Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. A klasės pajamoms priskiriamos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas , neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanas už valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanas už bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas , neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanas už valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanas už bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.“
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo nuostatos taikomos palūkanoms, kurios gautos po jo paskelbimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia: Seimo nariai Arvydas Mockus Jurgis Razma
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Įstatymo projektą parengti paskatino praktinės problemos, iškilusios įgyvendinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais buvo išplėstas pajamų mokesčio apmokestinamų gyventojų gaunamų palūkanų ratas. Galiojantis įstatymas numato, kad gyventojo kitam gyventojui mokamos palūkanos yra apmokestinamos
„prie šaltinio“, t.y. pajamų mokestį turi išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą
palūkanas išmokantis gyventojas. Tuo tarpu iš Lietuvos įmonių ne už obligacijas ar indėlius gaunamos Lietuvos nuolatinio gyventojo palūkanos, nors yra apmokestinamos nuo pirmo lito, priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį susimokėti turi pats palūkanų gavėjas. Tokiu būdu sukuriama nelogiška situacija: santykiams tarp dviejų nuolatinių Lietuvos gyventojų sukuriama perteklinė administracinė našta, tuo tarpu tais atvejais, kai palūkanų mokėtojas realiai galėtų ir turėtų išskaityti gyventojų pajamų mokestį, taip sumažinant mokesčių vengimo riziką, ši prievolė palikta gavėjui. Įstatymo rengėjai – Seimo nariai Arvydas Mockus ir Jurgis Razma. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – nustatyti, kad B klasės pajamoms priskiriamos palūkanos, gyventojo gautos iš kito gyventojo (išskyrus tuos atvejus, kai gavėjas – užsienio rezidentas, kurio gautos palūkanos ir toliau būtų apmokestinamos „prie šaltinio“), o taip pat tos palūkanos, kurioms remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu taikomas neapmokestinamasis dydis. Kitos apmokestinamos palūkanos, gautos iš Lietuvos vienetų bei Lietuvoje veikiančių nuolatinių buveinių, turėtų būti priskiriamos A klasės pajamoms, nes joms netaikomos jokios lengvatos ir jos apmokestinamos nuo pirmo gauto lito. 3.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad gyventojo kitam gyventojui mokamos palūkanos yra priskiriamos A klasės pajamoms apmokestinamos „prie šaltinio“, t.y. pajamų mokestį turi išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą palūkanas išmokantis gyventojas. Tuo tarpu iš Lietuvos įmonių gaunamos gyventojo palūkanos ne už obligacijas ar indėlius, nors yra apmokestinamos nuo pirmo lito, priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį susimokėti turi pats palūkanų gavėjas. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reguliuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Laukiama sumažėjusios administracinės naštos gyventojams: skolinimo santykiuose, kai gyventojas skolina juridiniam asmeniui, juridinis asmuo, kaip administraciškai pajėgesnis, privalėtų išskaityti pajamų mokestį nuo mokamų palūkanų, išskyrus tuos atvejus, kai palūkanos apmokestinamos atėmus metinį neapmokestinamą pajamų dydį – tokiu atveju mokestį apskaičiuoti ir mokėti turėtų pats palūkanų gavėjas, tačiau turint mintyje aukštą neapmokestinamų palūkanų ribą, tai būtų pavieniai atvejai. Skoliniuose santykiuose tarp dviejų fizinių asmenų logiškiau nustatyti pareigą mokėti mokestį palūkanų gavėjui, nes tai jo gautos pajamos, tad tokia tvarka geriau atitiktų pajamų mokesčio esmę ir nėra pagrindo teigti, kad toks prievolės perkėlimas padidintų mokesčių vengimą turint mintyje, kad abi sandorio šalys yra fiziniai asmenys, tad analogiška rizika yra ir dabar, kai prievolė nustatyta mokėtojui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7.
plėtrai bei socialinei aplinkai Siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai leis logiškiau nustatyti prievoles, susijusias su pajamų mokesčio taikymu apmokestinamoms palūkanoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344 ), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991 ) reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos minėtai konvencijai bei ES teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
metmenys Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo įgyvendinimo įtaka viešojo administravimo sistemai Priimti įstatymai viešojo administravimo sistemai įtakos neturės. 13.
sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Tiesioginės įtakos biudžeto pajamoms ar išlaidoms nenumatoma, nes įstatymas nenustato naujų mokesčio objektų ir/ar nekeičia lengvatų taikymo tvarkos. Priskyrus iš Lietuvos vienetų gaunamas palūkanas, kurioms netaikomos lengvatos, A klasės pajamoms pagerėtų šios prievolės administravimas, o tai gali turėti teigiamos įtakos pajamų mokesčio surinkimui. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą parengė Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Mockus. 16. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai yra pajamų mokestis, palūkanos
pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi paaiškinimai, iniciatorių nuomone, nereikalingi. Seimo nariai Arvydas Mockus Jurgis Razma
DĖL
2015-02-12 Nr. XIIP-2736 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nebūtų priskirtos A klasės pajamoms. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies redakcijoje, apibrėžiant A klasės pajamas yra nurodomos išimtys, kas nėra priskirtina A klasės pajamoms. Taigi įstatymo projektu šis išimčių sąrašas pildomas nurodant, kad A klasės pajamoms nepriskirtinos ,,palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius <...>palūkanos už valstybių vyriausybių, taip pat politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanos už bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius“, tačiau tuo pačiu daroma dar viena išimtis iš jau siūlomos išimties, kad atitinkamos pajamos laikytinos A klasės pajamomis (,,išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius <...>). Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, svarstytina, ar įstatymo projektu keičiamą keičiamo įstatymo 22 straipsnį nereikėtų dėstyti nauja redakcija, 2 dalyje apibrėžiant sąrašą pajamų, kurios būtų priskirtinos A klasės pajamoms, o 3 dalyje detalizuojant B klasės pajamas. 2. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. jau prasidėjusiame 2015 metų mokestiniame laikotarpyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinio laikotarpio eigoje pakeitus mokesčio išskaičiavimo tvarką, t. y. kai iki įstatymo įsigaliojimo dalis mokesčio už palūkanas jau būtų sumokėtos, o po įstatymo įsigaliojimo gyventojas pats privalėtų sumokėti pajamų mokestį, gali sukelti praktinių šios nuostatos taikymo problemų. Pirmiausia turės būti pakoreguotos atitinkamos tiek mokesčių mokėtojų (mokestį išskaičiuojančių asmenų), tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos. Taip pat pakeista už 2015 metus teiktina gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma, atitinkamai išskiriant įstatymo projektu siūlomas pajamas gautas iki įstatymo įsigaliojimo ir po įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatytos pajamos 2016 ir vėlesniais mokestiniais metais būtų priskirtinos B klasės pajamoms, mokesčių deklaravimo forma vėlgi turėtų būti koreguojama. Todėl, siekiant išvengti paktinių įstatymo projekto nuostatų taikymo problemų, siūlytina jų įsigaliojimą susieti su naujo mokestinio laikotarpio pradžia, t. y. 2016 metų sausio 1d. 3. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kad ,,Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre <...>“ atitinkamai koreguotinos įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos, susiejant jų taikymą ne su paskelbimu, o su įsigaliojimu. Kadangi keičiama mokesčio už palūkanų išmokėjimo bei deklaravimo tvarka, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant palūkanas <..>“. 4. Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnis reglamentuoja įstatymo nuostatų taikymo ypatumus, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įsigaliojimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. 5.
įtakos biudžeto pajamoms ir išlaidoms nenumatoma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus atitinkamų pajamų priskyrimą iš A į B klasės pajamas pagal mokesčio mokėjimo tvarką einamaisiais biudžetiniais metais pasikeistų ir mokesčio sumokėjimo momentas, t.y. mokestis būtų sumokamas iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, Jadvyga Andriuškevičiūtė pavaduojanti Teisės departamento direktorių S.Ščajevienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-01-28 Nr. XIIP-2736 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-2736 A TITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2736 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]