Projekto lyginamasis variantas
2014
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Konsulinis pareigūnas padeda gauti materialinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1. Valstybės materialinė pagalba teikiama užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo. Valstybės materialinė pagalba teikiama, kai nėra galimybių nukentėjusiajam gauti pagalbą iš kitų šaltinių, ir yra grąžintina. 2. Jeigu, pasibaigus valstybės materialinės pagalbos grąžinimo terminui, Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Užsienio reikalų ministerija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui, nukentėjusiam užsienio valstybėje, suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo iš skolininko. Užsienio reikalų ministerijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo, grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2745(2) lyginamasis variantas
2015
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
materialinė pagalba Konsulinis pareigūnas padeda gauti materialinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1. Valstybės materialinė pagalba teikiama užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo. Valstybės materialinė pagalba teikiama, kai nėra galimybių nukentėjusiajam Lietuvos Respublikos piliečiui gauti pagalbą iš kitų šaltinių, ir yra grąžintina. 2. Jeigu, pasibaigus valstybės materialinės pagalbos grąžinimo terminui, Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui, nukentėjusiam užsienio valstybėje, suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo, grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka 2015-04-22
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, kurioje numatyta, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos racionaliai ir efektyviai. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, teikiant valstybės materialinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taip pat išieškant iš valstybės skolininkų laiku negrąžintas suteiktos valstybės materialinės pagalbos lėšas. Įstatymo projekto uždaviniai – nustatyti valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, skyrimo ir grąžinimo principus ir suteikti įgaliojimus Užsienio reikalų ministerijai priimti vykdomuosius sprendimus dėl lėšų iš valstybės skolininkų už laiku negrąžintą suteiktą materialinę pagalbą išieškojimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Užsienio reikalų ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 22 straipsnyje yra nustatyta, kad konsulinis pareigūnas padeda gauti materialinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklių patvirtinimo“ (toliau
Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punkte, Užsienio reikalų ministerija privalo kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. 4.
rezultatai Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius materialinės pagalbos skyrimo ir grąžinimo principus, įtvirtinti Užsienio reikalų ministerijos pareigą išieškoti iš valstybės skolininko laiku negrąžintas suteiktos materialinės pagalbos lėšas ir suteikti įgaliojimus Užsienio reikalų ministerijai priimti vykdomuosius sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečiui, nukentėjusiam užsienio valstybėje, suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo iš skolininko. Šiuo metu Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „konsulinis pareigūnas padeda gauti materialinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse“, nėra tiksli ir, siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti keičiama. Konsuliniame statute turi būti numatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse ne „padeda gauti“, bet turi teisę suteikti materialinę pagalbą užsienyje nukentėjusiems piliečiams. Be to, siekiant racionaliai naudoti biudžeto lėšas ir materialinę pagalbą teikti tik tais atvejais, kai ji yra būtina, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pagrindinius materialinės pagalbos teikimo principus ir numatyti jos teikimo atvejus, tai pat įtvirtinti nuostatą, kad valstybės materialinė pagalba yra grąžintina ir teikiama, kai nėra galimybių nukentėjusiajam gauti pagalbą iš kitų šaltinių. Nors Materialinės pagalbos teikimo taisyklėse yra numatyta, kad suteiktos materialinės pagalbos lėšos privalo būti grąžintos per 3 mėnesius ir gaudami materialinę pagalbą piliečiai pasirašo įsipareigojimą ją grąžinti, Užsienio reikalų ministerija susiduria su daugybe piktnaudžiavimo ir vengimo grąžinti suteiktą materialinę pagalbą atvejų.
2007–2013 metais Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, Užsienio reikalų ministerija suteikė 100,2 tūkst. litų materialinės pagalbos, iš jos 94,3 tūkst. litų nebuvo grąžinta. Taigi tik apie 6 % piliečių, kuriems buvo suteikta materialinė pagalba nurodytu laikotarpiu, ją gražino Užsienio reikalų ministerijai. Įstatymai nenumato Užsienio reikalų ministerijai teisės priimti vykdomųjų dokumentų, o esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina racionalaus, ekonomiško ir efektyvaus išieškojimo proceso. Negrąžintų suteiktos valstybės materialinės pagalbos lėšų išieškojimas iš valstybės skolininkų yra ypatingas atvejis ir nėra pagrindo manyti, kad Užsienio reikalų ministerija piktnaudžiautų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teise. Teisė teikti materialinę pagalbą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikta tik Užsienio reikalų ministerijai (Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms), kuriai taip pat nustatyta pareiga išieškoti laiku negrąžintas materialinės pagalbos lėšas teisės aktų nustatyta tvarka. Dažniausiai suteikiamos materialinės pagalbos dydis būna nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų (vidurkis – apie 270 litų), todėl išieškojimo procesas, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, yra neekonomiškas, nes su išieškojimu susijusios išlaidos dažnai viršija išieškotiną sumą. Subjektų, kuriems teikiama materialinė pagalba, grupė yra specifinė, t. y. užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, todėl kyla daug sunkumų, nustatant skolininkų gyvenamąją vietą ir įteikiant su išieškojimu susijusius procesinius dokumentus.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, Užsienio reikalų ministerija, siekdama išieškoti valstybės skolininkų laiku negrąžintas suteiktos valstybės materialinės pagalbos lėšas, privalo kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Dažniausiai Užsienio reikalų ministerija kreipiasi dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau pasitaiko atvejų, kai skolininkai vengia grąžinti skolą valstybei ir nepateikia tikslių duomenų apie gyvenamąją vietą. Vidutiniškai 50 % priimtų teismo įsakymų dėl skolų už suteiktą materialinę pagalbą išieškojimo yra panaikinami, dažniausiai (apie 80 %) teismo įsakymai panaikinami, nepavykus nustatyti skolininko gyvenamosios vietos. Nepavykus nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, bylos dėl skolos išieškojimo valstybės naudai turi būti nagrinėjamos pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Toks skolos valstybei išieškojimo procesas nėra racionalus, ekonomiškas ir efektyvus, nes taip didinamas Užsienio reikalų ministerijos ir teismų darbo krūvis, išieškojimo procesas užima daug laiko, o su išieškojimu susijusios išlaidos dažnai viršija išieškomą sumą. Viso to būtų galima išvengti įstatyme įtvirtinant teisę Užsienio reikalų ministerijai priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punkte nurodytus vykdomuosius dokumentus. Kaip pavyzdį galima paminėti keletą institucijų ir pareigūnų, kurių priimamiems sprendimams įstatymu yra suteiktas vykdomojo dokumento statusas. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl neteisėtai gautos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti grąžinimo yra vykdomasis dokumentas.
Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 23 str. 2 d.). Fondo administratoriaus priimtas sprendimas dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 2, 3 dalys). Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas šio įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo 21 str. 7 d.). Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įstatymo
reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo 33 str. 3 d.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leis racionaliau naudoti biudžeto lėšas materialinei pagalbai teikti užsienio valstybėse nukentėjusiems piliečiams, taip pat sudarys sąlygas efektyviau ir ekonomiškiau išieškoti negrąžintas materialinės pagalbos lėšas iš valstybės skolininkų, supaprastins administracines procedūras ir sumažins teismų darbo krūvį.
Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės pakeisti Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklių patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte nėra apibrėžiamų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, vertinamų Lietuvos Respublikos terminų bankų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Priėmus įstatymo projektą, bus sumažintas teismų darbo krūvis ir taip sutaupytos valstybės biudžeto lėšos. Greičiau ir efektyviau išieškant skolas, galima tikėtis, kad už suteiktą materialinę pagalbą bus grąžinta daugiau lėšų į valstybės biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimai ir išvados negauti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „materialinė pagalba“, „nukentėjusiems užsienyje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-02-10 Nr. XIIP-2745 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad visame galiojančio Konsulinio statuto tekste vartojamas ne sutrumpintas, o pilnas ministerijos pavadinimas, o taip pat į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Konsulinio statuto 22 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,Užsienio reikalų ministerija” bei „Užsienio reikalų ministerijos“ atitinkamai įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras“ bei „Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro“. 2. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Konsulinio statuto 22 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,iš skolininko“ kaip perteklinius. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Konsulinio statuto 22 straipsnyje vartojama sąvoka ,,valstybės materialinė pagalba“, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai patikslintas straipsnio pavadinimas. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė L.Schulte-Ebbert I.Šambaraitė
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-05-11 Nr. XIIP-2745(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Arminas Lydeka, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė. Kviestieji asmenys:
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus vedėjas Audrius Bendinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vartojamas ne sutrumpintas, o pilnas ministerijos pavadinimas, o taip pat į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Konsulinio statuto 22 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,Užsienio reikalų ministerija” bei „Užsienio reikalų ministerijos“ atitinkamai įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras“ bei „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas
2 2.
straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,iš skolininko“ kaip perteklinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
statuto 22 straipsnyje vartojama sąvoka ,,valstybės materialinė pagalba“, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai patikslintas straipsnio pavadinimas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti Užsienio reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2745 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-222 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos prašymą, siekiant tinkamai pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas: Numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „
2015 m. birželio rugsėjo
šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas. Benediktas Juodka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka