Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
dalimi: „
3Migracijos departamentas,
gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba prieglobsčio prašymą ir kitus šiame Įstatyme nurodytus dokumentus, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas, laikina arba papildoma apsauga) užsieniečiui išduodamas tik gavus teigiamas Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas. Šios išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, raštu apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų. “
dalimi: „
departamentas, turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje arba suteikta laikinoji apsauga kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje (panaikina laikinąją apsaugą) ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Migracijos departamento priimtas sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
dalimi: „
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje arba suteikta laikinoji apsauga kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas išnagrinėja šioje dalyje nurodytų institucijų pateiktą informaciją ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (laikinosios apsaugos). Migracijos departamento priimtas sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
dalimi: „
nurodytoms institucijoms turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, ir šio straipsnio nustatyta tvarka informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas sprendimą priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, žodžiu arba raštu išklausęs užsienietį. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti prieglobsčio statusą, papildomą arba laikiną apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.
Šioje dalyje nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma sprendžiant asmenų be pilietybės teisės būti Lietuvoje panaikinimo klausimą dėl asmens be pilietybės keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. “
straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.“
dalimi: „
išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjimas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Išnykus šioms aplinkybėms, užsienietis turi teisę iš naujo teikti prašymą išduoti leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 261 straipsniu: „261 straipsnis. Informacijos teikimas Migracijos departamentui Pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, užsienietis privalo užpildyti anketą, kurioje nurodoma išsami informacija apie užsienietį, jo ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Užsieniečiui nepateikus užpildytos anketos, nurodžius klaidingus duomenis ar atsisakius pateikti visą reikalaujamą informaciją, jo prašymas nenagrinėjimas. Anketos formą tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu. “
Įstatymo papildymas 391 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 391 straipsniu: „391 straipsnis. Leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas skubos tvarka
prašant, Migracijos departamentas prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėja skubos tvarka, išskyrus atvejus, kai užsienietis kartu su prašymu nepateikia visų šiame Įstatyme nurodytų dokumentų, nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos už prašymo nagrinėjimą skubos tvarka arba jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. 2. Nagrinėjant užsieniečio prašymą skubos tvarka, šiame Įstatyme nustatyti terminai trumpinami per pusę, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus. 3. Jeigu prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išnagrinėtas skubos tvarka dėl informacijos trūkumo sprendimui priimti, užsieniečio prašymas nagrinėjamas bendra tvarka. 4. Šiame straipsnyje nustatyta skubos tvarka netaikoma šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytų prašymų nagrinėjimui. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas.“
dalį netekusia galios. „
nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. “
laikyti 5 dalimi. 6 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas .
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. , išskyrus šio Įstatymo 88 straipsnio
numatytus pagrindus. Šiais pagrindais sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. “
Pakeisti 106 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl teisės gyventi
1 dalies
numatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas, kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – Migracijos departamentas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o jį juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
Pakeisti 140
„140
Skundų nagrinėjimas, panaikinus užsieniečiui leidimą būti ir gyventi Lietuvos
tvarkai ar visuomenei
1Užsienietis,
gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje arba panaikinti pabėgėlio statusą, laikinąją arba papildomą apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2. Bylos dėl leidimo gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso, laikinos arba papildomos apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo skundo priėmimo dienos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. 4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šiame straipsnyje nurodytus skundus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui ir (arba) Policijos departamentui. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. “ „140
Kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir (ar) užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos
Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas. 2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė. 3. Prašymas priimti sprendimą turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus prašymus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Migracijos departamentui. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. “
2 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 1401
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga – nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų. 4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 5.
departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 6. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.“
straipsnio pakeitimas 1.
26 straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą“. 2. Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „
6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. “
dalimi: „
šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytosinformacijos ar atsisako ją pateikti, jo prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas. “ „
4Neteko galios.
“
straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: „341 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas skubos tvarka
pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu l eidimas gyventi įforminamas skubos tvarka , per perpus trumpesnį terminą, neigu nustatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. 3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi įforminamas skubos tvarka, per perpus trumpesnį terminą, neigu nustatytas šio Įstatymo33 straipsnio 3 dalyje. 4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras. 5. Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą ir leidimo gyventi įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas.“
straipsnio 5 dalį. „
nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. “
laikyti 5 dalimi. 7 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas , išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus .“
straipsnio 4 dalį. 4. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo, paaiškėjus šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar 3 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 8 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas 1.
93 straipsnio pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. “
straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) jis yra nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. 9 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl teisės gyventi
šio straipsnio1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas, kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – priima Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1,2 ir3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
X skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“
140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. 5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.
straipsnis. Skundų dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei nagrinėjimas 1.
Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2. Bylos dėl leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. 4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. “140
sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir
(ar) užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 1.
Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas. 2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė. 3. Prašymas priimti sprendimą turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus prašymus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Migracijos departamentui. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
4 dalį, įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2.
ar pakeisti leidimą gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 3. Teismui iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai priimti sprendimą baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 ,391 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti kaip potencialus pavojus. Sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu. Bet kuriuo atveju būtina užtikrinti teisingą valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ). Tai reiškia, jog valstybės įpareigotos institucijos galimas grėsmes valstybės saugumui turi vertinti išsamiai, tirdamos realias ir potencialas grėsmes, kad nebūtų pažeisti nei valstybės, nei asmens interesai. Todėl įstatymai privalo numatyti aiškią grėsmių valstybės saugumui ir viešajai tvarkai įvertinimo procedūrą, kuri negalėtų būti atliekama tik formaliai.
Atsižvelgiant į tai, teikiamu Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad leidimai laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje būtų išduoti tik Migracijos departamentui įsitikinus, kad norintys Lietuvoje gyventi asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Tai padės užtikrinti, jog leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami tik asmenims, siekiantiems Lietuvoje užsiimti teisėta ir valstybei naudinga veikla, mažins riziką, jog Migracijos departamentas sprendimus dėl laikino ar nuolatinio gyvenimo Lietuvoje priimtų neturėdamas visos informacijos. Teikiamu Įstatymo projektu siekiama numatyti, kad prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimas būtų nutraukiamas tuo atveju, jei užsienietis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu užsienio valstybėje. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad užsienio valstybėse galimai nusikaltę asmenys nesislėptų nuo teisingumo Lietuvoje ir negalėtų išvengti teismo procesų valstybėse, kuriose gyveno ar padarė nusikalstamas veikas. Be to, Įstatymo projektu taip pat siekiama atsisakyti ilgos leidimų gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo tvarkos, pagal kurią leidimas gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas ar papildoma ar laikina apsauga dėl grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei panaikinami tik teismine tvarka. Tiek užsieniečių keliama grėsmė valstybės saugumui, tiek grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei daro didžiausią žalą Lietuvos valstybei ir visuomenei, todėl leidimų gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso ar papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas operatyviai, užtikrinant greitą atsiradusios grėsmės pašalinimą. Teikiamu Įstatymo projektu taip pat siekiama įstatymo lygmeniu reglamentuoti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą skubos tvarka.
Leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas skubos tvarka yra leidžiamas įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, tačiau nėra reguliuojamas įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), o tai sudaro prielaidas įstatymo imperatyvų nevykdymui, didina riziką, kad leidimai gyventi Lietuvoje bus išduoti užsieniečiams, kurie neplanuoja Lietuvoje užsiimti teisėta veikla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybinė sienos apsaugos tarnyba). Pagal vidaus reikalų ministro įsakymais nustatytą tvarką, Migracijos departamentas kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą ir Policijos departamentą, prašydamas pateikti patvirtinimą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai ar visuomenei. Tačiau jei Valstybės saugumo departamentas arba Policijos departamentas neatsako per nustatytą terminą, Migracijos departamentas gali išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 106 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje, panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikiną statusą dėl to, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įstatymo 1401 straipsnyje numatyta, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo, pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi Valstybės saugumo departamentas (jei užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui) ar Policijos departamentas ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė, jei užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Šios kategorijos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos įprasta tvarka. Visais kitais Įstatyme nurodytais pagrindais sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą priima Migracijos departamentas. Dabartinė Įstatymo redakcija nenumato leidimų gyventi Lietuvoje nagrinėjimo skubos tvarka, tačiau ši procedūra leidžiama Vidaus reikalų ministro įsakymais. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, kreiptųsi į Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kad būtų įvertinta, ar prašymą pateikęs asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas negalėtų išduoti leidimo gyventi, kol nėra gauta minėtų institucijų išvadų. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma numatyti 14 kalendorinių dienų terminą Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai atsakymui pateikti, kuris galėtų būti pratęstas iki 28 kalendorinių dienų. Be to, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad užsienietis privalėtų pateikti išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, taip pat užpildyti vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą anketą, kurioje turėtų pateikti išsamią informaciją apie save ir turimus ryšius su kitais asmenimis, užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Toks teisinis reglamentavimas padės užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvoje bus išduoti tik turint išsamią ir aiškią informaciją apie prašymą pateikusį asmenį, taip pat atsižvelgiant į jo raštiškus paaiškinimus dėl vienų ar kitų aplinkybių. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai jau numato pareigą Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateikti jų kompetencijai priklausančią informaciją apie užsienietį, tačiau nei Įstatymas, nei įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neužtikrina šios pareigos vykdymo, todėl priėmus Įstatymo projektą informacijos pateikimas Migracijos departamentui taps realus, taip pat sumažės užsieniečių, kurių leidimai gyventi Lietuvoje panaikinami po išdavimo, skaičius.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti, kad prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimo procedūra būtų nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Šis pakeitimas užtikrins, kad leidimai gyventi Lietuvoje nebus išduodami asmenims, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Be to, šis pakeitimas užtikrins, kad kitose valstybėse nusikalstamos veikos padarymu įtariami ar kaltinami asmenys nesislėps nuo teisingumo Lietuvoje, o išdavus leidimą gyventi Lietuvoje neišvyks slapstytis ir į kitas Šengeno valstybes. Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti skirtingo leidimų gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo tvarkos, kai leidimas gyventi, pabėgėlio statusas, papildoma ar laikina apsauga panaikinama dėl grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba visuomenei. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad visais Įstatyme numatytais pagrindais sprendimus priimtų Migracijos departamentas, o priimtas sprendimas galėtų būti skundžiamas Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į 1951 m. liepos 28 d.
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kurios narė yra Lietuva, nuostatas, Įstatymo projekte siūloma numatyti kitokią ikiteisminę prieglobsčio statuso ir papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nei tais atvejais, kai panaikinamas leidimas gyventi Lietuvoje dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sudarant prielaidas sąžiningam ir teisėtam procesui bei pabėgėlio išklausymui. Ši speciali tvarka, atsižvelgus į
yra Lietuva, nuostatas, būtų taikoma ir asmenims be pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei daro didžiausią žalą valstybės ir jos gyventojų interesams, Įstatymo projekte siūloma numatyti greitesnę bylos nagrinėjimo teismuose tvarką, jei sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai yra apskundžiamas. Šis pakeitimas užtikrins efektyvesnį leidimų gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimą, kai asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat mažins galimybę vilkinti šios kategorijos bylų nagrinėjimą teisme. Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka institutą, kurio esmė – asmeniui pateikus prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ir prašant jį nagrinėti skubos tvarka, Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo per dvigubai trumpesnius terminus nei įprasta, išskyrus atvejus, jeigu užsieniečio prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, arba būtų nepateikti visi dokumentai, ar nesumokėta nustatyto dydžio rinkliava.
Šio instituto reglamentavimas Įstatyme užtikrins, kad bus laikomasi Įstatyme numatytų procedūrų, taip pat bus užtikrintas Įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų suderinamumas, kadangi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai šiuo metu numato leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija numato specialų terminą leidimams laikinai gyventi, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 21 punktas), Įstatymo projekte numatoma, kad šios kategorijos prašymams papildoma skubos tvarka nebūtų taikoma, kadangi priešingu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti visų Įstatyme numatytų reikalavimų laikymosi. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos tik teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi, priėmus Įstatymo projektą, leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami nuodugniai patikrinus, ar asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, numačius, kad įtariamam ar kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui negali būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, mažės nusikalstamumo rizika. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir teigiamai vertintinas antikorupciniu požiūriu. Numačius, kad įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu asmenys negali gauti leidimo gyventi Lietuvoje, kol neišnyko šios aplinkybės, mažės nusikalstamumo grėsmė Lietuvoje. Pakeitus leidimų gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo tvarką bus užtikrinta, kad valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei pavojingi asmenys negalės nevaržomai veikti Lietuvoje ir užsiimti neteisėta veikla. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrinta, kad verslą Lietuvoje norintys vystyti užsieniečiai, taip pat iš užsienio valstybių atvykę darbuotojai į Lietuvą atvyks siekdami dirbti ir užsiimti verslu, o ne neteisėta veikla, galinčia kenkti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Tai didins verslo subjektų pasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais užsienio partneriais, skatins glaudesnį bendradarbiavimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įsigaliojus Įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos vyriausybė iki 2015 m. liepos 1 d. turės pakeisti 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Įsigaliojus Įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2015 m. liepos 1 d. turės pakeisti: 1) 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-445 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3) 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 1V-361 „Dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Įsigaliojus Įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos generalinis komisaras iki 2015 m. liepos 1 d. turės pakeisti 2011 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 5-V-290 „Dėl duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „imigracija“, „leidimas gyventi“, „migracijos politika“, „užsienio valstybės pilietis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-01-23 Nr. XIIP-2733 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 ,391 straipsniais įstatymo projektO nr. XIIP‑2733 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 , 391 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2733 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų Projektui. 1. Pažymime, kad 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1396 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1396), įsigaliosiantis 2015 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai atitinkamos Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Įstatymo Nr. XII-1396 nuostatomis. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas Nr. IX-2206) 4 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pabėgėlio statusas, papildoma arba laikina apsauga užsieniečiui suteikiama tik Migracijos departamentui gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei .
Be to, Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Policijos departamentui ar Valstybės saugumo departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priimą sprendimą dėl prieglobsčio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo . Visų pirma pažymėtina, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje tiek Europos Sąjungos piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims, neturintiems jokios pilietybės, gali būti neišduodamas dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas
90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių.
Tuo tarpu asmenims, kurie dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės negali grįžti į savo kilmės valstybę arba jeigu būtų į ją grąžinti, jiems kiltų pavojus patirti didelę žalą (t.y. pabėgėliams, papildomą ar laikiną apsaugą galintiems gauti asmenims), taikoma išimtinė jų priėmimo į šalį tvarka, Europos Sąjungos mastu visų pirma sureguliuota 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES), taikoma reikalavimams trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimui prie tarptautinės apsaugos gavėjų, t.y. pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimui, taip pat reikalavimams jų apsaugai, ir 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (toliau – Direktyva 2001/55/EB), taikoma reikalavimams laikinos apsaugos suteikimui. Šias dvi direktyvas įgyvendina Įstatymas Nr. IX-2206, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. XII-1396. Aukščiau nurodytos Projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl jų atitikties minėtų teisės aktų nuostatoms svarstytinos keliais aspektais.
Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso arba jį panaikinti , jeigu yra rimtų priežasčių laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui , arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei . Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas arba jis turi būti panaikintas dėl šio asmens keliamo pavojaus valstybės narės visuomenei ar saugumui . Atvejai, kai valstybės narės gali nesuteikti asmeniui laikinos apsaugos , yra nurodyti Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių patenka ir šis: „ yra pakankamas pagrindas laikyti jį asmeniu, pavojingu priimančiosios valstybės narės saugumui , arba, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl itin sunkaus nusikaltimo, jis pavojingas priimančiosios valstybės narės visuomenei [paryškinta mūsų]“. Pirma, atsižvelgiant į nurodytas ES teisės aktų nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Direktyvos 2011/95/ES, nei Direktyvos 2001/55/EB nuostatos nenumato valstybei narei teisės trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso, laikinos arba papildomos apsaugos jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai pagrindu. Direktyvos 2011/95/ES nuostatos taip pat nesuteikia teisės valstybei narei panaikinti pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai . Pažymėtina, kad „viešosios tvarkos“ sąvoka yra vertinamoji, todėl bendras išsamus jos turinio apibrėžimas nei Europos Sąjungos teisėje, nei nacionalinėse teisės sistemose nėra nustatytas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybės narės iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos reikalavimus pagal savo nacionalines koncepcijas [1] . Tačiau r emiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais nustatytos „viešosios tvarkos“ sąvokos aiškinimo gairės pateikiamos
vidaus rinkoje 41 konstatuojamojoje dalyje. Joje nurodyta, kad ši sąvoka apima apsaugą nuo realios ir pakankamai rimtos grėsmės, turinčios įtakos vienam iš pagrindinių visuomenės interesų ir visų pirma gali apimti klausimus, susijusius su žmogaus orumu, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga bei gyvūnų gerove. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, jog asmeninis elgesys neturi būti neteisėtas, kad valstybė narė galėtų remtis dėl viešosios tvarkos leidžiančia nukrypti nuostata. Užtenka to, kad elgesys būtų „socialiai žalingas“ ir dėl to valstybė imtųsi administracinių priemonių būtent tokiai veiklai neutralizuoti [2] . Tarptautinėje teisėje sąvoka „viešoji tvarka“ apibrėžiama kaip apimanti esminius etninius, politinius, ekonominius valstybės gyvenimo principus [3] . Lietuvos Respublikos nacionalinėje teismų praktikoje ir doktrinoje „viešosios tvarkos“ sąvoka suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje [4] ir apimanti pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas [5] .
Kaip matyti, sąvoka „viešoji tvarka“ yra platesnė sąvokos „visuomenės saugumas“ atžvilgiu ( t.y., ne visi viešosios tvarkos pažeidimai gali būti laikomi keliantys pavojų visuomenei) ir gali apimti net ir teisėtus, tačiau „socialiai žalingus“ veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projektu išplečiant asmenų, siekiančių pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinos apsaugos, arba pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą turinčių asmenų ratą, kuriems atitinkamai gali būti nesuteikiamas pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga, arba panaikintas pabėgėlio statusas arba laikina apsauga, būtų nukrypstama nuo Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2001/55/EB nuostatų. Antra, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalies ir Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis nėra numatyta valstybei narei teisė trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso (arba jį panaikinti) arba laikinos apsaugos jo keliamos grėsmės visuomenei pagrindu, jeigu jis nėra „ galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą “. Pažymėtina, kad visuomenės saugumas siejamas su asmenų pavojingomis veikomis, keliančiomis grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, gyvybiškai svarbiems asmens ir visuomenės interesams. Nusikaltimo sunkumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, į visas kitas svarbias aplinkybes, atsiradusias iki ar po inkriminuojamo poelgio.
Paprastai sunkiais laikomi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į asmens gyvybę, fizinį neliečiamumą arba laisvę [6] . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Projekte kaip pagrindą nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos, taip pat panaikinti pabėgėlio statusą, nustačius grėsmę visuomenės saugumui, bet neįtvirtinus antrojo Direktyvoje 2011/95/ES ir Direktyvoje 2001/55/EB nurodyto būtino elemento – būti galutiniu teismo sprendimu nuteistam už itin sunkų nusikaltimą – būtų nukrypstama nuo šių direktyvų nuostatų. Pažymėtina, kad persekiojamam asmeniui teisė prašyti prieglobsčio pripažinta pagrindine Sąjungos teise ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Direktyvos 2011/95/ES 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama“. Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, kad aiškinant Direktyvą 2011/95/ES turi būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, visų pirma patvirtintus Chartijoje, bendrą jos sistemą ir tikslą, laikantis Ženevos konvencijos ir kitų svarbių sutarčių, nurodytų EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte, tapusiame SESV 78 straipsnio 1 dalimi [7] .
Teisingumo Teismo generalinis advokatas Paolo Mengozzi (toliau – generalinis advokatas) bylose B ir D [8] yra pažymėjęs, kad vienas iš pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindų tikslų, nurodomų nuo pat 1951 m. Konvencijos [9] parengiamųjų darbų – nesuteikti pabėgėlio statuso asmenims, kurie dėl savo elgesio tapo „nevertais“ Konvencijos suteikiamos tarptautinės apsaugos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nesuteikimo pagrindai atima 1951 m. Konvencijoje ir direktyvoje numatytas garantijas iš asmenų, kurių atžvilgiu buvo patvirtintas tarptautinės apsaugos poreikis, ir dėl to jie sudaro išimtis, kurioms humanitarinė norma netaikoma. Dėl galimų jų taikymo pasekmių veikti reikia ypač atsargiai [10] . Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį siekiama papildyti 3 dalimi, nuostatas performuluoti numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, o pabėgėlio statusas, laikina arba papildoma apsauga užsieniečiui suteikiama gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, taip pat jis nėra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia pavojaus visuomenei . Be to, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo siekiama papildyti Įstatymo Nr.
IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, nuostatas pakeisti numatant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Valstybės saugumo departamentui ar Policijos departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo . 3. Projekto 1 straipsniu siūlomoje papildyti Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį
„pabėgėlio statusas“, kadangi vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 2 straipsnio
apima tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomą apsaugą. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo Nr. IX-2206 26 straipsnį papildant jį nauja 5 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjamas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Svarstytina, ar, remiantis teisingumo principu ir nekaltumo prezumpcija tai, kad asmuo yra tik įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, galėtų būti pagrindas apriboti jo galimybes įgyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje.
Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat svarstytina, ar Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas nebūtų pasiektas Projekto 1 straipsnio nuostatomis, t.y. numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei. 5 . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio
pateikiamas Direktyvos 2011/95/ES bei Direktyvos 2001/55/EB ir Projekto nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1]
Trade Agency Ltd., C-619/10, EU:C:2012:531, 49 punktas. [2]
sprendimo Van Duyn prieš Home Office
19 punktas. [3] I. Vėgėlė, Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas , Vilnius, 2011 , 218 psl. [4] Žr, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
administracinėje byloje Nr. N‑62‑1410/2008. [5] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, V. Mikelėnas – aut. kolektyvo vadovas, Vilnius, 2001, 92 psl. [6] G. S. Goodwin-Gill ir J. MacAdam „ The Refugee in International Law “, 3‑asis leidimas, Oxford University Press, p. , p.
177 ir 216 išnašoje nurodyta doktrina. [7] 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aydin Salahadin Abdulla ir kt. , C ‑ 175/08, C ‑ 176/08, C ‑ 178/08 ir C ‑ 179/08, EU:C:2010:105, 53, 54 punktai; 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo B ir D , C-57/09 ir C-101/09, EU:C:2010:661, 78 punktas. [8] 2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo generalinio advokato išvados B ir D , C ‑ 57/09 ir C ‑ 101/09, EU:C:2010:302, 53, 98 punktai. [9] 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. [10] „ Global consultations on International Protection “, 2001 m. gegužės 3–4 d. (Išvadų, pateikiamų JTVKPR interneto svetainėje, 4 punktas).
, 391
2015-02-06 Nr. XIIP–2733 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1) pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis siūloma nustatyti ne tik užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tvarką (atitinkamų institucijų išvadų pateikimo, sprendimų priėmimo terminus ir pan.), bet ir numatyti leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos suteikimo sąlygą (tik gavus atitinkamų institucijų teigiamas išvadas dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) bei leidimų gyventi, laikinosios apsaugos, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus (kai kyla grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ir laikinosios apsaugos suteikimo sąlygos, atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikinąją apsaugą pagrindai (kiek tai susiję su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei) yra reglamentuoti galiojančiajame įstatyme (26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 88 straipsnio 6 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 93 straipsnio 1 dalies 4 punkte).
Atsižvelgiant į tai nėra aiškus minėtųjų galiojančio įstatymo bei aptartų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis;
2) projekto
gyventi Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga) užsieniečiui išduodamas (suteikiamas), tik gavus teigiamas Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi tuo atveju, jei per nustatytus terminus kuri nors institucija (-os) apskritai nepateiktų išvados;
institucijas dėl išvadų, susijusių su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei pateikimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio prašymą (išduoti leidimą gyventi, suteikti prieglobstį ir pan.) užsienietis pateikia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prieglobsčio suteikimo ypatumus, numatytus galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, pateikus prašymą suteikti prieglobstį, gali būti nustatyta, kad už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet asmeniui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis ir prašymas suteikti prieglobstį nėra nagrinėjamas iš esmės.
Kitu atveju Migracijos departamentas gali nustatyti, kad už prašymo nagrinėjimą nėra atsakinga nė viena Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet prašymas suteikti prieglobstį taip pat nenagrinėjamas iš esmės (jei užsienietis atvyko iš saugios trečiosios valstybės) ir toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečią valstybę;
ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) „grėsmė viešajai tvarkai“ dėl ypatingo šios kategorijos asmenų teisinio statuso nepriskiriama nei prie pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos nesuteikimo sąlygų, nei prie pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatos nurodytąja apimtimi neatitinka Direktyvos 2011/95/ES;
5) nėra aišku, kodėl pakankamai detalios (iš esmės procedūrinės) nuostatos, susijusios su užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrole, numatant konkrečius atitinkamų institucijų išvadų pateikimo bei sprendimų priėmimo terminus bei kitas aplinkybes, siūloma reglamentuoti įstatymo pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sistemiškumo ir aiškumo principų.
Pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 41 punktą įstatyme nuostatos turėtų būti pateikiamos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, techninės ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai;
6) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „papildoma apsauga“ patenka į „prieglobsčio suteikimo“ sąvoką, o asmeniui, prašančiam prieglobsčio, gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, bet ne „prieglobsčio statusas“. 2. Projekto
užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjimas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais:
1) nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Pažymėtina, kad galiojantis įstatymas nenumato prašymo išduoti leidimą gyventi nenagrinėjimo (nutraukimo) instituto, o aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamos (kiek tai susiję su teisinėmis tokio veiksmo pasekmėmis, o ypač su galimybe skųsti tokį valstybės institucijų sprendimą). Aptariama projekto nuostata svarstytina ir 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2011/98), kurioje numatomos prašymų išduoti leidimą gyventi ir dirbti procedūros suderintos taisyklės. Direktyvos 2011/98/ES 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės, išnagrinėjusios prašymą suteikti leidimą gyventi, priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti leidimą, o dėl tokio sprendimo gali būti pareikštas ieškinys arba pateiktas skundas (Direktyvos 2011/98/ES 8 straipsnio
nenagrinėti prašymo tokiais pagrindais, kurie nurodomi projekte (pagal Direktyvą vienintelis atvejis, kai prašymas gali būti laikomas nepriimtinu – kai tai yra susiję su nustatytu leidimų, kurie gali būti išduoti įsidarbinimo tikslais atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams , skaičiumi);
2) pažymėtina, kad pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsisakymas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galimas tik esant rimtam pagrindui manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose. Todėl siūlymas numatyti leidimo gyventi išdavimo procedūros nutraukimą vien už tai, jog asmuo yra įtariamas ar kaltinimas bet kokios nusikalstamos veikos (ir atitinkančios mažareikšmį baudžiamąjį nusižengimą) padarymu nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kurio nesiūloma keisti.
Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad aptariama projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, t.y. asmenims, kurie tiek pagal pirminę, tiek ir pagal antrinę Europos Sąjungos teisę turi palankesnį (ypatingą) teisinį statusą, nei asmenys, siekiantys gauti laikiną leidimą gyventi. Pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES) (toliau – Direktyva 2003/109/EB) yra nustatytos suderintos sąlygos , kuriomis valstybė narė suteikia ilgalaikio gyventojo statusą jos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir panaikina tokį statusą. Pažymėtina, kad Direktyvos 2003/109/EB 6 straipsnyje, nors ir numatoma galimybė valstybėms narėms atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais, vis tik tuo pačiu nurodoma, kad priimdama atitinkamą sprendimą valstybė narė apsvarsto suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamą pavojų, taip pat deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi. Be to, Direktyvos 2003/109/EB Konstatuojamosios dalies 8 įtraukoje nurodoma, kad „viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo padarymą.
Pažymėtina, kad tiek Direktyva 2003/109/EB, kurioje nustatomos suderintos leidimų nuolat gyventi išdavimo sąlygos, tiek ir pati Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia galimybę taikyti palankesnes (o ne griežtesnes) nacionalines nuostatas, todėl aptariama projekto nuostata iš esmės nedera su Direktyva 2003/109/EB. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 261 straipsnyje užsieniečiui, pateikiančiam prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, nustatoma pareiga užpildyti anketą (nurodant atitinkamus duomenis), o nepateikus užpildytos anketos ar nurodžius klaidingus duomenis, prašymas būtų nenagrinėjamas. Nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamos leidimų gyventi išdavimo sąlygos bei 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šiai projekto nuostatai iš esmės taikytinos šios Išvados 2 punkte išdėstytos pastabos. 4. Projekto 5, 6, 7 bei 8 straipsniais siekiama atsisakyti teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje, panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikiną apsaugą dėl to, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visais įstatyme nustatytais pagrindais sprendimus priimtų Migracijos departamentas. Projekto 9 straipsniu atitinkamai siūloma atsisakyti nuostatų, kuriose reglamentuojamas atitinkamų institucijų kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir
(ar) užsieniečio išsiuntimo.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl nėra keičiamas įstatymo X skyriaus pavadinimas „Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimas ir prašymų priimti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimas “, įstatymo 140 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 2 dalis. Be to, manytume, kad, atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 1401 straipsnyje siūloma reglamentuoti tam tikrų skundų nagrinėjimo tvarką, įstatymo 140 straipsnyje, kuriame reglamentuojama bendra visų skundų nagrinėjimo tvarka, turėta būti padaryta išlyga dėl 1401 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamų skundų, nes projektu pakeitus 1401 straipsnį, šis straipsnis tampa specialus įstatymo 140 straipsnio atžvilgiu. 5. Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo 1401 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti numatyta, kad atitinkamų bylų nagrinėjime dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios ne tik su prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, bet ir su prašymų išduoti ir pakeisti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, taip pat su procedūriniais sprendimų dėl pabėgėlio statuso, laikinos ar papildomos apsaugos pakeitimais, projekte numatyta galimybe išduoti leidimus gyventi Lietuvoje skubos tvarka, institucijų, turinčių teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pasikeitimu, projekto
nuostatos. 7.
į tai, kad valstybės politiką užsieniečių teisinės padėties reguliavimo srityje įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, bei į tai, kad projektu yra keičiamos kai kurios dar neįsigaliojusio (įsigalios 2015 m. kovo 1 d.) Vyriausybės teikto ir 2014 metų gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo XII-1396 nuostatos, kuriomis, be kita ko, buvo įgyvendintos ir Direktyvų 2011/95/ES bei 2011/98/ES nuostatos, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert D. Valatkevičius
REIKALŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Arminas Lydeka, Domo Petrulio pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
LR Prezidento Vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, LR Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, LR Prezidento patarėjas Tadas Varapnickas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Jorinta Dukienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos vyr. specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1) pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis siūloma nustatyti ne tik užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tvarką (atitinkamų institucijų išvadų pateikimo, sprendimų priėmimo terminus ir pan.), bet ir numatyti leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos suteikimo sąlygą (tik gavus atitinkamų institucijų teigiamas išvadas dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) bei leidimų gyventi, laikinosios apsaugos, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus (kai kyla grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ir laikinosios apsaugos suteikimo sąlygos, atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikinąją apsaugą pagrindai (kiek tai susiję su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei) yra reglamentuoti galiojančiajame įstatyme (26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 88 straipsnio 6 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 93 straipsnio 1 dalies 4 punkte).
Atsižvelgiant į tai nėra aiškus minėtųjų galiojančio įstatymo bei aptartų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis; Nepritarti Projektu keičiamame 4 straipsnyje nėra numatoma naujų sąlygų ar pagrindų, kuriems esant būtų atsisakoma išduoti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą. Tačiau projekte patikslinama valstybės institucijų išvadų teikimo tvarka, ją perkeliant į įstatyminį lygmenį ir taip užtikrinant visapusišką ir veiksmingą įstatyme numatytų pareigų įgyvendinimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
2) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustačius, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga) užsieniečiui išduodamas (suteikiamas), tik gavus teigiamas Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi tuo atveju, jei per nustatytus terminus kuri nors institucija (-os) apskritai nepateiktų išvados;
Nepritarti Tuo atveju, jei atsakingos valstybės institucijos negalėtų pateikti savo išvadų per nustatytą terminą, Įstatymo projekte numatoma galimybė šį terminą pratęsti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
institucijas dėl išvadų, susijusių su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei pateikimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio prašymą (išduoti leidimą gyventi, suteikti prieglobstį ir pan.) užsienietis pateikia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prieglobsčio suteikimo ypatumus, numatytus galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, pateikus prašymą suteikti prieglobstį, gali būti nustatyta, kad už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet asmeniui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis ir prašymas suteikti prieglobstį nėra nagrinėjamas iš esmės. Kitu atveju Migracijos departamentas gali nustatyti, kad už prašymo nagrinėjimą nėra atsakinga nė viena Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet prašymas suteikti prieglobstį taip pat nenagrinėjamas iš esmės (jei užsienietis atvyko iš saugios trečiosios valstybės) ir toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečią valstybę;
Atsižvelgti Siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) „grėsmė viešajai tvarkai“ dėl ypatingo šios kategorijos asmenų teisinio statuso nepriskiriama nei prie pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos nesuteikimo sąlygų, nei prie pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatos nurodytąja apimtimi neatitinka Direktyvos 2011/95/ES; Atsižvelgti Siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-061
5) nėra aišku, kodėl pakankamai detalios (iš esmės procedūrinės) nuostatos, susijusios su užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrole, numatant konkrečius atitinkamų institucijų išvadų pateikimo bei sprendimų priėmimo terminus bei kitas aplinkybes, siūloma reglamentuoti įstatymo pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sistemiškumo ir aiškumo principų. Pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 41 punktą įstatyme nuostatos turėtų būti pateikiamos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, techninės ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai;
Nepritarti Bendrosiose nuostatose yra įtvirtintas straipsnis, numatantis užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę.
Galiojančio įstatymo 4 straipsnyje numatyta kompetentingų institucijų pareiga atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, todėl šiame straipsnyje turi būti reglamentuotas ir šios kontrolės įgyvendinimo mechanizmas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
6) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „papildoma apsauga“ patenka į „prieglobsčio suteikimo“ sąvoką, o asmeniui, prašančiam prieglobsčio, gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, bet ne „prieglobsčio statusas“. Atsižvelgti Siūloma vartoti formuluotes „pabėgėlio statusas“, „papildoma apsauga“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjimas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais:
1) nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
Pažymėtina, kad galiojantis įstatymas nenumato prašymo išduoti leidimą gyventi nenagrinėjimo (nutraukimo) instituto, o aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamos (kiek tai susiję su teisinėmis tokio veiksmo pasekmėmis, o ypač su galimybe skųsti tokį valstybės institucijų sprendimą). Aptariama projekto nuostata svarstytina ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2011/98), kurioje numatomos prašymų išduoti leidimą gyventi ir dirbti procedūros suderintos taisyklės. Direktyvos 2011/98/ES 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės, išnagrinėjusios prašymą suteikti leidimą gyventi, priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti leidimą, o dėl tokio sprendimo gali būti pareikštas ieškinys arba pateiktas skundas (Direktyvos 2011/98/ES 8 straipsnio 2 dalis). Taigi, Direktyva 2011/98/ES iš esmės nenumato galimybės nenagrinėti prašymo tokiais pagrindais, kurie nurodomi projekte (pagal Direktyvą vienintelis atvejis, kai prašymas gali būti laikomas nepriimtinu – kai tai yra susiję su nustatytu leidimų, kurie gali būti išduoti įsidarbinimo tikslais atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičiumi);
Atsižvelgti Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 5 dalimi.
Siūloma papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokios nusikalstamos veikos padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. “ Žr. URK 2 pasiūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
2) pažymėtina, kad pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsisakymas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galimas tik esant rimtam pagrindui manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose. Todėl siūlymas numatyti leidimo gyventi išdavimo procedūros nutraukimą vien už tai, jog asmuo yra įtariamas ar kaltinimas bet kokios nusikalstamos veikos (ir atitinkančios mažareikšmį baudžiamąjį nusižengimą) padarymu nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kurio nesiūloma keisti. Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad aptariama projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, t.y. asmenims, kurie tiek pagal pirminę, tiek ir pagal antrinę Europos Sąjungos teisę turi palankesnį (ypatingą) teisinį statusą, nei asmenys, siekiantys gauti laikiną leidimą gyventi. Pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 25 d.
Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES) (toliau
Konstatuojamosios dalies 8 įtraukoje nurodoma, kad „viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad tiek Direktyva 2003/109/EB, kurioje nustatomos suderintos leidimų nuolat gyventi išdavimo sąlygos, tiek ir pati Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia galimybę taikyti palankesnes (o ne griežtesnes) nacionalines nuostatas, todėl aptariama projekto nuostata iš esmės nedera su Direktyva 2003/109/EB. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 261 straipsnyje užsieniečiui, pateikiančiam prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, nustatoma pareiga užpildyti anketą (nurodant atitinkamus duomenis), o nepateikus užpildytos anketos ar nurodžius klaidingus duomenis, prašymas būtų nenagrinėjamas.
Nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamos leidimų gyventi išdavimo sąlygos bei 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šiai projekto nuostatai iš esmės taikytinos šios Išvados 2 punkte išdėstytos pastabos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06 5, 6, 7,8
4Projekto 5,
6, 7 bei 8 straipsniais siekiama atsisakyti teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje, panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikiną apsaugą dėl to, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visais įstatyme nustatytais pagrindais sprendimus priimtų Migracijos departamentas. Projekto 9 straipsniu atitinkamai siūloma atsisakyti nuostatų, kuriose reglamentuojamas atitinkamų institucijų kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir
(ar) užsieniečio išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl nėra keičiamas įstatymo X skyriaus pavadinimas „Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimas ir prašymų priimti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimas“, įstatymo 140 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 2 dalis.
Be to, manytume, kad, atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 1401 straipsnyje siūloma reglamentuoti tam tikrų skundų nagrinėjimo tvarką, įstatymo 140 straipsnyje, kuriame reglamentuojama bendra visų skundų nagrinėjimo tvarka, turėta būti padaryta išlyga dėl 1401 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamų skundų, nes projektu pakeitus 1401 straipsnį, šis straipsnis tampa specialus įstatymo 140 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgti Siūloma pakeisti Įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui “ Kartu siūloma keisti ir 140 str. nuostatas. Žr. URK 3,4 pasiūlymus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje neturėtų būti numatyta, kad atitinkamų bylų nagrinėjime dalyvauja ir
kanceliarijos Teisės departamentas,
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, bet ir su prašymų išduoti ir pakeisti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, taip pat su procedūriniais sprendimų dėl pabėgėlio statuso, laikinos ar papildomos apsaugos pakeitimais, projekte numatyta galimybe išduoti leidimus gyventi Lietuvoje skubos tvarka, institucijų, turinčių teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pasikeitimu, projekto 10 straipsnyje turėtų būti numatytos atitinkamos šių pakeitimų įgyvendinimo nuostatos. Pritarti 13.
kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimo srityje įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, bei į tai, kad projektu yra keičiamos kai kurios dar neįsigaliojusio (įsigalios 2015 m. kovo
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo XII-1396 nuostatos, kuriomis, be kita ko, buvo įgyvendintos ir Direktyvų 2011/95/ES bei 2011/98/ES nuostatos, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete. 14. Europos teisės departamentas, 2015-02-19 Išnagrinėję Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 , 391 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2733 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų Projektui. 1. Pažymime, kad 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1396 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1396), įsigaliosiantis 2015 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai atitinkamos Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su
teisės departamentas,
14
straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas Nr.
IX-2206) 4 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pabėgėlio statusas, papildoma arba laikina apsauga užsieniečiui suteikiama tik Migracijos departamentui gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei . Be to, Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Policijos departamentui ar Valstybės saugumo departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priimą sprendimą dėl prieglobsčio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo . Visų pirma pažymėtina, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje tiek Europos Sąjungos piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims, neturintiems jokios pilietybės, gali būti neišduodamas dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių.
Tuo tarpu asmenims, kurie dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės negali grįžti į savo kilmės valstybę arba jeigu būtų į ją grąžinti, jiems kiltų pavojus patirti didelę žalą (t.y. pabėgėliams, papildomą ar laikiną apsaugą galintiems gauti asmenims), taikoma išimtinė jų priėmimo į šalį tvarka, Europos Sąjungos mastu visų pirma sureguliuota 2011 m. gruodžio
piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES), taikoma reikalavimams trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimui prie tarptautinės apsaugos gavėjų, t.y. pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimui, taip pat reikalavimams jų apsaugai, ir 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (toliau – Direktyva 2001/55/EB), taikoma reikalavimams laikinos apsaugos suteikimui. Šias dvi direktyvas įgyvendina Įstatymas Nr. IX-2206, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. XII-1396. Aukščiau nurodytos Projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl jų atitikties minėtų teisės aktų nuostatoms svarstytinos keliais aspektais.
Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso arba jį panaikinti , jeigu yra rimtų priežasčių laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui , arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei . Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas arba jis turi būti panaikintas dėl šio asmens keliamo pavojaus valstybės narės visuomenei ar saugumui . Atvejai, kai valstybės narės gali nesuteikti asmeniui laikinos apsaugos , yra nurodyti Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių patenka ir šis: „ yra pakankamas pagrindas laikyti jį asmeniu, pavojingu priimančiosios valstybės narės saugumui , arba, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl itin sunkaus nusikaltimo, jis pavojingas priimančiosios valstybės narės visuomenei [paryškinta mūsų]“. Pirma, atsižvelgiant į nurodytas ES teisės aktų nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Direktyvos 2011/95/ES, nei Direktyvos 2001/55/EB nuostatos nenumato valstybei narei teisės trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso, laikinos arba papildomos apsaugos jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai pagrindu. Direktyvos 2011/95/ES nuostatos taip pat nesuteikia teisės valstybei narei panaikinti pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai . Pažymėtina, kad „viešosios tvarkos“ sąvoka yra vertinamoji, todėl bendras išsamus jos turinio apibrėžimas nei Europos Sąjungos teisėje, nei nacionalinėse teisės sistemose nėra nustatytas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybės narės iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos reikalavimus pagal savo nacionalines koncepcijas [1] . Tačiau r emiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais nustatytos „viešosios tvarkos“ sąvokos aiškinimo gairės pateikiamos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 41 konstatuojamojoje dalyje. Joje nurodyta, kad ši sąvoka apima apsaugą nuo realios ir pakankamai rimtos grėsmės, turinčios įtakos vienam iš pagrindinių visuomenės interesų ir visų pirma gali apimti klausimus, susijusius su žmogaus orumu, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga bei gyvūnų gerove. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, jog asmeninis elgesys neturi būti neteisėtas, kad valstybė narė galėtų remtis dėl viešosios tvarkos leidžiančia nukrypti nuostata. Užtenka to, kad elgesys būtų
„socialiai žalingas“ ir dėl to valstybė imtųsi administracinių priemonių
būtent tokiai veiklai neutralizuoti [2] . Tarptautinėje teisėje sąvoka „viešoji tvarka“ apibrėžiama kaip apimanti esminius etninius, politinius, ekonominius valstybės gyvenimo principus [3] . Lietuvos Respublikos nacionalinėje teismų praktikoje ir doktrinoje „viešosios tvarkos“ sąvoka suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje [4] ir apimanti pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas [5] .
Kaip matyti, sąvoka „viešoji tvarka“ yra platesnė sąvokos „visuomenės saugumas“ atžvilgiu ( t.y., ne visi viešosios tvarkos pažeidimai gali būti laikomi keliantys pavojų visuomenei) ir gali apimti net ir teisėtus, tačiau
„socialiai žalingus“ veiksmus. Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projektu išplečiant asmenų, siekiančių pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinos apsaugos, arba pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą turinčių asmenų ratą, kuriems atitinkamai gali būti nesuteikiamas pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga, arba panaikintas pabėgėlio statusas arba laikina apsauga, būtų nukrypstama nuo Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2001/55/EB nuostatų. Antra, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio
nuostatomis nėra numatyta valstybei narei teisė trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso (arba jį panaikinti) arba laikinos apsaugos jo keliamos grėsmės visuomenei pagrindu, jeigu jis nėra „ galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą “. Pažymėtina, kad visuomenės saugumas siejamas su asmenų pavojingomis veikomis, keliančiomis grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, gyvybiškai svarbiems asmens ir visuomenės interesams. Nusikaltimo sunkumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, į visas kitas svarbias aplinkybes, atsiradusias iki ar po inkriminuojamo poelgio.
Paprastai sunkiais laikomi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į asmens gyvybę, fizinį neliečiamumą arba laisvę [6] . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Projekte kaip pagrindą nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos, taip pat panaikinti pabėgėlio statusą, nustačius grėsmę visuomenės saugumui, bet neįtvirtinus antrojo Direktyvoje 2011/95/ES ir Direktyvoje 2001/55/EB nurodyto būtino elemento – būti galutiniu teismo sprendimu nuteistam už itin sunkų nusikaltimą – būtų nukrypstama nuo šių direktyvų nuostatų. Pažymėtina, kad persekiojamam asmeniui teisė prašyti prieglobsčio pripažinta pagrindine Sąjungos teise ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Direktyvos 2011/95/ES 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama“. Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, kad aiškinant Direktyvą 2011/95/ES turi būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, visų pirma patvirtintus Chartijoje, bendrą jos sistemą ir tikslą, laikantis Ženevos konvencijos ir kitų svarbių sutarčių, nurodytų EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte, tapusiame SESV 78 straipsnio
[7] .
Teisingumo Teismo generalinis advokatas Paolo Mengozzi (toliau – generalinis advokatas) bylose B ir D [8] yra pažymėjęs, kad vienas iš pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindų tikslų, nurodomų nuo pat 1951 m. Konvencijos [9] parengiamųjų darbų – nesuteikti pabėgėlio statuso asmenims, kurie dėl savo elgesio tapo „nevertais“ Konvencijos suteikiamos tarptautinės apsaugos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nesuteikimo pagrindai atima 1951 m. Konvencijoje ir direktyvoje numatytas garantijas iš asmenų, kurių atžvilgiu buvo patvirtintas tarptautinės apsaugos poreikis, ir dėl to jie sudaro išimtis, kurioms humanitarinė norma netaikoma. Dėl galimų jų taikymo pasekmių veikti reikia ypač atsargiai [10] . Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį siekiama papildyti 3 dalimi, nuostatas performuluoti numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, o pabėgėlio statusas, laikina arba papildoma apsauga užsieniečiui suteikiama gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, taip pat jis nėra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia pavojaus visuomenei . Be to, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo siekiama papildyti Įstatymo Nr.
IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, nuostatas pakeisti numatant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Valstybės saugumo departamentui ar Policijos departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo . Atsižvelgti Siūloma dėl formuluočių apsispręsti pagrindiniame komitete. 16. Europos teisės departamentas,
4
straipsniu siūlomoje papildyti Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį 6 dalyje sąvokos „prieglobstis“, „prieglobsčio statusas“ keistinos į sąvoką „pabėgėlio statusas“, kadangi vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 2 straipsnio 23 dalimi (su pakeitimu, padarytu Įstatymu Nr. XII-1396) sąvoka „prieglobstis“ apima tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomą apsaugą. Atsižvelgti Siūloma vartoti formuluotes „pabėgėlio statusas“, „papildoma apsauga“. 17. Europos teisės departamentas,
2
straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo Nr. IX-2206 26 straipsnį papildant jį nauja 5 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjamas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Svarstytina, ar, remiantis teisingumo principu ir nekaltumo prezumpcija tai, kad asmuo yra tik įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, galėtų būti pagrindas apriboti jo galimybes įgyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje. Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat svarstytina, ar Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas nebūtų pasiektas Projekto 1 straipsnio nuostatomis, t.y. numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei. Pritarti
teisės departamentas, 2015-02-195 . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Direktyvos 2011/95/ES bei Direktyvos 2001/55/EB ir Projekto nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Atsižvelgti
apsispręsti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIP-2733 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Komiteto išvadoms su pasiūlymais. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-241 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir sąvokų vienodo vartojimo, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 1 dalimi, keičiančia galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurioje redakciniu požiūriu yra pateikiamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trumpinys. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį:
„2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“ Pritarti
2Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-243 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr. 7, 8), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstyti Įstatymo 35 straipsnio papildymą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „
35 straipsnio pakeitimas Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokios nusikalstamos veikos padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje . “ Pritarti
3Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-249 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti 9 straipsniu, kuriame būtų keičiamas Įstatymo X skyriaus pavadinimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „ 9 straipsnis. Įstatymo X skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS IR PRAŠYMŲ PRIIMTI SPRENDIMĄ VILNIAUS APYGARDOS
4Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-2410 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti 10 straipsniu, kuriame būtų keičiamas Įstatymo 140 straipsnis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip:
„ 140 straipsnis. Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas , sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
1Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2.
2Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.“ Pritarti
3 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, siekdamas teisinio aiškumo, siūlo pagrindiniam komitetui, vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 25 punktu, Įstatymo projekte numatyti tikslią kalendorinę datą, iki kada Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo aspektu taisytina Įstatymo projekto 10 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 3 dalis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 11 (papildžius projektą numeracija keičiasi) straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai. Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis [1] 2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Trade Agency Ltd., C-619/10, EU:C:2012:531, 49 punktas.
[2] 1974 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Van Duyn prieš Home Office , C-41/74, EU:C:1974:133, 19 punktas. [3] I. Vėgėlė, Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas , Vilnius, 2011 , 218 psl. [4] Žr, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N‑62‑1410/2008. [5] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, V.
Bendrosios nuostatos, V. Mikelėnas – aut. kolektyvo vadovas, Vilnius, 2001, 92 psl. [6] G. S. Goodwin-Gill ir J. MacAdam „ The Refugee in International Law “, 3‑asis leidimas, Oxford University Press, p. , p. 177 ir 216 išnašoje nurodyta doktrina. [7] 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aydin Salahadin Abdulla ir kt. , C ‑ 175/08, C ‑ 176/08, C ‑ 178/08 ir C ‑ 179/08, EU:C:2010:105, 53, 54 punktai; 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo B ir D , C-57/09 ir C-101/09, EU:C:2010:661, 78 punktas. [8] 2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo generalinio advokato išvados B ir D , C ‑ 57/09 ir C ‑ 101/09, EU:C:2010:302, 53, 98 punktai. [9] 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. [10] „ Global consultations on International Protection “, 2001 m. gegužės 3–4 d. (Išvadų, pateikiamų JTVKPR interneto svetainėje, 4 punktas).
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: LR Prezidento patarėjai Mindaugas Silkauskas ir Tadas Varapnickas, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Jorinta Dukienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1) pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis siūloma nustatyti ne tik užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tvarką (atitinkamų institucijų išvadų pateikimo, sprendimų priėmimo terminus ir pan.), bet ir numatyti leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos suteikimo sąlygą (tik gavus atitinkamų institucijų teigiamas išvadas dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) bei leidimų gyventi, laikinosios apsaugos, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus (kai kyla grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ir laikinosios apsaugos suteikimo sąlygos, atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikinąją apsaugą pagrindai (kiek tai susiję su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei) yra reglamentuoti galiojančiajame įstatyme (26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 88 straipsnio 6 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 93 straipsnio 1 dalies 4 punkte).
Atsižvelgiant į tai nėra aiškus minėtųjų galiojančio įstatymo bei aptartų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis; Nepritarti Projektu keičiamame 4 straipsnyje nėra numatoma naujų sąlygų ar pagrindų, kuriems esant būtų atsisakoma išduoti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą. Projektu patikslinama valstybės institucijų išvadų teikimo tvarka, ją perkeliant į įstatyminį lygmenį ir taip užtikrinant visapusišką ir veiksmingą įstatyme numatytų pareigų įgyvendinimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
2) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustačius, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga) užsieniečiui išduodamas (suteikiamas), tik gavus teigiamas Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi tuo atveju, jei per nustatytus terminus kuri nors institucija (-os) apskritai nepateiktų išvados;
Nepritarti Įstatymo projektu numatoma pareiga valstybės institucijoms pateikti išvadas. Tuo atveju, jei atsakingos valstybės institucijos negalėtų pateikti savo išvadų per nustatytą terminą, Įstatymo projekte numatoma galimybė šį terminą pratęsti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
3) svarstytina, ar turėtų būti taikoma vienoda tvarka dėl kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl išvadų, susijusių su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei pateikimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio prašymą (išduoti leidimą gyventi, suteikti prieglobstį ir pan.) užsienietis pateikia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prieglobsčio suteikimo ypatumus, numatytus galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, pateikus prašymą suteikti prieglobstį, gali būti nustatyta, kad už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet asmeniui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis ir prašymas suteikti prieglobstį nėra nagrinėjamas iš esmės. Kitu atveju Migracijos departamentas gali nustatyti, kad už prašymo nagrinėjimą nėra atsakinga nė viena Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet prašymas suteikti prieglobstį taip pat nenagrinėjamas iš esmės (jei užsienietis atvyko iš saugios trečiosios valstybės) ir toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečią valstybę;
Atsižvelgti Siūloma patikslinti Projekto 1 str. Žr. Komiteto siūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas,
14
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) „grėsmė viešajai tvarkai“ dėl ypatingo šios kategorijos asmenų teisinio statuso nepriskiriama nei prie pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos nesuteikimo sąlygų, nei prie pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatos nurodytąja apimtimi neatitinka Direktyvos 2011/95/ES; Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 1 str. Žr. Komiteto siūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-061
5) nėra aišku, kodėl pakankamai detalios (iš esmės procedūrinės) nuostatos, susijusios su užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrole, numatant konkrečius atitinkamų institucijų išvadų pateikimo bei sprendimų priėmimo terminus bei kitas aplinkybes, siūloma reglamentuoti įstatymo pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sistemiškumo ir aiškumo principų. Pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 41 punktą įstatyme nuostatos turėtų būti pateikiamos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, techninės ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai;
Nepritarti Bendrosiose nuostatose yra įtvirtintas straipsnis, numatantis užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę.
Galiojančio įstatymo 4 straipsnyje numatyta kompetentingų institucijų pareiga atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, todėl šiame straipsnyje turėtų būti reglamentuotas ir šios kontrolės įgyvendinimo mechanizmas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
6) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „papildoma apsauga“ patenka į „prieglobsčio suteikimo“ sąvoką, o asmeniui, prašančiam prieglobsčio, gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, bet ne „prieglobsčio statusas“. Pritarti Siūloma vartoti formuluotes „pabėgėlio statusas“, „papildoma apsauga“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjimas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais:
1) nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
Pažymėtina, kad galiojantis įstatymas nenumato prašymo išduoti leidimą gyventi nenagrinėjimo (nutraukimo) instituto, o aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamos (kiek tai susiję su teisinėmis tokio veiksmo pasekmėmis, o ypač su galimybe skųsti tokį valstybės institucijų sprendimą). Aptariama projekto nuostata svarstytina ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2011/98), kurioje numatomos prašymų išduoti leidimą gyventi ir dirbti procedūros suderintos taisyklės. Direktyvos 2011/98/ES 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės, išnagrinėjusios prašymą suteikti leidimą gyventi, priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti leidimą, o dėl tokio sprendimo gali būti pareikštas ieškinys arba pateiktas skundas (Direktyvos 2011/98/ES 8 straipsnio 2 dalis). Taigi, Direktyva 2011/98/ES iš esmės nenumato galimybės nenagrinėti prašymo tokiais pagrindais, kurie nurodomi projekte (pagal Direktyvą vienintelis atvejis, kai prašymas gali būti laikomas nepriimtinu – kai tai yra susiję su nustatytu leidimų, kurie gali būti išduoti įsidarbinimo tikslais atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičiumi);
Pritarti Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 5 dalimi. Siūloma papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 2 8.
2
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
2) pažymėtina, kad pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsisakymas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galimas tik esant rimtam pagrindui manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose. Todėl siūlymas numatyti leidimo gyventi išdavimo procedūros nutraukimą vien už tai, jog asmuo yra įtariamas ar kaltinimas bet kokios nusikalstamos veikos (ir atitinkančios mažareikšmį baudžiamąjį nusižengimą) padarymu nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kurio nesiūloma keisti. Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad aptariama projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, t.y. asmenims, kurie tiek pagal pirminę, tiek ir pagal antrinę Europos Sąjungos teisę turi palankesnį (ypatingą) teisinį statusą, nei asmenys, siekiantys gauti laikiną leidimą gyventi. Pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES) (toliau
Pažymėtina, kad Direktyvos 2003/109/EB 6 straipsnyje, nors ir numatoma galimybė valstybėms narėms atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais, vis tik tuo pačiu nurodoma, kad priimdama atitinkamą sprendimą valstybė narė apsvarsto suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamą pavojų, taip pat deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi. Be to, Direktyvos 2003/109/EB Konstatuojamosios dalies 8 įtraukoje nurodoma, kad „viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad tiek Direktyva 2003/109/EB, kurioje nustatomos suderintos leidimų nuolat gyventi išdavimo sąlygos, tiek ir pati Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia galimybę taikyti palankesnes (o ne griežtesnes) nacionalines nuostatas, todėl aptariama projekto nuostata iš esmės nedera su Direktyva 2003/109/EB. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 2. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 261 straipsnyje užsieniečiui, pateikiančiam prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, nustatoma pareiga užpildyti anketą (nurodant atitinkamus duomenis), o nepateikus užpildytos anketos ar nurodžius klaidingus duomenis, prašymas būtų nenagrinėjamas. Nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamos leidimų gyventi išdavimo sąlygos bei 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šiai projekto nuostatai iš esmės taikytinos šios Išvados 2 punkte išdėstytos pastabos.
Pritarti Siūloma atsisakyti Projekto 3 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas nauju 261 straipsniu ir papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir nauja 4 dalimi. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 3. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06 5, 6, 7,8
sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje, panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikiną apsaugą dėl to, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visais įstatyme nustatytais pagrindais sprendimus priimtų Migracijos departamentas. Projekto 9 straipsniu atitinkamai siūloma atsisakyti nuostatų, kuriose reglamentuojamas atitinkamų institucijų kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir
(ar) užsieniečio išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl nėra keičiamas įstatymo X skyriaus pavadinimas „Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimas ir prašymų priimti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimas“, įstatymo 140 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 2 dalis. Be to, manytume, kad, atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 1401 straipsnyje siūloma reglamentuoti tam tikrų skundų nagrinėjimo tvarką, įstatymo 140 straipsnyje, kuriame reglamentuojama bendra visų skundų nagrinėjimo tvarka, turėta būti padaryta išlyga dėl 1401 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamų skundų, nes projektu pakeitus 1401 straipsnį, šis straipsnis tampa specialus įstatymo 140 straipsnio atžvilgiu. Pritarti Žr. Komiteto siūlymus Nr.4, 5. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-069 5.
Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo 1401 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti numatyta, kad atitinkamų bylų nagrinėjime dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 6. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Atsižvelgiant į tai,
kad projekto nuostatos yra susijusios ne tik su prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, bet ir su prašymų išduoti ir pakeisti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, taip pat su procedūriniais sprendimų dėl pabėgėlio statuso, laikinos ar papildomos apsaugos pakeitimais, projekte numatyta galimybe išduoti leidimus gyventi Lietuvoje skubos tvarka, institucijų, turinčių teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pasikeitimu, projekto 10 straipsnyje turėtų būti numatytos atitinkamos šių pakeitimų įgyvendinimo nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
7Atsižvelgiant į tai,
kad valstybės politiką užsieniečių teisinės padėties reguliavimo srityje įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, bei į tai, kad projektu yra keičiamos kai kurios dar neįsigaliojusio (įsigalios 2015 m. kovo 1 d.) Vyriausybės teikto ir 2014 metų gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo XII-1396 nuostatos, kuriomis, be kita ko, buvo įgyvendintos ir Direktyvų 2011/95/ES bei 2011/98/ES nuostatos, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Seimo valdyba 2015-04-24 d. kreipėsi į Vyriausybę išvados. 14. Europos teisės departamentas, 2015-02-19 Išnagrinėję Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 , 391 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2733 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų Projektui. 1. Pažymime, kad 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1396 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1396), įsigaliosiantis 2015 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai atitinkamos Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su
teisės departamentas,
14
straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas Nr. IX-2206) 4 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pabėgėlio statusas, papildoma arba laikina apsauga užsieniečiui suteikiama tik Migracijos departamentui gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei . Be to, Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo Nr.
IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Policijos departamentui ar Valstybės saugumo departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priimą sprendimą dėl prieglobsčio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo . Visų pirma pažymėtina, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje tiek Europos Sąjungos piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims, neturintiems jokios pilietybės, gali būti neišduodamas dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas
90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės negali grįžti į savo kilmės valstybę arba jeigu būtų į ją grąžinti, jiems kiltų pavojus patirti didelę žalą (t.y. pabėgėliams, papildomą ar laikiną apsaugą galintiems gauti asmenims), taikoma išimtinė jų priėmimo į šalį tvarka, Europos Sąjungos mastu visų pirma sureguliuota 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES), taikoma reikalavimams trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimui prie tarptautinės apsaugos gavėjų, t.y. pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimui, taip pat reikalavimams jų apsaugai, ir 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (toliau – Direktyva 2001/55/EB), taikoma reikalavimams laikinos apsaugos suteikimui. Šias dvi direktyvas įgyvendina Įstatymas Nr. IX-2206, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. XII-1396. Aukščiau nurodytos Projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl jų atitikties minėtų teisės aktų nuostatoms svarstytinos keliais aspektais. Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso arba jį panaikinti , jeigu yra rimtų priežasčių laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui , arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei .
Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas arba jis turi būti panaikintas dėl šio asmens keliamo pavojaus valstybės narės visuomenei ar saugumui . Atvejai, kai valstybės narės gali nesuteikti asmeniui laikinos apsaugos , yra nurodyti Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių patenka ir šis: „ yra pakankamas pagrindas laikyti jį asmeniu, pavojingu priimančiosios valstybės narės saugumui , arba, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl itin sunkaus nusikaltimo, jis pavojingas priimančiosios valstybės narės visuomenei [paryškinta mūsų]“. Pirma, atsižvelgiant į nurodytas ES teisės aktų nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Direktyvos 2011/95/ES, nei Direktyvos 2001/55/EB nuostatos nenumato valstybei narei teisės trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso , laikinos arba papildomos apsaugos jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai pagrindu . Direktyvos 2011/95/ES nuostatos taip pat nesuteikia teisės valstybei narei panaikinti pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai . Pažymėtina, kad
„viešosios tvarkos“ sąvoka yra vertinamoji, todėl bendras išsamus jos turinio
apibrėžimas nei Europos Sąjungos teisėje, nei nacionalinėse teisės sistemose nėra nustatytas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybės narės iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos reikalavimus pagal savo nacionalines koncepcijas [1] . Tačiau r emiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais nustatytos „viešosios tvarkos“ sąvokos aiškinimo gairės pateikiamos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 41 konstatuojamojoje dalyje. Joje nurodyta, kad ši sąvoka apima apsaugą nuo realios ir pakankamai rimtos grėsmės, turinčios įtakos vienam iš pagrindinių visuomenės interesų ir visų pirma gali apimti klausimus, susijusius su žmogaus orumu, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga bei gyvūnų gerove. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, jog asmeninis elgesys neturi būti neteisėtas, kad valstybė narė galėtų remtis dėl viešosios tvarkos leidžiančia nukrypti nuostata. Užtenka to, kad elgesys būtų „socialiai žalingas“ ir dėl to valstybė imtųsi administracinių priemonių būtent tokiai veiklai neutralizuoti [2] . Tarptautinėje teisėje sąvoka „viešoji tvarka“ apibrėžiama kaip apimanti esminius etninius, politinius, ekonominius valstybės gyvenimo principus [3] . Lietuvos Respublikos nacionalinėje teismų praktikoje ir doktrinoje „viešosios tvarkos“ sąvoka suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje [4] ir apimanti pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas [5] .
Kaip matyti, sąvoka „viešoji tvarka“ yra platesnė sąvokos „visuomenės saugumas“ atžvilgiu ( t.y., ne visi viešosios tvarkos pažeidimai gali būti laikomi keliantys pavojų visuomenei) ir gali apimti net ir teisėtus, tačiau
„socialiai žalingus“ veiksmus. Atsižvelgiant į tai,
kas išdėstyta, manytume, kad Projektu išplečiant asmenų, siekiančių pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinos apsaugos, arba pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą turinčių asmenų ratą, kuriems atitinkamai gali būti nesuteikiamas pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga, arba panaikintas pabėgėlio statusas arba laikina apsauga, būtų nukrypstama nuo Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2001/55/EB nuostatų. Antra, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalies ir Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis nėra numatyta valstybei narei teisė trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso (arba jį panaikinti) arba laikinos apsaugos jo keliamos grėsmės visuomenei pagrindu, jeigu jis nėra „ galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą “. Pažymėtina, kad visuomenės saugumas siejamas su asmenų pavojingomis veikomis, keliančiomis grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, gyvybiškai svarbiems asmens ir visuomenės interesams. Nusikaltimo sunkumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, į visas kitas svarbias aplinkybes, atsiradusias iki ar po inkriminuojamo poelgio.
Paprastai sunkiais laikomi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į asmens gyvybę, fizinį neliečiamumą arba laisvę [6] . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Projekte kaip pagrindą nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos, taip pat panaikinti pabėgėlio statusą, nustačius grėsmę visuomenės saugumui, bet neįtvirtinus antrojo Direktyvoje 2011/95/ES ir Direktyvoje 2001/55/EB nurodyto būtino elemento – būti galutiniu teismo sprendimu nuteistam už itin sunkų nusikaltimą – būtų nukrypstama nuo šių direktyvų nuostatų. Pažymėtina, kad persekiojamam asmeniui teisė prašyti prieglobsčio pripažinta pagrindine Sąjungos teise ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Direktyvos 2011/95/ES 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama“. Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, kad aiškinant Direktyvą 2011/95/ES turi būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, visų pirma patvirtintus Chartijoje, bendrą jos sistemą ir tikslą, laikantis Ženevos konvencijos ir kitų svarbių sutarčių, nurodytų EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte, tapusiame SESV 78 straipsnio
[7] .
Teisingumo Teismo generalinis advokatas Paolo Mengozzi (toliau – generalinis advokatas) bylose B ir D [8] yra pažymėjęs, kad vienas iš pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindų tikslų, nurodomų nuo pat 1951 m. Konvencijos [9] parengiamųjų darbų – nesuteikti pabėgėlio statuso asmenims, kurie dėl savo elgesio tapo „nevertais“ Konvencijos suteikiamos tarptautinės apsaugos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nesuteikimo pagrindai atima 1951 m. Konvencijoje ir direktyvoje numatytas garantijas iš asmenų, kurių atžvilgiu buvo patvirtintas tarptautinės apsaugos poreikis, ir dėl to jie sudaro išimtis, kurioms humanitarinė norma netaikoma. Dėl galimų jų taikymo pasekmių veikti reikia ypač atsargiai [10] . Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto 1 straipsnio , kuriuo Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį siekiama papildyti 3 dalimi, nuostatas performuluoti numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, o pabėgėlio statusas, laikina arba papildoma apsauga užsieniečiui suteikiama gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, taip pat jis nėra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia pavojaus visuomenei . Be to, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo siekiama papildyti Įstatymo Nr.
IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, nuostatas pakeisti numatant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Valstybės saugumo departamentui ar Policijos departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga , kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei , ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo . Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 1. 16. Europos teisės departamentas,
4
straipsniu siūlomoje papildyti Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį 6 dalyje sąvokos „prieglobstis“, „prieglobsčio statusas“ keistinos į sąvoką „pabėgėlio statusas“, kadangi vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 2 straipsnio 23 dalimi (su pakeitimu, padarytu Įstatymu Nr. XII-1396) sąvoka „prieglobstis“ apima tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomą apsaugą. Pritarti Siūloma vartoti formuluotes „pabėgėlio statusas“, „papildoma apsauga“. 17. Europos teisės departamentas,
2
straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo Nr. IX-2206 26 straipsnį papildant jį nauja 5 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjamas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Svarstytina, ar, remiantis teisingumo principu ir nekaltumo prezumpcija tai, kad asmuo yra tik įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, galėtų būti pagrindas apriboti jo galimybes įgyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje. Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat svarstytina, ar Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas nebūtų pasiektas Projekto
išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei. Pritarti Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 5 dalimi. Siūloma papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 2
teisės departamentas, 2015-02-195 . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Direktyvos 2011/95/ES bei Direktyvos 2001/55/EB ir Projekto nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIP-2733 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms su pasiūlymais. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-131 Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (Eil. Nr.3,4) bei Europos teisės departamento pastabas taip pat siekiant patikslinti valstybės institucijų išvadų teikimo tvarką Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio
prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas , kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga – nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas ar ba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, raštu apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų. “
4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsienieči o leidimą gyventi Lietuvoje arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Policijos departamentas ar ba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečio išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje . arba teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybės saugumo departamentas turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, žodžiu arba raštu išklausęs užsienietį. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikiną apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“
2Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2015-05-13 N Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr. 7, 8), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 35 straipsnio papildymu.
Pasiūlymas:
pakeitimas Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. “
3Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2015-05-132 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr. 9), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui atsisakyti Projekto 3 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas nauju261 straipsniu ir papildyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir nauja 4 dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „
6) pateikia užpildytą anketą, kurioje turi būti nurodyta išsami informacija apie užsienietį, jo ryšius (buvusius ir
(ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. “ Papildyti 26 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4Užsieniečiui nepateikus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos anketos,
nurodžius klaidingus duomenis ar atsisakius pateikti visą reikalaujamą informaciją, jo prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepriimamas. Anketos formą tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu. “
4Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2015-05-13 N Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo X skyriaus pavadinimo pakeitimu.
Pasiūlymas: Įstatymo X skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS IR PRAŠYMŲ PRIIMTI SPRENDIMĄ VILNIAUS APYGARDOS
5Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-13 N Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 140 straipsnio pakeitimu Pasiūlymas:
140 straipsnis. Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas , sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
1Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.“ Pritarti
6Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-139 Argumentai:
A tsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 11 ), K omitetas siūlo pagrindiniam komitetui pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 1401 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 1401 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.
Administracinės bylos pagal šiame straipsnyje nurodytus skundus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui , ir (arba) Policijos departamentui , ir
(arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai . Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
7Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2015-05-13 N Argumentai: Remiantis Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 p. laikinoji apsauga suteikiama jeigu asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, taip pat jeigu užsienietis yra nuteistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Komiteto nuomone, šios įstatymo nuostatos neatitinka Direktyvos 2001/55/ES nuostatų. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 punktai neatitinka Direktyvos 2001/55/ES nuostatų Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam Komitetui Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 p. nuostatas suderinti su minėtos direktyvos nuostatomis. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Adomėnas. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė [1]
Trade Agency Ltd., C-619/10, EU:C:2012:531, 49 punktas. [2]
Van Duyn prieš Home Office , C-41/74, EU:C:1974:133, 19 punktas. [3] I. Vėgėlė, Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas , Vilnius, 2011 , 218 psl. [4] Žr, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
administracinėje byloje Nr. N‑62‑1410/2008. [5] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras.
Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, V. Mikelėnas – aut. kolektyvo vadovas, Vilnius, 2001, 92 psl. [6] G. S. Goodwin-Gill ir J. MacAdam „ The Refugee in International Law “, 3‑asis leidimas, Oxford University Press, p. , p. 177 ir 216 išnašoje nurodyta doktrina. [7] 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aydin Salahadin Abdulla ir kt. , C ‑ 175/08, C ‑ 176/08, C ‑ 178/08 ir C ‑ 179/08, EU:C:2010:105, 53, 54 punktai; 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo B ir D , C-57/09 ir C-101/09, EU:C:2010:661, 78 punktas. [8] 2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo generalinio advokato išvados B ir D , C ‑ 57/09 ir C ‑ 101/09, EU:C:2010:302, 53, 98 punktai. [9] 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. [10] „ Global consultations on International Protection “, 2001 m. gegužės 3–4 d. (Išvadų, pateikiamų JTVKPR interneto svetainėje, 4 punktas).
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I
Įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nr. ix-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 , 391 straipsniais įstatymo projekto
Artūras Paulauskas, NSGK pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas ir Valdas Vasiliauskas. NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėja: Tomas Marozas ir Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys:
VRM Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Respublikos Prezidentės patarėjai Valdemaras Sarapinas, Mindaugas Silkauskas ir Tadas Varapnickas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Jorinta Dukienė, Europos teisės departamento atstovai Vaida Čepaitė ir Gabrielius Matonis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai Martynas Ausčius, Giedrius Krilavičius ir Vytautas Lamauskas, VšĮ
“Investuok Lietuvoje” investicinės aplinkos ekspertas Matas Anužis,
“Investuotojų forumas” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-06)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
ne tik užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tvarką (atitinkamų institucijų išvadų pateikimo, sprendimų priėmimo terminus ir pan.), bet ir numatyti leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos suteikimo sąlygą (tik gavus atitinkamų institucijų teigiamas išvadas dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) bei leidimų gyventi, laikinosios apsaugos, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus (kai kyla grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei – keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ir laikinosios apsaugos suteikimo sąlygos, atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikinąją apsaugą pagrindai (kiek tai susiję su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei) yra reglamentuoti galiojančiajame įstatyme (26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 88 straipsnio 6 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 93 straipsnio 1 dalies 4 punkte).
Atsižvelgiant į tai nėra aiškus minėtųjų galiojančio įstatymo bei aptartų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis; Nepritarti
padėties įstatymo pataisos, kurios pirmą kartą įstatymu įpareigojo Valstybės saugumo departamentą vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, o grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenei pavedė vertinti Policijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Grėsmių vertinimo pareiga iš poįstatyminio teisės akto perkelta į įstatymą. Tačiau įstatymas nenustatė jokios tvarkos, kaip tokie vertinimai bus atlikti, kaip vyks bendradarbiavimas tarp institucijų, kokia tvarka ir kokiais terminais jos informacija keisis. Projektu keičiamame 4 straipsnyje nėra numatoma naujų sąlygų ar pagrindų, kuriems esant būtų atsisakoma išduoti leidimą gyventi, suteikti pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą. Tačiau projekte patikslinama valstybės institucijų išvadų teikimo tvarka, ją perkeliant į įstatyminį lygmenį ir taip užtikrinant visapusišką ir veiksmingą įstatyme numatytų pareigų įgyvendinimą. 2.
2) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio
statusas, laikina ar papildoma apsauga) užsieniečiui išduodamas (suteikiamas), tik gavus teigiamas Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi tuo atveju, jei per nustatytus terminus kuri nors institucija (-os) apskritai nepateiktų išvados;
Nepritarti Šiuo metu poįstatyminiai teisės aktai numato pareigą Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikti informaciją Migracijos departamentui, tačiau neužtikrina, kad ši pareiga bus vykdoma, o leidimai gyventi Lietuvoje gali būti išduoti ir negavus minėtų institucijų išvadų. Todėl Projekte nustatoma aiški pareiga valstybės institucijoms teikti informaciją sprendimą priimančiai institucijai ir taip išvengiant bet kokios abejonės dėl asmens, kuriam suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje, grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Tuo atveju, jei valstybės institucijos negalėtų pateikti savo išvadų per nustatytą terminą, Projekte numatoma galimybė šį terminą pratęsti. 3. 11
3) svarstytina, ar turėtų būti taikoma vienoda tvarka dėl kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl išvadų, susijusių su grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei pateikimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio prašymą (išduoti leidimą gyventi, suteikti prieglobstį ir pan.) užsienietis pateikia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prieglobsčio suteikimo ypatumus, numatytus galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, pateikus prašymą suteikti prieglobstį, gali būti nustatyta, kad už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet asmeniui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis ir prašymas suteikti prieglobstį nėra nagrinėjamas iš esmės.
Kitu atveju Migracijos departamentas gali nustatyti, kad už prašymo nagrinėjimą nėra atsakinga nė viena Europos Sąjungos valstybė narė – tuomet prašymas suteikti prieglobstį taip pat nenagrinėjamas iš esmės (jei užsienietis atvyko iš saugios trečiosios valstybės) ir toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečią valstybę;
Atsižvelgti Žr. ŽTK pasiūlymą (6 pasiūlymas);
4
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2011 m. gruodžio
piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) „grėsmė viešajai tvarkai“ dėl ypatingo šios kategorijos asmenų teisinio statuso nepriskiriama nei prie pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos nesuteikimo sąlygų, nei prie pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatos nurodytąja apimtimi neatitinka Direktyvos 2011/95/ES;
Atsižvelgti Žr. 3 punktą. Taip pat patikslintas projektas (keičiamo 4 straipsnio 6 dalis). 5.
5) nėra aišku, kodėl pakankamai detalios (iš esmės procedūrinės) nuostatos, susijusios su užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrole, numatant konkrečius atitinkamų institucijų išvadų pateikimo bei sprendimų priėmimo terminus bei kitas aplinkybes, siūloma reglamentuoti įstatymo pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sistemiškumo ir aiškumo principų. Pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 41 punktą įstatyme nuostatos turėtų būti pateikiamos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, techninės ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai;
Nepritarti Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numato bendrą pagrindą dėl grėsmių valstybės ir visuomenės saugumui, dėl kurio atsisakoma išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, suteikti papildomą ar laikiną apsaugą, pabėgėlio statusą. Kadangi tai yra bendras atsisakymo pagrindas, Projekte siūloma numatyti išvadų pateikimo pareigą bendrosiose nuostatose. Be to, galiojančio įstatymo 4 straipsnyje numatyta kompetentingų institucijų pareiga teikti informaciją, todėl būtent tame pačiame straipsnyje turėtų būti reglamentuotas ir šios pareigos įgyvendinimo mechanizmas. Taip pat žr. 1 punktą. 6. 14
6) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „papildoma apsauga“ patenka į „prieglobsčio suteikimo“ sąvoką, o asmeniui, prašančiam prieglobsčio, gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, bet ne „prieglobsčio statusas“. Atsižvelgti Patikslintas projektas (keičiamo 4 str. 6 d.)
2.
22
siūloma nustatyti, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjimas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais:
1) nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Pažymėtina, kad galiojantis įstatymas nenumato prašymo išduoti leidimą gyventi nenagrinėjimo (nutraukimo) instituto, o aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamos (kiek tai susiję su teisinėmis tokio veiksmo pasekmėmis, o ypač su galimybe skųsti tokį valstybės institucijų sprendimą). Aptariama projekto nuostata svarstytina ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2011/98), kurioje numatomos prašymų išduoti leidimą gyventi ir dirbti procedūros suderintos taisyklės. Direktyvos 2011/98/ES 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės, išnagrinėjusios prašymą suteikti leidimą gyventi, priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti leidimą, o dėl tokio sprendimo gali būti pareikštas ieškinys arba pateiktas skundas (Direktyvos 2011/98/ES 8 straipsnio 2 dalis).
Taigi, Direktyva 2011/98/ES iš esmės nenumato galimybės nenagrinėti prašymo tokiais pagrindais, kurie nurodomi projekte (pagal Direktyvą vienintelis atvejis, kai prašymas gali būti laikomas nepriimtinu – kai tai yra susiję su nustatytu leidimų, kurie gali būti išduoti įsidarbinimo tikslais atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams , skaičiumi);
Atsižvelgti Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pateiktą pastabą, siūloma atsisakyti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
numato, kad valstybė narė priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, jei pareiškėjas atitinka Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus. Taigi, direktyva nedraudžia valstybėms narėms numatyti papildomas sąlygas dėl leidimų gyventi užsieniečiams nacionalinėje teisėje. Pažymėtina, jog Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali nesuteikti papildomos apsaugos, jei asmuo išvyko iš savo kilmės šalies tik siekdamas išvengti sankcijų už savo įvykdytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad toks atsisakymo pagrindas numatytas reglamentuojant papildomos apsaugos suteikimą, manytina, kad analogiškas pagrindas, atsižvelgiant į Direktyvos 2011/98/ES 4 straipsnio 2 dalį, gali būti numatytas ir dėl užsieniečių, kurie prašo išduoti leidimą gyventi. Todėl siūloma iš esmės pritarti URK ir ŽTK pasiūlymams ir papildyti įstatymo 35 straipsnį nauju 15 punktu (žr. ŽTK 2 pasiūlymą). 8.
2) pažymėtina, kad pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
tik esant rimtam pagrindui manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose. Todėl siūlymas numatyti leidimo gyventi išdavimo procedūros nutraukimą vien už tai, jog asmuo yra įtariamas ar kaltinimas bet kokios nusikalstamos veikos (ir atitinkančios mažareikšmį baudžiamąjį nusižengimą) padarymu nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kurio nesiūloma keisti. Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad aptariama projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, t.y. asmenims, kurie tiek pagal pirminę, tiek ir pagal antrinę Europos Sąjungos teisę turi palankesnį (ypatingą) teisinį statusą, nei asmenys, siekiantys gauti laikiną leidimą gyventi. Pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES) (toliau – Direktyva 2003/109/EB) yra nustatytos suderintos sąlygos , kuriomis valstybė narė suteikia ilgalaikio gyventojo statusą jos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir panaikina tokį statusą. Pažymėtina, kad Direktyvos 2003/109/EB 6 straipsnyje, nors ir numatoma galimybė valstybėms narėms atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais, vis tik tuo pačiu nurodoma, kad priimdama atitinkamą sprendimą valstybė narė apsvarsto suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamą pavojų, taip pat deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi.
Be to, Direktyvos 2003/109/EB Konstatuojamosios dalies 8 įtraukoje nurodoma, kad „viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad tiek Direktyva 2003/109/EB, kurioje nustatomos suderintos leidimų nuolat gyventi išdavimo sąlygos, tiek ir pati Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia galimybę taikyti palankesnes (o ne griežtesnes) nacionalines nuostatas, todėl aptariama projekto nuostata iš esmės nedera su Direktyva 2003/109/EB. Atsižvelgti
str.). 9. 3
keičiamo įstatymo 261 straipsnyje užsieniečiui, pateikiančiam prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, nustatoma pareiga užpildyti anketą (nurodant atitinkamus duomenis), o nepateikus užpildytos anketos ar nurodžius klaidingus duomenis, prašymas būtų nenagrinėjamas. Nėra aišku, kodėl ši norma siūloma įtvirtinti šiame, o ne įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamos leidimų gyventi išdavimo sąlygos bei 35 straipsnyje, kuriame yra atskirai suformuluoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šiai projekto nuostatai iš esmės taikytinos šios Išvados 2 punkte išdėstytos pastabos. Atsižvelgti Siūloma atsisakyti Projekto 3 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas nauju 261 straipsniu ir papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu pagal ŽTK pasiūlymą ( 3 pasiūlymas) ir tikslinti atsižvelgiant į LRV išvados 5 p. (žr. 26 str. pakeitimą projekte). 10. 5678 4.
5678
atsisakyti teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimą panaikinti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje, panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą ar laikiną apsaugą dėl to, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visais įstatyme nustatytais pagrindais sprendimus priimtų Migracijos departamentas. Projekto
reglamentuojamas atitinkamų institucijų kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir (ar) užsieniečio išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl nėra keičiamas įstatymo X skyriaus pavadinimas „Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimas ir prašymų priimti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimas “, įstatymo 140 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 2 dalis. Be to, manytume, kad, atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 1401 straipsnyje siūloma reglamentuoti tam tikrų skundų nagrinėjimo tvarką, įstatymo 140 straipsnyje, kuriame reglamentuojama bendra visų skundų nagrinėjimo tvarka, turėta būti padaryta išlyga dėl 1401 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamų skundų, nes projektu pakeitus 1401 straipsnį, šis straipsnis tampa specialus įstatymo 140 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgti Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“ Siūloma pakeisti Įstatymo 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas 1.
Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. 5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. “
1401 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti numatyta, kad atitinkamų bylų nagrinėjime dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atsižvelgti Žr. 10 punktą. Siūloma papildyti keičiamą 140 straipsnį 5 dalimi. 12. 10 6.
10
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, bet ir su prašymų išduoti ir pakeisti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimu, taip pat su procedūriniais sprendimų dėl pabėgėlio statuso, laikinos ar papildomos apsaugos pakeitimais, projekte numatyta galimybe išduoti leidimus gyventi Lietuvoje skubos tvarka, institucijų, turinčių teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pasikeitimu, projekto 10 straipsnyje turėtų būti numatytos atitinkamos šių pakeitimų įgyvendinimo nuostatos. Atsižvelgti
užsieniečių teisinės padėties reguliavimo srityje įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, bei į tai, kad projektu yra keičiamos kai kurios dar neįsigaliojusio (įsigalios 2015 m. kovo 1 d.) Vyriausybės teikto ir 2014 metų gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo XII-1396 nuostatos, kuriomis, be kita ko, buvo įgyvendintos ir Direktyvų 2011/95/ES bei 2011/98/ES nuostatos, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta 2015-06-09. 14. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2015-02-19) Išnagrinėję Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 ,391 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2733 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų Projektui. 1. Pažymime, kad 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1396 (toliau – Įstatymas Nr.
XII-1396), įsigaliosiantis 2015 m. kovo
suderintos su Įstatymo Nr. XII-1396 nuostatomis. Atsižvelgti
galiojančia Įstatymo redakcija. 15. 114
teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas Nr. IX-2206) 4 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pabėgėlio statusas, papildoma arba laikina apsauga užsieniečiui suteikiama tik Migracijos departamentui gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Be to, Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo Nr. IX-2206
apsaugos tarnybai, Policijos departamentui ar Valstybės saugumo departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priimą sprendimą dėl prieglobsčio statuso, papildomos ar laikinos apsaugos panaikinimo. Visų pirma pažymėtina, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje tiek Europos Sąjungos piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims, neturintiems jokios pilietybės, gali būti neišduodamas dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr.
1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės negali grįžti į savo kilmės valstybę arba jeigu būtų į ją grąžinti, jiems kiltų pavojus patirti didelę žalą (t.y. pabėgėliams, papildomą ar laikiną apsaugą galintiems gauti asmenims), taikoma išimtinė jų priėmimo į šalį tvarka, Europos Sąjungos mastu visų pirma sureguliuota 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau
IX-2206, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. XII-1396. Aukščiau nurodytos Projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl jų atitikties minėtų teisės aktų nuostatoms svarstytinos keliais aspektais. Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso arba jį panaikinti, jeigu yra rimtų priežasčių laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui, arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei. Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas arba jis turi būti panaikintas dėl šio asmens keliamo pavojaus valstybės narės visuomenei ar saugumui. Atvejai, kai valstybės narės gali nesuteikti asmeniui laikinos apsaugos, yra nurodyti Direktyvos 2001/55/EB 28 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių patenka ir šis: „ yra pakankamas pagrindas laikyti jį asmeniu, pavojingu priimančiosios valstybės narės saugumui, arba, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl itin sunkaus nusikaltimo, jis pavojingas priimančiosios valstybės narės visuomenei [paryškinta mūsų]“. Pirma, atsižvelgiant į nurodytas ES teisės aktų nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Direktyvos 2011/95/ES, nei Direktyvos 2001/55/EB nuostatos nenumato valstybei narei teisės trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso, laikinos arba papildomos apsaugos jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai pagrindu. Direktyvos 2011/95/ES nuostatos taip pat nesuteikia teisės valstybei narei panaikinti pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.
Pažymėtina, kad „viešosios tvarkos“ sąvoka yra vertinamoji, todėl bendras išsamus jos turinio apibrėžimas nei Europos Sąjungos teisėje, nei nacionalinėse teisės sistemose nėra nustatytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybės narės iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos reikalavimus pagal savo nacionalines koncepcijas [1] . Tačiau remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais nustatytos „viešosios tvarkos“ sąvokos aiškinimo gairės pateikiamos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 41 konstatuojamojoje dalyje. Joje nurodyta, kad ši sąvoka apima apsaugą nuo realios ir pakankamai rimtos grėsmės, turinčios įtakos vienam iš pagrindinių visuomenės interesų ir visų pirma gali apimti klausimus, susijusius su žmogaus orumu, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga bei gyvūnų gerove. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, jog asmeninis elgesys neturi būti neteisėtas, kad valstybė narė galėtų remtis dėl viešosios tvarkos leidžiančia nukrypti nuostata. Užtenka to, kad elgesys būtų
„socialiai žalingas“ ir dėl to valstybė imtųsi administracinių priemonių
būtent tokiai veiklai neutralizuoti [2] . Tarptautinėje teisėje sąvoka „viešoji tvarka“ apibrėžiama kaip apimanti esminius etninius, politinius, ekonominius valstybės gyvenimo principus [3] . Lietuvos Respublikos nacionalinėje teismų praktikoje ir doktrinoje „viešosios tvarkos“ sąvoka suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje [4] ir apimanti pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas [5] .
Kaip matyti, sąvoka „viešoji tvarka“ yra platesnė sąvokos „visuomenės saugumas“ atžvilgiu (t.y., ne visi viešosios tvarkos pažeidimai gali būti laikomi keliantys pavojų visuomenei) ir gali apimti net ir teisėtus, tačiau
„socialiai žalingus“ veiksmus. Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projektu išplečiant asmenų, siekiančių pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinos apsaugos, arba pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą turinčių asmenų ratą, kuriems atitinkamai gali būti nesuteikiamas pabėgėlio statusas, laikina ar papildoma apsauga, arba panaikintas pabėgėlio statusas arba laikina apsauga, būtų nukrypstama nuo Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2001/55/EB nuostatų. Antra, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio
nuostatomis nėra numatyta valstybei narei teisė trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikti pabėgėlio statuso (arba jį panaikinti) arba laikinos apsaugos jo keliamos grėsmės visuomenei pagrindu, jeigu jis nėra „galutiniu teismo sprendimu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą“. Pažymėtina, kad visuomenės saugumas siejamas su asmenų pavojingomis veikomis, keliančiomis grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, gyvybiškai svarbiems asmens ir visuomenės interesams. Nusikaltimo sunkumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, į visas kitas svarbias aplinkybes, atsiradusias iki ar po inkriminuojamo poelgio.
Paprastai sunkiais laikomi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į asmens gyvybę, fizinį neliečiamumą arba laisvę [6] . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Projekte kaip pagrindą nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos, taip pat panaikinti pabėgėlio statusą, nustačius grėsmę visuomenės saugumui, bet neįtvirtinus antrojo Direktyvoje 2011/95/ES ir Direktyvoje 2001/55/EB nurodyto būtino elemento – būti galutiniu teismo sprendimu nuteistam už itin sunkų nusikaltimą – būtų nukrypstama nuo šių direktyvų nuostatų. Pažymėtina, kad persekiojamam asmeniui teisė prašyti prieglobsčio pripažinta pagrindine Sąjungos teise ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Direktyvos 2011/95/ES 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama“. Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, kad aiškinant Direktyvą 2011/95/ES turi būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, visų pirma patvirtintus Chartijoje, bendrą jos sistemą ir tikslą, laikantis Ženevos konvencijos ir kitų svarbių sutarčių, nurodytų EB 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte, tapusiame SESV 78 straipsnio
[7] .
Teisingumo Teismo generalinis advokatas Paolo Mengozzi (toliau – generalinis advokatas) bylose B ir D [8] yra pažymėjęs, kad vienas iš pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindų tikslų, nurodomų nuo pat 1951 m. Konvencijos [9] parengiamųjų darbų – nesuteikti pabėgėlio statuso asmenims, kurie dėl savo elgesio tapo
„nevertais“ Konvencijos suteikiamos tarptautinės apsaugos. Tačiau svarbu
nepamiršti, kad nesuteikimo pagrindai atima 1951 m. Konvencijoje ir direktyvoje numatytas garantijas iš asmenų, kurių atžvilgiu buvo patvirtintas tarptautinės apsaugos poreikis, ir dėl to jie sudaro išimtis, kurioms humanitarinė norma netaikoma. Dėl galimų jų taikymo pasekmių veikti reikia ypač atsargiai [10] . Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį siekiama papildyti 3 dalimi, nuostatas performuluoti numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, o pabėgėlio statusas, laikina arba papildoma apsauga užsieniečiui suteikiama gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, taip pat jis nėra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia pavojaus visuomenei. Be to, siūlytume Projekto 1 straipsnio, kuriuo siekiama papildyti Įstatymo Nr.
IX-2206 4 straipsnį 6 dalimi, nuostatas pakeisti numatant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Valstybės saugumo departamentui ar Policijos departamentui turint duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis yra galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei, ir apie tai informavus Migracijos departamentą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo. Atsižvelgti
Įstatymo Nr. IX-2206 4 straipsnį 6 dalyje sąvokos „prieglobstis“,
„prieglobsčio statusas“ keistinos į sąvoką „pabėgėlio statusas“, kadangi
vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 2 straipsnio 23 dalimi (su pakeitimu, padarytu Įstatymu Nr. XII-1396) sąvoka „prieglobstis“ apima tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomą apsaugą. Atsižvelgti
papildant jį nauja 5 dalimi, kurioje būtų, be kita ko, numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nenagrinėjamas ir leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad užsienietis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu kitoje valstybėje. Svarstytina, ar, remiantis teisingumo principu ir nekaltumo prezumpcija tai, kad asmuo yra tik įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, galėtų būti pagrindas apriboti jo galimybes įgyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje.
Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat svarstytina, ar Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas nebūtų pasiektas Projekto 1 straipsnio nuostatomis, t.y. numatant, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgti Patikslintas projektas (žr. keičiamą 35 str.). 18. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto
lentelė, kurioje pateikiamas Direktyvos 2011/95/ES bei Direktyvos 2001/55/EB ir Projekto nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Nepritarti Projektu nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, į Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei atsižvelgta. Todėl nėra Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagrindo atitikties lentelei pridėti. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-09)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 1401 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261 , 391 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2733 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti jį pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) arba prieglobsčio prašymą ir kitus Įstatyme nurodytus dokumentus, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė „ir kitus šiame Įstatyme nurodytus dokumentus“ pernelyg neapibrėžta ir galėtų būti aiškinama kaip sukurianti pareigą gauti kompetentingų institucijų išvadą ir tada, kai užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi, išduodamas kelionės dokumentas (pavyzdžiui, asmens be pilietybės kelionės dokumentas, pabėgėlio kelionės dokumentas). Toks pakartotinis kreipimasis būtų netikslingas, nes Įstatymo projekte keičiamame Įstatyme nustatoma pareiga kompetentingoms institucijoms, gavusioms duomenų ar nustačiusioms, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nedelsiant apie tai informuoti Migracijos departamentą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina žodžius „ir kitus šiame Įstatyme nurodytus dokumentus“ išbraukti.
Atsižvelgiant į Įstatyme nustatytus prieglobsčio suteikimo ypatumus ir į Įstatymo
apibrėžtį, pagal kurią prieglobstis neapima laikinosios apsaugos, siūlytina Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„arba prieglobsčio prašymą“ įrašyti žodžius „arba spręsdamas dėl prieglobsčio
Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo“. Be to, siekiant neapriboti galimybių diegti kitas saugias keitimosi informacija tarp institucijų priemones, siūlytina nenustatyti reikalavimo, kad Migracijos departamentas teikia Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – kompetentingos institucijos) prašymus, o šios institucijos – išvadas tik raštu. Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reikėtų įsivesti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje trumpinį ir atitinkamai tokį trumpinį išbraukti iš Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį pagal ŽTK pasiūlymą (6 pasiūlymas) Patikslinta keičiamo 4 str. 3 d. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvesti sąvoką „leidimas gyventi“. Pakeisti įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, atsisakant sąvokos „leidimas gyventi“, ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.“
23 2.
1923
nustatyti pareigą kompetentingoms institucijoms nedelsiant informuoti Migracijos departamentą, jeigu esama duomenų ir apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar jo šeimos nario, kai jam išduotas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atitinkamai reikėtų papildyti Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis – nustatyti, kad tokiu atveju sprendžiama dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, ir papildyti Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 1401 straipsnį – reglamentuoti teismui pateiktų skundų dėl tokių sprendimų nagrinėjimą. Be to, reikėtų patikslinti Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį – nurodyti, kokį sprendimą priima Migracijos departamentas, ir papildyti nuostata dėl užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą, kaip tai nustatyta keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Pritarti Žr. ŽTK pasiūlymą (6 pasiūlymas)
1401 str
projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatoma pareiga kompetentingoms institucijoms informuoti Migracijos departamentą, jeigu esama duomenų apie užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, keliamą grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje apima pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir papildomą apsaugą, šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „arba papildoma apsauga“. Ši dalis tikslintina ir dėl to, kad pagal Įstatymo nuostatas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai siejami su užsieniečio keliama grėsme visuomenei, o ne grėsme viešajai tvarkai. Taip pat reikėtų atsisakyti Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies paskutinio sakinio kaip perteklinio, nes Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta sąvoka „užsienietis“ apima ir asmenis be pilietybės.
projekte keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią leidimas gyventi nebūtų išduodamas paaiškėjus, kad užsienietis įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kitoje valstybėje, siūlytina perkelti į Įstatymo 35 straipsnį, kuriame yra nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Be to, siūlytina papildyti šią nuostatą ir nustatyti, kad už tokios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamąją atsakomybę turi nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Pritarti Žr. ŽTK pasiūlymą (7 pasiūlymas) – patikslintas keičiamas 35 str. 23. 3
straipsnį užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi būtų nenagrinėjamas, jeigu užsienietis nepateiktų užpildytos anketos, nurodytų klaidingus duomenis arba atsisakytų pateikti visą reikalaujamą informaciją. Pažymėtina, kad užsieniečio, kuris nepateikia reikalaujamos informacijos ar atsisako ją pateikti, prašymas išduoti leidimą gyventi turėtų būti nepriimamas, nes tokį prašymą, priimtą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje, siųsti nagrinėti Migracijos departamentui būtų netikslinga ir neracionalu, o klaidingų duomenų nurodymas, kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi Įstatymo projekte siūloma nuostata tikslintina taip: jeigu užsienietis nepateikia reikalaujamos informacijos ar atsisako ją pateikti, prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas.
Ši nuostata turėtų būti įtvirtinta ne Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 261 straipsnyje, bet Įstatymo 26 straipsnyje, reglamentuojančiame leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas. Reikalavimas užsieniečiui, teikiančiam prašymą išduoti leidimą, pildyti papildomą anketą sukurtų perteklinę administracinę procedūrą, nes pareiškėjas turėtų pildyti du dokumentus. Todėl reikalavimą pateikti užpildytą anketą kartu su prašymu išduoti leidimą gyventi tikslinga performuluoti į reikalavimą pateikti papildomą asmeninę informaciją, kuri galėtų būti pateikta prašyme išduoti leidimą gyventi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma formuluotė
„išsami informacija apie užsienietį, jo ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su
Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvoje)“ pernelyg neapibrėžta. Pritarti iš dalies Pritarti ŽTK pasiūlymui (8 pasiūlymas) ir jį tikslinti pagal Vyriausybės pasiūlymus. Konkrečius duomenis, kurie turės būti pateikti sprendimą priimančiai institucijai, nustatys įgaliotos institucijos, tvirtinančios prašymo formą. Patikslintas keičiamas 26 str. 24. 4
straipsnyje siūloma Įstatyme reglamentuoti leidimų gyventi išdavimą skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų išduoti, pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminai nustatyti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, leidimo gyventi įforminimo terminas nustatytas Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, o prašymui pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėti ir bendras terminas šiam leidimui įforminti nustatytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje – reikėtų papildyti Įstatymą nauju341 straipsniu ir jame išdėstyti leidimo gyventi išdavimą ir keitimą skubos tvarka reglamentuojančias nuostatas: „34
nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi įforminamas skubos tvarka, per perpus trumpesnį terminą, nei nustatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. 3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi įforminamas skubos tvarka, per perpus trumpesnį terminą, nei nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta skubos tvarka netaikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytiems prašymams nagrinėti. 5. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad šiuo metu prašymų nagrinėjimas skubos tvarka nustatytas LRV nutarimu ( nustatyti valstybės rinkliavos dydžiai už prašymų išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą ir leidimų gyventi įforminimą skubos tvarka) ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše (įskaitant atvejus, kai tokie prašymai skubos tvarka nenagrinėjami, pvz., pradėtas patikrinimas, ar įmonė nėra fiktyvi).
Atsižvelgiant į komiteto posėdyje išdėstytus argumentus, siūlytina įstatymo projekte atsisakyti 391 straipsnio ir papildyti įstatymo projektą 341 straipsniu bei jį išdėstyti taip: „341 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas skubos tvarka
leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi įforminamas skubos tvarka, per perpus trumpesnį terminą, nei nustatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. 3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi įforminamas skubos tvarka, per perpus trumpesnį terminą, nei nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje. 4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras. 5. Valstybės rinkliavos už prašymų išduoti ar pakeisti nagrinėjimą ir leidimo gyventi įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
tai, kad keičiama Įstatymo 90 straipsnio 3 dalis, šio straipsnio 4 dalis turėtų būti pripažinta netekusia galios. Pritarti Panaikinti įstatymo 90 straipsnio 4 dalį. 26. 9 8.
9
straipsnio nuostatos dėl skundo padavimo termino (1401 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo termino (1401 straipsnio
(1401 straipsnio 3 dalis) yra analogiškos šiuo metu galiojančioms Įstatymo 138, 140 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, siūlytina atsisakyti 1401 straipsnio kaip perteklinio, o reikalingas skundų nagrinėjimo panaikinus užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje arba panaikinus pabėgėlio statusą, laikinąją arba papildomą apsaugą Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje numatytais atvejais išimtis arba papildomas sąlygas nustatyti nurodytuose šiuo metu galiojančio Įstatymo straipsniuose. Jeigu bus priimta Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 1401 straipsnio
nurodytus skundus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, darytina prielaida, kad ši nuostata dėl faktinių duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, naudojimo bus taikoma tik nagrinėjant skundus dėl keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyse nurodytų sprendimų. Siekiant palengvinti valstybės įstaigoms tenkančią įrodinėjimo naštą, taip pat geriau apsaugoti valstybės paslaptį, siūlytina šią nuostatą perkelti į Įstatymo 140 straipsnį, kuriame reglamentuojama bendra skundų nagrinėjimo tvarka. Be to, kadangi duomenis apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei teiktų ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, siūlytina nustatyti, kad ši tarnyba dalyvauja nagrinėjant skundus administracinėse bylose. Pritarti iš dalies Patikslintas projektu keičiamas 140 str. ir 1401
pasiūlymus). 27. 167 9.
167
atsisakyti keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalių, 90 straipsnio 3 dalies, 106 straipsnio 5 dalies paskutinių sakinių kaip perteklinių, nes sprendimų apskundimo teisė nustatyta Įstatymo 136 straipsnyje. Pritarti
tinkamai pasirengti įgyvendinti keičiamo Įstatymo nuostatas ir parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlyti nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą, taip pat išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, kadangi joje dėstomai keičiamo Įstatymo 26 straipsnio
Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje papildomai reikėtų išdėstyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kuriomis būtų vadovaujamasi teismui nagrinėjant iki keičiamo Įstatymo įsigaliojimo pateiktus prašymus ir priimant su jais susijusius sprendimus. Taip pat siūloma šio straipsnio 3 dalyje nurodyti, kad vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima vidaus reikalų ministras. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį,
įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 3. Teismui iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai
priimti sprendimą baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 4.
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
6.1. Sprendimas: 6.2. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-241 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir sąvokų vienodo vartojimo, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 1 dalimi, keičiančia galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurioje redakciniu požiūriu yra pateikiamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trumpinys. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį:
„2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“ Pritarti
2Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-243 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr.
Nr. 7, 8), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstyti Įstatymo 35 straipsnio papildymą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokios nusikalstamos veikos padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje . “ Pritarti Žr. ŽTK pasiūlymą (7 pasiūlymas)
3Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2015-04-249 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti 9 straipsniu, kuriame būtų keičiamas Įstatymo X skyriaus pavadinimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „
Pakeisti Įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“ Pritarti iš dalies Tikslinti X skyriaus pavadinimą, atsisakant jame nurodyti konkretų teismą (Vilniaus apygardos administracinį teismą), kadangi skundai pagal įstatymą gali būti pateikiami ne tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 4. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-04-2410 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti 10 straipsniu, kuriame būtų keičiamas Įstatymo 140 straipsnis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „
Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas , sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.“ Pritarti iš dalies Žr. 10 punktą. 5. Seimo Užsienio reikalų komitetas,
3 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, siekdamas teisinio aiškumo, siūlo pagrindiniam komitetui, vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 25 punktu, Įstatymo projekte numatyti tikslią kalendorinę datą, iki kada Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo aspektu taisytina Įstatymo projekto 10 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 3 dalis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 11 (papildžius projektą numeracija keičiasi) straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Žr. 28 punktą. 6. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-131 Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (Eil. Nr.3,4) bei Europos teisės departamento pastabas taip pat siekiant patikslinti valstybės institucijų išvadų teikimo tvarką Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas , kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga – nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas ar ba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, raštu apie tai informuoja Migracijos departamentą.
Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų.“
2Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsienieči o leidimą gyventi Lietuvoje arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
3Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Policijos departamentas ar ba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečio išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje .
arba teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. “
4Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybės saugumo departamentas turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, žodžiu arba raštu išklausęs užsienietį. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikiną apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“ Pritarti. Patikslinti siūlymą keisti projekto 1 straipsnio 1 dalį, įvedant sąvoką „leidimas gyventi“. Taip pat pakeisti toliau įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje“ į sąvoką „leidimas gyventi“
teisių komitetas, 2015-05-13 N Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr. 7, 8), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 35 straipsnio papildymu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. “ Pritarti 8.
Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-132 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (Eil. Nr. 9), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui atsisakyti Projekto 3 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas nauju 261 straipsniu ir papildyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir nauja 4 dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „
6) pateikia užpildytą anketą, kurioje turi būti nurodyta išsami informacija apie užsienietį, jo ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. “ Papildyti 26 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4Užsieniečiui nepateikus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos anketos,
nurodžius klaidingus duomenis ar atsisakius pateikti visą reikalaujamą informaciją, jo prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepriimamas. Anketos formą tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu. “ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „
6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Papildyti 26 straipsnį nauja 4 dalimi: „ 4.
Užsieniečiui nepateikus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte reikalaujamos informacijos ar atsisakius ją pateikti, jo prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas. “
9Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-13 N Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo X skyriaus pavadinimo pakeitimu. Pasiūlymas: Įstatymo X skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI X SKYRIUS SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS IR PRAŠYMŲ PRIIMTI SPRENDIMĄ VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI PATEIKIMAS “ Pritarti iš dalies Žr. 3 punktą. 10. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-13 N Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 10), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 140 straipsnio pakeitimu Pasiūlymas: 140 straipsnio pakeitimas „ 140 straipsnis. Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas , sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
1Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos. 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą arba prašymą . 4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, papildyti 140 straipsnį nauja 5 dalimi: „ 5.
Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. “
teisių komitetas, 2015-05-139 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Eil. Nr. 11), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 1401 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 1401 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių
bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šiame straipsnyje nurodytus skundus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui , ir
departamentui , ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai . Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“ Pritarti iš dalies Žr. 10 punktą. 12. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2015-05-13 N Argumentai: Remiantis Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 p. laikinoji apsauga suteikiama jeigu asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, taip pat jeigu užsienietis yra nuteistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Komiteto nuomone, šios įstatymo nuostatos neatitinka Direktyvos 2001/55/ES nuostatų.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 punktai neatitinka Direktyvos 2001/55/ES nuostatų Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam Komitetui Įstatymo 93 str. 1 d. 4 ir 5 p. nuostatas suderinti su minėtos direktyvos nuostatomis. Pritarti Siekiant suderinti Direktyvos 2001/55/ES nuostatas su įstatymo nuostatomis, pakeisti įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
5) jis yra nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. “ Pripažinti netekusiu galios 93 straipnsio 1 dalies 5 punktą. „
5) jis yra nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. “
: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto išvadai, iniciatorių pateiktam bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas