DĖL
ir uždaviniai: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2001 m. veiklos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į lobistinės veiklos reglamentavimo Lietuvoje problemas. Visų pirma lobistinės veiklos sąvokoje (2 straipsnis) nurodoma, kad šiai veiklai priskirtini tik Įstatymo nustatyta tvarka įrašytų į lobistų sąrašą asmenų atlygintini veiksmai. Antra, VTEK, būdama vienintelė lobistinę veiklą kontroliuojanti institucija, gali tikrinti tik lobistų veiklą (12 straipsnis). Taigi VTEK negali tikrinti kitų, neįrašytų į lobistų sąrašą, tačiau užsiimančių lobizmui Įstatymu priskirta veikla, fizinių ar juridinių asmenų veiklos. Atsižvelgusi į Lobistinės veiklos įstatymo taikymo problemas, 2005 m. VTEK parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Lobistinės veiklos reglamentavimo tobulinimo koncepciją. Koncepcijoje siūloma tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, nustatant tris kategorijas asmenų, vykdančių lobistinę veiklą: 1) lobistai konsultantai; 2) įmonėse dirbantys lobistai; 3) organizacijose dirbantys lobistai. Lobistai konsultantai – tai asmenys, kurie už atlyginimą vykdo lobistinę veiklą lobistinės veiklos užsakovo naudai. Tik šią asmenų kategoriją ir apima šiuo metu galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas. Įmonėse dirbančiais lobistais laikytini asmenys, kurie dirba nuolatinį darbą komercine veikla besiverčiančiose įmonėse. Jie lobistinę veiklą vykdo savo darbdavio komerciniams interesams tenkinti. Organizacijose dirbantys lobistai – pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, kurių reikšmingą pareigų dalį sudaro lobistinė veikla. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 682 sudaryta darbo parengė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tačiau jo svarstymo procedūra Seime nebuvo pradėta.
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apsvarstys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 metų veiklos ataskaitą, kreipėsi į Seimo valdybą su siūlymu sudaryti darbo grupę Lobistinės veiklos įstatymo pataisoms parengti. Seimo valdyba 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. SV-S-295 sudarė darbo grupę ir pavedė jai iki 2014 m. gruodžio 1 d. parengti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013 metų veiklos ataskaitoje pasiūlė „Spręsti klausimą dėl realių poveikio teisės aktų leidybai priežiūros (stebėsenos) mechanizmų, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančios Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos įpareigoja kontroliuoti tik oficialiai registruotų lobistų veiklą“ (5 punktas). Įstatymo projekto tikslas: užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti, kad lobistine veikla laikoma ir ūkinių komercinių, ir pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; nustatyti lobistams pareigą ne tik vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per 2 darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą dėl šio teisės akto ar projekto; nustatyti lobistinės veiklos deklaracijos turinį, patikslinti lobistinės veiklos ataskaitos turinį; patikslinti kitas įstatymo nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.
SV-S-295 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos lobizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovė – Seimo narė Milda Petrauskienė). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lobistas
ar juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą. Tai reiškia, kad lobistu pripažįstamas ne realiai lobistinę veiklą vykdantis asmuo, bet tik tas, kuris atitinka formalų požymį – yra įrašytas į lobistų sąrašą. Lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris yra: 1) jaunesnis kaip 18 metų; 2) valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas; 3) buvęs valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas, jeigu iki prašymo įrašyti į lobistų sąrašą pateikimo dienos nesuėjo vieneri metai po to, kai pasibaigė jo kadencija ar įgaliojimai arba jis buvo atleistas iš šių pareigų;
4) teistas už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (Lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo: 1) jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų; 2) kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija (Lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lobistais neturi teisės būti fiziniai ar juridiniai asmenys, jei yra nepasibaigęs šio Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytas terminas.
Šiuo metu lobistine veikla yra laikomi fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai (Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai (Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, lobistinės veiklos užsakovas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama: 1) valstybės politikui; 2) valstybės pareigūnui, valstybės tarnautojui ar teisėjui; 3) valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms; 4) valstybės ar savivaldybių įmonėms. Lobistas privalo pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos.
Lobistinės veiklos ataskaitoje lobistas privalo nurodyti: 1) savo vardą, pavardę (jei lobistas yra fizinis asmuo), pavadinimą (jei lobistas yra juridinis asmuo), lobisto pažymėjimo numerį; 2) kiekvieno lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą, asmens ar registro kodą, gyvenamosios vietos ar buveinės adresą; 3) teisės akto ar teisės akto projekto, dėl kurio jis veikia kaip lobistas, pavadinimą; 4) lobisto pajamas, gautas už lobistinę veiklą;
5) lobisto išlaidas, susijusias su lobistine veikla. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio – įrašytas į lobistų sąrašą, ir papildyti sąvoką kitu požymiu – vykdo lobistinę veiklą, nes esama atvejų, kai į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys siekia daryti poveikį valstybės politikams, pareigūnams ir tarnautojams, t. y. realiai vykdo lobistinę veiklą (neteisėtą) ir laikytini lobistais (šiuo atveju neteisėtais). Siūloma patikslinti lobistinės veiklos sąvoką papildant nuostata, kam siekiama daryti įtaką – valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams . Atsižvelgiant į tai, kad pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, realiai laikytina lobistine veikla, todėl ji Lobistinės veiklos 7 straipsnio 4 punkto atsisakoma.
Taigi, patikslinus lobisto ir lobistinės veiklos sąvokas, iš esmės siūloma nustatyti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus lobistus – asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais; įmonių lobistus – asmenis, kurie yra įmonės dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės pavedimu ir interesais (lobistinės veiklos užsakovu traktuojama įmonė); nevalstybinių organizacijų lobistus – asmenis, kurie yra nevalstybinės organizacijos nariai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios nevalstybinės organizacijos pavedimu ir interesais (lobistinės veiklos užsakovu traktuojama nevalstybinė organizacija). Siūlytina patikslinti ir lobistinės veiklos užsakovo sąvoką. Lobistinę veiklą juridiniai asmenys gali vykdyti ne tik per savo darbuotojus, bet ir per juridinio asmens dalyvius ir valdymo organo narius, kuriems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą bus duodamas ne sutarties pagrindu, o administracinio akto (įsakymu, nustatant funkciją pareigybės aprašyme, instrukcijoje ir pan.) arba
(ir) darbo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai taisomi lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, būtina nedelsiant viešinti lobistinius veiksmus, siūloma nustatyti lobistams pareigą ne tik vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per 2 darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą dėl šio teisės akto ar projekto; išplėsti lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos turinį – nustatyti, kad lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitoje inter alia turi būti nurodyti ir valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, kuriems siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, vardas, pavardė ir pareigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statutu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki kovo 1 dienos privalo pateikti savo veiklos (taigi ir lobistinės veiklos priežiūros) ataskaita, todėl siūloma atsisakyti Lobistinės veiklos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kasmet iki gegužės 15 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui lobistinės veiklos kontrolės metinę ataskaitą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimto įstatymo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymą bus sudarytos prielaidos skaidresnei teisėkūrai, todėl pagerės kriminogeninė situacija, sumažės korupcija. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygomis ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą ir išplėtus lobistų ratą siūlytina Vyriausybei sumažinti valstybės rinkliavas už asmens įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai iš esmės nekeičiami. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktų iki įstatymo įsigaliojimo parengs Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komsija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
VTEK skaičiavimais pirmaisiais įstatymo galiojimo metais įstatymo įgyvendinimui reikės 200 tūkstančių litų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lobistinė veikla, lobistas, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Milda Petrauskienė
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-01-23 Nr. XIIP-2731 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 (toliau ‑ Projektas), pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas. Ypač atkreipiame dėmesį į Projekto
Projekto nuostatas, apibrėžiančias subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. Šiems asmenims priskiriami valstybės politikai, valstybės pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Svarstytina, ar toks lobistinės veiklos įtaką galinčių patirti subjektų rato apibrėžimas nėra per siauras, nes teisės aktų (ne)priėmimui ir (ar) jų turiniui įtaką gali daryti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, visuomeniniai konsultantai ir kt.). Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo ((2007/2115(INI)) e konstatuojamąją dalį, kurioje pripažįstama, kad „lobistų grupės daro įtaką ne tik per Parlamento narius, bet ir siekia daryti įtaką Parlamente priimant sprendimus per Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbančius pareigūnus, frakcijų personalą ir Parlamento narių padėjėjus“.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „t eisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto 6 straipsnio 4 punktą. Neaišku, kaip praktikoje būtų atskiriamas tyčinis klaidinimas ir apgaudinėjimas nuo netyčinio. Taip pat nėra aišku, ar nurodomi faktai ir aplinkybės turėtų būti neatitinkantys tikrovės. Todėl manytume, kad toks reglamentavimas galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti aptariamą Projekto nuostatą. Galiausiai, kyla klausimas, kaip Projekto 7 straipsnio
lobistinės veiklos ar neteisėtos lobistinės veiklos (pavyzdžiui, kai į lobistų sąrašą (ne)įrašytas įmonės akcininkas reiškia nuomonę dėl teisės akto priėmimo ar nepriėmimo ir nurodo, kad tai jo asmeninė nuomonė). Siūlytume apsvarstyti, ar tokios nuostatos įtvirtinimas nesukeltų prielaidų nepagrįstai vengti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2015-01-28 Nr. XIIP-2731 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime, projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš keičiamo įstatymo numerį turi būti vartojama raidžių santrumpa „Nr.“
projekto 1 straipsniu dėstomame naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme turi būti nurodomas ir keičiamo įstatymo pavadinimas. 3. Siekiant teisės akto glaustumo, naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. 4. Projekto
juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas nepatenka į sąvokos „asmuo“, apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, turinį, t.y. teikiama formuluotė suponuoja, kad aukščiau minėtieji asmenys nėra fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūlome sąvoką „lobistas“ tikslinti. Galbūt nurodytina, kad lobistas yra juridinis asmuo, juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas arba kitas fizinis asmuo , lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą. 5.
5Svarstytina,
kodėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje, nustatant sąvokos „lobistinė veikla“ apibrėžimą, iš įstatymo taikymo srities eliminuojama lobisto veiksmai, kuriais daroma įtaka kitiems valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams (ne valstybės tarnautojams), kurių funkcijos taip pat gali būti betarpiškai susijusios su teisėkūra. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, apibrėžiančioms subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip „ lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“. Šio straipsnio 4 dalyje, apibrėžiant sąvoką „lobistinės veiklos užsakovas“, nurodoma, kad tai yra asmuo, kuris „sudarė su lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“, užsakovo interesų neminint, neakcentuojant. Svarstytina, ar abi nuostatos neturėtų būti derinamos tarpusavyje, vienodai nurodant, kad įtaka čia nurodytiems asmenims dėl teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo daroma būtent lobistinės veiklos užsakovo interesais. 7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „lobisto išlaidos“ apibrėžimas. Pirma, šis apibrėžimas iš esmės formuluojamas tautologiškai (lobisto išlaidos apibrėžiamos kaip „lobisto išlaidos“). Antra, sąvoka projekto tekste naudojama tik vienoje nuostatoje - 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kuriame iš esmės atkartojama beveik visa sąvokos „lobisto išlaidos“ formuluotė, dėstoma 2 straipsnio 5 dalyje („lobisto išlaidos, susijusios su lobistine veikla“). Todėl siūlytina svarstyti, ar projekto 2 straipsnio 5 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 8.
projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kokie fiziniais asmenys neturi teisės būti lobistais, kyla klausimas, ar pagrįstai valstybės ir savivaldybės institucijose bei įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų (ne valstybės tarnautojų) statuso požymiai bei skirtumai nuo valstybės tarnautojų teisinio statuso, įgalina juos priskirti prie asmenų, kurie turi teisę būti lobistais, rato. 9. Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies
dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo asmenys, nelaikomi turinčiais teistumą, todėl, siekiant apriboti jų teisę būti lobistais, reikėtų nurodyti tam tikrą terminą po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, kuriam nesuėjus jie negalėtų būti lobistais. 10. Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio
„tvarka“ įrašytinas žodis „nuobauda“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3
straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, pagal logišką seką siūlome ją dėstyti po straipsnio dalių, atskirai reglamentuojančių fizinių bei juridinių asmenų apribojimus būti lobistais. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, šioje dalyje vietoj skaičiaus “1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. 12. Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, „ jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“.
Kažin, ar toks apribojimas neturėtų būti taikomas ir tiems juridiniams asmenims, kurių dalyviai, valdymo organų nariai, nors patys tiesiogiai ir nevykdo lobistinės veiklos (neketina jos vykdyti ateityje), tačiau atitinka pvz., projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus ir tikėtinus rezultatus. 13. Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą lobistu neturi teisės būti valstybės ar savivaldybių įstaiga. Nėra aišku, ar čia vartojama sąvoka apima tik biudžetines įstaigas, ar ir viešąsias įstaigas, kurių steigėjas ar vienas steigėjų yra valstybė ar savivaldybės. 14. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „savivaldybių institucijose“ įrašytini žodžiai „ir įstaigose“. Be to, svarstytina, ar šioje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „ supažindinti visuomenę, įmones, įstaigas ir organizacijas“ neturėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai sąvoka
„visuomenė“ apimtų ir „įmones, įstaigas, organizacijas“. Juolab, projekto 4
straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtinant lobisto teisę aiškinti teisės akto priėmimo (nepriėmimo) tikslingumą, kaip tokio aiškinimo adresatas nurodoma tik visuomenė. 15. Mūsų nuomone, projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte neatskleistas numatytos lobisto teisės per visuomenės informavimo priemones daryti pranešimus bei dalyvauti masiniuose renginiuose betarpiškas ryšys su pačia lobistine veikla. Be to, nėra aišku, ar specialiai nenurodžius šios lobisto teisės, jis neturėtų galimybės daryti pranešimus ir dalyvauti renginiuose bendraisiais pagrindais, bendromis visiems asmenims suteiktomis teisėmis. 16.
projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei kitose projekto nuostatose (4 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 6 straipsnio 7 punkte) vartojamas terminas
„teisės aktų leidyba“ neturėtų būti pakeistas terminu „teisėkūra“,
atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvokos „teisėkūra“ apibrėžimą. 17. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte reglamentuojama lobisto teisė gauti teisės aktų projektų kopijas svarstytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas visi teisės aktų projektai yra viešai skelbiami valstybės institucijų interneto svetainėse. 18. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta lobisto pareiga „ ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo lobisto išrinkimo valstybės politiku ar nuo jo paskyrimo valstybės pareigūnu, valstybės tarnautoju ar teisėju dienos nutraukti lobistinę veiklą“ svarstytina projekto
veiklos nutraukimo priima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o ne pats lobistas. Be to, kažin, ar čia nurodytas vienos darbo dienos terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais čia numatytais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso išrinktiems asmenims nesuteikia. Taip pat pažymėtina, kad ne visi valstybės politikai yra išrenkami – Vyriausybės nariai yra skiriami į pareigas. Svarstytinas ir šios projekto nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį lobistu neturi teisės būti „valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ir teisėjas“. Tokia formuluotė suponuotų, kad visi čia įvardyti subjektai jau turi nurodytą statusą, yra įgiję su juo susijusius įgaliojimus. 19.
straipsnyje numatyta kitų asmenų pareiga sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams, t.y. įstatymų leidėjas uždeda „aktyvią“ pareigą – sudaryti sąlygas, įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti formuluotės „kiti asmenys“ turinį. 20. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiama, kokia lobistinė veikla laikoma neteisėta, tačiau nenurodoma jokia atsakomybė ar kitos teisinės pasekmės asmenims (ne lobistams) už tokios neteisėtos veiklos vykdymą. 21. Iš projekto 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis lobistinė veikla laikytina neteisėta, darytina prielaida, kad tai veikla, kurią vykdo ne lobistas. Todėl siūlytina atitinkamai tikslinti šių punktų nuostatas, atsisakant formuluočių
„lobistas <...> kai jo lobistinė veikla buvo sustabdyta“ (2 punktas),
„buvęs lobistas“ (3 punktas). 22. Projekto 7 straipsnio 2 punkte vietoj
žodžio „komisijos“ įrašytinas žodis „komisijose“. 23. Projekto 7 straipsnio 4 punktą reikėtų tikslinti, nes lobistine veikla turėtų būti nelaikomas ne pats konsultavimosi su visuomene procesas, kurį inicijuoja ir vykdo teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys, teisės aktų projektus rengiantys, teisės aktus priimantys ir
(ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai, o būtent konsultavimosi su visuomene metu gauti visuomenės atstovų pasiūlymai bei vertinimai. 24. Pagal projekto 8 straipsnio 4 punktą būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama valstybės ir savivaldybių įmonėms. Tačiau šis draudimas netaikytinas valstybės valdomoms įmonėms. Kažin, ar tai pagrįsta, atsižvelgiant į tokių įmonių veiklos pobūdį ir mastą. 25. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad lobistinę veiklą draudžiama finansuoti ne tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, bet taip pat ir iš valstybės bei savivaldybių piniginių fondų. 26. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti subjektą, įgaliotą tvirtinti šioje dalyje nurodytų dokumentų formas. 27.
sąrašą, privalo pateikti lobisto anketą ir pasižadėjimą, tačiau šių dokumentų turinio ar tikslo įstatymas nenustato. Pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisė būti įrašytu į lobistų sąrašą vieną iš elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme įtvirtinti informaciją, kurią turi pagrįsti teikiami dokumentai – lobisto anketa bei pasižadėjimas. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galės priimti sprendimą dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į lobistų sąrašą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat diskutuotina projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę pareikalauti iš asmenų, norinčių vykdyti lobistinę veiklą, papildomos informacijos ir dokumentų, nors to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašas
nurodytas ne registro, o juridinio asmens kodas. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas. 29.
požiūriu. 30. Atsižvelgiant į teisinius proporcingumo bei protingumo principus, svarstytina projekto 10 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią nustatomas toks pat pranešimo asmeniui apie sprendimą dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą terminas, kaip ir dokumentų išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimui nustatytasis terminas – 5 darbo dienos. 31. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma lobisto atsakomybė už lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos nepateikimą, siūlome projekto 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią lobisto pareigas, papildyti nuostata, įpareigojančia šio įstatymo nustatyta tvarka teikti lobistinės veiklos deklaracijas ir ataskaitas. 32. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 11 straipsnio 8 dalyje vietoj skaičiaus “1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. 33. Projekto 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas redaguotinas kalbos požiūriu. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J.Meškienė E.Mušinskis
2016-06-13 Nr. XIIP-2731(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo projekto (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje žodis ir skaičius „įstatymo 2“ brauktini kaip pertekliniai. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, apibrėžiančios „lobistinės veiklos užsakovo“ sąvoką, turinys nėra visiškai aiškus. Pirma, neaišku, kodėl iš fizinių ar juridinių asmenų tarpo, kurie gali būti lobistinės veiklos užsakovais, išskiriami šių asmenų interesus tenkinti įkurti privatūs ar viešieji juridiniai asmenys , kurie pagal siūlomą reguliavimą taip pat gali būti laikomi lobistinės veiklos užsakovais. Kitaip sakant, ir vienu, ir kitu atveju lobistinės veiklos užsakovu būtų juridiniai asmenys (nepaisant jų įsteigimo tikslo), kurie sudarė dvišalę sutartį su lobistu. Antra, nėra aiškios šioje dalyje minimos trišalės sutarties su lobistu šalys, t.y. nėra aiški trečioji tokios sutarties šalis (pirmosios dvi sutarties šalys nurodamos analogiškos dvišalės sutarties šalims - lobistas ir jam pavedęs ar nurodęs vykdyti lobistinę veiklą juridinis asmuo). Trečia, siūloma keičiamo įstatymo formuluotė suponuoja nepagrįstą užsienio valstybių subjektų teisių ribojimą, pagal kurį lobistinės veiklos užsakovu negalės būti ne tik užsienio valstybių organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, tačiau ir užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio
„įkurtas“ įrašytinas žodis „įsteigtas“. 3.
straipsnio 5 dalyje dėstomas sąvokos „nevyriausybinė organizacija“ apibrėžimas iš esmės atkartoja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šios sąvokos apibrėžimą, todėl, mūsų nuomone, siekiant teisės akto glaustumo šios nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. Juolab, nevyriausybinės organizacijos minimos tik dviejose keičiamo įstatymo nuostatose
straipsnio 1 dalies 5 punkto redakciją siūlytina patikslinti, nurodant, kad lobistas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų leidimus patekti į šių institucijų patalpas. Be to, vykdant lobistinę veiklą (ar siekiant ją vykdyti, kaip nurodoma šioje keičiamo įstatymo nuostatoje) lobistui tikriausiai gali tekti lankytis ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir atitinkamų įstaigų patalpose, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
bei užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui lobisto teisėmis, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti, kad teisės aktų bei administracinių sprendimų kopijos ar kita informacija lobistui neteikiama, jeigu prašomi projektai ar informacija yra viešai paskelbti (kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse). 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1punkto formuluotė tikslintina, nes ji suponuoja, kad lobistas visais atvejais privalo su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką, susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko (nors ir siekiama daryti įtaką, pavyzdžiui, naudojant išskirtinai elektroninio ryšio priemones). 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta lobisto pareiga „ ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo lobisto išrinkimo į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas dienos nutraukti lobistinę veiklą ir apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“ (pabraukta – mūsų) svarstytina projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalių kontekste, pagal kurias sprendimą dėl lobistinės veiklos nutraukimo priima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o ne pats lobistas.
Be to, kažin, ar čia nurodytas vienos darbo dienos terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais čia numatytais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso išrinktiems asmenims nesuteikia. Taip pat pažymėtina, kad ne visi valstybės politikai yra išrenkami – Vyriausybės nariai yra skiriami į pareigas. Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat nėra renkami į pareigas. Be to, reikėtų patikslinti šioje keičiamo įstatymo nuostatoje pateiktą nuorodą į 2 straipsnio 2 dalį, nes joje dėstomas sąvokos „lobistas“ apibrėžimas, todėl tikriausiai turima mintyje 2 straipsnio 1 dalis. 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, nes pagal 4 straipsnio 3 dalį „ Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį
<...>“
(pabraukta – mūsų), o pagal 5 straipsnio 4 dalį „Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas “ (pabraukta – mūsų). 13.
įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, reikėtų nurodyti, kad lobistine veikla nelaikoma ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, veikla. 14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūlytina įvardyti ne įstatymų ar kitų teisės aktų projektus, o tiesiog teisės aktų projektus, nes, viena vertus, įstatymų projektai iš esmės taip pat yra teisės aktų projektai, kita vertus, kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamo sąvokos „teisės aktai“, „teisės aktų projektai“. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių
„konsultavimasis su visuomene ir jo metu“ įrašytini žodžiai „konsultavimosi su
visuomene metu“, nes pats konsultavimasis su visuomene net ir formaliai negali būti laikomas lobistine veikla, nes tai yra procesas, kurį inicijuoja ir vykdo patys teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys, teisės aktų projektus rengiantys, teisės aktus priimantys ir
(ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai, o ne kiti asmenys, siekiantys daryti įtaka šių teisėkūros subjektų atžvilgiu. 16. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama „ valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, kurios įgyvendina valstybės ar vietos valdžios suteiktus įgaliojimus <...> (pabraukta – mūsų). Reikėtų patikslinti, kas turima mintyje įvardijant „vietos valdžią“, suderinti šią sąvoką su galiojančiuose įstatymuose įtvirtinta terminologija. Be to, šio punkto formuluotę reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatyme apibrėžta „viešojo administravimo subjekto“ sąvoka, pagal kurią viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.
Pavyzdžiui, pagal siūlomą reguliavimą asmeniu, kuriems draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu, nebus laikoma viešojo administravimo įgaliojimus turinti valstybės įmonė, ar viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė. 17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnyje vietoj žodžio „piniginių“ įrašytinas žodis „pinigų“. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose vietoje sąvokos „vienus metus“ vartotina sąvoka „vienerius metus“. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę pareikalauti iš asmenų, pateikusių prašymą įrašyti į lobistų sąrašą, papildomos informacijos ir dokumentų, kurie reikalingi sprendimui dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą priimti. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Vadovaujantis šiuo principu, manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta kokių dokumentų (t.y. kokią informaciją ar duomenis pagrindžiančių) gali būti papildomai pareikalauta iš pareiškėjų, siekiančių būti įrašytais į lobistų sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindai, kuriems esant asmenys neturi teisės būti lobistais, išdėstyti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali pareikalauti dokumentų ar informacijos, pagrindžiančios, kad nėra šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant, asmuo negalėtų būti įrašytas į lobistų sąrašą. 20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys tikslintinas, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodomas tik vienas dokumentas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytos formos prašymas įrašyti į lobistų sąrašą. Analogiška pastaba pareikština keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 daliai. 21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad nustatytas reikalavimas dėl valstybės rinkliavos netaikomas, kai lobistas yra asmuo, kuriam lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė ar nurodė vykdyti nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal teisėkūros taisykles tuo atveju, kai teisės akte nurodoma bendra taisyklė ir jos išimtis, išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalį reikėtų dėstyti kaip paskutinįjį 7 dalies sakinį, arba kaip 8 straipsnio dalį. 22. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnyje reikėtų patikslinti, ar asmuo turi teisę vykdyti lobistinę veiklą nuo jo įrašymo į lobistų sąrašą dienos, ar, vis dėlto, nuo valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinančio dokumento pateikimo dienos.
Tuo atveju, jei lobistinės veiklos vykdymo pakankamu pagrindu būtų laikomas vien tik asmens įrašymo į lobistų sąrašą faktas, toks reguliavimas suponuotų, mūsų nuomone, nepagrįstą teisę asmenims, ir nesumokėjus valstybės rinkliavos, kas kartą vieną mėnesį nuo jo įrašymo į sąrašą teisėtai vykdyti lobistinę veiklą. Be to, tokiu atveju keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis pildytina dar vienu lobistinės veiklos nutraukimo pagrindu – kai asmuo per vieną mėnesį nuo įrašymo į lobistų sąrašą dienos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nepateikia valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančio dokumento. 23. Atsižvelgiant į teisinius proporcingumo bei protingumo principus, svarstytina projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią apie priimtą sprendimą sustabdyti ar nutraukti lobistinę veiklą privaloma pranešti lobistui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Atkeiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytas 3 darbo dienų pranešimo apie priimtus sprendimus įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą terminas. 24. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis brauktina kaip perteklinė, nes identiško turinio norma įtvirtinta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. 25. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje vietoje sąvokos „vienus metus“ vartotina sąvoka „vienerius metus“. 26. Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2016 m. lapkričio 1 d. pateikia Seimui Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektus, reikalingus tam tikroms keičiamo įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 159 straipsnio 4 dalį, numatančias, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turi būti teikiami bei priimami ir kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo įstatymai. 27. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytina išimtis ne tik dėl šio straipsnio 2 dalies, bet ir 3 dalies įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] ;
E.Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto nariai Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė Milda Petrauskienė, Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas, Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, VTEK Prevencijos skyriaus patarėja Virginija Mulvinaitė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus patarėja Jolita Vasiliauskaitė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas Algirdas Astrauskas ir patarėja Monika Urmonienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Liūnė Storoženkaitė, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narė Elena Urbonienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė, UAB „Vento Nuovo“ (Lobistų kontora) stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė ir lobistas Arnas Marcinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-281 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime, projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš keičiamo įstatymo numerį turi būti vartojama raidžių santrumpa „Nr.“ Pritarti
pastaba
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomame naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme turi būti nurodomas ir keičiamo įstatymo pavadinimas. Pritarti
pastaba
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
3Siekiant teisės akto glaustumo,
naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme projekto (toliau – projektas)2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pateikta
„lobisto“ sąvokos apibrėžtis suponuoja, kad juridinio asmens
dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas nepatenka į sąvokos „asmuo“, apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, turinį, t.y. teikiama formuluotė suponuoja, kad aukščiau minėtieji asmenys nėra fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūlome sąvoką „lobistas“ tikslinti. Galbūt nurodytina, kad lobistas yra juridinis asmuo, juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas arba kitas fizinis asmuo , lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą. Pritarti Žr. 1 Komiteto pasiūlymą. 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje, nustatant sąvokos „lobistinė veikla“ apibrėžimą, iš įstatymo taikymo srities eliminuojama lobisto veiksmai, kuriais daroma įtaka kitiems valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams (ne valstybės tarnautojams), kurių funkcijos taip pat gali būti betarpiškai susijusios su teisėkūra. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, apibrėžiančioms subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui į „lobistinės veiklos“ sąvoką ir kitas susijusias projekto formuluotes (pvz., teisės būti lobistais neturintys asmenys) įtraukti asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių institucijose, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas ar vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
lobistinė veikla apibrėžiama kaip „lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“. Šio straipsnio 4 dalyje, apibrėžiant sąvoką
„lobistinės veiklos užsakovas“, nurodoma, kad tai yra asmuo, kuris „sudarė su
lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“, užsakovo interesų neminint, neakcentuojant. Svarstytina, ar abi nuostatos neturėtų būti derinamos tarpusavyje, vienodai nurodant, kad įtaka čia nurodytiems asmenims dėl teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo daroma būtent lobistinės veiklos užsakovo interesais. Pritarti Žr. Komiteto 3 pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 7.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „lobisto išlaidos“ apibrėžimas. Pirma, šis apibrėžimas iš esmės formuluojamas tautologiškai (lobisto išlaidos apibrėžiamos kaip
„lobisto išlaidos“). Antra, sąvoka projekto tekste naudojama tik vienoje
nuostatoje – 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kuriame iš esmės atkartojama beveik visa sąvokos „lobisto išlaidos“ formuluotė, dėstoma 2 straipsnio 5 dalyje („lobisto išlaidos, susijusios su lobistine veikla“). Todėl siūlytina svarstyti, ar projekto 2 straipsnio 5 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies nuostatas, nustatančias, kokie fiziniais asmenys neturi teisės būti lobistais, kyla klausimas, ar pagrįstai valstybės ir savivaldybės institucijose bei įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų (ne valstybės tarnautojų) statuso požymiai bei skirtumai nuo valstybės tarnautojų teisinio statuso, įgalina juos priskirti prie asmenų, kurie turi teisę būti lobistais, rato. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome dėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo asmenys, nelaikomi turinčiais teistumą , todėl, siekiant apriboti jų teisę būti lobistais, reikėtų nurodyti tam tikrą terminą po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, kuriam nesuėjus jie negalėtų būti lobistais. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome pagrindiniam komitetui 3 str. 1 d.
1 d. 4 p. formuluoti taip:
„4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl
korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, jei po sprendimo priėmimo nepraėjo vieneri metai
“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „tvarka“ įrašytinas žodis „nuobauda“. Pritarti
pastaba
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, pagal logišką seką siūlome ją dėstyti po straipsnio dalių, atskirai reglamentuojančių fizinių bei juridinių asmenų apribojimus būti lobistais
“1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“. Kažin, ar toks apribojimas neturėtų būti taikomas ir tiems juridiniams asmenims, kurių dalyviai, valdymo organų nariai, nors patys tiesiogiai ir nevykdo lobistinės veiklos (neketina jos vykdyti ateityje), tačiau atitinka pvz., projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus ir tikėtinus rezultatus. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
2 punktą lobistu neturi teisės būti valstybės ar savivaldybių įstaiga.
Nėra aišku, ar čia vartojama sąvoka apima tik biudžetines įstaigas, ar ir viešąsias įstaigas, kurių steigėjas ar vienas steigėjų yra valstybė ar savivaldybės. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui 3 str. 3 d. 2 p. formuluoti taip: „2) kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga arba jo steigėjas ar vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
įrašytini žodžiai „ir įstaigose“. Be to, svarstytina, ar šioje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „supažindinti visuomenę, įmones, įstaigas ir organizacijas“ neturėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai sąvoka „visuomenė“ apimtų ir „įmones, įstaigas, organizacijas“ . Juolab, projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtinant lobisto teisę aiškinti teisės akto priėmimo (nepriėmimo) tikslingumą, kaip tokio aiškinimo adresatas nurodoma tik visuomenė. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
nuomone, projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte neatskleistas numatytos lobisto teisės per visuomenės informavimo priemones daryti pranešimus bei dalyvauti masiniuose renginiuose betarpiškas ryšys su pačia lobistine veikla. Be to, nėra aišku, ar specialiai nenurodžius šios lobisto teisės, jis neturėtų galimybės daryti pranešimus ir dalyvauti renginiuose bendraisiais pagrindais, bendromis visiems asmenims suteiktomis teisėmis. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui išbraukti 4 str. 1 d. 5 p. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siūlytina svarstyti, ar projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei kitose projekto nuostatose (4 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 6 straipsnio 7 punkte) vartojamas terminas „teisės aktų leidyba“ neturėtų būti pakeistas terminu „teisėkūra“, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvokos „teisėkūra“ apibrėžimą. Pritarti
pastaba
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
punkte reglamentuojama lobisto teisė gauti teisės aktų projektų kopijas svarstytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas visi teisės aktų projektai yra viešai skelbiami valstybės institucijų interneto svetainėse. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punkte nustatyta lobisto pareiga „ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo lobisto išrinkimo valstybės politiku ar nuo jo paskyrimo valstybės pareigūnu, valstybės tarnautoju ar teisėju dienos nutraukti lobistinę veiklą“ svarstytina projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalių kontekste, pagal kurias sprendimą dėl lobistinės veiklos nutraukimo priima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija , o ne pats lobistas. Be to, kažin, ar čia nurodytas vienos darbo dienos terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais čia numatytais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso išrinktiems asmenims nesuteikia . Taip pat pažymėtina, kad ne visi valstybės politikai yra išrenkami – Vyriausybės nariai yra skiriami į pareigas. Svarstytinas ir šios projekto nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį lobistu neturi teisės būti „valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ir teisėjas“ .
jau turi nurodytą statusą, yra įgiję su juo susijusius įgaliojimus. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatyta kitų asmenų pareiga sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams, t.y. įstatymų leidėjas uždeda „aktyvią“ pareigą – sudaryti sąlygas, įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti formuluotės „kiti asmenys“ turinį. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įtvirtinti baigtinį sąrašą asmenų, kurie privalėtų sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams. Atsižvelgdamas į Teisės departamento 5 pastabą Komitetas siūlo vietoje sąvokos „kiti asmenys“ vartoti
„asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių
institucijose, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas ar vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20Projekto 6 straipsnyje apibrėžiama,
kokia lobistinė veikla laikoma neteisėta, tačiau nenurodoma jokia atsakomybė ar kitos teisinės pasekmės asmenims (ne lobistams) už tokios neteisėtos veiklos vykdymą . Pritarti iš dalies Manytina, kad 6 straipsniu nesiekiama įtvirtinti atsakomybės (ar kitų teisinių padarinių) pagrindų, o tik detalizuoti neteisėtos lobistinės veiklos sąvokos turinį. Pažymėtina, atsakomybės pagrindai dėl neteisėtos lobistinės veiklos įtvirtinti Projekto 15 straipsnyje (pavyzdžiui, už šio įstatymo pažeidimus fizinių asmenų atsakomybė būtų realizuojama Administracinių teisės pažeidimo kodekso17225 straipsnio nustatytais pagrindais, civilinės teisenos ar kitais pagrindais).
Be to, kalbant apie kitas teisines pasekmes, kylančias iš neteisėtos lobistinės veiklos, Projekte įtvirtinti kiti instrumentai, pavyzdžiui, tokios veiklos nutraukimas Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimu. Tačiau, komiteto įsitikinimu, juridinių asmenų atsakomybė nėra pakankamai detalizuota (žr. Vyriausybės 5 pastabą). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
punktuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis lobistinė veikla laikytina neteisėta, darytina prielaida, kad tai veikla, kurią vykdo ne lobistas. Todėl siūlytina atitinkamai tikslinti šių punktų nuostatas, atsisakant formuluočių
„lobistas <...> kai jo lobistinė veikla buvo sustabdyta“ (2 punktas),
„buvęs lobistas“ (3 punktas). Pritarti
pastaba
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
vietoj žodžio
„komisijos“ įrašytinas žodis „komisijose“. Pritarti
pastaba
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
reikėtų tikslinti, nes lobistine veikla turėtų būti nelaikomas ne pats konsultavimosi su visuomene procesas, kurį inicijuoja ir vykdo teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys, teisės aktų projektus rengiantys, teisės aktus priimantys ir (ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai, o būtent konsultavimosi su visuomene metu gauti visuomenės atstovų pasiūlymai bei vertinimai
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama valstybės ir savivaldybių įmonėms.
Tačiau šis draudimas netaikytinas valstybės valdomoms įmonėms
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad lobistinę veiklą draudžiama finansuoti ne tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, bet taip pat ir iš valstybės bei savivaldybių piniginių fondų. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nurodytų dokumentų formas. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui Projekte įtvirtinti, kad šiuos dokumentus tvirtina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1013
nurodoma, kad asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, privalo pateikti lobisto anketą ir pasižadėjimą, tačiau šių dokumentų turinio ar tikslo įstatymas nenustato . Pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.
Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisė būti įrašytu į lobistų sąrašą vieną iš elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme įtvirtinti informaciją, kurią turi pagrįsti teikiami dokumentai – lobisto anketa bei pasižadėjimas. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galės priimti sprendimą dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į lobistų sąrašą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat diskutuotina projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę pareikalauti iš asmenų, norinčių vykdyti lobistinę veiklą, papildomos informacijos ir dokumentų, nors to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašas – prašymas, lobisto anketa ir pasižadėjimas. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui Projekte nustatyti lobisto anketos ir pasižadėjimo formą tvirtinantį subjektą – Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, įtvirtinti šių dokumentų tikslą, teisines pasekmes, kylančias iš lobisto anketoje nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų bei pasižadėjimo nevykdymo.
Tačiau Komitetas mano, kad detalus šių dokumentų turinys (pvz., anketos klausimynas ir pasižadėjimo tekstas) gali būti įtvirtinti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Svarstytina, ar netinkamas (melagingas) anketos užpildymas, ar pasižadėjimo sulaužymas negalėtų būti lobistinės veiklos sustabdymo ar nutraukimo pagrindais. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
punktą reikėtų patikslinti, nes prašyme turėtų būti nurodytas ne registro, o juridinio asmens kodas. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
redaguotinas kalbos požiūriu. Pritarti Redakcinė/techninė pastaba. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
proporcingumo bei protingumo principus, svarstytina projekto 10 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią nustatomas toks pat pranešimo asmeniui apie sprendimą dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą terminas, kaip ir dokumentų išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimui nustatytasis terminas – 5 darbo dienos. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui 10 str. 6 d. formuluoti taip: „
komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą išsiunčia jam pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną per
nuo sprendimo priėmimo.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4122 31.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma lobisto atsakomybė už lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos nepateikimą, siūlome projekto 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią lobisto pareigas, papildyti nuostata, įpareigojančia šio įstatymo nustatyta tvarka teikti lobistinės veiklos deklaracijas ir ataskaitas. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
tarpusavyje, projekto 11 straipsnio 8 dalyje vietoj skaičiaus “1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. Pritarti Redakcinė/techninė pastaba. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
punktas redaguotinas kalbos požiūriu. Pritarti Redakcinė/techninė pastaba. 34. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
3 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 (toliau ‑ Projektas), pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio
dėmesį į Projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą ir kitas Projekto nuostatas, apibrėžiančias subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. Šiems asmenims priskiriami valstybės politikai, valstybės pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Svarstytina, ar toks lobistinės veiklos įtaką galinčių patirti subjektų rato apibrėžimas nėra per siauras, nes teisės aktų (ne)priėmimui ir (ar) jų turiniui įtaką gali daryti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, visuomeniniai konsultantai ir kt.) .
Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo ((2007/2115(INI)) e konstatuojamąją dalį, kurioje pripažįstama, kad „lobistų grupės daro įtaką ne tik per Parlamento narius, bet ir siekia daryti įtaką Parlamente priimant sprendimus per Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbančius pareigūnus
personalą ir Parlamento narių padėjėjus“. Pritarti
4 Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad
„teisinis reguliavimas visais atvejais
turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto
tyčinis klaidinimas ir apgaudinėjimas nuo netyčinio. Taip pat nėra aišku, ar nurodomi faktai ir aplinkybės turėtų būti neatitinkantys tikrovės. Todėl manytume, kad toks reglamentavimas galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti aptariamą Projekto nuostatą. Pritarti 36.
6 Galiausiai, kyla klausimas, kaip Projekto 7 straipsnio 6 punkte nurodyta ir lobistine nelaikoma veikla praktikoje būtų atribojama nuo lobistinės veiklos ar neteisėtos lobistinės veiklos ( pavyzdžiui, kai į lobistų sąrašą (ne)įrašytas įmonės akcininkas reiškia nuomonę dėl teisės akto priėmimo ar nepriėmimo ir nurodo, kad tai jo asmeninė nuomonė
nepagrįstai vengti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Lietuvos verslo konfederacijos (toliau LVK) Komercinės teisės ir praktikos komisija išnagrinėjo ir įvertino Seimo darbo grupės parengtą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir jo aiškinamąjį raštą, ir teikiame LVK vardu šias pastabas ir pasiūlymus:
tikslas. Projekto aiškinamojo rašto 4 p. nurodyta, kad: „Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio – įrašytas į lobistų sąrašą, ir papildyti sąvoką kitu požymiu – vykdo lobistinę veiklą, nes esama atvejų, kai į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys siekia daryti poveikį valstybės politikams, pareigūnams ir tarnautojams, t. y. realiai vykdo lobistinę veiklą (neteisėtą) ir laikytini lobistais (šiuo atveju neteisėtais).“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Projekto 10 str. (buvęs 9 str.) 1 d. numatyta, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo.
Atsižvelgiant į tai ir sistemiškai aiškinant Projekto nuostatas, Projekte vis tiek paliekamas privalomas lobisto požymis – įrašymas į lobistų sąrašą , todėl Projektų rengėjų siekiamas tikslas nėra įgyvendintas Projektu. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus Projekto rengėjų tikslas. Nepritarti Komiteto įsitikinimu, esminis lobisto skiriamasis bruožas yra lobistinės veiklos vykdymas, o privalomas įrašymas į sąrašą – papildomas reikalavimas, kurio nevykdymas gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. 2. Lietuvos verslo konfederacija
7
valstybės rinkliava už asmens įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą pakeitimą lobistais taip pat būtų laikomos ir ne pelno siekiančios organizacijos. Šį siūlomą reguliavimą vertiname kaip papildomą verslo savivaldos institucijų apmokestinimą. Nepritarti
2
būtų laikomi lobistais, ratas. Nepritarti
34. Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą, lobistas apibrėžiamas kaip asmuo,
taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais vykdantis lobistinę veiklą. 4.
naudojamas terminas „asmuo“ suponuoja, kad lobistu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Toliau taip pat nurodoma, kad lobistu yra laikomas ir juridinio asmens darbuotojas. Pagal įstatymo koncepciją asmuo, norintis vykdyti lobistinę veiklą, privalo registruotis VTEK bei sumokėti nustatytą rinkliavą. Kyla klausimas, jei, pvz., UAB X kreipėsi į UAB Y, o UAB Y vardu lobistinę veiklą vykdo jos darbuotojas, kas laikytina lobistu – UAB Y ar jos darbuotojas? Taip pat kyla klausimas, kas turi registruotis VTEK ir mokėti rinkliavą – juridinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas? Pagal Projekte pateiktų sąvokų analizę, UAB Y yra tiek lobistas, tiek ir lobistinės veiklos užsakovas. Taip pat iš Projekto nuostatų bei Projekto aiškinamojo rašto lieka neaišku, ar Projekto tikslas yra nustatyti, kad registruotųsi bei rinkliavas mokėtų tiek pats juridinis asmuo, tiek jo darbuotojai? Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui detalizuoti Projekto nuostatas dėl privalomų rinkliavų siekiant išvengti galimo dvigubo apmokestinimo. Vertėtų apsvarstyti, ar juridiniam asmeniui, užsiimančiam lobistine veikla, taikomos rinkliavos dydis neturėtų priklausyti nuo jo darbuotojų, teikiančių lobistines paslaugas, skaičiaus. Taip pat žr. 13 Vyriausybės pastabą. 5. Lietuvos verslo konfederacija
3
55. Pagal Projekto 2 str. 3 d. lobisto veiksmai, kuriais daroma įtaka,
kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktais, nebūtų laikoma lobistine veikla. Tačiau, atkreipiame dėmesį, kad praktikoje ne visais atvejais lobistai atlieka veiksmus tik dėl naujų teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo, tačiau ir dėl jau esamų teisės aktų keitimo, pildymo, panaikinimo, kurie atitinka lobistinės veiklos užsakovo interesus.
Nepritarti Komiteto manymu, teisės aktai gali būti keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios tik priimant atitinkamos juridinės galios teisės aktus, todėl teisės aktų priėmimas apima visas jų turinio ar juridinės galios modifikavimo formas. 6. Lietuvos verslo konfederacija
4
lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. Mūsų vertinimu, toks apibrėžimas teisinės technikos aspektu yra ydingas. Netikslu nurodyti, kad užsakovas tai „asmuo, kuris sudarė su lobistu sutartį“. Juk ne kiekviena sutartis, pasirašyta su lobistu, reiškia, kad ja užsakomos lobistinės paslaugos. Taip gali būti nepagrįstai išplėstas užsakovų ratas. Siūlytina tikslinti apibrėžimą. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui keisti Projekto 2 str. 4 d. formuluoti taip: „4. Lobistinės veiklos užsakovas
kita ko, siūlytina patikslinti ir lobistinės veiklos užsakovo sąvoką.
Lobistinę veiklą juridiniai asmenys gali vykdyti ne tik per savo darbuotojus, bet ir per juridinio asmens dalyvius ir valdymo organo narius, kuriems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą bus duodamas ne sutarties pagrindu, o administracinio akto (įsakymu, nustatant funkciją pareigybės aprašyme, instrukcijoje ir pan.) arba (ir) darbo sutarties pagrindu. Šiuo atveju nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu duos pavedimą vykdyti lobistinę veiklą juridinio asmens dalyviui, pvz. akcininkui, ir kieno vardu jis vykdys šią veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Nepritarti Projekto formuluotė apima juridinio asmens dalyvius, valdymo organo narius, kurie nebūtinai sutarties pagrindu įpareigoja asmenis vykdyti lobistinę veiklą (vartojami plačią reikšmę turintys „pavedė“, „nurodė“ terminai). 8. Lietuvos verslo konfederacija
15
tikslams, t. y. administracinė atsakomybė neturėtų būti laikoma tokia aplinkybe, kuri užkirstų kelią asmeniui būti lobistu, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 172-25 str. formuojamas pažeidimas yra labai nekonkretus (Lobistinė veikla, vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus), kuris apimtų ne tik didelius, bet ir mažareikšmius Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus. Nepritarti Komiteto nuomone, lobistinė veikla turi būti reglamentuota taip, kad būtų maksimaliai apsaugotas viešasis interesas, kad būtų užtikrinta konstitucinių principų ir vertybių apsauga, todėl atitinkamai lobistams turi būti keliami itin aukšti etikos reikalavimai.
Manytina, kad vienerių metų terminas nesiversti lobistine veikla padarius administracinį pažeidimą yra proporcingas viešojo intereso, teisinės valstybės ir kitų pamatinių principų apsaugai užtikrinti. 9. Lietuvos verslo konfederacija
32
asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Svarstytina, ar šis sąrašas neturėtų būti išplėstas, jame įtvirtinant ir valstybės bei savivaldybių įmones. Pritarti
7711135
Projekto ir Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl Projekte siūloma išbraukti Projekto 4 str. 1 d. 11 p., 7 str. 3 p., 5 p. Atsižvelgti Svarstyti pagrindiniame komitete. 11. Lietuvos verslo konfederacija
2
nuostatos nėra aišku, kokių kitų įstatymų nustatyta tvarka lobistinė veikla gali būti sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba tikslinti Projekto
formuluotės „kitų įstatymų“. Atsižvelgti Svarstyti pagrindiniame komitete. 12. Lietuvos verslo konfederacija
7
Projekto 6 str. siūlome išbraukti arba tikslinti 7 p., nustatantį, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui. Siūlome išbraukti /tikslinti, nes Projekto 6 str. 7 p. įtvirtinta labai netikslios formuluotės, sudarančios pagrindą piktnaudžiavimui ir skirtingam lobisto veiksmų interpretavimui.
Pavyzdžiui, iš Projekto nėra aišku, ką reiškia
„netiesiogiai“ skelbti? Taip pat kyla klausimas – kodėl įtakos turėjimas
įvardijamas kaip neteisėta veikla. Pažymėtina, kad lobizmo veiklos tikslas yra įtakos siekimas, darymas ar turėjimas. Atsižvelgti Svarstyti pagrindiniame komitete. 13. Lietuvos verslo konfederacija
13
13Dėl Projekto 7 str. siūlome detalizuoti 7 str. 1 d. 3 p., kuriame nustatyta,
kad lobistine veikla nelaikoma „socialinės partnerystės įgyvendinimas pagal darbo įstatymus“. Ši formuluotė yra neaiški, nes kyla klausimas, kaip traktuoti profesinių sąjungų iniciatyvas dėl įvairių teisės aktų. Atsižvelgti Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitete. 14. Lietuvos verslo konfederacija
2
14Projekto 7 str. 2 p. tikslintinas, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą,
nebūtų laikoma asmenų lobistine veikla tik atitinkamų sričių specialistų veikla darbo grupėse (komisijos) teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą . Tačiau, pažymėtina, kad praktikoje teisės aktų projektai taip pat rengiami bei svarstomi ne tik sudarant darbo grupes ir komisijas . Pagal tokį siūlomą reglamentavimą, bet kokio asmens, kuris nėra darbo grupės narys, dalyvavimas rengiant, svarstant ar aiškinant teisės aktus, būtų laikoma asmens atliekama lobistine veikla, nors, mūsų įsitikinimu, tai neatitinka lobistinės veiklos sampratos. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti formuluotę. 15. Lietuvos verslo konfederacija
11384
„per 1 mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepateikiama lobistinės
veiklos deklaracija arba ataskaita“.
Tokia nuostata keistina, kadangi: pirma, įstatyme nurodoma sankcija, tačiau įstatyme įpareigojimo po veiklos sustabdymo pateikti deklaraciją ar ataskaitą per 1 mėn. nėra ; antra, pagal įstatymo projektą deklaracija teikiama dėl kiekvieno teisės akto lobistinės veiklos pradžios. Jeigu veikla sustabdyta, vadinasi, naujų įsipareigojimų lobistas negali prisiimti, todėl, manytina, nelogiška taikyti tokias sankcijas dėl deklaracijos nepateikimo . Manome, kad 11 str. 8 d. nurodytas apribojimas dėl šio str. 3 d. 4 p. yra per griežtas. Siūlome taikyti 1 metų veiklos vykdymo apribojimą tik jei lobistinė veikla nutraukta 3 d. 2-3 p. nurodytais pagrindais. Pritarti iš dalies Komitetas mano, kad 1 mėnesio terminas yra protingas, tačiau Projekto nuostatos, reglamentuojančios lobistų pareigas, turėtų būti atitinkamai papildytos. 16. Lietuvos verslo konfederacija
12124
dėl kiekvieno teisės akto nėra perteklinis bei ar ne per trumpas 2 d. terminas jai pateikti. Kaip galima alternatyva galėtų būti svarstoma deklaracijų teikimas pvz. kas tris mėn. Teisiniu aspektu pažymėtina, kad 12 str. 1 d. formuluotė, jog deklaracija turi būti pateikta per 2 darbo dienas „nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios“, nėra tiksli. Neaišku, kas konkrečiai laikytina lobistinės veiklos pradžia. Kadangi įstatymo projektu siūloma taikyti sankcijas už šį pažeidimą, turi būti aišku, kas laikytina pradžia (ar sutarties pasirašymas, ar pirmoji iniciatyva ir pan.). 12 str. 2 d. 4 p. siūloma nustatyti, kad deklaracijoje turės būti nurodoma valstybės politiko, pareigūno ir pan., kuriems siekiama daryti įtaką, duomenys.
Mūsų vertinimu, jeigu bus paliktas dviejų dienų deklaracijos terminas, yra nelogiška reikalauti konkrečiai įvardinti pareigūnų duomenis, nes tokioje lobistinės veiklos stadijoje dar gali būti nežinomi („neišgryninti“) aktualūs adresatai. Pritarti iš dalies Komitetas mano, kad siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, deklaracijos turi būti pateikiamos veiklos vykdymo eigoje. Pateikiant deklaracijas LVK siūlomais terminais, manytina, kad padidėtų tikimybė atsirasti Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimams. Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas pritaria LVK nuomonei dėl lobistinės veiklos pradžios reglamentavimo tikslinimo. Komitetas taip pat mano, 2 dienų terminas yra protingas, nebent dėl objektyvių priežasčių įvardinti politiko ar kito asmens kol kas neįmanoma. Vertėtų apsvarstyti galimybę įtvirtini šiai nuostatai išlygą. 17. Lietuvos verslo konfederacija
kita ko, pažymėtina, kad Projekte numatant pareigą asmenims deklaruoti lobistinę veiklą prieš kiekvieną lobistinės veiklos pradžią, siūlytina įvertinti VTEK turimus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numačius šią pareigą VTEK bus labai apkrauta asmenų deklaracijomis. Tikimės, kad darbo grupė įvertins ir atsižvelgs į Lietuvos verslo konfederacijos aukščiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto tobulinimo. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti, ar Projektu siūlomos nuostatos yra praktiškai įgyvendinamos, prireikus tobulinti reglamentavimą. 18. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-02-02 Lietuvos statybininkų asociacija vienija daugiau kaip 160 narių (statybos įmonių, mokslo įstaigų, asociacijų, kitų organizacijų) ir yra didžiausia statybos įmonių asociacija Lietuvoje. Asociacija susipažino su LR Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIP-2731 ir teikia nuomonę.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio principo, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką teisėkūros procesuose. Atsisakius šio principo, visos asociacijos, jų nariai, valdymo organų nariai bei darbuotojai gali būti laikomi lobistais. Lietuvos statybininkų asociacija nepritaria projekte siūlomam reguliavimui dėl sekančių priežasčių:
ir veikia konkrečioje srityje, kas yra deklaruojama asociacijų įstatuose, kituose dokumentuose bei intenetiniuose tinklapiuose. Savaime suprantama, kad asociacijų veikla bus nukreipta į jos narių bei atitinkamos srities aktualijas, nes tokia yra asociacijų paskirtis , o asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose yra neatsiejama jų veiklos dalimi. Todėl reikalauti asociacijų papildomai viešinti ir skaidrinti savo veiklą panaudojant lobistinės veiklos instrumentus nėra tikslinga, nes asociacijos nuo pat įsteigimo momento yra viešai deklaravusios, kad jos atstovauja tam tikrus interesus , o jų veikla, įskaitant teisėkūros iniciatyvas, bus nukreipta į konkrečią sritį. Be to, savo tikslus ir atstovaujamus interesus asociacijos viešai atskleidžia ne tik įstatuose bei intenetiniuose tinklapiuose. Asociacijų įstatymo 10 str. įpareigoja visas asociacijas parengti kiekvienų praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje be kita ko nurodoma informacija apie asociacijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (ši ataskaita yra vieša). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, asociacijų veiklos viešinimas ir skaidrinimas panaudojant lobistinės veiklos instrumentus yra netikslingas, perteklinis ir laikytinas biurokratine našta. Nepritarti
2015-02-02 2.
Pažymėtina, kad pagal Civilinį kodekso 2.34 str. bei Asociacijų įstatymo 2 str. asociacijos yra viešieji juridiniai asmenys, o atstovavimas savo narių interesams laikomas viešuosius interesus tenkinančia veikla . Todėl abejotina, ar asociacijų veiklos priskyrimas lobistinei veiklai iš principo nepaneigia įstatymų nustatytos asociacijų paskirties. Nepritarti
3Įstatymo projekto 7 str. numato, kas nelaikytina lobistine veikla. Pavyzdžiui:
projektams rengti pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymą;
įstatymą. Pažymėtina, kad išvardinti atvejai yra tipiški asociacijų veiklos pavyzdžiai, nes asociacijų atstovai dažnai įtraukiami į teisės aktų projektų darbo grupes, kitokias komisijas bei komitetus. Asociacijos taip pat dažnai įtraukiamos į institucijų, su kuriomis derinami teisės aktų projektai, sąrašą. Greta to asociacijos pačios savo iniciatyva aktyviai teikia nuomonę bei pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo, diskutuoja šiais klausimais su valstybės politikais bei valstybės tarnautojais įvairiuose susitikimuose, kurie neretai organizuojami pačių valstybės institucijų iniciatyva. Tačiau pastarieji atvejai nėra įtraukti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą. Pažymėtina, kad toks reguliavimas yra nelogiškas ir pats sau prieštaraujantis, nes dalį tipiškų asociacijos veiklų nelaiko lobistine veikla, bet tuo pačiu metu kitas tipiškas asociacijos veiklas priskiria lobistinei veiklai. Pavyzdžiui, į ministerijos darbo grupę įtraukto asociacijos atstovo pasiūlymas nebus laikomas lobistine veikla, tačiau to paties atstovo analogiškas pasiūlymas tai pačiai ministerijai, bet ne darbo grupėje, bus laikomas lobistine veikla.
Tokiu būdu identiški asociacijos pasiūlymai, pateikti dėl to paties teisės akto, vienu metu bus laikomi ir nebus laikomi lobistine veikla, priklausomai nuo pasiūlymo pateikimo formos, o ne jo turinio. Nepritarti
registruotis lobistais, tai reikš papildomą biurokratinę naštą ir išlaidas . Tačiau daugeliui asociacijų tokia našta ir išlaidos bus per didelė, todėl daugelis asociacijų lobistais nesiregistruos ir teisėkūros procesuose dalyvaus ribotai. Pažymėtina, kad toks faktinis asociacijų eliminavimas iš teisėkūros procesų tikrai nepadarys šių procesų skaidresniais ir kokybiškesniais. Priešingai – asociacijos yra aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis, kurios dėka yra pastebimi bei kvestionuojami ydingi teisės aktų projektai. Asociacijos daug prisideda prie teisinio reguliavimo kokybės. Todėl eliminavus asociacijas, sumažės visuomeninė teisėkūros kontrolė su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Kyla klausimas, kodėl įstatymo projektu siekiama sukurti sąlygas, kurios faktiškai apribotų asociacijų dalyvavimą teisėkūroje? Abejotina, ar tai atitiks demokratinės valstybės principus, viešąjį interesą bei programiniuose
2015-03-10 Mes, statybos sektoriaus asociacijos, įvertinę LR lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2731 bei atsižvelgdamos į tai, kad:
siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio principo, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla , kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką teisėkūros procesuose. Atsisakius šio principo, asociacijos, jų nariai, valdymo organų nariai bei darbuotojai gali būti laikomi lobistais;
asociacijos yra viešieji juridiniai asmenys, o atstovavimas savo narių interesams laikomas viešuosius interesus tenkinančia veikla . Todėl asociacijų veiklos priskyrimas lobistinei veiklai prieštarauja įstatymų nustatytai asociacijų paskirčiai;
veikla , įskaitant dalyvavimą teisėkūroje, yra viešai deklaruojama asociacijų įstatuose, veiklos ataskaitose, kituose dokumentuose bei intenetiniuose tinklapiuose . Todėl asociacijų iniciatyvų viešinimas panaudojant lobistinės veiklos instrumentus yra perteklinis, laikytinas administracine našta ir prieštarauja LR administracinės naštos mažinimo įstatyme numatytiems principams;
visuomenės įtraukimas į teisėkūros procesus yra vienas esminių teisėkūros principų . Todėl siekis įtraukti visuomenę (ir asociacijas, kaip jos dalį) į teisėkūros procesus ir tuo pačiu metu visuomenės iniciatyvų priskyrimas lobistinei veiklai vienas kitam prieštarauja;
numatyta administracinė finansinė našta bus per didelė , todėl daugelis asociacijų lobistais nesiregistruos ir teisėkūros procesuose dalyvaus ribotai.
Tokiu būdu bus eliminuota aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis , kurios dėka yra kvestionuojami ydingi teisės aktų projektai bei gerėja teisinio reguliavimo kokybė, priimame šią rezoliuciją ir prašome Lietuvos Respublikos Seimo nepritarti LR lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIEP-2731. Nepritarti
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija 2015-03-30 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) susipažino ir išnagrinėjo Seimo darbo grupės parengtą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2731 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamąjį raštą. Atkreipiame Seimo pirmininkės ir Seimo narių dėmesį į tai, kad Projektą rengusiai Seimo darbo grupei LVK yra pateikusi savo nuomonę ir pasiūlymus (rasto nr. 14-188AA, 2014-12-18), tačiau į mūsų atstovaujamos verslo bendruomenės poziciją nebuvo atsižvelgta . Projektą rengusioje darbo grupėje iš dešimties ją sudariusią atstovų dalyvavo tik vienas verslo atstovas, į darbo grupę nebuvo įtrauktas platesnis suinteresuotų organizacijų ratas. Taigi šioje įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo išvystyta diskusija su tais subjektais, kuriems tiesiogiai bus taikomos šio įstatymo naujos redakcijos nuostatos. LVK ir LPK pritaria Projekto tikslui - užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamas šio įstatymo projekto tikslas.
Siūlomas įstatymo projektas yra skubotas, turėsiantis didelių neigiamų pasekmių bei tiek valstybės institucijoms, tiek pilietinės visuomenės organizacijoms sukursiantis nepagrįstą reguliavimo naštą:
1Dauguma Projekte numatomų teisių ir pareigų, priskirtų lobistams,
šiuo metu jau yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Vyriausybės darbo reglamento ir kitų teisės aktų. Šiuo metu šios teisės yra užtikrinamos ne tik lobistams, bet ir visiems piliečiams. Taigi nėra aišku, ar demokratinei santvarkai būdingas teises ir pareigas Projekto rengėjai siūlo priskirti tik lobistams (nuo jų apribojant likusią pilietinę visuomenę), ar siūlomas
rinkinys. Nepritarti
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
2Remiantis siūlomomis Projekto redakcijos nuostatomis,
lobistine veikla galima laikyti bet kokios visuomenines organizacijos ar netgi piliečio bendravimą su politikais ir sprendimų priėmėjais . Asmenų (fizinių ir juridinių), užsiimančių lobistine veikia, skaičius tampa nepagrįstai didelis. Nepritarti Žr. Projekto 7 str. 4–6 p. 25. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
veikė 90 tūkstančių įvairių teisinių formų verslo, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų, beveik 1000 religinių bendruomenių. Apie 20 proc. tokių organizacijų aktyviai atstovauja savo pozicijas santykiuose su valstybės pareigūnais. Remiantis įstatymo projekte siūlomomis nuostatomis, visos šios organizacijos turės registruotis lobistais. Lobistais turės registruotis netgi savivaldos lygmeniu veikiančios vietos bendruomenės. Atsižvelgti 26.
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
lobistais, skaičiui, valstybės institucijas užgrius didelė administracinė našta
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
organizacijų jau yra įpareigotos teikti veiklos ir finansines ataskaitas, leisti visuomenei susipažinti su svarbiausiaisiais organizacijos duomenimis. Tai numato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, asociacijų įstatymas, viešųjų įstaigų įstatymas, kiti įstatymai. Prievolė teikti papildomas ataskaitas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) apsunkintų organizacijų veiklos administravimą . Be to, didelė dalis tokių organizacijų yra ne pelno siekiančios, jų pajamos apsiriboja nario mokesčiais ar jos dalyvių įnašais. Dalis šių organizacijų - įvairūs kultūros fondai, savanoriškos rūpybos, globos organizacijos – sunkiai verčiasi. Taigi pripažinus tokias organizacijas lobistais, jas užgriūtų nauja finansinė našta: joms reikėtų mokėti lobistinės veiklos mokestį tiek už organizaciją, tiek už kiekvieną su sprendimų priėmėjais bendraujantį organizacijos atstovą. Atsižvelgti
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
priešingų pasekmių jam keliamam tikslui - skaidrumui - didžioji dalis organizacijų slėpsis nuo sudėtingo reguliavimo ir stengsis išvengti Projekte numatytų nuostatų. Nepritarti Pastaboje remiamasi tikėtinumu, o ne pagrįstais faktais. 29. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramoninkų konfederacija 2015-03-30 7.
Projektas numato, kad „lobistinė veikla – lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai”, taip pat projekte numatoma, kad „lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga”. Taigi, tokios įstaigos, kaip, valstybės įmonės, valstybinės sveikatos ar švietimo įstaigos , kurios vysto dialogą su valstybės pareigūnais bei dalyvauja darant poveikį teisėkūros procesams, šia veikla tiesiogiai užsiimti nebegalės
ir Lietuvos pramoninkų konfederacija
reguliuojantys teisės aktai turi derėti tarpusavyje, pavyzdžiui, siūlomo Projekto nuostatos nėra suderintos su šiuo metu galiojančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, Seimo narių prašome nepritarti siūlomam įstatymo projektui. Kviečiame atnaujinti darbo grupės veiklą, į ją Įtraukiant platesnį suinteresuotų organizacijų bei ekspertų ratą: darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Prašome nepradėti šio projekto svarstymo procedūros ir grąžinti šį įstatymo projektą tobulinti. Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymus. 31. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
2 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau - LPPARA), kartu su regioniniais prekybos, pramonės ir amatų rūmais (toliau - Rūmai) susipažino ir išnagrinėjo Seimo darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 (toliau - Projektas).
Pastebėkime, kad Projektą rengusioje darbo grupėje iš dešimties ją sudariusių atstovų dalyvavo tik vienas verslo atstovas, į darbo grupę nebuvo įtrauktas platesnis suinteresuotų organizacijų ratas. Taigi atkreipiame dėmesį, jog šioje įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo išvystyta diskusija su tais subjektais kuriems šio įstatymo naujo redakcijos nuostatos būtų taikomos tiesiogiai. LPPARA iš esmės pritaria Projekto tikslui – užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Tačiau Projektu numatomas pats lobistinės veiklos reguliavimo procesas nėra palankus asocijuotoms struktūroms. Remiantis siūlomomis Projekto redakcijos nuostatomis, lobistine veikla galima laikyti bet kokios visuomeninės organizacijos ar netgi piliečio bendravimą su politikais ir aktualių sprendimų priėmėjais. Tuomet asmenų (fizinių ir juridinių), užsiimančių lobistine veikla, skaičius taptų nepagrįstai didelis. Be to, didelės dalies tokių organizacijų pajamos apsiriboja nario mokesčiais ar jos dalyvių įnašais, taigi pripažinus tokias organizacijas lobistais, jas užgriūtų nauja finansinė našta. Suprantama, valstybės institucijas įgyvendinančias lobistinės veiklos reguliavimą užgriūtų didelė administracinė našta, egzistuojant nepagrįstai dideliam asmenų, registruotų lobistais skaičiui. Taip pat atkreipiame dėmesį į dėstomus papildymus bei pastabas šioms Projekto straipsnių formuluotėms:
siūlytume papildyti tokiu teiginiu: “ lobistai savo veiklą draudžia civilinės atsakomybės draudimu”;
asociacija
3 2.
12 straipsnio “Lobistinės veiklos deklaracija ir ataskaita” 3 punktas skelbia:
“Lobistas privalo pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai praėjusių
kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos deklaracijos veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija/'; manome, kad tokia ataskaita turėtų būti vieša, o jos forma - išplėsta. Fizinis ir juridinis asmuo (lobistas) turėtų detalizuoti savo gautas pajamas ir išlaidas per kalendorinius metus. Metinė ataskaita turėtų būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus. Pritarti
asociacija
32 Taip pat pritariame Lietuvos verslo konfederacijos įžvalgoms dėl šio Projekto, jog įteisinamas lobistinės veiklos reguliavimas gali turėti priešingų pasekmių jo keliamam tikslui - skaidrumui, - didžioji dalis organizacijų tikėtina stengsis išvengti Projekte numatytomis nuostatomis įgyvendinamo sudėtingo reguliavimo. Kadangi Projektas numato, kad „ lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga ” (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), vadinasi, tokios įstaigos, kaip pavyzdžiui, valstybinės aukštosios mokyklos, kurios vysto dialogą su valstybės pareigūnais bei dalyvauja darant poveikį teisėkūros procesams, šia veikla tiesiogiai užsiimti nebegalėtų – turėtų kreiptis į registruotą lobistą. Atkreipiame dėmesį, kad visi teisėkūros procesus apibrėžiantys ir reguliuojantys teisės aktai turi derėti tarpusavyje, o siūlomo Projekto nuostatos nėra suderintos su šiuo metu galiojančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu bei kitais teisės aktais. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir nepritarti siūlomam įstatymo projektui .
Kviečiame atnaujinti darbo grupės veiklą ir į ją įtraukti daugiau suinteresuotų organizacijų dalyvių: darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Prašome nepradėti šio Projekto svarstymo procedūros ir grąžinti įstatym projektą tobulinti. Nepritarti
2015-04-207 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau — LiJOT) kreipiasi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir teikia pasiūlymą dėl Lobistinės veiklos įstatymo VTII-1749 pakeitimo įstatymo (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuriuo apibrėžiama, kad „Lobistas - asmuo, taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą". Siūlome, svarstant Pakeitimo įstatymo 7 str., įterpti punktą „Nevyriausybinių organizacijų veikla“. Šis pasiūlymas pagrįstas tuo jog, atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo 2 str. 2 p., nevyriausybinės organizacijos taip pat gali būti suvokiamos kaip lobistinės, nors jos teikia naudą ne tik savo nariams (fiziniams ar juridiniams asmenims), bet ir visuomenei. Pavyzdžiui, LiJOT, kuri yra nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija, pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, apibrėžiama kaip
„nevyriausybinė organizacija, įsteigta pagal Lietuvos Respublikos asociacijų
įstatymą, vienijanti vienoje ar keliose atskirose viešosios politikos srityse veikiančias nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrų tikslų“. Remiantis Asociacijų įstatymu, „Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veikią, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus'".
Be to, remiantis Asociacijų įstatymu, asociacijos savo prigimtimi yra skirtos atstovauti savo narių interesams, juos ginti ir tenkinti, be kita ko, nevyriausybinės organizacijos negali būti lobistinės veikios užsakymo vykdytojos. Suvokdami, kad, nors asociacijos, pagal Asociacijų įstatymą, turi pareigą atstovauti savo narių interesams, siūlome diferencijuoti asociacijas, kurioms būtų taikomos Pakeitimo įstatymo nuostatos, pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 1 p. Šiuo punktu numatoma, kad prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:
1) politinės partijos;
2) profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
3) įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams;
4) susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys;
5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu Įsteigtos bendrijos;
6) šeimynos. Tikėdamiesi jūsų supratimo, kad nevyriausybinės organizacijos veikia visuomenės ir/ar siauresnės jos grupės naudai bei nesiekia politinės valdžios, o Pakeitimo įstatymas šioms organizacijoms, veikiančioms daugiausiai savanorišku pagrindu, sukeltų nemažą administracinę ir finansinę naštą, siūlome, svarstant Pakeitimo įstatymo 7 str., įterpti punktą „Nevyriausybinių organizacijų veikla“.
Tokiu atveju nevyriausybinių organizacijų veikla nebūtų neigiamai paveikta, o kito pobūdžio organizacijos ar asociacijos, siekiančios ne naudos visuomenei, o tik siaurai fizinių ar juridinių asmenų grupei, galėtų būti traktuojamos kaip lobistinės su visomis
ir paramos centras 2015-05-27 Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, koordinuojantis Nacionalinę NVO koaliciją bei atstovaujantis pagrindines nevyriausybinių organizacijų (NVO) skėtines asociacijas, veikiančias įvairiose viešosios politikos srityse, pritaria jungtiniame pareiškimo tekste (pridedama) siūlomiems pakeitimams dėl Lobistinės veiklos įstatymo nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731. Nacionalinės NVO koalicijos atstovai yra atviri teikiant papildomą informaciją ar pasiūlymus, siekiant tobulinti įstatymą ir jo taikymo procedūras. Taip pat esame pasirengę dalyvauti bet kuriame LR Seimo pasitarime šiuo klausimu. Atsižvelgti
223 Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str.; teikiame nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (Projektas) Nr. XIIP-2731. Dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos prilyginimo lobistinei veiklai
asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą.
Lobistinė veikla projekto 2 str. 3 d. apibrėžiama kaip lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. 2. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma nustatyti tris kategorijas asmenų, vykdančių lobistinę veiklą: 1) lobistų konsultantų; 2) įmonėse dirbančių lobistų; 3) organizacijose dirbančių lobistų. Organizacijose dirbantys lobistai apibrėžiami kaip pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, kurių reikšmingą pareigų dalį sudaro lobistinė veikla. 3. Pagal dabar galiojančio Lobistinės veiktos įstatymo 7 str. 4 d., pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, nėra laikoma lobistine. 4. Atsižvelgiant į projekto nuostatų visumą ir aiškinamajame rašte išdėstytus motyvus, matyti, jog projektu siekiama panaikinti dabar galiojančią išimtį, taikomą pelno nesiekiančių organizacijų veiklai, ir įstatymu sureguliuoti tokių organizacijų veiklą kaip lobistinę. I pelno nesiekiančių organizacijų kategoriją patenka ir nevyriausybinės organizacijos, kaip jos yra apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros (NVO) įstatyme. 5. Siūlomas teisinis reguliavimas, sulyginantis komercinius ir kitus privačius užsakovų interesus atstovaujančių asmenų bei jų susivienijimų veiklą su nevyriausybinių organizacijų (NVO) viešojo intereso gynimo veikla , yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei nesuderinamas su nacionaliniais teisės aktais.
Numatomas teisinis reguliavimas neatsižvelgia į NVO veiklos tikslus ir jų atliekamą funkciją visuomenėje, yra neproporcingas šioms organizacijoms uždedamų pareigų atžvilgiu, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Konvencija) 10 str. nuostatoms bei Europos tarybos rekomendacijoms dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso (2007) , ir gali turėti neigiamą poveikį NVO sektoriaus plėtrai. Atsižvelgti
2015-05-27
viešojo ir privataus interesų atskyrimo
užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai . Anot projekto iniciatorių, reali „lobistinė veikla nuolat vykdoma tokiose sferose kaip farmacijos, energetikos, alkoholio, tabako kontrolės, akcizų, visuomenės informavimo“. Taigi projektu visų pirma siekiama spręsti nepakankamai skaidrų komercinių interesų grupių daromą poveikį teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui. Tuo tikslu numatoma išplėsti lobisto apibrėžimą, kuris apimtų ne tik lobistus konsultantus, bet ir įmonėse dirbančius lobistus bei pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojus. 7. Pažymėtina, kad komercinių ir kitų privačių interesų poveikis išties gali būti daromas pasitelkiant pelno nesiekiančių organizacijų formą, t.y. per susivienijimus, kurių dalyviai yra privatūs juridiniai asmenys arba dalyviais yra tokių asmenų asociacijos. Todėl siekiant projekto tikslų tikslinga yra sureguliuoti ir pelno nesiekiančių organizacijų veiklos forma vykdomą lobistinę veiklą tenkinant komercinius ir kitus privačius interesus. 8.
įtraukti visas be išimties pelno nesiekiančias organizacijas , t.y. visą nevyriausybinių organizacijų sektorių, įskaitant viešosios naudos nevyriausybines organizacijas, kurių veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui yra pagrįsta ne komerciniais ar kitais privačiais interesais, o visuomeninės naudos siekimu arba viešojo intereso gynimu. 9. NVO plėtros įstatymas numato, kad nevyriausybinės viešosios naudos organizacijos yra organizacijos, kurių veikla teikia naudą ne tik jų dalyviams, bet ir visuomenei. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „ viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų
“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.
nutarimai). Komerciniai ir kiti teisėti privatūs interesai taip pat ginami Konstitucijos, tačiau Konstitucija daro aiškią skirtį tarp privačių ir grupinių interesų ir viešojo intereso; „viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes [ ...]; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21d. nutarimas). 10. Taigi viešasis interesas, kaip ir jo gynimas, yra ypatinga konstitucinė vertybė. Siūlomas projektas iš esmės sujaukia konstitucinių vertybių balansą, sutapatindamas komercinius ir kitus privačius interesus su viešuoju interesu, ir uždedamas identiškas pareigas ir administracinę naštą šiuos skirtingus interesus atstovaujantiems ir skirtingą vaidmenį visuomenėje atliekantiems subjektams. Atsižvelgti
2015-05-27 Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo 11.
Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine . Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę“. 12. Rekomendacijos 12 d. numato, kad „ NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais , neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“
oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. 14. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tiesiogiai veikia NVO statusą visuomenėje ir jų veiklos sritis, tačiau į projekto rengimo procesą nė viena NVO įtraukta nebuvo. Darbo grupėje dalyvavo tik valstybės, akademinių institucijų atstovai ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.
To pasėkoje visiškai neįvertintas projekto poveikis
plėtrą, kurią valstybė įsipareigojo skatinti NVO plėtros įstatymu. Atsižvelgti
2015-05-27
neproporcingo NVO veiklos apribojimo
nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikti visuomenės naudai. Gyvybingas, nepriklausomas nevyriausybinis sektorius yra aktyvios pilietinės visuomenės požymis, o pastarosios dalyvavimas politiniuose ir socialiniuose procesuose yra demokratinės valstybės pamatas. 16. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad nevyriausybinės organizacijos demokratinėje visuomenėje atlieka viešojo arba visuomenės intereso sergėtojo funkciją. Tradiciškai šią funkciją visuomenėje vykdė žiniasklaidos priemonės, tačiau vystantis nevyriausybiniam sektoriui ir pastarajam vis aktyviau įsitraukiant į viešųjų diskusijų apie valstybinės ir visuomeninės reikšmės klausimus formavimą ir skatinimą, NVO statusas EŽTT praktikoje prilygintas žiniasklaidos statusui. 17. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 str., įtvirtinantis žodžio ir saviraiškos laisvę, suteikia ypatingą apsaugą tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, kad šios galėtų nekliudomai atlikti savo funkcijas ir misiją visuomenėje. Remiantis Konvencija, valstybės privalo susilaikyti nuo nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų saviraiškos laisvės atžvilgiu . Todėl suprantama, kad siūlomame projekte viešosios informacijos rengėjų veiklai taikoma išimtis – lobistine veikla nelaikoma viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir platinant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (7 str. 1 p.).
1 p.). Tačiau neaišku, kokiu pagrindu į išimtį neįtraukta nevyriausybinių organizacijų veikla siekiant visuomeninės naudos ar ginant viešąjį interesą. 18. Iš EŽTT praktikos matyti, kad viena esminių NVO funkcijų yra prisidėti prie teisėkūros proceso teikiant pastabas įstatymų projektams savo ekspertizės srityje bei kitaip įtakoti teisėkūros procesą, kad įstatymai geriau saugotų viešąjį interesą - aplinkos apsaugą, visuomenės teisę žinoti svarbią informaciją ir kitas visuomenines vertybes (Tdrsasag a Szabadsagjogokert prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 37374/05 (2009), Österreichische Vereinigung zur Erhaltung, Stärkung und Schaffung eines wirtschaftlich gesunden land-und forstwirtschaftlichen Grundbesitzes prieš Austriją, pareiškimo Nr. 39534/07 (2013). 19. EŽTT yra konstatavęs, kad nevyriausybinė organizacija, teikdama pastabas įstatymų projektams, „prisideda prie viešųjų diskusijų skatinimo” (Österreichische Vereinigung zur Erhaltung, Stärkung und Schaffung eines wirtschaftlich gesunden land-und forstwirtschaftlichen Grundbesitzes prieš Austriją, pareiškimo Nr. 39534/07 (2013), para. 36) , todėl tokia šių organizacijų veikla patenka po EŽTK 10 str., ginančiu teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę. Taigi bet kokiems šios teisės apribojimams taikomi EŽTK 10 str. 2 d. numatyti teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo standartai. 20. Siūlomu projektu šių organizacijų veikla, susijusi su įtaka teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, patektų į Lobistinės veiklos įstatymo taikymo apimtį, o jų darbuotojai privalėtų vykdyti šio įstatymo nustatytas pareigas: įsirašyti į lobistų sąrašą teikiant prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (10 str. 1 d.), mokėti valstybės nustatytą rinkliavą (10 str. 7 d.), VTEK nustatyta tvarka deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto ir teisės akto projekto ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios (12 str.
1 d.), pateikti VTEK praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos (12 str. 3 d.), laikytis Lobistų etikos kodekso reikalavimų (4 str. 2 d. 2 p.). 21. Akivaizdu, kad visų nevyriausybinių organizacijų bet kokios su įtaka teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui susijusios veiklos įtraukimas į projekto apimtį, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu organizacija veikia, ir uždedant joms tokias pačias pareigas kaip ir komercinius ir kitus privačius interesus atstovaujantiems subjektams, yra neproporcingas EŽTK 10 str. 2 d. prasme , nepagrįstai apriboja NVO saviraiškos laisvę, ir net nėra būtinas siūlomo projekto tikslams pasiekti. Tokie įpareigojimai ir administracinė našta vienareikšmiškai kliudytų NVO vykdyti savo misiją visuomenėje – prisidėti prie demokratinės, pliuralistinės, aktyvios pilietinės visuomenės kūrimo, taip pat ir darant įtaką teisės aktų priėmimui. Atsižvelgti
2015-05-27
teisiniam reguliavimui
skaidrumą – nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu neabejotinai galima pasiekti kitomis, mažiau jų veiklą apribojančiomis priemonėmis. 23. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu viešųjų įstaigų ir asociacijų veikios reguliavimu, minėtų formų juridinių asmenų kiekvienų finansinių metų veiklos ataskaitos turi būti pateiktos susipažinti bet kokiems to pageidaujantiems asmenims (Asociacijų įstatymo 10 str. 1 d. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 d,). Viešųjų įstaigų atveju, jos papildomai turi būti pateiktos juridinių asmenų registrui bei paskelbtos įstaigos interneto svetainėje, jei ji tokią turi (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 d.).
4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje yra įsteigtos viena šių teisinių formų, būtų galima svarstyti veiklos ataskaitos formos patikslinimą tam, kad NVO patogiau pateiktų informaciją apie vykdytus advokacijos veiksmus. Atsižvelgti
standartų, yra svarstoma sugriežtinti finansinio atskaitingumo pareigą . Šiuo metu LR Seime yra svarstomi Viešųjų įstaigų (XIIP-2663), Asociacijų (XIIP-2665) ir Labdaros ir paramos fondų įstatymų pakeitimų (XIIP-2664) projektai, kuriais siūloma šių formų viešuosius juridinius asmenis įpareigoti juridinių asmenų registrui teikti kiekvienų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, o kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas, audituotus metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kartu su auditoriaus išvadomis ir veikios ataskaitomis. Taigi NVO atskaitingumas turėtų būti toliau tobulinamas šių teisės aktų, ir, galimai NVO plėtros įstatymo rėmuose , nenumatant nepagrįstų ir neproporcingų reikalavimų su NVO viešojo intereso gynimo veikla nesusijusiame Lobistinės veiklos įstatyme. Atsižvelgti
2
į tai, kas išdėstyta, siūlome koreguoti projekto nuostatas, papildant 7 straipsnį nauju 2 punktu:
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
renkant, rengiant, skelbiant ir platinant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
viešąjį interesą, kai tokią veiklą kaip organizacijos tikslą numato jos įstatai, išskyrus atvejus, kai ją vykdo susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys arba kurių dalyviais yra tokių asmenų susivienijimai;
projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
įstatymą;
įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą. 7) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo;
2015-05-28 Nevyriausybinių organizacijų taryba 2015 m. gegužės 19 d. posėdyje apsvarstė Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2731 ir konstatavo, kad nevyriausybinių organizacijų veiklos prilyginimas lobistinei veiklai nėra priimtinas nevyriausybinėms organizacijoms, todėl pritaria ekspertų iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Nevyriausybinių organizacijų teisės instituto raštui , ir rekomenduoja komitetui atsižvelgti į rašte pateiktą pasiūlymą nepriskirti nevyriausybinių organizacijų, kurių apibrėžimą reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų plėtras įstatymas, veiklos prie lobistinės veiklos. Nepritarti
2015-06-02 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 ir iš esmės pastabų ar pasiūlymų jam neturi. Pritarti
tinklas 2015-06-03 Asociacija „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, vienijanti per 50 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, pritaria jungtiniame pareiškimo tekste (pridedama) siūlomiems pakeitimams dėl Lobistinės veiklos įstatymo nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731. Nevyriausybinių organizacijų veiklos priskyrimas lobistinei veikiai nėra priimtinas nevyriausybinėm organizacijom , kurių veiklą reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Be šių siūlomų pakeitimų, įstatymo projektas smarkiai suvaržytų pilietinės visuomenės plėtrą, neleistų mūsų asociacijos narėms organizacijoms užtarti socialinėje atskirtyje ir skurde gyvenančius piliečius, ginti jų teises ir viešąjį interesą. Nepritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
lobisto ir lobistinės veiklos sąvokas:
sąvoką, tais atvejais, kai atstovaujama juridinio asmens interesams, lobistu siūloma laikyti lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvį, valdymo organo narį ar darbuotoją, o juridinį asmenį – lobistinės veiklos užsakovu. Derėtų pažymėti, kad tais atvejais, kai lobistinė veikla būtų vykdoma per organą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.81 straipsnio 1 dalis), įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais per juridinio asmens dalyvį (Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 2 dalis) ar darbuotoją , kurie, turėdami teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus, laikytini veikiančiais juridinio asmens vardu ir interesais , lobistu tikslinga būtų laikyti juridinį asmenį, kol įrodoma priešingai. Taigi apibrėžiant lobisto sąvoką (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo naujos redakcijos (toliau – nauja redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje) netikslinga atskirai minėti juridinių asmenų organų narių, dalyvių ir darbuotojų, nes turėdami reikiamus įgaliojimus jie veiktų juridinio asmens vardu, o atlikti veiksmai būtų traktuojami kaip juridinio asmens veiksmai. Pritarti 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 1.2.
Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla siejama išskirtinai su atstovavimu lobistinės veiklos užsakovo interesams , taip lyg ir atribojant juos nuo asmeninių lobisto interesų, tačiau neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad šie interesai juridinių asmenų dalyvių atveju persipynę ir sutampa, o atstovavimas asmeniniams interesams pagal Įstatymo projektą nebūtų laikomas lobistine veikla . Todėl juridinio asmens dalyvis, neįrašytas į lobistų sąrašą ir dėl to neteisėtai vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens interesais, visais atvejais galėtų netaikyti naujos redakcijos reikalavimų, kaip veikiantis asmeniniais interesais . Be to, toks reguliavimas nevienodai traktuotų tuos pačius lobizmo požymių turinčius veiksmus atliekančius įvairių formų ūkio subjektus. Jeigu lobistinę veiklą asmeniniais tikslais vykdytų fizinis asmuo – ūkio subjektas, poveikio darymas teisės akto priėmimui nebūtų laikomas lobizmu, o tokie pat juridinio asmens veiksmai jau būtų traktuojami kaip lobizmas, nors abu subjektai verstųsi ta pačia ūkine komercine veikla ir turėtų tikslą pasiekti sau naudingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į visa tai, būtų tikslinga lobizmu laikyti ne tik atstovavimą trečiųjų asmenų, bet ir asmeniniams su ūkine komercine veikla susijusiems interesams, darant įtaką teisės akto priėmimui. Reikėtų pabrėžti, kad pačios poveikio priemonės nesikeičia, nesvarbu, koks asmuo (fizinis ar juridinis) ir kieno interesu (asmeniniu ar trečiojo asmens) jas taiko. Pritarti 1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
atkreipti dėmesį į tai, kad asmenų interesams gali būti atstovaujama ir daroma įtaka ne tik priimant norminius teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus (pavyzdžiui, nustatant projektavimo sąlygas, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, suteikiant išskirtines sąlygas ar tam tikrus leidimus ir panašiai).
Šiais atvejais taip pat gali būti naudojamos tos pačios poveikio priemonės, siekiant paveikti administracinio sprendimo priėmimą ar jo turinį . Atsižvelgiant į tai, plėstinas asmenų, kuriems daromas poveikis, ratas, įtraukiant į jį visus viešojo administravimo subjektus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme , nes šiuo metu naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje jie visi nepaminėti, nors visų viešojo administravimo subjektų atveju gali būti asmeninis ar lobistinės veiklos užsakovo suinteresuotumas priimamo administracinio sprendimo turiniu ir dėl to siekiama daryti įtaką sprendimo priėmimui. Nuorodą į teisės aktus tikslinga keisti nuoroda į administracinius sprendimus , nes atskiri viešojo administravimo klausimai, kurių vienokiu ar kitokiu sprendimu gali būti suinteresuoti asmenys, sprendžiami ir nepriimant teisės taikymo akto, o sprendimą įforminant kita forma. Dėl to tikslinga persvarstyti ir keisti asmenų, negalinčių būti lobistais ar lobistinės veiklos užsakovais, ratą. Apibendrinant šiame punkte pateiktas pastabas, reikėtų plėsti lobistinės veiklos sąvoką, kad ji apimtų visas veiklas, kuriomis daroma įtaka administracinių sprendimų priėmimui (nepriėmimui), nesvarbu, kieno interesams (ar trečiųjų asmenų, ar asmeniniams, susijusiems su ūkine komercine veikla) atstovaujama, lobistine veikla laikant ir tuos atvejus, kai lobistinę veiklą vykdantis asmuo ir lobistinės veiklos užsakovas sutampa. Lobistinės veiklos užsakovo buvimas ir identifikavimas turėtų būti ne lobistinės veiklos identifikavimo požymis, bet lobistinės veiklos vykdymo sąlyga – pareiga lobistui atskleisti, kieno interesais jis veikia .
Reikėtų atsisakyti ir lobistinės veiklos reguliavimo diferencijavimo atsižvelgiant į tai, koks asmuo vykdo lobistinę veiklą, ir tuo atveju, kai lobistinę veiklą vykdo juridinis asmuo, juridinį asmenį (o ne jo teisėtus atstovus) traktuoti kaip lobistinės veiklos subjektą ir nustatyti jam tam tikras teises ir pareigas. Todėl ir daromos išimtys neturėtų skirtingai traktuoti vykdomų veiksmų, nesvarbu, ar juos atlieka fizinis, ar juridinis asmuo (pavyzdžiui, naujos redakcijos 7 straipsnio 6 punktas). Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
naujos redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmens sąvokos apibrėžtį neįeina kitose valstybėse įsteigtos ir veikiančios kitos organizacijos, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso, bet veikti ir Lietuvos Respublikoje. Be to, jeigu į šią sąvoką įeitų visi galimi asmenys, jos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nepagrįstas Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje. Sprendžiant šį klausimą, turėtų būti atsižvelgta į Civilinio kodekso 2.8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į tai, kad t eisės aktai, reglamentuojantys konkrečių formų juridinių asmenų valdymą, neriboja asmenų teisės tapti juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų nariu, o jaunimo organizacijų atveju toks amžiaus apribojimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 9 straipsnio nuostatas, apribotų jaunimo organizacijų galimybes tiesiogiai daryti įtaką viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams .
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, o šio straipsnio 3 dalyje – juridinis asmuo. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juridiniam asmeniui, kuris nori būti lobistu, nustatomi apribojimai, atsižvelgiant į teistumo duomenis, siejami tik su juridinio asmens dalyviu, valdymo organo nariu arba darbuotoju, tai yra daroma nuoroda į naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus fiziniam asmeniui, tačiau atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui . Be to, naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, 3 dalies 5 punkte ir 5 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „lobistas“ leidžia daryti išvadą, kad minėtuose punktuose nustatytos aplinkybės, kai lobistinė veikla sustabdoma, nutraukiama ar atnaujinama, taikomos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti vienodus apribojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, naujos redakcijos 3 straipsnio 3 dalis turi būti papildyta aplinkybe dėl priimto su juridiniu asmeniu susijusio apkaltinamojo nuosprendžio. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
naujos redakcijos nuostatas dėl administracinės atsakomybės taikymo, tenka pastebėti, kad nei šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo redakcija, nei nauja redakcija nenumato sankcijų už lobistinės veiklos pažeidimus juridiniams asmenims, todėl atsakomybę taikyti galima tik lobistams fiziniams asmenims, o lobistai juridiniai asmenys už veiklą nebaudžiami . Naujoje redakcijoje turėtų būti nustatyta lobistų juridinių asmenų atsakomybė ir sankcijos už lobistinės veiklos pažeidimus
kitus teisės aktus. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
naujos redakcijos 4 straipsnyje nustatytas lobistų pareigas, siūloma įvertinti ir galimybę nustatyti reikalavimą, įgyvendinant 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, viešai skelbti ar pateikti asmenims, su kuriais kontaktuojama įgyvendinant šias teises, ir naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytą informaciją , o ne tik teikti ją komisijai. Taip būtų bent iš dalies viešinama ir lengviau atsekama konkreti lobistinė veikla.
Kartu turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad ne visa naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija galėtų būti skelbiama ar pateikiama , nes daliai informacijos būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytos asmens duomenų apsaugos garantijos. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
21
redakcijos 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma keisti atsižvelgiant į naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nustatyti reikalavimą inicijuoti lobistinės veiklos nutraukimą (pateikti prašymą) iki tam tikrų pareigų ėjimo pradžios ir nuo tam tikrų pareigų ėjimo pradžios nebevykdyti lobistinės veiklos . Turėtų būti numatyta ir tam tikra teisė komisijai savo iniciatyva nutraukti lobistinę veiklą ir išbraukti tokį asmenį iš lobistų sąrašo. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
naujos redakcijos 6 straipsnyje įtvirtintą neteisėtos veiklos institutą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veiklos vykdymo sąlygų pažeidimas neturėtų būti pagrindas laikyti veiklą neteisėta . Pagrindas turėtų būti tik veiklos vykdymas neįgijus teisės jos vykdyti, sustabdžius teisės vykdyti veiklą galiojimą ar šios teisės netekus. Naujos redakcijos 6 straipsnio 7 ir 8 punktų nuostatos turėtų būti reguliuojamos Lobistų etikos kodekse. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
į lobistų vykdomos veiklos pobūdį ir daromą įtaką sprendimų priėmimui, naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkto nuostatas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo daroma įtaka, reikėtų lobistus įpareigoti savo veikloje naudoti ir viešai ar valstybės institucijoms skelbti tik patikimą ir neklaidinančią, įrodymais pagrįstą informaciją , o naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkte atsisakyti tyčios nurodymo. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5 10.
Naujos redakcijos 6 straipsnio 5 punkte pateiktas apribojimas laikytinas nepagrįstu ir varžančiu asmens teisę asmeniškai atstovauti savo interesams. Pažymėtina, kad šis apribojimas taikomas ne apskritai lobistinei veiklai, bet atstovavimui savo interesams , todėl susidarytų tokia situacija, kai lobistas galėtų samdyti kitą lobistą, bet pats siekti sau palankaus rezultato negalėtų, nors veiktų teisėtai ir vykdytų visas pareigas taip pat kaip ir kitas lobistas. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
dalyje tikslinga nustatyti apribojimą finansuoti lobistinę veiklą ir valstybės ir savivaldybių piniginių fondų lėšomis. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyje turėtų būti atskleistas pasižadėjimo turinys
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
79
straipsnio 4 dalies. Kadangi lobistas įgyja teisę teisėtai vykdyti lobistinę veiklą nuo jo įrašymo į lobistų sąrašą momento, paslauga turėtų būti laikomas įrašymas į šį sąrašą, o pareiga sumokėti rinkliavą turėtų būti atlikta iki šio momento . Pareigos sumokėti rinkliavą nustatymas naujoje redakcijoje būtų perteklinis, nes ši pareiga tiesiogiai nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje. Tikslinant su rinkliavos sumokėjimu susijusias naujos redakcijos nuostatas, turėtų būti atitinkamai papildyta ir naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalis
pagrindas atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą.
Be to, reikalavimas pateikti rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtų nepagrįstas dėl to, kad komisija šią informaciją gali gauti iš kitų valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Pritarti 14.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
straipsnio 4 dalį lobistas net iki 5 dienų gali nežinoti apie tai, kad priimtas sprendimas nutraukti jo veiklą, taigi naujos redakcijos 6 straipsnio
nutraukimo, o ne lobisto informavimo momentu. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas keliais būdais:
Teisės aktų registre teisės aktus dėl lobisto įrašymo į lobistų sąrašą, veiklos sustabdymo ar nutraukimo; Atsižvelgti 14.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-01 14.2. įrašyti į naują redakciją nuostatas, užtikrinančias operatyvų lobistų sąrašų aktualizavimą pasikeitus duomenims ar priėmus tam tikrus sprendimus (pavyzdžiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tam tikrų duomenų gavimo ir (ar) tam tikro sprendimo priėmimo);
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus. 14.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-01 14.3. naujoje redakcijoje nustatyti, kad neteisėta veikla laikoma tik lobisto veikla nuo jo informavimo apie lobisto veiklos nutraukimą momento. Atsižvelgti
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
dalyje nepateikta visų juridinio asmens pasibaigimo atvejų, taigi reorganizavimas nebūtų pagrindas pasibaigti lobistinei veiklai. Čia tenka pažymėti, kad keistųsi juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, o pareiga šiuo atveju aktualizuoti lobistų sąrašo duomenis nenumatyta.
Derėtų pastebėti, kad naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimas Įstatymo projekte nereglamentuotas, pareiga informuoti apie tokių duomenų pasikeitimą nenustatyta
pareiga turėtų būti įgyvendinama. Pritarti
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24
straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, reikėtų pastebėti, kad, teikdamas deklaraciją, lobistas gali dar nežinoti konkrečių fizinių asmenų, su kuriais bendraus vykdydamas konkrečią lobistinę veiklą, todėl šio reikalavimo įgyvendinimas nepagrįstai didintų administracinę naštą , nes prireiktų tikslinti duomenis, pasikeitus konkretiems asmenims, su kuriais jam tektų bendrauti. Todėl deklaracijoje būtų tikslinga nurodyti tik viešojo administravimo subjektus (instituciją, įstaigą), kuriems siekiama daryti įtaką. Pritarti
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
22
straipsnio 1 dalimi ir 1.80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimams prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl teismo sprendimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu nebūtinas, o naujos redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl sandorių
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
32
dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytą specialų ypatingų asmens duomenų tvarkymo režimą, galėtų būti atskirai aptarta ir teisė gauti ypatingus asmens duomenis. Pritarti
19Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 19.
Kadangi skundų padavimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme , šių klausimų reglamentavimas naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje perteklinis. Pritarti
20Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
20Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai,
kad naujoje redakcijoje nereglamentuojamas duomenų, pateiktų registruojantis lobistu ar teikiant lobistinės veiklos deklaraciją, tikslinimas jiems pasikeitus
3 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gavo Jūsų kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731 (toliau – Projektas). Prieš pateikdama išvadas Komisija, kartu su minėto projekto teikėja Lietuvos Respublikos Seimo nare Milda Petrauskiene, 2015 m. gegužės 6 d. kaip konsultacinė grupė surengė numatomo lobistinės veiklos reguliavimo nuostatų aptarimą, kuriame dalyvavo Lietuvoje oficialiai registruoti lobistai, Lietuvos pramonininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Draudikų asociacijos atstovai bei mokslininkai. 2015 m. gegužės 18 – birželio 1 d. konsultacinės grupės dalyviai raštu teikė Komisijai pastabas dėl numatomo lobistinės veiklos reguliavimo, kurias apibendrinę teikiame šiuos siūlymus:
kitų Projekte vartojamų sąvokų aiškumo Siūloma tikslinti lobistinės veiklos sąvoką atsisakant kriterijų, leidžiančių išvengti privalomos registracijos arba vykdyti lobistinę veiklą kitaip apeinant įstatymo reguliavimą . Projekte įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą siūlome keisti atsisakant jame žodžio „lobistas“ ir išdėstant jį taip: „ Lobistinė veikla – atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“.
Konsultacinės grupės ir Komisijos nuomone, jei lobistu laikytume tik fizinį asmenį, tokiu atveju nekiltų esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybių. Be to, siūlome išplėsti subjektų, kuriems daroma įtaka dėl teisės aktų pakeitimo, sąrašą įtraukiant ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, kurie neturi valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo statuso, tačiau dirba teisėkūros procese, apibrėžiant tuos asmenis pagal jų atliekamas funkcijas, susijusias su teisėkūros procesu. Atsižvelgti
Projekte į lobisto sąvoką įtraukti tiek asmenys, kurie savarankiškai vykdo lobistinę veiklą, tiek juridiniuose asmenyse dirbantys asmenys, kurie daro įtaką teisėkūros procesui tik išskirtinai to juridinio asmens ar jo narių interesais. Skirtingos lobistinę veiklą vykdančios grupės , atsižvelgus į jų vykdomos lobistinės veiklos intensyvumą ar lobistinės veiklos užsakovų ratą, turi būti diferencijuojamos ir įtvirtintas skirtingas jų veiklos teisinis reguliavimas . Siūloma nustatyti skirtingas lobistinės veiklos vykdytojų kategorijas, išskiriant lobistus (profesionalus) bei kitus įmonėse, įstaigose ar organizacijose dirbančius lobistus, ir atliekančius lobistinę veiklą tik šio juridinio asmens naudai. Tokiu atveju galima pagal lobistinės veiklos kategorijas paprastinti ir registravimosi tvarką, valstybinės rinkliavos naštą bei lobistinės veiklos deklaravimą.
Tikslinga būtų Lobistinės veiklos įstatyme skirti tris kategorijas lobistų priklausomai nuo jų darbo pobūdžio ir darbo vietos: profesionalūs lobistai, įmonėse dirbantys lobistai bei ne pelno siekiančiose organizacijose dirbantys lobistai. Skirtingi administravimo metodai skirtingoms lobistų kategorijoms suteiktų galimybę efektyviau registruoti, o Vyriausiajai etikos komisijai – stebėti lobistinę veiklą. Atsižvelgti
lobistinės veiklos užsakovo kriterijų Šiuo metu Projekte nurodytos asmenų grupės, kurioms draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais: 1) valstybės politikai; 2) valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar teisėjai; 3) valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos; 4) valstybės ar savivaldybių įmonės (pastarosios teoriškai gali būti lobistais, tačiau lobistinės veiklos užsakovais būti negali). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visi šiame straipsnyje nepaminėti subjektai gali būti lobistinės veiklos užsakovai, pvz., užsieniečiai, užsienio valstybių įmonės. Tokį reglamentavimą siūlome keisti, numatant lobistinės veikios užsakovui diskvalifikuojamuosius kriterijus. Nepritarti
specialiųjų lobistų teisių ir kitų asmenų pareigų Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose bei Projekte išvardytas lobisto teises turi beveik kiekvienas veiksnus pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis. Toks teisinis reglamentavimas nesuteikia motyvacijos asmeniui, siekiančiam paveikti teisėkūros subjektus, įgyti oficialų lobisto statusą.
Konsultacinės grupės ir Komisijos nuomone, tikslinga nustatyti lobistams specialias teises, kurių įgijimas paskatintų jų registravimąsi ir savo veiklos viešinimą bei kitų asmenų pareigas įgyvendinant minėtas lobistų teises:
rengia komiteto paskirti išvadų rengėjai Seimo nariai ir komiteto sekretoriatas. Išvados projektas prieš posėdį siunčiamas visiems komiteto nariams. Anot lobistų, logiška būtų, jei lobistams, kurie atėjo į komitetą ir deklaravo interesą konkrečiu svarstomu klausimu, ši informacija būtų siunčiama taip pat. Išvados projektas turėtų būti siunčiamas tada, kai jis siunčiamas kitiems komiteto nariams, arba kai lobistas (interesų grupė) prašo. Tame pačiame išvados projekte ar kitur galėtų būti žymimi lobistai (interesų grupės), kurios deklaravo interesą ir joms buvo teikiama informacija;
dalyvauti: tokia informacija šiuo metu neskelbiama, o išvadų rengėjų susitikimas yra viena iš esminių diskusijų, kai nulemiami sprendimai. Reikėtų vadovautis tuo pačiu principu, - informuoti ir kviesti į tokius susitikimus lobistus (interesų grupes), kurios informavo ir pranešė apie interesą konkrečiu klausimu. Nepritarti
12
Atsižvelgus į tai, kad lobistinę veiklą vykdančių asmenų sąrašas gali plėstis, siekiant paskatinti jų registravimąsi, tikslinga būtų paprastinti lobistų bei kitų lobistinę veiklą vykdančių asmenų registravimosi (galbūt net internetu) ir jų veiklos deklaravimo tvarką.
Lobistinės veiklos deklaravimas per dvi darbo dienas, nurodant asmenų, kuriems siekiama daryti įtaka, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, vardus, pavardes ir pareigas, yra papildoma ir neproporcinga našta lobistui ar kitam lobistinę veiklą vykdančiam subjektui. Pakaktų nurodyti valstybės ar savivaldybių instituciją, įstaigą ar jos padalinį, į kurį kreipėsi lobistas dėl teisės aktų pakeitimo ar nepakeitimo. Anot lobistų, dažnai išsamios informacijos nebūna įmanoma pateikti, nes tik pradėjus dirbti su konkrečiu lobizmo projektu dar nėra aišku, kokiems asmenims bus siekiama daryti įtaką. Atsižvelgti
lobistinės veiklos subjektų kontrolės Projekte Komisijos funkcijos nekeičiamos, t. y. Komisija, vykdydama lobistinės veiklos priežiūrą, priima sprendimus įrašyti (išbraukti) asmenis į
(iš) lobistų sąrašą, sustabdyti, nutraukti lobistų veiklą, tikrinti deklaracijas bei ataskaitas ir atlikti tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų. Atsižvelgus į galimą skirtingų lobistinės veiklos vykdymo subjektų reglamentavimą, tikslinga būtų peržiūrėti Komisijos funkcijas bei lobistų ir kitų interesų grupių priežiūros procedūras. Atsižvelgti Svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2
žodžius „įtaka“ įrašyti „teisėta“. Pritarti Komiteto manymu, Projekte reiktų akcentuoti, kad lobistai gali daryti tik teisėtą įtaką. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
3
veikla
4
veiklos užsakovas
Žr. 6 Teisės departamento pastabą. 5.
14
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, jei po sprendimo priėmimo nepraėjo vieneri metai . Pritarti
32 Siūlyti pagrindiniam komitetui 3 str. 3 d. 2 p. formuluoti taip: „2) kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga arba jo steigėjas ar vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė.“ Pritarti Žr. 13 Teisės departamento pastabą. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-10-075 Atsižvelgdamas į Teisės departamento 5 pastabą Komitetas siūlo 5 straipsnį formuluoti taip:
Valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių institucijose, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas ar vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo ir vienodos projekto terminijos, siūlytina įtvirtinti baigtinį sąrašą asmenų, kurie privalėtų sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1 Siūlyti pagrindiniam komitetui Projekte įtvirtinti, kad prašymo įrašyti į lobistų sąrašą, lobisto anketos ir pasižadėjimo formas tvirtina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taip pat įtvirtinti šių dokumentų tikslą, teisines pasekmes, kylančias iš lobisto anketoje nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų bei pasižadėjimo nevykdymo. Siūlytina pagrindiniam komitetui apsvarstyti, ar netinkamas (melagingas) anketos užpildymas, ar pasižadėjimo sulaužymas negalėtų būti lobistinės veiklos sustabdymo ar nutraukimo pagrindais. Pritarti
6 „ 6.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą išsiunčia jam pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną per
nuo sprendimo priėmimo.“ Pritarti
1079 Siūlyti pagrindiniam komitetui detalizuoti Projekto nuostatas dėl privalomų rinkliavų siekiant išvengti galimo dvigubo apmokestinimo. Vertėtų apsvarstyti, ar juridiniam asmeniui, užsiimančiam lobistine veikla, taikomos rinkliavos dydis neturėtų priklausyti nuo jo darbuotojų, teikiančių lobistines paslaugas, skaičiaus. Taip pat žr. 13 Vyriausybės pastabą. Pritarti
2015-10-0712 Siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti, ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija bus pajėgi praktiškai įgyvendinti projekto nuostatas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Dalia Latvelienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė Milda Petrauskienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius, VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, VTEK Prevencijos skyriaus patarėja Evelina Matulaitienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas Algirdas Astrauskas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Liūnė Storoženkaitė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovas Eitvydas Bingelis, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas Paulius Muravskas, UAB „Vento Nuovo“ (Lobistų kontora) stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, „NVO Teisės institutas“ direktorė Aurelija Olendraitė, registruota lobistė Eglė Mironščikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-281 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto pavadinime, projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš keičiamo įstatymo numerį turi būti vartojama raidžių santrumpa „Nr.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme turi būti nurodomas ir keičiamo įstatymo pavadinimas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
3Siekiant teisės akto glaustumo,
naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatyme projekto (toliau – projektas)2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti Be to, pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. Pasiūlymas : „ 1.Asmuo – fizinis ar juridinis asmuo
“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pateikta
„lobisto“ sąvokos apibrėžtis suponuoja, kad juridinio asmens
dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas nepatenka į sąvokos „asmuo“, apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, turinį, t.y. teikiama formuluotė suponuoja, kad aukščiau minėtieji asmenys nėra fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūlome sąvoką „lobistas“ tikslinti.
Galbūt nurodytina, kad lobistas yra juridinis asmuo, juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas arba kitas fizinis asmuo , lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą. Atsižvelgti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje, nustatant sąvokos „lobistinė veikla“ apibrėžimą, iš įstatymo taikymo srities eliminuojama lobisto veiksmai, kuriais daroma įtaka kitiems valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams (ne valstybės tarnautojams), kurių funkcijos taip pat gali būti betarpiškai susijusios su teisėkūra. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, apibrėžiančioms subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. Pritarti Iš dalies pritarti M.Petrauskienės siūlymui p apildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja dalimi, pateikiant sąvokos „Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus , ir (ar) administracinius sprendimus“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
lobistinė veikla apibrėžiama kaip „lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“.
Šio straipsnio 4 dalyje, apibrėžiant sąvoką
„lobistinės veiklos užsakovas“, nurodoma, kad tai yra asmuo, kuris „sudarė su
lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“, užsakovo interesų neminint, neakcentuojant. Svarstytina, ar abi nuostatos neturėtų būti derinamos tarpusavyje, vienodai nurodant, kad įtaka čia nurodytiems asmenims dėl teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo daroma būtent lobistinės veiklos užsakovo interesais. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Seimo narės M.Petrauskienės siūlymus, kuriems pritarta, bei Komiteto pasiūlymus, šis tikslinimas būtų perteklinis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
pateikiamas sąvokos „lobisto išlaidos“ apibrėžimas. Pirma, šis apibrėžimas iš esmės formuluojamas tautologiškai (lobisto išlaidos apibrėžiamos kaip
„lobisto išlaidos“). Antra, sąvoka projekto tekste naudojama tik vienoje
nuostatoje – 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kuriame iš esmės atkartojama beveik visa sąvokos „lobisto išlaidos“ formuluotė, dėstoma 2 straipsnio 5 dalyje („lobisto išlaidos, susijusios su lobistine veikla“). Todėl siūlytina svarstyti, ar projekto 2 straipsnio 5 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Pasiūlymas:
lobistinę veiklą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 8.
Vertinant projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kokie fiziniais asmenys neturi teisės būti lobistais, kyla klausimas, ar pagrįstai valstybės ir savivaldybės institucijose bei įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų (ne valstybės tarnautojų) statuso požymiai bei skirtumai nuo valstybės tarnautojų teisinio statuso, įgalina juos priskirti prie asmenų, kurie turi teisę būti lobistais, rato. Pritarti Pasiūlymas: „
pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas; šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką;“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome dėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo asmenys, nelaikomi turinčiais teistumą , todėl, siekiant apriboti jų teisę būti lobistais, reikėtų nurodyti tam tikrą terminą po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, kuriam nesuėjus jie negalėtų būti lobistais. Pritarti Pasiūlymas: „4) teistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nepraėjo vieneri metai ;“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 10.
Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „tvarka“ įrašytinas žodis „nuobauda“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, pagal logišką seką siūlome ją dėstyti po straipsnio dalių, atskirai reglamentuojančių fizinių bei juridinių asmenų apribojimus būti lobistais . Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, šioje dalyje vietoj skaičiaus
“1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. Pritarti
Pastabai pritartina, tačiau jos pirmoji dalis nebeaktuali, nes siūloma tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“. Kažin, ar toks apribojimas neturėtų būti taikomas ir tiems juridiniams asmenims, kurių dalyviai, valdymo organų nariai, nors patys tiesiogiai ir nevykdo lobistinės veiklos (neketina jos vykdyti ateityje), tačiau atitinka pvz., projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus ir tikėtinus rezultatus. Neatsižvelgti Pastabai nebeaktuali, nes siūloma tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
2 punktą lobistu neturi teisės būti valstybės ar savivaldybių įstaiga.
Nėra aišku, ar čia vartojama sąvoka apima tik biudžetines įstaigas, ar ir viešąsias įstaigas, kurių steigėjas ar vienas steigėjų yra valstybė ar savivaldybės. Neatsižvelgti Pastabai nebeaktuali, nes siūloma tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
įrašytini žodžiai „ir įstaigose“. Be to, svarstytina, ar šioje projekto nuostatoje vartojama formuluotė
„supažindinti visuomenę, įmones, įstaigas ir organizacijas“ neturėtų būti
patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai sąvoka „visuomenė“ apimtų ir „įmones, įstaigas, organizacijas“ . Juolab, projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtinant lobisto teisę aiškinti teisės akto priėmimo (nepriėmimo) tikslingumą, kaip tokio aiškinimo adresatas nurodoma tik visuomenė. Pritarti Pritarta siūlymui atsisakyti šio punkto apskritai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
nuomone, projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte neatskleistas numatytos lobisto teisės per visuomenės informavimo priemones daryti pranešimus bei dalyvauti masiniuose renginiuose betarpiškas ryšys su pačia lobistine veikla. Be to, nėra aišku, ar specialiai nenurodžius šios lobisto teisės, jis neturėtų galimybės daryti pranešimus ir dalyvauti renginiuose bendraisiais pagrindais, bendromis visiems asmenims suteiktomis teisėmis. Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui atsisakyti šio punkto apskritai. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siūlytina svarstyti, ar projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei kitose projekto nuostatose (4 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 6 straipsnio 7 punkte) vartojamas terminas „teisės aktų leidyba“ neturėtų būti pakeistas terminu
„teisėkūra“, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5
dalyje įtvirtintą sąvokos „teisėkūra“ apibrėžimą. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
punkte reglamentuojama lobisto teisė gauti teisės aktų projektų kopijas svarstytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas visi teisės aktų projektai yra viešai skelbiami valstybės institucijų interneto svetainėse. Nepritarti Siūloma punkto nuostata neapsiriboja teisės aktų projektais, t.y. kalbama ir apie kitą informaciją. Tuo tarpu praktikoje gali susidaryti situacijų, kuomet teisės aktų projektai viešai paskelbti bus vėliau ir pan. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punkte nustatyta lobisto pareiga „ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo lobisto išrinkimo valstybės politiku ar nuo jo paskyrimo valstybės pareigūnu, valstybės tarnautoju ar teisėju dienos nutraukti lobistinę veiklą“ svarstytina projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalių kontekste, pagal kurias sprendimą dėl lobistinės veiklos nutraukimo priima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija , o ne pats lobistas. Be to, kažin, ar čia nurodytas vienos darbo dienos terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais čia numatytais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso išrinktiems asmenims nesuteikia . Taip pat pažymėtina, kad ne visi valstybės politikai yra išrenkami – Vyriausybės nariai yra skiriami į pareigas.
Svarstytinas ir šios projekto nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį lobistu neturi teisės būti „valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ir teisėjas“
jau turi nurodytą statusą, yra įgiję su juo susijusius įgaliojimus. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatyta kitų asmenų pareiga sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams, t.y. įstatymų leidėjas uždeda „aktyvią“ pareigą – sudaryti sąlygas, įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti formuluotės „kiti asmenys“ turinį. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20Projekto 6 straipsnyje apibrėžiama,
kokia lobistinė veikla laikoma neteisėta, tačiau nenurodoma jokia atsakomybė ar kitos teisinės pasekmės asmenims (ne lobistams) už tokios neteisėtos veiklos vykdymą . Nepritarti Atsakomybę (neapsiribojant tik lobistais, o ją nustatant ir ir visiems įstatymo reikalavimus pažeidusiems asmenims) siūloma reglamentuoti įstatymo 15 straipsnyje „ Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus“ („1. Šio Įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka;
lobistine veikla padarę žalos kitiems asmenims, ją atlygina įstatymų nustatyta tvarka. “) Be to, pastaboje nurodyta atsakomybė įtvirtinta iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiosiančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225 straipsnyje „ Neteisėta lobistinė veikla “ („ Lobistinė veikla, vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų .“). Tuo tarpu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 126 straipsnyje „ Neteisėta lobistinė veikla “, nustatyta, kad: „
pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų .“). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
punktuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis lobistinė veikla laikytina neteisėta, darytina prielaida, kad tai veikla, kurią vykdo ne lobistas. Todėl siūlytina atitinkamai tikslinti šių punktų nuostatas, atsisakant formuluočių
„lobistas <...> kai jo lobistinė veikla buvo sustabdyta“ (2 punktas),
„buvęs lobistas“ (3 punktas). Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
vietoj žodžio
„komisijos“ įrašytinas žodis „komisijose“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 23.
Projekto 7 straipsnio 4 punktą reikėtų tikslinti, nes lobistine veikla turėtų būti nelaikomas ne pats konsultavimosi su visuomene procesas, kurį inicijuoja ir vykdo teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys, teisės aktų projektus rengiantys, teisės aktus priimantys ir (ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai, o būtent konsultavimosi su visuomene metu gauti visuomenės atstovų pasiūlymai bei vertinimai . Pritarti iš dalies Projekto autoriai siūlo įstatymo 7 straipsnyje nustatyti, kas nėra laikoma lobistine veikla (pagal pasiūlymus, kuriems siūloma pritarti, Lobistinė veikla būtų fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, ir (ar) administraciniai sprendimai ), t,.y. detalizuojama kokie veiksmai, o ne tik šių veiksmų rezultatai, nėra lobistiniai. Įstatymo 7 straipsnio 4 punkto kontekste su veikla kaip procesu yra sietinas konsultavimosi procesas, tuo tarpu konsultavimosi metu gauti pasiūlymai ir vertinimai yra tam tikros veiklos (konsultavimosi proceso) rezultatas. Pasiūlymas : „4) konsultavimasis su visuomene ir jo metu gauti visuomenės atstovų pasiūlymai bei vertinimai pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama valstybės ir savivaldybių įmonėms. Tačiau šis draudimas netaikytinas valstybės valdomoms įmonėms . Kažin, ar tai pagrįsta, atsižvelgiant į tokių įmonių veiklos pobūdį ir mastą. Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui dėl šio straipsnio tobulinimo. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 25.
Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad lobistinę veiklą draudžiama finansuoti ne tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, bet taip pat ir iš valstybės bei savivaldybių piniginių fondų. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nurodytų dokumentų formas. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1013
nurodoma, kad asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, privalo pateikti lobisto anketą ir pasižadėjimą, tačiau šių dokumentų turinio ar tikslo įstatymas nenustato . Pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisė būti įrašytu į lobistų sąrašą vieną iš elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme įtvirtinti informaciją, kurią turi pagrįsti teikiami dokumentai – lobisto anketa bei pasižadėjimas. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galės priimti sprendimą dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į lobistų sąrašą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat diskutuotina projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę pareikalauti iš asmenų, norinčių vykdyti lobistinę veiklą, papildomos informacijos ir dokumentų, nors to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašas – prašymas, lobisto anketa ir pasižadėjimas. Pritarti Siūloma pritarti Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui, atsisakant reikalavimo lobistui pateikti anketą ir pasižadėjimą. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
punktą reikėtų patikslinti, nes prašyme turėtų būti nurodytas ne registro, o juridinio asmens kodas. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
punktas redaguotinas kalbos požiūriu. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
proporcingumo bei protingumo principus, svarstytina projekto 10 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią nustatomas toks pat pranešimo asmeniui apie sprendimą dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą terminas, kaip ir dokumentų išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimui nustatytasis terminas – 5 darbo dienos. Pritarti Pasiūlymas :
„6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie
priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša jam raštu per5 tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4122 31.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma lobisto atsakomybė už lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos nepateikimą, siūlome projekto 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią lobisto pareigas, papildyti nuostata, įpareigojančia šio įstatymo nustatyta tvarka teikti lobistinės veiklos deklaracijas ir ataskaitas. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
tarpusavyje, projekto 11 straipsnio 8 dalyje vietoj skaičiaus “1“ reikėtų įrašyti žodį „vieneri“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
punktas redaguotinas kalbos požiūriu. Pritarti
3 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 (toliau ‑ Projektas), pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio
straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą ir kitas Projekto nuostatas, apibrėžiančias subjektų, kuriems įtaką gali daryti lobistai, ratą. Šiems asmenims priskiriami valstybės politikai, valstybės pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Svarstytina, ar toks lobistinės veiklos įtaką galinčių patirti subjektų rato apibrėžimas nėra per siauras, nes teisės aktų (ne)priėmimui ir (ar) jų turiniui įtaką gali daryti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, visuomeniniai konsultantai ir kt.) . Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į 2008 m. gegužės 8 d.
Europos Parlamento rezoliucijos dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo ((2007/2115(INI)) e konstatuojamąją dalį, kurioje pripažįstama, kad „lobistų grupės daro įtaką ne tik per Parlamento narius, bet ir siekia daryti įtaką Parlamente priimant sprendimus per Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbančius pareigūnus , frakcijų personalą ir Parlamento narių padėjėjus“. Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui p apildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja dalimi, pateikiant sąvokos „Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines teises dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus“. 35. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
4 Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto 6 straipsnio 4 punktą. Neaišku, kaip praktikoje būtų atskiriamas tyčinis klaidinimas ir apgaudinėjimas nuo netyčinio. Taip pat nėra aišku, ar nurodomi faktai ir aplinkybės turėtų būti neatitinkantys tikrovės. Todėl manytume, kad toks reglamentavimas galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti aptariamą Projekto nuostatą. Pritarti 36.
6 Galiausiai, kyla klausimas, kaip Projekto 7 straipsnio 6 punkte nurodyta ir lobistine nelaikoma veikla praktikoje būtų atribojama nuo lobistinės veiklos ar neteisėtos lobistinės veiklos ( pavyzdžiui, kai į lobistų sąrašą (ne)įrašytas įmonės akcininkas reiškia nuomonę dėl teisės akto priėmimo ar nepriėmimo ir nurodo, kad tai jo asmeninė nuomonė ). Siūlytume apsvarstyti, ar tokios nuostatos įtvirtinimas nesukeltų prielaidų nepagrįstai vengti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo. Pritarti Problema išsispręstų, pritarus Seimo narės M.Petrauskienės siūlymams (patobulinus lobistinės veiklos užsakovo ir lobistinės veiklos sąvokas bei įtvirtinus pareigą asmeniui prisistatyti ir asmeniui, kuriam siekiama daryti įtaką, pasiteirauti, ar asmuo įrašytas į lobistų sąrašą ir ką jis atstovauja. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Lietuvos verslo konfederacijos (toliau LVK) Komercinės teisės ir praktikos komisija išnagrinėjo ir įvertino Seimo darbo grupės parengtą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir jo aiškinamąjį raštą, ir teikiame LVK vardu šias pastabas ir pasiūlymus:
tikslas.
Nėra aiškus Projekto tikslas. Projekto aiškinamojo rašto 4 p. nurodyta, kad: „Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio – įrašytas į lobistų sąrašą, ir papildyti sąvoką kitu požymiu – vykdo lobistinę veiklą, nes esama atvejų, kai į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys siekia daryti poveikį valstybės politikams, pareigūnams ir tarnautojams, t. y. realiai vykdo lobistinę veiklą (neteisėtą) ir laikytini lobistais (šiuo atveju neteisėtais).“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Projekto 10 str. (buvęs 9 str.)
įrašytas asmuo. Atsižvelgiant į tai ir sistemiškai aiškinant Projekto nuostatas, Projekte vis tiek paliekamas privalomas lobisto požymis – įrašymas į lobistų sąrašą , todėl Projektų rengėjų siekiamas tikslas nėra įgyvendintas Projektu. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus Projekto rengėjų tikslas. Nepritarti Pagal pateiktus siūlymus tobulinti Projektą, asmuo lobistinę veiklą galės vykdyti tik tuo atveju, jei yra įrašytas į sąrašą, t.y. tuo atveju, jei jis nebus įrašytas į jį, negalės dalyvauti teisėkūroje (išskyrus veiklą, nurodytą įstatymo 7 straipsnyje). Tuo tarpu lobisto anketos ir pasižadėjimo pildymo reikalavimo, siūloma atsisakyti. 2. Lietuvos verslo konfederacija
7
valstybės rinkliava už asmens įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą pakeitimą lobistais taip pat būtų laikomos ir ne pelno siekiančios organizacijos. Šį siūlomą reguliavimą vertiname kaip papildomą verslo savivaldos institucijų apmokestinimą. Pritarti iš dalies Siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys.
Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. 3. Lietuvos verslo konfederacija
2
siūlomą teisinį reguliavimą, nepagrįstai išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas. Nepritarti Neaiški, nekonkreti pastaba. Šiame kontekste pažymėtina, kad lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Be to, siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 4. Lietuvos verslo konfederacija
34. Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą, lobistas apibrėžiamas kaip asmuo,
taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais vykdantis lobistinę veiklą. 4. Apibrėžime naudojamas terminas „asmuo“ suponuoja, kad lobistu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Toliau taip pat nurodoma, kad lobistu yra laikomas ir juridinio asmens darbuotojas. Pagal įstatymo koncepciją asmuo, norintis vykdyti lobistinę veiklą, privalo registruotis VTEK bei sumokėti nustatytą rinkliavą. Kyla klausimas, jei, pvz., UAB X kreipėsi į UAB Y, o UAB Y vardu lobistinę veiklą vykdo jos darbuotojas, kas laikytina lobistu – UAB Y ar jos darbuotojas? Taip pat kyla klausimas, kas turi registruotis VTEK ir mokėti rinkliavą – juridinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas? Pagal Projekte pateiktų sąvokų analizę, UAB Y yra tiek lobistas, tiek ir lobistinės veiklos užsakovas. Taip pat iš Projekto nuostatų bei Projekto aiškinamojo rašto lieka neaišku, ar Projekto tikslas yra nustatyti, kad registruotųsi bei rinkliavas mokėtų tiek pats juridinis asmuo, tiek jo darbuotojai?
Pritarti Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 5. Lietuvos verslo konfederacija
3
str. 3 d. lobisto veiksmai, kuriais daroma įtaka, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktais, nebūtų laikoma lobistine veikla. Tačiau, atkreipiame dėmesį, kad praktikoje ne visais atvejais lobistai atlieka veiksmus tik dėl naujų teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo, tačiau ir dėl jau esamų teisės aktų keitimo, pildymo, panaikinimo, kurie atitinka lobistinės veiklos užsakovo interesus. Nepritarti Teisės aktai gali būti keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios tik priimant teisės aktus. 6. Lietuvos verslo konfederacija
4
lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. Mūsų vertinimu, toks apibrėžimas teisinės technikos aspektu yra ydingas. Netikslu nurodyti, kad užsakovas tai „asmuo, kuris sudarė su lobistu sutartį“. Juk ne kiekviena sutartis, pasirašyta su lobistu, reiškia, kad ja užsakomos lobistinės paslaugos. Taip gali būti nepagrįstai išplėstas užsakovų ratas. Siūlytina tikslinti apibrėžimą.
Atsižvelgti Projektą siūloma tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narės M.Petrauskienės siūlymus, kuriems pritarta, bei Komiteto pasiūlymus. Šio siūlymo teikėjų tikslas susiaurinti įstatymo taikymo galimybes – nepagrįstas. 7. Lietuvos verslo konfederacija
4
kita ko, siūlytina patikslinti ir lobistinės veiklos užsakovo sąvoką. Lobistinę veiklą juridiniai asmenys gali vykdyti ne tik per savo darbuotojus, bet ir per juridinio asmens dalyvius ir valdymo organo narius, kuriems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą bus duodamas ne sutarties pagrindu, o administracinio akto (įsakymu, nustatant funkciją pareigybės aprašyme, instrukcijoje ir pan.) arba (ir) darbo sutarties pagrindu. Šiuo atveju nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu duos pavedimą vykdyti lobistinę veiklą juridinio asmens dalyviui, pvz. akcininkui, ir kieno vardu jis vykdys šią veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Pritarti Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams ir tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 8. Lietuvos verslo konfederacija
15
tikslams, t. y. administracinė atsakomybė neturėtų būti laikoma tokia aplinkybe, kuri užkirstų kelią asmeniui būti lobistu, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 172-25 str. formuojamas pažeidimas yra labai nekonkretus (Lobistinė veikla, vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus), kuris apimtų ne tik didelius, bet ir mažareikšmius Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus.
Nepritarti Lobistinė veikla turi būti reglamentuota taip, kad būtų maksimaliai apsaugotas viešasis interesas, kad būtų užtikrinta konstitucinių principų ir vertybių apsauga, todėl atitinkamai lobistams turi būti keliami itin aukšti etikos reikalavimai. Manytina, kad vienerių metų terminas nesiversti lobistine veikla padarius administracinį pažeidimą yra proporcingas viešojo intereso, teisinės valstybės ir kitų pamatinių principų apsaugai užtikrinti. 9. Lietuvos verslo konfederacija
32
asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Svarstytina, ar šis sąrašas neturėtų būti išplėstas, jame įtvirtinant ir valstybės bei savivaldybių įmones. Atsižvelgti Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, o taip pat tobulinti 8 straipsnio, įtvirtinančio asmenis, kuriems draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu, nuostatas. 10. Lietuvos verslo konfederacija
7711135
Projekto ir Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl Projekte siūloma išbraukti Projekto 4 str. 1 d. 11 p., 7 str. 3 p., 5 p. Pritarti Pritartina, kad aiškinamasis raštas turėtų būti aiškus, tačiau pažymėtina, kad komitetai šių raštų netikslina. 11. Lietuvos verslo konfederacija
2
nuostatos nėra aišku, kokių kitų įstatymų nustatyta tvarka lobistinė veikla gali būti sustabdyta.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba tikslinti Projekto
formuluotės „kitų įstatymų“. Pritarti
7
Projekto 6 str. siūlome išbraukti arba tikslinti 7 p., nustatantį, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui. Siūlome išbraukti /tikslinti, nes Projekto 6 str. 7 p. įtvirtinta labai netikslios formuluotės, sudarančios pagrindą piktnaudžiavimui ir skirtingam lobisto veiksmų interpretavimui. Pavyzdžiui, iš Projekto nėra aišku, ką reiškia
„netiesiogiai“ skelbti? Taip pat kyla klausimas – kodėl įtakos turėjimas
įvardijamas kaip neteisėta veikla. Pažymėtina, kad lobizmo veiklos tikslas yra įtakos siekimas, darymas ar turėjimas. Pritarti Pasiūlymas : „
7) lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia, galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui; “
13
13Dėl Projekto 7 str. siūlome detalizuoti 7 str. 1 d. 3 p., kuriame nustatyta,
kad lobistine veikla nelaikoma „socialinės partnerystės įgyvendinimas pagal darbo įstatymus“. Ši formuluotė yra neaiški, nes kyla klausimas, kaip traktuoti profesinių sąjungų iniciatyvas dėl įvairių teisės aktų. Pritarti Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymui šio punkto atsisakyti. 14. Lietuvos verslo konfederacija
2
14Projekto 7 str.
Projekto 7 str. 2 p. tikslintinas, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų laikoma asmenų lobistine veikla tik atitinkamų sričių specialistų veikla darbo grupėse (komisijos) teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą . Tačiau, pažymėtina, kad praktikoje teisės aktų projektai taip pat rengiami bei svarstomi ne tik sudarant darbo grupes ir komisijas . Pagal tokį siūlomą reglamentavimą, bet kokio asmens, kuris nėra darbo grupės narys, dalyvavimas rengiant, svarstant ar aiškinant teisės aktus, būtų laikoma asmens atliekama lobistine veikla, nors, mūsų įsitikinimu, tai neatitinka lobistinės veiklos sampratos. Pritarti
11384
„per 1 mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepateikiama lobistinės
veiklos deklaracija arba ataskaita“. Tokia nuostata keistina, kadangi: pirma, įstatyme nurodoma sankcija, tačiau įstatyme įpareigojimo po veiklos sustabdymo pateikti deklaraciją ar ataskaitą per 1 mėn. nėra ; antra, pagal įstatymo projektą deklaracija teikiama dėl kiekvieno teisės akto lobistinės veiklos pradžios. Jeigu veikla sustabdyta, vadinasi, naujų įsipareigojimų lobistas negali prisiimti, todėl, manytina, nelogiška taikyti tokias sankcijas dėl deklaracijos nepateikimo . Manome, kad 11 str. 8 d. nurodytas apribojimas dėl šio str. 3 d. 4 p. yra per griežtas. Siūlome taikyti 1 metų veiklos vykdymo apribojimą tik jei lobistinė veikla nutraukta 3 d. 2-3 p. nurodytais pagrindais.
2-3 p. nurodytais pagrindais. Nepritarti Įstatymo 11 straipsnyje „ Lobistinės veiklos sustabdymas, atnaujinimas, nutraukimas ir pabaiga“ siūloma nustatyti, kad Lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jei lobistas nustatytu laiku nepateikė lobistinės veiklos deklaracijos (1 dalies
veikla sustabdoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio terminui, per kurį turi būti pateikta lobistinės veiklos deklaracija ; 3 dalyje - Lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nutraukiama, jei per 1 mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepateikiama lobistinės veiklos deklaracija. 16. Lietuvos verslo konfederacija
12124
dėl kiekvieno teisės akto nėra perteklinis bei ar ne per trumpas 2 d. terminas jai pateikti. Kaip galima alternatyva galėtų būti svarstoma deklaracijų teikimas pvz. kas tris mėn. Teisiniu aspektu pažymėtina, kad 12 str. 1 d. formuluotė, jog deklaracija turi būti pateikta per 2 darbo dienas „nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios“, nėra tiksli. Neaišku, kas konkrečiai laikytina lobistinės veiklos pradžia. Kadangi įstatymo projektu siūloma taikyti sankcijas už šį pažeidimą, turi būti aišku, kas laikytina pradžia (ar sutarties pasirašymas, ar pirmoji iniciatyva ir pan.). 12 str. 2 d. 4 p. siūloma nustatyti, kad deklaracijoje turės būti nurodoma valstybės politiko, pareigūno ir pan., kuriems siekiama daryti įtaką, duomenys. Mūsų vertinimu, jeigu bus paliktas dviejų dienų deklaracijos terminas, yra nelogiška reikalauti konkrečiai įvardinti pareigūnų duomenis, nes tokioje lobistinės veiklos stadijoje dar gali būti nežinomi („neišgryninti“) aktualūs adresatai.
Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės siūlymams šių nuostatų tobulinimui (atsisakyti metinės ataskaitos, o deklaravimui suteiktos
kita ko, pažymėtina, kad Projekte numatant pareigą asmenims deklaruoti lobistinę veiklą prieš kiekvieną lobistinės veiklos pradžią, siūlytina įvertinti VTEK turimus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numačius šią pareigą VTEK bus labai apkrauta asmenų deklaracijomis. Tikimės, kad darbo grupė įvertins ir atsižvelgs į Lietuvos verslo konfederacijos aukščiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto tobulinimo. Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės siūlymams šių nuostatų tobulinimui, duomenis teikti elektroninėmis priemonėmis. 18. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-02-02 Lietuvos statybininkų asociacija vienija daugiau kaip 160 narių (statybos įmonių, mokslo įstaigų, asociacijų, kitų organizacijų) ir yra didžiausia statybos įmonių asociacija Lietuvoje. Asociacija susipažino su LR Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIP-2731 ir teikia nuomonę. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio principo, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką teisėkūros procesuose. Atsisakius šio principo, visos asociacijos, jų nariai, valdymo organų nariai bei darbuotojai gali būti laikomi lobistais. Lietuvos statybininkų asociacija nepritaria projekte siūlomam reguliavimui dėl sekančių priežasčių: 1.
Pagal Asociacijų įstatymo 2 str. asociacijos atstovauja savo narių interesams ir veikia konkrečioje srityje, kas yra deklaruojama asociacijų įstatuose, kituose dokumentuose bei internetiniuose tinklapiuose. Savaime suprantama, kad asociacijų veikla bus nukreipta į jos narių bei atitinkamos srities aktualijas, nes tokia yra asociacijų paskirtis , o asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose yra neatsiejama jų veiklos dalimi. Todėl reikalauti asociacijų papildomai viešinti ir skaidrinti savo veiklą panaudojant lobistinės veiklos instrumentus nėra tikslinga, nes asociacijos nuo pat įsteigimo momento yra viešai deklaravusios, kad jos atstovauja tam tikrus interesus , o jų veikla, įskaitant teisėkūros iniciatyvas, bus nukreipta į konkrečią sritį. Be to, savo tikslus ir atstovaujamus interesus asociacijos viešai atskleidžia ne tik įstatuose bei intenetiniuose tinklapiuose. Asociacijų įstatymo 10 str. įpareigoja visas asociacijas parengti kiekvienų praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje be kita ko nurodoma informacija apie asociacijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (ši ataskaita yra vieša). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, asociacijų veiklos viešinimas ir skaidrinimas panaudojant lobistinės veiklos instrumentus yra netikslingas, perteklinis ir laikytinas biurokratine našta. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys.
Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Be to, siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 19. Lietuvos statybininkų asociacija
str. asociacijos yra viešieji juridiniai asmenys, o atstovavimas savo narių interesams laikomas viešuosius interesus tenkinančia veikla . Todėl abejotina, ar asociacijų veiklos priskyrimas lobistinei veiklai iš principo nepaneigia įstatymų nustatytos asociacijų paskirties. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Be to, siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 20. Lietuvos statybininkų asociacija
3Įstatymo projekto 7 str. numato, kas nelaikytina lobistine veikla. Pavyzdžiui:
projektams rengti pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymą;
įstatymą.
Pažymėtina, kad išvardinti atvejai yra tipiški asociacijų veiklos pavyzdžiai, nes asociacijų atstovai dažnai įtraukiami į teisės aktų projektų darbo grupes, kitokias komisijas bei komitetus. Asociacijos taip pat dažnai įtraukiamos į institucijų, su kuriomis derinami teisės aktų projektai, sąrašą. Greta to asociacijos pačios savo iniciatyva aktyviai teikia nuomonę bei pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo, diskutuoja šiais klausimais su valstybės politikais bei valstybės tarnautojais įvairiuose susitikimuose, kurie neretai organizuojami pačių valstybės institucijų iniciatyva. Tačiau pastarieji atvejai nėra įtraukti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą. Pažymėtina, kad toks reguliavimas yra nelogiškas ir pats sau prieštaraujantis, nes dalį tipiškų asociacijos veiklų nelaiko lobistine veikla, bet tuo pačiu metu kitas tipiškas asociacijos veiklas priskiria lobistinei veiklai. Pavyzdžiui, į ministerijos darbo grupę įtraukto asociacijos atstovo pasiūlymas nebus laikomas lobistine veikla, tačiau to paties atstovo analogiškas pasiūlymas tai pačiai ministerijai, bet ne darbo grupėje, bus laikomas lobistine veikla. Tokiu būdu identiški asociacijos pasiūlymai, pateikti dėl to paties teisės akto, vienu metu bus laikomi ir nebus laikomi lobistine veikla, priklausomai nuo pasiūlymo pateikimo formos, o ne jo turinio. Nepritarti Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms.
Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Taip pat pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams patobulinti 7 straipsnio nuostatas, kokia veikla nelaikoma lobistine. 21. Lietuvos statybininkų asociacija
registruotis lobistais, tai reikš papildomą biurokratinę naštą ir išlaidas . Tačiau daugeliui asociacijų tokia našta ir išlaidos bus per didelė, todėl daugelis asociacijų lobistais nesiregistruos ir teisėkūros procesuose dalyvaus ribotai. Pažymėtina, kad toks faktinis asociacijų eliminavimas iš teisėkūros procesų tikrai nepadarys šių procesų skaidresniais ir kokybiškesniais. Priešingai – asociacijos yra aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis, kurios dėka yra pastebimi bei kvestionuojami ydingi teisės aktų projektai. Asociacijos daug prisideda prie teisinio reguliavimo kokybės. Todėl eliminavus asociacijas, sumažės visuomeninė teisėkūros kontrolė su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Kyla klausimas, kodėl įstatymo projektu siekiama sukurti sąlygas, kurios faktiškai apribotų asociacijų dalyvavimą teisėkūroje? Abejotina, ar tai atitiks demokratinės valstybės principus, viešąjį interesą bei programiniuose
Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo.
Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Be to, siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 22. Statybos sektoriaus asociacijos 2015-03-10 Mes, statybos sektoriaus asociacijos, įvertinę LR lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 bei atsižvelgdamos į tai, kad:
siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio principo, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla , kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką teisėkūros procesuose. Atsisakius šio principo, asociacijos, jų nariai, valdymo organų nariai bei darbuotojai gali būti laikomi lobistais;
asociacijos yra viešieji juridiniai asmenys, o atstovavimas savo narių interesams laikomas viešuosius interesus tenkinančia veikla . Todėl asociacijų veiklos priskyrimas lobistinei veiklai prieštarauja įstatymų nustatytai asociacijų paskirčiai;
veikla , įskaitant dalyvavimą teisėkūroje, yra viešai deklaruojama asociacijų įstatuose, veiklos ataskaitose, kituose dokumentuose bei intenetiniuose tinklapiuose .
Todėl asociacijų iniciatyvų viešinimas panaudojant lobistinės veiklos instrumentus yra perteklinis, laikytinas administracine našta ir prieštarauja LR administracinės naštos mažinimo įstatyme numatytiems principams;
visuomenės įtraukimas į teisėkūros procesus yra vienas esminių teisėkūros principų . Todėl siekis įtraukti visuomenę (ir asociacijas, kaip jos dalį) į teisėkūros procesus ir tuo pačiu metu visuomenės iniciatyvų priskyrimas lobistinei veiklai vienas kitam prieštarauja;
numatyta administracinė finansinė našta bus per didelė , todėl daugelis asociacijų lobistais nesiregistruos ir teisėkūros procesuose dalyvaus ribotai. Tokiu būdu bus eliminuota aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis , kurios dėka yra kvestionuojami ydingi teisės aktų projektai bei gerėja teisinio reguliavimo kokybė, priimame šią rezoliuciją ir prašome Lietuvos Respublikos Seimo nepritarti LR lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIEP-2731. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas.
Be to, siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 23. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija 2015-03-30 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) susipažino ir išnagrinėjo Seimo darbo grupės parengtą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2731 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamąjį raštą. Atkreipiame Seimo pirmininkės ir Seimo narių dėmesį į tai, kad Projektą rengusiai Seimo darbo grupei LVK yra pateikusi savo nuomonę ir pasiūlymus (rasto nr. 14-188AA, 2014-12-18), tačiau į mūsų atstovaujamos verslo bendruomenės poziciją nebuvo atsižvelgta . Projektą rengusioje darbo grupėje iš dešimties ją sudariusią atstovų dalyvavo tik vienas verslo atstovas, į darbo grupę nebuvo įtrauktas platesnis suinteresuotų organizacijų ratas. Taigi šioje įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo išvystyta diskusija su tais subjektais, kuriems tiesiogiai bus taikomos šio įstatymo naujos redakcijos nuostatos. LVK ir LPK pritaria Projekto tikslui - užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamas šio įstatymo projekto tikslas. Siūlomas įstatymo projektas yra skubotas, turėsiantis didelių neigiamų pasekmių bei tiek valstybės institucijoms, tiek pilietinės visuomenės organizacijoms sukursiantis nepagrįstą reguliavimo naštą:
1Dauguma Projekte numatomų teisių ir pareigų, priskirtų lobistams,
šiuo metu jau yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Vyriausybės darbo reglamento ir kitų teisės aktų.
Šiuo metu šios teisės yra užtikrinamos ne tik lobistams, bet ir visiems piliečiams. Taigi nėra aišku, ar demokratinei santvarkai būdingas teises ir pareigas Projekto rengėjai siūlo priskirti tik lobistams (nuo jų apribojant likusią pilietinę visuomenę), ar siūlomas Projektas paprasčiausiai yra šiuo metu jau galiojančių teisių ir pareigų rinkinys. Nepritarti Bendro pobūdžio pastaba, pritarus kuriai reikėtų siūlyti pagrindiniam komitetui projektą apskritai atmesti. 24. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
2Remiantis siūlomomis Projekto redakcijos nuostatomis,
lobistine veikla galima laikyti bet kokios visuomenines organizacijos ar netgi piliečio bendravimą su politikais ir sprendimų priėmėjais . Asmenų (fizinių ir juridinių), užsiimančių lobistine veikia, skaičius tampa nepagrįstai didelis. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. 3. Siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad visas viešinimas ir informacijos teikimas vyktų elektroniniu būdu, lobistų skaičius negali būti per didelis (tokiu būdu kaip tik sudaromos galimybės visuomenei daryti atitinkamus apibendrinimus ir paieškas). 25.
ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje veikė 90 tūkstančių įvairių teisinių formų verslo, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų, beveik 1000 religinių bendruomenių. Apie 20 proc. tokių organizacijų aktyviai atstovauja savo pozicijas santykiuose su valstybės pareigūnais. Remiantis įstatymo projekte siūlomomis nuostatomis, visos šios organizacijos turės registruotis lobistais. Lobistais turės registruotis netgi savivaldos lygmeniu veikiančios vietos bendruomenės. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. 3. Siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad visas viešinimas ir informacijos teikimas vyktų elektroniniu būdu, lobistų skaičius negali būti per didelis (tokiu būdu kaip tik sudaromos galimybės visuomenei daryti atitinkamus apibendrinimus ir paieškas). 26. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
nepagrįstai dideliam asmenų, registruotų lobistais, skaičiui, valstybės institucijas užgrius didelė administracinė našta
lobistinės veiklos reguliavimą. Nepritarti
siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo.
Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Be to, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. 3. Siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad visas viešinimas ir informacijos teikimas vyktų elektroniniu būdu, lobistų skaičius negali būti per didelis (tokiu būdu kaip tik sudaromos galimybės visuomenei daryti atitinkamus apibendrinimus ir paieškas). 27. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
tai, kad šiuo metu absoliuti dauguma minėtų organizacijų jau yra įpareigotos teikti veiklos ir finansines ataskaitas, leisti visuomenei susipažinti su svarbiausiaisiais organizacijos duomenimis. Tai numato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, asociacijų įstatymas, viešųjų įstaigų įstatymas, kiti įstatymai. Prievolė teikti papildomas ataskaitas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) apsunkintų organizacijų veiklos administravimą . Be to, didelė dalis tokių organizacijų yra ne pelno siekiančios, jų pajamos apsiriboja nario mokesčiais ar jos dalyvių įnašais. Dalis šių organizacijų - įvairūs kultūros fondai, savanoriškos rūpybos, globos organizacijos – sunkiai verčiasi. Taigi pripažinus tokias organizacijas lobistais, jas užgriūtų nauja finansinė našta: joms reikėtų mokėti lobistinės veiklos mokestį tiek už organizaciją, tiek už kiekvieną su sprendimų priėmėjais bendraujantį organizacijos atstovą. Nepritarti
1Pritarta Seimo narės M.
Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Siūlytina tobulinti projektą maksimaliai mažinant rinkliavą ir administracinę naštą, o metinio deklaravimo (pateikiant finansinius dokumentus) atsisakyti apskritai. 28. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
lobistinės veiklos reguliavimas turės priešingų pasekmių jam keliamam tikslui
Patobulinus projektą pagal pateiktus siūlymus, reguliavimas taptų aiškesnis ir paprastesnis (žiūrėti prie konkrečių siūlymų). 29. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
7Projektas numato,
kad „lobistinė veikla – lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai”, taip pat projekte numatoma, kad „lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga”. Taigi, tokios įstaigos, kaip, valstybės įmonės, valstybinės sveikatos ar švietimo įstaigos , kurios vysto dialogą su valstybės pareigūnais bei dalyvauja darant poveikį teisėkūros procesams, šia veikla tiesiogiai užsiimti nebegalės
Pritarta Seimo narės M.
Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, taip pat patikslinti „ lobistinės veiklos užsakovo“ sąvoką bei įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį kuriems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu. 30. Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija
8Atkreipiame dėmesį,
kad visi teisėkūros procesus apibrėžiantys ir reguliuojantys teisės aktai turi derėti tarpusavyje, pavyzdžiui, siūlomo Projekto nuostatos nėra suderintos su šiuo metu galiojančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, Seimo narių prašome nepritarti siūlomam įstatymo projektui. Kviečiame atnaujinti darbo grupės veiklą, į ją Įtraukiant platesnį suinteresuotų organizacijų bei ekspertų ratą: darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Prašome nepradėti šio projekto svarstymo procedūros ir grąžinti šį įstatymo projektą tobulinti. Nepritarti Bendro pobūdžio pastaba, pritarus kuriai reikėtų siūlyti pagrindiniam komitetui projektą apskritai atmesti. 31. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
2 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau - LPPARA), kartu su regioniniais prekybos, pramonės ir amatų rūmais (toliau - Rūmai) susipažino ir išnagrinėjo Seimo darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 (toliau - Projektas). Pastebėkime, kad Projektą rengusioje darbo grupėje iš dešimties ją sudariusių atstovų dalyvavo tik vienas verslo atstovas, į darbo grupę nebuvo įtrauktas platesnis suinteresuotų organizacijų ratas. Taigi atkreipiame dėmesį, jog šioje įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo išvystyta diskusija su tais subjektais kuriems šio įstatymo naujo redakcijos nuostatos būtų taikomos tiesiogiai.
LPPARA iš esmės pritaria Projekto tikslui – užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Tačiau Projektu numatomas pats lobistinės veiklos reguliavimo procesas nėra palankus asocijuotoms struktūroms. Remiantis siūlomomis Projekto redakcijos nuostatomis, lobistine veikla galima laikyti bet kokios visuomeninės organizacijos ar netgi piliečio bendravimą su politikais ir aktualių sprendimų priėmėjais. Tuomet asmenų (fizinių ir juridinių), užsiimančių lobistine veikla, skaičius taptų nepagrįstai didelis. Be to, didelės dalies tokių organizacijų pajamos apsiriboja nario mokesčiais ar jos dalyvių įnašais, taigi pripažinus tokias organizacijas lobistais, jas užgriūtų nauja finansinė našta. Suprantama, valstybės institucijas įgyvendinančias lobistinės veiklos reguliavimą užgriūtų didelė administracinė našta, egzistuojant nepagrįstai dideliam asmenų, registruotų lobistais skaičiui. Taip pat atkreipiame dėmesį į dėstomus papildymus bei pastabas šioms Projekto straipsnių formuluotėms:
siūlytume papildyti tokiu teiginiu: “ lobistai savo veiklą draudžia civilinės atsakomybės draudimu”; Nepritarti Papildomai pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo reikalavimo įtvirtinimas gali būti grindžiamas didele veiklos rizika. Šiuo atveju sunku išskirti objektyvius požymius, kodėl turėtų būti įtvirtintas siūlomas reikalavimas. 32. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
3 2.
12 straipsnio “Lobistinės veiklos deklaracija ir ataskaita” 3 punktas skelbia:
“Lobistas privalo pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai praėjusių
kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos deklaracijos veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija/'; manome, kad tokia ataskaita turėtų būti vieša, o jos forma - išplėsta. Fizinis ir juridinis asmuo (lobistas) turėtų detalizuoti savo gautas pajamas ir išlaidas per kalendorinius metus. Metinė ataskaita turėtų būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus. Nepritarti Pritarus Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui, metinės deklaracijos teikimo atsisakyta. 33. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
32 Taip pat pritariame Lietuvos verslo konfederacijos įžvalgoms dėl šio Projekto, jog įteisinamas lobistinės veiklos reguliavimas gali turėti priešingų pasekmių jo keliamam tikslui - skaidrumui, - didžioji dalis organizacijų tikėtina stengsis išvengti Projekte numatytomis nuostatomis įgyvendinamo sudėtingo reguliavimo. Kadangi Projektas numato, kad „ lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga ” (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), vadinasi, tokios įstaigos, kaip pavyzdžiui, valstybinės aukštosios mokyklos, kurios vysto dialogą su valstybės pareigūnais bei dalyvauja darant poveikį teisėkūros procesams, šia veikla tiesiogiai užsiimti nebegalėtų – turėtų kreiptis į registruotą lobistą. Atkreipiame dėmesį, kad visi teisėkūros procesus apibrėžiantys ir reguliuojantys teisės aktai turi derėti tarpusavyje, o siūlomo Projekto nuostatos nėra suderintos su šiuo metu galiojančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu bei kitais teisės aktais.
Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir nepritarti siūlomam įstatymo projektui . Kviečiame atnaujinti darbo grupės veiklą ir į ją įtraukti daugiau suinteresuotų organizacijų dalyvių: darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Prašome nepradėti šio Projekto svarstymo procedūros ir grąžinti įstatym projektą tobulinti. Atsižvelgti Be prie kitų pasiūlymų pateiktų argumentų, pažymėtina, kad be abejo, priimant įstatymą turi būti laikomasi sistemiškumo teisėkūroje principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. 34. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2015-04-207 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau — LiJOT) kreipiasi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir teikia pasiūlymą dėl Lobistinės veiklos įstatymo VTII-1749 pakeitimo įstatymo (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuriuo apibrėžiama, kad „Lobistas - asmuo, taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą". Siūlome, svarstant Pakeitimo įstatymo 7 str., įterpti punktą „Nevyriausybinių organizacijų veikla“. Šis pasiūlymas pagrįstas tuo jog, atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo 2 str. 2 p., nevyriausybinės organizacijos taip pat gali būti suvokiamos kaip lobistinės, nors jos teikia naudą ne tik savo nariams (fiziniams ar juridiniams asmenims), bet ir visuomenei.
Pavyzdžiui, LiJOT, kuri yra nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija, pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, apibrėžiama kaip
„nevyriausybinė organizacija, įsteigta pagal Lietuvos Respublikos asociacijų
įstatymą, vienijanti vienoje ar keliose atskirose viešosios politikos srityse veikiančias nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrų tikslų“. Remiantis Asociacijų įstatymu, „Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veikią, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus'". Be to, remiantis Asociacijų įstatymu, asociacijos savo prigimtimi yra skirtos atstovauti savo narių interesams, juos ginti ir tenkinti, be kita ko, nevyriausybinės organizacijos negali būti lobistinės veikios užsakymo vykdytojos. Suvokdami, kad, nors asociacijos, pagal Asociacijų įstatymą, turi pareigą atstovauti savo narių interesams, siūlome diferencijuoti asociacijas, kurioms būtų taikomos Pakeitimo įstatymo nuostatos, pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 1 p. Šiuo punktu numatoma, kad prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:
1) politinės partijos;
2) profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
3) įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams;
4) susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys;
5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu Įsteigtos bendrijos;
6) šeimynos.
Tikėdamiesi jūsų supratimo, kad nevyriausybinės organizacijos veikia visuomenės ir/ar siauresnės jos grupės naudai bei nesiekia politinės valdžios, o Pakeitimo įstatymas šioms organizacijoms, veikiančioms daugiausiai savanorišku pagrindu, sukeltų nemažą administracinę ir finansinę naštą, siūlome, svarstant Pakeitimo įstatymo 7 str., įterpti punktą „Nevyriausybinių organizacijų veikla“. Tokiu atveju nevyriausybinių organizacijų veikla nebūtų neigiamai paveikta, o kito pobūdžio organizacijos ar asociacijos, siekiančios ne naudos visuomenei, o tik siaurai fizinių ar juridinių asmenų grupei, galėtų būti traktuojamos kaip lobistinės su visomis Pakeitimo įstatymo numatomomis teisėmis ir pareigomis. Pritarti
ir paramos centras 2015-05-27 Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, koordinuojantis Nacionalinę NVO koaliciją bei atstovaujantis pagrindines nevyriausybinių organizacijų (NVO) skėtines asociacijas, veikiančias įvairiose viešosios politikos srityse, pritaria jungtiniame pareiškimo tekste (pridedama) siūlomiems pakeitimams dėl Lobistinės veiklos įstatymo nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731. Nacionalinės NVO koalicijos atstovai yra atviri teikiant papildomą informaciją ar pasiūlymus, siekiant tobulinti įstatymą ir jo taikymo procedūras. Taip pat esame pasirengę dalyvauti bet kuriame LR Seimo pasitarime šiuo klausimu. Atsižvelgti 36.
223 Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str.; teikiame nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (Projektas) Nr. XIIP-2731. Dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos prilyginimo lobistinei veiklai
asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą. Lobistinė veikla projekto 2 str. 3 d. apibrėžiama kaip lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. 2. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma nustatyti tris kategorijas asmenų, vykdančių lobistinę veiklą: 1) lobistų konsultantų; 2) įmonėse dirbančių lobistų; 3) organizacijose dirbančių lobistų. Organizacijose dirbantys lobistai apibrėžiami kaip pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, kurių reikšmingą pareigų dalį sudaro lobistinė veikla. 3. Pagal dabar galiojančio Lobistinės veiktos įstatymo 7 str. 4 d., pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, nėra laikoma lobistine. 4. Atsižvelgiant į projekto nuostatų visumą ir aiškinamajame rašte išdėstytus motyvus, matyti, jog projektu siekiama panaikinti dabar galiojančią išimtį, taikomą pelno nesiekiančių organizacijų veiklai, ir įstatymu sureguliuoti tokių organizacijų veiklą kaip lobistinę. I pelno nesiekiančių organizacijų kategoriją patenka ir nevyriausybinės organizacijos, kaip jos yra apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros (NVO) įstatyme. 5.
užsakovų interesus atstovaujančių asmenų bei jų susivienijimų veiklą su nevyriausybinių organizacijų (NVO) viešojo intereso gynimo veikla , yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei nesuderinamas su nacionaliniais teisės aktais. Numatomas teisinis reguliavimas neatsižvelgia į NVO veiklos tikslus ir jų atliekamą funkciją visuomenėje, yra neproporcingas šioms organizacijoms uždedamų pareigų atžvilgiu, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Konvencija) 10 str. nuostatoms bei Europos tarybos rekomendacijoms dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso (2007) , ir gali turėti neigiamą poveikį NVO sektoriaus plėtrai. Pritarti
2015-05-27
viešojo ir privataus interesų atskyrimo
užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai . Anot projekto iniciatorių, reali „lobistinė veikla nuolat vykdoma tokiose sferose kaip farmacijos, energetikos, alkoholio, tabako kontrolės, akcizų, visuomenės informavimo“. Taigi projektu visų pirma siekiama spręsti nepakankamai skaidrų komercinių interesų grupių daromą poveikį teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui. Tuo tikslu numatoma išplėsti lobisto apibrėžimą, kuris apimtų ne tik lobistus konsultantus, bet ir įmonėse dirbančius lobistus bei pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojus. 7. Pažymėtina, kad komercinių ir kitų privačių interesų poveikis išties gali būti daromas pasitelkiant pelno nesiekiančių organizacijų formą, t.y. per susivienijimus, kurių dalyviai yra privatūs juridiniai asmenys arba dalyviais yra tokių asmenų asociacijos. Todėl siekiant projekto tikslų tikslinga yra sureguliuoti ir pelno nesiekiančių organizacijų veiklos forma vykdomą lobistinę veiklą tenkinant komercinius ir kitus privačius interesus. 8.
įtraukti visas be išimties pelno nesiekiančias organizacijas , t.y. visą nevyriausybinių organizacijų sektorių, įskaitant viešosios naudos nevyriausybines organizacijas, kurių veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui yra pagrįsta ne komerciniais ar kitais privačiais interesais, o visuomeninės naudos siekimu arba viešojo intereso gynimu. 9. NVO plėtros įstatymas numato, kad nevyriausybinės viešosios naudos organizacijos yra organizacijos, kurių veikla teikia naudą ne tik jų dalyviams, bet ir visuomenei. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „ viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų
“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.
nutarimai). Komerciniai ir kiti teisėti privatūs interesai taip pat ginami Konstitucijos, tačiau Konstitucija daro aiškią skirtį tarp privačių ir grupinių interesų ir viešojo intereso; „viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes [ ...]; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21d. nutarimas). 10. Taigi viešasis interesas, kaip ir jo gynimas, yra ypatinga konstitucinė vertybė. Siūlomas projektas iš esmės sujaukia konstitucinių vertybių balansą, sutapatindamas komercinius ir kitus privačius interesus su viešuoju interesu, ir uždedamas identiškas pareigas ir administracinę naštą šiuos skirtingus interesus atstovaujantiems ir skirtingą vaidmenį visuomenėje atliekantiems subjektams. Pritarti
2015-05-27 Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo 11.
Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine . Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę“. 12. Rekomendacijos 12 d. numato, kad „ NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais , neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“
oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. 14. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tiesiogiai veikia NVO statusą visuomenėje ir jų veiklos sritis, tačiau į projekto rengimo procesą nė viena NVO įtraukta nebuvo. Darbo grupėje dalyvavo tik valstybės, akademinių institucijų atstovai ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.
To pasėkoje visiškai neįvertintas projekto poveikis NVO sektoriui ir neatsižvelgta, kaip toks reguliavimas paveiks sektoriaus plėtrą, kurią valstybė įsipareigojo skatinti NVO plėtros įstatymu. Atsižvelgti
2015-05-27
neproporcingo NVO veiklos apribojimo
nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikti visuomenės naudai. Gyvybingas, nepriklausomas nevyriausybinis sektorius yra aktyvios pilietinės visuomenės požymis, o pastarosios dalyvavimas politiniuose ir socialiniuose procesuose yra demokratinės valstybės pamatas. 16. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad nevyriausybinės organizacijos demokratinėje visuomenėje atlieka viešojo arba visuomenės intereso sergėtojo funkciją. Tradiciškai šią funkciją visuomenėje vykdė žiniasklaidos priemonės, tačiau vystantis nevyriausybiniam sektoriui ir pastarajam vis aktyviau įsitraukiant į viešųjų diskusijų apie valstybinės ir visuomeninės reikšmės klausimus formavimą ir skatinimą, NVO statusas EŽTT praktikoje prilygintas žiniasklaidos statusui. 17. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 str., įtvirtinantis žodžio ir saviraiškos laisvę, suteikia ypatingą apsaugą tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, kad šios galėtų nekliudomai atlikti savo funkcijas ir misiją visuomenėje. Remiantis Konvencija, valstybės privalo susilaikyti nuo nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų saviraiškos laisvės atžvilgiu . Todėl suprantama, kad siūlomame projekte viešosios informacijos rengėjų veiklai taikoma išimtis – lobistine veikla nelaikoma viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir platinant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (7 str. 1 p.).
1 p.). Tačiau neaišku, kokiu pagrindu į išimtį neįtraukta nevyriausybinių organizacijų veikla siekiant visuomeninės naudos ar ginant viešąjį interesą. 18. Iš EŽTT praktikos matyti, kad viena esminių NVO funkcijų yra prisidėti prie teisėkūros proceso teikiant pastabas įstatymų projektams savo ekspertizės srityje bei kitaip įtakoti teisėkūros procesą, kad įstatymai geriau saugotų viešąjį interesą - aplinkos apsaugą, visuomenės teisę žinoti svarbią informaciją ir kitas visuomenines vertybes (Tdrsasag a Szabadsagjogokert prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 37374/05 (2009), Österreichische Vereinigung zur Erhaltung, Stärkung und Schaffung eines wirtschaftlich gesunden land-und forstwirtschaftlichen Grundbesitzes prieš Austriją, pareiškimo Nr. 39534/07 (2013). 19. EŽTT yra konstatavęs, kad nevyriausybinė organizacija, teikdama pastabas įstatymų projektams, „prisideda prie viešųjų diskusijų skatinimo” (Österreichische Vereinigung zur Erhaltung, Stärkung und Schaffung eines wirtschaftlich gesunden land-und forstwirtschaftlichen Grundbesitzes prieš Austriją, pareiškimo Nr. 39534/07 (2013), para. 36) , todėl tokia šių organizacijų veikla patenka po EŽTK 10 str., ginančiu teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę. Taigi bet kokiems šios teisės apribojimams taikomi EŽTK 10 str. 2 d. numatyti teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo standartai. 20. Siūlomu projektu šių organizacijų veikla, susijusi su įtaka teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, patektų į Lobistinės veiklos įstatymo taikymo apimtį, o jų darbuotojai privalėtų vykdyti šio įstatymo nustatytas pareigas: įsirašyti į lobistų sąrašą teikiant prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (10 str. 1 d.), mokėti valstybės nustatytą rinkliavą (10 str. 7 d.), VTEK nustatyta tvarka deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto ir teisės akto projekto ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios (12 str.
1 d.), pateikti VTEK praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos (12 str. 3 d.), laikytis Lobistų etikos kodekso reikalavimų (4 str. 2 d. 2 p.). 21. Akivaizdu, kad visų nevyriausybinių organizacijų bet kokios su įtaka teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui susijusios veiklos įtraukimas į projekto apimtį, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu organizacija veikia, ir uždedant joms tokias pačias pareigas kaip ir komercinius ir kitus privačius interesus atstovaujantiems subjektams, yra neproporcingas EŽTK 10 str. 2 d. prasme , nepagrįstai apriboja NVO saviraiškos laisvę, ir net nėra būtinas siūlomo projekto tikslams pasiekti. Tokie įpareigojimai ir administracinė našta vienareikšmiškai kliudytų NVO vykdyti savo misiją visuomenėje – prisidėti prie demokratinės, pliuralistinės, aktyvios pilietinės visuomenės kūrimo, taip pat ir darant įtaką teisės aktų priėmimui. Atsižvelgti
2015-05-27
teisiniam reguliavimui
skaidrumą – nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu neabejotinai galima pasiekti kitomis, mažiau jų veiklą apribojančiomis priemonėmis. 23. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu viešųjų įstaigų ir asociacijų veikios reguliavimu, minėtų formų juridinių asmenų kiekvienų finansinių metų veiklos ataskaitos turi būti pateiktos susipažinti bet kokiems to pageidaujantiems asmenims (Asociacijų įstatymo 10 str. 1 d. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 d,). Viešųjų įstaigų atveju, jos papildomai turi būti pateiktos juridinių asmenų registrui bei paskelbtos įstaigos interneto svetainėje, jei ji tokią turi (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 d.).
4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje yra įsteigtos viena šių teisinių formų, būtų galima svarstyti veiklos ataskaitos formos patikslinimą tam, kad NVO patogiau pateiktų informaciją apie vykdytus advokacijos veiksmus. Atsižvelgti
standartų, yra svarstoma sugriežtinti finansinio atskaitingumo pareigą . Šiuo metu LR Seime yra svarstomi Viešųjų įstaigų (XIIP-2663), Asociacijų (XIIP-2665) ir Labdaros ir paramos fondų įstatymų pakeitimų (XIIP-2664) projektai, kuriais siūloma šių formų viešuosius juridinius asmenis įpareigoti juridinių asmenų registrui teikti kiekvienų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, o kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas, audituotus metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kartu su auditoriaus išvadomis ir veikios ataskaitomis. Taigi NVO atskaitingumas turėtų būti toliau tobulinamas šių teisės aktų, ir, galimai NVO plėtros įstatymo rėmuose
2
25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome koreguoti projekto nuostatas,
papildant 7 straipsnį nauju 2 punktu:
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir platinant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
viešąjį interesą, kai tokią veiklą kaip organizacijos tikslą numato jos įstatai, išskyrus atvejus, kai ją vykdo susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys arba kurių dalyviais yra tokių asmenų susivienijimai;
projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
įstatymą;
įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą. 7) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo;
Žr.: Komiteto 1-ąjį pasiūlymą (išvados 6.2 punktas). 43. Nevyriausybinių organizacijų taryba 2015-05-28 Nevyriausybinių organizacijų taryba 2015 m. gegužės 19 d. posėdyje apsvarstė Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2731 ir konstatavo, kad nevyriausybinių organizacijų veiklos prilyginimas lobistinei veiklai nėra priimtinas nevyriausybinėms organizacijoms, todėl pritaria ekspertų iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Nevyriausybinių organizacijų teisės instituto raštui , ir rekomenduoja komitetui atsižvelgti į rašte pateiktą pasiūlymą nepriskirti nevyriausybinių organizacijų, kurių apibrėžimą reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų plėtras įstatymas, veiklos prie lobistinės veiklos. Pritarti
2015-06-02 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731 ir iš esmės pastabų ar pasiūlymų jam neturi. Atsižvelgti
tinklas 2015-06-03 Asociacija
„Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, vienijanti per 50
nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, pritaria jungtiniame pareiškimo tekste (pridedama) siūlomiems pakeitimams dėl Lobistinės veiklos įstatymo nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731. Nevyriausybinių organizacijų veiklos priskyrimas lobistinei veikiai nėra priimtinas nevyriausybinėm organizacijom , kurių veiklą reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Be šių siūlomų pakeitimų, įstatymo projektas smarkiai suvaržytų pilietinės visuomenės plėtrą, neleistų mūsų asociacijos narėms organizacijoms užtarti socialinėje atskirtyje ir skurde gyvenančius piliečius, ginti jų teises ir viešąjį interesą. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
3 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gavo Jūsų kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2731 (toliau – Projektas).
Prieš pateikdama išvadas Komisija, kartu su minėto projekto teikėja Lietuvos Respublikos Seimo nare Milda Petrauskiene, 2015 m. gegužės 6 d. kaip konsultacinė grupė surengė numatomo lobistinės veiklos reguliavimo nuostatų aptarimą, kuriame dalyvavo Lietuvoje oficialiai registruoti lobistai, Lietuvos pramonininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Draudikų asociacijos atstovai bei mokslininkai. 2015 m. gegužės 18 – birželio 1 d. konsultacinės grupės dalyviai raštu teikė Komisijai pastabas dėl numatomo lobistinės veiklos reguliavimo, kurias apibendrinę teikiame šiuos siūlymus:
lobistinės veiklos, lobisto bei kitų Projekte vartojamų sąvokų aiškumo Siūloma tikslinti lobistinės veiklos sąvoką atsisakant kriterijų, leidžiančių išvengti privalomos registracijos arba vykdyti lobistinę veiklą kitaip apeinant įstatymo reguliavimą . Projekte įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą siūlome keisti atsisakant jame žodžio „lobistas“ ir išdėstant jį taip: „ Lobistinė veikla – atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“. Konsultacinės grupės ir Komisijos nuomone, jei lobistu laikytume tik fizinį asmenį, tokiu atveju nekiltų esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybių. Be to, siūlome išplėsti subjektų, kuriems daroma įtaka dėl teisės aktų pakeitimo, sąrašą įtraukiant ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, kurie neturi valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo statuso, tačiau dirba teisėkūros procese, apibrėžiant tuos asmenis pagal jų atliekamas funkcijas, susijusias su teisėkūros procesu. Pritarti Iš esmės pritarti siūlymams, tačiau lobistinės veiklos sąvoką siūlytina tikslinti taip: 3.
Lobistinė veikla
neatlygintini fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai , ir (ar) administraciniai sprendimai priimami ar nepriimami teisės aktai. 46. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
kategorijos Projekte į lobisto sąvoką įtraukti tiek asmenys, kurie savarankiškai vykdo lobistinę veiklą, tiek juridiniuose asmenyse dirbantys asmenys, kurie daro įtaką teisėkūros procesui tik išskirtinai to juridinio asmens ar jo narių interesais. Skirtingos lobistinę veiklą vykdančios grupės , atsižvelgus į jų vykdomos lobistinės veiklos intensyvumą ar lobistinės veiklos užsakovų ratą, turi būti diferencijuojamos ir įtvirtintas skirtingas jų veiklos teisinis reguliavimas . Siūloma nustatyti skirtingas lobistinės veiklos vykdytojų kategorijas, išskiriant lobistus (profesionalus) bei kitus įmonėse, įstaigose ar organizacijose dirbančius lobistus, ir atliekančius lobistinę veiklą tik šio juridinio asmens naudai. Tokiu atveju galima pagal lobistinės veiklos kategorijas paprastinti ir registravimosi tvarką, valstybinės rinkliavos naštą bei lobistinės veiklos deklaravimą. Tikslinga būtų Lobistinės veiklos įstatyme skirti tris kategorijas lobistų priklausomai nuo jų darbo pobūdžio ir darbo vietos: profesionalūs lobistai, įmonėse dirbantys lobistai bei ne pelno siekiančiose organizacijose dirbantys lobistai. Skirtingi administravimo metodai skirtingoms lobistų kategorijoms suteiktų galimybę efektyviau registruoti, o Vyriausiajai etikos komisijai – stebėti lobistinę veiklą. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta Seimo narės M.
Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą. 47. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
užsakovo kriterijų Šiuo metu Projekte nurodytos asmenų grupės, kurioms draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais: 1) valstybės politikai; 2) valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar teisėjai; 3) valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos; 4) valstybės ar savivaldybių įmonės (pastarosios teoriškai gali būti lobistais, tačiau lobistinės veiklos užsakovais būti negali). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visi šiame straipsnyje nepaminėti subjektai gali būti lobistinės veiklos užsakovai, pvz., užsieniečiai, užsienio valstybių įmonės. Tokį reglamentavimą siūlome keisti, numatant lobistinės veikios užsakovui diskvalifikuojamuosius kriterijus. Pritarti
teisių ir kitų asmenų pareigų Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose bei Projekte išvardytas lobisto teises turi beveik kiekvienas veiksnus pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis. Toks teisinis reglamentavimas nesuteikia motyvacijos asmeniui, siekiančiam paveikti teisėkūros subjektus, įgyti oficialų lobisto statusą. Konsultacinės grupės ir Komisijos nuomone, tikslinga nustatyti lobistams specialias teises, kurių įgijimas paskatintų jų registravimąsi ir savo veiklos viešinimą bei kitų asmenų pareigas įgyvendinant minėtas lobistų teises:
Seime metu yra komiteto išvados projektas. Jį rengia komiteto paskirti išvadų rengėjai Seimo nariai ir komiteto sekretoriatas. Išvados projektas prieš posėdį siunčiamas visiems komiteto nariams.
Anot lobistų, logiška būtų, jei lobistams, kurie atėjo į komitetą ir deklaravo interesą konkrečiu svarstomu klausimu, ši informacija būtų siunčiama taip pat. Išvados projektas turėtų būti siunčiamas tada, kai jis siunčiamas kitiems komiteto nariams, arba kai lobistas (interesų grupė) prašo. Tame pačiame išvados projekte ar kitur galėtų būti žymimi lobistai (interesų grupės), kurios deklaravo interesą ir joms buvo teikiama informacija;
apie išvadų rengėjų susitikimus ir juose dalyvauti: tokia informacija šiuo metu neskelbiama, o išvadų rengėjų susitikimas yra viena iš esminių diskusijų, kai nulemiami sprendimai. Reikėtų vadovautis tuo pačiu principu, - informuoti ir kviesti į tokius susitikimus lobistus (interesų grupes), kurios informavo ir pranešė apie interesą konkrečiu klausimu. Nepritarti Vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis suinteresuoti, pastabas pateikę asmenys yra kviečiami į klausymus/komiteto posėdžius, todėl šiuo atveju problemos nėra. 49. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
12
veiklos deklaravimo Atsižvelgus į tai, kad lobistinę veiklą vykdančių asmenų sąrašas gali plėstis, siekiant paskatinti jų registravimąsi, tikslinga būtų paprastinti lobistų bei kitų lobistinę veiklą vykdančių asmenų registravimosi (galbūt net internetu) ir jų veiklos deklaravimo tvarką. Lobistinės veiklos deklaravimas per dvi darbo dienas, nurodant asmenų, kuriems siekiama daryti įtaka, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, vardus, pavardes ir pareigas, yra papildoma ir neproporcinga našta lobistui ar kitam lobistinę veiklą vykdančiam subjektui. Pakaktų nurodyti valstybės ar savivaldybių instituciją, įstaigą ar jos padalinį, į kurį kreipėsi lobistas dėl teisės aktų pakeitimo ar nepakeitimo.
Anot lobistų, dažnai išsamios informacijos nebūna įmanoma pateikti, nes tik pradėjus dirbti su konkrečiu lobizmo projektu dar nėra aišku, kokiems asmenims bus siekiama daryti įtaką. Pritarti
subjektų kontrolės Projekte Komisijos funkcijos nekeičiamos, t. y. Komisija, vykdydama lobistinės veiklos priežiūrą, priima sprendimus įrašyti (išbraukti) asmenis į (iš) lobistų sąrašą, sustabdyti, nutraukti lobistų veiklą, tikrinti deklaracijas bei ataskaitas ir atlikti tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų. Atsižvelgus į galimą skirtingų lobistinės veiklos vykdymo subjektų reglamentavimą, tikslinga būtų peržiūrėti Komisijos funkcijas bei lobistų ir kitų interesų grupių priežiūros procedūras. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
ir sukonkretinti lobisto ir lobistinės veiklos sąvokas: 1.1.
Įstatymo projekte apibrėžiant lobisto sąvoką, tais atvejais, kai atstovaujama juridinio asmens interesams, lobistu siūloma laikyti lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvį, valdymo organo narį ar darbuotoją, o juridinį asmenį – lobistinės veiklos užsakovu. Derėtų pažymėti, kad tais atvejais, kai lobistinė veikla būtų vykdoma per organą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.81 straipsnio 1 dalis), įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais per juridinio asmens dalyvį (Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 2 dalis) ar darbuotoją , kurie, turėdami teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus, laikytini veikiančiais juridinio asmens vardu ir interesais , lobistu tikslinga būtų laikyti juridinį asmenį, kol įrodoma priešingai. Taigi apibrėžiant lobisto sąvoką (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo naujos redakcijos (toliau – nauja redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje) netikslinga atskirai minėti juridinių asmenų organų narių, dalyvių ir darbuotojų, nes turėdami reikiamus įgaliojimus jie veiktų juridinio asmens vardu, o atlikti veiksmai būtų traktuojami kaip juridinio asmens veiksmai. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Tai atitinka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę, kad toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybėms. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 1.2.
Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla siejama išskirtinai su atstovavimu lobistinės veiklos užsakovo interesams , taip lyg ir atribojant juos nuo asmeninių lobisto interesų, tačiau neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad šie interesai juridinių asmenų dalyvių atveju persipynę ir sutampa, o atstovavimas asmeniniams interesams pagal Įstatymo projektą nebūtų laikomas lobistine veikla . Todėl juridinio asmens dalyvis, neįrašytas į lobistų sąrašą ir dėl to neteisėtai vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens interesais, visais atvejais galėtų netaikyti naujos redakcijos reikalavimų, kaip veikiantis asmeniniais interesais . Be to, toks reguliavimas nevienodai traktuotų tuos pačius lobizmo požymių turinčius veiksmus atliekančius įvairių formų ūkio subjektus. Jeigu lobistinę veiklą asmeniniais tikslais vykdytų fizinis asmuo – ūkio subjektas, poveikio darymas teisės akto priėmimui nebūtų laikomas lobizmu, o tokie pat juridinio asmens veiksmai jau būtų traktuojami kaip lobizmas, nors abu subjektai verstųsi ta pačia ūkine komercine veikla ir turėtų tikslą pasiekti sau naudingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į visa tai, būtų tikslinga lobizmu laikyti ne tik atstovavimą trečiųjų asmenų, bet ir asmeniniams su ūkine komercine veikla susijusiems interesams, darant įtaką teisės akto priėmimui. Reikėtų pabrėžti, kad pačios poveikio priemonės nesikeičia, nesvarbu, koks asmuo (fizinis ar juridinis) ir kieno interesu (asmeniniu ar trečiojo asmens) jas taiko. Pritarti Pastaboje pateikiamos problemos išsispręstų pritarus Seimo narės M.Petrauskienės siūlymui tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, taip pat patobulinus lobisto, lobistinės veiklos ir užsakovo sąvokas, įtvirtinus reikalavimą prisistatyti ir kt. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 1.3.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad asmenų interesams gali būti atstovaujama ir daroma įtaka ne tik priimant norminius teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus (pavyzdžiui, nustatant projektavimo sąlygas, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, suteikiant išskirtines sąlygas ar tam tikrus leidimus ir panašiai). Šiais atvejais taip pat gali būti naudojamos tos pačios poveikio priemonės, siekiant paveikti administracinio sprendimo priėmimą ar jo turinį . Atsižvelgiant į tai, plėstinas asmenų, kuriems daromas poveikis, ratas, įtraukiant į jį visus viešojo administravimo subjektus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme , nes šiuo metu naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje jie visi nepaminėti, nors visų viešojo administravimo subjektų atveju gali būti asmeninis ar lobistinės veiklos užsakovo suinteresuotumas priimamo administracinio sprendimo turiniu ir dėl to siekiama daryti įtaką sprendimo priėmimui. Nuorodą į teisės aktus tikslinga keisti nuoroda į administracinius sprendimus , nes atskiri viešojo administravimo klausimai, kurių vienokiu ar kitokiu sprendimu gali būti suinteresuoti asmenys, sprendžiami ir nepriimant teisės taikymo akto, o sprendimą įforminant kita forma. Dėl to tikslinga persvarstyti ir keisti asmenų, negalinčių būti lobistais ar lobistinės veiklos užsakovais, ratą. Apibendrinant šiame punkte pateiktas pastabas, reikėtų plėsti lobistinės veiklos sąvoką, kad ji apimtų visas veiklas, kuriomis daroma įtaka administracinių sprendimų priėmimui (nepriėmimui), nesvarbu, kieno interesams (ar trečiųjų asmenų, ar asmeniniams, susijusiems su ūkine komercine veikla) atstovaujama, lobistine veikla laikant ir tuos atvejus, kai lobistinę veiklą vykdantis asmuo ir lobistinės veiklos užsakovas sutampa.
Lobistinės veiklos užsakovo buvimas ir identifikavimas turėtų būti ne lobistinės veiklos identifikavimo požymis, bet lobistinės veiklos vykdymo sąlyga – pareiga lobistui atskleisti, kieno interesais jis veikia . Reikėtų atsisakyti ir lobistinės veiklos reguliavimo diferencijavimo atsižvelgiant į tai, koks asmuo vykdo lobistinę veiklą, ir tuo atveju, kai lobistinę veiklą vykdo juridinis asmuo, juridinį asmenį (o ne jo teisėtus atstovus) traktuoti kaip lobistinės veiklos subjektą ir nustatyti jam tam tikras teises ir pareigas. Todėl ir daromos išimtys neturėtų skirtingai traktuoti vykdomų veiksmų, nesvarbu, ar juos atlieka fizinis, ar juridinis asmuo (pavyzdžiui, naujos redakcijos 7 straipsnio 6 punktas). Pritarti Pritarta Seimo narės M.Petrauskienės pasiūlymui įtvirtinti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką sąvoką, kurioje be teisės aktų išskiriami ir administraciniai sprendimai. Taip pat siūlytina tikslinti lobistinės veiklos sąvoką, nustatant, kad Lobistinė veikla
neatlygintini fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai , ir (ar) administraciniai sprendimai priimami ar nepriimami teisės aktai. Tuo tarpu projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 2.
Į naujos redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmens sąvokos apibrėžtį neįeina kitose valstybėse įsteigtos ir veikiančios kitos organizacijos, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso, bet veikti ir Lietuvos Respublikoje. Be to, jeigu į šią sąvoką įeitų visi galimi asmenys, jos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės . Nepritarti Pastaba neaktuali, nes projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nepagrįstas Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje. Sprendžiant šį klausimą, turėtų būti atsižvelgta į Civilinio kodekso 2.8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į tai, kad t eisės aktai, reglamentuojantys konkrečių formų juridinių asmenų valdymą, neriboja asmenų teisės tapti juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų nariu, o jaunimo organizacijų atveju toks amžiaus apribojimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 9 straipsnio nuostatas, apribotų jaunimo organizacijų galimybes tiesiogiai daryti įtaką viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams . Kadangi nėra svaraus pagrindimo, tikslinga atsisakyti naujos redakcijos
iš dalies Projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. Be to Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad lobistu negali būti jaunesnis kaip 18 metų asmuo. Tai vertintina kaip proporcinga nuostata, atsižvelgiant į lobistų vykdomos veiklos pobūdį ir daromą įtaką sprendimų priėmimui. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, o šio straipsnio 3 dalyje – juridinis asmuo.
Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juridiniam asmeniui, kuris nori būti lobistu, nustatomi apribojimai, atsižvelgiant į teistumo duomenis, siejami tik su juridinio asmens dalyviu, valdymo organo nariu arba darbuotoju, tai yra daroma nuoroda į naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus fiziniam asmeniui, tačiau atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui . Be to, naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte,
„lobistas“ leidžia daryti išvadą, kad minėtuose punktuose nustatytos
aplinkybės, kai lobistinė veikla sustabdoma, nutraukiama ar atnaujinama, taikomos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti vienodus apribojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, naujos redakcijos 3 straipsnio 3 dalis turi būti papildyta aplinkybe dėl priimto su juridiniu asmeniu susijusio apkaltinamojo nuosprendžio. Nepritarti Pastaba neaktuali, nes projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nuostatas dėl administracinės atsakomybės taikymo, tenka pastebėti, kad nei šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo redakcija, nei nauja redakcija nenumato sankcijų už lobistinės veiklos pažeidimus juridiniams asmenims, todėl atsakomybę taikyti galima tik lobistams fiziniams asmenims, o lobistai juridiniai asmenys už veiklą nebaudžiami . Naujoje redakcijoje turėtų būti nustatyta lobistų juridinių asmenų atsakomybė ir sankcijos už lobistinės veiklos pažeidimus , neapsiribojant naujos redakcijos 15 straipsnyje nuorodomis į kitus teisės aktus.
Nepritarti Pastaba neaktuali, nes projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
straipsnyje nustatytas lobistų pareigas, siūloma įvertinti ir galimybę nustatyti reikalavimą, įgyvendinant 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, viešai skelbti ar pateikti asmenims, su kuriais kontaktuojama įgyvendinant šias teises, ir naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytą informaciją , o ne tik teikti ją komisijai. Taip būtų bent iš dalies viešinama ir lengviau atsekama konkreti lobistinė veikla. Kartu turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad ne visa naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija galėtų būti skelbiama ar pateikiama , nes daliai informacijos būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytos asmens duomenų apsaugos garantijos. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
21
dalies 1 punktą siūloma keisti atsižvelgiant į naujos redakcijos 3 straipsnio
nustatyti reikalavimą inicijuoti lobistinės veiklos nutraukimą (pateikti prašymą) iki tam tikrų pareigų ėjimo pradžios ir nuo tam tikrų pareigų ėjimo pradžios nebevykdyti lobistinės veiklos . Turėtų būti numatyta ir tam tikra teisė komisijai savo iniciatyva nutraukti lobistinę veiklą ir išbraukti tokį asmenį iš lobistų sąrašo. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje įtvirtintą neteisėtos veiklos institutą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veiklos vykdymo sąlygų pažeidimas neturėtų būti pagrindas laikyti veiklą neteisėta .
Pagrindas turėtų būti tik veiklos vykdymas neįgijus teisės jos vykdyti, sustabdžius teisės vykdyti veiklą galiojimą ar šios teisės netekus. Naujos redakcijos 6 straipsnio 7 ir 8 punktų nuostatos turėtų būti reguliuojamos Lobistų etikos kodekse. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
veiklos pobūdį ir daromą įtaką sprendimų priėmimui, naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkto nuostatas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo daroma įtaka, reikėtų lobistus įpareigoti savo veikloje naudoti ir viešai ar valstybės institucijoms skelbti tik patikimą ir neklaidinančią, įrodymais pagrįstą informaciją , o naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkte atsisakyti tyčios nurodymo. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
punkte pateiktas apribojimas laikytinas nepagrįstu ir varžančiu asmens teisę asmeniškai atstovauti savo interesams. Pažymėtina, kad šis apribojimas taikomas ne apskritai lobistinei veiklai, bet atstovavimui savo interesams , todėl susidarytų tokia situacija, kai lobistas galėtų samdyti kitą lobistą, bet pats siekti sau palankaus rezultato negalėtų, nors veiktų teisėtai ir vykdytų visas pareigas taip pat kaip ir kitas lobistas. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
dalyje tikslinga nustatyti apribojimą finansuoti lobistinę veiklą ir valstybės ir savivaldybių piniginių fondų lėšomis. Pritarti
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyje turėtų būti atskleistas pasižadėjimo turinys
Pritarti Pastaba neaktuali, nes pritarta siūlymams atsisakyti pasižadėjimo. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
79
straipsnio 4 dalies. Kadangi lobistas įgyja teisę teisėtai vykdyti lobistinę veiklą nuo jo įrašymo į lobistų sąrašą momento, paslauga turėtų būti laikomas įrašymas į šį sąrašą, o pareiga sumokėti rinkliavą turėtų būti atlikta iki šio momento . Pareigos sumokėti rinkliavą nustatymas naujoje redakcijoje būtų perteklinis, nes ši pareiga tiesiogiai nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje. Tikslinant su rinkliavos sumokėjimu susijusias naujos redakcijos nuostatas, turėtų būti atitinkamai papildyta ir naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalis – nurodyta, kad rinkliavos nesumokėjimas – pagrindas atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą. Be to, reikalavimas pateikti rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtų nepagrįstas dėl to, kad komisija šią informaciją gali gauti iš kitų valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Nepritarti VTEK manymu praktikoje toks reguliavimas būtų efektyvesnis ir lengviau taikomas. Tuo atveju, jei per mėnesį nebūtų sumokama, asmuo būtų išbraukiamas iš lobistų sąrašo. 16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalį lobistas net iki 5 dienų gali nežinoti apie tai, kad priimtas sprendimas nutraukti jo veiklą, taigi naujos redakcijos 6 straipsnio 3 punkte veiklos neteisėtumas nepagrįstai siejamas su veiklos nutraukimo, o ne lobisto informavimo momentu.
Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas keliais būdais:
reikalavimas skelbti Teisės aktų registre teisės aktus dėl lobisto įrašymo į lobistų sąrašą, veiklos sustabdymo ar nutraukimo; 14.2. įrašyti į naują redakciją nuostatas, užtikrinančias operatyvų lobistų sąrašų aktualizavimą pasikeitus duomenims ar priėmus tam tikrus sprendimus (pavyzdžiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tam tikrų duomenų gavimo ir (ar) tam tikro sprendimo priėmimo); 14.3. naujoje redakcijoje nustatyti, kad neteisėta veikla laikoma tik lobisto veikla nuo jo informavimo apie lobisto veiklos nutraukimą momento. Pritarti
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
dalyje nepateikta visų juridinio asmens pasibaigimo atvejų, taigi reorganizavimas nebūtų pagrindas pasibaigti lobistinei veiklai. Čia tenka pažymėti, kad keistųsi juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, o pareiga šiuo atveju aktualizuoti lobistų sąrašo duomenis nenumatyta. Derėtų pastebėti, kad naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimas Įstatymo projekte nereglamentuotas, pareiga informuoti apie tokių duomenų pasikeitimą nenustatyta , taip pat ir tvarka, kuria ši pareiga turėtų būti įgyvendinama. Nepritarti Pastaba neaktuali, nes projektas tobulintinas, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 16.
Vertinant naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, reikėtų pastebėti, kad, teikdamas deklaraciją, lobistas gali dar nežinoti konkrečių fizinių asmenų, su kuriais bendraus vykdydamas konkrečią lobistinę veiklą, todėl šio reikalavimo įgyvendinimas nepagrįstai didintų administracinę naštą , nes prireiktų tikslinti duomenis, pasikeitus konkretiems asmenims, su kuriais jam tektų bendrauti. Todėl deklaracijoje būtų tikslinga nurodyti tik viešojo administravimo subjektus (instituciją, įstaigą), kuriems siekiama daryti įtaką. Pritarti
19Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
22
straipsnio 1 dalimi ir 1.80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimams prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl teismo sprendimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu nebūtinas, o naujos redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl sandorių
Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „ sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis, įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti“, komentare nurodoma, kad tai nereiškia, kad visais atvejais neriekia kreiptis į teismą pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Kilus ginčui, tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali tai padaryti. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
32
dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytą specialų ypatingų asmens duomenų tvarkymo režimą, galėtų būti atskirai aptarta ir teisė gauti ypatingus asmens duomenis. Pritarti
21Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 19.
Kadangi skundų padavimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme , šių klausimų reglamentavimas naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje perteklinis. Nepritarti Manytina, kad tokia nuostata suteikia daugiau aiškumo nei blanketinė norma, todėl siūlytina nuostatą palikti. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
20Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai,
kad naujoje redakcijoje nereglamentuojamas duomenų, pateiktų registruojantis lobistu ar teikiant lobistinės veiklos deklaraciją, tikslinimas jiems pasikeitus
3 Argumentai: Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, bei siekiant didesnio teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo, būtina tikslinti Įstatymo projekte vartojamas dviprasmiškai suvokiamas teisės normas. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Lobistinė veikla – lobisto atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais daroma teisėta įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. Nepritarti Siūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes pati lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei viešinimas. Tuo tarpu pritarta siūlymui tobulinti lobisto sąvoką, o įstatymo 4 str.
asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą ir (ar) administracinį sprendimą“. 24. 24 Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: Lobistinės veiklos užsakovas
Siūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes pati lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei viešinimas. Tuo tarpu pritarta siūlymui tobulinti lobisto sąvoką, o įstatymo 4 str. 3 d. nustatyti, kas draudžiama lobistui (teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą ir (ar) administracinį sprendimą“. 25. 1224 Pasiūlymas: pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, kuriems siekiama daryti teisėtą įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, vardas, pavardė ir pareigos. Nepritarti Siūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes pati lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai - tai didesnio skaidrumo teisėkūroje (ir su ja susijusiuose procesuose) įrodymas ir informacijos visuomenei viešinimas. Tuo tarpu pritarta siūlymui tobulinti lobisto sąvoką, o įstatymo 4 str. 3 d. nustatyti, kas draudžiama lobistui (teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą ir (ar) administracinį sprendimą“. 26.
Matulevičius 2015-11-269 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų priimti nešališkai ir pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, o ne lobistinių veiklų užsakovų interesams, taip pat siekiant užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, būtina uždrausti lobistams ir lobistinės veiklos užsakovams tiesiogiai ar netiesiogiai, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti valstybės politikus, valstybės pareigūnus ar valstybės tarnautojus, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 9 straipsnį 3 dalimi: „3. Lobistui ir lobistinės veiklos užsakovui draudžiama dovanomis ar kitokiu atlyginimu tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti valstybės politiką, valstybės pareigūną ar valstybės tarnautoją, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų prii mami ar nepriimami teisės aktai, taip pat draudžiama žadėti valstybės politikams, valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams atsilyginti ateityje ar paremti juos ar jų atstovaujamas partijas. “ Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narės M. Petrauskienės siūlymui 4 str. 3 d. papildyti nuostata draudžiančia lobistui teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą, administracinį sprendimą. 27. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
2 Argumentai: Pasiūlymai parengti siekiant teisinio aiškumo. Siekiant, kad nekiltų esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybių, siūloma lobistu laikyti tik fizinį asmenį.
Taip pat siūloma apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sąvoką; patikslinti, kas gali būti ir kam draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu; tiksliau apibrėžti lobisto teises ir pareigas; apibrėžti asmens, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigas; patikslinti lobistinės veiklos deklaravimo reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Lobistas
asmuo, atitinkantis šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą“. Pritarti iš dalies Pritarti M. Petrauskienės 2016-05-04 siūlymui, pagal kurį ši dalis yra patikslinama: „2 . Lobistas – fizinis asmuo, taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą ;
Petrauskienė 2016-03-292 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja dalimi, pateikiant sąvokos „Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką“ ir šią dalį išdėstyti taip: „
veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines teises dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „ 2.
Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus , ir (ar) administracinius sprendimus“. 29. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Lobistinės veiklos užsakovas – asmuo, kuris sudarė su lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. fizinis ar juridinis asmuo, taip pat šių asmenų interesus tenkinti įkurtas privatus ar viešasis juridinis asmuo, kuris sudarė su lobistu sutartį arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą “
13 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
teisėjas, jeigu nesuėjo vieneri metai po to, kai pasibaigė jo kadencija ar įgaliojimai arba jis buvo atleistas iš šių pareigų;
14 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „
Vyriausybėje arba kitose valstybės ar savivaldybių institucijose rengiamais teisės aktų projektais;
dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto ar administracinio sprendimo projekto;“ Pritarti 32.
Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
15 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „
masiniuose renginiuose;
institucijų leidimus patekti į patalpas; “
16 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „
apie teisės aktų leidybą teisėkūrą ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams;
7 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą:
priimti arba nepriimti teisės aktus;
18 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „
organizuoti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų susitikimus siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais ir jų atstovais;“ Pritarti 36.
Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
2 1N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu ir išdėstyti jį taip:
pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti užsakovą bei norimą priimti ar nepriimti teisės aktą, administracinį sprendimą, susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko;“
3 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti
įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą, administracinį sprendimą.“
2 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi: „
2Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo:
1) įsitikinti, kad lobistinę veiklą vykdantis asmuo yra įrašytas į lobistų sąrašą;
2) paaiškėjus, kad lobistinę veiklą vykdo neįrašytas į lobistų sąrašą asmuo, per penkias darbo dienas informuoti apie tai Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. 3) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti apie kontaktą su lobistu.“ Pritarti iš dalies Pritarti 1 ir 2 punktams. Nepritarti dėl 3 punkto papildymo atsižvelgiant į 05 04 M. Petrauskienės pasiūlymą (žr. 50 lentelės pasiūlymą) Svarstomu Projektu nustačius šiame, o taip pat ir su juo susijusiame 05 04 M.
Petrauskienės pasiūlymuose nustatytas pareigas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, turėtų būti tikslinamos Seimo statuto ar reglamento nuostatos, detalizuojančios šių pareigų vykdymą. 39. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
3 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi: „
lobistinę veiklą vykdančių asmenų priimti dovanas“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į 05 04 M. Petrauskienės pasiūlymą siūlytina pagrindiniam komitetui šią nuostatą nustatyti 4 dalyje. 40. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „
sričių specialistų veikla asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;“ Pritarti iš dalies Siūlytina pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į tai, ar ši nuostata neužkirs kelio Seimo komitetams kviesti į komitetų posėdžius (klausymus, pasitarimus) ekspertus ar specialistus tais atvejais, jei darbo grupė (komisija) nebuvo sudaryta arba jei tam tikras ekspertas ar specialistas nebuvo įtrauktas į darbo grupės veiklą, tačiau jo nuomonė būtų kompetentinga. 41.
13 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „
3) socialinės partnerystės įgyvendinimas pagal darbo įstatymus;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant, priimant bei aiškinant įstatymų ar kitų teisės aktų projektus, atliekami pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines teises;“ Pritarti ir dalies Pasiūlymas : „3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant, priimant bei aiškinant įstatymų ar kitų teisės aktų projektus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas ;“
1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „8 straipsnis. Asmenys, kuriems draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu Būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama:
užsakovu draudžiama:
1) valstybės politikui, valstybės pareigūnui, valstybės tarnautojui ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines teises dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus;
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, kurios vykdo valstybės ar vietos valdžią ir (arba) kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.“ Pritarti iš dalies Būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama:
„1) valstybės politikui, valstybės pareigūnui,
valstybės tarnautojui ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus;“ 43.
Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė 2016-03-2910 1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „
1Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos dokumentus:
prašymą įrašyti į lobistų sąrašą , lobisto anketą ir pasižadėjimą . Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo“. Pritarti
44Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė 2016-03-2912 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „ 12 straipsnis. Lobistinės veiklos deklaracija 1.
Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka, elektroninėmis priemonėmis, privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto ir teisės akto projekto ne vėliau kaip per
dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios (žodinio ar raštiško (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) kontakto su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje deklaracijoje lobistas privalo nurodyti:
(jei lobistas yra fizinis asmuo), pavadinimą (jei lobistas yra juridinis asmuo) , lobisto pažymėjimo numerį;
registro juridinio asmens kodą , gyvenamosios vietos ar buveinės adresą ;
pavadinimą;
veikia kaip lobistas, norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
5) institucijos ar įstaigos (jei yra, ir padalinio), kurioje eina pareigas asmuo, kuriam buvo siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai, pavadinimą;
6) asmens, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardą, pavardę, pareigas. 3. Lobistas privalo pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 4. Lobistas turi teisę motyvuotu raštu kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad būtų pratęstas lobistinės veiklos ataskaitos pateikimo terminas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę pratęsti lobistinės veiklos ataskaitos pateikimo terminą ne ilgiau kaip 30 dienų. 5.
nurodyti:
1) savo vardą, pavardę (jei lobistas yra fizinis asmuo), pavadinimą (jei lobistas yra juridinis asmuo), lobisto pažymėjimo numerį;
2) lobisto pajamas, gautas už lobistinę veiklą;
3) lobisto išlaidas, susijusias su lobistine veikla. 6. Lobistinės veiklos sustabdymas neatleidžia lobisto nuo pareigos laiku pateikti lobistinės veiklos ataskaitą. 7. Jei lobistinė veikla nutraukiama, lobistas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie sprendimo nutraukti lobistinę veiklą priėmimą gavimo dienos pateikti galutinę lobistinės veiklos laikotarpiu nuo praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitos iki lobistinės veiklos nutraukimo dienos ataskaitą.“ Pritarti iš dalies 2016-05-04 M. Petrauskienės siūlymu 12 str. 1 dalis patikslinama taip: „1. Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka, elektroninėmis priemonėmis, privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto ir teisės akto projekto ne vėliau kaip per
dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios žodinio ar raštiško (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas pateikti lobistinės veiklos užsakovo asmens kodą ir deklaracijos duomenų skelbimas (pagal M. Petrauskienės pasiūlymą 14 str.) turi būti derintinas su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 45. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
24 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „
tvirtina Lobistų etikos kodeksą . teikia lobistams metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistinės veiklos klausimais. “ Pritarti 46.
Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė 2016-03-2914 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
Informacija apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos deklaracijų duomenys skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nustatyta tvarka .“
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Lobistas – fizinis asmuo, taip pat ir juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais, vykdantis lobistinę veiklą“. Pritarti
5 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
Prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:
1) politinės partijos;
2) profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
3) įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams;
4) susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys;
5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos;
6) šeimynos. Pritarti Tokia sąvoka nustatyta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. 49. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams, nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų teisėtus interesus, o taip pat sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įgyvendinti įstatymuose numatytas lobistinės veiklos priežiūros funkcijas“. Pritarti
2 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi: „
privalo sudaryti sąlygas asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, elektroninėmis priemonėmis deklaruoti apie kontaktą su lobistu“. Pritarti iš dalies Siūlytina, siekiant suderinti šį ir 03 29 M. Petrauskienės pasiūlymus (žr.
Petrauskienės pasiūlymus (žr. 39 lentelės punktas) šią nuostatą nustatyti
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) konsultavimasis su visuomene ir jo metu gauti pasiūlymai bei vertinimai pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą“;
8 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas dėl valstybės rinkliavos netaikomas nevyriausybinių organizacijų atstovams“. Šio straipsnio 8 ir 9 dalis atitinkamai laikyti 9 ir 10 dalimis. Nepritarti Pasiūlymas nebeaktualus atsižvelgiant į Komiteto 1-ąjį pasiūlymą (išvados 6.2 punktas). 53. Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka, elektroninėmis priemonėmis, privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto ir teisės akto projekto ne vėliau kaip per
7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios žodinio ar raštiško (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką“. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-25 * Tobulinti projektą (prireikus atkreipiant dėmesį ir į 2 straipsnį, kuriame nustatomos pagrindinės įstatymo sąvokos) atsižvelgiant į tai, kad ne visų nevyriausybinių organizacijų veikla, darant įtaką teisės aktų priėmimui (nepriėmimui) yra pagrįsta komerciniais ar privačiais interesais, priešingai – dalies tokių organizacijų veiklos tikslas yra visuomeninės naudos siekimas arba viešojo intereso gynimas. Pritarti
1 Argumentai : Atsižvelgdamas į Teisės departamento 3 pastabą komitetas siūlo 2 straipsnio 1 dalies atsisakyti: Pasiūlymas :
„ 1.Asmuo – fizinis ar juridinis asmuo “. Pritarti
2 N Argumentai : Atsižvelgdamas į 2016-03-29 Seimo narės M. Petrauskienės 2 pasiūlymą komitetas siūlo patikslinti naująją asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką sąvoką. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji turėtų būti suderinta su Terminų banku. Pasiūlymas : „
2Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ir (ar) administracinius sprendimus“. Pritarti
3 Pasiūlymas : „
3Lobistinė veikla – lobisto atlygintini ar neatlygintini fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, daroma įtaka valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai ir (ar) administraciniai sprendimai priimami ar nepriimami teisės aktai.“ Pritarti 5.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
5 Argumentai : Atsižvelgdamas į Teisės departamento 7 pastabą komitetas siūlo 2 straipsnio 5 ir 6 dalių atsisakyti. Pasiūlymas:
lobistinę veiklą. Pritarti
komitetas
12 Argumentai : Atsižvelgdamas į Teisės departamento 8 pastabą bei 2016-03-29 Seimo narės M. Petrauskienės siūlymus komitetas siūlo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą tikslinti. Pasiūlymas: „
valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas; šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką;“
komitetas
3 Argumentai : Pritarus 2016-03-29 Seimo narės M. Petrauskienės siūlymams, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, projektas turėtų būti tobulintinas atsisakant 3 straipsnio 3 dalies. Pasiūlymas:
teisės būti juridinis asmuo:
1) jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų;
2) kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Pritarti
komitetas
14 Argumentai : Atsižvelgdamas į Teisės departamento 9 pastabą komitetas siūlo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą patikslinti.
Pasiūlymas: „4) teistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nepraėjo vieneri metai ;“
komitetas
7 Argumentai : Atsižvelgdamas į Lietuvos verslo konfederacijos 12 pastabą komitetas siūlo 6 straipsnio 7 punkto atsisakyti. Pasiūlymas : „
7) lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia, galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui;
pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į tai, ar 7 str. 1 d. 2 p. nuostata neužkirs kelio Seimo komitetams kviesti į komitetų posėdžius (klausymus, pasitarimus) ekspertus ar specialistus tais atvejais, jei darbo grupė
nebuvo įtrauktas į darbo grupės veiklą, tačiau jo nuomonė būtų kompetentinga. Pritarti
komitetas
13 Argumentai : Atsižvelgdamas į 2016-03-29 Seimo narės M. Petrauskienės 15 siūlymą komitetas siūlo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą tikslinti taip: Pasiūlymas : „3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant, priimant bei aiškinant įstatymų ar kitų teisės aktų projektus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines teises funkcijas ;“ Pritarti 12.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
6 Argumentai : Atsižvelgdamas į Teisės departamento 30 pastabą komitetas siūlo 10 straipsnio 6 dalį patikslinti. Pasiūlymas : „6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša jam raštu per5 tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.“
komitetas 2016-05-25 12,14 Pasiūlymas : Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas pateikti lobistinės veiklos užsakovo asmens kodą ir deklaracijos duomenų skelbimas (pagal 2016-03-29 M. Petrauskienės pasiūlymo 12 ir 14 str.) turi būti derintinas su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pritarti
komitetas 2016-05-25 * Pasiūlymas : Jei pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritartų siūlymams tobulinti projektą, nustatant, kad lobistu laikytinas tik fizinis asmuo, turi būti keičiama ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustatanti
yra juridinis asmuo. Pritarti
komitetas 2016-05-25 * Pasiūlymas : Svarstomu Projektu nustačius pareigas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką ir, siekiant užtikrinti realų ir sklandų šio įstatymo įgyvendinimą (2016-03-29 Seimo narės M.Petrauskienės siūlymas 5 straipsnį papildyti 2 dalimi), turėtų būti tikslinamos
: bendru sutarimu – už. 9.
paskirti pranešėjai: S. Šedbaras, Valdas Skarbalius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas