Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 34 straipsniu: „3
profesinio mokymo įstaigose. 1. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinės įstaigos, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka . 2 . Valstybinės ir savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Gautos lėšos bus naudojamos profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti. “
dalį, įsigalioja 2015 m. kovo 31 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2015 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė
Projekto Projektas lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 34 straipsniu: „3
valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose. 1. Valstybinės ir savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu. P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima, suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Turto nuomos ar panaudos sutarties terminas gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti .“
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Lietuvos
Respublikos finansų ministras iki 2016 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo papildymo 34 straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) rengimą paskatino situacija valstybinėse bei savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, kurios panaudos pagrindais valdo valstybės ar savivaldybių turtą, tačiau negali pilnai išnaudoti valdomo turto ir tinkamai įgyvendinti ugdymo turinio. Daugelyje profesinių mokymo įstaigų sukūrus sektorinius praktinio mokymo centrus, turto panaudojimo galimybių išplėtimas pasidarė ypač aktualus. Sektorinis praktinio mokymo centras – tai modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos savarankiškas padalinys, susijęs su vienu ar keliais Lietuvos ūkio sektoriais. Šiuo metu profesinio mokymo programose praktiniam mokymui skiriama apie du trečdaliai specialybės dalykams numatytų valandų. Todėl praktinio mokymo bazė profesinio mokymo sistemoje tampa viena svarbiausių kokybiško profesinio mokymo ir mokymosi sąlygų. Siekiai padidinti profesinio mokymo sistemos gyvybingumą, sustiprinti profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su darbdaviais nesuderinami su draudimais profesinio mokymo įstaigai nuomoti valstybės ar savivaldybės panaudos pagrindais valdomą turtą. Nenustatant įstatyme profesinio mokymo įstaigai teisės valdomą valstybės ar savivaldybių turtą nuomoti ar suteikti panaudos teise, būtų neracionaliai naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas. Skirtingų profesinio mokymo įstaigų mokiniai, negalėtų pasinaudoti kitose profesinio mokymo įstaigose esančia materialine baze.
Atsižvelgiant į šias priežastis, projekto tikslas – sudaryti sąlygas valstybinėms ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma viešosios įstaigos, plačiau disponuoti panaudos pagrindais valdomu turtu siekiant tinkamo įstatuose numatytų veiklos tikslų bei profesinio mokymo programų įgyvendinimo. Tikslas bus pasiektas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme numačius galimybę valstybinėms bei savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms valstybės ar savivaldybių perduotą panaudos pagrindais turtą išnuomoti ar neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinės mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas atitinkamų teisinių santykių nereguliuoja. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.
Atitinkama išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, kuriame numatyta galimybė valstybinėms aukštosioms mokykloms išnuomoti valstybės turtą, jei tai būtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomos naujos nuostatos leistų perduotą panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoti ar neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinės mokyklos veiklai užtikrinti. Naujas reglamentavimas užtikrintų, kad profesinės mokyklos racionaliai ir efektyviai valdytų joms perduotą turtą bei galėtų tinkamai įgyvendinti profesinio mokymo programų turinį. Be to, laikinai nenaudojamą pagrindinėms funkcijoms vykdyti turtą jos galėtų išnuomoti kitiems subjektams, tokiu būdu mokyklos užsidirbtų lėšų, reikalingų gerinti mokymo materialinę bazę. Turto nuoma tretiesiems asmenims išspręstų sektorinių praktinio mokymo centrų veiklos problemas. Sektorinių praktinio mokymo centrų steigimo koncepcijos buvo numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006
programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“,122 priemonėje ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtiname Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“.
Šiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad investicijas gavusios įstaigos turi teikti ne tik viešąsias paslaugas, už kurias sumoka valstybė, bet ir siūlyti visiškai ar iš dalies apmokamas profesinio mokymo paslaugas ir tuo būdu užsidirbti dalį pajamų, reikalingų ne vien profesinio mokymo ištekliams išlaikyti, bet ir toliau gerinti paslaugų asortimentą bei jų kokybę. Pažymėtina, kad siūloma galimybe pasinaudoti teise išnuomoti ar perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos teise galėtų tik valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos. Nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms tokios teisės suteikti nesiūloma, nes jei valstybės ar savivaldybės turtas perduodamas nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsniu, toks turtas turėtų būti naudojamas tik tai veiklai kuriai perduotas. Taip pat siūloma nustatyti ribojimą, kad išnuomoti ar neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims valstybės ar savivaldybės turtą panaudos teise būtų galima, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti, o nuoma ir turto perdavimas panaudos teise vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikės priimti švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„panauda“, „nuoma“, „profesinio mokymo įstaiga“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Vincė
Vaidevutė Margevičienė
2015-01-27 Nr. XIIP-2727 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neturi teisinio krūvio ir yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio dar nėra kituose įstatymuose. Pastebėtina, jog teikiama nuostata jau yra įtvirtinta Biudžetinių įstaigų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymuose. Siūlytina atsisakyti nuostatos. Be to, vietoj žodžių „jį lydinčių“ įrašytinas žodis „kitų“. 2. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 34 straipsnio
turtą ar savivaldybių turtą valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, gali švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išnuomoti ar perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Siūloma nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti panaudos teise bei turto nuomos principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Vertinant minėtame Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti griežti reikalavimai.
Štai Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jei subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose. Be to, to paties 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui tiesiogiai nebereikalingas, turto panaudos sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas patikėjimo ar panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas aiškiai nurodo subjektus, kurių sprendimu turtas suteikiamas tretiesiems asmenims. Štai Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.
Analizuojant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių turto nuomą, atkreiptinas dėmesys į 15 straipsnį, nustatantį, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu pagal Vyriausybės tvirtinamas viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reglamentavimą pajamas už valstybės turto, kuris profesinei mokymo įstaigai tiesiogiai nebereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet pati profesinio mokymo įstaiga. Toks reglamentavimas prieštarautų Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė Edvinas Mušinskis Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2015-01-21 Nr. XIIP-2727 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAPILDYMO 34 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2727 Išnagrinėję 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2727 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys; Kviestieji asmenys:
Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo viceministras; Miroslavas Griškevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-28)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalis neturi teisinio krūvio ir yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio dar nėra kituose įstatymuose. Pastebėtina, jog teikiama nuostata jau yra įtvirtinta Biudžetinių įstaigų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymuose. Siūlytina atsisakyti nuostatos. Be to, vietoj žodžių „jį lydinčių“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-28) 2.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad panaudos pagrindais perduotą naudotis valstybės turtą ar savivaldybių turtą valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, gali švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išnuomoti ar perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Siūloma nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti panaudos teise bei turto nuomos principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Vertinant minėtame Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti griežti reikalavimai. Štai Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jei subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose. Be to, to paties 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui tiesiogiai nebereikalingas, turto panaudos sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas patikėjimo ar panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas aiškiai nurodo subjektus, kurių sprendimu turtas suteikiamas tretiesiems asmenims. Štai Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Analizuojant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių turto nuomą, atkreiptinas dėmesys į 15 straipsnį, nustatantį, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu pagal Vyriausybės tvirtinamas viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reglamentavimą pajamas už valstybės turto, kuris profesinei mokymo įstaigai tiesiogiai nebereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet pati profesinio mokymo įstaiga. Toks reglamentavimas prieštarautų Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Pritarti
teisingumo ministerijos (2015-02-02) Išnagrinėję 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP ‑ 2727 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr.
SV-S-1036 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 (toliau – projektas) ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 1. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir pagrindinės sąlygos yra įstatymų reguliavimo dalykas, siūlome projektą tikslinti – nustatyti tvarką ir sąlygas, kuriomis valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos (toliau – profesinio mokymo įstaigos), joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą (toliau – turtas) turėtų teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)
profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje nustatoma išimtis bendram valstybės ir savivaldybių turto teisinio režimo reguliavimui, taikyti tokią išimtį būtų galima tik tais atvejais, kai tai būtina profesinio mokymo organizavimui ir vykdymui užtikrinti, o ne juridinio asmens (kuris gali vykdyti ir kitą veiklą) veiklai. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01) 3.
Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte pateikiamus argumentus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatytas apribojimas profesinio mokymo įstaigoms joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)
savivaldybių turto panaudojimą, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priimtų suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)
turto perdavimo panaudai ar nuomos sąlygas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje taip pat turėtų būti reglamentuotas ir ilgiausias galimas turto nuomos ar panaudos sutarties terminas, kurį, atsižvelgiant į praktikoje dažniausiai taikomus valstybės ir savivaldybių turto perdavimo profesinio mokymo įstaigoms panaudos pagrindais terminus, būtų tikslinga nustatyti ne ilgesnį kaip 5 metų ir ne ilgesnį kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos ir racionalumo principus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad iš turto nuomos gautos lėšos turi būti naudojamos profesiniam mokymui organizuoti ir vykdyti.
2Seimo nariai A. Pitrėnienė, A. Zeltinis,
342 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant patikslinti Įstatymo nuostatą, kurioje neaišku kodėl siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Siūloma išbraukti šią nuostatą ir įrašyti, kad Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę išnuomoti viešo konkurso būdu. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos,
kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka viešo konkurso būdu išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims , jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Gautos lėšos bus naudojamos profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“ Nepritarti Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte pateikiamus argumentus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatytas apribojimas profesinio mokymo įstaigoms joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. 6.
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)1 Argumentai: pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
papildymas 34 straipsniu Papildyti Įstatymą 34 straipsniu: „3
ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose. 1. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinės įstaigos, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka . 2. Valstybinės ir savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro Vyriausybės nustatyta tvarka įstaigos steigėjo pritarimu išnuomoti arba perduoti neatlygintinai naudotis ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui kitoms valstybės ir savivaldybės biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms tretiesiems asmenims , jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti.
Gautos lėšos bus gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį iš jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Kravčionok. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAPILDYMO 34 STRAIPSNIU
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-271 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu teikiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis neturi teisinio krūvio ir yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio dar nėra kituose įstatymuose. Pastebėtina, jog teikiama nuostata jau yra įtvirtinta Biudžetinių įstaigų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymuose. Siūlytina atsisakyti nuostatos. Be to, vietoj žodžių „jį lydinčių“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti. 2.
panaudos pagrindais perduotą naudotis valstybės turtą ar savivaldybių turtą valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, gali švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išnuomoti ar perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Siūloma nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti panaudos teise bei turto nuomos principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Vertinant minėtame Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti griežti reikalavimai. Štai Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jei subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose. Be to, to paties 14 straipsnio
valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui tiesiogiai nebereikalingas, turto panaudos sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas patikėjimo ar panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka.
Antra, neaišku, kodėl įstatymu siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas aiškiai nurodo subjektus, kurių sprendimu turtas suteikiamas tretiesiems asmenims. Štai Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Analizuojant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių turto nuomą, atkreiptinas dėmesys į 15 straipsnį, nustatantį, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu pagal Vyriausybės tvirtinamas viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reglamentavimą pajamas už valstybės turto, kuris profesinei mokymo įstaigai tiesiogiai nebereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet pati profesinio mokymo įstaiga.
Toks reglamentavimas prieštarautų Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Iš dalies pritarti. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-30 d. nutarime Nr.1037 pateiktiems pasiūlymams dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2015-02-02 Išnagrinėję
profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2727 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-09-30 Nutarimas Nr.1037 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1036 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 (toliau – projektas) ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 1.
į tai, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir pagrindinės sąlygos yra įstatymų reguliavimo dalykas, siūlome projektą tikslinti – nustatyti tvarką ir sąlygas, kuriomis valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos (toliau – profesinio mokymo įstaigos), joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą (toliau – turtas) turėtų teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo
teisinio režimo reguliavimui, taikyti tokią išimtį būtų galima tik tais atvejais, kai tai būtina profesinio mokymo organizavimui ir vykdymui užtikrinti, o ne juridinio asmens (kuris gali vykdyti ir kitą veiklą) veiklai. 3. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte pateikiamus argumentus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatytas apribojimas profesinio mokymo įstaigoms joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. 4. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės ir savivaldybių turto panaudojimą, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priimtų suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. 5.
tinkamai įstatymo lygmeniu reglamentuoti turto perdavimo panaudai ar nuomos sąlygas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje taip pat turėtų būti reglamentuotas ir ilgiausias galimas turto nuomos ar panaudos sutarties terminas, kurį, atsižvelgiant į praktikoje dažniausiai taikomus valstybės ir savivaldybių turto perdavimo profesinio mokymo įstaigoms panaudos pagrindais terminus, būtų tikslinga nustatyti ne ilgesnį kaip 5 metų ir ne ilgesnį kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos ir racionalumo principus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad iš turto nuomos gautos lėšos turi būti naudojamos profesiniam mokymui organizuoti ir vykdyti. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 ir pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Markauskas, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-28)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis neturi teisinio krūvio ir yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio dar nėra kituose įstatymuose. Pastebėtina, jog teikiama nuostata jau yra įtvirtinta Biudžetinių įstaigų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymuose. Siūlytina atsisakyti nuostatos. Be to, vietoj žodžių „jį lydinčių“ įrašytinas žodis „kitų“. pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-28)1 2.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad panaudos pagrindais perduotą naudotis valstybės turtą ar savivaldybių turtą valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, gali švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išnuomoti ar perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Siūloma nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti panaudos teise bei turto nuomos principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Vertinant minėtame Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti griežti reikalavimai. Štai Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jei subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose. Be to, to paties 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui tiesiogiai nebereikalingas, turto panaudos sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas patikėjimo ar panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas aiškiai nurodo subjektus, kurių sprendimu turtas suteikiamas tretiesiems asmenims. Štai Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Analizuojant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių turto nuomą, atkreiptinas dėmesys į 15 straipsnį, nustatantį, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu pagal Vyriausybės tvirtinamas viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reglamentavimą pajamas už valstybės turto, kuris profesinei mokymo įstaigai tiesiogiai nebereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet pati profesinio mokymo įstaiga. Toks reglamentavimas prieštarautų Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. nepritarti Argumentai Manome, kad siūlomos Profesinio mokymo įstatymo projekto nuostatos atitinka bendruosius turto panaudos principus. Daugelyje profesinių mokymo įstaigų sukūrus sektorinius praktinio mokymo centrus, turto panaudojimo galimybių išplėtimas pasidarė ypač aktualus. Šiuo metu profesinio mokymo programose praktiniam mokymui skiriama apie du trečdaliai specialybės dalykams numatytų valandų. Todėl praktinio mokymo bazė profesinio mokymo sistemoje tampa viena svarbiausių kokybiško profesinio mokymo ir mokymosi sąlygų. Siekiai padidinti profesinio mokymo sistemos gyvybingumą, sustiprinti profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su darbdaviais nesuderinami su draudimais profesinio mokymo įstaigai nuomoti valstybės ar savivaldybės panaudos pagrindais valdomą turtą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Taigi šiuo teikiamu Profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimu ir siūloma nustatyti išimtį. Profesinio mokymo įstaigos valstybės ar savivaldybės turtą valdyti panaudos pagrindais gali įgyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio
būtų specialioji teisės norma, o išimtis įstatyme numatoma tik profesinio mokymo įstaigoms, atsižvelgiant į jų specifiką bei vykdomas profesinio mokymo programas, manome, kad atitinkamą tvarką pagal kompetenciją turi nustatyti švietimo ir mokslo ministras ir valstybės turto valdymo politiką formuojančios institucijos vadovas – finansų ministras. Pabrėžtina, kad siūloma išimtimi profesinio mokymo įstaigoms norima tinkamiau išnaudoti profesinio mokymo įstaigų turimą mokymo bazę mokymo tikslais, geriau įgyvendinti profesinio mokymo programas bei ugdymo turinį. Klaidinga daroma išvada, kad turtas tiesiogiai nebereikalingas įstaigos veiklai.
Nenustatant įstatyme profesinio mokymo įstaigai teisės valdomą valstybės ar savivaldybių turtą nuomoti ar suteikti panaudos teise, būtų neracionaliai naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas. Skirtingų profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir darbdavių atstovai negalėtų pasinaudoti profesinio mokymo įstaigose esančia materialine baze. Valstybės kontrolės auditoriai rekomendavo keisti teisės aktus, kad būtų maksimaliai užtikrintas sektorinių centrų panaudojimas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ir šiuo metu pajamos už nuomą pervedamos į biudžetą, tačiau iškart grąžinamos įstaigai. 2. Europos teisės departamentas prie teisingumo ministerijos (2015-02-02) Išnagrinėję 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP ‑ 2727 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1036 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 34 straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIP-2727 (toliau – projektas) ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 1. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir pagrindinės sąlygos yra įstatymų reguliavimo dalykas, siūlome projektą tikslinti – nustatyti tvarką ir sąlygas, kuriomis valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos (toliau – profesinio mokymo įstaigos), joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą (toliau – turtas) turėtų teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. pritarti
(2015-10-01)1
profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje nustatoma išimtis bendram valstybės ir savivaldybių turto teisinio režimo reguliavimui, taikyti tokią išimtį būtų galima tik tais atvejais, kai tai būtina profesinio mokymo organizavimui ir vykdymui užtikrinti, o ne juridinio asmens (kuris gali vykdyti ir kitą veiklą) veiklai. nepritarti Argumentai Iš dalies pritarta VVSK siūlymui, kuriama ši nuostata nekeičiama. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-10-01)1
argumentus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatytas apribojimas profesinio mokymo įstaigoms joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. pritarti
(2015-10-01)1 4.
Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės ir savivaldybių turto panaudojimą, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priimtų suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. pritarti
(2015-10-01)1
reglamentuoti turto perdavimo panaudai ar nuomos sąlygas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje taip pat turėtų būti reglamentuotas ir ilgiausias galimas turto nuomos ar panaudos sutarties terminas, kurį, atsižvelgiant į praktikoje dažniausiai taikomus valstybės ir savivaldybių turto perdavimo profesinio mokymo įstaigoms panaudos pagrindais terminus, būtų tikslinga nustatyti ne ilgesnį kaip 5 metų ir ne ilgesnį kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. pritarti
(2015-10-01)1
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos ir racionalumo principus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 34 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad iš turto nuomos gautos lėšos turi būti naudojamos profesiniam mokymui organizuoti ir vykdyti. pritarti
7Seimo nariai A. Pitrėnienė, A. Zeltinis,
L. Dmitrijeva 2015-05-201 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant patikslinti Įstatymo nuostatą, kurioje neaišku kodėl siūloma įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių turtas būtų išnuomojamas ar suteikiamas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims.
Siūloma išbraukti šią nuostatą ir įrašyti, kad Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę išnuomoti viešo konkurso būdu. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos,
kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka viešo konkurso būdu išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims , jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Gautos lėšos bus naudojamos profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“ Iš dalies pritarti Argumentai Kadangi siūloma įstatymo nuostata būtų specialioji teisės norma, o išimtis įstatyme numatoma tik profesinio mokymo įstaigoms, atsižvelgiant į jų specifiką bei vykdomas profesinio mokymo programas, manome, kad atitinkamą tvarką pagal kompetenciją turi nustatyti švietimo ir mokslo ministras ir valstybės turto valdymo politiką formuojančios institucijos vadovas – finansų ministras. Tvarkoje bus numatyta, kad nuoma būtų viešo konkurso tvarka, o panauda suteikiama turto valdytojo sprendimu, suderintu su įstaigos savininko teises ir pareigas vykdančiu subjektu. Pasiūlymas Pakeisti 1. dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės ir savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu. P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima, suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Ilgiausias galimas turto nuomos ar panaudos sutarties terminas, gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-10-14 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 ir pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus.
Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2727 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti Argumentai Neatsižvelgta į siūlymus kuriuose siūloma, kad tvarka būtų patvirtinta Vyriausybės. Siekiant sumažinti sprendimų priėmimo laiką siūloma švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-041 Argumentai: pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
papildymas 34 straipsniu Papildyti Įstatymą 34 straipsniu: „3
ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose. 1. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinės įstaigos, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka . 2.
savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro Vyriausybės nustatyta tvarka įstaigos steigėjo pritarimu išnuomoti arba perduoti neatlygintinai naudotis ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui kitoms valstybės ir savivaldybės biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms tretiesiems asmenims , jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Gautos lėšos bus gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti, kad būtų nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka, nes joje numatyta daug derinimų, o praktikoje reikia, kad kuo greičiau pagal poreikį būtų priimami sprendimai išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais, todėl turėtų likti švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka. Nepritarti, kad būtų išbraukta „tretieji asmenys“ Tretieji asmenys apima darbdavių atstovus, taip pat privačias mokyklas, todėl ribojimai subjektų, kuriems gali būti perduodamas naudotis turtas prieštarautų ne tik Valstybės kontrolės rekomendacijoms, bet ir protingos konkurencijos principams. Pasiūlymas Išbraukti 1 dalį ir 2 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybinės ir savivaldybių p rofesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jei tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu.
P rofesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima, suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Ilgiausias galimas turto nuomos ar panaudos sutarties terminas, gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“ Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-042 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį iš jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus. Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti, kad būtų nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka, nes joje numatyta daug derinimų, o praktikoje reikia, kad kuo greičiau pagal poreikį būtų priimami sprendimai išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais, todėl turėtų likti švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka. Pasiūlymas: 2 straipsnį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir finansų ministras iki 2016 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. “
7Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP-2727(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Orinta Leiputė. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas