Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,
5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP- 2746 (2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,
5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“2 straipsnis. 26 straipsnio papildymas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti
mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus , taip pat tais atvejais, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą . Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo tarp valstybės tarnautojo ir institucijos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, sudarytos darbo sutartys laikomos galiojančiomis iki sprendimo dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galiojimo pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas V. Bukauskas 2015-09-30
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui . Lėšų skyrimas valstybės tarnybai, jos materialinis aprūpinimas ir paskirtų lėšų naudojimas sietinas su valstybės tarnybai keliamais teisėtumo, viešumo reikalavimais, su būtinumu užtikrinti viešojo intereso dominavimą prieš privačius interesus, išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Lėšos, kiti ištekliai turi būti naudojami skaidriai. Tam būtina efektyvi ir nepriklausoma kontrolės sistema, ji turi būti inter alia nepriklausoma nuo institucijų ar jų pareigūnų, kurių veikla ir sprendimai kontroliuojami. Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį tai, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, prižiūri Valstybės kontrolė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, jog teisingo apmokėjimo už darbą principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą formas, nustatyti įvairias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.
Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, šiuose biudžetuose turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje numatyta, jog valstybės tarnautojas gauna darbo užmokestį, į kurį be pareiginės valstybės tarnautojo algos gali įeiti ir priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant darbo laiko trukmės, taip pat priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos ir kitos minėtame straipsnyje nustatytos priemokos ir to paties įstatymo 25 straipsnyje nurodyti priedai. Tačiau priemokos už papildomą darbą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą negali būti mokamos ilgiau nei vienerius metus ir negali viršyti 60 proc. valstybės tarnautojo pareiginės algos.
Be galimybės mokėti įstatyme nustatytus priedus ir priemokas, valstybės tarnautojui yra leidžiama dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą, taip pat dirbti pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato visus būtinus ir pakankamus valstybės tarnautojų skatinimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai ir tokiu būdu motyvuoti aukštos kvalifikacijos, sąžiningai ir dideliu darbo krūviu dirbančius valstybės tarnautojus. Tokiu būdu yra užtikrinamas skaidrus ir atsakingas valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų panaudojimas. Tačiau vis didesnį mastą įgauna ydinga praktika, kai valstybės įstaigose yra sudaromos galimybės kai kuriems valstybės tarnautojams nuolatos dirbti pagal papildomas darbo sutartis su ta pačia institucija.
Pavyzdžiui, Ūkio ministerijoje 7 valstybės tarnautojai turi sudarę papildomas darbo sutartis, finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos projektų, Sveikatos apsaugos ministerijoje tokių tarnautojų yra net 21, o pagal jas 2014 metais išmokėta 63 tūkst. eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos papildomas sutartis sudarė su 52 valstybės tarnautojais, kuriems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos – 10 tarnautojų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta kelio valstybės tarnautojo pareigas einančiam asmeniui sudaryti papildomą darbo sutartį su ta pačia institucija ar įstaiga, kurioje jis šias pareigas eina, o tai sudaro prielaidas neskaidriam valstybės tarnybai skiriamų lėšų, įskaitant ir lėšas, skirtas institucijų bei įstaigų vykdomų Europos Sąjungos projektų administravimui ar įgyvendinimui, panaudojimui bei valstybės tarnautojų asmeniniam pasipelnymui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas.
Tačiau įstatyme nėra draudimo dirbti pagal darbo ar civilinę sutartį, pavyzdžiui, autorinę ar paslaugų civilinę sutartį toje pačioje valstybės institucijoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis tiesiogiai nurodo, jog valstybės tarnautojui už papildomų užduočių atlikimą gali būti skiriama priemoka kaip darbo užmokesčio dalis. Nors Valstybės tarnybos įstatyme galimybė sudaryti atskirą darbo sutartį dėl papildomo darbo toje pačioje institucijoje ar įstaigoje, kurioje asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas, tiesiogiai nėra numatyta, tai leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2 punktas, kuris nustato, jog biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai turi teisę nustatyti darbuotojams priemoką už papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis). Taigi minėtas nutarimas tiesiogiai nustato galimybę valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms sudaryti papildomas darbo sutartis su valstybės tarnautojais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje bei įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš šios institucijos ar įstaigos kitas nei darbo užmokestis pajamas.
Tokiu būdu valstybės tarnautojai galės gauti tik pareiginę algą, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatytus priedus, priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą ir kitas Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnyje nustatytas priemokas, taip pat apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei su jo, kaip valstybės tarnautojo, darbo santykiais susijusias išmokas, pavyzdžiui, išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dienpinigius ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos priimto įstatymo pasekmės. Priėmus įstatymo projektą, būtų užtikrintas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pajamų skaidrumas, viešumas ir atskaitingumas visuomenei, taip pat užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir protekcionizmui valstybės tarnyboje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijos rizikos valstybės tarnyboje sumažinimui, nes bus užtikrintas valstybės tarnybai skiriamų lėšų skaidrus panaudojimas bei aiški papildomų užduočių valstybės tarnautojams skyrimo bei atlygio už jų atlikimą sistema. Taip pat bus užtikrintas valstybės tarnautojų realiai gaunamų pajamų viešumas, nes kiekviena valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga privalo savo tinklalapyje skelbti informaciją apie valstybės tarnautojų vidutinį darbo užmokestį. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“: turės būti panaikinta minėto nutarimo nuostata dėl galimybės sudaryti su valstybės tarnautoju darbo sutartį dėl papildomo darbo ir numatyta galimybė priemoką už papildomų darbų vykdymą skirti ne tik iš darbo užmokesčiui, bet ir ES projektų administravimui bei jų įgyvendinimui skirtų lėšų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14.
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : ,,valstybės tarnautojas“, ,,darbo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-02-03 Nr. XIIP-2746 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo nr. viii-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2746 (toliau – projektas). Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išsakytoms pastaboms dėl projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kartu norėtume paminėti, kad projekte pateiktas siūlymas neleisti valstybės tarnautojui „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“ vertintinas ne tik atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies bei 29 straipsnio nuostatoms, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalyje, 16, 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintų teisių, laisvių ir principų kontekste. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau
Chartijos 20 ir 21 straipsniai, įtvirtinantys lygybę prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimą, reikalauja, kad „panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas“ [2] . Todėl šiame kontekste bendrieji Europos Sąjungos teisės principai yra svarbūs ir jų turi paisyti ne tik privačiame sektoriuje veikiantys darbdaviai, bet ir valstybė (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos), privalanti užtikrinti šių principų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, darbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinami diskriminacinio pobūdžio reikalavimai ar įsidarbinimo apribojimai, susiję su konkrečia darboviete, kurioje asmuo jau atlieka tam tikras pareigas pagal valstybės tarnybos įstatymą. Paminėtina, kad bendro draudimo valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis kitose institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigų, įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti, o toliau paliekamas galioti Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnyje įtvirtintas leidimas įsidarbinti. Įstatymo projektu siūlomas apribojimas iš esmės panašią situaciją vertins skirtingai. Valstybės tarnautojas, siekdamas atlikti tam tikrus darbus, nesusijusius su jo darbovietėje vykdomomis valstybės tarnautojo tiesioginėmis pareigomis ir funkcijomis, nors ir atitinkantis papildomam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, negalės įsidarbinti tik dėl to, kad tiek papildomą darbą siūlanti, tiek pagrindinė darbovietė yra viena ir ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.
Tačiau visiškai identiškomis sąlygomis įsidarbinimo galimybės nebus ribojamos, jei valstybės tarnautojo nepagrindinė darbovietė bus kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, privatus subjektas. Paminėtina, kad galiojančiose Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose yra įtvirtintas aiškus draudimas (taip pat apibrėžta kita su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla), pagal kurį valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo.
Siekiant užtikrinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose įtvirtinto draudimo būtų griežtai laikomasi, o valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, siūlytume papildyti šias įstatymo nuostatas draudimu dirbti pagal darbo sutartį darbą, kuris sutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kartu siūlytume stiprinti galiojančią valstybės tarnautojų veiklos kontrolės priemonę
Taip pat galėtų būti papildomai iš valstybės tarnautojo reikalaujama deklaruoti (viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo metu), ar jo atliekamas papildomas darbas pagal darbo sutartį nesutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu pateiktas siūlymas apriboti galimybę gauti kitų pajamų nei darbo užmokestis iš institucijos, kurioje valstybės tarnautojas atlieka savo tiesiogines pareigas, taip pat derintinas su galiojančio įstatymo nuostatomis dėl pašalpų skyrimo (43 straipsniu). Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Deividas Kriaučiūnas, tel. 8 706 63 693, el. p. [email protected] [1] Žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Interseroh Scrap and Metal Trading (byla C-1/11, ECLI:EU:C:2012:194) 43 punktą. [2] Žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Europos Komisiją (byla C-550/07 P, ECLI:EU:C:2010:512) 54 ir 55 punktus.
Vilnius
DĖL
2015-02-05 Nr. XIIP-2746 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama ,,dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“. Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą. Konstitucijos
pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių.
Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o Europos Sąjungos projektų vykdymui skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos. Konstitucijos29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes valstybės tarnautojui būtų draudžiama dirbti pagal darbo sutartį valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, bet nebūtų draudžiama to darbo dirbti kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam tarnautojui. Pažymėtina, kad darbo sutartys gali būti sudaromos ne tik Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, o ir kitiems darbams. Be to, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, kaip ir kito darbo tinkamam atlikimui, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija.
Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnijimas. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą jau buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje. Konstitucinėje byloje (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) buvo vertinama Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata „valstybės tarnautojui neleidžiama: <...> 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį <...>“.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog
„Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir
gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus”. Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, kai draudimas dirbti kitą darbą ar leidimas dirbti sietinas su konkrečiomis veiklomis (darbais), o ne individualiomis aplinkybėmis, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos. 2. Įstatymo projekte siūlomas įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsniu, kuris leidžia valstybės tarnautojui dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Tai bendra taisyklė, kurioje jokių išimčių nėra numatyta. 3. Įstatymo projekte įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, kitų pajamų nei darbo užmokestis, nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. 4. Įstatymo projekte nesureguliuoti valstybės tarnautojų, sudariusių darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo ir dirbančių toje pačioje įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, teisiniai santykiai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Vilnius
DĖL
2015-10-19 Nr. XIIP-2746(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies formuluotę reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo
priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą“ gali būti suprantama dvejopai: 1) siejama su draudžiančia nuostata, kad „priemokos negali būti mokamos <...> taip pat tais atvejais, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą“; 2) suprantama kaip išimtis, kad „priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus <...> taip pat tais atvejais, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą“. Siekiant išvengti skirtingo normų interpretavimo, formuluotę reikėtų tikslinti. Iš Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. išvados Nr.113-P-25 turinio galima preziumuoti, kad čia norėta nustatyti išimtį, todėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje reikėtų numatyti taisykles, pagal kurias darbas, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą, nėra laikomas įgavusiu nuolatinį pobūdį. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje ir centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
d. 102-P-09. Vilnius
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys,Valdas Skarbalius, Juozą Bernatonį pavaduojantis Seimo narys Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: : Respublikos Prezidento vyr. patarėja Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Seimo Teisės departamento skyriaus vedėja J. Andriuškevičiūtė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama ,,dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą. Konstitucijos
pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui.
Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o Europos Sąjungos projektų vykdymui skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos. Konstitucijos29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes valstybės tarnautojui būtų draudžiama dirbti pagal darbo sutartį valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, bet nebūtų draudžiama to darbo dirbti kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam tarnautojui. Pažymėtina, kad darbo sutartys gali būti sudaromos ne tik Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, o ir kitiems darbams. Be to, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, kaip ir kito darbo tinkamam atlikimui, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija. Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnijimas.
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą jau buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje. Konstitucinėje byloje (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) buvo vertinama Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata „valstybės tarnautojui neleidžiama: <...> 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį <...>“. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog „Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus”.
Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, kai draudimas dirbti kitą darbą ar leidimas dirbti sietinas su konkrečiomis veiklomis (darbais), o ne individualiomis aplinkybėmis, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos. Nepritarti Atkreiptinas projekto iniciatorių dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime, pažymėjęs, kad „viešasis interesas valstybės valdymo tarnybos santykiuose yra dominuojantis“, konstatavo, jog „reikia atsižvelgti į tai, kad socialiniu požiūriu tiek viešasis interesas, tiek asmens teisės <...> yra konstitucinės vertybės“. Įstatymu nustatant valstybės tarnautojų kito darbo ribojimus būtina vadovautis tuo, kad pagal Konstituciją tie ribojimai turi būti tokie, kad padėtų valstybės tarnyboje išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad valstybės tarnyba, jos teikiamos galimybės nebūtų panaudojama ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, kad nebūtų trukdoma valstybės tarnautojui atlikti tarnybos pareigas, kad nebūtų kenkiama valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, kad jos nebūtų diskredituojamos.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, jog konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos konstitucinė paskirtis, jos, kaip profesinės veiklos, pobūdis suponuoja tai, kad, paisant inter alia konstitucinio proporcingumo principo, įstatymu turi būti nustatyti tokie valstybės tarnautojų kito darbo ribojimai, kurie užkirstų kelią valstybės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus ar kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus, susijusius su ta įmone, įstaiga ar organizacija (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. vasario 6 d. išvadą , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
įstatymo projekto Nr. XIIP-2746 nuostatos ne prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-2, „prieš“-2,
„susilaikė“-3. Balsavimui teikta formuluotė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2746
nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6.
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, L. Gelažius - Respublikos Prezidentės patarėjas, G. Grigaitė – Respublikos Prezidentės patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Respublikos Prezidentės patarėja, E. Jankevičius - Vidaus reikalų viceministras, A. Morkūnienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Šešelgis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Visockienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama ,,dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui.
Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o
nepanaudotos ar perskirstytos. Konstitucijos29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes valstybės tarnautojui būtų draudžiama dirbti pagal darbo sutartį valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, bet nebūtų draudžiama to darbo dirbti kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam tarnautojui. Pažymėtina, kad darbo sutartys gali būti sudaromos ne tik Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, o ir kitiems darbams. Be to, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, kaip ir kito darbo tinkamam atlikimui, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija. Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnijimas.
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą jau buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje. Konstitucinėje byloje (2004 m. gruodžio
(2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata „valstybės tarnautojui neleidžiama: <...> 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį <...>“. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog „Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus”.
Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, kai draudimas dirbti kitą darbą ar leidimas dirbti sietinas su konkrečiomis veiklomis (darbais), o ne individualiomis aplinkybėmis, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos. Pritarti
siūlomas įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsniu, kuris leidžia valstybės tarnautojui dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Tai bendra taisyklė, kurioje jokių išimčių nėra numatyta. Pritarti
įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, kitų pajamų nei darbo užmokestis, nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pritarti Be šios pašalpos valstybės tarnautojai iš darbdavio dar gauna ir ligos pašalpą, išeitinę išmoką ir t.t. 4. Įstatymo projekte nesureguliuoti valstybės tarnautojų, sudariusių darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo ir dirbančių toje pačioje įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, teisiniai santykiai. Pritarti 2.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2746 (toliau – projektas). Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išsakytoms pastaboms dėl projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kartu norėtume paminėti, kad projekte pateiktas siūlymas neleisti valstybės tarnautojui „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“ vertintinas ne tik atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies bei 29 straipsnio nuostatoms, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalyje, 16, 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintų teisių, laisvių ir principų kontekste. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką Chartijos „15 straipsnio 1 dalyje, 16 <...> straipsniuose atitinkamai numatyta teisė į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, laisvė užsiimti verslu <...> yra bendrieji Sąjungos teisės principai“ [1] . Chartijos 20 ir 21 straipsniai, įtvirtinantys lygybę prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimą, reikalauja, kad „panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas“ [2] . Todėl šiame kontekste bendrieji Europos Sąjungos teisės principai yra svarbūs ir jų turi paisyti ne tik privačiame sektoriuje veikiantys darbdaviai, bet ir valstybė (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos), privalanti užtikrinti šių principų laikymąsi.
Atsižvelgiant į tai, darbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinami diskriminacinio pobūdžio reikalavimai ar įsidarbinimo apribojimai, susiję su konkrečia darboviete, kurioje asmuo jau atlieka tam tikras pareigas pagal valstybės tarnybos įstatymą. Paminėtina, kad bendro draudimo valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis kitose institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigų, įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti, o toliau paliekamas galioti Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnyje įtvirtintas leidimas įsidarbinti. Įstatymo projektu siūlomas apribojimas iš esmės panašią situaciją vertins skirtingai. Valstybės tarnautojas, siekdamas atlikti tam tikrus darbus, nesusijusius su jo darbovietėje vykdomomis valstybės tarnautojo tiesioginėmis pareigomis ir funkcijomis, nors ir atitinkantis papildomam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, negalės įsidarbinti tik dėl to, kad tiek papildomą darbą siūlanti, tiek pagrindinė darbovietė yra viena ir ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Tačiau visiškai identiškomis sąlygomis įsidarbinimo galimybės nebus ribojamos, jei valstybės tarnautojo nepagrindinė darbovietė bus kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, privatus subjektas.
Paminėtina, kad galiojančiose Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose yra įtvirtintas aiškus draudimas (taip pat apibrėžta kita su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla), pagal kurį valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo. Siekiant užtikrinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose įtvirtinto draudimo būtų griežtai laikomasi, o valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, siūlytume papildyti šias įstatymo nuostatas draudimu dirbti pagal darbo sutartį darbą, kuris sutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.
Kartu siūlytume stiprinti galiojančią valstybės tarnautojų veiklos kontrolės priemonę – privalomų leidimų dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį išdavimo sistemą (juk be sprendimo, kuriuo leidžiama dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas negali papildomai įsidarbinti nei kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, nei dirbti privačiai). Taip pat galėtų būti papildomai iš valstybės tarnautojo reikalaujama deklaruoti (viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo metu), ar jo atliekamas papildomas darbas pagal darbo sutartį nesutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu pateiktas siūlymas apriboti galimybę gauti kitų pajamų nei darbo užmokestis iš institucijos, kurioje valstybės tarnautojas atlieka savo tiesiogines pareigas, taip pat derintinas su galiojančio įstatymo nuostatomis dėl pašalpų skyrimo (43 straipsniu). Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Giedrė Purvaneckienė 2015-04-281 Argumentai: Teikiami priimti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai nepanaikins situacijos, kai valstybės tarnautojas gali dirbti projekte, kurį užsako jo darbovietė.
Todėl gali susidaryti situacija, kai valstybės tarnautojas gali panaudoti savo įtaką, kad projektas būtų paskirtas būtent tam vykdytojui (ar subrangovui), kuris vėliau jį patį įdarbins projektui įgyvendinti. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlau išplėsti įstatymo pakeitimo projekto siūlymą. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,, 5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis taip pat dirbti projektuose, kurių užsakovas, bet kuriame etape yra jo darbovietė . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ Nepritarti Pasiūlymas perteklinis, nes žodžiai „gauti kitų pajamų“ apima ir pajamas už darbą projektuose. 6. Komiteto sprendimas: siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai:6 už, 1 prieš, 3 susilaikė. 8. Komiteto paskirta pranešėja:
Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
komitetas
2015 m. gegužės 13 d. Nr. 44
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Bagočiutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos valdymo skyriaus vedėja Rima Martinėnienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama ,,dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“ , Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą. Konstitucijos
pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui.
Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o Europos Sąjungos projektų vykdymui skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos. Konstitucijos
įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes valstybės tarnautojui būtų draudžiama dirbti pagal darbo sutartį valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, bet nebūtų draudžiama to darbo dirbti kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam tarnautojui. Pažymėtina, kad darbo sutartys gali būti sudaromos ne tik Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, o ir kitiems darbams. Be to, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, kaip ir kito darbo tinkamam atlikimui, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija. Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnijimas.
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą jau buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje. Konstitucinėje byloje (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) buvo vertinama Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata „valstybės tarnautojui neleidžiama: <...> 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį <...>“. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog „Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus”.
Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, kai draudimas dirbti kitą darbą ar leidimas dirbti sietinas su konkrečiomis veiklomis (darbais), o ne individualiomis aplinkybėmis, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos. Nepritarti
įstatymo projekto Nr. XIIP-2746 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (2015-03-15 išvada Nr. 102-P-09). Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės tarnautojai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo. Valstybės kontrolė, prižiūrinti ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas pažymėjo, kad šiuo metu valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis apmokėjimo klausimai nėra pakankamai vienareikšmiškai ir skaidriai reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos 26 straipsnio pagrindu turės teisę gauti priemokas tiek už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidėjus darbų mastui atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiek už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-051 2.
Įstatymo projekte siūlomas įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsniu, kuris leidžia valstybės tarnautojui dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Tai bendra taisyklė, kurioje jokių išimčių nėra numatyta. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą) sąrašas numatytas tiek Valstybės tarnybos 161 straipsnio 1 dalyje, tiek 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Keičiamo įstatymo 17 straipsnis įtvirtina su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus bei numato imperatyvius draudimus valstybės tarnautojams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, kitų pajamų nei darbo užmokestis, nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo ir dirbančių toje pačioje įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, teisiniai santykiai. Pritarti Žr. Audito komiteto 3 pasiūlymą. 5.
2015-03-021 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2746 (toliau – projektas). Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išsakytoms pastaboms dėl projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kartu norėtume paminėti, kad projekte pateiktas siūlymas neleisti valstybės tarnautojui „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“ vertintinas ne tik atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies bei 29 straipsnio nuostatoms, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalyje, 16,
nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką Chartijos „15 straipsnio 1 dalyje, 16 <...> straipsniuose atitinkamai numatyta teisė į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, laisvė užsiimti verslu <...> yra bendrieji Sąjungos teisės principai“ . Chartijos 20 ir 21 straipsniai, įtvirtinantys lygybę prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimą, reikalauja, kad „panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos
Atsižvelgiant į tai, darbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinami diskriminacinio pobūdžio reikalavimai ar įsidarbinimo apribojimai, susiję su konkrečia darboviete, kurioje asmuo jau atlieka tam tikras pareigas pagal valstybės tarnybos įstatymą. Paminėtina, kad bendro draudimo valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis kitose institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigų, įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti, o toliau paliekamas galioti Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnyje įtvirtintas leidimas įsidarbinti. Įstatymo projektu siūlomas apribojimas iš esmės panašią situaciją vertins skirtingai. Valstybės tarnautojas, siekdamas atlikti tam tikrus darbus, nesusijusius su jo darbovietėje vykdomomis valstybės tarnautojo tiesioginėmis pareigomis ir funkcijomis, nors ir atitinkantis papildomam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, negalės įsidarbinti tik dėl to, kad tiek papildomą darbą siūlanti, tiek pagrindinė darbovietė yra viena ir ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Tačiau visiškai identiškomis sąlygomis įsidarbinimo galimybės nebus ribojamos, jei valstybės tarnautojo nepagrindinė darbovietė bus kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, privatus subjektas.
Paminėtina, kad galiojančiose Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose yra įtvirtintas aiškus draudimas (taip pat apibrėžta kita su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla), pagal kurį valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo. Siekiant užtikrinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose įtvirtinto draudimo būtų griežtai laikomasi, o valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, siūlytume papildyti šias įstatymo nuostatas draudimu dirbti pagal darbo sutartį darbą, kuris sutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.
Kartu siūlytume stiprinti galiojančią valstybės tarnautojų veiklos kontrolės priemonę – privalomų leidimų dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį išdavimo sistemą (juk be sprendimo, kuriuo leidžiama dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas negali papildomai įsidarbinti nei kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, nei dirbti privačiai). Taip pat galėtų būti papildomai iš valstybės tarnautojo reikalaujama deklaruoti (viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo metu), ar jo atliekamas papildomas darbas pagal darbo sutartį nesutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu pateiktas siūlymas apriboti galimybę gauti kitų pajamų nei darbo užmokestis iš institucijos, kurioje valstybės tarnautojas atlieka savo tiesiogines pareigas, taip pat derintinas su galiojančio įstatymo nuostatomis dėl pašalpų skyrimo (43 straipsniu). Pritarti iš dalies Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės tarnautojai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos 26 straipsnio pagrindu turės teisę gauti priemokas tiek už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidėjus darbų mastui atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiek už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.
Pritartina, kad turėtų būti svarstoma galimybė įteisinti bendrą draudimą valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2015-04-30 Įvertinus šiuo metu galiojantį nagrinėjamos srities teisinį reguliavimą, vykdant įstatymu nustatytus uždavinius, siekiant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų draudimų laikymąsi ir išvengti galimo piktnaudžiavimo, kai už darbus, kuriuos valstybės tarnautojui privalu atlikti pagal jo pareigybės aprašymą, dėl funkcijų dubliavimo būtų apmokėta antrą kartą pagal darbo sutartį, taip pat neaiškią darbo apmokėjimo tvarką, teikiame šiuos sisteminius siūlymus:
įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą : nustatyti draudimą valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, jeigu dirbant pagal darbo sutartį būtų atliekamos tokios pačios (savo apimtimi ir turiniu) funkcijos, kaip nustatytos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme;
Atsižvelgti 2.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2015-04-30
leidimų dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį išdavimo valstybės tarnautojams procedūrą
Nepriklausomai nuo darbo užmokesčio finansavimo šaltinio siūlytina darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinti atitinkamas viešos ir privalomos atrankos (konkurso) procedūras, kai viešajame sektoriuje siekiama sudaryti darbo sutartis su asmenimis, nepriklausomai nuo jų statuso ir ar tai neterminuota, ar terminuota darbo sutartis, ar ji sudaroma toje pačioje ar kitoje darbovietėje;
3) įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, tobulinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimą ir nustatyti aiškią skaidrią , pagrįstą ir sistemišką tvarką. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Giedrė Purvaneckienė 2015-04-28171 5 Argumentai: Teikiami priimti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai nepanaikins situacijos, kai valstybės tarnautojas gali dirbti projekte, kurį užsako jo darbovietė.
Todėl gali susidaryti situacija, kai valstybės tarnautojas gali panaudoti savo įtaką, kad projektas būtų paskirtas būtent tam vykdytojui (ar subrangovui), kuris vėliau jį patį įdarbins projektui įgyvendinti. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlau išplėsti įstatymo pakeitimo projekto siūlymą. Pasiūlymas:
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2746 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,
sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis taip pat dirbti projektuose, kurių užsakovas, bet kuriame etape yra jo darbovietė . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2746 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, Europos teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas 2015-05-131 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“
2015-05-132 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojams dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo metu egzistuoja praktika, kuomet valstybės institucijos papildomai pagal darbo sutartis įdarbina institucijoje dirbančius asmenis veiklai, finansuojamai iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, vykdyti. Pabrėžtina, kad įstatymo projektu nėra siekiama uždrausti valstybės tarnautojams papildomai dirbti vykdant projektus. Siekiama skaidriau reglamentuoti apmokėjimo už tokių projektų vykdymą tvarką.
Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, valstybės tarnautojams už darbą vykdant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų fondų lėšų, būtų apmokama Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio pagrindu, t. y. išmokant priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba papildomų užduočių atlikimą. Valstybės tarnybos 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priemokos už darbą viršijant įprastą darbo krūvį arba papildomą darbą, negali būti mokamos ilgiau negu vienerius metus. Pažymėtina, kad tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, tiek kitomis finansinės paramos lėšomis finansuojami projektai dažniausiai trunka ilgiau negu vienerius metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina numatyti išimtį, pagal kurią priemokos už projektų vykdymą, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, galėtų būti mokamos ilgiau nei metus, nelaikant, kad papildomas darbas projektuose įgavo nuolatinį pobūdį. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 26 straipsnio papildymas
26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus , taip pat tais atvejais, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą . Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio
nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos. “ Pritarti 3.
Seimo Audito komitetas 2015-05-133 Argumentai: Atsižvelgiant į 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, taip pat į tai, kad priėmus įstatymo projektą turės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai, įtvirtinantys galimybę priemoką už papildomų darbų atlikimą skirti ne tik iš darbo užmokesčiui, bet ir iš projektų administravimui bei jų įgyvendinimui skirtų lėšų, siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo tarp valstybės tarnautojo ir institucijos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, sudarytos darbo sutartys laikomos galiojančiomis iki išduoto leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galiojimo pabaigos.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
746
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Kviestieji asmenys : Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Gabija Grigaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja; Mindaugas Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas; Indrė Pukanasytė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė; 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama ,,dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui.
Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o Europos Sąjungos projektų vykdymui skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos. Konstitucijos29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes valstybės tarnautojui būtų draudžiama dirbti pagal darbo sutartį valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, bet nebūtų draudžiama to darbo dirbti kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam tarnautojui. Pažymėtina, kad darbo sutartys gali būti sudaromos ne tik Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, o ir kitiems darbams. Be to, Europos Sąjungos projektų administravimui ir įgyvendinimui, kaip ir kito darbo tinkamam atlikimui, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija. Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnijimas.
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą jau buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje. Konstitucinėje byloje (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) buvo vertinama Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata „valstybės tarnautojui neleidžiama: <...> 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį <...>“. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog
„Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir
gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus”.
Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, kai draudimas dirbti kitą darbą ar leidimas dirbti sietinas su konkrečiomis veiklomis (darbais), o ne individualiomis aplinkybėmis, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos. Nepritarti 2015 m. kovo 13 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2746 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (2015-03-15 išvada Nr. 102-P-09). Konstitucinio Teismo
Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės tarnautojai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo. Valstybės kontrolė, prižiūrinti ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas pažymėjo, kad šiuo metu valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis apmokėjimo klausimai nėra pakankamai vienareikšmiškai ir skaidriai reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu. Siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos 26 straipsnio pagrindu turės teisę gauti priemokas tiek už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidėjus darbų mastui atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiek už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2015 -02-051 2.
Įstatymo projekte siūlomas įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsniu, kuris leidžia valstybės tarnautojui dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Tai bendra taisyklė, kurioje jokių išimčių nėra numatyta. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą) sąrašas numatytas tiek Valstybės tarnybos 161 straipsnio 1 dalyje, tiek ir
su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus bei numato imperatyvius draudimus valstybės tarnautojams. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2015
draudimas valstybės tarnautojui gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, kitų pajamų nei darbo užmokestis, nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2015
nesureguliuoti valstybės tarnautojų, sudariusių darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo ir dirbančių toje pačioje įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, teisiniai santykiai. Pritarti 2.
Teisingumo ministerijos 2015-03-02 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2746 (toliau – projektas). Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išsakytoms pastaboms dėl projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kartu norėtume paminėti, kad projekte pateiktas siūlymas neleisti valstybės tarnautojui „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“ vertintinas ne tik atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies bei 29 straipsnio nuostatoms, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalyje, 16,
nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką Chartijos „15 straipsnio 1 dalyje, 16 <...> straipsniuose atitinkamai numatyta teisė į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, laisvė užsiimti verslu <...> yra bendrieji Sąjungos teisės principai“ [1] . Chartijos 20 ir 21 straipsniai, įtvirtinantys lygybę prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimą, reikalauja, kad „panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas“ [2] . Todėl šiame kontekste bendrieji Europos Sąjungos teisės principai yra svarbūs ir jų turi paisyti ne tik privačiame sektoriuje veikiantys darbdaviai, bet ir valstybė (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos), privalanti užtikrinti šių principų laikymąsi.
Atsižvelgiant į tai, darbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinami diskriminacinio pobūdžio reikalavimai ar įsidarbinimo apribojimai, susiję su konkrečia darboviete, kurioje asmuo jau atlieka tam tikras pareigas pagal valstybės tarnybos įstatymą. Paminėtina, kad bendro draudimo valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis kitose institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigų, įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti, o toliau paliekamas galioti Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnyje įtvirtintas leidimas įsidarbinti. Įstatymo projektu siūlomas apribojimas iš esmės panašią situaciją vertins skirtingai. Valstybės tarnautojas, siekdamas atlikti tam tikrus darbus, nesusijusius su jo darbovietėje vykdomomis valstybės tarnautojo tiesioginėmis pareigomis ir funkcijomis, nors ir atitinkantis papildomam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, negalės įsidarbinti tik dėl to, kad tiek papildomą darbą siūlanti, tiek pagrindinė darbovietė yra viena ir ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Tačiau visiškai identiškomis sąlygomis įsidarbinimo galimybės nebus ribojamos, jei valstybės tarnautojo nepagrindinė darbovietė bus kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, privatus subjektas.
Paminėtina, kad galiojančiose Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose yra įtvirtintas aiškus draudimas (taip pat apibrėžta kita su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla), pagal kurį valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo. Siekiant užtikrinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatose įtvirtinto draudimo būtų griežtai laikomasi, o valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, siūlytume papildyti šias įstatymo nuostatas draudimu dirbti pagal darbo sutartį darbą, kuris sutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.
Kartu siūlytume stiprinti galiojančią valstybės tarnautojų veiklos kontrolės priemonę – privalomų leidimų dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį išdavimo sistemą (juk be sprendimo, kuriuo leidžiama dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas negali papildomai įsidarbinti nei kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, nei dirbti privačiai). Taip pat galėtų būti papildomai iš valstybės tarnautojo reikalaujama deklaruoti (viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo metu), ar jo atliekamas papildomas darbas pagal darbo sutartį nesutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu pateiktas siūlymas apriboti galimybę gauti kitų pajamų nei darbo užmokestis iš institucijos, kurioje valstybės tarnautojas atlieka savo tiesiogines pareigas, taip pat derintinas su galiojančio įstatymo nuostatomis dėl pašalpų skyrimo (43 straipsniu). Pritarti iš dalies Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės tarnautojai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos 26 straipsnio pagrindu turės teisę gauti priemokas tiek už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidėjus darbų mastui atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiek už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.
Pritartina, kad turėtų būti svarstoma galimybė įteisinti bendrą draudimą valstybės tarnautojams papildomai įsidarbinti pagal darbo sutartis institucijose, kuriose jie neina valstybės tarnautojo pareigas. 3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro l.e.p vedėjas A. Astrauskas Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas apribojimas priedų ir priemokų bendrai sumai (t.y. jis negali viršyti 70 procentų pareiginės algos), o 26 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas ribojimas priemokoms už intensyvesnį darbą ir papildomas užduotis. (t.y. jis negali viršyti 60 procentų pareiginės algos). Jeigu šie apribojimai bus taikomi ir toliau, tai aukštesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojui (pvz. turinčiam I kvalifikacinę klasę) už dalyvavimą projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla ir kurie dalinai finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, bus galima skirti tik labai riboto dydžio priemokas ir tokiu būdu demotyvuoti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojus dalyvauti projektuose. Tikslinga šiuos ribojimus keisti. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.
Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai , taip pat priemokos, mokamos valstybės tarnautojui iš valstybės ar savivaldybės biudžeto už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla .“ Nepritarti Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui, patobulintam, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus Pasiūlymas:
Projekto
3 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio papildymas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus , taip pat tais atvejais, kai priemokos valstybės tarnautojui mokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla ir kurie trunka ilgiau nei vienerius metus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio
nuolatinį pobūdį.
Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.“
26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, išskyrus tais atvejais, kai priemokos valstybės tarnautojui mokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla. Priemokos už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose mokamos pagal projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įkainius nustato projektą įgyvendinančios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Nepritarti
projektui, patobulintam, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė G. Purvaneckienė 2015-04-281 Argumentai: Teikiami priimti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai nepanaikins situacijos, kai valstybės tarnautojas gali dirbti projekte, kurį užsako jo darbovietė. Todėl gali susidaryti situacija, kai valstybės tarnautojas gali panaudoti savo įtaką, kad projektas būtų paskirtas būtent tam vykdytojui (ar subrangovui), kuris vėliau jį patį įdarbins projektui įgyvendinti. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlau išplėsti įstatymo pakeitimo projekto siūlymą. Pasiūlymas:
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2746 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,, 5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis taip pat dirbti projektuose, kurių užsakovas, bet kuriame etape yra jo darbovietė . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ Nepritarti
projektui, patobulintam, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus2
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr.
SV-S-1049 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 414 punkto nuostatą „Tobulinsime valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas, garantuosime tokį darbo užmokestį ir karjeros galimybes, kokie bus adekvatūs veiklos rezultatams ir indėliui“, iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2746“ (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
nustatyti draudimą valstybės tarnautojui „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Siūlytina įvertinti, ar ši teisinio reglamentavimo priemonė atitiktų proporcingumo principą ir konstitucinius principus, nes pagal pateiktą formuluotę būtų užkirstas kelias valstybės institucijoje ar įstaigoje dirbančiam valstybės tarnautojui sudaryti bet kokią papildomą sutartį su esamu darbdaviu – net atlikti pagalbiniams ar techniniams darbams, kurie pagal esmę neprieštarautų valstybės tarnautojo atliekamoms funkcijoms ir viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje principui. Be to, pasirinkimą, ar asmuo tinkamas eiti konkrečias pareigas, turėtų lemti ne jo pagrindinė darbovietė, o išsilavinimas, kvalifikacija, asmeninės savybės, reikalingos pareigoms atlikti. Jei darbo sutartį su valstybės institucija ar įstaiga galėtų sudaryti tik kitoje institucijoje ar įstaigoje dirbantis valstybės tarnautojas, būtų nustatytas prioritetas pagal darbovietę ir kartu paneigta išsilavinimo bei kvalifikacijos vertinimo pirmenybė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti teisinį reglamentavimą atribojant sudaromas darbo sutartis pagal atliekamo darbo pobūdį ir vykdomas funkcijas. Siūlytina ne uždrausti bet kokias darbo sutartis su valstybės tarnautojo darbdaviu – valstybės institucija ar įstaiga, o atskirti funkcijas, kurias valstybės tarnautojas vykdo eidamas pareigas valstybės tarnyboje, bei nustatyti, kad darbo sutartis (su ta pačia institucija ar įstaiga) gali būti sudaroma tik valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nenustatytoms funkcijoms atlikti.
Nepritarti Konstitucinio Teismo
Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės tarnautojai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo. Valstybės kontrolė, prižiūrinti ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas pažymėjo, kad šiuo metu valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis apmokėjimo klausimai nėra pakankamai vienareikšmiškai ir skaidriai reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu. Siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos 26 straipsnio pagrindu turės teisę gauti priemokas tiek už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidėjus darbų mastui atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiek už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė1
valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 161 straipsnis nustato bendrą leidimą valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir nenustato jokių tokio reguliavimo išimčių. Pažymėtina, kad įstatymo projekte taip pat nenustatomos tokio reguliavimo išimtys ir galioja bendras leidimas dirbti kitą darbą visiems valstybės tarnautojams laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių. Manytina, kad, vadovaujantis sistemiškumo principu, bet kokios šios taisyklės išimtys turėtų būti nustatytos šiame straipsnyje.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą) sąrašas numatytas tiek Valstybės tarnybos 161 straipsnio 1 dalyje, tiek 17 straipsnio 1 dalies punktuose. Keičiamo įstatymo 17 straipsnis įtvirtina su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus bei numato imperatyvius draudimus valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė2
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, už papildomas užduotis ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (taip pat ir už veiklą vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamus projektus), valstybės tarnautojams gali būti mokamos priemokos, siūlytina Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyti išlygą dėl Įstatyme nustatytos vienų metų priemokų mokėjimo trukmės, nes Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų projektų trukmė gali būti ilgesnė nei vieni metai, ir suteikti galimybę įstaigoms mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą ne tik iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, bet ir iš Europos Sąjungos investicinių fondų finansuojamų projektų lėšų, skirtų jiems administruoti ir įgyvendinti. Pritarti
tobulinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė1
nustačius draudimą gauti iš institucijos kitas nei darbo užmokestis pajamas, siekiant išvengti atvejų, kai valstybės tarnautojams negalės būti mokamos Įstatymo 41 straipsnyje nustatytos išeitinės išmokos ar 43 straipsnyje nustatytos pašalpos ir kompensacijos, siūlytina tikslinti įstatymo projekto formuluotę – po žodžių
„gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“ įrašyti žodžius „bei šiame
Įstatyme nustatytos išmokos, pašalpos ir kompensacijos“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1.5.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte nesiūloma pereinamųjų nuostatų, kuriomis būtų sureguliuota valstybės tarnautojų, kurie šiuo metu dirba pagal darbo sutartis, sudarytas su tomis pačiomis institucijomis ar įstaigomis, kuriose jie eina valstybės tarnautojo pareigas, teisinė padėtis. Jei būtų priimtas įstatymo projektas, nenustačius pereinamųjų nuostatų, tokios darbo sutartys turėtų būti nutrauktos, nes prieštarautų Įstatyme nustatytam reglamentavimui. Pritarti
metu Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma iš esmės keisti darbo apmokėjimo normas, susijusias su dalyvavimu projektinėje veikloje. Planuojama, kad valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos institucijos įgyvendinamuose projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su institucijos misija ir tikslais, kuriems nustatytas įgyvendinimo terminas ir atskiras biudžetas, gali būti mokama už dalyvavimą projektinėje veikloje. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ir už kurią gauna apmokėjimą, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nebus mokamas. Atsižvelgti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-03-13 Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. vasario 6 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
įstatymo projekto Nr.
XIIP-2746 nuostatos ne prieštarauja
2015-05-06 Komiteto sprendimas: siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
2015-05-151 Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2746 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, Europos teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti
pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos . Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ Pritarti Seimo Audito komitetas 2015-05-152 Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojams dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.
Šiuo metu egzistuoja praktika, kuomet valstybės institucijos papildomai pagal darbo sutartis įdarbina institucijoje dirbančius asmenis veiklai, finansuojamai iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, vykdyti. Pabrėžtina, kad įstatymo projektu nėra siekiama uždrausti valstybės tarnautojams papildomai dirbti vykdant projektus. Siekiama skaidriau reglamentuoti apmokėjimo už tokių projektų vykdymą tvarką. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, valstybės tarnautojams už darbą vykdant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų fondų lėšų, būtų apmokama Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio pagrindu, t. y. išmokant priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba papildomų užduočių atlikimą. Valstybės tarnybos 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priemokos už darbą viršijant įprastą darbo krūvį arba papildomą darbą, negali būti mokamos ilgiau negu vienerius metus. Pažymėtina, kad tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, tiek kitomis finansinės paramos lėšomis finansuojami projektai dažniausiai trunka ilgiau negu vienerius metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina numatyti išimtį, pagal kurią priemokos už projektų vykdymą, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, galėtų būti mokamos ilgiau nei metus, nelaikant, kad papildomas darbas projektuose įgavo nuolatinį pobūdį. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
taip: „
punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus , taip pat tais atvejais, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau nei vienerius metus, vykdymą . Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos. “ Pritarti Seimo Audito komitetas 2015-05-153 N Argumentai:
Atsižvelgiant į 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, taip pat į tai, kad priėmus įstatymo projektą turės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai, įtvirtinantys galimybę priemoką už papildomų darbų atlikimą skirti ne tik iš darbo užmokesčiui, bet ir iš projektų administravimui bei jų įgyvendinimui skirtų lėšų, siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
tarnautojo ir institucijos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, sudarytos darbo sutartys laikomos galiojančiomis iki išduoto leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galiojimo pabaigos.“ Pritarti iš dalies Būtina tikslinti projekto 1 ir 2 dalis, nustatančias Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminą. 7. Komiteto sprendimas
patobulintam įstatymo projektui XIIP-2746
(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Petrauskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
projektas Nr. XIIP-2746 (2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas