Projekto Nr. XIIP-278(3) Lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4 2 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,2 “. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2 3 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokesčio suma mažinama proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai taikoma mokesčio lengvata.“ 4 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos „2. Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žem ę , suma 2013–2017 2017–2018 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršija 0,29 euro už vieną arą .“ 5 straipsnis . Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. respublikos prezidentAS Teikia:
Seimo nariai Jonas Kondrotas Eugenijus Gentvilas
Projekto Nr. XIIP-278(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. I-2675 6, 9 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4 2 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,2 “. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2 3 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokesčio suma mažinama proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai taikoma mokesčio lengvata.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Š io įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2017 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Projekto Nr. XIIP-278(5) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. I-2675 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4 2 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2 3 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokesčio suma mažinama proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai taikoma mokesčio lengvata.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m.
kovo birželio 1 d. 2. Š io įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2017 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Išvadų rengėjai Saulius Bucevičius Arvydas Vidžiūnas
Projekto Nr. XIIP-278(5) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. I-2675 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4 2 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2 3 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokesčio suma mažinama proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai taikoma mokesčio lengvata.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Š io įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2018 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO
2016-04-13 Nr. XIIP-278(6) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
komitetas
rengiami (Seimas 2015-05-19 paskyrė kitą pagrindinį komitetą - KRK - šio įstatymo projekto svarstymui) . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)5 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 2 procentų žemės mokestinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokesčio tarifai 2013 metams jau yra patvirtinti ir jiems yra taikomos Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7743 )
laikotarpio nuostatos, įstatymo projekto nuostatos stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti aptarti jau patvirtintų mokesčių tarifų sumažinimo klausimai (pavyzdžiui, terminai iki kada savivaldybių tarybos turi patvirtinti naujus tarifus, kokios pasekmės būtų, jei pastarosios to nepadarytų ir t.t.) . Kita vertus, svarstytina, ar einamaisiais biudžetiniais metais sumažinus maksimalią žemės mokesčio tarifo ribą nuo 4 iki 2 procentų, nepadidėtų žemės mokesčio tarifai tiems mokesčių mokėtojams, kuriems šiuo metu jau yra nustatyti minimalūs mokesčio tarifai, kad būtų kompensuotas suplanuotų žemės mokesčio pajamų praradimas .
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad ,,darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) reikalavimas nustatyti pakankamą vacatio legis yra ypač svarbus, nes tai yra reikšminga garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas“. Siekiant užtikrinti aukščiau paminėto reikalavimo įgyvendinimą, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas mokesčių teisinio reglamentavimo principas, pagal kurį Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos . (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą ( Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados projekto ). 2.
(2015-04-15 )5 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais, o tai prieštarautų ne tik Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, bet ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, kuriame numatyta, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą ( Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados projekto ). Komiteto išvados rengėjų siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas -2016 m. kovo 1 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 ) * Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomo mažesnio žemės mokesčio tarifo savivaldybių biudžetai, o tuo pačiu ir valstybės biudžetas neteks dalies suplanuotų pajamų iš šio mokesčio, turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Vyriausybės nuomonė pateikta „Iš esmės pritarti“ (2013-07-01 Vyriausybės nutarimas Nr. 597). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 ) * Teikiamas įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus:
paskelbimo šaltinių sąrašas rašytinas taip: ,,Žin., 1992, Nr. 21-612, 2011, Nr. 163-7743“;
straipsnyje reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, t.y., žodžius „6 straipsnis. Mokesčio tarifas“;
žodžių ,,LIETUVOS“. (P.S.
Pritarti. 5.
Respublikos teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-278 (2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius (2013-04-15) * Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius išreiškia didelį susirūpinimą dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto
atsiradusiomis teisinio reglamentavimo naujovėmis: žemės mokestis skaičiuojamas ne nuo indeksuotos žemės vertės, bet nuo žemės vidutinės rinkos vertės, atsiranda žemės naudojimo - nenaudojimo kriterijus (ir remiantis šiuo kriterijumi savivaldybėms galimybė taikyti maksimalius žemės mokesčio tarifus), kuris, kaip parodė praktika, iš viso tapo nesuprantamas visoms Lietuvos savivaldybėms (nes pati žemės naudojimo - nenaudojimo sąvoka įstatyme nėra apibrėžta), numatomas didelis žemės mokesčio tarifų diapazonas
Šiaulių raj. savivaldybėje, pasiteiravus dėl sudaromos darbo grupės žemės mokesčio tarifams nustatyti 2014 m., buvome informuoti, kad darbo grupė dar nesudaroma, yra laukiama, kaip bus su Seimo nario B.Bradausko bei A.Mockaus Seime užregistruotais įstatymo pakeitimo projektais, atitinkamai - „Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“ ir „Žemės mokesčio įstatymo 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“, nes šiuo metu nėra aišku, kaip Seimas apsispręs dėl minėtų įstatymo pakeitimo projektų. Tačiau toks laukimas, paprastai, baigiasi ne kuo kitu, kaip paskubomis priimtais žemės mokesčio tarifais. Nes belaukiant Seimo sprendimo, laiko žemės mokesčio tarifams 2014 m. priimti bus tiek mažai, jog tikėtina, kad nebus atsižvelgta nei į vienos visuomeninės organizacijos pastabas, nebus produktyvaus abipusio dialogo, nes tam tiesiog neužteks laiko
mėnesio gale jį tvirtins savivaldybės taryba. Tvirtins nesigilindami ar mokesčiai labai prispaus eilinius gyventojus ar ne, nes tam nebebus laiko (taip buvo nustatant 2013 m. tarifus, kai kaimuose priesodybiniams sklypams žemės mokestis padidėjo nuo maždaug 50-80 Lt/ha iki 280-400Lt/ha). Jei savivaldybės taryba nepatvirtins tarifų 2014 m. iki š.m. birželio 1 d., tai automatiškai įsigalios 0,01 proc. žemės mokesčio tarifo dydis, kuris bus taikomas visoms žemės paskirtims, o tai reiškia, kad savivaldybė tiesiog nesurinks planuojamų lėšų iš žemės mokesčio. Esant tokiai pajamų negavimo rizikai, savaime suprantama, kad savivaldybių tarybos žemės mokesčio tarifų dydžius 2014 m. patvirtins iki š.m. birželio 1 d.
Šiaulių m. savivaldybės skyrių pasitarimų protokole parašyta, kad ekonomikos skyriaus vedėja A.Tutkutė informavo, jog kovo mėn. bus sudaryta darbo grupė dėl žemės mokesčio nustatymo. Iki š.m. birželio 1 d. žemės mokesčio tarifai bus nustatyti 2014 m. ir, žinoma, bus nustatytos viršplaninės lėšos (statistiškai padidėjęs žemės mokestis), kurios artimiausiu metu, persvarstant Šiaulių m. biudžetą (jis daug mažesnis nei buvo planuota), bus panaudotos pagal prioritetus. Todėl konstatuojame, jei minėti Seimo narių B.Bradausko ir A.Mockaus įstatymo pakeitimo projektai Seime bus priimti po š.m. birželio 1 d., tai įneš labai daug sumaišties ne tik į Šiaulių m. ir Šiaulių raj. savivaldybes, bet ir į visos Lietuvos savivaldybes. Savivaldybių biudžeto pajamos iš žemės mokesčio bus suplanuotos, o po to vėl reikės peržiūrėti numatomų surinkti lėšų dydį, galbūt perskirstyti jas neaišku po kiek laiko. Savivaldybės turi įsipareigojimų bei projektų kur turi būti finansinis stabilumas. Kadangi šiuo metu Seime yra užregistruoti Seimo narių B.Bradausko, A.Mockaus ir S.Bucevičiaus įstatymo pakeitimo projektai, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus manymu, pats geriausias variantas būtų visiškai sustabdyti naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo, priimto 2011 m. gruodžio 21 d., taikymą, jį visiškai panaikinti ir grįžti prie prieš tai buvusios 2012 m. žemės mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos. Jei visiškai įstatymo panaikinti negalima, tai, pirmiausia reikėtų stabdyti šio įstatymo galiojimą ir per tam tikrą laikotarpį pritaikyti Seimo nario A.Mockaus pasiūlytą projektą. Seimo nario A.Mockaus užregistruotas projektas, jei bus atmestas Seimo nario B.Bradausko projektas, yra pats logiškiausias ir realiausiai atspindintis esmę.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar be A.Mockaus pasiūlymo, nebuvo išgirsta ir pateikta nei vieno objektyvaus pasiūlymo dėl naujojo žemės mokesčio įstatymo, kuris gintų eilinį žemės mokesčio mokėtoją. Žemės mokesčio mokėtojas turi žinoti kiekvienais metais, kokio dydžio žemės mokestį mokės kitais metais. Negali būti paliktas toks įstatymas, pagal kurį žemės mokesčio mokėtojas apie žemės mokesčio sumą sužinotų tik gavęs žemės mokesčio deklaraciją. Mokesčio mokėtojai turi iš anksto žinoti, kaip paskirstyti turimas lėšas. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Sustabdyti priimto įstatymo galiojimą būtų teisiškai ydinga, taip pat tai netikslinga – Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti galiojantį įstatymą. 2. Mindaugas Gaigalas (2013-04-12) * Siūlo patikslinti atitinkamus įstatymus ir leisti miško jaunuolynais apaugusios žemės paskirtį paspartintai ir supaprastintai pakeisti į miško paskirties žemę . Už miško žemę mokesčiai nemokami. Gražėtų Lietuva, augtų medžiai, būtų medienos ir išteklių biokurui. Tai žymiai paprasčiau negu veisti biokuro karklynus. Atkreipia dėmesį į būtinybę patikslinti Registro duomenis apie žemę, nes, jie, pareiškėjo manymu, atspindi žemės būklę, buvusią prieš 20 metų. Nurodo, kad pažįstamam pensinio amžiaus žmogui pernai grąžinus vietoje Šiauliuose jo tėvų turėtos brangios žemės tris nedirbamus, jaunuolynais apaugusius žemės sklypus Utenos rajone, minėtas asmuo pakliuvo į bėdą dėl taikomų didelių mokesčių. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Pateikti pasiūlymai nesusiję su įstatymo projektu. 3. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-04-09) * Dėkoja, kad imamasi spręsti žemės mokesčio problemą.
Nurodo, kad, galiojančiame įstatyme įtvirtintais mokesčiais yra siekiama žemės savininkus privesti prie antros nacionalizacijos Lietuvoje. Pažymi, kad Smetonos laikais žemių savininkai – dabar jau dauguma senyvo, pensinio amžiaus, neįgalūs asmenys, partizanų šeimos, kovojusios už Lietuvos Nepriklausomybę, žemę įsigijo už savo pinigus. Dėl padidėjusių mokesčių už žemę, neturi galimybių mokesčius sumokėti, dėl ko prasidės teismai, varžytinės. Nurodo, kad negalima apmokestinti žemės didžiuosiuose miestuose, nes miesto žemės sklypuose yra suklota daug inžinerinių tinklų, t.y.: šiluminės trasos, elektros linijos, vandentiekio ir kanalizacijos trasos. Visi išvardinti požeminiai tinklai turi apsaugines zonas. Pvz., šiluminė trasa po 3 m. į abi puses. Dėl išvardintų apsauginių zonų žemės sklypų savininkai negali naudotis žeme . Taip pat nurodo, kad daug kur miestuose savininkų žemės sklypuose stovi 30-40 m. senumo ūkiniai pastatai . Ypatingai daug tokių pastatų yra Kauno mieste. Pažymi, kad savivaldybės per 23 Nepriklausomybės metus tokių pastatų nenugriovė, dėl ko žemės savininkai neturi vietos savo žemės sklypuose statyti garažus ar ūkinius pastatus. Savininkų žemės sklypuose yra pastatyta daugybė garažų, priklausančių ankstesniems namo nuomininkams. Prieš tokius garažus yra paliekamas 5-6 metrų pločio ruožas įvažiavimui, dėl ko žemės savininkai negali naudotis savo žeme. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Nurodomos problemos susijusios su įstatymo vykdymu ir jau galiojančiomis išimtimis dėl žemės mokesčio skaičiavimo. 4. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-11-19) * Prašo ne didinti, o tik mažinti žemės mokestį.
Ypatingai prašo atkreipti dėmesį į tuos miesto žemės sklypus, kuriais žemės sklypų savininkai negali naudotis dėl daugybės suklastotų įvairių tuose sklypuose inžinerinių apsauginių zonų. (P.S.
Pritarti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-11, raštas Nr. (3)-SD-772) * LSA, atsižvelgdama į savivaldybių daugumos jau teiktą anksčiau nuomonę, nepritaria Žemės mokesčio įstatymo
Respublikos Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozaičio siūlymų minėtajam įstatymo projektui esmingiausiai daliai (sumažinti ir sukonkretinti žemės mokesčio tarifą nustatant ribas nuo 0,01 procento iki 0,03 procento žemės mokestinės vertės; išskirti apleistų žemės ūkio naudmenų mokestį nuo 1 iki 2 procentų žemės mokestinės vertės; sumažinti žemės mokestinės vertės koeficientą nuo 0,35 iki 0,20, kad visi žemės mokesčio mokėtojai išgalėtų jį sumokėti; pereinamuoju laikotarpiu siūloma mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei taikyti tokias pat nuostatas kaip nustatyta žemės ūkio paskirties žemei, o ne kaip nustatyta įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, sugretinus sodininkų žemę su apleistomis žemės ūkio naudmenomis). (P.S.
LSA nuomonės argumentai pridedami prie KRK išvados projekto.) Nepritarti . Išvadų rengėjai siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui, kadangi taip bus išspręstas visuomenei aktualus klausimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(2) (toliau
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. XIIP-278(2) išdėstytas pastabas, projekto Nr. XIIP-278(2) įsigaliojimą atidėti iki 2014 m. sausio 1 d. ir, kadangi žemės mokesčio tarifus 2014 metų mokestiniam laikotarpiui savivaldybių tarybos turėjo patvirtinti iki 2013 m. birželio 1 d., nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2015 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvados rengėjų siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2016 m. kovo1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)3 Papildyti projektą Nr. XIIP-278(2) straipsniu, kuriame Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Žin., 1992, Nr. 21-612 ; 2011, Nr. 163-7743 )
būtų pakeista nuoroda į 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą ( Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados projekto ). 3. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26)4 Argumentai : Pasiūlymą rengti paskatino gyventojų susirūpinimą keliantys atvejai, kai priėmus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, savivaldybės nustatė labai skirtingus žemės mokesčio tarifus, kurie skiriasi net 200 kartų. Kai kuriose savivaldybėse sodo bendrijų žemė, esanti žemės ūkio paskirties, apmokestinta maksimaliu 4 procentų tarifu.
Todėl negalima vien tik laukti ir tikėtis, kad šią savivalę panaikins įstatyme numatytas pereinamasis galiojimo terminas ar specialios nuostatos žemės ūkio paskirties žemei. Būtina nustatyti aiškų ir pagrįstą žemės mokesčio tarifą ir sumažinti žemės mokesčio tarifo leistiną maksimalią ribą, kad žemės mokestis atitiktų savo prigimtį. Nustačius vieningą žemės mokesčio tarifą Lietuvoje būtų užkirstas kelias savivaldybėms už atitinkamos paskirties žemę nustatyti nepagrįstai aukštą mokestį. Pasiūlymas :
Pakeisti bazinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę,
išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas
visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą.“ Pritarti. 4. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26)1 Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
4 procentų 0,03 procento žemės mokestinės vertės ir apleistų žemės ūkio naudmenų – iki 2 procentų žemės mokestinės vertės , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ Nepritarti Įtvirtinus siūlomą mokesčio diferencijavimą jo nustatymas būtų neaiškus ir painus. 5. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šį punktą išdėstyti taip: „3) fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ar šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;“ Nepritarti Mokesčių lengvatos neturi būti painiojamos su socialinio pobūdžio garantijomis ir parama. 6. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis ( 2013-04-26)2 Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,20 “. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-278(3) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA:
Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-278(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Jonas Kondrotas Eugenijus Gentvilas
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Aušra Kalantaitė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento pavaduotoja, Jurgita Lisauskienė - LR finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Ingrida Večerskytė - LR finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjo pavaduotojai skyriaus vyr. specialistė, Rimantas Čapas – LSA direktorės pavaduotojas – patarėjas, Stančikas Andriejus – ŽŪR pirmininkas, Dubovičienė Irma - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 2 procentų žemės mokestinės vertės.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokesčio tarifai 2013 metams jau yra patvirtinti ir jiems yra taikomos Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7743 )
laikotarpio nuostatos, įstatymo projekto nuostatos stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti aptarti jau patvirtintų mokesčių tarifų sumažinimo klausimai (pavyzdžiui, terminai, iki kada savivaldybių tarybos turi patvirtinti naujus tarifus, kokios pasekmės būtų, jei pastarosios to nepadarytų ir t.t.) . Kita vertus, svarstytina, ar einamaisiais biudžetiniais metais sumažinus maksimalią žemės mokesčio tarifo ribą nuo 4 iki 2 procentų, nepadidėtų žemės mokesčio tarifai tiems mokesčių mokėtojams, kuriems šiuo metu jau yra nustatyti minimalūs mokesčio tarifai, kad būtų kompensuotas suplanuotų žemės mokesčio pajamų praradimas . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad ,,darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) reikalavimas nustatyti pakankamą vacatio legis yra ypač svarbus, nes tai yra reikšminga garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas“.
Siekiant užtikrinti aukščiau paminėto reikalavimo įgyvendinimą, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas mokesčių teisinio reglamentavimo principas, pagal kurį Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos . (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 )1 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais, o tai prieštarautų ne tik Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, bet ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui , kuriame numatyta, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados). Komiteto siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2016 m. kovo 1 d. 3.
(2015-04-15 ) * Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomo mažesnio žemės mokesčio tarifo savivaldybių biudžetai, o tuo pačiu ir valstybės biudžetas neteks dalies suplanuotų pajamų iš šio mokesčio, turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Vyriausybės nuomonė pateikta: siūloma „Iš esmės pritarti“ (2013-07-01 Vyriausybės nutarimas Nr. 597). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 ) * Teikiamas įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus:
paskelbimo šaltinių sąrašas rašytinas taip: ,,Žin., 1992, Nr. 21-612, 2011, Nr. 163-7743“;
straipsnyje reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, t.y., žodžius „6 straipsnis. Mokesčio tarifas“;
žodžių ,,LIETUVOS“. (P.S.
Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-278 (2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius (2013-04-15) * Pats geriausias variantas būtų visiškai sustabdyti naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo, priimto 2011 m. gruodžio 21 d., taikymą, jį visiškai panaikinti ir grįžti prie prieš tai buvusios 2012 m. žemės mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos.
Jei visiškai įstatymo panaikinti negalima, tai, pirmiausia reikėtų stabdyti šio įstatymo galiojimą ir per tam tikrą laikotarpį pritaikyti Seimo nario A.Mockaus pasiūlytą projektą. Seimo nario A.Mockaus užregistruotas projektas, jei bus atmestas Seimo nario B.Bradausko projektas, yra pats logiškiausias ir realiausiai atspindintis esmę. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar be A.Mockaus pasiūlymo, nebuvo išgirsta ir pateikta nei vieno objektyvaus pasiūlymo dėl naujojo žemės mokesčio įstatymo, kuris gintų eilinį žemės mokesčio mokėtoją. Žemės mokesčio mokėtojas turi žinoti kiekvienais metais, kokio dydžio žemės mokestį mokės kitais metais. Negali būti paliktas toks įstatymas, pagal kurį žemės mokesčio mokėtojas apie žemės mokesčio sumą sužinotų tik gavęs žemės mokesčio deklaraciją. Mokesčio mokėtojai turi iš anksto žinoti, kaip paskirstyti turimas lėšas. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Sustabdyti priimto įstatymo galiojimą būtų teisiškai ydinga ir netikslinga – Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti galiojantį įstatymą. 2. Mindaugas Gaigalas (2013-04-12) * Siūlo patikslinti atitinkamus įstatymus ir leisti miško jaunuolynais apaugusios žemės paskirtį paspartintai ir supaprastintai pakeisti į miško paskirties žemę . Už miško žemę mokesčiai nemokami. Gražėtų Lietuva, augtų medžiai, būtų medienos ir išteklių biokurui. Tai žymiai paprasčiau negu veisti biokuro karklynus. Atkreipia dėmesį į būtinybę patikslinti Registro duomenis apie žemę, nes, jie, pareiškėjo manymu, atspindi žemės būklę, buvusią prieš 20 metų.
Nurodo, kad pažįstamam pensinio amžiaus žmogui pernai grąžinus vietoje Šiauliuose jo tėvų turėtos brangios žemės tris nedirbamus, jaunuolynais apaugusius žemės sklypus Utenos rajone, minėtas asmuo pakliuvo į bėdą dėl taikomų didelių mokesčių. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Pateikti pasiūlymai nesusiję su įstatymo projektu. 3. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-04-09) * Dėkoja, kad imamasi spręsti žemės mokesčio problemą. Nurodo, kad, galiojančiame įstatyme įtvirtintais mokesčiais yra siekiama žemės savininkus privesti prie antros nacionalizacijos Lietuvoje. Pažymi, kad Smetonos laikais žemių savininkai – dabar jau dauguma senyvo, pensinio amžiaus, neįgalūs asmenys, partizanų šeimos, kovojusios už Lietuvos Nepriklausomybę, žemę įsigijo už savo pinigus. Dėl padidėjusių mokesčių už žemę, neturi galimybių mokesčius sumokėti, dėl ko prasidės teismai, varžytinės. Nurodo, kad negalima apmokestinti žemės didžiuosiuose miestuose, nes miesto žemės sklypuose yra suklota daug inžinerinių tinklų, t.y.: šiluminės trasos, elektros linijos, vandentiekio ir kanalizacijos trasos. Visi išvardinti požeminiai tinklai turi apsaugines zonas. Pvz., šiluminė trasa po 3 m. į abi puses. Dėl išvardintų apsauginių zonų žemės sklypų savininkai negali naudotis žeme . Taip pat nurodo, kad daug kur miestuose savininkų žemės sklypuose stovi 30-40 m. senumo ūkiniai pastatai . Ypatingai daug tokių pastatų yra Kauno mieste. Pažymi, kad savivaldybės per 23 Nepriklausomybės metus tokių pastatų nenugriovė, dėl ko žemės savininkai neturi vietos savo žemės sklypuose statyti garažus ar ūkinius pastatus. Savininkų žemės sklypuose yra pastatyta daugybė garažų, priklausančių ankstesniems namo nuomininkams.
Prieš tokius garažus yra paliekamas 5-6 metrų pločio ruožas įvažiavimui, dėl ko žemės savininkai negali naudotis savo žeme. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Nurodomos problemos susijusios su įstatymo vykdymu ir jau galiojančiomis išimtimis dėl žemės mokesčio skaičiavimo. 4. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-11-19) * Prašo ne didinti, o tik mažinti žemės mokestį. Ypatingai prašo atkreipti dėmesį į tuos miesto žemės sklypus, kuriais žemės sklypų savininkai negali naudotis dėl daugybės suklastotų įvairių tuose sklypuose inžinerinių apsauginių zonų. (P.S.
Pritarti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-11, raštas Nr. (3)-SD-772) * LSA, atsižvelgdama į savivaldybių daugumos jau teiktą anksčiau nuomonę, nepritaria Žemės mokesčio įstatymo
Respublikos Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozaičio siūlymų minėtajam įstatymo projektui esmingiausiai daliai (sumažinti ir sukonkretinti žemės mokesčio tarifą nustatant ribas nuo 0,01 procento iki 0,03 procento žemės mokestinės vertės; išskirti apleistų žemės ūkio naudmenų mokestį nuo 1 iki 2 procentų žemės mokestinės vertės; sumažinti žemės mokestinės vertės koeficientą nuo 0,35 iki 0,20, kad visi žemės mokesčio mokėtojai išgalėtų jį sumokėti; pereinamuoju laikotarpiu siūloma mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei taikyti tokias pat nuostatas kaip nustatyta žemės ūkio paskirties žemei, o ne kaip nustatyta įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, sugretinus sodininkų žemę su apleistomis žemės ūkio naudmenomis). (P.S.
Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui, kadangi taip bus išspręstas visuomenei aktualus klausimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(2) (toliau
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. XIIP-278(2) išdėstytas pastabas, projekto Nr. XIIP-278(2) įsigaliojimą atidėti iki 2014 m. sausio 1 d. ir, kadangi žemės mokesčio tarifus 2014 metų mokestiniam laikotarpiui savivaldybių tarybos turėjo patvirtinti iki 2013 m. birželio 1 d., nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2015 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. (P.S.
Pritarti. Komiteto siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2016 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)3 Papildyti projektą Nr. XIIP-278(2) straipsniu, kuriame Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Žin., 1992, Nr. 21-612 ; 2011, Nr. 163-7743 )
punktą būtų pakeista nuoroda į 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą . (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados). 3. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Argumentai : Pasiūlymą rengti paskatino gyventojų susirūpinimą keliantys atvejai, kai priėmus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, savivaldybės nustatė labai skirtingus žemės mokesčio tarifus, kurie skiriasi net 200 kartų.
Kai kuriose savivaldybėse sodo bendrijų žemė, esanti žemės ūkio paskirties, apmokestinta maksimaliu 4 procentų tarifu. Todėl negalima vien tik laukti ir tikėtis, kad šią savivalę panaikins įstatyme numatytas pereinamasis galiojimo terminas ar specialios nuostatos žemės ūkio paskirties žemei. Būtina nustatyti aiškų ir pagrįstą žemės mokesčio tarifą ir sumažinti žemės mokesčio tarifo leistiną maksimalią ribą, kad žemės mokestis atitiktų savo prigimtį. Nustačius vieningą žemės mokesčio tarifą Lietuvoje būtų užkirstas kelias savivaldybėms už atitinkamos paskirties žemę nustatyti nepagrįstai aukštą mokestį. Pasiūlymas :
Pakeisti bazinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas
visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą.“ Pritarti. 4. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26)1 Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki
4 procentų 0,03 procento žemės mokestinės vertės ir apleistų žemės ūkio naudmenų – iki 2 procentų žemės mokestinės vertės , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ Nepritarti. Įtvirtinus siūlomą mokesčio diferencijavimą jo nustatymas būtų neaiškus ir painus. 5. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šį punktą išdėstyti taip: „3) fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ar šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;“ Nepritarti. Mokesčių lengvatos neturi būti painiojamos su socialinio pobūdžio garantijomis ir parama. 6. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis ( 2013-04-26)2 Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,20
“. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-278(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:4
pranešėjai : J. Kondrotas, E. Gentvilas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-278(3) ir jo lyginamasis variantas; Komiteto parengto Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo projekto aiškinamasis variantas, įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. . Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Klausymai nebuvo rengiami. (Seimas 2015-12-08 grąžino įstatymo projektą pagrindiniam komitetui – KRK- tobulinti) . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 2 procentų žemės mokestinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokesčio tarifai 2013 metams jau yra patvirtinti ir jiems yra taikomos Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7743 )
pereinamojo laikotarpio nuostatos, įstatymo projekto nuostatos stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti aptarti jau patvirtintų mokesčių tarifų sumažinimo klausimai (pavyzdžiui, terminai iki kada savivaldybių tarybos turi patvirtinti naujus tarifus, kokios pasekmės būtų, jei pastarosios to nepadarytų ir t.t.) . Kita vertus, svarstytina, ar einamaisiais biudžetiniais metais sumažinus maksimalią žemės mokesčio tarifo ribą nuo 4 iki 2 procentų, nepadidėtų žemės mokesčio tarifai tiems mokesčių mokėtojams, kuriems šiuo metu jau yra nustatyti minimalūs mokesčio tarifai, kad būtų kompensuotas suplanuotų žemės mokesčio pajamų praradimas .
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad ,,darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) reikalavimas nustatyti pakankamą vacatio legis yra ypač svarbus, nes tai yra reikšminga garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas“. Siekiant užtikrinti aukščiau paminėto reikalavimo įgyvendinimą, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas mokesčių teisinio reglamentavimo principas, pagal kurį Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos . (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)3 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais, o tai prieštarautų ne tik Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, bet ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, kuriame numatyta, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. (P.S.
Pritarti. 3.
(2013-03-01) * Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomo mažesnio žemės mokesčio tarifo savivaldybių biudžetai, o tuo pačiu ir valstybės biudžetas neteks dalies suplanuotų pajamų iš šio mokesčio, turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)1 Teikiamas įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus:
paskelbimo šaltinių sąrašas rašytinas taip: ,,Žin., 1992, Nr. 21-612, 2011, Nr. 163-7743“;
straipsnyje reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, t.y., žodžius „6 straipsnis. Mokesčio tarifas“;
žodžių ,,LIETUVOS“. (P.S.
Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-278 (2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius (2013-04-15) * Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius išreiškia didelį susirūpinimą dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto 2011 m. gruodžio 21 d.
Įstatymas įnešė daug sumaišties, susijusios su atsiradusiomis teisinio reglamentavimo naujovėmis: žemės mokestis skaičiuojamas ne nuo indeksuotos žemės vertės, bet nuo žemės vidutinės rinkos vertės, atsiranda žemės naudojimo - nenaudojimo kriterijus (ir remiantis šiuo kriterijumi savivaldybėms galimybė taikyti maksimalius žemės mokesčio tarifus), kuris, kaip parodė praktika, iš viso tapo nesuprantamas visoms Lietuvos savivaldybėms (nes pati žemės naudojimo - nenaudojimo sąvoka įstatyme nėra apibrėžta), numatomas didelis žemės mokesčio tarifų diapazonas
S.Bucevičiaus įstatymo pakeitimo projektai, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus manymu, pats geriausias variantas būtų visiškai sustabdyti naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo, priimto 2011 m. gruodžio 21 d., taikymą, jį visiškai panaikinti ir grįžti prie prieš tai buvusios 2012 m. žemės mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos. Jei visiškai įstatymo panaikinti negalima, tai, pirmiausia reikėtų stabdyti šio įstatymo galiojimą ir per tam tikrą laikotarpį pritaikyti Seimo nario A.Mockaus pasiūlytą projektą. Seimo nario A.Mockaus užregistruotas projektas, jei bus atmestas Seimo nario B.Bradausko projektas, yra pats logiškiausias ir realiausiai atspindintis esmę. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar be A.Mockaus pasiūlymo, nebuvo išgirsta ir pateikta nei vieno objektyvaus pasiūlymo dėl naujojo žemės mokesčio įstatymo, kuris gintų eilinį žemės mokesčio mokėtoją. Žemės mokesčio mokėtojas turi žinoti kiekvienais metais, kokio dydžio žemės mokestį mokės kitais metais.
Negali būti paliktas toks įstatymas, pagal kurį žemės mokesčio mokėtojas apie žemės mokesčio sumą sužinotų tik gavęs žemės mokesčio deklaraciją. Mokesčio mokėtojai turi iš anksto žinoti, kaip paskirstyti turimas lėšas. (P.S.
Nepritarti. Sustabdyti priimto įstatymo galiojimą būtų teisiškai ydinga, taip pat tai netikslinga – Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti galiojantį įstatymą. 2. Mindaugas Gaigalas (2013-04-12) * Siūlo patikslinti atitinkamus įstatymus ir leisti miško jaunuolynais apaugusios žemės paskirtį paspartintai ir supaprastintai pakeisti į miško paskirties žemę . Už miško žemę mokesčiai nemokami. Gražėtų Lietuva, augtų medžiai, būtų medienos ir išteklių biokurui. Tai žymiai paprasčiau negu veisti biokuro karklynus. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Pateikti pasiūlymai nesusiję su įstatymo projektu. 3. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-04-09) * Dėkoja, kad imamasi spręsti žemės mokesčio problemą. Nurodo, kad, galiojančiame įstatyme įtvirtintais mokesčiais yra siekiama žemės savininkus privesti prie antros nacionalizacijos Lietuvoje. Pažymi, kad Smetonos laikais žemių savininkai – dabar jau dauguma senyvo, pensinio amžiaus, neįgalūs asmenys, partizanų šeimos, kovojusios už Lietuvos Nepriklausomybę, žemę įsigijo už savo pinigus. Dėl padidėjusių mokesčių už žemę, neturi galimybių mokesčius sumokėti, dėl ko prasidės teismai, varžytinės. Nurodo, kad negalima apmokestinti žemės didžiuosiuose miestuose, nes miesto žemės sklypuose yra suklota daug inžinerinių tinklų, t.y.: šiluminės trasos, elektros linijos, vandentiekio ir kanalizacijos trasos. Visi išvardinti požeminiai tinklai turi apsaugines zonas. Pvz., šiluminė trasa po 3 m. į abi puses. Dėl išvardintų apsauginių zonų žemės sklypų savininkai negali naudotis žeme .
Taip pat nurodo, kad daug kur miestuose savininkų žemės sklypuose stovi 30-40 m. senumo ūkiniai pastatai . Ypatingai daug tokių pastatų yra Kauno mieste. Pažymi, kad savivaldybės per 23 Nepriklausomybės metus tokių pastatų nenugriovė, dėl ko žemės savininkai neturi vietos savo žemės sklypuose statyti garažus ar ūkinius pastatus. Savininkų žemės sklypuose yra pastatyta daugybė garažų, priklausančių ankstesniems namo nuomininkams. Prieš tokius garažus yra paliekamas 5-6 metrų pločio ruožas įvažiavimui, dėl ko žemės savininkai negali naudotis savo žeme. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Nurodomos problemos susijusios su įstatymo vykdymu ir jau galiojančiomis išimtimis dėl žemės mokesčio skaičiavimo. 4. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-11-19) * Prašo ne didinti, o tik mažinti žemės mokestį. Ypatingai prašo atkreipti dėmesį į tuos miesto žemės sklypus, kuriais žemės sklypų savininkai negali naudotis dėl daugybės suklastotų įvairių tuose sklypuose inžinerinių apsauginių zonų. (P.S.
Pritarti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-11, raštas Nr. (3)-SD-772) * LSA, atsižvelgdama į savivaldybių daugumos jau teiktą anksčiau nuomonę, nepritaria Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(2) ir Lietuvos Respublikos Seimo narių D. Teišerskytės ir V.
Teišerskytės ir V. Juozaičio siūlymų minėtajam įstatymo projektui esmingiausiai daliai (sumažinti ir sukonkretinti žemės mokesčio tarifą nustatant ribas nuo 0,01 procento iki 0,03 procento žemės mokestinės vertės; išskirti apleistų žemės ūkio naudmenų mokestį nuo 1 iki 2 procentų žemės mokestinės vertės; sumažinti žemės mokestinės vertės koeficientą nuo 0,35 iki 0,20, kad visi žemės mokesčio mokėtojai išgalėtų jį sumokėti; pereinamuoju laikotarpiu siūloma mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei taikyti tokias pat nuostatas kaip nustatyta žemės ūkio paskirties žemei, o ne kaip nustatyta įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, sugretinus sodininkų žemę su apleistomis žemės ūkio naudmenomis). (P.S.
LSA nuomonės argumentai pridedami prie KRK išvados projekto.) Nepritarti . Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui, kadangi taip bus išspręstas visuomenei aktualus klausimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)3 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(2) (toliau
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. XIIP-278(2) išdėstytas pastabas, projekto Nr. XIIP-278(2) įsigaliojimą atidėti iki 2014 m. sausio 1 d. ir, kadangi žemės mokesčio tarifus 2014 metų mokestiniam laikotarpiui savivaldybių tarybos turėjo patvirtinti iki 2013 m. birželio 1 d., nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2015 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. (P.S.
Pritarti.
Komiteto išvados rengėjų siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2016 m. birželio
(2013-07-01; nutarimas Nr. 597)2 Papildyti projektą Nr. XIIP-278(2) straipsniu, kuriame Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Žin., 1992, Nr. 21-612 ; 2011, Nr. 163-7743 ) 12 straipsnio 2 dalies nuoroda į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtų pakeista nuoroda į 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą ( Nr. XIIP-278(3), pridedamas prie išvados projekto ). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Argumentai :
Pasiūlymą rengti paskatino gyventojų susirūpinimą keliantys atvejai, kai priėmus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, savivaldybės nustatė labai skirtingus žemės mokesčio tarifus, kurie skiriasi net 200 kartų. Kai kuriose savivaldybėse sodo bendrijų žemė, esanti žemės ūkio paskirties, apmokestinta maksimaliu 4 procentų tarifu. Todėl negalima vien tik laukti ir tikėtis, kad šią savivalę panaikins įstatyme numatytas pereinamasis galiojimo terminas ar specialios nuostatos žemės ūkio paskirties žemei. Būtina nustatyti aiškų ir pagrįstą žemės mokesčio tarifą ir sumažinti žemės mokesčio tarifo leistiną maksimalią ribą, kad žemės mokestis atitiktų savo prigimtį.
Nustačius vieningą žemės mokesčio tarifą Lietuvoje būtų užkirstas kelias savivaldybėms už atitinkamos paskirties žemę nustatyti nepagrįstai aukštą mokestį. Pasiūlymas :
Pakeisti bazinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę,
išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas
visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą.“ Nepritarti. 2. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26)1 Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki
4 procentų 0,03 procento žemės mokestinės vertės ir apleistų žemės ūkio naudmenų – iki 2 procentų žemės mokestinės vertės , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ Nepritarti. Įtvirtinus siūlomą mokesčio diferencijavimą jo nustatymas būtų neaiškus ir painus. 3.
Juozapaitis (2013-04-26) * Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šį punktą išdėstyti taip: „3) fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ar šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo
nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;“ Nepritarti. Mokesčių lengvatos neturi būti painiojamos su socialinio pobūdžio garantijomis ir parama. 4. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus
apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,20
“. Nepritarti. Savivaldybės netektų dalies lėšų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: papildomų komitetų, komisijų nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): siūlyti Komitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-278(5) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas Nr. XIIP-278(5), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Saulius Bucevičius Arvydas Vidžiūnas
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Gintas Saulius Cironka - Žemės ūkio viceministras, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Jūratė Laurikėnaitė - Finansų ministerijos atstovė, Rimantas Čapas - Lietuvos savivaldybių asociacija direktoriaus pavaduotojas - patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, Andriejus Stančikas - ŽŪR pirmininkas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Jonas Sviderskis - LŽŪBA vadovas, Adolfas Damanskis - Ministro Pirmininko patarėjas, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-03-01)1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 2 procentų žemės mokestinės vertės.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokesčio tarifai 2013 metams jau yra patvirtinti ir jiems yra taikomos Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7743 )
laikotarpio nuostatos, įstatymo projekto nuostatos stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti aptarti jau patvirtintų mokesčių tarifų sumažinimo klausimai (pavyzdžiui, terminai, iki kada savivaldybių tarybos turi patvirtinti naujus tarifus, kokios pasekmės būtų, jei pastarosios to nepadarytų ir t.t.) . Kita vertus, svarstytina, ar einamaisiais biudžetiniais metais sumažinus maksimalią žemės mokesčio tarifo ribą nuo 4 iki 2 procentų, nepadidėtų žemės mokesčio tarifai tiems mokesčių mokėtojams, kuriems šiuo metu jau yra nustatyti minimalūs mokesčio tarifai, kad būtų kompensuotas suplanuotų žemės mokesčio pajamų praradimas . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad ,,darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) reikalavimas nustatyti pakankamą vacatio legis yra ypač svarbus, nes tai yra reikšminga garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas“.
Siekiant užtikrinti aukščiau paminėto reikalavimo įgyvendinimą, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas mokesčių teisinio reglamentavimo principas, pagal kurį Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos . (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 )1 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais, o tai prieštarautų ne tik Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, bet ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui , kuriame numatyta, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-278(5), pridedamas prie išvados). Komiteto siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2016 m. kovo 1 d. 3.
(2015-04-15 ) * Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomo mažesnio žemės mokesčio tarifo savivaldybių biudžetai, o tuo pačiu ir valstybės biudžetas neteks dalies suplanuotų pajamų iš šio mokesčio, turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Vyriausybės nuomonė pateikta: siūloma „Iš esmės pritarti“ (2013-07-01 Vyriausybės nutarimas Nr. 597). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15 ) * Teikiamas įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus:
paskelbimo šaltinių sąrašas rašytinas taip: ,,Žin., 1992, Nr. 21-612, 2011, Nr. 163-7743“;
straipsnyje reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, t.y., žodžius „6 straipsnis. Mokesčio tarifas“;
žodžių ,,LIETUVOS“. (P.S.
Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-278 (2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius (2013-04-15) * Pats geriausias variantas būtų visiškai sustabdyti naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo, priimto 2011 m. gruodžio 21 d., taikymą, jį visiškai panaikinti ir grįžti prie prieš tai buvusios 2012 m. žemės mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos.
Jei visiškai įstatymo panaikinti negalima, tai, pirmiausia reikėtų stabdyti šio įstatymo galiojimą ir per tam tikrą laikotarpį pritaikyti Seimo nario A.Mockaus pasiūlytą projektą. Seimo nario A.Mockaus užregistruotas projektas, jei bus atmestas Seimo nario B.Bradausko projektas, yra pats logiškiausias ir realiausiai atspindintis esmę. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar be A.Mockaus pasiūlymo, nebuvo išgirsta ir pateikta nei vieno objektyvaus pasiūlymo dėl naujojo žemės mokesčio įstatymo, kuris gintų eilinį žemės mokesčio mokėtoją. Žemės mokesčio mokėtojas turi žinoti kiekvienais metais, kokio dydžio žemės mokestį mokės kitais metais. Negali būti paliktas toks įstatymas, pagal kurį žemės mokesčio mokėtojas apie žemės mokesčio sumą sužinotų tik gavęs žemės mokesčio deklaraciją. Mokesčio mokėtojai turi iš anksto žinoti, kaip paskirstyti turimas lėšas. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Sustabdyti priimto įstatymo galiojimą būtų teisiškai ydinga ir netikslinga – Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti galiojantį įstatymą. 2. Mindaugas Gaigalas (2013-04-12) * Siūlo patikslinti atitinkamus įstatymus ir leisti miško jaunuolynais apaugusios žemės paskirtį paspartintai ir supaprastintai pakeisti į miško paskirties žemę . Už miško žemę mokesčiai nemokami. Gražėtų Lietuva, augtų medžiai, būtų medienos ir išteklių biokurui. Tai žymiai paprasčiau negu veisti biokuro karklynus. Atkreipia dėmesį į būtinybę patikslinti Registro duomenis apie žemę, nes, jie, pareiškėjo manymu, atspindi žemės būklę, buvusią prieš 20 metų.
Nurodo, kad pažįstamam pensinio amžiaus žmogui pernai grąžinus vietoje Šiauliuose jo tėvų turėtos brangios žemės tris nedirbamus, jaunuolynais apaugusius žemės sklypus Utenos rajone, minėtas asmuo pakliuvo į bėdą dėl taikomų didelių mokesčių. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Pateikti pasiūlymai nesusiję su įstatymo projektu. 3. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-04-09) * Dėkoja, kad imamasi spręsti žemės mokesčio problemą. Nurodo, kad, galiojančiame įstatyme įtvirtintais mokesčiais yra siekiama žemės savininkus privesti prie antros nacionalizacijos Lietuvoje. Pažymi, kad Smetonos laikais žemių savininkai – dabar jau dauguma senyvo, pensinio amžiaus, neįgalūs asmenys, partizanų šeimos, kovojusios už Lietuvos Nepriklausomybę, žemę įsigijo už savo pinigus. Dėl padidėjusių mokesčių už žemę, neturi galimybių mokesčius sumokėti, dėl ko prasidės teismai, varžytinės. Nurodo, kad negalima apmokestinti žemės didžiuosiuose miestuose, nes miesto žemės sklypuose yra suklota daug inžinerinių tinklų, t.y.: šiluminės trasos, elektros linijos, vandentiekio ir kanalizacijos trasos. Visi išvardinti požeminiai tinklai turi apsaugines zonas. Pvz., šiluminė trasa po 3 m. į abi puses. Dėl išvardintų apsauginių zonų žemės sklypų savininkai negali naudotis žeme . Taip pat nurodo, kad daug kur miestuose savininkų žemės sklypuose stovi 30-40 m. senumo ūkiniai pastatai . Ypatingai daug tokių pastatų yra Kauno mieste. Pažymi, kad savivaldybės per 23 Nepriklausomybės metus tokių pastatų nenugriovė, dėl ko žemės savininkai neturi vietos savo žemės sklypuose statyti garažus ar ūkinius pastatus. Savininkų žemės sklypuose yra pastatyta daugybė garažų, priklausančių ankstesniems namo nuomininkams.
Prieš tokius garažus yra paliekamas 5-6 metrų pločio ruožas įvažiavimui, dėl ko žemės savininkai negali naudotis savo žeme. (P.S.
Nepritarti. Nepateikti siūlymai svarstomam įstatymo projektui. Nurodomos problemos susijusios su įstatymo vykdymu ir jau galiojančiomis išimtimis dėl žemės mokesčio skaičiavimo. 4. Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjunga (2013-11-19) * Prašo ne didinti, o tik mažinti žemės mokestį. Ypatingai prašo atkreipti dėmesį į tuos miesto žemės sklypus, kuriais žemės sklypų savininkai negali naudotis dėl daugybės suklastotų įvairių tuose sklypuose inžinerinių apsauginių zonų. (P.S.
Pritarti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-11, raštas Nr. (3)-SD-772) * LSA, atsižvelgdama į savivaldybių daugumos jau teiktą anksčiau nuomonę, nepritaria Žemės mokesčio įstatymo
Respublikos Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozaičio siūlymų minėtajam įstatymo projektui esmingiausiai daliai (sumažinti ir sukonkretinti žemės mokesčio tarifą nustatant ribas nuo 0,01 procento iki 0,03 procento žemės mokestinės vertės; išskirti apleistų žemės ūkio naudmenų mokestį nuo 1 iki 2 procentų žemės mokestinės vertės; sumažinti žemės mokestinės vertės koeficientą nuo 0,35 iki 0,20, kad visi žemės mokesčio mokėtojai išgalėtų jį sumokėti; pereinamuoju laikotarpiu siūloma mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei taikyti tokias pat nuostatas kaip nustatyta žemės ūkio paskirties žemei, o ne kaip nustatyta įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, sugretinus sodininkų žemę su apleistomis žemės ūkio naudmenomis). (P.S.
Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui, kadangi taip bus išspręstas visuomenei aktualus klausimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(2) (toliau
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. XIIP-278(2) išdėstytas pastabas, projekto Nr. XIIP-278(2) įsigaliojimą atidėti iki 2014 m. sausio 1 d. ir, kadangi žemės mokesčio tarifus 2014 metų mokestiniam laikotarpiui savivaldybių tarybos turėjo patvirtinti iki 2013 m. birželio 1 d., nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant žemės mokesčio tarifus 2015 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. (P.S.
Pritarti. Komiteto siūlomas šio įstatymo įsigaliojimas - 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-01; nutarimas Nr. 597)3 Papildyti projektą Nr. XIIP-278(2) straipsniu, kuriame Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Žin., 1992, Nr. 21-612 ; 2011, Nr. 163-7743 )
punktą būtų pakeista nuoroda į 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą . (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-278(5), pridedamas prie išvados). 3. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Argumentai : Pasiūlymą rengti paskatino gyventojų susirūpinimą keliantys atvejai, kai priėmus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, savivaldybės nustatė labai skirtingus žemės mokesčio tarifus, kurie skiriasi net 200 kartų.
Kai kuriose savivaldybėse sodo bendrijų žemė, esanti žemės ūkio paskirties, apmokestinta maksimaliu 4 procentų tarifu. Todėl negalima vien tik laukti ir tikėtis, kad šią savivalę panaikins įstatyme numatytas pereinamasis galiojimo terminas ar specialios nuostatos žemės ūkio paskirties žemei. Būtina nustatyti aiškų ir pagrįstą žemės mokesčio tarifą ir sumažinti žemės mokesčio tarifo leistiną maksimalią ribą, kad žemės mokestis atitiktų savo prigimtį. Nustačius vieningą žemės mokesčio tarifą Lietuvoje būtų užkirstas kelias savivaldybėms už atitinkamos paskirties žemę nustatyti nepagrįstai aukštą mokestį. Pasiūlymas :
Pakeisti bazinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas
visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą.“ Nepritarti. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojanti nuostata yra tinkama. 4. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26)1 Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki
4 procentų 0,03 procento žemės mokestinės vertės ir apleistų žemės ūkio naudmenų – iki 2 procentų žemės mokestinės vertės , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ Nepritarti. Įtvirtinus siūlomą mokesčio diferencijavimą jo nustatymas būtų neaiškus ir painus. 5. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis (2013-04-26) * Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šį punktą išdėstyti taip: „3) fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ar šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;“ Nepritarti. Mokesčių lengvatos neturi būti painiojamos su socialinio pobūdžio garantijomis ir parama. 6. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vytautas Juozapaitis ( 2013-04-26)2 Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,20
“. Nepritarti. Savivaldybės netektų dalies lėšų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-278(5) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:7
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Saulius Bucevičius, Arvydas Vidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-278(5) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius