Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII - 1605 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 8 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse, – iš valstybės biudžeto savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų;“ 2.
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 1 d. nustato kompensavimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Leonard Talmont Zbignev Jedinskij Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Daugelis Lietuvos savivaldybių ne kartą atkreipdavo dėmesį į iškylančias problemas dėl lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos finansavimo. Nuo 2006 m. ši funkcija iš valstybinės (perduotos savivaldybėms) buvo paversta savarankiškąja, skiriant savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensaciją vietoje specialiosios tikslinės dotacijos, o nuo 2007 m. pakeistas funkcijos finansavimo šaltinis — vietoje valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos buvo padidintas savivaldybių biudžetams tenkantis gyventojų pajamų mokesčio procentas. Tačiau per praėjusius nuo minėtos funkcijos finansavimo šaltinio pakeitimo metus gerokai kilo degalų kainos, PVM, išaugo kitos transporto paslaugų sąnaudos, dėl to savivaldybės buvo priverstos kelti transporto bilietą kainas, todėl savivaldybėms žymiai išaugo lėšų poreikis lengvatinio keleivių vežimo kompensacijoms. Projekto tikslas – skirti savivaldybėms valstybės bendrosios dotacijos kompensacijos sumas pagal apskaičiuotą kiekvienos savivaldybės realų lėšų poreikį šiai funkcijai atlikti. Projekto rengimą paskatino savivaldybių administracijos ir vėžėjai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Rita Tamašunienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas numato, kad važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų kompensavimą savivaldybės vykdo iš savo lėšų.
Nuo 2006 metų savivaldybių savarankiškąjai funkcijai priskyrus lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkciją, šios funkcijos atlikimo išlaidos galėjo būti vertinamos nustatant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį tais biudžetiniais metais. Vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. vėliau nustatant savivaldybėms tenkančias gyventojų pajamų mokesčio dalis šios funkcijos atlikimo kaštai nebegalėjo būti vertinami. Tokiu teisiniu reglamentavimu įtvirtinamas nesikeičiantis požiūris į savivaldybių funkcijų atlikimą, t.y. nėra vertinama tai, kad praktikoje kinta atskirų viešųjų paslaugų ir funkcijų teikimo apimtys ir būdai, funkcijų atlikimo kaštai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų kompensavimas būtų užtikrintas iš valstybės biudžeto. Finansuojant šią funkciją gyventojų pajamų mokesčio įplaukomis, šios lėšos pasiskirsto atskiroms savivaldybėms neproporcingai pagal realų jų išlaidų poreikį šiai funkcijai atlikti. Dėl šios priežasties bei dėl ženkliai išaugusių lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos kaštų, daugelis savivaldybių patiria rimtą sunkumą finansuojant šią bei kitas savarankiškas funkcijas. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-28 nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Siūloma skirti savivaldybėms lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Transporto lengvatų kompensavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič
Vilnius
DĖL
2015-03-23 Nr. XIIP-2812 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis, būtų kompensuojamos ne iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų (kaip yra nustatyta šiuo metu), bet iš valstybės biudžeto. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte yra nurodyta, jog keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Antra, Transporto lengvatų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinio
(miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės.
Taigi, pagal esamą teisinį reguliavimą, savivaldybės formuoja vietinio susisiekimo maršrutų tinklą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nurodyta, jog savivaldybių tarybos nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis, kompensavimas iš valstybės biudžeto derintųsi su savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principu. Be to, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo nuostatą, teigiančią, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
vienintelė dalis nenumeruotina;
pavadinime tarp skaičiaus „2“ ir žodžio „straipsnis“ nerašytinas taškas. Be to, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, kadangi straipsnis apima ne tik įsigaliojimą, bet ir jo įgyvendinimą; 3.3. įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas; 3.4. įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. gruodžio 1 d. nustatyti kompensavimo tvarką. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokią kompensavimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė. Pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“, todėl svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,nustato kompensavimo tvarką“ įrašyti žodžius ,,priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė I. Šambaraitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-10 Nr. XIIP-2812 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos transporto lengvatų įstatymo nr. VIII‑1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2812 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2812 (toliau – Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
2020-12-02
pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Gintautas Kindurys, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjai Giedrius Lingis ir Vida Ablingienė, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis, būtų kompensuojamos ne iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų (kaip yra nustatyta šiuo metu), bet iš valstybės biudžeto.
Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte yra nurodyta, jog keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Antra, Transporto lengvatų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės. Taigi, pagal esamą teisinį reguliavimą, savivaldybės formuoja vietinio susisiekimo maršrutų tinklą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nurodyta, jog savivaldybių tarybos nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis, kompensavimas iš valstybės biudžeto derintųsi su savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principu. Be to, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo nuostatą, teigiančią, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
projekto 2 straipsnio pavadinime tarp skaičiaus „2“ ir žodžio „straipsnis“ nerašytinas taškas.
Be to, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, kadangi straipsnis apima ne tik įsigaliojimą, bet ir jo įgyvendinimą;
projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
projekto 2 straipsnio 2 dalimi pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki
nėra aišku, kokią kompensavimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė. Pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“, todėl svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,nustato kompensavimo tvarką“ įrašyti žodžius ,,priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-05-11 Nr. (3)-SD-4311 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) ne vieną kartą teikė panašų prašymą - finansuoti transporto lengvatas iš bendrosios dotacijos, skiriamos iš valstybės biudžeto savivaldybėms, o ne iš savivaldybėms skiriamo didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies (procento).
LSA nuomone, kasmet galima būtų skirti savivaldybėms savarankiškai funkcijai atlikti - transporto lengvatoms ir nuostolingiems maršrutams kompensuoti - iš valstybės biudžeto bendrąją dotaciją, apskaičiuotą pagal kiekvienos savivaldybės realų lėšų poreikį šiai funkcijai atlikti. Tai atitiktų Konstitucinio teismo 2002 ir 2004 metų sprendimus (įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai) ir konstitucinius teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus. Lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos finansavimas pasidarė nebepakeliama našta nuo 2009 m. daliai savivaldybių, nes gerokai išaugo lėšų poreikis lengvatinio keleivių vežimo kompensacijoms mokėti. Finansuojant šią funkciją gyventojų pajamų mokesčio įplaukomis, transporto lengvatų ir nuostolingų maršrutų kompensavimui skirtos lėšos pasiskirsto atskiroms savivaldybėms neproporcingai pagal realų asignavimų (lėšų) poreikį šiai funkcijai atlikti. Dėl šios priežasties bei dėl ženkliai išaugusių lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos kaštų, dauguma savivaldybių patiria rimtų sunkumų finansuojant ne tik šią, bet kitas savarankiškas funkcijas. LSA prašo atsižvelgti ir į pridedamame Vilniaus m. savivaldybės 2017-05-08 rašte išdėstytą prašymą ir argumentus dėl Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio
Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII - 1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2812 1 straipsnį išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą):
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų savivaldybėms kasmet skiriamos valstybės biudžeto bendrosios dotacijos, numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal apskaičiuotą kiekvienos savivaldybės realų lėšų poreikį kompensacijoms lengvatiniam keleivių vežimui skaičiuoti ir mokėti.“ Iš dalies pritarti LSA keliamą tikslą ̶ identifikuoti ir savivaldybių biudžetuose atvaizduoti konkretų ir realų savivaldybių lėšų poreikį transporto išlaidų kompensavimui, LSA 2020-12-01 rašte (žr. žemiau) siūlo pasiekti kitu būdu, t. y. atitinkamu procentu padidinti gyventojų pajamų mokesčio kintamąją dalį, atitinkamą sumą įšėmus iš pastoviosios GPM dalies. Todėl šiam LSA siūlymui pritariama iš dalies, iš esmės pritariant tik jo tikslui. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-05-11 Nr. (3)-SD-431 LSA prašo pakeisti prireikus ir kitus teisės aktus minėtajam prašymui įgyvendinti. Pateikiame Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimo lyginamąjį variantą: „5.
Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, arba koreguojamos savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (BDj) sumos.“ Spręsti pagrindiniam komitetui Pritardami tikslui – aiškiai savivaldybių biudžetuose fiksuoti realias ir konkrečias transporto išlaidų kompensacijų sumas, siūlome pagrindiniam Komitetui sistemiškai parinkti tinkamiausią būdą šiam tikslui realizuoti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-05-11 Nr. (3)-SD-431 Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti ir teisinėmis prielaidomis, t. y. galimybe prireikus skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne didesnį gyventojų pajamų mokesčio procentą (dalį), bet ir pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas.
Įteisinus galimybę skirti ne tik einamaisiais, bet ir ateinančiais biudžetiniais metais pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas, atsirastų teisinė prielaida gerokai tikslesniam ir pakankamam kiekvienos savivaldybės biudžeto lėšų poreikiui užtikrinti dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų teisės aktais ir sprendimais padidintų savivaldybėms įpareigojimų savarankiškoms funkcijoms atlikti. Spręsti pagrindiniam komitetui Pritardami tikslui – aiškiai savivaldybių biudžetuose fiksuoti realias ir konkrečias transporto išlaidų kompensacijų sumas, siūlome pagrindiniam Komitetui sistemiškai parinkti tinkamiausią būdą šiam tikslui realizuoti. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-12-01 Nuo 2007 m. iš esmės keitėsi keleivinio transporto lengvatų finansavimo tvarka. Anksčiau šios lengvatos buvo finansuojamos valstybės biudžeto dotacijomis, skiriant kiekvienai savivaldybei konkrečią sumą pagal realų lėšų poreikį. Nuo
dalis. Per GPM dalies padidinimą visos savivaldybės bendrai gavo 42,1 mln. eurų. Ši suma pasiskirsto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau – Metodikos įstatymas) nustatyta tvarka, o kadangi ji yra labai sudėtinga, sunku tiksliai įvertinti kokios sumos tenka konkrečioms savivaldybėms ir neaišku ar šių sumų dydžiai atitinka atskirų savivaldybių lėšų poreikį transporto lengvatoms finansuoti. Anksčiau Metodikos įstatyme nebuvo galimybės paskirstyti papildomas GPM lėšas konkrečiomis sumomis atskiroms savivaldybėms. Tačiau nuo 2019 m.
Tačiau nuo 2019 m. Metodikos įstatyme įvedus kintamosios GPM dalies rodiklį, tokia galimybė atsirado. Kadangi atskiroms savivaldybėms transporto lengvatų finansavimui skirtų lėšų dydžiai nėra aiškūs ir tikslūs, be to, laikui bėgant dėl nuo savivaldybių veiklos nepriklausančių veiksnių gerokai išaugo funkcijos atlikimo kaštai, kurie 2016 m. sudarė apie 55,3 mln. eurų, todėl būtina svarstyti klausimą dėl papildomų lėšų numatymo savivaldybėms šiai funkcijai atlikti bei tikslesnės šių lėšų paskirstymo kiekvienai savivaldybei tvarkos. LSA siūlo tokį problemos sprendimo būdą:
pastoviosios GPM dalies 42,1 mln. eurų lėšas, kurios buvo skirtos transporto lengvatoms finansuoti visoms savivaldybėms bendrai ir nežinoma kokios sumos tenka kiekvienai savivaldybei. 2. Įvertinti realų kiekvienos savivaldybės lėšų poreikį transporto lengvatoms finansuoti. 3. Kiekvienai savivaldybei atskirai per GPM kintamąją dalį numatyti konkrečią lėšų sumą transporto lengvatoms finansuoti. Taip pat informuojame, jog VVS komiteto išvadų dėl Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-2812 rengėjų paprašyti, atlikome savivaldybių apklausą, kuria buvo siekiama surinkti informaciją apie savivaldybių 2018 ir 2019 metais patirtas transporto lengvatų kompensavimo išlaidas. Atsakymus pateikė 46 savivaldybės, jų išlaidos transporto kompensacijoms 2018 m. sudarė 47,7 mln. eurų, o 2019 m. – 48,9 mln. eurų. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-08-021 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2812, kurio 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis, būtų kompensuojamos (atlyginamos) ne iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų (kaip yra nustatyta šiuo metu), bet iš valstybės biudžeto, dėl šių priežasčių:
esamu savivaldybių savarankiškumu priimant sprendimus, susijusius su keleivių pervežimu vietinio susisiekimo maršrutų tinkle. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad tik savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Taigi valstybė neturi įtakos savivaldybių nustatomam važiavimo bilieto kainos dydžiui, nuo kurio tiesiogiai priklausytų iš valstybės biudžeto mokamų lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų dydis. Pritarti Įvertinus Vidaus reikalų ministerijos atliktą savivaldybių savarankiškosios funkcijos - Kompensacijos lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimas - peržiūros ataskaitą (2017 metai) nustatyta, kad ši funkcija atitinka tipinius savivaldybių savarankiškosios funkcijos požymius.
Savivaldybių savarankiškosios funkcijos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų, todėl įstatymo projektui, kuriame siūloma šią funkciją finansuoti iš valstybės biudžeto, nepritariame. Išklausius suinteresuotų subjektų pastabas dėl esamos situacijos problematikos, siūlome
įstatymą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-08-02
maršrutų tinklą, atsižvelgdamos į gyvenamosios vietovės dydį, gyventojų tankumą ir kitus kriterijus, todėl jos turi galimybę organizuoti ne tik optimalų vietinio susisiekimo maršrutų tinklą, bet ir teikti vežėjams priklausančias minimalias lengvatinio keleivių vežimo kompensacijas už keleiviams teikiamas vežimo paslaugas. Pritarti
institucijų funkcijų peržiūros 2016 metų planą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 30 d. pasitarimo protokolu Nr. 33, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pavesta iki 2017 m. III ketvirčio pabaigos atlikti lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo bei priežiūros funkcijos peržiūrą.
Apibendrinusios ir išanalizavusios iš savivaldybių gautą informaciją apie 2014–2016 metais taikytas važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatas ir apskaičiuotas lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų sumas kompensuojant vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl keleiviams taikytų važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, minėtos ministerijos kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija parengs šios funkcijos peržiūros ataskaitą ir siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl savivaldybių savarankiškosios funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo – priskyrimo valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms tikslingumo. Pritarti Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlome įvertinti peržiūros ataskaitoje pateiktus siūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimo („1. Pavesti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija įvertinti galimybę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme įvesti naują papildomą savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumus įtakojantį rodiklį (studentai, profesinių mokyklų moksleiviai), kuris galėtų turėti papildomos įtakos transporto lengvatų išlaidoms, arba galimybę numatyti papildomas lėšas keletui savivaldybių, kurių biudžetų dalis (proc.), skirta Transporto lengvatų įstatyme nustatytoms lengvatoms kompensuoti, gerokai viršija vidurkį.“). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: įvertinus įstatymo projektui gautas pastabas ir pasiūlymus, siūlome grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-2812 iniciatoriui tobulinti. 6.2.
savivaldybių poreikį padengti savivaldybių biudžetų išlaidas valstybės sprendimais priimtoms Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse nurodytoms lengvatoms kompensuoti, siūlome Biudžeto ir finansų komitetui inicijuoti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Rengiant įstatymo projektą siūlome įvertinti, kuris iš suinteresuotų asmenų siūlomų būdų (nustatyti konkrečią kiekvienai savivaldybei skiriamą dalį iš kintamosios gyventojų pajamų mokesčio dalies, ar apskaičiuojant pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį numatyti papildomus išlyginimo rodiklius (pavyzdžiui, studentų ir profesinių mokyklų mokinių skaičių) yra efektyviausias tvariam transporto lengvatų kompensavimui reikalingoms išlaidoms savivaldybių biudžetuose užtikrinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė