2133 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2133 straipsnio pakeitimas Pakeisti213 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „213 3 straipsnis. Neteisėtas kario uniformos, atskirų jos elementų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimas Neteisėtas kario uniformos, atskir ų kario uniformos elementų, skiriamųjų ženklų dėvėjimas viešosiose vietose, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto
2133 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2133 straipsnio pakeitimas Pakeisti213 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „213 3 straipsnis. Neteisėtas kario uniformos, atskirų jos elementų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimas Neteisėtas kario uniformos, atskir ų kario uniformos elementų, skiriamųjų ženklų dėvėjimas viešosiose vietose, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. Viii -723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65,651 , 67, 68, 72 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo ,
aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII -723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651 , 67, 68, 72 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
VIII-1861 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino toliau išvardyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo trūkumai. Įstatymas ir kiti sveikatos sistemą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamai gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Dėl šios priežasties profesinės karo tarnybos kariams neužtikrinamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, prieinamumas – tuo atveju, kai tarnybos (darbo) vieta nesutampa su gyvenamąja vieta (tarnybos vieta dėl specifikos dažnai keičiasi), kurioje jie yra prisirašę prie sveikatos priežiūros įstaigos, susirgę tarnybos metu, kariai turi vykti į gyvenamąją vietovę, o tuo atveju, kai kariai prisiregistravę sveikatos priežiūros įstaigoje pagal tarnybos vietą, ne tarnybos metu susirgę, privalo vykti į tarnybos vietoje esančią sveikatos priežiūros įstaigą. 2013 m. sausio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymą Nr.
XI-2401 , krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neteko teisės teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įtrauktų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą, tačiau turimo medicinos personalo ir infrastruktūros nebuvo atsisakyta ar sumažinta, nes krašto apsaugos sistema atsakinga už pasirengimą valstybės gynybai, t. y. siekdama užtikrinti medicininę paramą (medicininių ir organizacinių priemonių, taikomų karinių operacijų metu siekiant užtikrinti karių sveikatą, būtiną karinėms užduotims vykdyti, ir karių grąžinimą į tarnybą po ligos ar sužeidimo), privalo turėti medicinos personalą ir infrastruktūrą. Nesant galimybės krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turimas medicinos personalas ir infrastruktūra išnaudojami neefektyviai, taip pat neužtikrinama karo gydytojų, vykdančių šeimos gydytojų funkcijas, ir jų padėjėjų profesinė realizacija bei kvalifikacija. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-2289, Valstybės saugumo departamente tarnaujančio žvalgybos pareigūno (toliau – VSD žvalgybos pareigūnas) statusas yra tapatus žvalgybos pareigūno, tarnaujančio krašto apsaugos sistemoje, statusui, tačiau įstatymai neužtikrina, kad žvalgybos pareigūnams būtų teikiamos tos pačios apimties ir tuos pačius reikalavimus atitinkančios sveikatos priežiūros paslaugos.
Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karių privalomajam sveikatos draudimui ir jų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, tačiau vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsniu profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, tikslintina Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, apmokamos tik kariams, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (pri valomosios pradin ės karo tarnybos karimas), teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie karių sveikatos klausimai taip pat sietini su Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos 269 punkte įtvirtinta nuostata iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą ir apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, programos 276 punkte įtvirtinta nuostata mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, ir tai, kad Įstatymo 65 straipsnio ir su tuo susijusių lydimųjų įstatymų pakeitimai buvo nagrinėti Lietuvos Respublikos Seime. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr.
XIIP-1445) ir jo lydimieji teisės aktai po svarstymo Seimo posėdyje buvo grąžinti Krašto apsaugos ministerijai tobulinti. Dėl tarptautinėje operacijoje, specialiojoje misijoje ar vykdant tam tikras kario pareigas Lietuvoje (pvz.: išminuotojo, naro) patirtų traumų, sužeidimų pobūdžio Lietuvoje ar valstybėje, kurioje vyksta tarptautinė operacija ar specialioji misija, veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos nėra pajėgios suteikti sveikatinimo paslaugas, užtikrinančias jų maksimalų darbingumą – tinkamumą tolesnei kario tarnybai ir visavertę integraciją į visuomenę. Grąžinti sužeistų karių maksimalų darbingumą (tinkamumą kario tarnybai) ar visavertę integraciją į visuomenę taip pat trukdo kokybiškų protezų ir ortopedinių technikos bei neįgaliesiems skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimo apribojimai. Nesant galimybės tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų reintegracijos priemonėse dalyvauti (atitinkamai už tai apmokant iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų) jų šeimos nariams, tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų reintegracija nėra efektyvi, t. y. nepasiekiamas keliamas tikslas – prisitaikyti prie šeimos aplinkos. Krašto apsaugos ministrui atskaitingoje aukštojoje universitetinėje mokykloje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad Akademija yra biudžetinė įstaiga, yra nustačiusi Vyriausybė, tačiau Mokslo ir studijų įstatyme, kurio nuostatos Akademijai taikomos tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams, teisė nustatyti darbuotojų apmokėjimo sąlygas suteikta aukštajai mokyklai.
Įstatymas Akademijos darbuotojų apmokėjimo klausimo nereglamentuoja, t. y. jame nenustatyta išimtis Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl teisės nustatyti darbuotojų apmokėjimo sąlygas suteikimo aukštajai mokyklai atžvilgiu. Dėl šios priežasties Įstatymas pildytinas nuostata dėl Vyriausybei suteikiamų įgaliojimų nustatyti Akademijoje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Taip pat pažymėtina, kad siekdama pašalinti šiuos teisinio reguliavimo trūkumus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. birželio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 25 pavedė Krašto apsaugos ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektą. Įstatymo 59, 64, 651 ir 68 straipsniuose vartojama sąvoka „šeimos nariai“ nėra apibrėžta, todėl dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skirtingus teisinius santykius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Civiliniame kodekse, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose) pateikiamos netapačios šeimos narių sampratos, kyla šios sąvokos aiškinimo ir taikymo problemų.
Įstatyme neatskleistas sąvokos „teistas“ turinys, todėl priimant asmenis į profesinę karo tarnybą, savanorių tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve kyla Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų praktinio taikymo problemų, t. y. neaišku, kokią reikšmę vertinant, ar asmuo laikytinas teistu, turi teistumo panaikinimo ir pasibaigimo aplinkybė. Įstatymo 35 straipsnyje netinkamai vartojama sąvoka „atestacija“, dubliuojami kai kurie profesinės karo tarnybos karių vertinimo tikslai, nenumatyta galimybė vertinti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, t. y. nėra galimybės karį savanorį ar kitą aktyviojo rezervo karį įvertinti kaip netinkamą tarnybai, nors vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punktu su kariu savanoriu ar kitu aktyviojo rezervo kariu sudaryta sutartis gali būti nutraukta, jei karys atestuojamas kaip netinkamas tarnybai. Skundų nagrinėjimo tvarka prieštarauja Įstatymo 48 straipsniui, pagal kurį karo tarnybos ginčai nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka. Įstatymo 62 straipsnyje nustatytas draudimas dėvėti kario uniformą asmenims, neturintiems teisės dėvėti kario uniformos. Atitinkamai už šią veiką yra numatyta administracinė atsakomybė.
Šios nuostatos trūkumas yra tas, kad ir dėvint atskiras uniformos dalis ar skiriamuosius ženklus asmuo taip pat gali būti identifikuotas kaip karys, todėl tikslinga nustatyti draudimą dėvėti kario uniformos elementus, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2133 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte atitinkamai numatyti už tai atsakomybę. Atsižvelgiant į minėtos veikos pavojingumą – galimą nelegalų kitų valstybių karinių pajėgų atstovų, dėvinčių uniformas be atpažinimo ženklų, veikimą taikos metu ir galimą šalies politinės santvarkos destabilizavimą, nustatytų baudų dydžiai laikytini neproporcinga priemone. Taip pat pažymėtina, kad už minėtą veiką numatyta bauda laikytina simboline lyginant su panašias pasekmes sukeliančiu administracinės teisės pažeidimu – kario tarnybinio pažymėjimo praradimu, už kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2132 straipsniu, numatyta bauda iki 144 eurų. Įstatymo 63 straipsnio 8 ir 9 dalys įpareigoja Vyriausybę nustatyti kariams mokamos maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydį, tačiau šią nuostatą įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams ir karo prievolininkams, neaprūpinamiems maistu“ taip pat nustato ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką. Neaiškus Įstatymo
sutrikdoma ar jis žūsta dėl priežasčių, susijusių tarnyba, taikymas. Sąvoka
„dėl tarnybos“ traktuojama per plačiai, t. y. siejama su aplinkybėmis,
reikšmingomis įvykį priskiriant draudžiamajam įvykiui (pvz., kelionė į tarnybą ir iš jos) tuo tarpu kompensacijos paskirtis – atlyginti už sveikatos sutrikdymą tik tuo atveju, kai tai tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų vykdymu arba kario statusu.
Tarnybinio tyrimo komisija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kuriai pavesta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikdymo ar žūties ir tarnybos pareigų vykdymo (šios komisijos sprendimai vertinami kaip viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, todėl skundžiami tiesiogiai teismui). Pasitaiko atvejų, kai kariai dėl sveikatos sutrikimų į tarnybinio tyrimo komisiją kreipiasi praėjus ilgam laiko tarpui, tai apsunkina galimybę objektyviai ir visapusiškai atlikti tyrimą, tam tikrais atvejais aplinkybių ištyrimas tampa neįmanomas (neišlieka rašytinių įrodymų, galimi liudininkai nebetarnauja krašto apsaugos sistemoje arba neprisimena aplinkybių ir pan.). Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad procesiniai terminai nustatyti panašius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., sprendžiant klausimus dėl draudimo išmokų mokėjimo asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis), tikslinga nustatyti priežastinio ryšio nustatymo (tyrimo dėl priežastinio ryšio atlikimo) procesinius terminus. Šiame straipsnyje taip pat nustatyti skirtingi karių netekto darbingumo lygiai, kuriems esant skiriamos kompensacijos, palyginti su netekto darbingumo lygiais, nustatytais kitų statutinių valstybės tarnautojų ar pareigūnų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir kt.). Kariams, netekusiems tam tikro lygio darbingumo, skiriamos mažesnio dydžio kompensacijos, palyginti su kitų institucijų pareigūnais ar statutiniais valstybės tarnautojais, netekusiais tokio paties lygio darbingumo.
Be to, kitų statutinių tarnautojų ir pareigūnų atžvilgiu nenustatytas kompensacijos, mokėtinos žūties (mirties) atveju, ribinis dydis (350 tūkst. Lt). Kitas ši o straipsnio tr ūkumas – kompensacijų mokėjimas sunkaus, apysunkio ir lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais. Iš galiojančių nuostatų neaišku, koks laikas laikytinas išgijimu po traumos, kas traktuotina pasikeitimo kario tinkamumo karo tarnybai laipsniu, taip pat tai, kad teisė į kompensaciją sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatyta tik dėl patirtos traumos, bet ne dėl ligos. Įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis, tačiau Įstatyme nėra reglamentuota užsienyje žuvusių arba mirusių dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, karių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Minėto straipsnio
suteikia teisę mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų gauti kompensaciją, skirtą gyvenamojo namo (buto) išlaikymui. Iš šios nuostatos neaiškus sąvokos „šeima“ turinys. Įstatymo 72 straipsnis, nustatantis, kad civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje kaip ir karių, laikytinas pertekliniu ir klaidinančiu, nes ši statutinių valstybės tarnautojų socialinė garantija įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymuose.
Aktyviojo rezervo karių teisė gauti aukštesnį karinį laipsnį neįgyvendinama, nes Įstatymo
profesinėje karo tarnyboje turėjimu. To paties straipsnio nuostata dėl dalyvavimo atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ištarnavus vyresniuoju seržantu ir vyresniuoju seržantu specialistu ne mažiau kaip 2 metus laikytina nepagrįsta, nes per šį laikotarpį jie neįgyja patirties eiti aukštesnio laipsnio pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 446 „Dėl Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavesta patvirtinti Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą, taip pat užtikrinti, kad Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 446, priemonės būtų tęstinės ir būtų pasiekti numatyti rezultatai. Įgyvendinant šį nutarimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.
V-628/1V-612 „Dėl Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintame Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plane Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavesta planuoti ir kontroliuoti karo sprogmenimis užterštų teritorijų valymą, o Lietuvos kariuomenei dalyvauti vykdant šią priemonę – atlikti likusių nuo karo sprogmenų užterštose teritorijose išvalymo darbus. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme civilinę saugą pavesta organizuoti ir koordinuoti Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigai, Įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos kariuomenės uždavinius ir jos teikiamos pagalbos kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms atvejus, nenumato galimybės Lietuvos kariuomenę pasitelkti šiai funkcijai vykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos, kuriomis nustatomos kario šeimos narių ir išlaikytinių kompensacijos ir kitos socialinės garantijos, išplečia Įstatymo 61 straipsnyje nustatytą reguliavimą – nuostatą, kuria Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pavedama nustatyti į Lietuvos Respublikos atstovybę prie tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos diplomatinę ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją paskirto kario tarnybos sąlygas.
Įstatymo 772 straipsnis numato, kad civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos. Pastarasis straipsnis nustato vienkartines kompensacijas, mokamas žūties ir sveikatos sutrikimo atveju, taip pat numato, kad jos mažinamos priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Identiška nuostata dėl kompensacijų mažinimo draudimo išmokos dydžiu įtvirtinta Žvalgybos įstatymo 69 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas apdraustajam gali būti nustatoma ne vienkartinė, bet periodinė netekto darbingumo kompensacija, kurios tikslios trukmės iš anksto neįmanoma nustatyti, praktikoje kyla nuostatos dėl draudimo išmokos sumos, kuria mažinama civiliams statutiniams valstybės tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams mokėtina kompensacija, apskaičiavimo, taikymo problemų.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitus Įstatymo trūkumus, nustatomi šie Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:
krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą, profesinės karo tarnybos kariams, VSD žvalgybos pareigūnams ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims , taip pat užtikrinti Konstitucijos 146 straipsnio nuostatos, įpareigojančios valstybę globoti ir aprūpinti karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, įgyvendinimą – sudaryti sąlygas grąžinti maksimalų sužeistų karių darbingumą (tinkamumą kario tarnybai) ir integraciją į visuomenę;
įtvirtinti: 1) įgaliojimą Vyriausybei nustatyti Akademijoje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas; 2) maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką; 3) galimybę pasitelkti Lietuvos kariuomenę neutralizuoti sprogmenis; 4) profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, ir kartu su jais užsienyje gyvenančių šeimos narių ir išlaikytinių išmokas (kompensacijas);
vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ aiškinimo ir taikymo problemų – atskleisti sąvokos „šeimos nariai“ turinį;
konkuruojančias nuostatas dėl skundų nagrinėjimo tvarkos, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl reikalavimų, keliamų asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve;
tarnybos karių vertinimo tikslus ir atvejus, papildyti galiojantį teisinį reguliavimą nuostatomis dėl galimybės vertinti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius ir atitinkamai pašalinti Įstatymo nuostatų dėl sutarties nutraukimo, jei karys atestuojamas kaip netinkamas tarnybai, ir karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių, pavyzdingai atlikusių tarnybą, premijavimo ar apdovanojimo taikymo problemas;
teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų draudimu;
atsakomybę už neteisėtą atskirų uniformos dalių, skiriamųjų jos ženklų dėvėjimą, taip pat didinti administracinę atsakomybę už šias veikas;
vienkartinės kompensacijos, mokamos kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai, atitiktų (darbingumo netekimo procentų išraiškos prasme) kitų statutinių institucijų pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas tokio pobūdžio kompensacijas;
9užtikrinti, kad karių,
kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmokėtų valstybė;
iš tarptautinių operacijų ar specialiųjų misijų grįžusių asmenų teisę prisitaikyti prie šeimos aplinkos;
teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su aktyviojo rezervo karių dalyvavimu atrankoje aukštesniam kariniam laipsniui gauti, taip pat laikotarpiu, kurį ištarnavus suteikiama teisė dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti, ir laikotarpiu, kuriam su puskarininkiais sudaromos profesinės karo tarnybos sutartys;
asmenis remti kariuomenę ir asmenų patriotiškumą.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitus Įstatymo trūkumus, nustatomi šie Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:
krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą, profesinės karo tarnybos kariams, VSD žvalgybos pareigūnams ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims , taip pat užtikrinti Konstitucijos 146 straipsnio nuostatos, įpareigojančios valstybę globoti ir aprūpinti karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, įgyvendinimą – sudaryti sąlygas grąžinti maksimalų sužeistų karių darbingumą (tinkamumą kario tarnybai) ir integraciją į visuomenę;
įtvirtinti: 1) įgaliojimą Vyriausybei nustatyti Akademijoje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas; 2) maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką; 3) galimybę pasitelkti Lietuvos kariuomenę neutralizuoti sprogmenis; 4) profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, ir kartu su jais užsienyje gyvenančių šeimos narių ir išlaikytinių išmokas (kompensacijas);
vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ aiškinimo ir taikymo problemų – atskleisti sąvokos „šeimos nariai“ turinį;
konkuruojančias nuostatas dėl skundų nagrinėjimo tvarkos, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl reikalavimų, keliamų asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve;
tarnybos karių vertinimo tikslus ir atvejus, papildyti galiojantį teisinį reguliavimą nuostatomis dėl galimybės vertinti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius ir atitinkamai pašalinti Įstatymo nuostatų dėl sutarties nutraukimo, jei karys atestuojamas kaip netinkamas tarnybai, ir karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių, pavyzdingai atlikusių tarnybą, premijavimo ar apdovanojimo taikymo problemas;
teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų draudimu;
atsakomybę už neteisėtą atskirų uniformos dalių, skiriamųjų jos ženklų dėvėjimą, taip pat didinti administracinę atsakomybę už šias veikas;
vienkartinės kompensacijos, mokamos kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai, atitiktų (darbingumo netekimo procentų išraiškos prasme) kitų statutinių institucijų pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas tokio pobūdžio kompensacijas;
9užtikrinti, kad karių,
kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmokėtų valstybė;
iš tarptautinių operacijų ar specialiųjų misijų grįžusių asmenų teisę prisitaikyti prie šeimos aplinkos;
teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su aktyviojo rezervo karių dalyvavimu atrankoje aukštesniam kariniam laipsniui gauti, taip pat laikotarpiu, kurį ištarnavus suteikiama teisė dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti, ir laikotarpiu, kuriam su puskarininkiais sudaromos profesinės karo tarnybos sutartys;
asmenis remti kariuomenę ir asmenų patriotiškumą. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų klausimų reglamentavimas Įstatymo 65 straipsnyje numatyta, kad kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymai taip pat nenumato galimybės krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat gauti šiems tikslams lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių krašto apsaugos sistemoje, sveikatos priežiūra vykdoma krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, jos mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas nustato, kad žvalgybos pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karių privalomajam sveikatos draudimui ir jų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
Įstatymo 65 straipsnyje nustatyta, kad karių sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai ir kitos nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, o užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos. Asmenų siuntimo gydytis užsienio valstybėse tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Asmenims skirtų techninių pagalbos priemonių suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Vadovaujantis Įstatymo 651 straipsniu, reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Akademijoje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis teisę nustatyti darbuotojų apmokėjimo sąlygas suteikia aukštajai mokyklai, Įstatymas nenustato išimties dėl Akademijoje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo. Įstatyme neatskleistas jame vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ turinys.
Sąvoka „šeimos nariai“ ir „šeima“ skirtingai aptarta skirtingus teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose: Civiliniame kodekse, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose. Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariais, kariais savanoriais ar kitais aktyviojo rezervo kariais negali būti asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus. Profesinės karo tarnybos karių atestavimą reglamentuoja Įstatymo 35 straipsnis , kuris nustato profesinės karo tarnybos karių atestavimo tikslus, atestavimo subjektus, kario atestato rašymo atvejus, atestavimo po bandomojo laikotarpio, atestavimo kaip netinkamo tarnybai, susipažinimo su kario atestatu ir atestavimo išvadų apskundimo tvarką. Įstatymo 61 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją paskirto kario tarnybos sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ reglamentuoja į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją paskirto kario ir kartu su juo užsienyje gyvenančių šeimos narių kompensacijas ir kitas socialines garantijas. Įstatymo 62 straipsnyje nustatytas draudimas dėvėti kario uniformą asmenims, neturintiems teisės dėvėti kario uniformos.
2133 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą kario uniformos dėvėjimą. Kompensacijų karių sveikatos sutrikdymo ar žūties atveju dydžius, atvejus ir sąlygas reglamentuoja Įstatymo 67 straipsnis, žvalgybos pareigūnų atžvilgiu – Žvalgybos įstatymo 69 straipsnis. Įstatymo 68 straipsnyje numatyta, kad tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis, tačiau Įstatymas nenumato užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, žuvusių arba mirusių karių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo. Pažymėtina, kad ši garantija valstybės tarnautojams nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, pareigūnams ar kursantams – Vidaus tarnybos statute, diplomatams ir kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams – Diplomatinės tarnybos įstatyme. Minėto straipsnio 9 dalies nuostata suteikia teisę mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų gauti kompensaciją, skirtą gyvenamojo namo (buto) išlaikymui. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (19 skyrius) organizuoti ir koordinuoti civilinę saugą paveda Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigai. Įstatymo
įstatymų nustatytais atvejais teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.
V-628/1V-612 „Dėl Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintame Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plane Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavesta planuoti ir kontroliuoti karo sprogmenimis užterštų teritorijų valymą, o Lietuvos kariuomenei – atlikti likusių nuo karo sprogmenų užterštose teritorijose išvalymo darbus. Aukštesnių laipsnių suteikiamą tikrosios karo tarnybos kariams reglamentuoja Įstatymo 54 straipsnis. Jame nustatyta, kad teisę gauti aukštesnį laipsnį turi visi tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus parengtojo rezervo, atsargos ir dimisijos karius, tačiau tik patirties profesinėje karo tarnyboje turintys tikrosios karo tarnybos kariai gali dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad norint dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti vyresniuoju seržantu ir vyresniuoju seržantu specialistu būtina ištarnauti ne mažiau kaip 2 metus. Įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis su puskarininkiais sudaroma, iki sukaks išleidimo į atsargą amžius. Įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio Įstatymo 66 straipsnyje, t. y. jų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis.
Vadovaujantis pastaruoju straipsniu, draudžiamųjų įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, valstybės tarnautojai privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Identiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose. Įstatymo 772 straipsnis numato, kad civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos. Pastarasis straipsnis nustato vienkartines kompensacijas, mokamas žūties ir sveikatos sutrikimo atveju, taip pat numato, kad jos mažinamos priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Žvalgybos įstatymo 69 straipsnyje nustatyta, kad kompensacija, mokėtina žvalgybos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju, mažinama draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.
draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams įtvirtinta teisė ne tik į draudimo išmokas nelaimingų atsitikimų atvejais, bet ir kompensacijas, jei jie žuvo ar buvo sutrikdyta jų sveikata vykdant profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 65 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose būtų teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą, ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Taip pagerėtų kariams sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, atitinkamai sumažėtų lėtinių ligų skaičius. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimu nustatant, kad žvalgybos pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma ir krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, o teikiamos sveikatinimo veiklos mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, siekiama užtikrinti, kad visiems žvalgybos pareigūnams būtų teikiamos tos pačios apimties sveikatos priežiūros paslaugos. Teisė į minėtas sveikatos priežiūros įstaigas kreiptis kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims suteikiama turint tikslą racionaliai panaudoti krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų medicinos personalą ir infrastruktūrą, taip pat užtikrinti karo gydytojų, vykdančių šeimos gydytojų funkcijas, ir jų padėjėjų profesinę realizaciją bei kvalifikaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte numatoma krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą, finansuotinas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, atitinkamai tikslinamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymu nustatoma, kad sveikatos priežiūros paslaugos valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, apmokamos tik privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Įstatymo 65 ir 651 straipsnių pakeitimu, atsižvelgiant į tai, kad tam tikros valstybės, turėdamos didelę patirtį gydant kovos veiksmų metu sužeistus karius bei teikiant jiems reabilitacijos paslaugas, teikia aukštesnės kokybės sveikatinimo paslaugas, taip pat ketinama nustatyti, kad tikrosios karo tarnybos ir atsargos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, lydinčių asmenų patirtos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos.
Šiuo pakeitimu bus sudarytos galimybės grąžinti sužeistų karių maksimalų darbingumą (tinkamumą kario tarnybai) ir integraciją į visuomenę, kartu skatinama asmenų motyvacija stoti į karo tarnybą ir vykdyti pareigas didesnio pavojaus sąlygomis. Įstatymo 18 straipsnio pakeitimu numatant Lietuvos kariuomenei teisę dalyvauti neutralizuojant sprogmenis, būtų užtikrintas Įstatymo nuostatų dėl Lietuvos kariuomenės pagalbos teikimo institucijoms nuoseklumas. Įstatymo 13 straipsnio pakeitimu kariuomenės vadui suteikiama teisė suteikti kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims, taip skatinant asmenis remti kariuomenę ir asmenų patriotiškumą. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pakeitimu Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas pavedama nustatyti Vyriausybei. Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimu nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariais negali būti asmenys teisti už bet kokius tyčinius nusikaltimus, nepaisant to, ar teistumas išnyko. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie nors ir buvo teisti už tyčinius nusikaltimus, tačiau teisės aktų nustatytais pagrindais neatliko realios laisvės atėmimo bausmės ir yra išnykęs teistumas arba pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.
Toks reglamentavimas siūlomas, siekiant, kad į profesinę karo tarnybą, būtų priimami asmenys pagal savo psichologines savybes, patirtį tinkami tarnybai su ginklu. Tiek valstybė, tiek piliečiai turėtų besąlygiškai pasitikėti kariais kaip visuomenės ir jos konstitucinės santvarkos gynėjais, atsižvelgiant į tai manytina, kad pagrįsta riboti asmenų priėmimą į profesinę karo tarnybą ir nepriimti į ją asmenų teistų už tyčinius nusikaltimus. Visgi siekiant išvengti neproporcingai didelio asmens teisės stoti į valstybės tarnybą (šiuo atvejų karo tarnybą) ribojimo siūloma numatyti išimtį asmenims, nors ir padariusiems tyčinius nusikaltimus, tačiau neatlikusiems realios laisvės atėmimo bausmės ir leisti jiems kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, jeigu jie buvo atleisti nuo realios laisvės atėmimo bausmės, arba laisvės atėmimo bausmė jiems buvo atidėta ir realiai neįvykdyta. Pažymėtina, kad vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ne kiekvienas asmuo gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės arba ne kiekvienam asmeniui padariusiam tyčinį nusikaltimą bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Pvz.: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 55 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo paprastai bausmė neskiriama asmenims, kurie pirmą kartą padaro nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Vadovaujantis BK 62 straipsniu teismas gali paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę (taigi neskirti laisvės atėmimo bausmės nors ji sankcijoje ir yra numatyta) tik išpildžius visą eilę sąlygų (prisipažinimas apie nusikalstamą veiką, padėjimas ikiteisminiam tyrimui, kai kaltininko vaidmuo kaip bendrininko darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis ir t.t.).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmenims nuteistiems laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paminėtos BK nuostatos, taip pat kitos nuostatos, reglamentuojančios realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimą už tyčinius nusikaltimus, rodo, jog įstatymų leidėjas pripažįsta, jog net ir tyčinius nusikaltimus padarę asmenys nėra tiek pavojingi visuomenei, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje esant numatytai laisvės atėmimo bausmei ši bausmė turėtų būti skiriama visais atvejais, todėl manytina, kad ir absoliutus ribojimas priimti asmenis į profesinę karo tarnybą, nustačius vienintelį kriterijų, t.y. nuteisimą už tyčinius nusikaltimus, būtų neproporcingai didelis siekiamam tikslui. Aktyviojo rezervo kariams, kurie nėra susieti nuolatiniais tarnybos santykiais su valstybe, o atlieka konstitucinę pareigą ir aktyviai ruošiasi valstybės gynybai dalyvaudami nenuolatiniuose mokymuose ir pratybose, nustatomi mažesni ribojimai kandidatuojant į aktyviojo rezervo kario tarnybą, negu profesinės karo tarnybos kariams. T.y. aktyviojo rezervo kariais negali tapti asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas nėra išnykęs ar panaikintas.
Įstatymo 31 straipsnio pakeitimu nustatant, kad profesinės karo tarnybos sutartis su puskarininkiais sudaroma ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, t. y. atsisakant sudaryti sutartį iki išleidimo į atsargą termino, siekiama skatinti puskarininkių, motyvaciją siekti gerų tarnybos rezultatų. Įstatymo 35 straipsnio pakeitimu nustatomi profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių vertinimo atvejai ir tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu atsisakoma sąvokos „atestavimas“, atitinkamai patikslintos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 56 straipsnio 2 dalyje ir 60 straipsnio 6 dalyje vartojamos sąvokos. Minėto straipsnio pakeitimu taip pat siekiama užtikrinti Įstatymo ir atitinkamų Karių drausmės statuto nuostatų suderinamumą dėl skundų nagrinėjimo tvarkos. Įstatymo 54 straipsnio pakeitimu nustatoma, kad atrankoje aukštesniam laipsniui gauti dalyvauja kariai, tarnavę profesinėje karo tarnyboje, dalyvavę mokymuose ar tarptautinėje operacijoje, taip pat kariai, atlikę tarnybą aktyviajame rezerve. Aktyviojo rezervo kariams dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti nustatytas dienų skaičius siejamas su tarnybos profesinėje karo tarnyboje trukme, kuri nustatoma profesinės karo tarnybos kariams, siekiantiems dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti. Šiuo pakeitimu būtų ne tik įgyvendinta aktyviojo rezervo karių teisė gauti aukštesnį karinį laipsnį, kartu aktyviojo rezervo kariai būtų skatinami aktyviai dalyvauti organizuojamuose mokymuose ir pratybose. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesniam kariniam laipsniui gauti vyr. seržantai ir vyr. seržantai specialistai per 2 metus neįgyja reikiamos patirties, minėtame straipsnyje vietoj 2 metų nustatomas iki 3 metų laikotarpis, reikalingas ištarnauti einant šių laipsnių pareigas.
Įstatymo 61 straipsnio pakeitimu nustačius, kad Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama nustatyti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją paskirto kario ir kartu su juo užsienyje gyvenančių šeimos narių ir išlaikytinių socialinės garantijas, būtų užtikrintas teisės aktų hierarchijos principas. Įstatymo 62 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2133 straipsnio pakeitimu nustatant draudimą dėvėti kario uniformos atskirus elementus ir skiriamuosius ženklus, siekiama apsaugoti visuomenę nuo grėsmės, kuomet kario statuso ir atitinkamai tam tikrų įgaliojimų (įstatymai tam tikrai karių kategorijai suteikia įgaliojimus jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu) neturintys asmenys dėl dėvimų atskirų uniformos dalių gali būti palaikyti kariais. Šiuo pakeitimu taip pat būtų sudarytos sąlygos užtikrinti kario uniformos, jos atskirų elementų ir skiriamųjų ženklų, kurių platinimo išimtinė teisė suteikta Krašto apsaugos ministerijai, teisinę apsaugą, kartu apsaugomos krašto apsaugos sistemos institucijas nuo galimo kaip karių identifikuotinų asmenų diskreditavimo. Didinant administracinę atsakomybę už neteisėtą uniformos ar jos dalių dėvėjimą, taip pat siekiama mažinti galimybes kitų valstybių karinių pajėgų atstovams, dėvintiems uniformas be atpažinimo ženklų, nelegaliam veikimui taikos metu.
Atsižvelgiant į aptartos veikos pavojingumą – galimą šalies politinės santvarkos destabilizavimą – administracinės atsakomybės didinimu siekiama, kad būtų nustatyta proporcinga priemonė padarytam pažeidimui, tuo pat metu tikimasi pasiekti administracine nuobauda keliamą tikslą – atgrasyti nuo šios veiklos darymo. Įstatymo 63 straipsnio 8 dalies pakeitimu siekiama pavesti Vyriausybei patvirtinti maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką. Įstatymo 59 ir 651 , 68 straipsnių keitimu atskleidžiant sąvokų „šeimos nariai“, „šeima“ turinį, siekiama išvengti galimų teisės aiškinimo bei taikymo problemų. Įstatymo 651 straipsnio pakeitimu suteikiama teisė tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio, vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, dalyvauti reintegracijos priemonėse. Pastaroji asmenų kategorija įtraukiama siekiant suteikti teisę tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų sugyventiniui (partneriui), t.y. kartu gyvenančiam ir bendrą ūkį tvarkančiam asmeniui pasinaudoti minėtame straipsnyje nustatytomis garantijomis.
Šis Įstatymo pakeitimas padėtų įgyvendinti reintegracija keliamą tikslą – padėti šiems asmenims prisitaikyti prie šeimos aplinkos, taip pat skatintų pasinaudoti šia priemone – praktikoje pasitaiko atvejų, kai tarptautinių operacijų dalyviai atsisako dalyvauti reintegracijos priemonėse tik dėl tos priežasties, kad kartu jose nedalyvauja kartu su jais gyvenantys asmenys. Įstatymo 64 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į analogiškas valstybės tarnautojų ir darbuotojų atžvilgiu taikytinas nuostatas, atsisakoma apibrėžti baigtinį atvejų, dėl kurių privalomosios pradinės karo tarnybos karys išleidžiamas atostogų, sąrašą, numatant, kad atostogos suteikiamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl šeiminių aplinkybių. Įstatymo 67 straipsnio nuostatos taip pat tikslinamos siekiant suvienodinti (netekto darbingumo procentų išraiškos prasme, taip pat dėl žūties atveju mokamos kompensacijos ribinio dydžio) kompensacijų, mokamų karių, žvalgybos pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų ir pareigūnų sveikatos sutrikdymo bei žūties atveju, mokėjimo sąlygas, taip pat nustatyti, kad kompensacijos mokamos ir tuo atveju, kai sunkų, apysunkį ar lengvą sveikatos sutrikdymą lėmė liga (ne tik patirta trauma). Priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ar žūties ir tarnybos pareigų vykdymo nustatymo (tyrimo dėl priežastinio ryšio atlikimo) procesiniai terminai nustatomi tam, kad būtų sudarytos galimybės visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, lėmusias kario sveikatos sutrikdymą ar žūtį, kartu užtikrinti, kad kompensacija dėl kario sveikatos sutrikdymo ar žūties būtų išmokėta pagrįstai, taip pat skatinti karius laiku realizuoti savo teisę į nustatytas socialines garantijas.
Įstatymo 68 straipsnio pakeitimu siekiama numatyti socialinę garantiją, užtikrinančią, kad karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmokėtų valstybė, o šių išlaidų apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustatytų Vyriausybė. Atsižvelgiant į tarnybos tarptautinių operacijų vietose specifiką, šiame straipsnyje nustatoma, kad tarptautinėse operacijose žuvusių arba mirusių karių palaikų pervežimo į Lietuvą tvarką ir sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 10 dalyje atskleidžiamas sąvokos „šeima“ turinys – minėtoje dalyje nustatyta garantija, atsižvelgiant į panašius santykius reglamentuojantį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, taikoma bendrai su privalomosios pradinės karo tarnybos kariu gyvenantiems asmenims. Įstatymo 72 straipsnyje atsisakius nuorodos į 66 straipsnyje nustatytą socialinę garantiją, būtų išvengta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nuostatų dubliavimo Įstatyme. Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio ir Įstatymo 772 straipsnio pakeitimu taip pat numatoma, kad kompensacijos, mokamos sveikatos sutrikdymo atveju, mažinamos priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.
Toks reglamentavimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas apdraustajam susižeidus darbe ir netekus daugiau nei 30 procentų darbingumo yra mokama pagal formulę apskaičiuojama periodinė netekto darbingumo kompensacija, kurios tikslios trukmės iš anksto neįmanoma nustatyti (ji gali būti mokama ir visą likusį gyvenimą), pasirinktas netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydis, kuriuo statutiniam valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui netekus tam tikro laipsnio darbingumo būtų sumažinta paskirta vienkartinė kompensacija (nuo 12 iki 60 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio). Pažymėtina, kad 12 mėnesių dydis pasirinktas įvertinus minimalią kompensaciją, mokamą statutiniam valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui lengvo sveikatos sutrikimo atveju. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šiuos įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Įstatymo projektas susijęs su kartu teikiamais Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 213
projektais. Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti/panaikinti/parengti:
Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 527 „Dėl Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams, karo prievolininkams ir kitiems asmenims teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
Vyriausybės nutarimo arba krašto apsaugos ministro įsakymo dėl karių patirtų išlaidų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis užsienio valstybėje, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo apmokėjimo/kompensavimo sąlygų ir tvarkos projektą;
Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ pakeitimo projektą; 5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1340 „Dėl Tikrosios karo tarnybos metu žuvusių arba mirusių dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, karių, apdraustų privalomuoju draudimu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašo patvirtinimo ir laidojimo išlaidų padengimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl sveikatinimo veiklos mastų ir sveikatinimo veiklos specialiųjų reikalavimų nustatymo projektą;
apsaugos ministro įsakymo dėl sveikatinimo veiklos vykdymo Lietuvos kariuomenės padaliniuose sąlygų projektą;
apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V-420 „Dėl Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-1200 ,,Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupių ir paslaugų teikimo kariams ir kitiems asmenims karių sveikatos priežiūros įstaigose sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo arba pripažinimo netekusiu galios projektą;
apsaugos ministro įsakymo dėl atostogų privalomosios pradinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarkos projektą;
apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr.
V-1179 „Dėl Priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-1039 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro 2006 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-990 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkeltų ar paskirtų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygas užtikrinančių išmokų, kompensacijų skyrimo ir kitų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
apsaugos ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-108 „Dėl Žmogaus palaikų transportavimo iš tarptautinių operacijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro įsakymo dėl grįžusių iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reintegracijos priemonių, sąlygų ir tvarkos projektą;
krašto apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. V-1207 „Dėl Karių psichologinės būklės vertinimo, psichologinės reabilitacijos ir reintegracijos po tarptautinių operacijų tvarkos aprašo tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą;
krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1293 „Dėl Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą; 19.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. V-627 „Dėl Premijų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo krašto apsaugos sistemos institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 9. Lietuvos Respublikos įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Teisės aktų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11.
reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Siekiui nustatyti VSD žvalgybos pareigūnų teisę į krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas prireiks papildomų biudžeto lėšų. Lėšų poreikis priklausys nuo asmenų, kuriuos planuojama priimti į VSD, skaičiaus. Preliminariais skaičiavimais, numatoma, kad minėtam tikslui įgyvendinti nuo
(51 tūkst. eurų) (100,0 tūkst. Lt (29 tūkst. eurų) vienkartinėms investicijoms, reikalingoms medicininei įrangai ir įrangai duomenų apsaugai užtikrinti, taip pasirengiant teikti VSD žvalgybos pareigūnams pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir atlikti medicinos ekspertizę, ir 76,0 tūkst. Lt (22 tūkst. eurų) šioms paslaugoms teikti); nuo 2016 m. kasmet reikės apie 76,0 tūkst. Lt (22 tūkst. eurų) valstybės biudžeto lėšų. Įgyvendinant Įstatymų projektais keliamą tikslą – pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą, teikti krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės padaliniuose, ir tikslą – šias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, poveikio valstybės finansams nebūtų.
Valstybinė ligonių kasa apmokėtų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Reintegracijos paslaugoms teikti tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų šeimos nariams, preliminariu vertinimu, papildomai reikėtų apie 100 tūkst. Lt (29 tūkst. eurų) per metus. Šios sumos prireiktų siekiant tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų šeimos narius apgyvendinti ir suteikti jiems kitas reintegracijos priemones Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos bus dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai šių įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „karinis personalas“, „kario uniforma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymų projektai ir kita su jais susijusi medžiaga skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje ( http://www.lrs.lt/tais_tapis/ ), papildomų konsultacijų su visuomene neplanuojama.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 2133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-03-03 Nr. XIIP-2773 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 2133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-21 Nr. XIIP-2773(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, Agnė Silickienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, G. Morkūnienė, R.Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos atstovė Inga Šilėnytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-03
įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai : negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-04-08 *
pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui. 7.2.
projekto nuostatas įtraukti į Komiteto patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XIP-3600(3). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas