Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;
2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);
4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) taip pat gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį turiniu ir formą forma neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
5) švietimo, mokslo ir studijų institucijose bei švietimo ugdymo įstaigose;
6) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
7) visose socialinių paslaugų įstaigose;7 8 ) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;8 9 ) degalinėse ir jų teritorijose , išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;9
2Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama , išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, alkoholinių gėrimų pardavimo ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtose vietose (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai). “
galios 29 straipsnio 5 dalį. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turintį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai įrengti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2 LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;
2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);
4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) taip pat gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį turiniu ir formą forma neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
5) švietimo, mokslo ir studijų institucijose bei ugdymo įstaigose;
6) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
7) visose socialinių paslaugų įstaigose;7 8 ) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;8 9 ) degalinėse ir jų teritorijose , išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;9
2Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama , išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, prekybos alkoholiniais gėrimais vietose aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis . “
netekusia galios 29 straipsnio 5 dalį. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turintį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą bei drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. I šorinės alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamos draudimu siekiama sumažinti alkoholio reklamos įtaką nepilnamečiams, skatinti jų pasirinkimą gyventi be alkoholio ar pradėti jį vartoti kuo vėliau. Alus, alaus mišiniai su nealkoholiniais gėrimais ir sidras – nepilnamečių dažniausiai vartojami alkoholiniai gėrimai. Įstatymo projektu siekiama apriboti išorinę alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamą, nes tiesioginė išorinė reklama išsiskiria iš kitų reklamos rūšių tuo, kad yra pateikiama viešose vietose ir yra matoma visą parą. Jos išskirtinumas yra toks, kad ją mato visi, nori to ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams viešąją informaciją, kuri jiems daro neigiamą poveikį. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis.
Informacija, kuria skatinamas alkoholio vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas, pagal šio įstatymo 4 straipsnį yra priskirtina informacijai, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. 2011 m. atlikto alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) rezultatai rodo, kad Norvegijoje ir Švedijoje 15–16 m. paauglių alkoholio vartojimas per pastarąsias 30 dienų iki apklausos yra vienas mažiausių Europoje (Norvegijoje – 35 proc., Švedijoje – 38 proc.). Lietuvoje per pastarąsias 30 dienų iki apklausos net 63 proc. paauglių teigė vartoję alkoholinių gėrimų. Pagal šį rodiklį Lietuva viršija šalių, kuriose atliktas šis tyrimas, vidurkį (57 proc.). Kito tarptautinio tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ ( HBSC), atlikto 2009–2010 m., rezultatai atskleidė, kad Norvegijoje ir Švedijoje 9 proc. 15 m. amžiaus mergaičių ir 11 proc. berniukų vartojo alkoholį bent kartą per savaitę. Lietuvoje tokių penkiolikmečių dvigubai daugiau (17 proc. mergaičių ir 25 proc. berniukų). Tyrimai rodo, kad alkoholio reklama ne tik skatina vartoti daugiau alkoholio, bet ir padidina alkoholio vartojimo keliamų problemų riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina teigiamus jaunimo alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti jo daugiau ir didesniais kiekiais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą. Visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas kenkia žmogaus sveikatai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad net itin mažas alkoholio kiekis apnuodija (veikia toksiškai) žmogaus organizmą . Taip pat pažymima, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, kartu ir socialinį aktyvumą. Tačiau tokio pobūdžio informacija nepateikiama alkoholinių gėrimų reklamose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime nurodo, kad „svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti <...>, alkoholio reklamos draudimas negali būti traktuojamas kaip žmonių diskriminacija ar privilegijų teikimas jau vien dėl to, kad toks draudimas liečia ne atskiras žmonių grupes, o visą visuomenę. Kita vertus, tokiu draudimu siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo <...> vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti <...> gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad <...> alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai.
Šie tikslai atitinka PSO keliamus uždavinius visuomenės ir žmonių sveikatos srityje. <...> Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. <...> Pagal šią [Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos] konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Atitinkamo ribojimo prasmingumas slypi konkrečios teisės (ar laisvės) prigimtyje arba kai atitinkamais apribojimais siekiama išvengti kolizijos su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Minėtais atvejais pagrindinių teisių apribojimų pagrįstumas turėtų būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais“. 2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardytos efektyviausios, labiausiai mokslo duomenimis pagrįstos ir ekonomiškai efektyviausios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.
PSO duomenimis (A summary of Alcohol policy and the public good. WHO, Eurocare, Oxford, 1995), tose šalyse, kuriose įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos (direktorius Audrius Ščeponavičius, tel. 266 1465, el. p. [email protected] ) Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus (vedėja Rita Sketerskienė, tel. 260 4716, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Gelena Krivelienė, tel. 266 1465, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
kontrolės įstatymo29 straipsnio 2 dalyje nustatyt o s vietos, kuriose draudžiama alkoholio reklama:
1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinės viršelių pusės;
2) vaikams ir paaugliams skirti laikraščiai, žurnalai, knygos, televizijos ir radijo programos;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamos programos nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);
4) koncertai, cirkas, diskotekos, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginiai, kiti masiniai renginiai, teatro spektakliai, kino ir videofilmų demonstravimo vietos, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas.
Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) taip pat gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
5) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigos;
6) visose sveikatos priežiūros įstaigos;
7) visuomeninio transporto priemonių vidus ir išorė;
8) degalinės ir jų teritorijos, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;
9) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų. 3.2. Šio įstatymo
draudimą ir jo išimtį, t. y. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.
Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ yra patvirtinti įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai ant išorinių reklamos priemonių turinio ir formos reikalavimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reg uliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma panaikinti išorinės alkoholio reklamos draudimo išimtį, kuria leidžiama alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė reklama, tačiau nedrausti išorinės reklamos priemonėse alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimų ir (ar) prekės ženklų – turiniu ir forma neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, alkoholinių gėrimų pardavimo ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtose vietose (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai). Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.
Išorinės reklamos užsakovas su reklamos rengėju sutartis sudaro ar jas atnaujina paprastai kiekvienų metų pradžioje. Sutartys su išorinės reklamos rengėjais tam tikrai išorinei reklamai parengti ir pateikti paprastai sudaromos 2–3 mėnesių laikotarpiui, o jų turinys keičiamas kas 1–2 sav. (iki mėnesio) priklausomai nuo reklaminio įrenginio ar vietos. Reklaminės veiklos subjektas turi gauti leidimus išduodančios bei reklamos kontrolę vykdančios institucijos leidimą, kuris paprastai išduodamas ne ilgesniam kaip metai laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas (2015 m. lapkričio 1 d.) ir Įstatymo projekto pereinamoji nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai įrengti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki
subjektams prisitaikyti prie pokyčių. Pažymėtina, kad įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra būtini dėl visuomenės sveikatos interesų riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą bei drausti priemones, skatinančias pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Siekiant sumažinti alkoholio reklamos poveikį, siūloma Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti, kad alkoholio reklama būtų draudžiama ne tik mokslo ir studijų institucijose, švietimo įstaigose bei sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir socialinių paslaugų įstaigose.
Socialinių paslaugų įstaigos steigiamos skirtingoms socialinių asmenų grupėms: vaikams (be tėvų globos likusiems, socialinės rizikos, neįgaliems vaikams), neįgaliems darbingo amžiaus asmenims, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims. Socialines paslaugas socialinių paslaugų įstaigose gauna asmenys, kurie dėl įvairių socialinių problemų yra socialiai pažeidžiami ar priskirtini didesnio jautrumo alkoholio poveikiui rizikos grupėms, todėl aplinkoje, kurioje jiems teikiamos socialinės paslaugos, alkoholiniai gėrimai neturėtų būti reklamuojami. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti vietų, kuriose draudžiama alkoholio reklama, sąrašą, kad alkoholio reklama būtų draudžiama ir visose socialinių paslaugų įstaigose. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos žmonėms, pasirenkantiems sveikesnį gyvenimo būdą, ir sumažins alkoholio vartojimo žalą visuomenės (ypač nepilnamečių) fizinei ir psichikos sveikatai, atsiras papildomų prielaidų nepilnamečių interesų apsaugai nuo informacijos, kuri skatina žalingus įpročius, poveikio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, ga limos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad priėmus Įstatymo projektą jauni žmonės vėliau pradės vartoti alkoholinius gėrimus ir vartos jų mažiau, todėl bus netiesioginis teigiamas poveik is kriminogeninei situacijai (mažės nusikaltimų skaičius). Priimtas įstatymo projektas korupcijai įtakos neturės. 7.
plėtrai P rojektas gali turė ti neigiamos įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. Keisis alkoholio reklamos form a ir būdai, sumažės alkoholini us gėrim us gaminančių ir juos platinančių įmonių reklam os , tačiau būtina įvertinti tai, kad Įstatymo projektu siekiama patenkinti Lietuvos visuomenės interes ą – gyventojų teisės į sveiką gyvenseną ir sveikatą užtikrinimą , kuris yra svarbesni s už atskirų įmonių komercinius interes us. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės
atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „alkoholis “, „reklama“,
„reklamos poveikis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2015-02-27 Nr. XIIP-2767 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Įstatymo
„ugdymo“ įstaigų sąvokos, tuo tarpu ugdymo sąvoka išlieka galiojančioje Alkoholio
kontrolės įstatymo 2 straipsnio 28 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijoje. Manytina, kad siekiant vieningo terminų vartojimo minėtas sąvokas tarpusavyje reikėtų suderinti jas suvienodinant. 2. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnyje yra apibrėžiamos ir išskiriamos prekybos vietų sąvokos, siūlytume teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalyje keičiamo 29 straipsnio 4 dalyje teikiamose nuostatose prieš žodžius „stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai“ patikslinti, kokias prekybos vietas, konkrečiai turima omenyje. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies konstrukciją „<...> alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių <...>“ siūlytina patikslinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė E. Sadauskienė
REIKALŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, padėjėja S.Dulevičiūtė, padėjėja M.Neverkevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, viceministrė L.Vaidelienė, Sveikatos apsaugos ministrės patarėja J.Kumpienė, Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius A.Ščeponavičius, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, vyr.specialistė A.Storpirštienė, vyr.specialistas D.Jušinskas, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento vyr.specialistė A.Nemickaitė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė I.Juozapavičienė, direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr.patarėja A.Bedorf, patarėja K.Matuzienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Navaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas G.Lingis, Lietuvos lauko reklamos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkė Ž.Fomova, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas K.Stasiukynas, “Lukoil Baltija” atstovas A.Vazgilevičius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė, VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž.Šilėnas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktu siūloma atsisakyti „ugdymo“ įstaigų sąvokos, tuo tarpu ugdymo sąvoka išlieka galiojančioje Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 28 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijoje. Manytina, kad siekiant vieningo terminų vartojimo minėtas sąvokas tarpusavyje reikėtų suderinti jas suvienodinant. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnyje yra apibrėžiamos ir išskiriamos prekybos vietų sąvokos, siūlytume teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalyje keičiamo 29 straipsnio 4 dalyje teikiamose nuostatose prieš žodžius „stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai“ patikslinti, kokias prekybos vietas, konkrečiai turima omenyje. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies konstrukciją „<...> alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių
<...>“
siūlytina patikslinti. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 4. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2015-05-18 Vykdant Sveikatos reikalų komiteto 2015-04-22 sprendimą Nr.111-S-10, buvo išnagrinėtas Alkoholio kontrolės įstatymo Nr.I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-2767 (toliau –
projektui, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-05-14 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-85729 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2767 (toliau – Įstatymo projektas) prašo LR Sveikatos reikalų komiteto atsižvelgti į tai, kad:
anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau;
nedviprasmiškai teigia, kad alkoholinių gėrimų reklamos draudimas - tai viena veiksmingiausių ir lengviausiai pritaikomų alkoholio kontrolės priemonių;
dabartiniai reklamos ribojimai nepakankamai apsaugo nepilnamečius Lietuvos piliečius: alkoholio gamintojų reklaminės kampanijos pasiekia apie 50 proc. 4-17 metų amžiaus vaikų auditorijąi;
Islandijoje vieni mažiausių vaikų alkoholio vartojimo rodikliai Europoje (Islandijoje tik 9 proc. 15-16 metų paauglių nurodė buvę girti per paskutines
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr.
IX-1067 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams viešąją informaciją, kuri jiems daro neigiamą poveikį;
išaiškinęs, kad alkoholis ir tabakas yra ypatingos paskirties prekės ir tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė.“ NTAKK nuomone, alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai (neįgyvendinant visiško draudimo) sukelia papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, įvelia jas į teisinius procesus ir leidžia alkoholinių gėrimų gamintojams manipuliuoti įstatymo nuostatomis valstybės sankcijas už pažeidimus skundžiant teismams. Todėl visiškas reklamos draudimas yra veiksmingesnis prevencijos, bet ir administravimo kaštų požiūriu. Primename, kad remiantis mokslo įrodymais alkoholio kontrolėje išskiriamos trys kaštų prasme veiksmingiausios priemonės:
1) Alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizinis apmokestinimas);
2) Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;
3) Alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas (pardavimų laiko ribojimai, pardavimo taškų skaičiaus mažinimas, valstybinis alkoholio pardavimo monopolis ir pan.). Lietuvoje būtina nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas priemones, o ne nepaliaujamai svarstyti padrikus neesminius įstatymų projektus.
Imituojant aktyvią veiklą, nuolatos registruojamos vis naujos neretai prieštaringos LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios kelia sumaištį ir trukdo įstatymu siekti pagrindinio tikslo – mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tokie veiksmai diskredituoja alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą ir trukdo pasiekti veiksmingų rezultatų, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę alkoholio vartojimo prevencijos ir ją palaikančių organizacijų bei politikų atžvilgiu, suteikiant galimybę pramonės atstovams nuolat populistiškai įrodinėti, kad
„draudimai neveikia“, „jų ir taip per daug“. Tuo tarpu Lietuvoje - alkoholio
įperkamumas lieka nepakitęs, prekybos vietų/licencijų skaičius vienam gyventojui didėja, reklama darosi vis išradingesnė. NTAKK prašo palaikyti Įstatymo projektą ir formuoti alkoholio vartojimo kontrolės politiką kompleksiškai ir sistemingai remiantis mokslu grįstomis priemonėmis. Pritarti
2Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,
2015-05-15 Lietuvą Šiurpina alkoholio pasekmės - žudo policininkai, politikai, inteligentai ir eiliniai mirtingieji. Lobsta alkoholio gamintojai ir pardavėjai. Manoma, kad alkoholio vartojimą skatina REKLAMA, kuri Lietuvoje labai išplito. PAŽYMIME, kad 1998 07
vartojimas nuo 9,1 litro padidėjo 25 proc. PRIMENAME, kad LR Seimas
metais Lietuva pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam žmogui per metus, tarp Europos Sąjungos valstybių užima
2015-02-19 Seime užregistruotas LR alkoholio kontrolės (statymo Nr. 1-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIlP-2767, numatantis kai kurias reklamos mažinimo priemones. Mūsų manymu, šios įstatymo pataisos mažai įtakos esamą alkoholio reklamą. TODĖL SIŪLOME: Pakeisti įstatymo projekto XIlP-2767 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) visuomenės informavimo priemonėse;
2) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
3) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;
4) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
5) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;
6) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;
7) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikoje išorinė alkoholio reklama yra draudžiama.”
pripažinti netekusia galios“. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Lietuvos aludarių gildija, 2015-05-18 Atsižvelgdami į tai, kad iki šių metų gegužės 15 d.
Sveikatos reikalų komitetas priima pastabas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767, pateikiame Lietuvos aludarių gildijos poziciją šiuo klausimu. Alus, kaip mažai alkoholio turintis alkoholinis gėrimas, labai dažnai yra daug švelniau reguliuojamas nei stiprieji gėrimai. Pavyzdžiui, nustatant alkoholinių gėrimų vartojimo amžiaus ribą, net skandinaviškoje Danijoje alų leidžiama vartoti nuo 16 metų. Tas pats Austrijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje. Tik dvi šalys Europos Sąjungoje draudžia išorinę reklamą. Kai kuriose Europos šalyse (pvz., kaimyninėje Lenkijoje) lauko reklamoje leidžiama reklamuoti tik alų, kitose - visus alkoholinius gėrimus (žiūrėti priedą Nr. 1). Sunku patikėti kad danai, vokiečiai ar ispanai mažiau rūpinasi savo jaunosios kartos blaivumu. Uždraudus išorinę reklamą, kurioje leidžiama reklamuoti tik alų, sidrą ir vyną, būtų pažeistas siekis mažinti bendrąjį suvartojamo alkoholio kiekį, keičiant vartojimo įpročius ir kultūrą, nes iš lengvųjų gėrimų atimamas bene vienintelis pranašumas konkurencinėje kovoje su stipriaisiais gėrimais. Ekonometriniais tyrimais nustatyta, kad kaip ir bet kurioje kitoje plataus vartojimo prekių grupėje, alkoholio pramonėje reklama yra vienas svarbiausių ir būtiniausių konkurencinės kovos mechanizmų. Reklama siekiama, kad vartotojai, apsisprendę pirkti alkoholinį gėrimą, rinktųsi: o vieną gamintoją vietoj kito; o alų vietoj vyno/degtinės arba atvirkščiai; o lietuvišką gėrimą vietoj importinio; o kokybiškesnį produktą vietoj prastesnio. Pasaulyje yra atlikta tūkstančiai tyrimų apie alkoholio reklamos poveikį, kuriais remiasi draudimų šalininkai ir priešininkai, tačiau ne tik Europoje, bet ir JAV politikai sugebėjo atsirinkti ir padaryti išvadas.
Pavyzdžiui, JAV Vartotojų teisių apsaugos ir ekonomikos biuras prie Federalinės prekybos komisijos pateikė tokias išvadas: „Daugeliu atliktų alkoholio ir reklamos tyrimų nustatyta, kad bendram alkoholio vartojimui reklamos variacijos turi mažai įtakos arba visai jos neturi. „Daugeliu tyrimų, kuriuose naudoti tikri duomenys, nepavyko nustatyti ženklaus teigiamo (reklamos) poveikio vartojimui
...
“/ „Daugelis tyrimų, nagrinėjusių, pavyzdžiui, alaus, reklamą, nenustatė poveikio bendrai alaus paklausai... “ Remdamasis panašiais apibendrinimais, JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas savo pranešime JAV Kongresui pareiškė, kad nėra akivaizdaus ryšio tarp alkoholio reklamos ir alkoholio suvartojimo ir nerekomendavo nei drausti, nei papildomai riboti alkoholio reklamos. Panašia logika vadovaudamasis Europos Parlamentas atmetė Žaliųjų frakcijos siūlytą pataisą, kurioje buvo raginama skatinti alkoholio reklamos draudimą. Dėl baltarusiško alaus ir importo augimo Alaus pramonėje tiesiogiai dirba apie 3000 darbuotojų. Šioje pramonėje šiuo metu yra labai didelė konkurencija, ypatingai konkuruojant su importuojama produkcija. Alui iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos) į ES taikomas nulinis importo mokesčio tarifas. Baltarusija, kurioje didžiausia alaus darykla yra valstybinė, deda milžiniškas pastangas savo produkcijos eksporto skatinimui. Per trejus metus VISIŠKAI NEREKLAMUOJAMAS baltarusiškas alus (didžioji jo dalis parduodama su lietuviškomis etiketėmis ir lietuviškais pavadinimais, pvz. „Gaspadarių“, „Kapitono“ ir t.t.) Lietuvos rinkoje jau užėmė didesne rinkos dalį nei visi mažieji Lietuvos aludariai kartu sudėjus. Lietuvos alaus pramonei konkurencinėje kovoje lemiamą vaidmenį atlieka žinomi lietuviškųjų gėrimų prekiniai ženklai.
Išorinės reklamos draudimas ženkliai sumažins galimybes vietiniams gamintojams reklamuoti savo produkciją, padės tvirtos valiutos stokojančiai Baltarusijai iš vienos pusės, o iš kitos pusės - lietuvišką alų išstūminės pasauliniai prekių ženklai „Heineken“, „Carlsberg“ arba alus iš tų šalių, kurios vartotojams jau pačios savaime yra alaus kokybės etalonais (pvz., Čekija, Belgija, Vokietija ir t.t.). Prašome, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritarti išorinės reklamos draudimui. Nepritarti Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 4. Prof. G.Navaitis, 2015-05-18 Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I - 857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP~2767. Bendrosios pastabos. Alkoholio suvartojimas Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, yra pernelyg didelis. Vartojimo lygį sumažintų kompleksinės priemonės, skirtos alkoholio prieinamumo, jo patrauklumo mažinimui, vartojimo įpročių keitimui, antialkoholinių nuostatų propagavimui. LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas galėtų inicijuoti darbo grupės, kurį rengtų tokių kompleksinių priemonių plano kūrimą, paskatinti mokslinius alkoholio paplitimo, jo vartojimo priežasčių tyrimus. Tarpusavyje nesuderinti veiksmai, kuriais siekiama mažinti alkoholio vartojimą, nėra pakankamai efektyvūs, o kartais gali duoti ir priešingą rezultatą. Siūlymo drausti išorinę alkoholio reklamą vertinimas. Ne vienai antialkoholinės kampanijos akcijai trūksta aiškaus adresato (pvz. kalbama apie kovą su girtavimu ir alkoholizmu, nors šie reiškiniai būdami susiję yra skirtingo pobūdžio - liga ir yda). Alkoholio reklamos ribojimai, visų pirma, turėtų padėti riboti alkoholio vartojimą. Pagal alkoholio vartojimą/nevartojimą galima išskirti kelias gyventojų grupes: blaivininkus, „saikingai“ vartojančius alkoholį, girtaujančius, alkoholikus.
Grupių išskyrimas yra sąlyginis, tačiau ir jis leidžia tiksliau apibrėžti grupę, kurios elgesį siekiama pakeisti reklamuojant alkoholį. Mažai tikėtina, kad blaivininkai, paveikti reklamos, atsisakytų savo antialkoholinių nuostatų. Alkoholikams reklamos draudimas irgi vargu ar turės įtakos. Jų problemas derėtų spręsti gydant. Girtaujančių apsisprendimui lemiančią įtaką turi alkoholio kaina ir prieinamumas. Iš šių pastebėjimų darytina išvada, kad alkoholio reklama yra nukreipta į „saikingai“ geriančius. Nekelia abejonių, kad ji yra paveiki. Jeigu reklama nedarytų poveikio, alkoholio gamintojai ir platintojai neskirtų jai lėšų. Drauge reikia pažymėti kad, pagrindinis reklamos tikslas yra didinti savo produkto pardavimus, o ne kurios nors rūšies produktų, taigi ir konkurentų produktų, pardavimą. Todėl socialiniai tyrimai neatskleidė aiškaus koreliacinio ryšio tarp atskirų produktų reklamos ir bendro vartojimo lygio. Bendrą vartojimą reikšmingai didina reklama tiesiogiai skatinanti daugiau pirkti (pvz. kainų nuolaidų reklama, loterijos). Daug reklamos specialistų teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje įtakingiausia yra reklama televizijoje, po jos - reklama internete, po jos reklama spaudoje ir tik po jų išorinė reklama (stendai, suvenyrai ir pan.). Siūloma įstatymo pataisa nukreipta riboti mažiausiai paveikią reklamą. (Galimas klausimas: „Kodėl gamintojai ir pardavėjai renkasi sąlyginai mažiau veiksmingą reklamos būdą?“ Atsakymas: „Jie negali ignoruoti kurio nors reklamos segmento, nes jį užimtų konkurentai.“) Tikėtinos išorinės alkoholio reklamos draudimo/ribojimo pasekmės. Paprastai gamintojai ir prekybininkai yra numatę išlaidų dalį skiriamą reklamai. Negalėdami panaudoti lėšų išoriniai reklamai, dauguma jų perkels tas lėšas į veiksmingesnės reklamos sferas.
Todėl pagrįstai galima prognozuoti alkoholio reklamos televizijoje, internete ir žiniasklaidoje kiekio augimą. Atitinkamai galima prognozuoti nelabai žymų (3-5 proc.) alkoholio suvartojimo augimą. Tokią pat išvadą yra padariusi JAV federalinė prekybos komisija, kuri teigia – alkoholio reklamos tyrimai įrodė, kad reklamos variacijos nedaro poveikio bendram alkoholio vartojimui. Pritarti iš dalies Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 5. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-05-18 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2767 ir teikia pastabas Daugumoje pasaulio šalių alaus lauko reklama nėra draudžiama Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenys (p. 77, Global status report on alcohol and health 2014 , WHO), mažiau nei penktadalis, dalyvavusių tyrime visiškai draudžia alaus lauko reklamą. Palyginus kitų šalių alaus reklamos draudimus televizijoje, radijuje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, su Lietuvoje taikomais draudimais, matome, kad alaus reklamos draudimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių pasaulyje. Tik penktadalis iš 166 šalių visiškai draudžia alaus reklamą televizijoje ir radijuje. Dar mažesnis kiekis šalių draudžia alaus reklamą spausdintoje žiniasklaidoje. Nėra pagrindo teigti, kad kitos šalys siekia didesnio alkoholio reklamos griežtinimo Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, jog daugėja šalių, taikančių vidutinio griežtumo alkoholio reklamos reguliavimo priemones (p. 78,
2014 , WHO). Taikančių griežčiausias priežiūros priemonės dalis mažėja; mažėja ir lengviausias priežiūros priemones taikančių šalių skaičius.
Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančias tendencijas bei į ypač griežtą alkoholio reklamos reguliavimo lygį Lietuvoje, galima kelti klausimą, ar siekis įteisinti griežtesnį reguliavimą Lietuvoje yra reikalingas. Alkoholio reklama yra skirta įtikinti vartotoją pasirinkti konkrečią prekę Pagal standartinę ekonominę teoriją monopolinė konkurencija yra įvardijama kaip vienas iš rinkos tipų (kiti esminiai rinkos tipai yra monopolija, oligopolija ir tobuloji konkurencija). Dauguma bendro vartojimo prekių papuola būtent į monopolinės konkurencijos tipą. Alus, pienas, cigaretės, vanduo buteliukuose, kava ir t.t. – visose šiose prekių grupėse gamintojai gamina labai panašias prekes. Kiekvienas iš gamintojų investuoja į savo prekės dirbtinį išskirtinumą – prekinį ženklą, įvaizdį, reklamą ir pan. Taip yra daroma siekiant įtikinti vartotoją prekę rinktis ne pagal kainą, o pagal gamintojo sukurtą dirbtinį išskirtinumą. Tokioje rinkoje didelės išlaidos yra neišvengiamos, ypač jei į reklamą investuoja konkurentai. Alkoholio rinkos struktūra, t. y. baimė būti nukonkuruotam, prarasti rinkos dalį konkurentui ir pan. paaiškina dideles išlaidas reklamai, investicijas į prekinį ženklą ir jo matomumą. Išvados Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, LLRI ragina nepritarti Projekte siūlomiems apribojimams. Nepritarti Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 6. Lauko reklamos asociacija, 2015-05-21 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas ) 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas ) svarstymo parengiamųjų darbų ir paprašė visuomeninių organizacijų, įskaitant Lietuvos lauko reklamos agentūrų asociaciją (toliau – Asociacija ), pateikti papildomas išvadas dėl šio Įstatymo projekto.
Kaip toliau detaliai išdėstyta, Asociacijos vertinimu, Įstatymo projekte nustatyti nauji išorinės alkoholio reklamos ribojimai neatitinka jiems keliamo tikslo, yra neproporcingi bei pažeidžia susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –
) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas ) praktiką, nepagrįstai riboja saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją, taip pat ir Europos Sąjungos laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo principus. Įstatymo projekto tikslai galėtų būti pasiekti kitokiomis, mažiau paminėtas teises ir laisves ribojančiomis priemonėmis, todėl priėmus pasiūlytos redakcijos Įstatymo projektą egzistuoja galimybė, kad vėliau Įstatymo projekte numatyti draudimai, teisių ir laisvių ribojimai galėtų būti pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija ) nuostatas. Iš esmės visiškai uždraudus išorinę alkoholio reklamą (t.y. panaikinus šiuo metu galiojančią jos draudimo išimtį) būtų nustatytas ne tik konstitucinius principus pažeidžiantis teisinis reguliavimas, apribota visų žmonių teisė gauti informaciją ir juridinių asmenų teisė skleisti komercinio pobūdžio informaciją, bet ir pakenkta verslo, įskaitant Asociacijos narius – lauko reklamos paslaugų teikėjus, teisėtai veiklai. Asociacijos įsitikinimu, dėl šių priežasčių būtina pasirinkti kitokias, Konstitucijos reguliavimo nepažeidžiančias priemones, kurios leistų pasiekti tų pačių tikslų.
Ribojant išorinę alkoholio reklamą galėtų būti pasiremta kitų šalių, pavyzdžiui Estijos, patirtimi, kur yra ribojamas išorinės alkoholio reklamos atstumas nuo vietų, kuriose dažnai lankosi nepilnamečiai ar kiti didesnio jautrumo alkoholio poveikiui rizikos grupei priklausantys žmonės. Šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo
bei šio draudimo išimtis, t.y. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Įstatymu projektu siūloma panaikinti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytą išimti ir iš esmės visiškai uždrausti išorinę alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamą, nustatant, kad į išorinės alkoholio reklamos draudimą nepatenka tik juridinio asmens ar jo filialo pavadinimai ir (ar) prekių ženklai, esantys alkoholinių gėrimų pardavimo ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtose vietose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad išorinės alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos draudimu siekiama sumažinti alkoholio reklamos įtaką nepilnamečiams, skatinti jų pasirinkimą gyventi be alkoholio ar pradėti jį vartoti kuo vėliau. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad Įstatymo projektas leistų apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, akcentuojama alkoholį Lietuvoje vartojusių paauglių statistika, alkoholio reklamos įtaka jaunų žmonių supratimui apie alkoholį. Šie Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymo projekto tikslai neatitinka priemonių, kurios pasirenkamos šiam tikslui pasiekti.
Įstatymo projektu norima iš esmės uždrausti visą išorinę alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamą, nors Įstatymo projekto tikslas – nepilnamečių apsauga nuo alkoholio reklamos poveikio – galėtų būti pasiekta kitokiomis, mažiau Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau –
) įtvirtintą teisę skleisti ir gauti informaciją bei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintus laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo principus ribojančiomis priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti – asmens informacijos (saviraiškos) laisvė. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad informacijos laisvė yra žmogaus prigimtinė laisvė ( Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d.,
). Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog <...> asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai ( Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai ). Konstitucinis Teismas 1995 m. balandžio 20 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informaciją. EŽTK 10 str. taip pat numato asmens saviraiškos laisvę.
EŽTT savo suformuotoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pamatų bei viena iš pagrindinių demokratinės visuomenės vystymosi bei asmenų savirealizacijos sąlygų (pavyzdžiui, EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Nr. 9815/82 , Lingens prieš Austriją). Be to, remiantis nusistovėjusia EŽTT praktika, EŽTK 10 str. garantuojama saviraiškos laisvė taip pat suteikiama ir juridiniams asmenimis ( pavyzdžiui, EŽTT 1979 m. sprendimas byloje Nr. 6538/74, Sunday Times prieš Jungtinę Karalystę ). Konstitucijos 25 str. numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. T. y. Konstitucijos 25 str. 2 d. nuostatos, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, negalima aiškinti kaip leidžiančios informacijos laisve naudotis taip, kad būtų pažeistos Konstitucijos 25 str. 3 d. minimos vertybės: žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė ar konstitucinė santvarka ( Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas ). Taigi, Konstitucijos
numatytos trys saviraiškos laisvės ribojimo sąlygos: (i) saviraiškos laisvė gali būti apribojama tik įstatymu , (ii) siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką, bei (iii) apribojant teisę į saviraiškos (informacijos) laisvę, kaip ir bet kurią kitą žmogaus ir piliečio teisę, privalo būti laikomasi ir proporcingumo principo . EŽTK 10 str.
EŽTK 10 str. 2 d. taip pat numato saviraiškos laisvės apribojimo teisėtumo sąlygas, pagal kurias naudojimasis saviraiškos laisve, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. Taigi, EŽTK
kumuliatyvias sąlygas, kurioms esant gali būti pateisinami saviraiškos laisvės apribojimai: (i) apribojimas privalo būti pagrįstas įstatymais, (ii) siekti teisėto tikslo ir (iii) būti būtinu demokratinėje visuomenėje . Konstitucinis Teismas, aiškindamas sąlygą, jog saviraiškos laisvę galima riboti tik laikantis proporcingumo principo yra pažymėjęs, kad
„nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės
pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti
<...>“
( Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas ). EŽTT aiškindamas šią sąlygą yra pažymėjęs, kad būdvardis „būtinas“ EŽTK 10 str. 2 d. taikymo prasme reiškia atitinkamo primygtinio socialinio poreikio egzistavimą. Šalys EŽTK dalyvės, EŽTK 10 str. taikymo prasme turi tam tikro lygio diskreciją nustatant ar toks poreikis egzistuoja. Tačiau ši diskrecija eina koja kojon su Europine priežiūra ( EŽTT 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 25716/94, Janowski prieš Lenkiją ).
Pažymėtina, kad EŽTK
Publishing Company LTD & Constantinides prieš Kiprą). Apibendrinant pasakytina, kad saviraiškos laisvė neabejotinai apima ir bendrovių teisę skleisti komercinio pobūdžio informaciją apie alkoholį išorinės alkoholio reklamos forma, o ši teisė gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu tokie ribojimai yra būtini ir tinkami siekiamiems tikslams, nevaržo asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymo projekte nustatyti nauji išorinės alkoholio reklamos ribojimai šių reikalavimų neatitinka, nes nepilnamečių apsauga nuo alkoholio reklamos poveikio galėtų būti užtikrinta ribojant išorinės alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamos matomumą vietose, kuriose nepilnamečiai dažniausiai lankosi
panaikinant išorinės alkoholio reklamos draudimo išimtis. Tokiu būdu būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas – nepilnamečiai apsaugoti nuo alkoholio reklamos poveikio, tačiau nebūtų apribota visų kitų žmonių teisė gauti informaciją, taip pat teisė skleisti komercinio pobūdžio informaciją ar teisė teikti paslaugas, susijusias su tokios informacijos sklaida. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atkreipiame Sveikatos reikalų komiteto dėmesį į netinkamas, galimai neteisėtas Įstatymo projekto nuostatas bei siūlome Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl išorinės alkoholio reklamos keisti tik tokiu būdu, kuris atitiktų Konstitucijos ir EŽTK reikalavimus. Esame pasirengę bendradarbiauti bei bendromis pastangomis ieškoti geriausio problemos sprendimo būdo.
Nepritarti Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas, 2015-05-05 Vilniaus miesto savivaldybė gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos
d., reg. Nr. A50-14459/15) pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2412 atsiųstą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2767. Įvertinę teikiamą derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 2. Nacionalinė sveikatos taryba, 2015-05-14 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2767, Įstatymo Nr. I-857 2, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2836 ir Įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2837, pritaria teikiamiems įstatymų projektams ir atkreipia dėmesį, jog Taryba, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, alkoholio ir tabako vartojimą laiko vienu svarbiausiu blogos sveikatos rizikos veiksniu ir ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, ypač susiję su alkoholio vartojimu, tebėra vieni iš blogiausių Europos Sąjungoje.
Taryba yra išsakiusi nuomonę, kad padėtį pagerintų tik nuosekliai diegiamos ir įgyvendinamos mokslo įrodytos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, kurių veiksmingiausios kaštų prasme yra alkoholio kainos ir akcizo didinimas, prieinamumo mažinimas ir visiškas alkoholio reklamos draudimas. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2015-05-19 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją, susipažinęs su Jūsų komiteto 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-2015-2412 pateiktais dokumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2767 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2767), pritaria Projektui Nr. XIIP-2767, papildomų pastabų ir siūlymų neturi. Tačiau Departamento nuomone, tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. vasario 27 d. pateiktas išvadas. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 4. Sveikatos apsaugos ministerija, 2015-05-28 Vykdydami Ministro Pirmininko pavedimą (2015 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 27-1643), išnagrinėjome Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau – LLRI) pateiktą nuomonę ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 143 pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.
Įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančią išimtį alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinei reklamai ir įteisinti visų alkoholinių gėrimų išorinės reklamos draudimą, nes tiesioginė išorinė reklama išsiskiria iš kitų reklamos rūšių tuo, kad yra pateikiama viešose vietose ir yra matoma visą parą – nori to asmuo, ar ne. Įstatymo projektu siekiama riboti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas Nr. IX-1067 draudžia tiesiogiai skleisti nepilnamečiams viešąją informaciją, kuri jiems daro neigiamą poveikį. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis. Informacija, kuria skatinamas alkoholio vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas, pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnį yra priskirtina tokiai informacijai. Alus, alaus mišiniai su nealkoholiniais gėrimais ir sidras – nepilnamečių dažniausiai vartojami alkoholiniai gėrimai. Nepritariame 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 1.16-41 pateiktai nuomonei dėl alaus bei cigarečių priskyrimo bendro vartojimo prekių kategorijai ir manome, kad toks pareiškimas yra klaidinantis ir prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą. Visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas kenkia žmogaus sveikatai.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad net itin mažas alkoholio kiekis apnuodija (veikia toksiškai) žmogaus organizmą . Taip pat pažymima, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, kartu ir socialinį aktyvumą. Tokio pobūdžio informacija nepateikiama alkoholinių gėrimų reklamose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodo, kad
„svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti
palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti <...>, alkoholio reklamos draudimas negali būti traktuojamas kaip žmonių diskriminacija ar privilegijų teikimas jau vien dėl to, kad toks draudimas liečia ne atskiras žmonių grupes, o visą visuomenę. Kita vertus, tokiu draudimu siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo <...> vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti <...> gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad <...> alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai. Šie tikslai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) keliamus uždavinius visuomenės ir žmonių sveikatos srityje <...>.“ Tiesioginės ir netiesioginės alkoholio reklamos ribojimas (draudimas) tiek Europos Komisijos, tiek PSO dokumentuose pripažįstamas viena efektyviausių moksliškai įrodytų priemonių, mažinančių alkoholinių gėrimų suvartojimą (ypač nepilnamečių) ( http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/Forum/docs/science_001_en.pdf ).
Komisijos užsakymu 2006 m. atliktame tyrime nurodyta, kad kiekvienais metais nuo alkoholio vartojimo (ligų, nelaimingų atsitikimų ir kt. pasekmių) šalys patiria 1,3 proc. BNP nuostolį http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm . 2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardytos efektyviausios, labiausiai mokslo duomenimis pagrįstos ir ekonomiškai efektyviausios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO duomenimis ( A summary of Alcohol policy and the public good. WHO, Eurocare, Oxford, 1995 ), tose šalyse, kuriose įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Nuomonė, kad „moksliškai nėra įrodymų, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas sumažina alkoholinių gėrimų suvartojimą“ yra nepagrįsta. Norėtume atkreipti dėmesį, kad visų rūšių alkoholio reklamos (taip pat ir išorinės reklamos) draudimas Lietuvoje turėjo įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d. Sprendimas buvo priimtas pateikus moksliškai pagrįstus argumentus bendru valdžios institucijų ir plačiosios visuomenės sutarimu (UAB ,,RAIT“ 2007 m. ir 2011 m. apklausos; Eurobarometro raportas, 2007 m.), todėl neturėtų būti ginčijamas tik dėl to, kad būtų užtikrinti verslo subjektų reikalavimai.
Informuojame, kad 2011 m. vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos metu buvo klausiama: „Ar Jūs pritariate, ar nepritariate visiškam alkoholio reklamos uždraudimui nuo 2012 metų?“ Beveik pusė (48,5 proc.) Lietuvos gyventojų pritarė visiškam alkoholio reklamos uždraudimui. Gyventojų taip pat buvo klausiama, kur jie dažniausiai pastebi informaciją apie alkoholinius gėrimus ir jų prekinius ženklus. Apklausiamieji galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Daugiausiai (54,8 proc.) Lietuvos gyventojai informaciją pastebi per televiziją įvairių laidų, reklamos metu. Nemaža dalis gyventojų teigia, informaciją pastebintys spaudoje – laikraščiuose, žurnaluose (34,2 proc.), kavinėse, baruose (31,2 proc.), prekybos centrų informaciniuose leidiniuose, bukletuose (31,2 proc.), lauko kavinėse ant skėčių (30,4 proc.), lauko reklamos stenduose, ekranuose (25,7 proc.), internete (25,0 proc.). Prieš ketverius metus, atsakydami į 2011 m. birželio 13 d. LLRI raštą Nr. 1.16-35 ,,Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-3188“ Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, Teisingumo, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, informavome, kad pasaulinio garso mokslininkai L. H. Atkins ir M. A. Block, J. W. Grube ir L. Wallack, G. M. Connolly ištyrė alaus ir vyno reklamos poveikį jaunimui ir nustatė pozityvų ryšį tarp reklamos ir alkoholio suvartojimo bei požiūrio į alkoholinių gėrimų vartojimą. Vaikai, kurie galėjo identifikuoti daugiau alaus reklaminių intarpų, buvo geresnės nuomonės apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir ketino juos vartoti dažniau.
Tie, kurie matė daugiau reklamos būdami 13-os metų, išgerdavo pasitaikius progai daugiau alaus sulaukę 18 metų. JAV mokslininkų parengtoje ataskaitoje apie jaunimo alkoholio vartojimą JAV tyrimais pagrįsta, kad nėra vien jaunimui skirtos reklamos, kad vaikai identifikuoja 3 iš 5 suaugusiesiems rodomų alkoholinių gėrimų reklaminių intarpų, kad yra tiesioginis ryšys tarp jaunų žmonių alkoholio suvartojimo ir matytos reklamos laiko, kad kiekvienas papildomai išleistas alkoholio reklamai vietinėje rinkoje doleris 3 procentais padidina jaunų asmenų (12–20 metų amžiaus) alkoholinių gėrimų suvartojimą, kad 10–17 metų paaugliai nurodo, kad jų matyta alaus reklama sustiprino jų norą paragauti būtent reklamuojamos rūšies alkoholinio gėrimo. Amerikos medikų asociacija tyrimais patvirtino, kad rinkai pasiūlytų naujų alkoholio industrijos pagamintų gėrimų reklama yra patraukli jaunimui ir skatina juos įsigyti. Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio nuostatos draudžia Lietuvoje asmenims iki 18 m. vartoti alkoholinius gėrimus ir jų turėti. Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, svarbu užtikrinti, kad asmenys, kuriems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nebūtų viešojoje erdvėje įvairiausiomis reklamos priemonėmis skatinami tai daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad Jūsų rašte pateiktas reklamos reguliavimo priemonių skirstymas į „vidutinio griežtumo ar lengviausias reklamos reguliavimo priemones“ yra klaidinantis , nes PSO tokių vertinimo kriterijų nėra nustačiusi, o nuomonė, kad „galima kelti klausimą, ar siekis įteisinti griežtesnį reguliavimą Lietuvoje reikalingas“, nepagrįsta. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, alkoholio reklamos draudimas padėtų siekti Lietuvos sveikatos strateginiuose dokumentuose užsibrėžto tikslo mažinti alkoholio suvartojimą. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 5.
teisę, pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką žmogaus teisių ir laisvių apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu jie yra teisėti ir būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Sprendžiant, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, reikia įvertinti ribojimo tikslus ir paskirtį bei nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Šie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimai įpareigoja nustatyti tokios reklamos, įskaitant išorinę alkoholio reklamą, ribojimus, kad jie būtų proporcingi, nepagrįstai neapribotų saviraiškos laisvės, teisės gauti informaciją, prekių ir paslaugų judėjimo laisvės. Siekiama, kad išorinė reklama galėtų būti įrengta ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Tokiu būdu apribojus išorinės alkoholio reklamos matomumą ir prieinamumą vietose, kuriose dažnai lankosi nepilnamečiai ir didesnio jautrumo alkoholio poveikiui rizikos grupei priklausantys žmonės – sveikatos priežiūros įstaigų lankytojai, būtų skatinamas atsakingas paminėtų asmenų požiūris į alkoholio vartojimą, mažinamas alkoholio vartojimas ir alkoholio vartojimo keliamų problemų rizika. Kartu toks išorinės alkoholio reklamos ribojimas būtų proporcingas siekiamam tikslui, nepagrįstai neapribotų saviraiškos laisvės, kitų asmenų teisės gauti informaciją. Pasiūlymas: „
straipsnio pakeitimas
taip: „
alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, alkoholinių gėrimų pardavimo ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtose vietose (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai). 4. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, įrengtą ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų.“ Nepritarti Žr. į Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. 2. Seimo narys J. Požela, 2015-06-092 1, 2 Argumentai:
Siūloma terminą iš lapkričio 1 d. nukelti į 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
6
sausio 1 d. 2.
su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Pritarti Šis pasiūlymas yra analogiškas Seimo nario R. Ačo pasiūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo, kuriam yra pritarta. 3. Seimo narys R. Ačas, 2015-06-16113 Pasiūlymas: siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);“ Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 4. Seimo narys R. Ačas, 2015-06-162 1, 2 Pasiūlymas: siūlau pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
6
sausio
įrengti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2767(2) bei Komiteto išvadoms. 2. Kreiptis į Seimo Valdybą dėl Vyriausybės išvados pateikimo patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2767(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
13 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Sveikatos reikalų komiteto neetatinių ekspertų, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir Seimo narių pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, teikiama patobulinta šio projekto redakcija. Pasiūlymas: P akeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
15 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: P akeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) mokslo ir studijų institucijose bei švietimo ugdymo įstaigose;
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir siekiant suderinti šio projekto nuostatas su Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektu Nr. XIIP-2786(3), teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija . Pasiūlymas: P akeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba prekiaujančių įmonių, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, alkoholinių gėrimų pardavimo ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtose vietose (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai) prekybos alkoholiniais gėrimais vietose aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis .“ Pritarti
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-06-172 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015
6 m. lapkričio sausio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
5 „už“, 0 „prieš“, 1 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, K. Kuzminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė