mažinti alkoholio pasiūlą įgyvendinimo, nes mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvių alkoholio apyvarta sudaro tik 2 proc. nuo bendros mažmeninės prekybos alkoholiu apyvartos. 6. Daugumos Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir ribojant alkoholio prieinamumą ir paklausą nėra išskiriami atskiri ūkio subjektai. Kaip tik „mažosios“ parduotuvės yra skatinamos ir yra sudaromos konkurencingos sąlygos joms plėstis. 7. Nepagrįsti sprendimai, susiję su naujais ar papildomais apribojimais legalaus verslo srityje, sudaro sąlygas nelegaliam verslui ir mažina pajamas į valstybės biudžetą. Manome, kad alkoholio kontrolės programoje numatytų veiksmų sėkmingas įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo kovos su kontrabanda bei nelegaliu alkoholinių gėrimų realizavimu priemonių įgyvendinimo. 8. Pritariame „Valstybės 2015–2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos“ programos strateginiam tikslui – sustiprinti Lietuvos gyventojų saugumą ir sveikatą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, pasiūlą bei paklausą. Nėra vieno visoms Europos regiono šalims tinkamo alkoholio reguliavimo modelio, kuris geriausiai padėtų sumažinti žalą, sukeliamą alkoholio.
Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių yra taikomos šios alkoholio politikos alternatyvos – alkoholio pirkėjo minimalaus amžiaus ribojimas; vairavimą išgėrus ribojančios taisyklės, mokesčiai ir ribojimai vykdant prekybą alkoholiu. Tokie prioritetai gali būti
LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 p. redakciją, įsigaliosiančią nuo 2016-01-01 ir taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kurie nepažeistų mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodos konkurencijos sąlygų ir būtų efektyvūs mažinant alkoholio vartojimą nei nepagrįstas alkoholio ribojimas atskiriems ūkio subjektams. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 9. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-05-18 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išnagrinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-875 18 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2825 (toliau - Projektą), teikia pastabas.
Projekte siūloma atidėti draudimą pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose nuo 2016 sausio 1 d. iki
raudimas pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose pažeis konkurencijos teisės principus, paskatins užsidaryti kai kurias degalinėse įrengtas parduotuves ir paskatins nelegalią prekybą alkoholiu . Draudimas pardavinėti alkoholį pablogins degalinių konkurencijos sąlygas kitų mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu. Stacionarios degalinės prekiauja ne tik degalais. Jose įrengtos prekybos vietos vykdo tokią pačią mažmeninę prekybą, kaip ir bet kokia kita mažmeninės prekybos parduotuvė. Tai reiškia, kad šie subjektai veikia toje pačioje rinkoje ir tarpusavyje konkuruoja. Uždraudus bet kokią prekybą alkoholiu degalinėse įrengtose prekybos vietose, kitoms mažmeninės prekybos vietoms būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas, o degalinėse įrengtų prekybos vietų padėtis būtų dirbtinai pabloginama. Projekto įgyvendinimas gali priversti užsidaryti mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse. Prekyba alkoholiu sudaro dalį degalinėse įrengtų mažmeninės prekybos įmonių pajamų. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra degalinė, ši dalis gali svyruoti. Yra tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse, kai kurios iš jų bus priverstos užsidaryti. Taip prekybininkai prarastų atliktas investicijas, o toje vietovėje sumažėtų konkurencija mažmeninėje prekyboje. Uždarius tokią prekybos vietą, būtų atleisti joje dirbantys žmonės. Tokia neigiama pasekmė gali būti reikšmingesnė mažesnėse gyvenvietėse, kuriose ir taip nedaug darbo vietų. Smulkesnėms įmonėms, kurios priima sprendimus dėl veiklos vykdymo, net ir santykinai nedidelis pajamų praradimas gali būti lemiamas veiksnys, paskatinantis nutraukti veiklą. Ypač tai gali būti juntama tais atvejais, kai yra aišku, jog pajamos prarandamos negrįžtamai.
Būtent to ir galima tikėtis įgyvendinus Projekte siūlomą draudimą, kadangi pajamos iš prekybos alkoholiu būtų prarandamos visam laikui. Pajamos iš prekybos alkoholiu neprivalo sudaryti reikšmingos dalies tam, kad uždraudus prekybą alkoholiu, smulkesnės prekybos vietos būtų priverstos užsidaryti. Net ir nedidelis pajamų pokytis gali būti pakankamai reikšmingas, kad ūkio subjekto veikla taptų nuostolinga. Draudimas pardavinėti alkoholį gali paskatinti nelegalią prekybą alkoholiu. Legalios prekybos alkoholiu vietų sumažėjimas gali paskatinti nelegalią prekybą alkoholiu, t.y. prekybą nemokant mokesčių valstybei bei prekybą netinkamos kokybės alkoholiu. Žalą dėl nesurenkamų mokesčių patirtų valstybės biudžetas, o dėl netinkamos kokybės alkoholio – jį vartojantys žmonės. Nelegalaus alkoholio vartojimas gali išaugti dėl keleto priežasčių. Pirma, alkoholis jau pats savaime yra viena iš pagrindinių nelegalios rinkos prekių. Dėl didelio apmokestinimo legalaus ir nelegalaus alkoholio kainų skirtumas yra pakankamai reikšmingas. Antra, šalyje jau veikia išvystyta nelegalios prekybos alkoholiu sistema. Trečia, visuomenė pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. LLRI iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 2011 m. tik 33 proc. apklaustųjų nepateisino nelegalaus alkoholio produktų vartojimo (2010 m. – 30 proc). Visuomenė taip pat linkusi pasitikėti nelegaliai parduodamų alkoholio produktų kokybe; 2011 m. nepasitikėjo 21 proc. (2010 m. -16 proc.). Ketvirta, prekybos alkoholiu (prekybos laiko) apribojimai yra viena iš priežasčių, kodėl vartotojai renkasi nelegalų produktą ar produktą. Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nėra pakankamai reikšminga, kad sukeltų problemų. Alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra santykinai mažos bendram alkoholio suvartojimui.
Stacionariose degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos klaidingai įvardinamos kaip reikšmingas veiksnys alkoholio vartojimui ir jo prieinamumui. Nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad prekyba alkoholiu degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra ypač svarbi mažinant alkoholio vartojimą. Reali situacija yra priešinga – degalinėse parduodama tik 2 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos). Tai rodo, kad prekyba alkoholiu degalinėse sudaro nedidelę visos prekybos dalį. Tikėtina, kad prekybos alkoholiu uždraudimas degalinėse bendram alkoholio suvartojimui turės labai mažą poveikį (jei alkoholis bus įsigyjamas iš kitų mažmeninės prekybos vietų ar juodojoje rinkoje). Tuo tarpu, anksčiau pateikti argumentai rodo, kad, tai gali turėti reikšmingos įtakos ūkio subjektų veiklai. Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra labiau kontroliuojama. Degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos yra vienos iš labiausiai pirkėjų saugumą užtikrinančių parduotuvių. Daug daugiau degalinių yra aprūpintos vaizdo kameromis nei parduotuvės, įrengtos ne degalinėse. Tai pakankamai užtikrina alkoholio vartojimo kontrolę, kad alkoholis nebūtų parduodamas tokioms rizikos grupėms kaip nepilnamečiai. Daugelyje kitų ES šalių tokie apribojimai netaikomi. Pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenis (p.p. 198-246, Global status report on alcohol and health 2014 , WHO), daugiau nei pusė ES šalių (16 iš 28) alkoholio pardavimui degalinėse netaiko apribojimų. Atkreipiame dėmesį, kad „apribojimas“ šiame kontekste nebūtinai reiškia visišką draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse. Todėl net ir šalys priskirtos prie „taip“ kategorijos neturėtų būti traktuojamos kaip visiškai draudžiančias prekybą alkoholiu degalinėse. Galiojanti teisinė bazė suteikia pakankamai galių riboti prekybą alkoholiu.
Šiuo metu galiojančiame reguliavime jau nustatyti pakankamai dideli apribojimai mažmenine prekyba alkoholiu. Prekybai alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms, t.y. draudžiama parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val. Taip pat pažymėtina, jog vietos savivaldos turi pakankamai galių kontroliuoti mažmeninės prekybos alkoholiu vietas, kadangi jos išduoda licencijas prekiauti alkoholiu. Be kita ko, jos gali riboti alkoholio pardavimo laiką. Tai reiškia, kad vietinės valdžios institucijos turi priemonių riboti prekybą alkoholiu prekybos vietose, kurios kenkia visuomenės saugumui. Tuo tarpu Projektas uždraustų prekybą alkoholiu visose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nepriklausomai nuo to, ar jose buvo užfiksuota kokių nors pažeidimų, ar ne. Tikėtina, kad vietos savivaldos institucijos yra kur kas geriau nei centrinė valdžia informuotos apie konkrečias prekybos alkoholiu vietas ir jų problemiškumą. Leidimas pardavinėti alkoholį degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose, licencijos išdavimo / neišdavimo teisę paliekant vietos savivaldai, neprieštarauja alkoholio kontrolės politikai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LLRI ragina atsisakyti tokio ribojimo. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 10. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2015-09-18
gamintojai ir pardavėjai užvaldo vis daugiau rinkų. Ypatinga rinka yra tapusios DEGALINES. Visiems žinoma, kad degalinė yra specializuotos paskirties ūkio subjektas, teikiantis degalų aprūpinimo paslaugas. Įsileidus prekybą alkoholiniais gėrimais į degalines pradėjo didėti alkoholio prieinamumas vairuotojams, keleiviams ir aplinkiniams gyventojams. Tai didina nelaimingas pasekmes, susijusias su alkoholio vartojimu.
2011-12-23 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Alkoholio kontrolės įstatymo 2,3,18,22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1911 nuo 2016-01-01 uždrausta alkoholinių gėrimų prekyba degalinėse. 2015-03-17 Seimo nariai A. Palionis, E. Šablinskas ir J. Požėla užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-2825, rekomenduodami ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ PREKYBOS DEGALINĖSE DRAUDIMĄ ĮGYVENDINTI NUO 2019-01-01 dienos. Pasiūlymo teikėjai, jų rėmėjai ir užtarėjai aiškina, kad degalinėse parduodamas nežymus alkoholinių gėrimų kiekis ir jis neturi jokios įtakos eismo nelaimėms, kad bus pažeidinėjami Europos įstatymai ir reglamentai, kad bus pažeisti konkurencijos principai, kad prekybininkai praras investicijas, kad toks draudimas pažeidžia vartotojų teises, kad degalinės, negaudamos pajamų iš alkoholio, pradės dirbti nuostolingai ir bus priverstos atleidinėti darbuotojus arba pereiti į automatinį darbo režimą, kad paskatins nelegalią prekybą alkoholiu, kad valstybės biudžetas patirs žalą dėl nesurenkamų mokesčių. Nejaugi po 3 metų „trūkumai“ dings. Tokie alkoholio propaguotojai nenori prisiminti, įvardyti ir paaiškinti apie jų giminių ir artimųjų tragedijas ir netektis - tokie už pinigus gali viską parduoti. Alkoholizmas TOTALIAI skverbiasi į Lietuvą ir PASIEKIA PASAULINES AUKŠTUMAS, todėl labai svarbu panaudoti kiekvieną alkoholizmo užkardą. PRAŠOME nekeisti įstatymo Nr. XI-1911 ir siekti, kad degalinėse nuo 2016-01-01 būtų uždrausta alkoholinių gėrimų prekyba. Pritarti
verslo konfederacija, 2015-10-21
Respublikos Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo
gėrimais. Lietuvos verslo konfederacija mano, kad toks draudimas yra neteisingas konkurencijos iškraipymas.
Degalinių parduotuvės iš esmės yra eilinės parduotuvės, jose pagrinde prekiaujama maisto produktais, taip pat spauda, automobilių kosmetika. Panašus asortimentas yra ir mažuose prekybos centruose ar netinklinėse parduotuvėse. Alkoholinių gėrimų prekybos draudimas degalinėse tariamai grindžiamas tuo, kad vairuotojams sudaromos sąlygos išgerti alkoholinių gėrimų vairuojant. Tačiau norime atkreipti dėmesį, jog daug didesnis automobilių srautas yra prie prekybos centrų, kuriems paliekama teisė prekiauti alkoholiu. Dėl šios priežasties draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse nepagrįstai iškraipo konkurenciją ir pastato degalines į nelygiavertę padėtį. Akivaizdu, kad jeigu degalinių prekyboje ir egzistuoja kažikokios problemos dėl alkoholinių gėrimų pardavimo, jos yra pavienės, atitinkamai turi būti sprendžiamos individualiai, o ne pritaikant visuotinius apribojimus. Mūsų nuomone, geriausiai individualaus pobūdžio prekybos problemas žino savivaldybių institucijos, todėl jos galėtų spręsti dėl apribojimų pritaikymo. Tuo tarpu bet koks visuotinis sprendimas riboti degalinių prekybos teises, būtų nepagrįstas ir nepadėtų spręsti piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais problemų, nes nebūtų taikoma individuali atsakomybė. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais siūlome atsisakyti visuotinių prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse ribojimų ir įtvirtinti savivaldybėms teisę spręsti dėl licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse suteikimo bei panaikinimo. Atitinkamai siūlome pritarti seimo nario R.Markausko siūlomoms pataisoms (20Î5 10 15). Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisingumo ministerijos, 2015-04-07 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2825, toliau – Projektas), mano, kad svarstytina, ar tikslu projekto aiškinamajame rašte įvardinti, kad pateiktu įstatymo projektu bus šalinama dėl neseniai priimto įstatymo pakeitimo atsiradusi rizika nelygių konkurencijos sąlygų susidarymui. Galiojančio įstatymo pakeitimo, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. uždrausta mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, esmė nepakis vien nukėlus šio įstatymo taikymą. Draudimas išliks ir galios tol, kol nebus patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys mažmeninės prekybos lygiateisiškumą, vienodas mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygas. Manome, kad nepanaikinus šios nelygią konkurenciją sąlygojančios nuostatos, išliks teisinis netikrumas. Atsižvelgti
sveikatos taryba, 2015-03-27 Analogiškas tekstas 2015-05-14 gautame Pasiūlyme Nr. g-2015-4234
„(...) Taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825, atkreipia dėmesį, kad dar 2011 metais ir po to 2015 metais Taryba aktyviai išsakė savo poziciją ir pritarė siūlymui mažinti alkoholio prieinamumą, uždraudžiant prekiauti alkoholiu degalinių parduotuvėse nuo 2016 m. sausio 1 d. Taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad visuomenės ir alkoholio verslo interesai buvo ir bus priešingi. Teikiamame įstatymo projekte taip pat ignoruojamos neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai ir interesams. Akivaizdu, kad šių pataisų įgyvendinimas prieštarautų pagrindiniam Alkoholio kontrolės įstatymo siekiui – mažinti alkoholio vartojimą.
Taryba, atstovaudama ir glaudžiai bendradarbiaudama su mokslo ir visuomenės sveikatos institucijomis, savivaldybių ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis sveikatinimo srityje, primygtinai rekomenduoja nepriimti siūlomos pataisos, kuri neabejotinai turės žalingą poveikį Lietuvos piliečių sveikatai. Pritarti
ministerija, 2015-04-17 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų persiųstą Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos kreipimąsi dėl prekybos alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių parduotuvėse uždraudimo. Mūsų nuomone, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytas problemas galėtų išspręsti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2825 ir Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2837 siūlomos priemonės. Atsižvelgti
m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas, 2015-05-05 Įvertinę teikiamus derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
įstaiga, 2015-05-18 Atsižvelgiant į pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2825, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme
prekiauti alkoholiniais gėrimais asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos praktika, pažymėtina, kad siekiant teigiamų pokyčių ir Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų įgyvendinimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamam nuostatų įgyvendinimui praktikoje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pagal kompetenciją neturi pastabų įstatymo projektui Nr. XIIP-2825. Abejonių kelia terminas (2019 m. sausio 1 d.), kuriam siūloma atidėti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto įsigaliojimą, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, kad būtų parengti ir patvirtinti teisės aktai, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų ir kt. Atsižvelgti 6. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų komiteto 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2415 pateiktais dokumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2825), iš esmės nepritaria šiam įstatymo projektui. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti; valstybė ūkinę veiklą reguliuoja derindama asmens ir visuomenės interesus ; kad teisės aktais reguliuodamos ūkinę veiklą valstybės institucijos yra saistomos Konstitucijos. Alkoholio produktų gamybos, įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo reikalavimų pažeidimai, ypač jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės narių saugumui, valstybės ekonominiams interesams (ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir kt.), todėl yra suprantama ir pagrįsta tai, kad valstybė imasi alkoholio kontrolės griežtinimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatyme numatydama atitinkamus alkoholinių gėrimų prekybos draudimus.
Departamento manymu, atsižvelgiant į vis gilėjančią alkoholio vartojimo ir jo prieinamumo problemą Lietuvoje, toks draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, kuris įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., yra svarbi valstybės alkoholio kontrolės politikos griežtinimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojanti priemonė, kuri nukreipta būtent mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą ir užkirsti kelią eismo saugumo pažeidimų darymui. Paminėtina, kad 2012 metais Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio socialinio tyrimo rezultatai parodė, kad prekybos alkoholiu degalinėse uždraudimui nuo 2016 metų pritaria
užregistruoti 2136 (2013 m. - 2377) eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti asmenys dėl 303 (2013 m. – 309) neblaivių vairuotojų kaltės. Šie policijos įstaigos pateikti duomenys pagrindžia tai, kad būtina imtis priemonių griežtinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių. Departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuosekli, išvengiant prieštaringų sprendimų ir pernelyg dažnos teisės aktų kaitos, alkoholio kontrolės politika vaidina svarbų vaidmenį, siekiant alkoholio paklausos ir pasiūlos mažinimo, o teisės aktų nenuspėjamumas, kuris atsirastų pritarus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
neužtikrins visuomenės sveikatos gerinimo priemonių veiksmingumo ir dar labiau sumažins visuomenės pasitikėjimą vykdomos valstybės alkoholio kontrolės politikos nuoseklumu. Pritarti
Respublikos konkurencijos taryba, 2015-07-30 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2825 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikia savo pastabas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio I dalyje reglamentuojama, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. alkoholiniais gėrimais bus leidžiama prekiauti stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų. skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose ¡rengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Įsigaliojus šiai nuostatai, bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių parduotuvėse. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte Projekto tikslas - pratęsti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą stacionarių degalinių parduotuvėse iki 2019 m. sausio 1 d. ir pašalinti nelygias konkurencijos sąlygas, dėl kurių stacionarių degalinių mažmeninės prekybos parduotuvės yra išskiriamos kaip atskira ūkio subjektų grupė.
Toks siūlomas pereinamasis laikotarpis, pasak Projekto rengėjų, yra reikalingas, nes būtina parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų, efektyviau bus kovojama mažinant alkoholio pasiūlą ir vartojimą Lietuvoje. Konkurencijos tarybos nuomone, tiek esamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, numatančios, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, tiek ir siūlymas nukelti šį draudimą iki 2019 m. sausio 1 d. gali riboti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba pritaria Projekto aiškinamajame rašte išsakytai nuomonei ta apimtimi, kad degalinių (mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių) parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonės, todėl išskiriant degalinių parduotuves kaip atskirą ūkio subjektų grupę, galimai pažeidžiamos mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencinės sąlygos ir diskriminuojami atskiri ūkio subjektai. Tačiau Konkurencijos taryba abejoja, ar minėto draudimo nukėlimas iki 2019 m. sausio 1 d. išspręs esamas problemas bei panaikins riziką dėl konkurencijos ribojimo rinkoje, nes jis savaime nepanaikina atskirų ūkio subjektų diskriminavimo, o tik atitolina tokio diskriminavimo įsigaliojimą. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba 2015 m. vasario 12 d. rastu Nr. (2.16-35) 6V-320 pateikė savo poziciją, jog Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios prekybą alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių parduotuvėse, galimai sukuria konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje.
Primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų:
1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti minėtų asmenų teisės ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė;
4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, jog valstybė kišasi j rinką ir ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją tik tiek, kiek tai yra būtina visuomenės gerovei užtikrinti, rekomenduojame Projekto rengėjams papildomai įvertinti ar Projektu paliekamas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, tik nukeliaut tokio draudimo įsigaliojimo terminą, bus objektyviai pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiamam tikslui įgyvendinti bei ar nėra alternatyvių būdų, kaip išspręsti esamą problemą, darant minimalų neigiamą poveikį konkurencijai arba tokio poveikio išvengiant. PRIDEDAMA. Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 12 d. rašto Nr. (2.16-35) 6V-320 „Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo“ kopija. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. sausio 30 d, gavo Jūsų atstovaujamų Lietuviškų degalinių sąjungos ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos
(toliau -Raštas).
Rašte nurodote, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog prekiauti alkoholiu bus draudžiama stacionariosiose degalinėse, vykdančiose tik mažmeninę prekybos veiklą. Raštu taip pat informuojate, kad mažmenines prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės, dėl to degalinių parduotuvių išskyrimas iš kitų mažmeninės prekybos vietų galimai sudaro kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, prašote pateikti Konkurencijos tarybos vertinimą, ar 2016 m. sausio 3 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto redakcija nepažeidžia lygių mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencinių sąlygų bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Dėkojame už paklausimą dėl galimo konkurencijos ribojimo ir/ar iškraipymo atitinkamoje rinkoje. Informuojame, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu Konkurencijos tarybai pavesta prižiūrėti, kaip viešojo administravimo subjektai laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba yra kompetentinga priimti sprendimus dėl viešojo administravimo institucijų priimtų teisės aktų bei sprendimų, o Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus yra priėmęs Lietuvos Respublikos Seimas, Konkurencijos taryba teikia tik savo nuomonę Rašte pateiktais klausimais. Visų pirma, pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitiktis gali būti vertintina ne dviejų tos pačios galios teisės aktų (šiuo atveju - Alkoholio kontrolės įstatymo ir Konkurencijos įstatymo), o aukštesnės galios nacionalinio teisės akto atžvilgiu, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 46 straipsnis saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gėrovę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą yra konstatuota, jog ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu;
2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Todėl nustatant tokio pobūdžio ribojimus (prekybos alkoholiu draudimą stacionariosiose degalinėse, užsiimančiose mažmeninės prekybos veikla) turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių: ar yra priežastinis ryšys tarp nustatomų ir siekiamų specialių, aiškiai nustatytų tikslų; ar apribojimai nėra didesni, negu būtina tikslams pasiekti; ar atlikus analizę tikėtina, kad esant apribojimams bus pasiekti numatyti tikslai; ar apribojimai nustatyti tik konkrečiam ir ribotam laiko tarpui ir ar tai yra aiškiai įtvirtinta. Dėl to ribojant ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nebūtų nepagrįstai neproporcingai pažeistos konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės bei iniciatyvos. Nagrinėjamu atveju vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, įsigaliosiančią nuo 2016 m. sausio 1 d. ir numatančią, kad alkoholiu negalima prekiauti stacionariosiose degalinėse, vykdančiose tik mažmeninės prekybos veiklą, Konkurencijos tarybai nėra žinoma, ar įstatymų leidėjas, įtvirtindamas ūkinės veiklos galimybes galimai ribojančią nuostatą, atsižvelgė į visas aukščiau minėtas sąlygas bei tinkamai jas įvertino.
Svarstant nagrinėjamą Alkoholio kontrolės įstatymo punkto pakeitimą, aiškinamajame rašte nurodomas teisinio reglamentavimo siekis riboti alkoholio prieinamumą, griežtinant alkoholio pardavimo reikalavimus, t.y. apriboti galimybes automobiliuose, išvykstančiuose iš stacionarių degalinių, kuriose buvo įsigyti alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio
alkoholiu draudžiama prekiauti stacionariosiose degalinėse, vykdančiose tik mažmeninės prekybos veiklą, galimai sukuria konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje. Tačiau, neturint duomenų, kuriais remdamasis įstatymų leidėjas nusprendė, jog atitinkamu ribojimu bus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, Konkurencijos taryba negali įvertinti minėto ribojimo būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Atsižvelgti
Parlamento nario B.Ropės biuras Lietuvoje, 2015-09-29 Keli LR Seimo nariai užregistravo LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Nr. XIIP-2825 (toliau - Įstatymo pataisa), kuria siekiama nukelti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse iki 2019 m., nors numatytas draudimas turėjo įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d. Susipažinęs su Įstatymo pataisos projektu, prašau LR Sveikatos reikalų komiteto narių šio projekto nepalaikyti.
Tokia Įstatymo pataisa prieštarauja pagrindiniam LR alkoholio kontrolės įstatymo tikslui - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie alkoholio vartojimą ir jo sukeliamą žalą (Global status report on alcohol and health 2014) ne tik nurodoma, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 1, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l). Apribojimas prekiauti alkoholiu degalinėse yra viena iš šioje ataskaitoje šalims rekomenduojamų prieinamumo mažinimo priemonių. Primenu, kad vertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Kaip rodo Europos šalių alkoholio kontrolės politikos tendencijos ribojant prekybą alkoholiu degalinėse iš 53 Europos šalių, įvairūs apribojimai ar draudimai prekiauti alkoholiu degalinėse yra taikomi 17-oje šalių. Iš 28 ES šalių, apribojimai ar draudimai prekiauti degalinėse taikomi 12-oje: Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje (leidžiama prekiauti tik alumi ir vynu), Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lietuvoje, Maltoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje (leidžiama prekiauti tik alumi), Švedijoje. Taip pat alkoholiu degalinėse prekiauti draudžiama Islandijoje ir Norvegijoje. Atkreipiu dėmesį, kad Lietuva viešų prieigų PSO duomenų bazėse jau priskiriama šalims, draudžiančioms prekybą alkoholiu degalinėse.
Tai parodo, kad alkoholio kontrolės politiką apibrėžiančią teisinę bazę Europoje vertinantys ekspertai mažų mažiausiai nesuprastų tokios teisėkūros praktikos, kuomet įstatymo nuostatos priimamos ir prieš pat įsigaliojimą atšaukiamos. Akcentuoju, kad 1997 m. vasario 13 d. Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos gerovė.“ Prekybos alkoholiu degalinėse lyginimas su atskirų rinkos dalyvių diskriminavimu ar konkurencijos ribojimu nėra pakankamas argumentas ir laikau jį nepagrįstu. Todėl prašau jūsų nepalaikyti Įstatymo projekto ir neatidėti draudimo. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-09-23 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1138 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2825 (toliau – įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“,
7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies,
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kituose) pabrėžtas konstitucinis įpareigojimas valstybei reguliuojant ūkinę veiklą laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir reguliuoti ją taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei įgyvendinti. Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose yra pažymėjęs, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (finansine) prasme ir kad valdžios institucijos turėtų vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, o prireikus gali taikyti diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Etilo alkoholis – produktas, veikiantis psichiką ir galintis lemti pripratimą prie jo ir priklausomybę nuo jo, taigi keliantis pavojų visuomenės sveikatai ir gerovei. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio
apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.
Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas) uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse ir nustatyta, kad šis draudimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Įstatymo projekte siūloma šį terminą pratęsti, tai yra leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse iki 2019 m. sausio 1 dienos. Todėl alkoholinių gėrimų prieinamumas nemažinamas, o įstatymo projekto nuostatos prieštarauja minėtam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslui. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d., taigi nustatytas 4 metų pereinamasis laikotarpis ūkio subjektams prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo. Ūkio subjektai per šį laikotarpį galėjo tinkamai pasirengti nustatomam draudimui. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 19 d. išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Nepritarti Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): įstatymo projektą Nr. XIIP-2825 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinių ekspertų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas. Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kituose) pabrėžtas konstitucinis įpareigojimas valstybei reguliuojant ūkinę veiklą laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir reguliuoti ją taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei įgyvendinti. Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose yra pažymėjęs, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (finansine) prasme ir kad valdžios institucijos turėtų vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, o prireikus gali taikyti diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1911 uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse ir nustatyta, kad šis draudimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos, taigi nustatytas 4 metų pereinamasis laikotarpis ūkio subjektams prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo. Ūkio subjektai per šį laikotarpį galėjo tinkamai pasirengti nustatomam draudimui. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirti pranešėjai: A. Matulas, K. Komskis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
birželio 10 d. Nr. 108-P-17 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Eduardas Šablinskas, Ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus padėjėjas Arūnas Vazgilevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Manytina, kad projekto rengėjai siekia pakeisti ne įstatymo Nr. I-857 18 straipsnį, o įstatymo Nr. XI-1911 6 straipsnio 3 dalį.
XI-1911 6 straipsnio 3 dalį. Todėl turėtų būti koreguojamas projekto pavadinimas, jo 1 straipsnio pavadinimas, pakeitimų esmė ir tekstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktą, įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas, 2015-04-07 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2825, toliau – Projektas), mano, kad svarstytina, ar tikslu projekto aiškinamajame rašte įvardinti, kad pateiktu įstatymo projektu bus šalinama dėl neseniai priimto įstatymo pakeitimo atsiradusi rizika nelygių konkurencijos sąlygų susidarymui. Galiojančio įstatymo pakeitimo, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. uždrausta mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, esmė nepakis vien nukėlus šio įstatymo taikymą. Draudimas išliks ir galios tol, kol nebus patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys mažmeninės prekybos lygiateisiškumą, vienodas mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygas. Manome, kad nepanaikinus šios nelygią konkurenciją sąlygojančios nuostatos, išliks teisinis netikrumas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Klubas „Mes galim“, 2015-03-25 Nr.g-2015-2560 „(...) Nepritarti įstatymo projektui, pratęsiančiam alkoholio parduotuvių egzistavimą degalinėse iki 2019 metų ir kuo greičiau panaikinti prekybą alkoholiu degalinėse. Imtis visų reikalingų veiksmų užtikrinti blaivios lietuvių tautos ateitį ir gerbūvį“.
Nepritarti
komiteto sprendimą
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-04-29 Nr.g-2015-3653 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau –
), susipažinusi su LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825 (toliau – Įstatymo projektas) prašo LR Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komiteto narių nepalaikyti šio Įstatymo projekto . NTAKK nuomone, Įstatymo projektas , kuriuo siekiama nukelti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse iki 2019 m. nors numatytas draudimas turėjo įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., prieštarauja pagrindiniam LR alkoholio kontrolės įstatymo tikslui
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie alkoholio vartojimą ir jo sukeliamą žalą (Global status report on alcohol and health 2014) nurodoma, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l.). Apribojimas prekiauti alkoholiu degalinėse yra viena iš šioje ataskaitoje šalims rekomenduojamų prieinamumo mažinimo priemonių. Primename, kad vertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Kaip rodo Europos šalių alkoholio kontrolės politikos tendencijos ribojant prekybą alkoholiu degalinėse [2,4] iš 53 Europos šalių, įvairūs apribojimai ar draudimai prekiauti alkoholiu degalinėse yra taikomi 17-oje šalių.
Iš 28 ES šalių, apribojimai ar draudimai prekiauti degalinėse taikomi 12-oje: Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje (leidžiama prekiauti tik alumi ir vynu), Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lietuvoje, Maltoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje (leidžiama prekiauti tik alumi), Švedijoje. Taip pat alkoholiu degalinėse prekiauti draudžiama Islandijoje ir Norvegijoje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva viešų prieigų PSO duomenų bazėse, jau priskiriama šalims, draudžiančioms prekybą alkoholiu degalinėse. Tai parodo, kad alkoholio kontrolės politiką apibrėžiančią teisinę bazę Europoje vertinantys ekspertai mažų mažiausiai nesuprastų tokios teisėkūros praktikos, kuomet įstatymo nuostatos priimamos ir prieš pat įsigaliojimą atšaukiamos. Akcentuojame, kad
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė.“ Prekybos alkoholiu degalinėse lyginimas su atskirų rinkos dalyvių diskriminavimu ar konkurencijos ribojimu nėra pakankamas argumentas ir laikome jį nepagrįstu.
Neabejingų jaunuolių pilietiškas elgesys, užfiksuojant įstatymų pažeidimus, kuomet 14-oje iš 17-os degalinių buvo parduotas alkoholis nepilnamečiams, parodė, kad:
a) negalima aklai pasitikėti tuo, ką viešai tvirtina alkoholio pramonė ir prekyba suinteresuotas verslas, o jų pateikiamus argumentus ir duomenis reikia vertinti kritiškai (Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė „<..> degalinėse yra daugiau saugos elementų, stebint alkoholio pardavimą, sakysim, nepilnamečiams, nei kaimo parduotuvėse ar kai kuriuose prekybos centruose“);
b) atsižvelgiantį į alkoholio vartojimo ir jo pasekmių Lietuvai rodiklius, negalima ir toliau silpninti alkoholio kontrolės kaip iki šiol vykdoma Lietuvoje. Vietoje to, kad ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos būtų stiprinamos, priešingai - siekiama kontrolės mechanizmą susilpninti išardant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Be to, įgyvendinant Ūkio ministerijos Verslo priežiūros reformą, kontroliuojančios institucijos paverčiamos verslo konsultantais, o ne realios kontrolės vykdytojais, todėl nusikalstamumas klesti, o iš valstybės aparato neįgalumo nuolat šaipomasi. Nors verslo subjektų atstovai ir asocijuoti jų asmenys geba itin graudžiai pateikti dabartinę verslo situaciją ir jam uždedamą naštą, svarbu atsižvelgti į jų pačių geranoriškumą, vykdomo verslo skaidrumą;
c) ūkio subjektams už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus skiriamos baudos yra neadekvačiai per mažos. Pardavėja, pardavusi alkoholinius gėrimus nepilnamečiui baudžiama 14 eurų bauda, o prekybos alkoholiu licenciją neribotam laikui ūkio subjektas įsigyja už 376 eurus. Dešimtį kartų didesnės sumos paprastai sudaro vienos dienos prekybos apyvartą.
NTAKK prašo jūsų nepalaikyti Įstatymo projekto ir neatidėti draudimo bei prašo LR Seimo narių registruoti LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios:
1) numatytų specializuotų alkoholinių gėrimų skyrių atsiradimą, kuriuose būtų užtikrinamos visos saugumo priemonės ir neišskiriamos skirtingos alkoholinių gėrimų rūšys;
2) mažintų alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus (tiek juridiniams asmenims, tiek pardavėjoms), taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo. 3) Lietuvos teisinėje bazėje apibrėžtų administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
4) panaikintų alkoholinių gėrimų licencijavimo spragas – didinti rinkliavą už licencijų išdavimą ir įvestų terminuotą licencijų galiojimo laiką vieneriems metams. Tokiu būdu sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas. Nepritarti
komiteto sprendimą
3UAB „Saurida“,
2015-05-18 Nr.g-2015-4358 „(...) UAB
„Saurida“, vykdydama mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais savo valdomame
degalinių tinkle, teikia žemiau nurodytas pastabas, remiantis kuriomis, mūsų manymu, LR Alkoholio kontrolės įstatymo
redakcija, nuo 2016 m. sausio 1 d. turi būti naikintina, o nenukeliama:
1Įsigaliosianti LR AKĮ 18 str.
Įsigaliosianti LR AKĮ 18 str. 1 dalies 1 punkto redakcija, išskirianti degalinių mažmeninės prekybos parduotuves kaip atskirą ūkio subjektų grupę, pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konkurencijos įstatymu. 2. Dabar galiojančio LR AKĮ 18 str. 1 d.1 p. pakeitimas, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. stacionariose degalinėse bus uždrausta mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, iš esmės nieko nepakeis vien nukėlus šio įstatymo įsigaliojimo datą. Menamas draudimas išliks galios tol, kol nebus patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys mažmeninės prekybos lygiateisiškumą ir vienodas mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygas. Tokia susidariusi įstatyminė situacija trukdys tiesioginėms verslo investicijoms nes didės tų investicijų rizika dėl neaiškios galutinės būsimo įstatymo nuostatos. Kaip žinia, investicijos yra ilgalaikis dalykas, reikalaujantis konkretumo. Tokiu būdu, minėto įstatymo nukėlimas kažkuriam laikotarpiui paliks teisines abejones dėl tokio verslo ateities, todėl siūlome sekančiai:
a) tam kad išvengti teisinio netikrumo reikalingų įstatymų sukūrimo laikotarpiu, o gal ir toliau, būtina panaikinti LR AKĮ 18 str. 1 d.1 p. 2016 m. sausio 1 d. redakciją ir leisti laisvai, galiojančių įstatymų ribose, toliau vykdyti alkoholio mažmeninę prekybą stacionarių degalinių parduotuvėse.
b) nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams. c) pereinamuoju laikotarpiu visus parengtus ir patvirtintus reikalingus teisės aktus pristatyti aptarimui verslo visuomenei ir tik tada teikti LR Seimui priimti kaip galiojantį LR Alkoholio kontrolės įstatymą. 3.
Respublikos Konstitucinis teismas 1997 m. vasario 3 d. nutarime yra pasisakęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda norimo rezultato, nes šių produktų vartotojai randa kitų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų, būdų tenkinti savo poreikius. UAB „Saurida“ mano, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse tikrai nesumažins jo vartojimo, o valstybė, norėdama pasiekti šiuos tikslus, turėtų imtis ne naujų draudimų įvedimu, bet apsvarstyti esamą efektyvumą, alkoholio vartojimo problemas spręsti visuomenės švietimo, šeimos ir bendruomenės pagalba, informacijos apie neigiamą alkoholio poveikį skleidimu, galų gale, alkoholio vartojimo kultūros ugdymu. Nepritarti
komiteto sprendimą
universitetas, 2015-05-18 Nr.g-2015-4353 „(...) Išvada: įstatymo projektas Nr. XIIP-2825 tik formaliai susijęs su alkoholio vartojimo mažinimu ir nepadarys reikšmingesnio poveikio alkoholio vartojimo lygiui“. Pritarti
gildija, 2015-05-18 Nr.g-2015-4351 Alus ir alkoholiniai gėrimai degalinėms yra svarbūs ne patys savaime, bet dėl to, kad jie sukuria papildomą pirkėjų srautą degalams ir kitoms prekėms. Pajamos iš alkoholio degalinių mažmeninėje prekyboje sudaro iki 25 % visų pajamų (be degalų). Įsigaliojus draudimui, tie prarasti 25 % pajamų iš alkoholinių gėrimų kartu „nusineš“ ir 75 % pajamų, gautinų už kitas prekes, nes parduotuvė taps tiesiog nerentabili. Uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais, didelė dalis degalų kolonėlių operatorių bus priversti panaikinti parduotuves degalų prekybos vietose ir pereiti prie automatinių degalinių, atitinkamai mažinant darbuotojų skaičių. Perėjimas prie automatinių degalinių bus naudingas didiesiems prekybos tinklams, bet ne vartotojams. Vis didėjanti mažmeninės prekybos koncentracija Lietuvoje sukelia didžiules problemas ne tik aludariams, bet ir visiems Lietuvos plataus vartojimo prekių gamintojams.
Toks draudimas skatins nelegalią alkoholio prekybą. Sunku patikėti, kad šis draudimas nors kiek reikšmingiau sumažintų alkoholio vartojimą, nes, nesant galimybei įsigyti alkoholinių gėrimų degalinėje, bus nesunku rasti legalią arba nelegalią alternatyvą. Dar sunkiau patikėti, kad toks draudimas pagerintų girtų vairuotojų sukeltų avarijų statistiką, nes į ten, kur alkoholio parduodama daugiausiai ir drausti neketinama – į didesnes ar mažesnes parduotuves taip pat dažniausiai atvykstama automobiliu. Pritarti
degalinių sąjunga, 2015-05-18 Nr.g-2015-4342 Analogiškas gautas 2015 m. birželio 2 d. užregistruoto Nr. g-2015-4936. Papildomas argumentas, netiesiogiai patvirtinantis, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nėra draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse (degalinėse įrengtose stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose) yra tai, kad nėra keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 6 p., kuriame nurodyta, jog alkoholio reklama draudžiama degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas. Nesant įstatyme nei draudimo , nei leidimo vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, įstatymas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis principu, kad ūkinėje veikloje turėtų būti leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta, be to, kadangi AKĮ reglamentavimo pažeidimai susiję su ekonominių sankcijų taikymu, turėtų būti vadovaujamasi principu, kad draudimai , už kurių pažeidimą taikomos sankcijos, turi būti aiškiai suformuluoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams. AKĮ nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas reglamentavimas nenumato draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse (taip, kaip, pavyzdžiui nėra draudžiama prekiauti alkoholiu saugomose teritorijose, kurios nėra paminėtos nei AKĮ 18 str. 1 d., nei AKĮ 18 str.
nepažeidžiamos kitos AKĮ sąlygos - prekyba vyksta stacionariojoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje, stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriuje ar stacionariojoje viešojo maitinimo vietoje, atitinkančiose AKĮ 2 str. numatytas sąvokas (parduotuvė gali būti įrengiama prekybos paskirties pastate, viešojo maitinimo vieta - maitinimo paskirties pastate, todėl galimybė įrengti parduotuvę ar viešojo maitinimo vietą visų pirma sąlygota Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastato paskirties; stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrius įrengiamas atskiroje prekybos salėje, kurioje alkoholiniai gėrimai yra atriboti nuo kitų prekių; degalinės nespecializuotas skyrius, t. y. skyrius, kuriame prekiaujama įvairiomis prekėmis, negali būti laikomas stacionariosios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriumi). Jei pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą teismai visų pirma sprendžia, ar prekyba vyksta degalinėje (tą nustato remiantis 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 „Dėl degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintomis degalinės ir degalinės teritorijos sąvokomis), tai nuo 2016 m. sausio 1 d. neturi reikšmės, ar prekyba vyksta degalinėje. Pritarti
produktų prekybos įmonių asociacija, 2015-05-18 Nr.g-2015-4344 Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (toliau LNPPĮA) teikia savo poziciją ir išvadas: Manome, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojanti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 p. redakcija, išskirianti degalinę kaip atskirą ūkio subjektų grupę. pažeidžia lygias mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencines sąlygas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos teigiamų rezultatų siekiant įgyvendinti „Valstybės 2015–2025 m.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos“ tikslus. 1. Mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės. Savo veikloje jos vadovaujasi LR Mažmeninę prekybą reglamentuojančiais teisės aktais ir licencijavimo reikalavimais. Jos įdarbina, suteikia žinias, lavina ir ugdo darbuotojus pagal kiekvienoje įmonėje sudarytas ir patvirtintas darbuotojų mokymo programas. 2. 2016 m. sausio 1 d. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 p. redakcija, išskiriant degalinę ir nurodant, kad tai nėra stacionari parduotuvė, o atskira ūkio subjektų grupė galimai pažeidžia lygių mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencinių sąlygų bei LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad „viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus“. 3. Tai, kad mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės, kuriose yra prekiaujama dauguma prekių kategorijų, yra šalia prekybos degalais vietų, nėra pakankamas pagrindas jas išskirti iš kitų mažmenine prekyba užsiimančių prekybos vietų. Sieti degalų pardavimo vietą su neblaiviais vairuotojais ir teigti, kad tai didina neblaivių vairuotojų skačių yra nepagrįsta ir neteisinga, nes pagal pardavimų statistiką, tik nežymi dalis vairuotojų, pirkusiųjų degalus perka alkoholinius gėrimus.
Kyla klausimas, ar prekybos centras, veikiantis šalia degalinės , kuriame prekiajama alkoholiu, yra mažiau probleminis kovojant su alkoholio pasiūla nei mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios naftos produktais, parduotuvė? Ar sąvoka „degalinė“ - tiesiog istoriškai yra siejama su vairuotojais ir manoma, kad į prekybos centrus yra ateinama pėsčiomis. 4. Mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o tai yra teigiamas veiksnys siekiant alkoholio pardavimo kontrolės ir prevencijos, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams, neblaiviems asmenims ir pan. Degalinių parduotuvėse įrengtos vaizdo kameros suteikia galimybę identifikuoti ir įrodyti: kas, kada ir kam pardavė alkoholį, kai tuo tarpu dalis kitų prekybos vietų, prekiaujančių alkoholiu, tokių galimybių neturi. 5. Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos norimų rezultatų siekiant „Valstybės 2015–2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos tikslų - mažinti alkoholio pasiūlą įgyvendinimo, nes mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvių alkoholio apyvarta sudaro tik 2 proc. nuo bendros mažmeninės alkoholiu apyvartos. 6. Daugumos Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir ribojant alkoholio prieinamumą ir paklausą nėra išskiriami atskiri ūkio subjektai. Kaip tik „mažosios“ parduotuvės yra skatinamos ir yra sudaromos konkurencingos sąlygos joms plėstis. 7. Nepagrįsti sprendimai, susiję su naujais ar papildomais apribojimais legalaus verslo srityje, sudaro sąlygas nelegaliam verslui ir mažina pajamas į valstybės biudžetą.
Manome, kad alkoholio kontrolės programoje numatytų veiksmų sėkmingas įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo kovos su kontrabanda bei nelegaliu alkoholinių gėrimų realizavimu priemonių įgyvendinimo. 8. Pritariame
„Valstybės 2015–2025 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir
vartojimo prevencijos“ programos strateginiam tikslui – sustiprinti Lietuvos gyventojų saugumą ir sveikatą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, pasiūlą bei paklausą. Nėra vieno visoms Europos regiono šalims tinkamo alkoholio reguliavimo modelio, kuris geriausiai padėtų sumažinti žalą, sukeliamą alkoholio. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių yra taikomos šios alkoholio politikos alternatyvos – alkoholio pirkėjo minimalaus amžiaus ribojimas; vairavimą išgėrus ribojančios taisyklės, mokesčiai ir ribojimai vykdant prekybą alkoholiu. Tokie prioritetai gali būti
stipraus alkoholio tik tam skirtose specializuotose parduotuvėse; privalomas video stebėjimo sistemos įrengimas alkoholio pardavimo vietose, kur vaizdo stebėjimo kamerų pagalba nuolat būtų kontroliuojama, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams ar neblaiviems asmenims; griežta kontrolė visų ūkio subjektų, vykdančių prekybą silpnais ir stipriais alkoholiniais gėrimais. 9. Alkoholio politikos priemonės pilietinėje ir politinėje visuomenėje turi būti remiamos sąmoningumo, jaunimo užimtumo iniciatyvomis, kurios suteiktų jauniems žmonėms sąlygas užsiimti įvairia veikla, skatintų sportuoti, informuotų jaunus žmones apie alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai, šeimai ir visuomenei prie kurių LNPPĮA prisidėtų ir skatintų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašome pakeisti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str.
įstatymo pakeitimus, kurie nepažeistų mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodos konkurencijos sąlygų ir būtų efektyvūs mažinant alkoholio vartojimą nei nepagrįstas alkoholio ribojimas atskiriems ūkio subjektams. Pritarti
laisvosios rinkos institutas, 2015-05-18 Nr.g-2015-4362 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išnagrinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-875 18 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2825 (toliau - Projektą), teikia pastabas. Projekte siūloma atidėti draudimą pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose nuo 2016 sausio 1 d. iki 2019 sausio 1 d. D raudimas pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose pažeis konkurencijos teisės principus, paskatins užsidaryti kai kurias degalinėse įrengtas parduotuves ir paskatins nelegalią prekybą alkoholiu Draudimas pardavinėti alkoholį pablogins degalinių konkurencijos sąlygas kitų mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu Stacionarios degalinės prekiauja ne tik degalais. Jose įrengtos prekybos vietos vykdo tokią pačią mažmeninę prekybą, kaip ir bet kokia kita mažmeninės prekybos parduotuvė. Tai reiškia, kad šie subjektai veikia toje pačioje rinkoje ir tarpusavyje konkuruoja. Uždraudus bet kokią prekybą alkoholiu degalinėse įrengtose prekybos vietose, kitoms mažmeninės prekybos vietoms būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas, o degalinėse įrengtų prekybos vietų padėtis būtų dirbtinai pabloginama. Projekto įgyvendinimas gali priversti užsidaryti mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse Prekyba alkoholiu sudaro dalį degalinėse įrengtų mažmeninės prekybos įmonių pajamų. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra degalinė, šu dalis gali svyruoti.
Yra tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse, kai kurios iš jų bus priverstos užsidaryti. Taip prekybininkai prarastų atliktas investicijas, o toje vietovėje sumažėtų konkurencija mažmeninėje prekyboje. Uždarius tokią prekybos vietą, būtų atleisti joje dirbantys žmonės. Tokia neigiama pasekmė gali būti reikšmingesnė mažesnėse gyvenvietėse, kuriose ir taip nedaug darbo vietų. Smulkesnėms įmonėms, kurios priima sprendimus dėl veiklos vykdymo, net ir santykinai nedidelis pajamų praradimas gali būti lemiamas veiksnys, paskatinantis nutraukti veiklą. Ypač tai gali būti juntama tais atvejais, kai yra aišku, jog pajamos prarandamos negrįžtamai. Būtent to ir galima tikėtis įgyvendinus Projekte siūlomą draudimą, kadangi pajamos iš prekybos alkoholiu būtų prarandamos visam laikui. Pajamos iš prekybos alkoholiu neprivalo sudaryti reikšmingos dalies tam, kad uždraudus prekybą alkoholiu, smulkesnės prekybos vietos būtų priverstos užsidaryti. Net ir nedidelis pajamų pokytis gali būti pakankamai reikšmingas, kad ūkio subjekto veikla taptų nuostolinga. Draudimas pardavinėti alkoholį gali paskatinti nelegalią prekybą alkoholiu Legalios prekybos alkoholiu vietų sumažėjimas gali paskatinti nelegalią prekybą alkoholiu, t.y. prekybą nemokant mokesčių valstybei bei prekybą netinkamos kokybės alkoholiu. Žalą dėl nesurenkamų mokesčių patirtų valstybės biudžetas, o dėl netinkamos kokybės alkoholio – jį vartojantys žmonės. Nelegalaus alkoholio vartojimas gali išaugti dėl keleto priežasčių. Pirma, alkoholis jau pats savaime yra viena iš pagrindinių nelegalios rinkos prekių. Dėl didelio apmokestinimo legalaus ir nelegalaus alkoholio kainų skirtumas yra pakankamai reikšmingas. Antra, šalyje jau veikia išvystyta nelegalios prekybos alkoholiu sistema. Trečia, visuomenė pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą.
LLRI iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 2011 m. tik 33 proc. apklaustųjų nepateisino nelegalaus alkoholio produktų vartojimo (2010 m. – 30 proc). Visuomenė taip pat linkusi pasitikėti nelegaliai parduodamų alkoholio produktų kokybe; 2011 m. nepasitikėjo 21 proc. (2010 m. -16 proc.). Ketvirta, prekybos alkoholiu (prekybos laiko) apribojimai yra viena iš priežasčių, kodėl vartotojai renkasi nelegalų produktą ar produktą. Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nėra pakankamai reikšminga, kad sukeltų problemų Alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra santykinai mažos bendram alkoholio suvartojimui Stacionariose degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos klaidingai įvardinamos kaip reikšmingas veiksnys alkoholio vartojimui ir jo prieinamumui. Nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad prekyba alkoholiu degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra ypač svarbi mažinant alkoholio vartojimą. Reali situacija yra priešinga – degalinėse parduodama tik 2 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos). Tai rodo, kad prekyba alkoholiu degalinėse sudaro nedidelę visos prekybos dalį. Tikėtina, kad prekybos alkoholiu uždraudimas degalinėse bendram alkoholio suvartojimui turės labai mažą poveikį (jei alkoholis bus įsigyjamas iš kitų mažmeninės prekybos vietų ar juodojoje rinkoje). Tuo tarpu, anksčiau pateikti argumentai rodo, kad, tai gali turėti reikšmingos įtakos ūkio subjektų veiklai. Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra labiau kontroliuojama Degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos yra vienos iš labiausiai pirkėjų saugumą užtikrinančių parduotuvių. Daug daugiau degalinių yra aprūpintos vaizdo kameromis nei parduotuvės, įrengtos ne degalinėse.
Tai pakankamai užtikrina alkoholio vartojimo kontrolę, kad alkoholis nebūtų parduodamas tokioms rizikos grupėms kaip nepilnamečiai. Daugelyje kitų ES šalių tokie apribojimai netaikomi Pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenis (p.p. 198-246, Global status report on alcohol and health 2014 , WHO), daugiau nei pusė ES šalių (16 iš 28) alkoholio pardavimui degalinėse netaiko apribojimų. Atkreipiame dėmesį, kad
„apribojimas“ šiame kontekste nebūtinai reiškia visišką draudimą pardavinėti
alkoholį degalinėse. Todėl net ir šalys priskirtos prie „taip“ kategorijos neturėtų būti traktuojamos kaip visiškai draudžiančias prekybą alkoholiu degalinėse. Galiojanti teisinė bazė suteikia pakankamai galių riboti prekybą alkoholiu Šiuo metu galiojančiame reguliavime jau nustatyti pakankamai dideli apribojimai mažmenine prekyba alkoholiu Prekybai alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms, t.y. draudžiama parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val. Taip pat pažymėtina, jog vietos savivaldos turi pakankamai galių kontroliuoti mažmeninės prekybos alkoholiu vietas, kadangi jos išduoda licencijas prekiauti alkoholiu. Be kita ko, jos gali riboti alkoholio pardavimo laiką. Tai reiškia, kad vietinės valdžios institucijos turi priemonių riboti prekybą alkoholiu prekybos vietose, kurios kenkia visuomenės saugumui. Tuo tarpu Projektas uždraustų prekybą alkoholiu visose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nepriklausomai nuo to, ar jose buvo užfiksuota kokių nors pažeidimų, ar ne. Tikėtina, kad vietos savivaldos institucijos yra kur kas geriau nei centrinė valdžia informuotos apie konkrečias prekybos alkoholiu vietas ir jų problemiškumą.
Leidimas pardavinėti alkoholį degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose, licencijos išdavimo /neišdavimo teisę paliekant vietos savivaldai, neprieštarauja alkoholio kontrolės politikai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LLRI ragina atsisakyti tokio ribojimo
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-18 Nr.g-2015-4385 Atsižvelgiant į pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas bendras imperatyvus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos praktika, pažymėtina, kad siekiant teigiamų pokyčių ir Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų įgyvendinimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamam nuostatų įgyvendinimui praktikoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pagal kompetenciją neturi pastabų įstatymo projektui Nr. XIIP-2825. Abejonių kelia terminas (2019 m. sausio 1 d.), kuriam siūloma atidėti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto įsigaliojimą, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, kad būtų parengti ir patvirtinti teisės aktai, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, vienodų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos sąlygų ir kt. Pritarti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Nr.g-2015-4459 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų komiteto 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2415 pateiktais dokumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2825), iš esmės nepritaria šiam įstatymo projektui. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti; valstybė ūkinę veiklą reguliuoja derindama asmens ir visuomenės interesus ; kad teisės aktais reguliuodamos ūkinę veiklą valstybės institucijos yra saistomos Konstitucijos. Alkoholio produktų gamybos, įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo reikalavimų pažeidimai, ypač jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės narių saugumui, valstybės ekonominiams interesams (ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir kt.), todėl yra suprantama ir pagrįsta tai, kad valstybė imasi alkoholio kontrolės griežtinimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatyme numatydama atitinkamus alkoholinių gėrimų prekybos draudimus. Departamento manymu, atsižvelgiant į vis gilėjančią alkoholio vartojimo ir jo prieinamumo problemą Lietuvoje, toks draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, kuris įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., yra svarbi valstybės alkoholio kontrolės politikos griežtinimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojanti priemonė, kuri nukreipta būtent mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą ir užkirsti kelią eismo saugumo pažeidimų darymui. Paminėtina, kad
socialinio tyrimo rezultatai parodė, kad prekybos alkoholiu degalinėse uždraudimui nuo
departamento duomenimis, 2014 m. buvo užregistruoti 2136 (2013 m. - 2377) eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti asmenys dėl 303 (2013 m. – 309) neblaivių vairuotojų kaltės.
Šie policijos įstaigos pateikti duomenys pagrindžia tai, kad būtina imtis priemonių griežtinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių. Departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuosekli, išvengiant prieštaringų sprendimų ir pernelyg dažnos teisės aktų kaitos, alkoholio kontrolės politika vaidina svarbų vaidmenį, siekiant alkoholio paklausos ir pasiūlos mažinimo, o teisės aktų nenuspėjamumas, kuris atsirastų pritarus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2825, neužtikrins visuomenės sveikatos gerinimo priemonių veiksmingumo ir dar labiau sumažins visuomenės pasitikėjimą vykdomos valstybės alkoholio kontrolės politikos nuoseklumu. Nepritarti
komiteto sprendimą
degalinių sąjunga, 2015-06-02 Nr.g-2015-4936 Nežiūrint į tai jog nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliosianti LR AKĮ 18 str. 1 dalies 1 punkto redakcija pažeidžia pagrindinį LR Įstatymą – LR Konstituciją ir LR Konkurencijos įstatymą, ta pati pataisa sukelia ir tam tikrus kitus teisinius neatitikimus bei prieštaravimus, dėl to dar yra aktualiau šią pataisą naikinti, nekalbant apie jokį jos pratęsimą. Lietuviškų degalinių sąjungos juristai panagrinėjo šią gan įdomią situaciją ir gavome sekančias išvadas:
AKĮ 18 str. 1 dalis skirta nustatyti atvejams, kada leidžiama mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, AKĮ 18 str. 3 d. skirta atvejams, kai prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama . Nuo 2016 m. sausio 1 d. AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. redakcijoje leidžiamų prekybos vietų sąraše nebelieka degalinių kaip prekybos alkoholiu vietos: " 1.
Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama:
stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose ;" Tačiau tuo pačiu nėra papildomas AKĮ 18 str. 3 d. esantis draudžiamų prekybos alkoholiu atvejų sąrašas, nurodant, kad degalinėse draudžiama prekiauti alkoholiu (taip, kaip draudžiama prekiauti alkoholiu laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, kitose AKĮ 18 str. 3 d. nurodytose vietose). Iki 2016 m. sausio 1 d. ribojimai prekybai alkoholiu įtvirtinti formuluote AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. , kad stacionariųjų degalinių nespecializuotuose skyriuose leidžiama prekyba vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tačiau po 2016 m. sausio 1 d. tokios formuluotės nelieka. Nors ši formuluotė įrašyta punkte, kuriame vardijami atvejai, kada prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama, teismų praktikoje ja remtasi kaip draudžiančia prekybą vykdant viešojo maitinimo veiklą - ir nuo 2016 m. sausio 1 d. tokio ribojimo nelieka.
Lietuvi škų degalini ų są jungos Taryba mano jog nuo
ų sausio
š principo ydingas Teisinės Valstybės požiūriu nes neatitinka nei LR Konstitucijos nuostatų, nei LR Konkurencijos įstatymo. Tai pastebima atitinkamų institucijų pateiktuose dokumentuose ir išvadose, kur konkrečiai analizuojamas ir fiksuojamas LR įstatymų paž eidimas. Tokiu b ūdu negalima kalbėti apie tokio įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimą, sustabdymą ar panašiai. Toks įstatymas turi būti naikinamas, arba atšaukiamas jo įsigaliojimas. Jei vė l bus numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ( o toks jau buvo), po kurio galimai ir toliau nebus ai ški tolimesnė tokio verslo vystimosi koncepsija tai sudarys neigiamą poveikį rinkos dalyviams. Tokiu b ū du bus stabdomos papildomas investicijas ir nebus kuriamos naujos darbo vietos, nes versle vyraus netikrumo ir laikinumo principas ir kils abejones d ėl ateities. Pilnai sutinkame su pereinamuoju laikotarpiu, bet tik panaikinus 2016 metų sausio 1 d. įstatymo įsigaliojimą, per kur į ir bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys mažmeninę prekyba alkoholiu aplamai Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaž eid žiant tam tikrų ūkio subjektų prekybos lygiaverti š kumo ir/ar vienod ų mažmeninės prekybos alkoholiu, są lyg ų. Po tokio pereinamojo laikotarpio, sukūrus naujus teisės aktus, tik tada galima konkrečiai keisti ar koreguoti pagrindinį LR Alkoholio kontrolės įstatymą su konkrečiai numatytomis mažmeninės prekybos alkoholiu sąlygomis.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos pratęsti mažmeninės prekybos alkoholiniais gė rimais veikl ą stacionari ų degalini ų parduotuvė se, pagal dabar galiojan čius LR įstatymus, neiš skiriant j ų iš panašia veikla užsiimančių ūkio subjektų. Atšaukti, ar pilnai sustabdyti, nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsigaliosiančią LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857, 18 str. 1 punkto reda k cij ą. Numatyti pereinam ąjį laikotarpį , per kur į bus parengti ir patvirtinti teis ės aktai, kurie nepažeistų mažmeninės prekybos alkoholiu lygiaverti š kumo, vienod ų mažmeninės prekybos alkoholiu konkurencijos są lyg ų visiems, tokia veikla užsiimantiems, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams. Po pereinamojo laikotarpio, pristačius verslo visuomenei atitinkamus naujus teisės aktų projektus, reglamentuojančius mažmeninę prekybą alkoholiu Lietuvos Respublikoje, ir jai pritarus, teikti projektus LR Seimui, dėl pagrindinio LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 tam tikrų straipsnių pakeitimo. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2015-03-27 Nr.g-2015-2648 Analogiškas tekstas 2015-05-14 gautame Pasiūlyme Nr. g-2015-4234 „(...) Taryba , susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2825, atkreipia dėmesį, kad dar 2011 metais ir po to 2015 metais Taryba aktyviai išsakė savo poziciją ir pritarė siūlymui mažinti alkoholio prieinamumą , uždraudžiant prekiauti alkoholiu degalinių parduotuvėse nuo 2016 m. sausio 1 d.
Taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad visuomenės ir alkoholio verslo interesai buvo ir bus priešingi. Teikiamame įstatymo projekte taip pat ignoruojamos neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai ir interesams. Akivaizdu, kad šių pataisų įgyvendinimas prieštarautų pagrindiniam Alkoholio kontrolės įstatymo siekiui – mažinti alkoholio vartojimą. Taryba, atstovaudama ir glaudžiai bendradarbiaudama su mokslo ir visuomenės sveikatos institucijomis, savivaldybių ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis sveikatinimo srityje, primygtinai rekomenduoja nepriimti siūlomos pataisos , kuri neabejotinai turės žalingą poveikį Lietuvos piliečių sveikatai. Nepritarti
komiteto sprendimą
2Vilniaus m.
savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas, 2015-05-05 Nr.g-2015-3820 Įvertinę teikiamus derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-18 Nr.g-2015-4365 Siūlytina nepritarti šiam įstatymo projektui, kadangi Įstatymo projekto tikslas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui bei valstybės alkoholio kontrolės politikos tikslams (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 str.). Pažymėtina, kad pagrindinė stacionarių degalinių veikla (prekyba naftos produktais ir pan.) nėra susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, pastaroji veiklos rūšis yra antraeilė. Todėl skamba neįtikinamai Įstatymo projekto rengėjų motyvacija dėl nevienodų konkurencijos sąlygų. Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatytas sąrašas vietų, kuriose yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nors tai yra mažmeninės prekybos įmonės.
Nors pernai, palyginus su 2013 m., Lietuvoje užregistruota mažiau eismo įvykių, ir juose sužeistų žmonių žuvo 3,5 proc. daugiau. Didelė problema vis dar išlieka alkoholio vartojimas ir vairavimas apsvaigus – žuvusiųjų skaičiaus padidėjimą kaip tik ir sukėlė girti vairuotojai: 2014 m. dėl girtų vairuotojų žuvo 45 žmonės, 2013 m. – 32. Dvigubai daugiau žmonių pernai, palyginus su 2013 m., žuvo ir dėl girtų, be to, dar ir neturinčių teisės vairuoti, kaltės - atitinkamai 10 ir 5. Nepritarti
komiteto sprendimą 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 19 d. išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už -6 ; prieš- 5. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Arvydas Mockus. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis