Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„164 straipsnis. Mažmeninės prekybos Prekybos
alkoholiniais gėrimais taisyklių tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas Alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse vietose be specialaus leidimo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. Alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse vietose, nesilaikant leidime licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas
aštuonių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2787(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„164 straipsnis. Mažmeninės prekybos Prekybos
alkoholiniais gėrimais taisyklių tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas Alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse vietose be specialaus leidimo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. Alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse vietose, nesilaikant leidime licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas
aštuonių eurų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34,
ir lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 34¹straipsnių ir III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas Ūkio ministerijai tobulinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) nuostatas, susijusias su licencijų išdavimu (Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems gauti licenciją bei licencijuojamos veiklos sąlygas, atsisakyti nuostatos, kad savivaldybės nustato mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką). Įstatymo projektu taip pat siekiama spręsti Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo metu kilusias problemas, panaikinti perteklines nuostatas, įvesti naujas sąvokas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius – Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821, el. p. Kę[email protected]) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja – Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756, [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra vartojama sąvoka „firminė gamybos įmonės parduotuvė“, tačiau ji nėra pateikta šio įstatymo 2 straipsnyje, kuriame dėstomos įstatyme vartojamos sąvokos ir pateikiami jų apibrėžimai.
Šios sąvokos apibrėžimas šiuo metu pateiktas Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo taisyklės). Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad mugėse bei parodose gali būti išduodamos vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau įstatyme šios sąvokos (mugės ir parodos) nėra apibrėžtos. Dėl to praktikoje išduodant licencijas kyla daug neaiškumų, koks ir kokios trukmės renginys turėtų būti laikomas muge ar paroda ir tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti. Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams, norintiems verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, licencijos išduodamos, jeigu šios įmonės, Europos juridiniai asmenys ar jų filialai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (sutikimą pasirašantys asmenys gali jame nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką).
Daugiabučio namo gyventojų balsų daugumos skaičiavimo metodas nenurodomas. Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga savivaldybių taryboms nustatyti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarką, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.78 straipsnyje nustatyta, kad licencijų išdavimo tvarka nustatoma licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Savivaldybės, nustatydamos licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarką, taiko skirtingą praktiką, o kai kurios tokios tvarkos nenustato apskritai. Toks skirtingas reguliavimas verslo subjektams sukelia sunkumų vykdant veiklą keliose savivaldybėse, taip pat mažina licencijų išdavimo proceso aiškumą, skaidrumą. Todėl savivaldybių tarybos neturėtų tvirtinti atskiros licencijavimo tvarkos, o licencijos turėtų būti išduodamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles, o atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių nuostatos iš esmės kartoja Alkoholio kontrolės įstatymo 16 – 18 straipsnių nuostatas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta reikalavimų asmenims, siekiantiems gauti alkoholio produktų prekybos ar gamybos licenciją ar leidimą įsigyti nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, o Įstatymo 18¹
Vyriausybės pateiktomis rekomendacijomis Ūkio ministerijai, Alkoholio kontrolės įstatyme reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti alkoholio produktų prekybos ir gamybos licencijas bei leidimus pirkti nedenatūruotą etilo alkoholį bei pirkti ir (ar) naudoti denatūruotą etilo alkoholį turėtų būti įtvirtinti tiesiogiai.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 5 punkte nustatyta, kad licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, jeigu įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla arba laiko licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje. Tačiau įpareigojimas verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus tik licencijoje nurodytoje vietoje įtvirtintas tik Licencijavimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme yra nustatyta, kad valstybės rinkliava sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo, tačiau Alkoholio kontrolės įstatyme nėra nustatyta, kad licencija neišduodama, jei rinkliava nėra sumokėta. Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra taikoma administracinė atsakomybė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalies, 199², 201 straipsnių nuostatas, už alkoholio produktų kontrabandą, jų pardavimą, gabenimą, laikymą be banderolių, stiprių naminių alkoholinių gėrimų gamybą fiziniams asmenims gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alkoholio produktai gali būti konfiskuojami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tokia poveikio priemonė įtvirtinta ir Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatomos sankcijos juridiniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus. Tačiau už dalį 34 straipsnio 2 dalyje išvardintų pažeidimų (alkoholinių gėrimų be banderolių, kontrabandinių alkoholio produktų gabenimą, laikymą, realizavimą ir kt.) juridiniai asmenys atsako ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Kadangi už tą pačią veiką negali būti baudžiama du kartus, o baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinės atsakomybės forma, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymą už tam tikrus šioje dalyje nurodytus pažeidimus taikoma tuo atveju, jeigu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme nėra reguliuojami atvejai, jei vienoje alkoholinių gėrimų prekybos vietoje skirtingiems ūkio subjektams yra išduotos ir galioja kelios licencijos prekybai alkoholiniams gėrimams. Dėl to oficialus išduotų licencijų skaičius neatspindi realios situacijos ir sunku įvertinti, kiek tiksliai yra galiojančių prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatyme vartojamos firminės gamybos įmonės parduotuvės bei minibaro sąvokų apibrėžimai pateikti tik įstatymą įgyvendinančiame teisės akte – Licencijavimo taisyklėse, siūloma šias sąvokas įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnyje, kartu patikslinant firminės gamybos įmonės parduotuvės sąvoką pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus.
Minibaro sąvokoje siūloma nustatyti, kad viešbučių kambariuose esančiuose nedidelės talpos šaldytuvuose-baruose laikomos neputojančio ir aromatizuoto vyno, taip pat natūralios fermentacijos vaisių vyno, supilstyto į ne didesnę kaip 250 mililitrų tarą, kitų alkoholinių gėrimų (išskyrus putojantį vyną, natūralios fermentacijos sidrą, alų ir alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais), supilstytų į ne didesnę kaip 200 mililitrų talpos tarą, putojančio vyno, natūralios fermentacijos sidro, alaus ir alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais, atsargos. Sąvokoje nurodyti alkoholinių gėrimų taros dydžiai pasirinkti atsižvelgiant į šių gėrimų vartojimo ir pilstymo ypatumus, t.y., vynams, kaip silpnesniems gėrimams, nustatyta didesnė talpa, nei stipriesiems gėrimams, o angliarūgštės turintiems gėrimams konkreti talpa nenustatyta, kadangi technologiškai sudėtinga juos pilstyti į visiškai mažą tarą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka ir jos apibrėžimas nėra nauji, iki šiol minibaro sąvoka buvo įtvirtinta Licencijavimo taisyklėse. Įstatymo projekte, siekiant, kad vienkartinių licencijų išdavimo procesas taptų aiškesnis, siūloma įtraukti ir naujas parodos bei mugės sąvokas. Į Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnį perkeliamos Licencijavimo taisyklių nuostatos dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo termino.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytos licencijos turėtų būti išsiųstos ūkio subjektui, šiame straipsnyje nurodoma, kad jei licenciją išduodanti institucija per nustatytą terminą neišduoda licencijos ir nepateikia motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją, ji privalo per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodyto termino pabaigos išsiųsti licenciją licencijos prašytojui. Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas bei 18¹
Taip pat tarp perkeliamų nuostatų yra ir reikalavimas, kad licencijų prašytojams nebūtų buvęs panaikintas licencijos galiojimas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje ir (ar) 19 dalies 4 punkte nustatytais atvejais (kontrabanda, falsifikuotų alkoholio produktų laikymas, alkoholinių gėrimų be banderolių laikymas, gabenimas, pardavimas). Šis reikalavimas buvo nustatytas dėl to, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, eksportui, prakybai ir vartojimui yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, ir ši rinka turi būti maksimaliai apsaugota nuo nesąžiningų, kenkėjiškų subjektų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje ir (ar) 19 dalies 4 punkte nustatyti grubiausi, didžiausią žalą visuomenės interesams ir sveikatai darantys prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimai, todėl juos darantys subjektai turėtų būti pašalinami iš rinkos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat pripažįsta valstybės teisę, siekiant viešojo intereso apsaugos, iš alkoholio prekybos rinkos pašalinti subjektą, pažeidžiantį esmines tos rinkos taisykles. Vadovaujantis tuo, išduodant licenciją turėtų būti patikrinama, ar licencijos prašytojui nebuvo panaikinta licencija dėl minėtų veikų, ir, jei buvo, nauja licencija neturėtų būti išduodama. Siekiant tų pačių tikslų yra nustatyti ir reikalavimai licencijų prašytojų vadovams – jie negali per pastaruosius penkerius metus būti vadovavę įmonėms, kurioms buvo pritaikytos sankcijos dėl alkoholio produktų pardavimo be licencijos, naminių alkoholinių gėrimų pardavimo, alkoholinių gėrimų, pagamintų ne iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, pardavimo ar etilo alkoholio pardavimo fiziniams asmenims.
Subjektams, norintiems gauti didmeninės ir mažmeninės prekybos prekybos licencijas neapmuitinamose parduotuvėse, be kitų reikalavimų, nustatytas reikalavimas vykdyti įsipareigojimus muitinei. Pažymėtina, kad šią informaciją licenciją išduodančios institucijos susirenka pačios, kreipdamosi į Muitinės departamentą, kuris teikia informaciją, ar konkretus subjektas vykdo įsipareigojimus muitinei (neturi nesumokėtų mokesčių muitinei ar nėra pažeidęs prekių deklaravimo muitinei tvarką ir kt.). Naujajame 18¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad sutikime dėl prekybos alkoholiniais gėrimais daugiabučiame gyvenamajame name, kurį pasirašo gyvenamojo namo gyventojai, turėtų būti nurodomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo veiklos rūšis. Toks reguliavimas padėtų išvengti šiuo metu pasitaikančio nevienareikšmio gyventojų sutikimų vertinimo, taip pat padėtų išvengti gyventojų skundų, kai jiems nežinant pakeičiama ūkio subjekto veiklos rūšis (iš parduotuvės į kavinę ir pan.). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savivaldybėms kyla neaiškumų, kaip turėtų būti skaičiuojami gyventojų balsai (t.y., ar balsų dauguma nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatas, ar kitaip), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Atsižvelgiant į tai, kad Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėse kartojamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, siekiant išvengti teisės normų dubliavimo, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pareigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles. Kartu parengtas ir teikiamas lydimasis teisės akto projektas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas). Šiame projekte vietoj šiuo metu nustatytos administracinės atsakomybės už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, nustatoma administracinė atsakomybė už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus (t. y. už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, nesilaikymą). Atsižvelgiant į tai, kad minėtose taisyklėse buvo nustatyta, kas yra laikoma prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, šias nuostatas siūloma perkelti į naują Alkoholio kontrolės įstatymo 16¹ straipsnį.
Taip pat, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.78 straipsniu, bei, atsižvelgiant į tai, kad skirtingose savivaldybėse tvirtinant skirtingas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarkas ūkio subjektams gali būti nustatomi papildomi, nevienodi reikalavimai licencijoms gauti ir dėl to licencijos gavimo procesas tampa ne visiškai aiškus, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pareigos savivaldybės tarybai tvirtinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas užsiimti licencijoje nustatyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus gėrimus tik licencijoje nurodytoje vietoje turėtų būti nustatytas įstatyme, Įstatymo projekte siūloma šį reikalavimą įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio naujoje 14 dalyje. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, didmeninės prekybos alkoholio produktais bei mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos gali būti išduodamos, tikslinamos ir pildomos, o leidimai pirkti nedenatūruotą etilo alkoholį, pirkti ir (ar) naudoti denatūruotą etilo alkoholį gali būti tik išduodami (t.y., nenustatyta tikslinimo ir pildymo galimybė). Dėl to įmonei pakeitus pavadinimą ar sandėlio, kuriame laikomi produktai, adresą, tenka prašyti naujo leidimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo Alkoholio kontrolės įstatymas yra papildomas naujais 18¹ – 18⁶ straipsniais, siūloma nustatyti, kad ir šie leidimai gali būti tikslinami ar pildomi.
Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai trūksta teisinio apibrėžtumo, Įstatymo projekte siūloma šią nuostatą patikslinti, nustatant, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas, Įstatymo projekte siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo III skyriaus ketvirtąjį skirsnį, jame aiškiai vienoje vietoje išdėstant reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, didmeninės prekybos alkoholio produktais bei alkoholio produktų gamybos licencijas ir leidimus įsigyti denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, atvejus, kada leidimai ir licencijos neišduodami, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygas. Pažymėtina, kad šiose sąlygose nėra nustatoma naujų reikalavimų ūkio subjektui
Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintų Nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio pardavimo ir leidimų pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio, leidimų pirkti ir (ar) naudoti denatūruotą etilo alkoholį išdavimo taisyklių.
Šios ataskaitos reikalingos siekiant įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatytos lengvatos alkoholio produktų gamintojams, kai nereikia įsirengti nuosavos alkoholio produktų kokybės tyrimo laboratorijos (įmonėms gaminančioms iki 5000 hl alaus ir iki 100 hl midaus ar vaisų vyno) bei Alkoholio kontrolės įstatymo 34¹ straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose yra nustatytas licencijos galiojimo sustabdymas, jeigu įmonė viršijo leistą per metus pagaminti alaus ar midaus, vyno kiekį, kai įmonė nėra įsirengusi nuosavos laboratorijos (atitinkamai pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punktą – licencijos galiojimo panaikinimas). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra specialūs gaminiai, kurių gamybai, prekybai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, ataskaitų teikimas suteikia galimybes valstybės institucijoms žinoti alkoholinių gėrimų gamybos tendencijas. Be to, aiškiai matoma padėtis, kurios įmonės realiai vykdo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės rinkliava mokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo, licenciją išduodančios institucijos neturėtų išduoti licencijos nesumokėjusiems už licencijos išdavimą. Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad licencija ir leidimas neišduodami, jei įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas nesumoka už licencijos ar leidimo išdavimą nustatytos rinkliavos. Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnyje, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus atsako ir alkoholio produktai gali būti konfiskuojami ne tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Taip pat, siekiant suvienodinti Įstatymo projektu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalies 4 punkto, 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, 33 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti žodžiais „saugos ir“. Atsižvelgiant į tai, kad dalis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už dalį šiame straipsnyje nurodytų veikų atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymą taikoma, jeigu padaryti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatyta, kad licencijos galiojimas yra panaikinamas, jeigu įmonė ar Europos juridinis asmuo yra likviduojamas, tačiau praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kad apie įmonės likvidavimą licenciją išdavusi instituciją sužino tik jam įvykus, t.y., kai įmonė jau likviduota. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalyje nustatytą atvejų, kai panaikinamas licencijos galiojimas, sąrašą ir nustatyti, kad licencijos galiojimas panaikinamas ir kai įmonė ar Europos juridinis asmuo yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, sustabdę ar nutraukę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą ne visada apie tai informuoja licencijas išdavusias savivaldybes ir taip yra dirbtinai padidinamas galiojančių licencijų skaičius, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, jei įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas sustabdo ar nutraukia mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar nutraukimo, taip pat nustatoma, kad licencijų galiojimas sustabdomas, jei mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją turintis ūkio subjektas laikinai sustabdo licencijoje nurodytą veiklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai licencijų prašytojams iš esmės nėra nauji, jie tik perkeliami iš Licencijavimo taisyklių arba iš kitų Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių.
Nustatomas tik vienas naujas reikalavimas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas: laikinai sustabdžius ar nutraukus licencijoje nurodytą veiklą, informuoti apie tai licenciją išdavusią instituciją, kuri atitinkamai licencijos galiojimą sustabdys arba panaikins. Tai reikalinga siekiant turėti realius duomenis apie alkoholiu prekiaujančių vietų (parduotuvių, restoranų ir pan.) skaičių, kadangi šiuo metu įmonės, net ir nutraukusios veiklą, dažnai neinformuoja licenciją išdavusios institucijos, dėl ko dirbtinai padidinamas išduotų licencijų skaičius. Remiantis šiuo skaičiumi sudaromos prielaidos klaidingoms išvadoms apie Lietuvoje esančių alkoholio pardavimų vietų skaičių ir teikiamiems nepagrįstiems pasiūlymams dėl šios veiklos sąlygų griežtinimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Su Įstatymo projektu būtina priimti kartu teikiamą lydimąjį teisės akto projektą – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Savivaldybių tarybos turės pripažinti netekusiais galios teisės aktus, kuriuose buvo nustatyta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarka, taikoma subjektams, teikiantiems prašymą savivaldybei dėl licencijos išdavimo. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte teikiamos naujos sąvokos yra įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės
alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 67 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 473
„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės
įstatymą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr.
pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio, leidimų pirkti ir (ar) naudoti denatūruotą etilo alkoholį išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavų dydžio sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės, savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nepareikalaus ir jų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „alkoholis“, „alkoholio produktai“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2015-03-06 Nr. XIIP-2787 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2015-06-05 Nr. XIIP-2787(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Vilnius 1.. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministro patarėjai Vainius Šarmavičius, Marius Rakštelis, Tomas Žėkas, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Ūkio ministerijos atstovė Aurelija Nemėckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-06
principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas