projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra yra labai nepalanki žalio pieno gamintojams, tai yra jo pardavėjams: pieno gamintojai yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, žalio pieno gamintojų ir pardavėjų kooperatyvai veikia atskirai, nėra įkurtų gamintojų organizacijų, o pieno perdirbimo sektoriuje – susiformavusi ryški oligopolinė struktūra, pagrindinės 5 pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 93 proc. viso Lietuvoje perdirbamo žalio pieno. Pieno gamintojai neturi jiems priklausančių pieno perdirbimo įmonių ir patys realizuoti pagaminto pieno didžia dalimi neturi galimybių, todėl esant krizinei situacijai pieno sektoriuje ir krentant pieno gaminių kainoms tarptautinėse rinkose, jie yra priversti sutikti su pieno perdirbimo įmonių primetamomis žalio pieno pirkimo sąlygomis. Pieno gamintojų situaciją apsunkina ir žalio pieno kaip produkto pobūdis: pienas yra greitai gendantis produktas ir negali būti sandėliuojamas. Dėl šių priežasčių žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartiniuose santykiuose būtina užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir jo pardavėjų interesų pusiausvyrą ir nesant valstybės nustatyto nesąžiningų veiksmų draudimo bei apibrėžtų nesąžiningų veiksmų rūšių žalio pieno gamintojų ir pardavėjų interesai tampa neapginti. Be to, pasitaiko atvejų, kad žalio pieno pirkėjai, turėdami dominuojančią galią rinkoje, atsisako pirkti žalią pieną iš kooperatinių įmonių statusą turinčių ūkio subjektų – pieno pardavėjų, tuo tarpu žalią pieną importuoja iš kaimyninių valstybių, arba kooperatinėms įmonėms taiko mažesnes žalio pieno kainas negu atskiram žalio pieno pardavėjui, kuris parduoda ženkliai mažesnį pieno kiekį.
Tokiu būdu žalio pirkėjai pažeidžia konkurencijos sąlygas. Skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas atskiriems ūkio subjektams neleidžia plėtotis kooperacijai pieno sektoriuje. 2013 metais 25 proc. viso Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse perdirbto pieno sudarė importuotas pienas. Lietuvoje pieno gaminių vartotojai vertina lietuviškus pieno gaminius, tačiau net ketvirtis visų Lietuvoje pagamintų pieno gaminių yra pagaminami ne iš lietuviško pieno. Todėl siekiant geriau tenkinti vartotojų poreikius ir juos informuoti, reikėtų siekti, kad pirmiausia į Lietuvos rinką būtų tiekiami iš lietuviško pieno pagaminti pieno gaminiai ir vartotojai būtų informuoti apie žalio pieno, iš kurio pagaminti pieno gaminiai, kilmės šalį. Rusijos Federacijai paskelbus pieno gaminių importo draudimą bei krentant pieno gaminių kainoms pasaulinėje rinkoje, pieno perdirbėjų patiriami nuostoliai buvo perkelti ant pieno gamintojų pečių. Dėl Rusijos embargo poveikio, 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. bazinių rodiklių (3,4 proc. riebumo ir 3,0 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina sumažėjo 19 proc., vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina – 12,6 proc. Per 2014 metus vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 30,5 proc. Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, vidutinės pieno gaminių kainos per metus sumažėjo 12,1 proc.: pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, pardavimo kainos iš įmonių per 2014 m. sumažėjo 8,1 proc., pieno gaminių, parduodamų ne Lietuvos rinkoje, – 15,4 proc. Praėjusiais metais mažmeninės pieno gaminių kainos ženkliai nekito.
Žalio pieno rinkoje dažnai atsiranda šie nesąžiningi žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų veiksmai: · pieno pirkėjai nesilaikė žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų informavimo apie pieno pirkimo kainos pakeitimus terminų (kartais pieno gamintojai apie pasikeitusias kainas buvo informuojami likus vienai ar kelioms dienoms iki prasidedant naujam atsiskaitymo laikotarpiui); · dažnai pasitaiko atvejų, kad prasidėjus einamajam atsiskaitymo laikotarpiui pieno pardavėjai nežino, kokią kainą už parduodamą pieną gaus tą einamąjį laikotarpį; · žalio pieno pardavėjai ir jo pirkėjai nesilaiko sutartyje numatytų pardavimo kiekių ar kitų sąlygų, apie sutarties sąlygų keitimą per nustatytą laiką neinformuoja kitos sutarties šalies; · pieno supirkimo kainų kritimas neįtakojo pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje mažmeninės prekybos tinklams, kainų; · žalio pieno pirkėjai kooperatinėms pieno supirkimo įmonėms taiko diskriminacines sąlygas; · pieno pirkėjams, mokant skirtingas kainas atskiriems pieno pardavėjams, priskirtiems tai pačiai pieno pardavėjų grupei pagal parduodamą pieno kiekį, už tą pačią parduodamo pieno kokybę, sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. Analizuojant pieno gaminių rinkos situaciją, matyti, kad mažmeninės kainos išlieka sąlyginai stabilios net ir mažėjant didmeninėms pieno gaminių kainoms. Mažmeninės prekybos grandyje įžvelgiamas ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningas veiksmas, kuomet jie patys turi naudos iš didmeninių kainų mažėjimo ir ši nauda nepasiekia pieno gaminių vartotojų. Lietuvoje, kur vartotojų perkamoji galia sąlyginai nedidelė, o mažmeninės kainos siekia 92 proc. ES mažmeninių kainų lygio, prekybinių antkainių ribojimas būtiniausiems pieno gaminiams sudarytų palankesnes sąlygas vartotojams daugiau vartoti pieno gaminių. Pieno supirkimo, įmonių kainų ir mažmeninių kainų pokyčiai 2014 m.
Sausis Balandis Liepa Spalis Lapkritis Gruodis Palyginimas (gruodžio ar lapkričio mėn. kainos su sausio mėn.) I. Žalio pieno pirkimo kaina Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t 1259 1128900841874 868 -31% II. Įmonių kainos II.1. Kainos vidaus rinkai Lt/kg Geriamojo pieno kaina 1,59 1,60 1,55 1,47 1,50 1,44 -9% Sviesto kaina 16,5 16,1 16,1 15,7 15,4 15,23 -8% Tilsit sūrio kaina 15,18 15,21 14,87 13,75 14,08 13,41 -12% II.2. Eksporto kainos Lt/kg Lieso pieno milteliai 11,23 10,71 9,46 7,62 7,06 6,80 -39% Sviestas 14,93 13,28 13,07 11,62 12,59 15,11 1% Brandinti sūriai 14,94 14,22 13,96 11,82 12,25 12,97 -13% III. Mažmeninės kainos Lt/kg Geriamojo pieno kaina 2,71 2,54 2,47 2,44 2,43 2,41 -11% Sviesto kaina 25,15 25,07 25,10 25,11 25,18 25,13 0% Tilsit sūrio kaina 25,32 25,52 25,46 25,72 25,70 25,63 1% Šis parengtas Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas leistų užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų teisėtų interesų pusiausvyrą, apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą, geriau informuoti Lietuvos pieno gaminių vartotojus apie pieno gaminių kilmę, apriboti ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą iš pieno gaminių didmeninių kainų mažėjimo. Įstatymo projekto tikslai – nustatyti:
1) ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų, perkant–parduodant žalią pieną iš žalio pieno pardavėjų, draudimą, 2) nesąžiningų veiksmų perkant-parduodant žalią pieną rūšis;
3) tam tikrus reikalavimus Lietuvoje pagamintiems ir tiekiamiems į Lietuvos rinką pieno gaminiams;
4) prekybinių antkainių ribą būtiniausiems pieno gaminiams;
5) institucijas, atsakingas už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą;
6) atsakomybę už įstatymo pažeidimus. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai; Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Santykius tarp žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų Lietuvos Respublikoje reglamentuoja žemiau išvardinti teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris apibrėžia sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Jis nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, nustato komercinę praktiką, kuri laikoma nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu. Tačiau šiame įstatyme nesąžiningi veiksmai apima tik veiksmus, susijusius su mokėjimo diena ar terminu, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma ir išieškojimo išlaidų kompensavimu. O parengtas įstatymo projektas nustato nesąžiningus veiksmus, susijusius su kainos nustatymu, kainos diferencijavimu, informavimu apie kainos keitimą. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Jis apibrėžia konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato ūkio subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Kadangi Lietuvos pieno sektoriuje pieno perdirbėjai yra dominuojančią galią turintys rinkos dalyviai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir įvardinti draudžiami veiksmai. Vienas iš draudžiamų veiksmų (7 straipsnyje 3 veiksmas) yra „panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas“.
Šiame parengtame įstatymo projekte jis yra detalizuojamas ir aprašomas kaip nesąžiningas veiksmas, kai draudžiama žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse pieno pardavėjams, priklausantiems tai pačiai pieno pardavėjų grupei pagal parduodamą pieno kiekį, nustatyti skirtingą (diskriminacinę) žalio pieno pirkimo kainą už tą pačią žalio pieno kokybę. Lietuvoje žalio pieno pirkėjai pieno pardavėjus suskirsto į grupes, pagal parduodamo pieno kiekį per dieną. Šiame įstatymo projekte yra nustatomos septynios žalio pieno pardavėjų grupės. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 3 skirsnis apibūdina sutartinius santykius pieno ir pieno produktų sektoriuje. Šiame skirsnyje nustatyta pieno pirkimo –pardavimo sutarties būtinosios dalys bei nurodyta, kad pieno gamintojai, pieno pirkėjai ir jo pardavėjai dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derasi laisvai. Šiame parengtame įstatymo projekte išlaikomos šio reglamento nuostatos, kad pieno pirkėjas ir jo pardavėjas derasi laisvai, tačiau kartu sudaromos visiems pieno pardavėjams lygios konkurencijos sąlygos. Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ 3 priede yra patvirtinta rekomenduojama pieno pirkimo–pardavimo sutarties forma, kuri žalio pieno pirkėjams ir žalio pieno pardavėjams nėra privaloma.
Pieno pirkimo–pardavimo sutartyje turėtų būti numatyti įsipareigojimai informuoti apie siūlomus pieno kainų pakeitimus ne vėliau kaip pagal tarpusavyje tarp pieno pirkėjo ir jo pardavėjo sutartą terminą. Kadangi informavimo terminas nėra tiksliai nustatytas teisės aktu, tai pieno pirkėjai ir jo pardavėjai piktnaudžiauja ir nesilaiko sutartų informavimo terminų. Šiuo įstatymo projektu nustatomas informavimo terminas, kuris yra lygus 30 kalendorinių dienų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad: · žalio pieno pirkėjas, pirkdamas žalią pieną iš jo pardavėjo, tai pačiai pieno pardavėjų grupei priskiriamam pieno pardavėjui, už tos pačios kokybės pasiūlytą žalią pieną privalo mokėti vienodo dydžio kainą; · žalio pieno pirkėjas ar pardavėjas, siekdamas pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį, privalo ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu informuoti kitą sutarties šalį; · tarp ūkio subjektų, esant sudarytai žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarčiai, žalio pieno pirkėjas, užimantis dominuojančią padėtį rinkoje, mažinantis žalio pieno supirkimo kainą daugiau negu 3 procentiniais punktais, privalo pateikti Konkurencijos Tarybai kainos mažinimo pagrindimą; · žalio pieno pirkėjas negali pirkti žalio pieno iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; · Lietuvos pieno perdirbimo įmonės negali tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio pieno pirkto kitose valstybėse; · pieno gaminių pardavėjas negali taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams (geriamam pienui, kefyrui, varškei, grietinei). Įgyvendinus šias siūlomas įstatymo nuostatas pieno pardavėjų ir jo pirkėjų santykiai būtų detaliau reglamentuoti dėl kainos dydžio nustatymo pieno pardavėjų grupėms, informavimo apie kainų keitimą, dėl pagrįsto kainos keitimo. Tikimasi, kad tai įneš daugiau pasitikėjimo tarp pieno gamintojų, jo pirkėjų ir pardavėjų, bus sustiprintos pieno pardavėjų galios rinkoje, užtikrinta interesų tarp žalio pieno pirkėjų ar jo pardavėjų pusiausvyra.
Pieno gaminių ženklinimo reikalavimai ir prekybinių antkainių reguliavimas mažmeninėje prekyboje duos naudą pieno gaminių vartotojams ir leis teisingiau atspindėti žalio pieno kainos pokyčius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Žalio pieno pardavėjai bus detaliau informuojami apie žalio pieno kainos pokyčius, veiksnius, lemiančius šiuos pokyčius, padidės pasitikėjimas tarp pieno gamintojų, jo pirkėjų ir pardavėjų, bus užtikrintas didesnis rinkos skaidrumas. Žalio pieno gamintojai galės geriau planuoti savo veiklos perspektyvas. Pažymėtina, kad padidės administracinė našta pieno supirkėjams, užimantiems dominuojančią padėtį rinkoje, bei administruojančioms institucijoms. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. Žalio pieno pirkėjams ir pardavėjams verslo sąlygos pagerės, nes jie turės daugiau informacijos apie pokyčius žalio pieno rinkoje, galės geriau numatyti veiklos perspektyvas. Sustiprinus žalio pieno pardavėjų galias rinkoje, jie įgaus daugiau pasitikėjimo rinka. Žalio pieno pirkėjams, pardavėjams ir ūkio subjektams, parduodantiems pieno gaminius, bus numatyta atsakomybė dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.
Pieno pirkėjai, užimantys dominuojančią padėtį rinkoje, susidurs su papildoma administracine našta, nes apie žalio pieno supirkimo kainos mažinimą daugiau negu 3 procentiniais punktais privalės pateikti Konkurencijos Tarybai kainos mažinimo pagrindimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir ES teisės aktams. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seime priėmus šį Įstatymą, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba turės priimti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Baltraitienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-02-19 Nr. XIIP-2764 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ
Išnagrinėję 2015 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2764 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl diferencijuoto ūkinės veiklos sričių teisinio reglamentavimo Visų pirma norėtume pažymėti, kad Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti pieno ir pieno gaminių rinkos probleminiai aspektai, mūsų nuomone, nesukuria pagrindo teisinėmis priemonėmis, inter alia priimant specialų įstatymą, reglamentuoti šią ūkio sritį skirtingai nei kitas ūkio sritis. Tam, kad būtų galima diferencijuotai reguliuoti atitinkamą ūkio sritį, nustatyti ypatingą teisinį reguliavimą ūkio sritis turėtų pasižymėti specifiškumu, į kurį neatsižvelgus gali būti pažeistos kitos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra patvirtinęs, kad diferencijuotas ūkio srities reguliavimas yra pagrįstas šiose ypatingose ūkinės veiklos srityse: bankų veiklos ir finansinių paslaugų rinka[1], alkoholio rinka[2], farmacijos rinka[3] ir kitos. Šių sričių specifiškumas yra grindžiamas ūkinės veiklos sąsajomis su kitomis konstitucinėmis vertybėmis (visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, vartotojų teisių apsauga).
Taigi, manytina, kad kartu su Projektu turėtų būti pateikiami motyvai, pagrindžiantys poreikį pripažinti pieno ir pieno gaminių rinką ypatinga ūkio sritimi Lietuvos Respublikoje, ir pateiktas vertinimas, ar šios ūkio srities diferencijavimas kitų ūkio, ypatingai žemės ūkio, sričių atžvilgiu gali būti pateisinamas siekiant apsaugoti kitas asmenų konstitucines teises ir laisves. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsniu žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje[4], vertindamas žemės ūkio srities (cukraus ūkio) diferencijuoto teisinio reguliavimo klausimą, taip pat, yra patvirtinęs, kad formuoti ir vykdyti valstybės politiką atitinkamos ūkio srities klausimais ir pasirinkti jos vykdymo priemones ir metodus yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Taigi manytume, kad dėl nagrinėjamo Projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį. Dėl draudimo tiekti kitose valstybėse narėse pagamintą pieną ir pieno gaminius į Lietuvos rinką Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu žalio pieno pirkėjams nustatomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas, o 3 straipsnio 4 dalimi pieno perdirbimo įmonėms nustatomas draudimas tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Kitaip tariant, Projekto nuostatomis ribojamas minėtų prekių pateikimas į Lietuvos Respublikos rinką, pagal prekių kilmės valstybės požymį.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtomis Projekto nuostatomis nustatomi kiekybiniai prekių importo apribojimai iš kitų valstybių ir nedetalizuojama, ar draudimas taikomas tik trečiųjų valstybių atžvilgiu, ar visų valstybių, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares, atžvilgiu, remiantis pasirinkta bendra valstybės formuluote, manytina, kad šiomis nuostatomis siekiama riboti prekių importą taip pat ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Esant šioms aplinkybėms Projekto 3 straipsnio
Sąjungos teisei. Laisvo prekių judėjimo suvaržymai yra draudžiami remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 ir 35 straipsniais. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[5], kiekybiniais apribojimais laikomos visos priemonės, kurių poveikis yra visiškas arba dalinis prekių importo, eksporto ar tranzito suvaržymas. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 straipsnio 4 dalimi nustatomi pieno ir pieno gaminių tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką draudimai vertintini kaip kiekybiniai prekių importo apribojimai. Kiekybiniai importo apribojimai gali būti pateisinti tik remiantis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.
Tačiau atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių tikslą – teikti pardavimų pirmenybę prekėms pagal kilmę, kitaip tariant, skatinti nacionalinių prekių pardavimus, o taip pat atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių poveikį – valstybių narių tarpusavio prekybos ribojimas, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis siūlomi kiekybiniai importo apribojimai negali būti pateisinti minėtais pagrindais. Remdamiesi minėtais argumentais, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka SESV 34 straipsnio. Dėl draudimo žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą žalio pieno supirkimo kainą Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti draudimą žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą pieno pardavėjams, jeigu pastarieji priklauso vienai pardavėjų grupei (pagal parduodamo pieno kiekį) ir parduoda nustatytos kokybės žalią pieną. Taigi nustatomi du požymiai, kuriais remiantis žalio pieno pirkėjas gali vykdyti kainodaros politiką. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 pažymima, kad laisvos derybos taikomos ir pieno kainos nustatymui.
Šio reglamento 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje yra nurodyta, kad žaliavos pristatymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį. Šia nuostata pasiūlomi pavyzdiniai pieno kainos apskaičiavimui svarbūs veiksniai, tačiau taip pat leidžiama laisvai derėtis dėl kitų rinkos pokyčius atspindinčių rinkos rodiklių, kurie gali turėti įtakos galutinei pieno kainai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto 3 straipsnio 3 dalimi nustatomi pieno pardavėjų ir pirkėjų derybinių galių ribojimai, atsižvelgiant tik į minėtus du požymius, yra proporcingi. Manytina, kad ribojant prekybos pienu sandorių šalių derybines galias iškyla rizika, jog tam tikrais atvejais pieno pardavėjai bus diskriminuojami. Primename, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo jurisprudencija[6], diskriminacijos atvejais laikytini taip pat ir tie atvejai, kuomet esant skirtingoms aplinkybėms subjektai vertinami vienodai. Taigi, Projektu nustačius tik du požymius, į kuriuos galima atsižvelgti vykdant kainodarą, galimi atvejai kuomet objektyviai skirtinguose aplinkybėse esantiems vienos grupės pieno pardavėjams nebūtų galimybės taikyti skirtingos kainodaros, t.y. jie būtų diskriminuojami (pavyzdžiui, vienos grupės pieno pardavėjas parduoda ekologišką žalią pieną). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomas draudimas žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą vienos grupės pieno pardavėjams, ypač atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 5 punkte nurodytą žalio pieno pardavėjų grupės apibrėžimą ir jame nustatytus kainų nustatymo požymius, neproporcingai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą.
Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu Projekto pasiūlymu ribojama asmenų ūkinės veiklos laisvė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje įtvirtintas asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija[7], šis principas, be kita ko, turėtų būti suprantamas, kaip suteikiantis teisę laisvai pasirinkti verslą, sudarinėti sutartis, o taip pat teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Taigi, siūlymas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę bei sutarčių sudarymo laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė. Todėl privalu išsamiai aiškinamajame rašte pagrįsti tokio ribojimo būtinumą, pagrįsti, kokias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes siekiama apsaugoti, pagrįsti, ar tokiu ribojimu nebus paneigta teisė užsiimti atitinkama ūkine veikla iš esmės, o taip pat įvertinti, ar yra laikomasi proporcingumo principo. Dėl draudimo pieno gaminių pardavėjui taikyti didesnį negu 10 procentų antkainį Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams. Manytume, kad šis pasiūlymas taip pat kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui. Ketinimas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė.
Kartu norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostata siūloma apriboti prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams, nepaisant tokių produktų kilmės. Kitaip tariant, kainodaros laisvė būtų ribojama ir tais atvejais, kai Lietuvoje realizuojami pieno gaminiai, pagaminti kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami ne tik anksčiau minėti kiekybiniai importo apribojimai, tačiau taip pat visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Teisingumo Teismo praktika[8], toks lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas taikomas visiems valstybių narių apribojimams, galintiems tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais pieno gaminių antkainiui papildomai gali turėti įtaką tokie specifiniai veiksniai kaip didesnės transportavimo sąnaudos, trumpesnis produkcijos realizavimo laikotarpis, sezoniškumas ir pan. (jeigu šios sąnaudos nėra įtrauktos į prekių kainą). Taigi, minėtais atvejais antkainio reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš ES valstybių narių įvežamiems produktams kadangi dėl tokių produktų patiriami papildomi su atvežimu į Lietuvą susiję kaštai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teisės nustatyti antkainį ribojimas, taip pat prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, nekliudys tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje. Papildomai norėtume pastebėti, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomas didžiausias leistinas prekybinis antkainis turėtų būti apskaičiuojamas pagal pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainas.
Tačiau neaišku, kaip bus užtikrinamas antkainių reguliavimas praktikoje, kadangi tokiu atveju pieno gaminių pardavėjai turėtų skelbti pieno gaminių įsigijimo kainas (tai ribotų ūkio subjektų teises pirkimo-pardavimo sutartyse apibrėžti konfidencialumo sąlygas ir pan.). Be to, remiantis Projekto nuostatomis nėra aišku, kaip informacija apie pieno gaminių įsigijimo kainą būtų gaunama, ypač tais atvejais, kai pieno gaminiai būtų perkami pagal prekybos grandinės principą (pieno perdirbimo įmonė – kitos valstybės narės pieno gaminių pardavėjas (arba tarpininkas) – Lietuvos pieno gaminių pardavėjas) iš kitų valstybių narių ūkio subjektų. Dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų pieno ir pieno gaminių ūkio probleminių aspektų ir priemonių Projekto tikslams pasiekti tinkamumo ir proporcingumo Projekto aiškinamajame rašte tiksliai identifikuotas vienas svarbiausių žalio pieno ir pieno gaminių ūkio probleminių aspektų. Be kita ko nurodoma, kad pieno gamintojai yra nekooperuoti, veikia atskirai, nėra pakankamai pieno gamintojus atstovaujančių organizacijų. Visi šie veiksniai silpnina pieno gamintojų derybines galias derantis su pieno supirkėjais dėl produkcijos supirkimo kainos. Norėtume pastebėti, kad derybines galias stiprinti būtų galima ir netaikant vidaus rinką varžančių valstybės tiesioginio reguliavimo priemonių. Būtent aktyvesnis pieno gamintojų kooperavimas ir efektyvus atstovavimas, mūsų nuomone, galėtų prisidėti prie pieno gamintojų interesų užtikrinimo. Šios nuomonės laikomės, kadangi minėta priemonė yra akcentuojama ir siūloma Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 konstatuojamosiose dalyse pažymima, kad siekiant užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taip užtikrinant deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su perdirbimo įmonėmis. Šiems tikslams pasiekti siūloma valstybėms narėms numatyti priemones dėl gamintojų organizacijų, kurias sudaro pieno sektoriaus ūkininkai, ar jų asociacijų kolektyvų galimybių derėtis su pieninėmis dėl visai jų narių žalio pieno produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių sąlygų, įskaitant kainas. Pienininkyste besiverčiančių ūkininkų galimybių stiprinimas
kainos, laikytinas pagrindiniu tinkamu instrumentu reguliuojant pieno rinką. Šios nuomonės laikomės atsižvelgdami, be kita ko, į Europos Komisijos atliktų studijų rezultatus ir valstybių narių ekspertinių grupių pateiktas išvadas dėl pieno rinkos sąlygų gerinimo[9]. Atitinkamai, siūlytume, apsvarstyti įvairias pieno gamintojų atstovavimo aprėpties ir kokybės gerinimo priemones. Tinkamomis priemonėmis taip pat laikytinos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatose numatytos tipinės žalio pieno tiekimo sutarčių sąlygos. Atitinkamai vertinant Projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemones, pažymėtina, kad jomis detalizuojamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013
prisidedama prie sutarčių laikymosi užtikrinimo ir sąžiningos verslo praktikos. Tačiau kelia abejonių šių priemonių užtikrinimo mechanizmo, įtvirtinto Projekto
konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, Konkurencijos Tarybos kompetencijos sričiai priklauso nagrinėti sutarčių sąlygų pažeidimo atvejus.
Dėl Projekto nuostatomis apibrėžiamų nesąžiningų veiksmų ir jų kontrolės mechanizmo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto nuostatomis siekiama spręsti nesąžiningos konkurencijos praktiką žalio pieno ir pieno gaminių ūkio srityje. Pažymėtina, kad sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje gina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, o šio įstatymo nuostatose yra apibrėžiami konkurenciją ribojantys ir nesąžiningos konkurencijos atvejai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas specialus įstatymas, pagal reguliavimo dalyką, dubliuoja arba nustato skirtingas konkurencijos priežiūros taisykles, manytume, kad būtų tikslinga teikti Projektą Vyriausybės (atitinkamai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip konkurencijos politiką formuojančios institucijos) ir Konkurencijos Tarybos išvadoms gauti. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žiūrėti Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą; [2] Žiūrėti Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą; [3] Žiūrėti Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą; [4] Žiūrėti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą; [5] Žiūrėti Teisingumo Teismo sprendimą byloje Geddo,
[6] Žiūrėti Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Austriją,
[7] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimas, 1999 m. spalio 6 d. nutarimas, [8] Žiūrėti Teisingumo Teismo sprendimą byloje Dassonville, C-8/74, EU:C:1974:82; [9]Europos Komisijos pieno sektoriaus stabilumo didinimo priemonės http://europa.eu/rapid/press-release_IP-10-1691_lt.htm; http://ec.europa.eu/agriculture/markets/milk/hlg/sum_hlg_lt.pdf;
2015-03-03 Nr. XIIP-2764 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti ūkio subjektų,
perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus, jų draudimą bei atsakomybę už tokių draudimų nesilaikymą. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas dėl kai kurių ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimo nuostatų galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Taip pat pažymėtina, jog minėtos projekto nuostatos bei projekto 5 straipsnis neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo. 1.1.
pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; o projekto 3 straipsnio 5 dalyje pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, t. y. iš esmės laisvai nustatyti kainą, bei siūloma drausti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) manytina, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Minėtais projekte dėstomais siūlymais ne tik draudžiama susitarti dėl vienos iš sutarties sąlygų (kainos), tačiau apskritai atimama teisė savarankiškai nuspręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti - įtvirtinamas draudimas iš kitų valstybių tiekėjų įsigytų žaliavų pagamintą produkciją realizuoti Lietuvoje, taigi siekiant veikti Lietuvos rinkoje tampa privalomas konkrečių, o ne pasirinktų sutarčių sudarymas.
Taigi aptariamomis projekto nuostatomis paneigiama galimybė pasirinkti kitą sutarties šalį bei galimybė pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Konstitucijos
nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, atitinkamai manytina, jog aptartos nuostatos taip pat galimai prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio
to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t. y. toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar siūlomas prekybos antkainių, kaip vienos iš rinkos kainos sudedamųjų dalių, reguliavimo metodas tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Todėl įstatymo taikymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt. 1.2.
projektu siūlomas nuostatas ne tik siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę, tačiau projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlant nustatyti pieno gaminių pardavėjams galimą taikyti ne didesnį kaip 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, taikant apribojimus siūloma išskirti tam tikrus subjektus (pieno gaminių pardavėjus), dėl kurių išskyrimo svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio
vadovaujantis siūloma išskirti pieno gaminių pardavėjus iš kitų maisto gaminių pardavėjų ir ar toks išskyrimas galėtų būti laikomas objektyviai pagrįstu. 1.3. Trečia, projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, draudžianti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) kartu su šio straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą (kiek tai susiję su prekių importu iš Europos Sąjungos valstybių narių). Aptariamomis projekto nuostatomis pažeidžiamas ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 11 straipsnis, draudžiantis kiekybinius importo apribojimus tarp valstybių narių ir Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos bei Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų Sąjungos etapo įgyvendinimo.
Šiame kontekste pažymėtina, jog projekto 5 straipsnio nuostata, kad Lietuvos perdirbimo įmonių pagaminti pieno gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno, t. y. reikalavimas nurodyti produkto kilmę, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1], laikytinas lygiaverčio poveikio priemone pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį, taigi projektu teikiamas siūlymas taip pat pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas tobulintinas atsižvelgus į tai, kad jame dėstoma nuostata gali būti suprantama dvejopai – kad įstatymas nustato reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie tiekiami į Lietuvos rinką arba kad įstatymas nustato: a) reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, b) reikalavimus tiekiamiems į Lietuvos rinką pieno gaminiams. 3. Siekiant teisinio nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad sandoris dėl žalio pieno reiškia žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį, projekto 1 straipsnio 2 dalis atitinkamai tikslintina. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes rašant kitų įstatymų pavadinimus pirmą kartą rašytinas oficialus pavadinimas, o kitose projekto nuostatose gali būti rašomas trumpesnis pavadinimas (be „Lietuvos Respublikos“). Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 ir 8 dalims. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj jungtukų „ir/ar“ dėtinas kablelis. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kas laikytina „tomis pačiomis sąlygomis“. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinamos projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos.
Pastebėtina, jog žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartys su skirtingais žalio pieno pardavėjais gali būti sudaromos skirtingu laikotarpiu – tiek metų laiko, tiek ekonominio laikotarpio prasme – bei skirtingos trukmės ir pan., kas gali turėti tiesioginės įtakos kainai. Be to, esant ypatingoms situacijoms, kaina gali smarkiai padidėti arba sumažėti – pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių praradus pieno pardavėją greitai siekiant surasti naują. 7. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata galėtų būti įgyvendinama praktikoje – kaip ir kam žalio pieno pardavėjai turėtų siūlyti žalio pieno pardavimui; jei siūlytų, tai ar toks siūlymas apsiribotų žalio pieno pirkėju, su kuriuo žalio pieno pardavėjas jau yra sudaręs žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį; jei nebūtų siūloma visiems žalio pieno pirkėjams, kaip būtų užtikrinta, kad jie sužinotų, jog dar ne visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas yra supirktas. 8. Projekto 3 straipsnio 4 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad gali susidaryti situacija, kai bus supirktas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas. Tokiu atveju Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą galės pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ir aptariamu atveju galiotų draudimas dėl pieno gaminių tiekimo į Lietuvos rinką. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 9. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti 10 procentų maksimalus prekybinis antkainis apibrėžiamas kaip skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM.
Pastebėtina, jog iš kitų projekto nuostatų bei kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl buvo pasirinktas būtent 10 procentų dydis – ar buvo įvertintos sandėliavimo, krovos, pervežimo išlaidos, galimi nuostoliai dėl neparduotų likučių ir pan. 10. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba privalo nagrinėdama galimai nesąžiningą žalio pieno pirkimo-pardavimo veiklą, kreiptis dėl išvados į valstybės institucijas. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku nei kokia išvada, nei kokios valstybės institucijos šiuo atveju turimos mintyje. 11. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas nurodant subjektą, priėmusį nutarimą. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, o pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 14 straipsnį Konkurencijos taryba atlieka šio įstatymo stebėseną ir kiekvienais metais teikia stebėsenos pažymą, kurioje be kita ko nurodomi pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė -Akimovienė [1] Bendrąją lygiaverčio poveikio priemonių sąvoką suformulavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Dasson ville byloje Nr. C-8/74 „visos valstybių narių įvestos prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Bendrijoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis“.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius A. Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius R. Krasuckis, Seimo kanceliarijos Seimo kanclerio biuro patarėja A. Dulevičiūtė-Akimovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus, jų draudimą bei atsakomybę už tokių draudimų nesilaikymą.
Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas dėl kai kurių ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimo nuostatų galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Taip pat pažymėtina, jog minėtos projekto nuostatos bei projekto 5 straipsnis neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo. 1.1. Pirma, projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; o projekto 3 straipsnio 5 dalyje pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM.
Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, t. y. iš esmės laisvai nustatyti kainą, bei siūloma drausti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) manytina, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Minėtais projekte dėstomais siūlymais ne tik draudžiama susitarti dėl vienos iš sutarties sąlygų (kainos), tačiau apskritai atimama teisė savarankiškai nuspręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti - įtvirtinamas draudimas iš kitų valstybių tiekėjų įsigytų žaliavų pagamintą produkciją realizuoti Lietuvoje, taigi siekiant veikti Lietuvos rinkoje tampa privalomas konkrečių, o ne pasirinktų sutarčių sudarymas.
Taigi aptariamomis projekto nuostatomis paneigiama galimybė pasirinkti kitą sutarties šalį bei galimybė pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Konstitucijos
nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos
galimai prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t. y. toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar siūlomas prekybos antkainių, kaip vienos iš rinkos kainos sudedamųjų dalių, reguliavimo metodas tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Todėl įstatymo taikymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt. 1.2.
1.2. Antra, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal aptartas projektu siūlomas nuostatas ne tik siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę, tačiau projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlant nustatyti pieno gaminių pardavėjams galimą taikyti ne didesnį kaip 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, taikant apribojimus siūloma išskirti tam tikrus subjektus (pieno gaminių pardavėjus), dėl kurių išskyrimo svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, kokiais motyvais vadovaujantis siūloma išskirti pieno gaminių pardavėjus iš kitų maisto gaminių pardavėjų ir ar toks išskyrimas galėtų būti laikomas objektyviai pagrįstu. 1.3. Trečia, projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, draudžianti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) kartu su šio straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą (kiek tai susiję su prekių importu iš Europos Sąjungos valstybių narių). Aptariamomis projekto nuostatomis pažeidžiamas ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 11 straipsnis, draudžiantis kiekybinius importo apribojimus tarp valstybių narių ir Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos bei Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų Sąjungos etapo įgyvendinimo.
Šiame kontekste pažymėtina, jog projekto 5 straipsnio nuostata, kad Lietuvos perdirbimo įmonių pagaminti pieno gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno, t. y. reikalavimas nurodyti produkto kilmę, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1], laikytinas lygiaverčio poveikio priemone pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį, taigi projektu teikiamas siūlymas taip pat pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą. Nepritarti Pažymėtina, kad konstitucinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, yra glaudžiai susijusios su kitomis konstitucinėmis vertybėmis (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas), inter alia vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Komiteto nariai, atsižvelgdami į tai, kad Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybė gina vartotojo interesus, t. y. vartotojų interesų gynyba taip pat yra konstitucinė vertybė, nusprendė, kad projekto nuostatos, suponuojančios vartotojų teisių apsaugą, yra konstitucinė vertybė, pateisinanti siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą. 3.
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai, kuriais siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalis, kuria siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; projekto 3 straipsnio 5 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams. 4. Balsavimo rezultatai: 4 – „už“, 1 – „prieš“ (1 balsavime nedalyvavo). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka, Konkurencijos tarybos narys, pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Šarūnas Narbutas ir Edita Kriščiunienė, Europos teisės departamento atstovas Karolis Dieninis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir šio instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas, Žemės ūkio ministerijos atstovai – Modestas Vožnevičius, Rūta Savickienė, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus, jų draudimą bei atsakomybę už tokių draudimų nesilaikymą. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas dėl kai kurių ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimo nuostatų galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Taip pat pažymėtina, jog minėtos projekto nuostatos bei projekto 5 straipsnis neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo. Nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Pirma, projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; o projekto 3 straipsnio 5 dalyje pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, t. y. iš esmės laisvai nustatyti kainą, bei siūloma drausti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) manytina, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Minėtais projekte dėstomais siūlymais ne tik draudžiama susitarti dėl vienos iš sutarties sąlygų (kainos), tačiau apskritai atimama teisė savarankiškai nuspręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti - įtvirtinamas draudimas iš kitų valstybių tiekėjų įsigytų žaliavų pagamintą produkciją realizuoti Lietuvoje, taigi siekiant veikti Lietuvos rinkoje tampa privalomas konkrečių, o ne pasirinktų sutarčių sudarymas.
Taigi aptariamomis projekto nuostatomis paneigiama galimybė pasirinkti kitą sutarties šalį bei galimybė pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, atitinkamai manytina, jog aptartos nuostatos taip pat galimai prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t. y. toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar siūlomas prekybos antkainių, kaip vienos iš rinkos kainos sudedamųjų dalių, reguliavimo metodas tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Todėl įstatymo taikymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt.
Pritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą:
„1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno kainą;“ Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas“;
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)35
atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal aptartas projektu siūlomas nuostatas ne tik siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę, tačiau projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlant nustatyti pieno gaminių pardavėjams galimą taikyti ne didesnį kaip 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, taikant apribojimus siūloma išskirti tam tikrus subjektus (pieno gaminių pardavėjus), dėl kurių išskyrimo svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, kokiais motyvais vadovaujantis siūloma išskirti pieno gaminių pardavėjus iš kitų maisto gaminių pardavėjų ir ar toks išskyrimas galėtų būti laikomas objektyviai pagrįstu. Pritarti Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, draudžianti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) kartu su šio straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą (kiek tai susiję su prekių importu iš Europos Sąjungos valstybių narių). Aptariamomis projekto nuostatomis pažeidžiamas ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 11 straipsnis, draudžiantis kiekybinius importo apribojimus tarp valstybių narių ir Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos bei Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų Sąjungos etapo įgyvendinimo.
Šiame kontekste pažymėtina, jog projekto 5 straipsnio nuostata, kad Lietuvos perdirbimo įmonių pagaminti pieno gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno, t. y. reikalavimas nurodyti produkto kilmę, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1], laikytinas lygiaverčio poveikio priemone pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį, taigi projektu teikiamas siūlymas taip pat pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas“;
Taip pat, pasiūlyti išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį: „
tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.“ Atsižvelgiant į teikiamą pastabą dėl įstatymo projekto 5 straipsnio, šis straipsnis tikslinamas:4 straipsnis. Reikalavimas nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvoje pagamintų pieno gaminių, tiekiamų į Lietuvos rinką Lietuvoje veikiančiose Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse ių pagaminti pieno gaminiai, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nurodant, kad žalio pieno kilmės šalį. pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)112 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas tobulintinas atsižvelgus į tai, kad jame dėstoma nuostata gali būti suprantama dvejopai – kad įstatymas nustato reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie tiekiami į Lietuvos rinką arba kad įstatymas nustato: a) reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, b) reikalavimus tiekiamiems į Lietuvos rinką pieno gaminiams. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktą pastabą pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) tam tikrus reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie yra tiekiami į Lietuvos rinką.“ Šis punktas reiškia, kad nustatomas privalomas pieno kilmės ženklinimas Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie yra tiekiami į Lietuvos rinką (pieno perdirbimo įmonės turėti nurodyti iš kokioje šalyje primelžto pieno yra pagaminti gaminiai). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)12
bei atsižvelgus į tai, kad sandoris dėl žalio pieno reiškia žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį, projekto 1 straipsnio 2 dalis atitinkamai tikslintina. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą bei siekiant nuoseklumo pakeisti 1 straipsnio 2 dalį: „2. Šis įstatymas taikomas iki žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir jį sudarius bei pieno gaminių gamybos ir prekybos veiklai Lietuvoje. žemės ūkio veiklai iki sandorio dėl žalio pieno sudarymo, šio sandorio sudarymo metu ir jį sudarius bei pieno gaminių gamybos ir prekybos veiklai Lietuvoje.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)21
dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes rašant kitų įstatymų pavadinimus pirmą kartą rašytinas oficialus pavadinimas, o kitose projekto nuostatose gali būti rašomas trumpesnis pavadinimas (be
„Lietuvos Respublikos“). Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 ir 8
dalims.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)22
vietoj jungtukų „ir/ar“ dėtinas kablelis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)331
dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kas laikytina „tomis pačiomis sąlygomis“. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinamos projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos. Pastebėtina, jog žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartys su skirtingais žalio pieno pardavėjais gali būti sudaromos skirtingu laikotarpiu – tiek metų laiko, tiek ekonominio laikotarpio prasme – bei skirtingos trukmės ir pan., kas gali turėti tiesioginės įtakos kainai. Be to, esant ypatingoms situacijoms, kaina gali smarkiai padidėti arba sumažėti – pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių praradus pieno pardavėją greitai siekiant surasti naują. Pritarti Šiuo atveju
„tomis pačiomis sąlygomis“ laikytina žalio pieno pristatymo žalio pieno
pirkėjui būdas (pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiai į įmonę). Atsižvelgiant į pastabą, patikslinti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą: „1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno kainą;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)332 7.
Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata galėtų būti įgyvendinama praktikoje – kaip ir kam žalio pieno pardavėjai turėtų siūlyti žalio pieno pardavimui; jei siūlytų, tai ar toks siūlymas apsiribotų žalio pieno pirkėju, su kuriuo žalio pieno pardavėjas jau yra sudaręs žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį; jei nebūtų siūloma visiems žalio pieno pirkėjams, kaip būtų užtikrinta, kad jie sužinotų, jog dar ne visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas yra supirktas. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)34
dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad gali susidaryti situacija, kai bus supirktas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas. Tokiu atveju Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą galės pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ir aptariamu atveju galiotų draudimas dėl pieno gaminių tiekimo į Lietuvos rinką.
Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį:
„ 4. Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama
tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)35
apibrėžiamas kaip skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Pastebėtina, jog iš kitų projekto nuostatų bei kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl buvo pasirinktas būtent 10 procentų dydis – ar buvo įvertintos sandėliavimo, krovos, pervežimo išlaidos, galimi nuostoliai dėl neparduotų likučių ir pan. Pritarti Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)723
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba privalo nagrinėdama galimai nesąžiningą žalio pieno pirkimo-pardavimo veiklą, kreiptis dėl išvados į valstybės institucijas. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku nei kokia išvada, nei kokios valstybės institucijos šiuo atveju turimos mintyje. Pritarti Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas išbraukiamas:
kreiptis dėl išvados į valstybės institucijas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)932
dalies 2 punktas tikslintinas nurodant subjektą, priėmusį nutarimą.
Pritarti Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų jau yra priimtas kontrolės institucijos sprendimas; nutarimas; Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)6
pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, o pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 14 straipsnį Konkurencijos taryba atlieka šio įstatymo stebėseną ir kiekvienais metais teikia stebėsenos pažymą, kurioje be kita ko nurodomi pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra. Pritarti Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti sekančiai:
„6 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos
1Kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuoja Konkurencijos taryba. 1. Už šio įstatymo nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios
kontrolės institucijos:
2 ir 3 dalyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą;
šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą;
institucijos) vykdydamos šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją atlieka tyrimus dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas.“
departamentas Išnagrinėję
Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑2764 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl diferencijuoto ūkinės veiklos sričių teisinio reglamentavimo Visų pirma norėtume pažymėti, kad Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti pieno ir pieno gaminių rinkos probleminiai aspektai, mūsų nuomone, nesukuria pagrindo teisinėmis priemonėmis, inter alia priimant specialų įstatymą, reglamentuoti šią ūkio sritį skirtingai nei kitas ūkio sritis. Tam, kad būtų galima diferencijuotai reguliuoti atitinkamą ūkio sritį, nustatyti ypatingą teisinį reguliavimą ūkio sritis turėtų pasižymėti specifiškumu, į kurį neatsižvelgus gali būti pažeistos kitos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra patvirtinęs, kad diferencijuotas ūkio srities reguliavimas yra pagrįstas šiose ypatingose ūkinės veiklos srityse: bankų veiklos ir finansinių paslaugų rinka[1], alkoholio rinka[2], farmacijos rinka[3] ir kitos. Šių sričių specifiškumas yra grindžiamas ūkinės veiklos sąsajomis su kitomis konstitucinėmis vertybėmis (visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, vartotojų teisių apsauga). Taigi, manytina, kad kartu su Projektu turėtų būti pateikiami motyvai, pagrindžiantys poreikį pripažinti pieno ir pieno gaminių rinką ypatinga ūkio sritimi Lietuvos Respublikoje, ir pateiktas vertinimas, ar šios ūkio srities diferencijavimas kitų ūkio, ypatingai žemės ūkio, sričių atžvilgiu gali būti pateisinamas siekiant apsaugoti kitas asmenų konstitucines teises ir laisves. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsniu žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje[4], vertindamas žemės ūkio srities (cukraus ūkio) diferencijuoto teisinio reguliavimo klausimą, taip pat, yra patvirtinęs, kad formuoti ir vykdyti valstybės politiką atitinkamos ūkio srities klausimais ir pasirinkti jos vykdymo priemones ir metodus yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Taigi manytume, kad dėl nagrinėjamo Projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto
Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra yra specifinė, dominuoja pieno perdirbimo įmonės, o pieno gamintojai yra smulkūs ir nekooperuoti. Seimo kompetencija yra įstatymu reguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Europos teisės departamentas33342
gaminius į Lietuvos rinką Projekto
pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas, o 3 straipsnio 4 dalimi pieno perdirbimo įmonėms nustatomas draudimas tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Kitaip tariant, Projekto nuostatomis ribojamas minėtų prekių pateikimas į Lietuvos Respublikos rinką, pagal prekių kilmės valstybės požymį.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtomis Projekto nuostatomis nustatomi kiekybiniai prekių importo apribojimai iš kitų valstybių ir nedetalizuojama, ar draudimas taikomas tik trečiųjų valstybių atžvilgiu, ar visų valstybių, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares, atžvilgiu, remiantis pasirinkta bendra valstybės formuluote, manytina, kad šiomis nuostatomis siekiama riboti prekių importą taip pat ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Esant šioms aplinkybėms Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 straipsnio 4 dalis vertintinos dėl atitikties Europos Sąjungos teisei. Laisvo prekių judėjimo suvaržymai yra draudžiami remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 ir 35 straipsniais. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[5], kiekybiniais apribojimais laikomos visos priemonės, kurių poveikis yra visiškas arba dalinis prekių importo, eksporto ar tranzito suvaržymas. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikos rinką draudimai vertintini kaip kiekybiniai prekių importo apribojimai. Kiekybiniai importo apribojimai gali būti pateisinti tik remiantis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.
Tačiau atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių tikslą – teikti pardavimų pirmenybę prekėms pagal kilmę, kitaip tariant, skatinti nacionalinių prekių pardavimus, o taip pat atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių poveikį – valstybių narių tarpusavio prekybos ribojimas, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis siūlomi kiekybiniai importo apribojimai negali būti pateisinti minėtais pagrindais. Remdamiesi minėtais argumentais, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka SESV 34 straipsnio. Pritarti Įstatymo projekto
dalis. Europos teisės departamentas
kainą Projekto
pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą pieno pardavėjams, jeigu pastarieji priklauso vienai pardavėjų grupei (pagal parduodamo pieno kiekį) ir parduoda nustatytos kokybės žalią pieną. Taigi nustatomi du požymiai, kuriais remiantis žalio pieno pirkėjas gali vykdyti kainodaros politiką. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 pažymima, kad laisvos derybos taikomos ir pieno kainos nustatymui.
Šio reglamento 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje yra nurodyta, kad žaliavos pristatymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį. Šia nuostata pasiūlomi pavyzdiniai pieno kainos apskaičiavimui svarbūs veiksniai, tačiau taip pat leidžiama laisvai derėtis dėl kitų rinkos pokyčius atspindinčių rinkos rodiklių, kurie gali turėti įtakos galutinei pieno kainai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto 3 straipsnio 3 dalimi nustatomi pieno pardavėjų ir pirkėjų derybinių galių ribojimai, atsižvelgiant tik į minėtus du požymius, yra proporcingi. Manytina, kad ribojant prekybos pienu sandorių šalių derybines galias iškyla rizika, jog tam tikrais atvejais pieno pardavėjai bus diskriminuojami. Primename, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo jurisprudencija[6], diskriminacijos atvejais laikytini taip pat ir tie atvejai, kuomet esant skirtingoms aplinkybėms subjektai vertinami vienodai. Taigi, Projektu nustačius tik du požymius, į kuriuos galima atsižvelgti vykdant kainodarą, galimi atvejai kuomet objektyviai skirtinguose aplinkybėse esantiems vienos grupės pieno pardavėjams nebūtų galimybės taikyti skirtingos kainodaros, t.y. jie būtų diskriminuojami (pavyzdžiui, vienos grupės pieno pardavėjas parduoda ekologišką žalią pieną). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomas draudimas žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą vienos grupės pieno pardavėjams, ypač atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 5 punkte nurodytą žalio pieno pardavėjų grupės apibrėžimą ir jame nustatytus kainų nustatymo požymius, neproporcingai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą.
Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu Projekto pasiūlymu ribojama asmenų ūkinės veiklos laisvė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje įtvirtintas asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija[7], šis principas, be kita ko, turėtų būti suprantamas, kaip suteikiantis teisę laisvai pasirinkti verslą, sudarinėti sutartis, o taip pat teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Taigi, siūlymas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę bei sutarčių sudarymo laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė. Todėl privalu išsamiai aiškinamajame rašte pagrįsti tokio ribojimo būtinumą, pagrįsti, kokias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes siekiama apsaugoti, pagrįsti, ar tokiu ribojimu nebus paneigta teisė užsiimti atitinkama ūkine veikla iš esmės, o taip pat įvertinti, ar yra laikomasi proporcingumo principo.
Nepritarti Manoma, kad perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse būtina taikyti vienodą žalio pieno kainą, kadangi dėl silpnų pieno gamintojų derybinių galių (ūkiai gana smulkūs ir nekooperuoti) jie negali išsiderėti geresnių sąlygų. Be to, pasitaiko atvejų, kad žalio pieno pirkėjai, turėdami dominuojančią galią rinkoje, kooperatinėms įmonėms taiko mažesnes žalio pieno kainas negu atskiram žalio pieno pardavėjui, kuris parduoda ženkliai mažesnį pieno kiekį. Tokiu būdu žalio pirkėjai pažeidžia konkurencijos sąlygas. Skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas atskiriems ūkio subjektams neleidžia plėtotis kooperacijai pieno sektoriuje. Europos teisės departamentas35
antkainį Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams. Manytume, kad šis pasiūlymas taip pat kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui. Ketinimas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė.
Kartu norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostata siūloma apriboti prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams, nepaisant tokių produktų kilmės. Kitaip tariant, kainodaros laisvė būtų ribojama ir tais atvejais, kai Lietuvoje realizuojami pieno gaminiai, pagaminti kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami ne tik anksčiau minėti kiekybiniai importo apribojimai, tačiau taip pat visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Teisingumo Teismo praktika[8], toks lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas taikomas visiems valstybių narių apribojimams, galintiems tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais pieno gaminių antkainiui papildomai gali turėti įtaką tokie specifiniai veiksniai kaip didesnės transportavimo sąnaudos, trumpesnis produkcijos realizavimo laikotarpis, sezoniškumas ir pan. (jeigu šios sąnaudos nėra įtrauktos į prekių kainą). Taigi, minėtais atvejais antkainio reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš ES valstybių narių įvežamiems produktams kadangi dėl tokių produktų patiriami papildomi su atvežimu į Lietuvą susiję kaštai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teisės nustatyti antkainį ribojimas, taip pat prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, nekliudys tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje. Papildomai norėtume pastebėti, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomas didžiausias leistinas prekybinis antkainis turėtų būti apskaičiuojamas pagal pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainas.
Tačiau neaišku, kaip bus užtikrinamas antkainių reguliavimas praktikoje, kadangi tokiu atveju pieno gaminių pardavėjai turėtų skelbti pieno gaminių įsigijimo kainas (tai ribotų ūkio subjektų teises pirkimo-pardavimo sutartyse apibrėžti konfidencialumo sąlygas ir pan.). Be to, remiantis Projekto nuostatomis nėra aišku, kaip informacija apie pieno gaminių įsigijimo kainą būtų gaunama, ypač tais atvejais, kai pieno gaminiai būtų perkami pagal prekybos grandinės principą (pieno perdirbimo įmonė – kitos valstybės narės pieno gaminių pardavėjas (arba tarpininkas) – Lietuvos pieno gaminių pardavėjas) iš kitų valstybių narių ūkio subjektų. Pritarti Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama. Europos teisės departamentas
probleminių aspektų ir priemonių Projekto tikslams pasiekti tinkamumo ir proporcingumo Projekto aiškinamajame rašte tiksliai identifikuotas vienas svarbiausių žalio pieno ir pieno gaminių ūkio probleminių aspektų. Be kita ko nurodoma, kad pieno gamintojai yra nekooperuoti, veikia atskirai, nėra pakankamai pieno gamintojus atstovaujančių organizacijų. Visi šie veiksniai silpnina pieno gamintojų derybines galias derantis su pieno supirkėjais dėl produkcijos supirkimo kainos. Norėtume pastebėti, kad derybines galias stiprinti būtų galima ir netaikant vidaus rinką varžančių valstybės tiesioginio reguliavimo priemonių. Būtent aktyvesnis pieno gamintojų kooperavimas ir efektyvus atstovavimas, mūsų nuomone, galėtų prisidėti prie pieno gamintojų interesų užtikrinimo. Šios nuomonės laikomės, kadangi minėta priemonė yra akcentuojama ir siūloma Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 konstatuojamosiose dalyse pažymima, kad siekiant užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taip užtikrinant deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su perdirbimo įmonėmis. Šiems tikslams pasiekti siūloma valstybėms narėms numatyti priemones dėl gamintojų organizacijų, kurias sudaro pieno sektoriaus ūkininkai, ar jų asociacijų kolektyvų galimybių derėtis su pieninėmis dėl visai jų narių žalio pieno produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių sąlygų, įskaitant kainas. Pienininkyste besiverčiančių ūkininkų galimybių stiprinimas - bendrai derėtis su pieno supirkėjais dėl sutarčių sąlygų, įskaitant pieno kainos, laikytinas pagrindiniu tinkamu instrumentu reguliuojant pieno rinką. Šios nuomonės laikomės atsižvelgdami, be kita ko, į Europos Komisijos atliktų studijų rezultatus ir valstybių narių ekspertinių grupių pateiktas išvadas dėl pieno rinkos sąlygų gerinimo[9]. Atitinkamai, siūlytume, apsvarstyti įvairias pieno gamintojų atstovavimo aprėpties ir kokybės gerinimo priemones. Tinkamomis priemonėmis taip pat laikytinos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatose numatytos tipinės žalio pieno tiekimo sutarčių sąlygos. Atitinkamai vertinant Projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemones, pažymėtina, kad jomis detalizuojamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies nuostatos ir tokiomis priemonėmis, manytume, tiesiogiai prisidedama prie sutarčių laikymosi užtikrinimo ir sąžiningos verslo praktikos. Tačiau kelia abejonių šių priemonių užtikrinimo mechanizmo, įtvirtinto Projekto 6 straipsnyje, poreikis. Svarstytina, ar remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, Konkurencijos Tarybos kompetencijos sričiai priklauso nagrinėti sutarčių sąlygų pažeidimo atvejus. Pritarti Įstatymo projektas tobulinamas, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. Europos teisės departamentas 6. 6.
mechanizmo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto nuostatomis siekiama spręsti nesąžiningos konkurencijos praktiką žalio pieno ir pieno gaminių ūkio srityje. Pažymėtina, kad sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje gina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, o šio įstatymo nuostatose yra apibrėžiami konkurenciją ribojantys ir nesąžiningos konkurencijos atvejai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas specialus įstatymas, pagal reguliavimo dalyką, dubliuoja arba nustato skirtingas konkurencijos priežiūros taisykles, manytume, kad būtų tikslinga teikti Projektą Vyriausybės (atitinkamai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip konkurencijos politiką formuojančios institucijos) ir Konkurencijos Tarybos išvadoms gauti. Pritarti iš dalies Seimas, įvertindamas sudėtingą padėtį pieno sektoriuje, gali priimti atitinkamą įstatymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos prekybos įmonių asociacija Lietuvos prekybos įmonių asociacija bei jai priklausančios įmonės narės, kurios atstovauja apie 90 procentų visos mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos, išnagrinėję Projektą, teikia tokias pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto 3 straipsnio 5 dalies:
Projekte įtvirtinamas prekybos įmonės “antkainio” pieno produktams ribojimas. Pažymime, jog įsigaliojus šiai nuostatai, būtų panaikinta konkurencija tarp prekybos įmonių siekti, jog vartotojams būtų pateikta priimtinausia prekių kaina. Taip pat pažymime, jog tai neturėtų jokios įtakos pieno supirkimo kainai, nes prekybos įmonės perka paruoštą produkciją iš perdirbėjų, kurie savo ruožtu superka pieną (kaip žaliavą) iš ūkininkų.
Pritariame tiek LR Konkurencijos tarybos, tiek ir Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos šio projekto išvadose pateiktiems argumentams, kuriais remiantis siūloma nepritarti šio Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Siūlome išbraukti iš Projekto 3 straipsnio 5 dalį. Pritarti Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama. 2. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (pateikiama sutrumpintai) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2764 (toliau – Projektą) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Dėl Projekto 3 str. 3 d. 2 p. ir 3 str. 4 d. numatytų apribojimų žalio pieno pirkėjams pirkti žaliavą kitose šalyse ir tokio pieno gaminių tiekimo į Lietuvos rinką Projektu norima uždrausti pieno pirkėjui pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas. Taip pat siūloma uždrausti Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Apribojimai galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Draudimas teisinėmis priemonėmis sukurtų ypač nepalankias sąlygas Lietuvoje veikiančioms įmonėms kitų šalių įmonių atžvilgiu. Projekte vartojama formuluotė, jog žalio pieno pirkėjas negali „nepagrįstai“ mažinti pirkimo kainų. Tačiau rinkos ekonomikoje „nepagrįsta“ kaina neegzistuoja. Jeigu tiek pirkėjas, tiek pardavėjas sutinka dėl sutartos kainos, ji yra pagrįsta. Projekto rengėjai nepagrindžia teiginių apie dominuojančią padėtį. Susitarimas dėl kainos – esminis pirkimo–pardavimo sutarties elementas.
Projektu siūloma ūkio subjektams uždrausti vienašališkai nutraukti arba pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 d. Ginčai dėl sutartinių teisių pažeidimo sprendžiami civilinio proceso tvarka .Projektu siūloma įteisinti tokį reguliavimą, kuriuo pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnę negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą raštą. Antkainių reguliavimas yra nesuderinamas su Lietuvoje galiojančiais įstatymais Projekte siūloma neleisti pieno gaminių pardavėjui taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį. Toks draudimas yra nesuderinamas su veikiančia teisės sistema ir galimai prieštarauja Konstitucijoje užtikrintiems asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principams. Dėl Projekto 3 str. 3 d. 1 p. numatyto draudimo iš tos pačios grupės pieno gamintojų grupės žaliavinį pieną pirkti už skirtingą kainą Projektas taip pat numato žaliavinio pieno pirkėjams drausti „perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą“. Vykdant įstatymo reikalavimus, visi žalio pieno pirkėjai Lietuvoje privalėtų taikyti vienodą kainą panašios kokybės žaliam pienui nuperkamam iš panašaus dydžio gamintojų. Praktikoje tai reiškia dvi galimybes. Pirma, visi Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai, perkantys žaliavinį pieną turėtų susitarti taikyti vienodą kainą.
Tačiau tokiu atveju ūkio subjektai turėtų įvykdyti de facto kartelinį susitarimą, prieštaraujantį Konkurencijos įstatymui. Be to, žaliavinio pieno pirkėjams, už pieną pasirengusiems mokėti daugiau, nei susitarta kartelio, tai daryti būtų draudžiama įstatymu. Draudimas analogiškai galiotų net ir žaliavinio pieno gamintojams, t. y. jie negalėtų parduoti pieno už didesnę, nei kartelio sutartą kainą, net jei gamintojas rastų pirkėją, sutinkantį mokėti aukštesnę, nei kartelio nustatytą kainą. Antra, panašios kokybės žaliavinio pieno supirkimo iš panašaus dydžio gamintojų kainą nustatytų pirmasis ataskaitiniame laikotarpyje sudarytas sandoris. Visi kiti pirkėjai ir pardavėjai privalėtų taikyti tokią pat kainą, dėl kurios buvo sutarta pirmojo sandorio metu. Išvados Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome nepritarti Projektui. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas tobulinamas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei teikiamus pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Konkurencijos taryba (sutrumpintai)
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2764 (toliau – Projektas), kurį 2015 m. vasario 19 d. įregistravo Seimo narė Virginija Baltraitienė (toliau – Seimo narė).
(2) Teikdama Projektą Seimo narė siūlo tiesiogiai reguliuoti su žalio pieno ir pieno produktų pirkimu – pardavimu susijusią ūkinę veiklą, numatant reikšmingus konkurencijos tarp ūkio subjektų apribojimus, be kita ko pasireiškiančius kainų reguliavimu ir žalio pieno pirkimo bei pieno produktų pardavimo ribojimu.
Konkurencijos tarybos nuomone, šios ir kitos Projekto nuostatos neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos veiksmingos konkurencijos apsaugos principų bei gali sukelti neigiamų pasekmių visiems pieno sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams bei vartotojams dėl toliau šiame rašte išdėstytų priežasčių. 1. Dėl Projekto atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos pagrindiniams teisės principams Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintus konkurencijos apsaugos principus, pažymi, jog riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima tik įstatymu ir tik laikantis kitų sąlygų: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimai negali paneigti teisių ir laisvių prigimties bei jų esmės; o nustatant ribojimus yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[¹]. Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.
Atsižvelgus į šias nuostatas, akivaizdu, kad nustatyti Projekte siūlomus ūkinės veiklos ribojimus galima tik atlikus išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų šių ribojimų būtinybę. Pasirinktos reguliavimo priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui bei neapriboti prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio ribojimų būtinybę ir teisėtumą tenka ribojimus numatančių projektų rengėjams. Konkurencijos tarybos nuomone, Projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės, nei jų atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės reikalavimams. 1.1. Dėl ribojimų, susijusių su pieno pirkimu iš kitų valstybių
(3) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalyje Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti pieną iš kitų valstybių, jei nesuperkamas pienas Lietuvoje, bei draudimą Lietuvos įmonėms parduoti pieno produktus pagamintus iš pieno pirkto kitose valstybėse.
(4) Konkurencijos tarybos nuomone, toks draudimas turėtų tiesioginės neigiamos įtakos tiek pieno pirkėjų, tiek ir pardavėjų veiklos galimybėms ir konkurencijai ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kitų valstybių pieno ar pieno produktų tiekėjais. 1.2.
pirkti skirtingomis kainomis
(5) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti žalią pieną skirtingomis kainomis iš tai pačiai grupei priklausančių pardavėjų ir tomis pačiomis sąlygomis.
(6) Taigi, siūlomas numatyti draudimas gali lemti situaciją, kad žalio pieno pirkėjų galimybės pasiūlyti individualias pardavėjams priimtinas sąlygas būtų apribotos. Atitinkamai ir pardavėjų galimybės derėtis dėl kitų pirkėjams palankių pieno tiekimo sąlygų, kurios gali daryti įtaką kainai, būtų apribotos. Esant ribotoms galimybėms laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo – pardavimo kainą, nei pardavėjai, nei pirkėjai nebūtų skatinami individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų bei veikti kuo efektyviau. 1.3. Dėl draudimo nepagrįstai mažinti žalio pieno kainas
(7) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainas, o 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mažinant kainą daugiau nei 3 proc. būtina pagrindimą pateikti Konkurencijos tarybai, kuri, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, galėtų uždrausti tokį mažinimą.
(8) Toks kainų mažinimo ribojimas yra kainų reguliavimo priemonė (ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra), kuri riboja konkurenciją ir gali turėti neigiamų pasekmių patiems žalio pieno pardavėjams. 1.4. Dėl antkainių ribojimo
(9) Projekto 3 straipsnio 5 dalis numato draudimą pieno gaminių pardavėjams taikyti didesnių nei 10 proc. antkainių sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems būtiniausiems pieno gaminiams.
reguliavimas turėtų reikšmingą neigiamą įtaką pieno produktais prekiaujančių ūkio subjektų tarpusavio konkurencijai ir nebūtinai lemtų mažesnes pieno produktų kainas vartotojams. 1.5.
1.5. Dėl ūkio subjektų, kuriems siūloma taikyti reguliavimą
siūlo atitinkamą reguliavimą taikyti visiems pieno pirkėjams ir visiems mažmeninės prekybos veikla užsiimantiems subjektams, nepriklausomai nuo jų galios rinkoje, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siekiama apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą. Taigi, lieka neaišku, kodėl net ir smulkių prekybininkų ar pieno pirkėjų[2] veiklą siūloma riboti papildomomis reguliavimo priemonėmis. Šiems ūkio subjektams Projektu siūlomas numatyti reguliavimas gali būti ypač žalingas, nors tai niekaip neprisidėtų prie pagrindinio Projektu siekiamo tikslo – geriau apsaugoti pieno gamintojų interesus. 1.6. Dėl Europos Sąjungos lygiu taikomo specialaus reglamentavimo
reguliavimo būtinumą, Konkurencijos taryba siūlo Projekto rengėjai atsižvelgti į Europos Sąjungos lygiu taikomas teisines priemones, skirtas Projekto aiškinamajame rašte keliamoms problemoms spręsti. 2012 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai priimant vadinamąjį „pieno paketą“[3] daugiausia dėmesio kaip tik ir buvo skiriama sutartiniams santykiams, gamintojų derybinei galiai, skaidrumui, rinkos priemonėms ir perspektyvoms. 2. Dėl Projekte siūlomo reguliavimo įgyvendinimo
atkreipia dėmesį, kad dauguma Projekte numatytų nuostatų yra neįgyvendinamos tiek dėl jų neapibrėžtumo, tiek dėl objektyvių kliūčių.
Projekte, nei aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kokiu būdu pieno pirkėjai turėtų sužinoti, kiek, kur ir kokio pieno yra Lietuvoje, kad galėtų įvertinti, ar gali pirkti pieną iš kitų valstybių.
Dėl didelio Lietuvoje esančių pieno pardavėjų skaičiaus abejotina, ar yra objektyviai įmanoma sudaryti sąlygas ūkio subjektams įgyvendinti tokius Projekto reikalavimus.
nuomone, dėl šių priežasčių Projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug pastangų (finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių) tiek iš ūkio subjektų, tiek ir iš valstybės. Tačiau tai aiškinamajame rašte neįvertinta, nors numatytas nepagrįstai trumpas pasirengimo laikotarpis, nurodant, kad Projektas turėtų įsigalioti nuo 2015 m. gegužės 1 d. 3. Dėl Konkurencijos tarybos kaip Projekte numatytų reikalavimų priežiūrą vykdančios institucijos
jame numatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą turėtų vykdyti Konkurencijos taryba. Tokia nuostata būtų ydinga, nes Projekte siūlomo numatyti reguliavimo pobūdis iš esmės neatitinka Konkurencijos tarybos steigimo tikslo.
specializuota institucija, kurios pagrindinis tikslas, numatytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme – vykdyti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Vykdant tokią konkurencijos priežiūrą, svarbiausia užtikrinti, kad ūkio ir viešojo administravimo subjektai nepriimtų sprendimų ar neatliktų kitokių veiksmų, kurie ribotų konkurenciją taip darydami žalą vartotojams.
susijęs su konkurencijos užtikrinimu ar jos skatinimu.
Priešingai, jame numatyti konkurenciją mažinantys reikšmingi ūkinės veiklos apribojimai.
institucijos veiktų efektyviai, būtina užtikrinti, kad jos atliktų tas funkcijas, kurių pobūdis atitinka jų pagrindinius steigimo tikslus ir veiklos sritį. Priešingu atveju, Konkurencijos taryba turėtų vykdyti numatytą reguliavimą, o dėl ribotų žmogiškų ir materialinių išteklių būtų priversta apriboti savo pagrindinės funkcijos – Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimų
taryba nėra tinkama institucija prižiūrėti, kaip būtų įgyvendinamos Projekte numatytos reguliavimo priemonės. Įvertinusi šiame rašte išdėstytus esminius Projekto trūkumus, Konkurencijos taryba mano, kad šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra – ir jau bent du dešimtmečius nebuvo – institucijos, kuri būtų tinkama Projekte siūlomo reguliavimo priežiūrai. 4. Išvados
pateiktą Projekto vertinimą, Konkurencijos tarybos nuomone, Projektui negali būti pritarta dėl galimo prieštaravimo pagrindiniams Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės principams, dėl ekonominio nepagrįstumo, dėl ribotų objektyvių galimybių užtikrinti jame numatytų priemonių įgyvendinimą ir dėl galimų žalingų pasekmių, kurios rengiant projektą nebuvo įvertintos.
pirma, gali kilti patiems pieno gamintojams, kurių interesus siekiama apsaugoti.
Pripažinus, jog Projekte siūlomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas Lietuvoje pagamintas pienas, yra negalimas dėl prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, kitos Projekte siūlomos reguliavimo priemonės gali lemti, kad pieno perdirbimo įmonės atsisakys supirkti žalią pieną iš Lietuvos pieno gamintojų ir ieškos palankesnių žalio pieno įsigijimo alternatyvų aplinkinėse valstybėse. Tai neabejotinai reikšmingai pablogintų pieno gamintojų padėtį.
tačiau galėtų ir pažeisti vartotojų interesus: siūlomos priemonės galėtų lemti ne tik aukštesnes pieno produktų kainas, bet ir mažesnę pieno produktų įvairovę ar net sumažėjusią tam tikrų produktų pasiūlą.
sektoriuje kylančias problemas, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti Europos Sąjungos lygiu siūlomus sprendimo būdus bei žemės ūkio politikos srityje taikyti priemones, kurios leistų užtikrinti ilgalaikį pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos efektyvumą bei konkurencingumą. Šarūnas Keserauskas Pritarti iš dalies Įstatymo projektas tobulinamas. Siūloma pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį numatant už šiom įstatymo nustatytų nuostatų laikymosi priežiūra atsakingas institucijas: Rinkos reguliavimo agentūra ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. 2. Užsienio reikalų ministerija Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo 2015 m. vasario 19 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP 2764 (toliau – Projektas) ir norėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų projekto straipsnių prieštaravimą Europos Sąjungos teisei ir kartu pritarti Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos (2015 m. kovo 3 d. Nr. NR-158) ir Konkurencijos tarybos (2015 m. kovo 16 d. Nr. (1.20-32)6V-610) išreikštoms pastaboms dėl šio Projekto. Ministerijos nuomone, Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnio nuostatų. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu žalio pieno pirkėjams nustatomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas, o 3 straipsnio 4 dalimi pieno perdirbimo įmonėms nustatomas draudimas tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Atkreipiame dėmesį, kad laisvas prekių judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių vidaus rinkos laisvių ir kartu pamatinė Europos Sąjungos vertybė. Laisvo prekių judėjimo suvaržymai yra draudžiami remiantis SESV 34 ir 35 straipsniais. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuria siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams. Šia nuostata įtvirtinamas kainodaros laisvės ribojimas, kuris gali prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, kliudyti veikti lygiomis teisėmis tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje.
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas) 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas, kuris taikomas ir pieno kainai nustatymuti. Šiame Reglamente (148 str.) pasiūlomi pavyzdiniai pieno kainos skaičiavimui svarbūs veiksniai, tačiau taip pat leidžiama laisvai derėtis dėl kitų rinkos pokyčius atspindinčių rinkos rodiklių, kurie gali turėti įtakos galutinei pieno kainai nustatyti. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomas draudimas žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą vienos grupės pieno pardavėjams, ypač atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 5 punkte nurodytą žalio pieno pardavėjų grupės apibrėžimą ir jame nustatytus kainų nustatymo požymius, neproporcingai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, siūlomos įstatymo nuostatos turėtų būti proporcingos keliamiems tikslams ir neprieštarauti pamatiniam Europos Sąjungos laisvo prekių judėjimo principui. Pritarti Įstatymo projektas patobulintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
332 Argumentai: Žalias karvių pienas yra perkamas sudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis tarp žalio pieno pardavėjo ir pirkėjo.
Sutartyse pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3, 4 straipsnius turi būti nurodytas žalio pieno kiekis, jo kaina ir kt. Pasitaiko atvejų, kai žalio pieno pirkėjai be įspėjimo keičia sutarties sąlygas–mažina kainą ir, žalio pieno pardavėjui nesutikus, atsisako iš jo pirkti žalią pieną. Tokiu būdu, pažeidžiant sutarties sąlygas, yra nutraukiama žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, o žalio pieno pirkėjas užsitikrina reikalingą pieno kiekį importuodamas žalią pieną. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad žalio pieno pirkėjas, kuris yra sudaręs sutartis su žalio pieno pardavėjais, privalėtų nupirkti visą pagal sudarytas žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis pasiūlytą žalio pieno kiekį ir, tik įvykdęs sutarties sąlygas, galėtų importuoti pieną. Šiuo pasiūlymu nedraudžiama importuoti žalią pieną iš kitų valstybių, tačiau siekiama, kad pirmiausia būtų užtikrinamas sudarytų žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarčių laikymasis ir teisėtų žalio pieno pardavėjų interesų apsauga. Pasiūlymas:
2) pirkti žalią pieną iš kitų valstybių žalio pieno pardavėjų, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas žalio pieno kiekis, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo
Seimo narės V. Baltraitienės pasiūlymas patikslinamas, išdėstant įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą sekančiai: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio;“ 2.
Seimo narys
35 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Konkurencijos tarybos, Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas šiam projektui, kurios (tarp daugelio pastabų) nurodo, jog pardavėjui taikomo „antkainio“ ribojimas pieno produktams prieštarautų ne tik LR Konstitucijai, bet ir ES teisės aktams įtvirtinantiems laisvą prekių judėjimą; taip pat turėtų reikšmingą neigiamą įtaką pieno produktais prekiaujančių ūkio subjektų tarpusavio konkurencijai, ko pasekoje pieno produktų kainos didėtų vartotojams, siūlau išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį:
Pasiūlymas:
gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Pritarti Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisėtvarkos komitetas (2015-04-15) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai, kuriais siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio
draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; projekto 3 straipsnio 5 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas14 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir kontrolės institucijos iki
reikalų komitetas12 6,7 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamos įstatymo projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalys siūloma išbraukti 12 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pasiūlymas: Išbraukti 12 straipsnio 6 ir 7 dalis. 6. Už šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno perdirbėjui skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. 7. Už šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nurodyto reikalavimo pažeidimą pieno gaminių pardavėjui skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų. Pritarti
reikalų komitetas34 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu: „4) mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.“
reikalų komitetas14 N Argumentai: Tikslinga atlikti šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną . Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu:
„14 straipsnis. Įstatymo stebėsena ir rezultatų įvertinimas
Rinkos reguliavimo agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kasmet iki gegužės 1 d. pateikia Seimui ir Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi įstatymo pasiekti tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pasikeitimai, neigiamos pasekmės
tikslingumo“. Pritarti
prieš; 1 -susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S.
Bucevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2764(2). Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius [1] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai. [2] Pagal Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje pateikiamus duomenis pieno perdirbimu užsiima per 20 įmonių. Prieiga per internetą http://www.zum.lt/index.php?2051553622. [3] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje.