Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO 4, 5 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. Nr. Vilnius
1Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų , kurie kankina gyvūnus ar , žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūnų laikytojui įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui ar nugaišinti konfiskuojami .“
2Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo , kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis , savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas . Kilus ginčui dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar , jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:“ 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas . Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pilnamečiams neveiksniems asmenims draudžiama laikyti gyvūnus.
Asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projektas Nr. XIIP-2796 (2) Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO VIII-500 4, 5 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų , kurie kankina gyvūnus ar , žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūnų laikytojui įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui ar nugaišinti konfiskuojami .“
2Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo , kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis , savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas . Kilus ginčui dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar , jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:“ 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas . Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pilnamečiams neveiksniems asmenims draudžiama laikyti gyvūnus.
Asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Respublikos Prezidentas
Projektas Nr. XIIP-2796 (2) Lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų , kurie kankina gyvūnus ar , žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūnų laikytojui įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui ar nugaišinti konfiskuojami .“
išdėstyti taip: „5. Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo , kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis , savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas . Kilus ginčui dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar , jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas . Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi: „7. Pilnamečiams neveiksniems asmenims draudžiama laikyti gyvūnus.
Asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
,282
įstatymo ,
IR
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 90, 224, 242, 244, 2591 ,
straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo projektai (toliau
Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 5 d. pavedimą Nr. 13-2863, išanalizavo šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomonę dėl per švelnių ir neadekvačių sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnais, mano, kad būtina keisti tam tikras ATPK nuostatas.
Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė atsiranda, jeigu savo pobūdžiu pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl būtina nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. VMVT nuomone, baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti tik tuo atveju, kai žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas turi pasekmes, t. y. gyvūno žūtis arba jo suluošinimas, kai dėl asmens veikimo ar neveikimo negrįžtamai buvo pažeistos gyvūno kūno dalys, minkštieji audiniai ar kaulų struktūra. Atsižvelgdama į tai, kad tokią nusikalstamą veiką gali įvykdyti ir juridinis asmuo, VMVT siūlo BK 310 straipsnyje numatyti baudžiamąją atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Be to, VMVT, atsižvelgdama į siūlomus ATPK keitimus, taip pat siūlo pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, kuriame būtų numatyta, kad iš gyvūnų laikytojų (savininkų), kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, jeigu gyvūnams gresia suluošinimas ar žūtis, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami ir numatyta, kad gyvūnų globėjai užtikrintų tinkamą gyvūno laikymą, o gyvūno laikinosios globos ar laikymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas. Taip pat papildyti šio įstatymo 20 straipsnį nauja 7 dalimi, kuriame būtų numatyta nuostata, draudžianti neveiksniems asmenims laikyti gyvūnus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pasiūlymą dėl Įstatymų projektų rengimo pateikė VMVT.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento (direktorius Rimantas Krasuckis, tel. 239 1130, el. p. rimantas.krasuckis@ zum.lt) Gyvulininkystės skyriaus (vedėjas Vaidotas Prusevičius, tel. 239 1126, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė, tel. 239 152, el. paštas [email protected] . 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio ATPK 90 straipsnyje numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, taip pat jų kankinimas užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, BK 310 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipnio 4 ir
ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma ATPK 90 straipsnyje numatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, taip pat jų kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų su gyvūno (-ų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, jeigu gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų su gyvūno (-ų) konfiskavimu arbe be konfiskavimo. Taip pat numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šioje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų su gyvūno (-ų) konfiskavimu arba be konfiskavimo, šio straipsnio trečioje dalyje numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šioje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų su gyvūno (-ų) konfiskavimu arba be konfiskavimo. Į ATPK 26, 224, 2591
ir320 straipsnius atsižvelgiant į patikslintas 90 straipsnio nuostatas siūloma įrašyti 90 straipsnį (išskyrus dėl pažeidimų, susijusių su laukiniais gyvūnais), o
ir 244 straipsniuose išbraukti90 straipsnį.
Be to, VMVT, atsižvelgdama į siūlomus ATPK keitimus, taip pat siūlo pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, kuriame būtų numatyta, kad iš gyvūnų laikytojų (savininkų), kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, jeigu gyvūnams gresia suluošinimas ar žūtis, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami ir numatyta, kad gyvūnų globėjai užtikrintų tinkamą gyvūno laikymą, o gyvūno laikinosios globos ar laikymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas, o kilus ginčui dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kas laikytina žiauriu elgesiu, gyvūnų kankinimu yra apibrėžta įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu. Kai kurie iš šių veiksmų turi vertinamąjį pobūdį (pvz.: gyvūnų gąsdinimas, gyvūnų dresavimas, sukeliant jiems baimę, zoofiliniai veiksmai, taip pat veiksmai, sukeliantys gyvūnui kančią), todėl tik teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, galėtų objektyviai nustatyti, ar tam tikri asmenų veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnu, gyvūno kankinimu. Pagal dabartinį reglamentavimą ATPK protokolus už žiaurų elgesį gali surašyti tik aplinkos apsaugos organų pareigūnai, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų organų pareigūnai, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, o bylas nagrinėti atitinkamai tik aplinkos apsaugos organų pareigūnai. Dabartinis administracinės atsakomybės pagal 90 str. reglamentavimas yra keistinas, nes nėra numatyta galimybė pagrindinėms gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų vykdymą kontroliuojančioms institucijoms, t. y.
VMVT ir savivaldybių pareigūnams, surašyti ATPK protokolus už 90 str. pažeidimą. Manome, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą praktikoje administracinė atsakomybė už 90 straipsnyje numatytus pažeidimus nebuvo plačiai taikoma. Taip pat siūloma diferencijuoti ATPK 90 str. veikas pagal pobūdį, t. y. numatyti pakartotinumą bei išskirti veiką, kai gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, be to, keistinos ir didintinos baudos, numatant galimybę konfiskuoti gyvūną, Atsižvelgiant į 90 str. svarbą (t. y. gyvūnų, kurie patys neapsisaugo, kurie patys negali pasiskųsti ir pan., apsaugą nuo kenksmingos žmonių veiklos jų atžvilgiu, galinčios sukelti apčiuopiamas neigiamas pasekmes gyvūnams) yra tikslinga numatyti, kad pažeidimų faktus fiksuotų, t. y. ATPK protokolus surašytų, visų gyvūnų gerovės kontrolę vykdančių institucijų pareigūnai: vidaus reikalų ir policijos, VMVT, savivaldybių vykdomųjų institucijų tam įgalioti pareigūnai (tik pažeidimus dėl žiauraus elgesio su ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais), valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (tik pažeidimus dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais), o administracines bylas nagrinėtų teismai. Toks reglamentavimas taip pat atitiktų siūlomą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 4 d. keitimą, kuriame numatyta teismų kompetencija konfiskuoti gyvūnus. Teismai kaip kompetentingas, teisingumą vykdantis organas, objektyviai, nešališkai ir skaidriai gali įvertinti, ar kiekvienu konkrečiu atveju asmens veikla galėtų būti vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas.
Tik teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nuspręsti, ar būtina gyvūną konfiskuoti, ar ne, kiek konkrečioje situacijoje yra tikslinga ginti gyvūnus, kiek tikslinga saugoti asmens teisę į nuosavybės neliečiamumą. Taip pat VMVT, įvertinusi daugiametę patirtį, ir tai, kad dažnai Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus padaro neveiksnūs asmenys, siūlo Įstatymo projektu papildyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
neveiksniems asmenims. ATPK 19 straipsnyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos, todėl šiuo siūlymu yra siekiama apsaugoti gyvūnus nuo galimo neigiamo poveikio tuo atveju, kai neveiksnūs asmenys laiko gyvūnus savo namuose ar valdoje, t. y. kai jie jais disponuoja. Pažymėtina tai, kad gyvūnams, išskyrus laukinius gyvūnus, yra būtina tinkama nuolatinė žmogaus priežiūra, todėl asmuo, kuris nesupranta savo veiksmų reikšmės, t. y. negali be kito asmens priežiūros tinkamai pasirūpinti savimi, negali suvokti ir gyvūnų priežiūrai keliamų reikalavimų, kokios sąlygos laikomos tinkamomis ir atitinkančiomis gyvūnų gerovės reikalavimus, privalomų teisės aktų nuostatų, tokių kaip reikalavimas ženklinti ar registruoti gyvūną, jį vakcinuoti, laiku teikti jam veterinarinę pagalbą ir pan.
Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad visus sandorius neveiksnaus asmens vardu turi sudaryti jo globėjas, tačiau tai nereiškia, kad neveiksnus asmuo negali įsigyti ir /ar laikyti gyvūno (pvz.: priglausti gatvėje surastą gyvūną ir jį laikyti, iki pripažinimo neveiksniu būti įsigijusiam gyvūną ir toliau jį laikyti ir pan.), ypatingai tais atvejais, kai globėjas negyvena kartu su neveiksniu asmeniu ir /ar jo visur nelydi. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas neįpareigoja globėjo gyventi kartu su pilnamečiu neveiksniu asmeniu, todėl toks neveiksnus asmuo, norėdamas be didelių sunkumų gali įsigyti gyvūną (nusipirkti turguje, gyvūnų parduotuvėse ar paimti bepriežiūrį, bešeimininkį) ir gyvendamas atskirai nuo savo globėjo turi visas galimybes laikyti gyvūną, tačiau dažnai gali kilti pavojus, kad toks asmuo, gali laikyti gyvūną ne taip, kaip reikalauja teisės aktai, o taip kaip jis supranta. Teisės aktai numato neveiksnaus asmens interesų ir teisių apsaugą per globos skyrimą, tačiau teisės aktais gyvūnai nėra ginami ar apsaugomi nuo neveiksnių asmenų netinkamo elgesio su jais. Taigi, šiuo siūlomo draudimo pilnamečiams neveiksniems asmenims laikyti gyvūnus laikymąsi turėtų kontroliuoti visų pirma jo globėjas, kuriam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pažeidus šį reikalavimą, arba tokie gyvūnai turėtų būti paimami.
ATPK 110 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus, todėl už šio reikalavimo pažeidimą pilnamečio neveiksnaus asmens globėjui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal šio straipsnio nuostatas, kuriose numatyta įspėjimas arba bauda su gyvūno konfiskavimu arba be jo. Taip pat siūloma numatyti, kad asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tokią nusikalstamą veiką gali įvykdyti ir juridinis asmuo, VMVT siūlo BK 310 straipsnyje numatyti baudžiamąją atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Taip pat siekiant atriboti administracinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės ribas, siūloma BK 310 straipsnyje nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas yra kaip viena veika, kuri visais atvejais siejama su padariniais („jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas“). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, gyvūnų kankinimas ir žiaurus elgesys su gyvūnais nėra išskiriami kaip atskiri ir kokybiškai skirtingi veiksmai, todėl keičiami šio įstatymo 4 ir 5 straipsniai. Priėmus Įstatymų projektus, būtų taikomos aiškios baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribos ir nuoseklios sankcijos už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), g alimos neigiamos priėmimo įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekus galios Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą ir suvienodinti teisės aktų nuostatas, vienu metu teikiami trys įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 90, 224, 242, 244, 2591 , 282 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
apsaugos įstatymo 4, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Į statymų projektams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12.
iek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondo lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais metais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondo papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Veterinarija“, „inspektorius“, „bauda“, „administracinė teisė“, „administracinis
kodeksas“, „administracinis pažeidimas“, „teisės kodeksas“, „teisės pažeidimai“,
„gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Ministrė Virginija Baltraitienė
2015-03-16 Nr. XIIP-2796 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – Kodeksas) 2.11 straipsnio „Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas“ 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, yra reikalingas rūpintojo sutikimas. Pabrėžtina, kad šios Kodekso nuostatos nedera su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Siūlytina minėtas nuostatas tarpusavyje suderinti. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 ir 88.1 punktus, projekto pavadinime įrašytinas įstatymo numeris, o įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @lrs.lt R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2015-06-12 Nr. XIIP-2796(3) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566. Minėto įstatymo nuostatomis keičiami fizinio asmens veiksnumo apribojimo ir fizinio asmens neveiksnumo institutai: neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų institutus keičia neveiksnių tam tikroje srityje , ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų institutai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, kuria projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 20 straipsnį, papildant jį nuostata „ Pilnamečiams neveiksniems asmenims draudžiama laikyti gyvūnus. Asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą“, suderintinos su Civilinio kodekso nuostatomis, įsigaliosiančiomis 2016 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @lrs.lt R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Seimo nariai: Kazys Grybauskas, Vytautas Kamblevičius; patarėja Simantė Kairienė, Paliutienė Kristina – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė, Vainienė Kristina – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2015-03-163
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 2.11 straipsnio „Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas“ 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, yra reikalingas rūpintojo sutikimas. Pabrėžtina, kad šios Kodekso nuostatos nedera su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
suderinti. Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 2.11 straipsnio „Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas“ 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kuomet asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, yra reikalingas rūpintojo sutikimas. Sąrašas yra baigtinis. Tačiau Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis, siūloma nustatyti specialiąją teisės normą, kas neprieštarautų Kodekso nuostatoms. 2.
2Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 ir 88.1 punktus, projekto pavadinime įrašytinas įstatymo numeris, o įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO VIII-500 4 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS “
2Pasirašančio subjekto pareigos:
„ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Respublikos Prezidentas“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta
7Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms . 7.2. Pasiūlymai
Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas (2). Komiteto išvadų rengėjai: Petras Čimbaras V.Kamblevičius E.Gentvilas
REIKALŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Saulius Bucevičius
Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Romaldas Abugelis – Komiteto biuro vedėjas; Komiteto biuro patarėjai: Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė; Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja. Kviestieji asmenys:
Gintas Saulius Cironka– žemės ūkio viceministras, Kristina Paliutienė – Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus specialistė, Kristina Vainienė – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento vyr. specialistė, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Aurelija Staskevičienė – Lietuvos kinologų draugijos atstovė, Jurgita Meškienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja ir Civilinės teisės vyr. specialistė Rūta Rutkauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2015-03-163
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio „Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas“ 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, yra reikalingas rūpintojo sutikimas.
Pabrėžtina, kad šios Kodekso nuostatos nedera su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Siūlytina minėtas nuostatas tarpusavyje suderinti. Pritarti Įregistruotas Seimo narės V. Baltraitienės C ivilinio kodekso 2.11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3050. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
2Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 ir 88.1 punktus, projekto pavadinime įrašytinas įstatymo numeris, o įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
“
2Pasirašančio subjekto pareigos:
„
Respublikos Prezidentas“
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2796 (2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Čimbaras, E. Gentvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas-2, įstatymo projekto lyginamasis variantas -2.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius