DĖL lietuvos respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo papildymo 7(1) straipsniu projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti pagal įstatymus ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo garantijas. Šiuo metu pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – VSDF) laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų iš VSDF gavimo laikotarpius. Jei įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu. Pagal VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2014 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo 171,4 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pas darbdavį (draudėją) dirbusių visą mėnesį, ir šiems asmenims buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, mažesnės negu MMA. Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 164,68 EUR, todėl šių asmenų per kalendorinius metus įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis.
Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja minimalios mėnesinės algos dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Algirdas Sysas. Įstatymo projekto rengimo procese dalyvavo VSDFV atstovai (kontaktinis asmuo – VSDFV direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis (8 5 2724306). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, pagal darbo sutartis dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuotos proporcingai dirbtam laikui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu MMA.
Tuo atveju, jeigu asmuo dirba pas kelis draudėjus (darbdavius) ir pas kiekvieną iš jų priskaičiuota suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė negu minimalioji mėnesinė alga, įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu MMA, turėtų skaičiuoti draudėjas (darbdavys), pas kurį asmuo pradėjo dirbti anksčiau (arba kuriam yra pateikęs prašymą taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį). Valstybinio socialinio draudimo įmokos galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, t. y. nuo asmeniui faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio, jeigu asmuo jau dirba pas kitą draudėją ir nuo darbuotojui jau priskaičiuoto darbo užmokesčio yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, ne mažesnės negu MMA. Valstybinio socialinio draudimo įmokos taip pat galėtų būti skaičiuojamos nuo sumos, mažesnės negu MMA, jeigu darbuotojas dalį laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymą, atitinkamas darbdavys (draudėjas) turėtų vidutiniškai per mėnesį priskaičiuoti 54 EUR didesnes valstybinio socialinio draudimo (įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas. Tikėtina, kad pagerėtų verslo sąlygos tiems asmenims, kurie ir šiuo metu skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu MMA, nes draudėjai, kurie faktiškai priskaičiuoja minimaliąją mėnesinę algą, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA, netektų konkurencinio pranašumo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą, reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus Įstatymą, būtų papildomai surinkta apytiksliai 111 mln. EUR valstybinio socialinio draudimo (iš jų per 25 mln. EUR privalomojo sveikatos draudimo) įmokų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis; valstybinio socialinio draudimo įmokos; minimalioji mėnesinė alga; draudėjas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
DĖL lietuvos respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo papildymo 7(1) straipsniu projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti pagal įstatymus ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo garantijas. Šiuo metu pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – VSDF) laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų iš VSDF gavimo laikotarpius. Jei įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu. Pagal VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2015 m. balandžio mėn. Lietuvoje buvo 161,4 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pas darbdavį (draudėją) dirbusių visą mėnesį, ir šiems asmenims buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, mažesnės negu MMA. Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 158,3 EUR, todėl šių asmenų per kalendorinius metus įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis.
Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja minimalios mėnesinės algos dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Algirdas Sysas. Įstatymo projekto rengimo procese dalyvavo VSDFV atstovai (kontaktinis asmuo – VSDFV direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis (8 5 2724306). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, pagal darbo sutartis dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuotos proporcingai dirbtam laikui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu MMA.
Socialinio draudimo įmokos galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį arba 2 dalies 1 ar
darbingumo (invalidumo) pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 29 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mežesnis negu MMA dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymą, atitinkamas darbdavys (draudėjas) turėtų vidutiniškai per mėnesį priskaičiuoti 56 EUR didesnes valstybinio socialinio draudimo (įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas.
Tikėtina, kad pagerėtų verslo sąlygos tiems asmenims, kurie ir šiuo metu skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu MMA, nes draudėjai, kurie faktiškai priskaičiuoja minimaliąją mėnesinę algą, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA, netektų konkurencinio pranašumo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą, reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus Įstatymą, būtų papildomai surinkta apytiksliai 110 mln. EUR valstybinio socialinio draudimo (iš jų beveik
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis; valstybinio socialinio draudimo įmokos; minimalioji mėnesinė alga; draudėjas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-02-20 Nr. XIIP-2771 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2771, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktai pastabai, kad siūlymas nustatyti, jog tuo atveju, kai asmuo dirba pas kelis draudėjus ir pas kiekvieną iš jų priskaičiuota suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė negu minimalioji mėnesinė alga, įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, turi skaičiuoti draudėjas, pas kurį asmuo įsidarbino anksčiau, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-02-25 Nr. XIIP-2771 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Valstybinio socialinio draudimo įstatymą 7¹straipsniu ir nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, jeigu asmuo dirba pas kelis draudėjus ir pas kiekvieną iš jų priskaičiuota suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė negu minimalioji mėnesinė alga, įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, turėtų skaičiuoti draudėjas pas kurį asmuo įsidarbino anksčiau. Siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ne visas darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Pagal Darbo kodekso 196 straipsnį, ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Todėl siūlymas nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, nedera su teisingo apmokėjimo už darbą principu.
Antra, siūlymas nustatyti, kad tuo atveju, jeigu asmuo dirba pas kelis draudėjus ir pas kiekvieną iš jų priskaičiuota suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė negu minimalioji mėnesinė alga, įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, turi skaičiuoti draudėjas, pas kurį asmuo įsidarbino anksčiau, galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui, nes darbdaviui, pas kurį asmuo įsidarbino anksčiau, nei pas kitus, būtų nustatyta pareiga skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurios, darbuotojui kaip darbo užmokesčio, nebuvo pagrindo mokėti. Iš projekto formuluotės galima suprasti, kad darbdavys, kuris įdarbino asmenį anksčiau, nei kiti, turėtų sumokėti ne nuo minimaliosios mėnesinės algos ir apskaičiuotos algos skirtumo mokėtinas įmokas, o nuo visos minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuotas įmokas. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, darbdavys, pas kurį darbuotojas dirba, pavyzdžiui, dvi valandas per darbo dieną, tik dėl to, kad pas jį asmuo įsidarbino anksčiau, turėtų skaičiuoti didesnes įmokas, nei tas, pas kurį darbuotojas dirba, pavyzdžiui, penkias valandas, bet įsidarbino vėliau. Toks teisinis reguliavimas paskatintų fiktyvų darbo sutarčių sudarymą ar nutraukimą tik dėl to, kad keli darbdaviai, pas kuriuos dirba tas pats asmuo, siektų būti vėliau įdarbinusiais tą asmenį. Trečia, neaišku, kaip darbdavys, asmenį įsidarbinęs anksčiausiai, turėtų įgyvendinti projekte siūlomą nustatyti pareigą.
Ketvirta, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto rengimą paskatinusiais priežastis, ypač į siekį užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja minimaliosios mėnesinės algos dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, bei į tai, kad darbo sutartis yra dviejų šalių – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, darytina išvada, kad tokia darbo laiko trukmė ir apmokėjimo už darbą sąlygos nustatytos ir darbuotojo valia, o tai reikštų, kad prie tokių darbo apmokėjimo sąlygų darbuotojas taip pat prisidėjo ir sudarė sąlygas darbdaviui piktnaudžiauti teise. Todėl svarstytina, ar pareiga apskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį nuo minimaliosios mėnesinės algos ir faktiškai priskaičiuoto to mėnesio darbo užmokesčio, jeigu jis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, skirtumo, neturėtų būti nustatyta darbuotojui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarime konstatavo, kad ,,nustatant dirbantiems (aktyvią ekonominę veiklą vykdantiems) asmenims pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas yra galimos įvairios sąlygos, lemiančios šios pareigos atsiradimą, taip pat yra galimi įvairūs šias sąlygas apibrėžiantys kriterijai. Savaime suprantama, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima susieti su tuo, kad asmuo gauna draudžiamųjų pajamų ir galima įstatymu nustatyti atitinkamą minimalų tokių pajamų dydį; nagrinėjamos konstitucinės justicijos kontekste pabrėžtina, kad šis dydis gali būti lygus ir MMA.
Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo, kaip teisės instituto, paskirtis per definitionem yra nustatyti ir teisės aktuose įtvirtinti tokį dirbančio asmens minimalųjį darbo užmokestį per mėnesį, kuris, mokamas periodiškai, leistų užtikrinti to asmens ir jo išlaikomų šeimos narių minimalius socialiai priimtinus poreikius“. Penkta, asmuo tuo pat metu gali dirbti sudaręs darbo sutartį, o taip pat organizuoti savo darbą ar ūkinę – ekonominę veiklą kitais pagrindais, todėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio draudžiamųjų pajamų sumą jis gali turėti ne tik sudaręs darbo sutartį su vienu ar keliais darbdaviais, o ir veikdamas kitais pagrindais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų - individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto 171,4 tūkstančio pagal darbo sutartis dirbančių asmenų draudimo valstybiniu socialiniu draudimu vidutinės draudžiamosios pajamos, galimai buvo didesnės, nei minėtų asmenų vidutinė deklaruota asmeniniams poreikiams išimta lėšų suma. 2.
pareiga sumokėti įmokas. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti
anksčiau nei visas įstatymas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-11 Nr. XIIP-2771(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2771(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, abejonių dėl pagrįstumo kelia Projekto siūlymas, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai darbuotojai atitinkamą mėnesį buvo ne vyresni nei 29 metų. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas tokio pasiūlymo pagrindimas ir siekiamas tikslas. Pažymėtina, kad jaunesni nei 29 metų darbuotojai tokiu atveju atsidurtų mažiau palankioje padėtyje nei vyresni darbuotojai, nes jiems nebūtų sudaromos tokios pačios sąlygos, jei jie dirba ne visą darbo laiką, skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga darbo užmokesčio. Todėl toks pasiūlymas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio atžvilgiu. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAPILDYMO 7¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-15 Nr. XIIP-2771(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-15 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. 2. Europos teisės departamentas prie TM 2015-06-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2771(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, abejonių dėl pagrįstumo kelia Projekto siūlymas, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai darbuotojai atitinkamą mėnesį buvo ne vyresni nei 29 metų. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas tokio pasiūlymo pagrindimas ir siekiamas tikslas.
Pažymėtina, kad jaunesni nei 29 metų darbuotojai tokiu atveju atsidurtų mažiau palankioje padėtyje nei vyresni darbuotojai, nes jiems nebūtų sudaromos tokios pačios sąlygos, jei jie dirba ne visą darbo laiką, skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga darbo užmokesčio. Todėl toks pasiūlymas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio atžvilgiu. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-04-13 nutarimas Nr. 368 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1278
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2771(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių: 1. 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacijoje dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos (2015/C 272/18) (OL 2015 C 272, p. 70) Lietuvai siūloma mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti šią naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.
Iš esmės tokias pat rekomendacijas dėl darbo pajamų apmokestinimo mažinimo Lietuvai teikia ir kitos tarptautinės organizacijos (Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Įstatymo projekto nuostatos nesudaro prielaidų mažinti mokesčių naštos mažas pajamas gaunantiems asmenims. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 560 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektų ir kitų susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė įstatymų projektams, parengtiems įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytą projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektą, kuriuo siekiama modernizuoti darbo santykių reglamentavimą. Darbo santykių lankstinimą užtikrins paprastesnis darbo sutarčių sudarymas, keitimas ir nutraukimas, daugiau darbo sutarčių rūšių; remiantis 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381), atsirastų galimybė nustatyti lankstesnį darbo laiko režimą, nepažeidžiant darbo valandų normos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 368 pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2771(2) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 3; susilaikė - 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius