Projekto lyginamasis variantas
1,
2015
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Rūmų steigimo tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, ir profesinės kvalifikacijos kėlimo tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną stebėsenos klausimais, atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus su architektūra ir urbanistika susijusius klausimus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Rūmai – pagal šį įstatymą ir Asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės
atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą, kurio tikslai nurodyti šio Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje kurio tikslas – – tenkinti ir ginti su architektūra ir urbanistika susijusius viešuosius interesus. Rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir išdėstyti jį taip: ”12) įgyvendinti kitas Rūmų statute numatytas teises teikti savo nariams teisines paslaugas, atstovauti juos santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;“ 2.
Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 13 ir 14 punktais: „13) atstovauti savo narius įgyvendinant ir ginant jų autoriaus teises;
3Buvusį 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 15 punktu. 4. Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi:
„3. Rūmų nariams teikiamos paslaugos ir pagrindinės jų teikimo sąlygos nustatomos
Rūmų statute, kurį tvirtina Rūmų susirinkimas.“4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: ”1. Nuolatiniais Rūmų nariais yra gali būti visi Lietuvoje atestuoti ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys architektai, taip pat architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje atestuoti ir gyvenantys kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse.“
straipsnio 2 ir 3 dalis. „2. Laikinaisiais Rūmų nariais gali būti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų užsienio valstybių piliečiai, turintys teisę verstis architekto praktika, projektuojantys Lietuvos Respublikoje, tačiau nuolat Lietuvoje negyvenantys. 3. Specialiaisiais Rūmų nariais gali būti asmenys, savo darbais prisidėję prie architektūros mokslo ar architektūrinės veiklos plėtros.“5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1.
Architektų profesinio atestavimo komisija (toliau – Komisija) yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovų sudaryta nuolatinė komisija, teikianti išvadas Rūmams dėl architektų atestavimo, teisės pripažinimo, atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, įspėjimų atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų turėtojams pareiškimo teisės aktų nustatyta tvarka. Ši komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina.. 2. Architektų profesinio atestavimo komisija kasmet iki balandžio 1 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikia darbo ataskaitą.Komisiją sudaro devyni nariai (įskaitant Komisijos pirmininką), skiriami trejiems metams. Penkis Komisijos narius iš Rūmų narių susirinkime pasiūlytų atstovų skiria Rūmai, tris narius skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Komisijos pirmininkas yra Rūmų pirmininkas. 3. Komisijos nuostatus tvirtina Rūmų taryba. 4. Rūmų priimti sprendimai dėl atestavimo ir (ar) teisės pripažinimo, kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, įspėjimo atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui pareiškimo teisėtumo gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo pateikimo architektui dienos. 5. Skundai dėl Rūmų priimto sprendimo teisėtumo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą gali būti teikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuriai nustačius Rūmų priimto sprendimo neteisėtumą, architekto prašymas nustatyta tvarka nagrinėjamas iš naujo.“
Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime. Rūmų steigėjais ir steigiamojo susirinkimo dalyviais gali būti tik atestuoti architektai. 2. Rūmų steigiamąjį susirinkimą sušaukia Lietuvos architektų sąjunga. Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. Rūmų statuto projektą iki steigiamojo susirinkimo turi parengti ir pasirašyti visi steigėjai. Rūmų steigėjai sudaro ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį. 3. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kitose visuomenės informavimo priemonėse praneša Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia steigėjų parengtą ir pasirašytą Rūmų statuto projektą. 4. Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumą sudaro tiek narių, kiek susirenka į šį susirinkimą. 5. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Rūmų statutas, išrenkamas Rūmų vadovas
įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai, turintys galiojantį kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, Rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3.
vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo priėmimo dienos Rūmų taryba ir pirmininkas papildomai informuoja visus šio įstatymo pagrindu Rūmų nariais tampančius asmenis apie priimtą šį įstatymą, jo įgyvendinimo tvarką ir galimybę asmens prašymu panaikinti atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą. Asmenų informavimas vykdomas Rūmams atestavimo ar teisės pripažinimo metu pateiktais elektroniniais adresais. Nurodyta informacija per tą patį terminą paskelbiama Rūmų internetinėje svetainėje bei respublikiniame dienraštyje. 4. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Rūmų taryba ir pirmininkas sušaukia Rūmų narių susirinkimą, kuriame nustatyta tvarka išrenkami nauji Rūmų valdymo ir kiti organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Nario mokestį šio įstatymo pagrindu Rūmų nariais tapę asmenys moka nuo Rūmų narių susirinkimo dienos Rūmų tarybos nustatyta tvarka. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir šio straipsnio 4 punkte nurodyto Rūmų narių susirinkimo priimti Rūmų organų sprendimai galioja tol, kol bus priimti nauji juos keičiantys sprendimai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio propažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į visuotinai pripažįstamą nuostatą, jog profesinė savivalda yra viena iš efektyviausių priemonių tam tikroje valstybės reguliuojamoje srityje užtikrinti tinkamą visuomenės interesų įgyvendinimą. Nagrinėjant profesinę savivaldą yra išskiriama itin daug savireguliacijos ir savivaldos privalumų, lyginant su išimtinai valstybiniu reglamentavimu. Pirmiausiai akcentuojama tai, kad taikant tokį modelį lengviausiai pašalinama taip vadinamoji informacijos asimetrija, kuri egzistuoja tarp reguliuotojo (įprastai valstybės) bei reguliuojamojo (šiuo atveju – laisvosios profesijos atstovų).
Pažymimi ir kiti savivaldos privalumai:
taikymo veiklų perkeliama profesinės savivaldos institucijoms, kas leidžia valstybei sutaupyti lėšų – valstybei kainuoja surinkti informaciją apie specifinį sektorių, priimti jį reguliuojančius teisės aktus, dalyvauti vertinant itin specifinę laisvųjų profesijų atstovų veiklą;
vykdyti savireguliaciją, valstybė parodo, kad ėmėsi reikiamų veiksmų reikiamai kontrolei užtikrinti, tačiau apskritai yra mažinimas valstybės vaidmuo – valstybei kartais gali būti palanku, kad ji ne visuomet yra tapatinama su savivaldos institucijų priimtais sprendimais ir kt.;
visuomenė dažnai laiko kokybiškų paslaugų garantija, sudaromos sąlygos labiau pasitikėti atitinkamos profesijos atstovais;
atstovai įgyja daugiau autonomiškumo, jiems sudaroma galimybė patiems nustatyti pagrindinius vertimosi tam tikra profesija reikalavimus – taip geriausiai atsižvelgiama į praktikoje nusistovėjusius paslaugų standartus, etikos reikalavimus ir kt.[1]. Architektų profesinės savivaldos veikia daugelyje Europos šalių. Aliekant laisvųjų profesijų Europoje tyrimus pastebėta, kad tose valstybėse, kuriose architektai vykdo išimtines funkcijas (t.y., kaip yra ir Lietuvoje, niekas kitas be licencijuotų architektų tam tikra veikla negali užsiimti), priklausymas profesinei organizacijai yra privalomas (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Liuksemburge).
Airijoje narystės ar asociacijos Airijos Karališkame Architektų Institute sertifikatas yra netgi pripažįstamas architekto formalios kvalifikacijos įrodymu. Lietuvoje privalomos narystės profesinėje asociacijoje pavyzdžių taip pat yra nemažai, t.y. kitų profesijų atstovai – notarai, antstoliai, advokatai, stomatologai, kt., gali vykdyti savo profesinę veiklą tik priklausydami asociacijai, įsteigtai siekiant įgyvendinti jų profesinę savivaldą. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs privalomos narystės asociacijoje, užtikrinančioje atitinkamos profesijos savivaldą, klausimą atitikimo LR Konstitucijai aspektu. 2008 m. sausio 7 d. nutarime, bylos Nr. 44/06, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.
Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebūtų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik būtų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų būti konstituciškai nepateisinamas. Tikslingumo atžvilgiu nepateisinama, gal ir konstituciškai nepagrįsta, būtų ir tai, kad kurie nors tam tikra valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys asmenys galėtų būti „šalia“ minėtos profesinės savivaldos sistemos ir ne tik neprisidėtų prie jos veikimo, bet ir galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, inter alia kontrolės, ar tie asmenys laikosi vienodų profesinės etikos standartų.“ Architektų profesinei veiklai reguliuoti skirti įstatymai ir kiti teisės aktai taip pat nustato specialius reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti architektų vykdomos veiklos kokybę ir kontrolę. Taigi architekto profesija yra viena iš valstybės kontroliuojamų profesijų.
Šiuo metu architektų veiklos stebėseną vykdo, architektų atestavimu ir atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi bei juos atstovauja tiek santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, tiek tarptautiniu lygiu, ir kitas funkcijas, susijusias su architektų veiklos koordinavimu, vykdo Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai), kurių veiklą reguliuoja 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas (toliau – Įstatymas). T.y. dar 2006 metais architektų profesinė savivalda buvo įsteigta, tačiau šios profesijos atstovų privaloma narystė savivaldos organizacijoje nebuvo nustatyta. Iš viso Lietuvoje yra 1998 (tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuoni) atestuoti architektai, iš kurių šiuo metu Rūmų nariais yra tik 145 (šimtas keturiasdešimt penki), tapę jais savanoriškais pagrindais. Pažymėtina, kad Rūmai pagal Įstatymo tikslus ir apibrėžtus uždavinius turėtų rūpintis visų atestuotų architektų veiklos kontrole ir jos kokybės užtikrinimu, taip pat kvalifikacijos tobulinimu, kt. Tačiau daugumai atestuotų architektų nesant Rūmų nariais, nėra efektyvių priemonių bei realių galimybių užtikrinti tinkamą šių architektų veiklos kontrolę, etikos standartų laikymąsi ir apskritai įgyvendinti realią architektų profesijos savivaldą. Taigi yra susidariusi situacija, apie kurios netikslingumą ir galimą konstitucišką nepagrįstumą yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, t.y. kai valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys asmenys yra „šalia“ minėtos profesinės savivaldos sistemos ir ne tik neprisideda prie jos veikimo, bet ir išvengia atitinkamos profesinės veiklos kontrolės. Taip pat aktualu tai, kad Įstatymu yra perduotos viešojo administravimo funkcijos Rūmams, kurių veikimas priklauso nuo savanoriškai jų veikloje dalyvaujančių asmenų.
Tokia situacija nesukuria valstybės siekiamo teisinio stabilumo, todėl yra būtina numatyti tiesioginę sąsają tarp asmens kvalifikacijos (atestato) įgijimo ir tapimo už tokio tokio asmens veiklos kokybę atsakingos profesinės savivaldos organizacijos nariu. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – teisiškai įtvirtinti visų atestuotų architektų priklausymą savivalda besirūpinančiai asociacijai – Rūmams, kas leistų tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti atestuotų architektų veiklos koordinavimą ir kontrolę bei rūpintis kitais profesinei savivaldai svarbiais klausimais. Taip pat Įstatymo projekte siekiama aiškiai ir konkrečiai nustatyti Architektų profesinio atestavimo komisijos funkcijas ir sudėtį bei darbo tvarką. 3. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos architektų rūmai (tel. (8 5) 2754241, el. paštas [email protected]). 4. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme nėra užtikrintas visavertis Rūmų, kaip architektų profesinę savivaldą įgyvendinančio juridinio asmens, statusas, kuris yra esminis Rūmų steigimo ir veiklos pagrindas. Įstatymas nenumato privalomos visų atestuotų architektų narystės Rūmuose. Taip pat Įstatyme nėra tinkamai ir konkrečiai sureguliuota Architektų profesinio atestavimo komisijos sudėtis, funkcijos ir bei darbo tvarka (pvz., Įstatymo
galiojimo sustabdymas ir panaikinimas – neatitinka Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nuostatos, kad architektus atestuoja Rūmai). 5.
rezultatų laukiama Geros profesijų savivaldos ir veiklos kokybės kontrolės, deleguotos ne valstybinėms institucijoms, praktikos pavyzdžiai: notarų, antstolių, advokatų, auditorių savivalda (pareiga dalyvauti savivaldoje ir užtikrinti jos veiklą valstybės kontroliuojamos profesinės veiklos vykdymo atveju: žr. ištraukas iš įstatymų dėl profesijų savikontrolės, valstybės deleguotų funkcijų vykdymo, Konstitucinio Teismo nutarimus dėl privalomos narystės tokiuose susivienijimuose (KT 2008 m. sausio 7 d. nutarimas), asociacijų veiklos svarbos (KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimas)). Būtų pašalinti tokie trūkumai kaip architektų profesinės savivaldos neefektyvumas architektūros kokybės užtikrinimo srityje ir neaiški bei ribota architektų profesijos savivaldą įgyvendinančių subjektų įgaliojimų apimtis (pvz., negalimumas kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą Architektų profesinės etikos kodekso laikymąsi, kt.). Platesnių ir aiškesnių funkcijų suteikimas savivaldos organizacijai sustiprina jos galias ir pasitikėjimą ja tarp profesijos atstovų. Organizacijos atskaitomybė jos nariams ir valstybės institucijoms, kurios deleguoja tam tikras funkcijas organizacijai, veiklos ir priimamų sprendimų viešumas padėtų užtikrinti pakankamą organizacijos skaidrumą ir teisėtumą, taip pat ir pačios architektūrinės veiklos kokybę. 6. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu, rengiant Įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 8.
Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
1) Teritorijų planavimo įstatymą Nr. I-1120, konkrečiai 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnis numato teritorijų planavimo dokumentų rengėjus, jų atestavimo tvarką ir kvalifikacinius reikalavimus. Šio straipsnio 1 d. 2 p. nustatytos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjų ir vadovų teisės, t.y., vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties, o valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens (išskyrus miestų savivaldybes) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui – ir socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties ir teritorijų planavimo krypties bei technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties urbanistinės inžinerijos šakos ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs Aplinkos ministerijos šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.
Šiame punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija, o ne Rūmai išduoda atestatus vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui asmenims, įgijusiems aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą. Todėl nuostata keistina nurodant, kad Rūmai išduoda atestatus architektams. 2) Statybos įstatymą Nr. I-1240, konkrečiai 10 straipsnio 14 dalį, 10 straipsnio 15 dalį ir pripažinti netekusiu galios 18¹ str. 5 d. 8 p. Statybos įstatymo 10 str. 14 d. numato, kad asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką. Tačiau, kadangi architektų atestavimą vykdo Rūmai, būtent Rūmams, kaip savivaldos organizacijai, turėtų būti palikta teisė vadovaujantis teisės aktų reikalavimais nustatyti konkretų įmokos dydį. Statybos įstatymo 10 str. 15 d. nustatyti atvejai, kada atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams. Tarp nurodytų atvejų nėra numatytos galimybės sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, kai yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 4 str. 6 d. nuostatos, t.y. nevykdomos Rūmų narių pareigos.
Todėl turėtų būti numatytas papildomas punktas, numatantis pagrindą sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams, kai nevykdomos teisės aktuose nustatytos profesinės savivaldos organizacijos nario pareigos. Ši nuostata yra būtina siekiant užtikrinti profesinės savivaldos tinkamą įgyvendinimą. Pakeitus šią dalį taip pat turėtų būti panaikintas Statybos įstatymo 18¹ str. 5 d. 8 p., kuris šiuo metu klaidingai nustato kaip vieną iš ypatingų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo pagrindų tuos atvejus, kai nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso principų pažeidimai, nes šis kodeksas reguliuoja asmenų, teikiančių būtent architektūros paslaugas, etikos klausimus, ir jis nėra skirtas statybos rangovams, statybinio projekto ar statinio ekspertizės rangovams. Pareiga laikytis profesinės etikos kodekso yra viena iš architektų profesinės savivaldos organizacijos narių pareigų, nustatytų Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 4 str. 6 d., todėl Statybos įstatymo 10 str. 15 d. įtvirtinta galimybė sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, kai yra nevykdomos teisės aktuose nustatytos profesinės savivaldos organizacijos nario pareigos, apims ir architekto profesinės etikos nuostatų laikymąsi, t.y. nėra poreikio naikinamos nuostatos perkelti į straipsnį, nustatantį architektų kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo pagrindus. 3) Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.
D1-341 „Dėl Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4) pripažinti netekusiu galios Architektų profesinio atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-615 „Dėl Architektų profesinio atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Įstatymui įgyvendinti nauji įgyvendinamieji aktai nėra reikalingi. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Efektyviai įgyvendinant profesinės savivaldos funkcijas, sumažės biudžeto lėšų poreikis architektūrinės veiklos stebėsenai, teisės aktų, reguliuojančių architektūrinę veiklą, projektų rengimui, skundų dėl architekto kvalifikacijos bei profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimui, kitiems architektūrinės veiklos kokybę užtikrinantiems veiksmams, kuriuos atliks architektų profesinės savivaldos organizacija. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą gauta Lietuvos teisės instituto mokslinė analizė „Architektų profesinės savivaldos Lietuvoje ypatumai“ (pridedama prie projekto). Šiame dokumente nustatyta, kad architektų profesija yra priskiriama valstybės reguliuojamoms profesijoms, suponuojančioms atitinkamą profesinę savivaldą ir savireguliaciją. Analizės išvadose teigiama, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme įtvirtintos Architektų rūmų funkcijos atitinka keturis Konstitucinio Teismo įvardintus profesinės savivaldos elementus (atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę), tačiau pagal šį įstatymą trūksta esminio efektyvų savivaldos veikmą užtikrinančio elemento – privalomos narystės Architektų rūmuose. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu visuotinė (privaloma) narystė profesinės savivaldos asociacijose, kurios yra steigiamos ne šios profesijos atstovų, o būtent valstybės valia, ne tik neprieštarauja Konstitucijai (taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai), bet ir yra privaloma sąlyga veiksmingai profesinei savivaldai. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: architektas, profesinė savivalda, kvalifikacija, profesinė etika. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas [1] Plačiau apie profesinės savivaldos privalumus, funkcijas, privalomus elementus ir kt. žr. pridedamoje Lietuvos teisės instituto atliktoje mokslinėje analizėje „Architektų profesinės savivaldos Lietuvoje ypatumai“.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-02-19 Nr. XIIP-2765 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2765 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
ar kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Atsižvelgdami į tai Projekto 1 straipsnyje sąvoką juridinis asmuo siūlytume pakeisti į „juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai (toliau – juridinis asmuo)“, kad toliau ši sąvoka apimtų visus minėtus subjektus. Taip patikslinus Projektą ir siekiant išvengti reguliavimo neaiškumų, būtų tikslinga patikslinti ir šiuo metu galiojančios Architektų rūmų įstatymo (toliau ‑ Įstatymas) redakcijos 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą jame sąvoką „juridinis asmuo“ pakeičiant į „Rūmai“. 2.
numatyta Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata („atstovauti savo narius įgyvendinant ir ginant jų autoriaus teises“) savo apimtimi nepatenka į Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatos („teikti savo nariams teisines paslaugas, atstovauti juos santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis“) reguliavimo sritį. 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje prievolę būti Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariais siūloma nustatyti ne tik visiems Lietuvoje atestuotiems architektams, bet ir visiems architektams, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektai. Pirma, pažymime, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkte priimančiajai valstybei[1] narei yra numatyta imperatyvi pareiga kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus, laikinai teikiančius paslaugas priimančioje valstybėje narėje, atleisti nuo joje įsisteigusiems specialistams taikomo reikalavimo būti profesinės organizacijos ar institucijos nariu. Toks reikalavimas kitose valstybėse narėse įsisteigusiems paslaugų teikėjams gali būti nustatomas tik numatant automatinę laikinąją registraciją arba pro forma narystę tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jei tokia registracija ar narystė niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo ir nesudaro jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Tokiu atveju automatinė laikinoji registracija atliekama ar pro forma narystė prasideda, kai kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai ar institucijai reikiamų dokumentų kopijas. Antra, 2006 m. gruodžio 12 d.
Antra,
dėl paslaugų vidaus rinkoje 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinai paslaugas tam tikroje valstybėje narėje teikiantiems asmenims ta valstybė narė negali nustatyti reikalavimo įsiregistruoti toje valstybėje narėje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad iš esmės reikalavimas priklausyti Rūmams galėtų būti nustatomas tik tiems ES valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse kvalifikaciją įgijusiems atestuotiems architektams, kurie būtų įsisteigę Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu minėtose valstybėse, o ne Lietuvoje įsisteigusiems atestuotiems architektams, Lietuvoje teikiantiems architekto paslaugas toks reikalavimas pagal bendrą taisyklę negali būti nustatomas, nebent būtų remiamasi minėtomis Direktyvoje 2005/36/EB ir Direktyvoje 2006/123/EB nustatytomis išimtimis. Todėl siūlytume patikslinti Projektą jo 4 straipsnio 1 dalyje atsisakant tokiems atestuotiems architektams keliamo reikalavimo būti Rūmų nariais arba Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti tokio reikalavimo nustatymą remiantis minėtų direktyvų nuostatomis. 4. Pažymime, kad nėra aišku, kuris Rūmų organas įgaliojamas priimti Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 straipsnio
priimantis Rūmų organas būtų įpareigotas (ir jeigu taip, tai kokia apimtimi) atsižvelgti į Architektų profesinio atestavimo komisijos pagal Įstatymo 11 straipsnio
straipsniu keičiamas Įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalis.
Manytume, kad Įstatymo
būti skaičiuojamas asmeniui pasinaudojus šio straipsnio 5 dalyje numatyta teise ginčyti sprendimą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. 6. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Architektų rūmų įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ nurodyta 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, yra nebegaliojanti. Ją panaikino 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Todėl siūlytume minėtą priedą pakeisti ir išdėstyti taip: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL 2013 L 354, p. 132) Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija, atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą, ir pripažįstanti vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įgytą profesinę kvalifikaciją.
2015-02-25 Nr. XIIP-2765 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvą,
kad visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai ar užsienio valstybių architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla Lietuvoje pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso architektų savivalda besirūpinančiai asociacijai – Architektų rūmams. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad
„Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas,
politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti.
Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar architekto profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija, ar yra teisinis pagrindas teigti, kad architekto vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Be to, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria joje siūloma nustatyti, jog joje įvardinti subjektai be kitų reikalavimų privalėtų būti Lietuvos Respublikoje įsteigtų Architektų rūmų nariais nedera su Paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, teisės aktuose negali būti nustatytas reikalavimas, kad asmuo, siekiantis teikti paslaugas ar paslaugų teikimo metu, būtų daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų ar asociacijų nariu. Taigi, tuo atveju, kai projekto nuostatoje paminėti asmenys jau būtų kitos valstybės narės profesinės organizacijos ar asociacijos nariais, jie neturėtų kartu būti ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos architektų asociacijos – Architektų rūmų nariais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina. 2. Projekto pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. 3. Projekto
vietomis.
Atitinkamai tikslintini ir kiti projekto straipsniai. 4. Projekto
kiekviena atskirai reglamentuotų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies papildymą nauju punktu. 5. Iš projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų nėra aišku, kokia būtų siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 15 punkto redakcija, nes nėra aišku kurį (galiojantį ar projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamą) keičiamo įstatymo
straipsnio 3 dalyje. 6. Projekto
„susirinkimas“ įrašytinas žodis „narių“. 7. Projekto
„Lietuvoje“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. 8. Projekto
Architektų profesinio atestavimo komisija „teikia išvadas Rūmams dėl architektų atestavimo, teisės pripažinimo, atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo“. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai išvadas, projekte įvardintas kaip išvadas dėl atestavimo, teisės pripažinimo (pvz., ar dėl atestatų, teisės pripažinimo dokumentų išdavimo (neišdavimo), ar kokias kitas), teiktų minėta komisija. Be to, nėra aišku, ar ši komisija teiktų išvadas ir dėl atestatų ar teisės pripažinimo dokumentų patikslinimo (pakeitimo), galiojimo sustabdymo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Architektų profesinio atestavimo komisijos išvados yra privalomos Architektų rūmams, ar jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. 10.
„dėl atestavimo ir (ar) teisės pripažinimo, kvalifikacijos atestatų ir
(ar) teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo“. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius konkrečiai sprendimus, projekte įvardintus kaip sprendimus dėl atestavimo, teisės pripažinimo (pvz., ar dėl atestatų, teisės pripažinimo dokumentų išdavimo (neišdavimo), ar kokius kitus), priimtų Architektų rūmai. Be to, nėra aišku, ar Architektų rūmai priimtų sprendimus ir dėl atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų patikslinimo (pakeitimo), galiojimo sustabdymo panaikinimo. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje tas pats asmuo įvardijamas ir kaip „atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas“, ir kaip
„architektas“. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti šias sąvokas ir
atitinkamai patikslinti ne tik minėtas nuostatas, bet ir keičiamo įstatymo 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotam asmeniui paprastai įteikiamas sprendimas, o ne jo nuorašas, todėl siūlytume tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje yra vartojamos sąvokos „atestatas“ (1, 4 dalys) ir „kvalifikacijos atestatas“ (4 dalis). Siūlytume suvienodinti šias sąvokas. 14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų plačiau reglamentuoti skundų dėl Rūmų priimto sprendimo teisėtumo išankstinio nagrinėjimo ne teismine tvarka Aplinkos ministerijoje procedūrą. 15.
nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo, nes minėta straipsnio dalis nurodo veiksmus, kuriuos Architektų rūmų taryba ar Architektų rūmų pirmininkas turėtų atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. 16. Siekiant aiškumo, tikslintina projekto 7 straipsnio 2 dalies nuoroda „Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“ įrašant projekto straipsnį, kuriame išdėstytas minėtas straipsnis. 17. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įstatymo priėmimo dienos“ reikėtų įrašyti žodžius
„įstatymo paskelbimo dienos“. 18. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje
nustatoma, kad Rūmų taryba ir Rūmų pirmininkas turi informuoti architektus apie šio įstatymo priėmimą. Svarstytina, ar tikslinga įstatyme nustatyti, kad net du Architektų rūmų organai (Taryba ir pirmininkas) turi atlikti šią funkciją. 19. Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse prieš žodį „pirmininkas“ įrašytinas žodis „Rūmų“. 20. Atsižvelgiant į tai, kad Architektų rūmų narių susirinkimą gali savo sprendimu šaukti tiek Rūmų taryba, tiek ir Rūmų pirmininkas, projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje po žodžių „Rūmų taryba ir“ įrašytinas žodis „(ar)“. 21. Projekto 7 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė. Jei nebūtų pritarta šiais pastabai, tai šiose projekto nuostatose turėtų būti tikslinama nuoroda „šio straipsnio 4 punkte“ bei formuluotė „Rūmų narių susirinkimo priimti Rūmų organų sprendimai“, kurios turinys nėra aiškus. 22. Projektą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Be to, pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė nenurodomi. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą būtina pakeisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymus, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis N.
Mušinskis N. Azguridienė