Projekto – 2 lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai
į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šiame punkte ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 2 dalyje išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai
į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šiame punkte ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 2 dalyje išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 6¹, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti notariato veiklą reguliuojančias nuostatas, šalinti teisinio reguliavimo spragas, mažinti administracinę naštą ir išplėsti notarų vykdomas funkcijas. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje numatytą siekį užtikrinti, kad valstybės funkcijos, perduotos notarams, būtų atliekamos tinkamai ir už protingą kainą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Įstatymas) 61 straipsnio teisės normų suderinamumą ir sistemiškumą su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. 2.
atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 6¹, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Įstatymas nereguliuoja notaro teisės teikti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir tokių paslaugų teikimo sąlygų. Įstatymo 3 straipsnyje pateikiami reikalavimai fiziniams asmenims, norintiems tapti notaru (aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas, reikalavimas išlaikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, būti nepriekaištingos reputacijos ir pan.), tačiau praktikoje kyla problemų dėl tam tikrų nuostatų taikymo ar aiškinimo. Įstatymo straipsnyje, nustatančiame notarų kvalifikacijos kėlimą ir atestavimą, nustatyta, kad notarai yra periodiškai atestuojami, o jų atestavimą vykdo Notarų rūmai, tačiau Įstatymas neapibrėžia esminių atestacijos vykdymo reikalavimų. Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad notarų skaičių nustato teisingumo ministras, vadovaudamasis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika, tačiau pačiame Įstatyme nėra įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis notarų skaičius yra nustatomas. Įstatymas numato galimybę perkelti notarą iš vienos savivaldybės į kitą ne konkurso tvarka, tačiau konkursas savo esme yra skaidresnė ir objektyvesnė procedūra, leidžianti atrinkti geriausią pretendentą.
Įstatymo 7 straipsnyje apibrėžta Teisingumo ministerijos kompetencija notarų veiklos tarnybinės priežiūros srityje: teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Tačiau šios nuostatos nesudaro sąlygų vykdyti visapusišką notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, kiek tai susiję su teisingumo ministro tvirtinamų notariato veiklą reguliuojančių teisės aktų laikymusi. Galiojančio Įstatymo atskiruose straipsniuose yra įtvirtintas drausmės bylos notarui iškėlimo ir Notarų garbės teismo veiklos teisinis reguliavimas, tačiau dalis esminių su drausmine atsakomybe susijusių klausimų šiuo metu yra reguliuojami poįstatyminiame teisės akte. Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje teisingumo ministrui suteikta teisė atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį, jei viena sandorio šalis yra mirusi, tačiau toks teisinis reguliavimas kelia ne tik praktinius sunkumus sprendžiant konkretų prašymą, bet ir tam tikras abejones dėl subjekto, galinčio atleisti notarą nuo paslapties saugojimo, tinkamumo.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą notaro atstovu gali būti asmenys: 1) turintys Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietybę; 2) mokantys valstybinę kalbą; 3) turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 4) esantys teisės krypties socialinių mokslų daktarais ar habilituotais daktarais, turinčiais ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atlikę ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką arba turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikę ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką; 5) esantys nepriekaištingos reputacijos ir 6) ne vyresni kaip 70 metų. Pavaduojantį notarą skiria teisingumo ministras, tačiau pavaduojančio notaro paskyrimą galėtų tinkamai administruoti ir notarų savivaldos institucijos. Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus notaro įgaliojimams, Teisingumo ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų perdavimo, tačiau praktika parodė, kad reikalingas sprendimas ir dėl notaro depozitinėje sąskaitoje esančių pinigų. Įstatyme įtvirtinta, kad notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Dokumentų tvirtinimą Apostille šiuo metu atlieka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento valstybės tarnautojai.
Įstatyme yra nustatytas ne ilgesnis kaip dešimties kalendorinių dienų terminas notarinių veiksmų atlikimo atidėjimui, jeigu notarui reikalinga papildoma informacija, tačiau jis ne visais atvejais yra pakankamas. Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta galimybė notarams notarinį registrą tvarkyti elektroniniu būdu. Įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintas testamento dublikato išdavimas testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties liudijimą, didina piliečiams administracinę naštą. Įstatymo 40 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas atsisakymas atlikti notarinius veiksmus, nėra nustatytas terminas, per kurį notaras privalėtų parengti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Įstatymo straipsnyje, reguliuojančiame kandidatų į notarus (asesorių) socialines garantijas, nustatyta, kad Notarų rūmai minėtiems asmenims moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją, draudžia valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad kandidatai į notarus (asesoriai) yra privalomai draudžiami); kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos, o už atostogų laiką mokama stipendija. Tarp notaro ir kandidato į notarus (asesoriaus) susiklosto darbo santykiai, todėl ir socialinės garantijos kyla iš darbo santykių, o ne iš specialiųjų nuostatų. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu išplečiamas notaro teikiamų paslaugų sąrašas, nustatant, kad notaras gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.
Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Šiuo įstatymu sudarytos teisinės prielaidos Lietuvoje taikyti vieną iš alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų – civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją). Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) pasaulinėje praktikoje įprasta, kad civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi) dažnai skiriamas teisininkas profesionalas, kuris turi reikiamų žinių ir gali kvalifikuotai padėti šalims susitaikyti. Taigi Lietuvoje taip pat tikslinga suteikti galimybę įvairių profesijų teisininkams, tarp jų – ir notarams, teikti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) platesnis pritaikymas sprendžiant ginčytinas situacijas leistų sumažinti teismų darbo krūvį. Notaro teikiamų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų instituto teisinis reguliavimas įtvirtintas Įstatymo projekto 2, 12,
projekto 3 straipsniu asmenims, norintiems tapti notarais, siūloma nustatyti reikalavimą turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą pažymėjo teisinio išsilavinimo svarbą asmenims, užsiimantiems valstybės kontroliuojama profesija. Be to, atsižvelgiant į notarams valstybės deleguotas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, notarams neturėtų būti keliami mažesni išsilavinimo reikalavimai, nei pavyzdžiui, advokatams.
Siekiant, kad kandidatas į notarus (asesorius) tinkamai pasirengtų notaro profesinei veiklai, nustatomas ne mažesnis kaip dvejų metų jo praktikos atlikimo terminas. Minėtame straipsnyje atsiranda nauja nuostata, kuria siūloma nustatyti, kad notarams nereikia laikyti notaro kvalifikacinio egzamino dalyvaujant viešame konkurse kitoje savivaldybėje, jeigu jie jau buvo išsilaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Siekiant notarų veiklos reguliavimo įstatyminiu lygiu nuoseklumo, notaro kvalifikacinio egzamino galiojimo terminas įtvirtinamas Įstatyme. To paties straipsnio 4 dalyje tikslinamos nuostatos dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, siekiant aiškiau ir detaliau teisiškai apibrėžti, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru. Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma įtvirtinti pagrindinius notarų atestavimo teisinius pagrindus, atestacijos vykdymo tvarką ir kitus su notarų atestavimu susijusius aspektus. Kartu minėtame straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Tokiu būdu siekiama išvengti ydingos praktikos, kai į notarų atestacijos komisiją kelias kadencijas iš eilės skiriami tie patys notarai.
Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos teisingumo ministras nustatytų notarų skaičių, t.y. pagal gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį už praėjusius dvejus kalendorinius metus (duomenis apie gyventojų skaičiaus savivaldybėse pakitimus teikia Lietuvos statistikos departamentas, o gautos pajamos už notarinius veiksmus atsispindi notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų metinėse ataskaitose). Konkrečių kriterijų įvirtinimu Įstatyme siekiama skaidresnio ir aiškesnio teisinio reguliavimo nustatant notarų skaičių. Minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad du ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti bendrą notarų biurą. Siūlomu teisiniu reguliavimu suteikiama galimybė notarų biurams, priklausantiems skirtingoms savivaldybėms, bet esantiems tame pačiame mieste, steigti bendrą biurą siekiant geriau organizuoti notaro biuro darbą (pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių kaip administracinių vienetų centras yra Vilnius; analogiška situacija yra Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje). Siūloma atsisakyti notaro perkėlimo iš vienos savivaldybės į kitą ne konkurso tvarka (Įstatymo projekto 6 straipsnis). Pirma, šiuo metu galiojanti nuostata ydinga tuo, kad ja leidžiama poįstatyminiu teisės aktu (ministro įsakymu) nustatyti išimtis iš bendros Įstatyme nustatytos taisyklės (kad notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu); antra, konkursas savo esme yra skaidresnė ir objektyvesnė procedūra, leidžianti atrinkti geriausią pretendentą, neapsiribojant vien tik notarų bendruomenės nariais.
Įstatymo projektu siūloma išplėsti notarų veiklos kontrolės ribas, t. y. teisingumo ministro paskirtiems asmenims įtvirtinama teisė kontroliuoti, kaip laikomasi ne tik šiuo metu Įstatyme išvardintų reikalavimų ir taisyklių, bet ir kitų teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Įstatymo projektu siekiama detaliau ir aiškiau sureguliuoti notarų drausminės atsakomybės teisinius pagrindus, t.y. siūloma įtvirtinti kas, kokiais pagrindais ir terminais gali iškelti notarui drausmės bylą, kokiais atvejais drausmės byla negali būti keliama, sureguliuoti kitus drausminės atsakomybės aspektus. Kartu siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie vykdė notaro profesinę veiklą ne mažiau kaip penkerius metus. Minėtas nuostatas siūloma įtvirtinti viename Įstatymo 10¹ straipsnyje, kuriame pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra įtvirtintos Notarų garbės teismo institutą reguliuojančios nuostatos. Atitinkamai Įstatymo 7¹straipsnį, perkėlus jo nuostatas į Įstatymo 10¹straipsnį, siūloma panaikinti. Keičiant nuobaudų rūšis, siūloma drausminę nuobaudą – jį išteisinti – pakeisti drausmės bylos nutraukimu, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas (nesant drausminės atsakomybės pagrindo negali būti ir notaro kaltės, kad jį reiktų išteisinti). Taip pat siūloma išbraukti drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, paliekant drausminę nuobaudą – papeikimą, kadangi tarp šių nuobaudų nėra esminio skirtumo.
Taip pat siūloma ne tik įtvirtinti paskirtos nuobaudos galiojimo terminus, išskirti sąlygas, kurioms esant Notarų garbės teismas galėtų panaikinti drausminę nuobaudą, nepasibaigus jos galiojimo terminui, bet ir sukonkretinti Notarų garbės teismo sprendimų apskundimo tvarką (Įstatymo projekto 10 straipsnis). Įstatymo projekto 11 straipsniu teisė atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį, kai viena sandorio šalis yra mirusi, deleguojama ne teisingumo ministrui, o teismui. Teisingumo ministras, vadovaudamasis galiojančio įstatymo nuostatomis, negali išreikalauti iš notaro dokumentų, kurie turėjo esminės reikšmės sandorių sudarymui (minėta teisė suteikta konkretiems Įstatymo
įvertinti, ar atskleista informacija nepakenks privačiam kliento interesui, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų ar nepilnamečių vaikų interesai bei viešasis interesas. Atsižvelgiant į galimas atitinkamos informacijos ar duomenų atskleidimo teisines pasekmes, minėta teisė deleguojama teismui. Įstatymo projekto 15 straipsniu siūloma įtvirtinti, kad notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Minėta nuostata siekiama, kad notaro atstovu galima būtų tapti per kandidato į notarus (asesoriaus) institutą. Pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalį kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris Įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai. Atsižvelgiant į notaro veiklos specifiškumą (užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų) notaro profesijai keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl jam būtinas tinkamas profesinis pasirengimas.
Notaro atstovavimas yra viena iš esminių kandidato į notarus (asesoriaus) funkcijų. Įtvirtintas reikalavimas atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką sudaro prielaidą manyti, kad kandidatas į notarus (asesorius) per šį terminą galėtų tinkamai pasirengti atlikti jam pavestas funkcijas (notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus Įstatyme nustatytas išimtis). Pažymėtina, kad tokia praktika yra pasiteisinusi užsienio valstybėse (pvz., Vokietijoje notarą pavaduojančiu asmeniu gali būti skiriamas tik kitas notaras, notaro asesorius arba notaras, nevykdantis notaro veiklos). Kadangi Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), Įstatymo 59 straipsnio 3 dalis, kurioje aptariama kandidato į notarus (asesorius) galimybė atlikti notarinius veiksmus atstovavimo notarui metu, panaikinama. Siekiant Lietuvos notarų rūmams suteikti daugiau sprendimo teisių savivaldos srityje ir atsisakyti perteklinės teisingumo ministrui suteiktos funkcijos – notarą pavaduojančio notaro skyrimo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pavaduojantį notarą skirtų ne teisingumo ministras, o Notarų rūmai. Teisingumo ministrui ir toliau išliktų teisė skirti notaro atstovą. Pavaduojantis notaras yra skiriamas tais atvejais, kai notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją. Pastebėtina, kad notaro veiklos teritorija nustatoma tik paveldėjimo atvejams. Taigi pavaduojantis notaras aptarnauja dėl paveldėjimo besikreipiančius asmenis, kurie pagal nustatytą teritoriją turėtų kreiptis į pavaduojamąjį notarą.
Pavadavimui, priešingai nei notaro atstovavimui, nėra nustatytos specialios sąlygos, kurias turėtų patikrinti (jų buvimu įsitikinti) teisingumo ministras. Pavaduojančiu notaru gali būti bet kuris notarų korpuso narys, o pavadavimas užtikrina, kad bus aptarnaujama negalinčio eiti pareigų notaro veiklos teritorija. Notaro pavadavimas suponuoja tik darbo krūvio tarp atitinkamos teritorijos notarų paskirstymą, kurį gali tinkamai atlikti Lietuvos notarų rūmai, vykdydami notarų veiklos koordinavimo funkciją, o viešojo administravimo subjekto – teisingumo ministro – įsikišimas į šį procesą yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 ir
Įstatyme nėra sureguliuota, kas atsitinka su depozitinėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pasibaigus notaro įgaliojimams, Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma nustatyti, kad pasibaigus notaro įgaliojimams jo depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos perduodamos tvarkyti notarui, kuriam perduodamos tvarkyti ir notarinę veiklą baigusio vykdyti notaro paveldėjimo bylos. Kartu siūloma įtvirtinti, kad depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų perdavimo tvarką nustatytų teisingumo ministras, suderinęs ją su Lietuvos notarų rūmais. Įstatymo projekto 17 straipsniu siūloma notarui suteikti teisę atlikti vykdomuosius įrašus ne tik užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ar čekiuose, bet ir pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės. Išplėtus notarų kompetenciją vykdomųjų įrašų srityje, sumažėtų teismų darbo krūvis, kadangi dalis skolų būtų išieškoma ne ginčo tvarka.
Notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, įtvirtinantis tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinantis šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, yra tinkamas subjektas minėtos funkcijos atlikimui. Įstatymas įpareigoja notarą užtikrinti sandorių ir dokumentų teisėtumą, o tai sąlygoja, jog notaras kiekvienu konkrečiu atveju privalės atlikti teisinį tyrimą, t.y. patikrinti visus Įstatymo projektu keičiamo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, ir tik įsitikinęs, kad vykdomojo įrašo atlikimas neprieštarauja įstatymams, atlikti arba atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą (notaras pagal Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas teisės normas yra įpareigotas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų). Pastebėtina, kad minėtu teisiniu reguliavimu notarui nepriskiriamos teisingumo vykdymo funkcijos, kadangi kilusius ginčus spręstų teismas ieškinio teisenos tvarka. Įstatymo projekto17 straipsniu taip pat siūloma papildyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu, jame nustatant, kad notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma (Apostille). Šiuo metu dokumentų tvirtinimą pažyma Apostille reguliuoja Lietuvos Respublikos konsulinis statutas. Pagal 1961 m. spalio 5 d. Konvenciją „Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo“ (toliau – Hagos konvencija) 6 straipsnį kiekviena susitariančioji valstybė paskiria, atsižvelgdama į jų vykdomas funkcijas, atitinkamas valstybines institucijas, kurioms suteikiama teisė išduoti pažymą Apostille. Prie Hagos konvencijos prisijungusios valstybės suteikia teisę tvirtinti dokumentus pažyma Apostille ne vienai institucijai, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijai, o kelioms institucijoms ar pareigūnams.
Notarai tvirtina dokumentus Apostille Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, iš dalies – Ispanijoje. Priėmus Įstatymo projektą, šiuos veiksmus, vadovaudamiesi Hagos konvencijos nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atliks notarai, imdami už notarinio veiksmo atlikimą teisingumo ministro nustatyto dydžio atlygį. Konsulinio departamento valstybės tarnautojai dokumentus pažyma Apostille tvirtintų tik tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos apraše nustatytais atvejais (pavyzdžiui, dokumentus, persiųstus iš Lietuvos konsulinių įstaigų). Suteikus šią funkciją notarams, asmenims būtų sudaryta galimybė patvirtinti dokumentus pažyma Apostille ne vienoje vietoje (Užsienio reikalų ministerijoje), o pas bet kurį notarą. Naujas teisinis reguliavimas pagerintų paslaugų prieinamumą ir sumažintų dokumentų tvirtinimo Apostille kaštus, nes asmuo gautų paslaugą arčiau savo gyvenamosios vietos ar buveinės, kadangi kiekvienoje savivaldybėje veiklą vykdo mažiausiai vienas notaras. Pastebėtina, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Specialioji komisija 2012 m. išvadose ir rekomendacijose (Nr.18, 2012) pažymėjo, jog remia Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo dalyvių pastangas decentralizuoti dokumentų tvirtinimą pažyma Apostille, taip siekiant dokumentų tvirtinimo Apostille paslaugas padaryti prieinamesnes.
Įstatymo projekto 18 straipsniu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas ilgesniam, t.y. dvidešimties (vietoj dešimties) kalendorinių dienų terminui, kartu nustatant galimybę notarinius veiksmus atidėti iki atitinkamos informacijos ar dokumentų gavimo. Notarinėje praktikoje nereti atvejai, kai klientui nepakanka dešimties dienų papildomų duomenų ar dokumentų gavimui iš kitų asmenų, įstaigų ar organizacijų. Pasitaiko atvejų, kai dėl tam tikrų sandorio aplinkybių ar dokumento autentiškumo notarui kyla abejonių, todėl siekdamas išsiaiškinti visus jam kilusius klausimus, notaras kreipiasi į atitinkamas įstaigas (notaras privalo užtikrinti sandorių ir dokumentų teisėtumą). Tais atvejais, kai atitinkamos informacijos ar dokumentų nebus galima gauti per nustatytą ilgesnį terminą, notarinis veiksmas galės būti atidėtas iki atitinkamos informacijos ar dokumentų gavimo. Taigi, atsižvelgiant į notarų biurų klientų bei notaro interesus, terminas yra prailginamas. Atsižvelgiant į informacinių technologijų vystymosi galimybes ir plėtrą, siūloma įtvirtinti galimybę notarinį registrą tvarkyti ir elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro pildymo tvarką siūloma nustatyti teisingumo ministrui, suderinus ją su Lietuvos notarų rūmais (Įstatymo projekto 20 straipsnis). Įstatymo projekto 21 straipsniu siekiama atsisakyti reikalavimo, kad testamentiniai įpėdiniai, kreipdamiesi į notarą dėl testamento dublikato išdavimo, pateiktų testatoriaus mirties liudijimą.
Testamente nurodytam įpėdiniui kreipiantis į notaro biurą dėl testamento dublikato išdavimo, notaras iš Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės gali gauti išrašą, kuriame pateikiama informacija apie asmens civilinę būklę (šiuo atveju – užfiksuotas testatoriaus mirties faktas ar ne), todėl Įstatyme nustatytas reikalavimas įpėdiniui pateikti testatoriaus mirties liudijimą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo. Notaras galėtų reikalauti pateikti mirties liudijimą tik tais atvejais, kai Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje nėra duomenų apie testatoriaus mirtį (pvz., kai testatorius nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir Gyventojų registre nėra tvarkomi užsieniečio asmens duomenys). Dabar galiojančio Įstatymo 40 straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį notaras turėtų parengti asmeniui atsisakymo atlikti notarinį veiksmą raštą. Siekiant apsaugoti notarų klientų teisėtus lūkesčius, išvengti notarų piktnaudžiavimo aptarnaujant klientus atvejų ir konfliktinių situacijų tarp notaro ir jo kliento, Įstatymo projekto 22 straipsniu siūloma nustatyti 10 kalendorinių dienų terminą parengti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo prašymo gavimo dienos. Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo Įstatymo projektu keičiamas ir Įstatymo 54 straipsnis, nustatantis dokumentų, sudarytų ar (ir) išduotų užsienyje priėmimą Lietuvos Respublikos notarų biuruose. Pripažinus netekusiu galios galiojančio Įstatymo 61 straipsnį turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame iš privalomai draudžiamų asmenų sąrašo siūloma išbraukti kandidatus į notarus (asesorius). Jie būtų draudžiami kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais tikimasi aiškesnio notarinės veiklos teisinio reguliavimo, teisės normų sistemiškumo ir suderinamumo, administracinės naštos mažinimo piliečiams. Be to, pritarus Įstatymo projekto nuostatai, leidžiančiai notarams teikti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas, būtų skatinamas alternatyvaus (neteisminio) ginčų sprendimo būdo taikymas praktikoje. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Įgyvendinant Įstatymų projektais siūlomas nuostatas reikės pakeisti:
2) Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482;
3) Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34;
4) Kandidatų į notarus (asesorių) viešo konkurso nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-124;
5) Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-120;
6) Notarų garbės teismo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr.
1R-184;
7) Notarų atestavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122;
8) Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“;
11) Notarų sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-559/240. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą Teisingumo ministerija iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės parengti Vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma, iš kurių kyla piniginės prievolės, tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo pateiktas derinti Lietuvos notarų rūmams, Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybai ir visuomenei, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„notaras“, „pilietis“, „draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO
2015-03-02 Nr. XIIP-2756 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO
2015-10-19 Nr. XIIP-2756(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
(Nr. XIIP-2756)
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Julius Pagojus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai 2015-05-14 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję pateiktą Notariato Įstatymo Nr. I-2882 l, 2, 3, 4, 6, 6l, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2755 (toliau - Įstatymo projektas) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2756, šiems įstatymo projektams pritaria. Atsižvelgti 4.
ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:
pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2756 ir tobulinti atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-05-272 Argumentai:
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 yra lydintysis įstatymo projektas Notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 6¹, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-2755, kurio įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
„Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1
d.“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu ‑ už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: V. Černiauskaitė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėjas, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, J. Pagojus – Teisingumo viceministras, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-08-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmų prezidentas M.
Stračkaitis, 2015-05-14 Nr. S-736 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję pateiktą Notariato Įstatymo Nr. 1-2882 1, 2, 3, 4, 6, 6 ¹, 7, 10 ¹, 10 ², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 49 ¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2755 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2756, šiems įstatymo projektams pritaria. Iš esmės pritarti ir tobulinti pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sprendimas ir pasiūlymas:
pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2756 ir tobulinti atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Argumentai: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 yra lydintysis įstatymo projektas Notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 6¹, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-2755, kurio įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas: „Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio
Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė, Liutauras Kazlavickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė