Projekto lyginamasis variantas
dalimi: „11 . Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) prekių ženklas, ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo pastato sienos, langų ar durų pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas, ir (arba) prekių ženklas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai,
skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau ji skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo
reikalavimai
1Draudžiama įrengti išorinę reklamą:
1) keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose , . išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti taip pat draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Taip pat draudžiama Draudžiama naudoti išorinę reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (ar) naudojančią kelio ženklų simboliką . Reklama, įrengta pažeidžiant šiuos reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis ;
2) ant skulptūrų, paminklų ir medžių;
3) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, jeigu išorinė reklama nesusijusi su draustiniuose ar valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis). Šis draudimas netaikomas įrengiant išorinę reklamą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose esančių miestų ir miestelių teritorijose;
4) neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo . Tuo atveju, kai Kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint įstatymų nustatyta tvarka priimto butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo , jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip; . Tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama ant atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, – neturint įstatymų nustatyta tvarka priimto tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo.
Draudimas įrengti išorinę reklamą neturint šiame punkte nurodyto butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo netaikomas, kai ant daugiabučiame name esančių reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos, langų ar durų įrengiama iškaba;
išskyrus išorinę reklamą, kurios pateikimo priemonės yra prekybos ar paslaugų teikimo vietoje po stogine, kuri yra statinys, ir išorinę reklamą, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau kuri skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės . 2. Įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose
nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, leidimo galiojimo sustabdymu, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimu ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka , tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. 4. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir
(ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. 5. Leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. 6. Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (toliau – leidimą išduodanti institucija) , vadovaudamasi vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. 7. Leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje išduoti leidimą nurodytą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 10 metų, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesnis kaip 5 metai, kai įrengiama kita išorinė reklama. 8. Leidimas išduodamas popierinės arba, atsižvelgiant į įdiegtas technines priemones, elektroninės formos. 9.
išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ar tiesiogiai pateikia paraišką ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse (toliau kartu – dokumentai leidimui išduoti). 10. Leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti dokumentai leidimui išduoti neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos praneša apie tai reklaminės veiklos subjektui ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Tokiu atveju 20 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo visų papildytų (patikslintų) dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos. Jeigu per nurodytą 20 darbo dienų terminą leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. 11. Jeigu reklaminės veiklos subjektas, turintis leidimą, (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. 7 . 12.
12Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) pateikiami ne visi , Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nurodyti nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti, pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo per 5 darbo dienas ištaisyti pašalinti šiuos trūkumus;
2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų . ;
3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. 8 . 13. Reklaminės veiklos subjekto leidimo Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu:
1) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikta netiksli, neišsami informacija, neteisingi duomenys , išskyrus atvejus, kai neatitikimai yra mažareikšmiai ir leidimo turėtojas per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą pašalino nurodytus trūkumus;
2) išorinė reklama įrengta nesilaikant leidime nurodyto išorinės reklamos įrengimo projekto . ;
3) leidimo turėtojas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą mokama po leidimo išdavimo. 9. 14. Reklaminės veiklos subjekto leidimo Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas įvykdo leidimus l eidimą išduodančios institucijos reikalavimus per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienas dienų terminą ištaisyti pašalinti nurodytus trūkumus pažeidimus . 10 . 15.
15Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas pateikia paraišką panaikinti leidimo galiojimą;
2) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas;
3) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas (fizinis asmuo) miršta;
4) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas , sustabdžius jo leidimo galiojimą, neįvykdo leidimus leidimą išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimų per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienas dienų terminą ištaisyti pašalinti nurodytus trūkumus pažeidimus ;
5) pasibaigia žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengta išorinė reklama, savininko sutikimo galiojimo terminas. 12. 16 .
16. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas Leidimo turėtojas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos terminą :
pateikimo priemonę, arba nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką . , kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą, ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos, terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą;
2) pašalinti iškabą, kai nutraukia savo veiklą buveinės pastate ar prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje ar prie kurios įrengta jo iškaba,
3) pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie pasikeitusį buveinės adresą, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų pasikeitimo;
4) užtikrinti, kad išorinė reklama būtų tvarkinga, nesugadinta, įrengta pagal išduodant leidimą suderintą išorinės reklamos įrengimo projektą. 17. Kai pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas išimtis išorinei reklamai įrengti leidimo nereikia, reklaminės veiklos subjektas privalo pašalinti iškabą, išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo savo veiklos nutraukimo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje įrengta ši išorinė reklama, dienos. 18.
18Leidimo turėtojas turi šias teises:
1) leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jo skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės;
2) reikalauti paaiškinimų, kai leidimo galiojimas sustabdomas ar leidimo galiojimas panaikinimas;
3) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti leidimą išduodančios institucijos sprendimus, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti;
4) kitas įstatymų jam suteiktas teises. 19. Leidimo turėtojas negali perduoti leidimo, juo suteiktų teisių kitiems asmenims. 11. 20. Leidimai registruojami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka ir informacija ir (ar) dokumentai, susiję su apie jų leidimų išdavimą išdavimu , leidimų galiojimo sustabdymu, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir leidimų galiojimo panaikinimu, skelbiama skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4
ir 12
dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucijos paskirta bauda
į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2015 m.
gegužės 1 d. 2.
įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų po šio įstatymo įsigaliojimo, kai įrengta iškaba, ir ne ilgiau kaip 5 metus po šio įstatymo įsigaliojimo, kai įrengta kita išorinė reklama. 3. Leidimai įrengti išorinę reklamą, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, kuriuose galiojimo terminas nėra nustatytas, galioja ne ilgiau kaip 5 metus po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
dalimi: „11 . Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) prekių ženklas, ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo pastato sienos, langų ar durų pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas, ir (arba) prekių ženklas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai,
skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau ji skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo
reikalavimai
1Draudžiama įrengti išorinę reklamą:
1) keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose , . išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti taip pat draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Taip pat draudžiama Draudžiama naudoti išorinę reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (ar) naudojančią kelio ženklų simboliką . Reklama, įrengta pažeidžiant šiuos reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis ;
2) ant skulptūrų, paminklų ir medžių;
3) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, jeigu išorinė reklama nesusijusi su draustiniuose ar valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis). Šis draudimas netaikomas įrengiant išorinę reklamą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose esančių miestų ir miestelių teritorijose;
4) neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo . Tuo atveju, kai Kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint įstatymų nustatyta tvarka priimto butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo , jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip; . Tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama ant atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, – neturint įstatymų nustatyta tvarka priimto tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo.
Draudimas įrengti išorinę reklamą neturint šiame punkte nurodyto butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo netaikomas, kai ant daugiabučiame name esančių reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba;
išskyrus išorinę reklamą, kurios pateikimo priemonės yra prekybos ar paslaugų teikimo vietoje po stogine, kuri yra statinys, ir išorinę reklamą, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau kuri skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės . 2. Įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose
nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, leidimo galiojimo sustabdymu, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimu ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka , tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. 4. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir
(ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. 5. Leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. 6. Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (toliau – leidimą išduodanti institucija) , vadovaudamasi vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. 7. Leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje išduoti leidimą nurodytą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 10 metų, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesnis kaip 5 metai, kai įrengiama kita išorinė reklama. 8. Leidimas išduodamas popierinės arba, atsižvelgiant į įdiegtas technines priemones, elektroninės formos. 9.
išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ar tiesiogiai pateikia paraišką ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse (toliau kartu – dokumentai leidimui išduoti). 10. Leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti dokumentai leidimui išduoti neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos praneša apie tai reklaminės veiklos subjektui ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Tokiu atveju 20 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo visų papildytų (patikslintų) dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos. Jeigu per nurodytą 20 darbo dienų terminą leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. 11. Jeigu reklaminės veiklos subjektas, turintis leidimą, (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. 7 . 12.
12Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) pateikiami ne visi , Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nurodyti nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti, pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo per 5 darbo dienas ištaisyti pašalinti šiuos trūkumus;
2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų . ;
3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. 8 . 13. Reklaminės veiklos subjekto leidimo Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu:
1) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikta netiksli, neišsami informacija, neteisingi duomenys;
2) išorinė reklama įrengta nesilaikant leidime nurodyto išorinės reklamos įrengimo projekto . ;
3) leidimo turėtojas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą mokama po leidimo išdavimo. 9. 14. Reklaminės veiklos subjekto leidimo Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas įvykdo leidimus l eidimą išduodančios institucijos reikalavimus per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienas dienų terminą ištaisyti pašalinti nurodytus trūkumus pažeidimus . 10 . 15.
15Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas pateikia paraišką panaikinti leidimo galiojimą;
2) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas;
3) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas (fizinis asmuo) miršta;
4) reklaminės veiklos subjektas leidimo turėtojas , sustabdžius jo leidimo galiojimą, neįvykdo leidimus leidimą išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimų per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienas dienų terminą ištaisyti pašalinti nurodytus trūkumus pažeidimus ;
5) pasibaigia žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengta išorinė reklama, savininko sutikimo galiojimo terminas. 11. Leidimai registruojami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka ir informacija apie jų išdavimą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. 12. 16 .
16. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas Leidimo turėtojas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos terminą :
pateikimo priemonę, arba nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką . , kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą, ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos, terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą;
2) pašalinti iškabą, kai nutraukia savo veiklą buveinės pastate ar prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje ar prie kurios įrengta jo iškaba,
3) pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie pasikeitusį buveinės adresą, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų pasikeitimo;
4) užtikrinti, kad išorinė reklama būtų tvarkinga, nesugadinta, įrengta pagal išduodant leidimą suderintą išorinės reklamos įrengimo projektą. 17. Kai pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas išimtis išorinei reklamai įrengti leidimo nereikia, reklaminės veiklos subjektas privalo pašalinti iškabą, išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo savo veiklos nutraukimo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje įrengta ši išorinė reklama, dienos. 18.
18Leidimo turėtojas turi šias teises:
1) leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės;
2) reikalauti paaiškinimų, kai leidimo galiojimas sustabdomas ar leidimo galiojimas panaikinimas;
3) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti leidimą išduodančios institucijos sprendimus, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti;
4) kitas įstatymų jam suteiktas teises. 19. Leidimo turėtojas negali perduoti leidimo, juo suteiktų teisių kitiems asmenims. 20. Leidimai registruojami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka ir informacija ir (ar) dokumentai, susiję su leidimų išdavimu , leidimų galiojimo sustabdymu, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir leidimų galiojimo panaikinimu, skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) savivaldybių vykdomosios institucijos – dėl šio įstatymo 12
straipsnio 1, 2, 4 , ir 12
dalių nuostatų;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – dėl šio
įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4 , ir 12
dalių nuostatų (dėl išorinės reklamos įrengimo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose);“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) saugomų teritorijų direkcija arba regiono aplinkos apsaugos
departamentas, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4 , ir 1216 ir 17 dalių nuostatų (dėl išorinės reklamos įrengimo saugomose teritorijose).“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4 , ir 12
17 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucijos paskirta bauda
į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.“
įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų po šio įstatymo įsigaliojimo, kai įrengta iškaba, ir ne ilgiau kaip 5 metus po šio įstatymo įsigaliojimo, kai įrengta kita išorinė reklama. 3. Leidimai įrengti išorinę reklamą, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, kuriuose galiojimo terminas nėra nustatytas, galioja ne ilgiau kaip 5 metus po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, pakeitimus, praktikoje kylančius teisinio reguliavimo neaiškumus ir suinteresuotų institucijų siūlymus, taip pat siekiant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) suderinti su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu (toliau
ir pašalinti Reklamos įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Reklamos įstatyme išorinė reklama apibrėžta kaip reklama, kurios įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai ir leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimai) išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reikalavimai yra nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje.
Šiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų neturint butų ar kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, taip pat draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo ją įrengti. Pagal šio straipsnio nuostatas leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, ši institucija taip pat nustato terminą, per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Taip pat šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas reklaminės veiklos subjektui ištaisyti savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytus dokumentų, pateiktų leidimui gauti, trūkumus ar išorinės reklamos įrengimo trūkumus per 5 darbo dienas. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas leidimų galiojimo terminas, kuris yra vienas iš esminių leidimų išdavimo tvarkos reikalavimų, nustatomas ne Reklamos įstatyme, o jo įgyvendinamajame teisės akte – Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės).
Be to , Reklamos įstatyme nustatytas draudimas įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams, tačiau įstatyme reklaminės veiklos subjektui nėra nustatyta reikalavimo įrengiant išorinę reklamą vadovautis eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Taip pat Reklamos įstatyme nenustatytos reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus, teisės, nenustatytas terminas, per kurį turėtų būti išduotas leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, už leidimo išdavimą mokama vietinė rinkliava, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose. Pažymėtina, kad minėtuose nuostatuose paprastai nustatoma, kad už leidimo išdavimą vietinė rinkliava gali būti sumokama ne tik prieš išduodant leidimą, bet ir jį išdavus, tačiau Reklamos įstatyme nėra numatyta galimybės panaikinti leidimo galiojimą, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka vietinės rinkliavos. Reklamos įstatyme taip pat nėra nustatyta pareigos reklaminės veiklos subjektui pašalinti iškabą, kai jis nutraukia savo veiklą buveinės pastate ar prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant (prie) kurios įrengta jo iškaba. Pagal Reklamos įstatymo 26 straipsnio nuostatas priežiūros institucijų (tarp jų ir savivaldybės vykdomosios institucijos) paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 2 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte vartojama iškabos sąvoka, siūloma papildyti Reklamos įstatymo 2 straipsnį iškabos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra nustatyta Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Pagal teismų praktiką, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reklama pripažintina išorine ir tuo atveju, kai reklamos pateikimo priemonė yra patalpų viduje, bet reklama skirta stebėti ir yra matoma iš lauko pusės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-306/2007). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma Reklamos įstatyme įtvirtintą išorinės reklamos sąvoką patikslinti ir nustatyti, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau ji skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos įrengimą ant bendrojo naudojimo objektų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimo galimybę specialiuosiuose įstatymuose, Įstatymo projekte šią problemą siūloma spręsti nustatant, kad tuo atveju, kai reklama įrengiama ant atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso namo, o tik jo dalyje esančių butų savininkų poreikiams tenkinti (pvz., atskiras namo korpusas), būtų reikalingas ne viso gyvenamojo namo butų savininkų daugumos sutikimas, o tik tos dalies butų savininkų daugumos sutikimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad butų savininkų sutikimas nereikalingas, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama iškaba. Priėmus minėtą nuostatą, daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes daugiabučiame name esančių patalpų paskirtis gali būti pakeista (pvz., daugiabučiame name įrengiamos komercinės patalpos) tik gavus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą. Pažymėtina, kad išduodant šį sutikimą įvertinamos visos su patalpų paskirties keitimu susijusios aplinkybės, todėl reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą, kai ant reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba, yra perteklinis ir nepagrįstai didina verslui administracinę naštą.
Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo ją įrengti. Ši nuostata taikoma ir įrengiant išorinę reklamą po stogine, kuri yra statinys, tačiau neturi sienų ir negalėtų būti laikomas patalpa. Pažymėtina, kad dėl verslo specifikos kai kurios prekės parduodamos ar paslaugos teikiamos (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) po stogine ir po ja, taip pat kaip ir, pavyzdžiui, parduotuvės viduje, įrengiama parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų reklama. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, tuo tarpu ūkio subjektai, įrengdami po stogine reklamą, kuri paprastai yra skirta šioje teritorijoje esantiems asmenims (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant mažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus, siūloma Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildyti ir nustatyti, kad po stogine, kuri yra statinys, įrengiamai išorinei reklamai leidimas nereikalingas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tais atvejais, kai išorinė reklama būtų įrengiama po stogine, kuri nėra statinys, t. y. neatitinka statiniui keliamų reikalavimų (pvz., viešojo transporto stotelės), ši išimtis nebūtų taikoma.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas ir nepagrįstai didintų verslui administracinę naštą. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai būtų taikomi ir tais atvejais, kai įrengiama išorinė reklama, kuriai įrengti gauti leidimo pagal Įstatymo projekte siūlomas išimtis nereikia. Pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimai gali būti išduodami ribotai galiojimo trukmei, kai tai pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Pažymėtina, kad išorinė reklama daro didelę įtaką urbanistinei ir architektūrinei miesto aplinkai ir kraštovaizdžiui. Miesto aplinka (statiniai, želdiniai, mažosios architektūros elementai) keičiasi, taip pat keičiasi reklamos gamybos technologijos, medžiagos, estetiniai reikalavimai ir pan., ir, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, atitinkamai turėtų keistis ir išorinė reklama. Be to, pagal Reklamos įstatymo nuostatas, leidimas suteikia teisę ne tik skleisti reklamą, bet ir įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (t. y. stendą, skydą, stulpą ir pan.). Minėti reklaminiai įrenginiai paprastai yra laikini statiniai, kuriuos leidžiama naudoti ribotą terminą. Todėl, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus (miesto aplinkos apsaugą, kraštovaizdžio apsaugą, istorinio paveldo išsaugojimą, gyventojų saugą ir kt.), ir atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį paprastai atsiperka investicijos į išorinės reklamos įrengimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai įrengiama kita išorinė reklama.
Tuo atveju, kai įrengiama iškaba, siūloma nustatyti ilgesnį leidimo galiojimo terminą, kadangi iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas, prekių ženklas ir kt.) paprastai nesikeičia eilę metų ir naujo leidimo gavimas tai pačiai iškabai kas 5 metai būtų nepagrįsta našta verslui. Kartu pažymėtina, kad leidimo galiojimo trukmės ribojimas nėra naujai nustatomas teisinis reguliavimas. Šiuo metu galiojančiose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse yra nustatytas 5 metų leidimo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Paslaugų įstatymo nuostatas reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę paslaugų teikėjai, turi būti nustatyti įstatymais, bei į tai, kad išorinė reklama neturi kelti pavojaus eismo dalyviams, siūloma Reklamos įstatymo 12 straipsnį papildyti ir nustatyti, kad įrengiant išorinę reklamą, be kita ko, būtų vadovaujamasi eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimų išdavimo tvarkos esminiai reikalavimai turi būti nustatyti įstatymais, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti terminą, per kurį reklaminės veiklos subjektui turėtų būti išduodamas leidimas. Pažymėtina, kad minėti reikalavimai taip pat yra įtvirtinti šiuo metu galiojančiose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, nuostatomis siūloma Reklamos įstatyme įtvirtinti reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus, teises, taip pat nustatyti leidimo išdavimo tvarką tuo atveju, kai, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą. Siekiant, kad operatyviau būtų spendžiami su leidimų išdavimu susiję klausimai (pvz., Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija per metus išduoda daugiau kaip 1000 leidimų), Įstatymo projekte siūloma tikslinti atitinkamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir nustatyti, kad leidimus išduoda, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, taip pat nustato terminus dokumentų leidimui gauti ar išorinės reklamos įrengimo trūkumams pašalinti ne tik savivaldybės vykdomoji institucija, bet ir jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (toliau – leidimą išduodanti institucija). Kaip parodė Reklamos įstatymo taikymo praktika, šiuo metu įstatyme nustatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį reklaminės veiklos subjektas turi pašalinti dokumentų leidimui gauti trūkumus ar išorinės reklamos įrengimo pažeidimus, yra per trumpas. Todėl, siekiant pagerinti verslo sąlygas, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad minėtą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nustato leidimą išduodanti institucija.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio Reklamos įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo neišduoti leidimo ar sustabdyti jo galiojimą, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, siūloma papildyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintus leidimo neišdavimo ir leidimo galiojimo sustabdymo pagrindų sąrašus ir atitinkamai nustatyti, kad leidimas neišduodamas ar jo galiojimas sustabdomas, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka vietinės rinkliavos. Taip pat siūloma nestabdyti leidimo galiojimo esant mažareikšmiam pažeidimui ir suteikti reklaminės veiklos subjektui galimybę jį pašalinti per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai reklaminės veiklos subjektas nutraukia savo veiklą buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant (prie) kurios įrengta iškaba, tačiau nenukabina iškabos, todėl, siekiant kad nebūtų klaidinami vartotojai, siūloma reklaminės veiklos subjektui nustatyti pareigą minėtu atveju pašalinti iškabą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo savo veiklos nutraukimo buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Taip pat siūloma minėtą išorinės reklamos pašalinimo terminą taikyti ir tuo atveju, kai pagal Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio
punkte nustatytas išimtis leidimo nereikia ir reklaminės veiklos subjektas nutraukia savo veiklą prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje įrengta ši išorinė reklama. Kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, siūloma, kad išorinės reklamos pašalinimo terminą, kuris būtų ne ilgesnis kaip 40 darbo dienų, nustatytų leidimą išduodanti institucija.
Pažymėtina, kad šiuo atveju reklaminės veiklos subjektas privalėtų ne tik nukabinti reklamą, bet ir išardyti reklaminį įrenginį, kuris gali būti ir statinys, todėl pagrįstą išorinės reklamos pašalinimo terminą, įvertinusi visas aplinkybes (reklaminio įrenginio sudėtingumą, klimato sąlygas ir pan.), turėtų nustatyti leidimą išduodanti institucija. Be to, siūloma tikslinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išbraukti kaip perteklines nuostatas, susijusias su stendų, informuojančių eismo dalyvius apie kelio būklę, įrengimu ir su išorinės reklamos, įrengtos nesilaikant minėtame 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų draudimų, pašalinimu. Pažymėtina, kad stenduose pateikiama informacija apie kelio būklę nelaikytina reklama, todėl tokių stendų įrengimas ne Reklamos įstatymo reguliavimo dalykas, o išorinės reklamos, įrengtos nesilaikant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų draudimų, pašalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas ir jo įgyvendinamasis teisės aktas – Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Dėl Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 24 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnis išdėstomas nauja redakcija ir pasikeitė šio straipsnio dalių numeracija (12 straipsnio 12 dalies nuostatos tikslinamos ir dėstomos 12 straipsnio 16 dalyje), bei į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti pareigą reklaminės veiklos subjektui pašalinti išorinę reklamą, kuri pagal Įstatymo projekte numatytas išimtis įrengta neturint leidimo, kai jis nutraukia savo veiklą prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje ši reklama įrengta, atitinkamai tikslinama Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, nustatanti baudas už Reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų nesilaikymą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti įsigaliojimo data – 2015 m. gegužės 1 d., o tuo metu Lietuvoje jau turėtų būti įvesta valiuta euras, Reklamos įstatymo 24 straipsnio
vertes eurais perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu ir pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą (1 euras – 3,4528 lito) ir apvalinamos vieno euro tikslumu, paliekant perskaičiuotą dydį eurais nepakitusį ir neatsižvelgiant į skaičius, esančius po kablelio. Pažymėtina, kad toks pat baudos dydis eurais nustatytas ir 2014 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatyme.
Dėl Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 26 straipsnio Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įsigalios 2015 m. sausio 1 d., baudos už administracinius teisės pažeidimus (tarp jų ir Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų) įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Reklamos įstatymo 26 straipsnį ir atsisakyti nuostatos, kad priežiūros institucijos paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio, nustatančio Įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti leidimų galiojimo terminą, ir siekiant pašalinti verslo sąlygų skirtumus reklamos rinkoje konkuruojantiems verslo subjektams, Įstatymo projekte siūloma nustatyti leidimų, išduotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo tvarką. T. y. siūloma nustatyti, kad leidimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų, kai įrengta iškaba, ir ne ilgiau kaip 5 metus, kai įrengta kita išorinė reklama. Taip pat siūloma nustatyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį reklaminės veiklos subjektai, turintys leidimus, kuriuose nėra nustatyto galiojimo termino, galėtų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į leidimą išduodančią instituciją dėl leidimo, kuriame būtų nustatytas galiojimo terminas, išdavimo.
Pažymėtina, kad neterminuotus leidimus turintys reklaminės veiklos subjektai turi žymiai palankesnes konkurencijos sąlygas, palyginti su kitais šios rinkos dalyviais, nes nemoka savivaldybių tarybų nustatytos vietinės rinkliavos, todėl šiuo atveju nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kai yra įrengta iškaba, būtų netikslinga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą ir nustačius, kad po stogine įrengiamai reklamai leidimas nereikalingas, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, gaunamos iš vietinės rinkliavos už leidimų išdavimą (pvz., šiuo metu vietinės rinkliavos už leidimų įrengti reklamą po degalinės stogine išdavimą sumokama per metus apie 300 tūkst. Lt). Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pataisas, kurios įsigalios 2015 m. sausio 1 d., tais atvejais, kai baudą paskirs savivaldybės vykdomoji institucija, bauda bus pervedama į tos savivaldybės biudžetą, ir tai iš dalies kompensuos už leidimo išdavimą gaunamos vietinės rinkliavos praradimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimtas Įstatymas darytų teigiamą įtaką verslui, nes būtų aiškiau sureguliuotas leidimų išdavimo procesas ir taptų aiškesnė ūkio subjektų teisinė aplinka, taip pat būtų sudarytos prielaidos efektyviau prižiūrėti, kaip laikomasi Reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės atitinkamai pakeisti Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Kadangi projekte yra apibrėžiama nauja sąvoka, taip pat tikslinama jau į Lietuvos Respublikos terminų banką įtraukta sąvoka, šios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistos šio aiškinamojo rašto 8 dalyje nurodytos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Baltijos išorinės reklamos firmų asociacija, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „reklama“, „išorinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 19, 24 ir
parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, pakeitimus, praktikoje kylančius teisinio reguliavimo neaiškumus ir suinteresuotų institucijų siūlymus, taip pat siekiant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) suderinti su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu (toliau – Paslaugų įstatymas). Įstatymo projekto tikslas – pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką ir pašalinti Reklamos įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Reklamos įstatyme išorinė reklama apibrėžta kaip reklama, kurios įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai ir leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimai) išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reikalavimai yra nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje.
Šiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų neturint butų ar kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, taip pat draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo ją įrengti. Pagal šio straipsnio nuostatas leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, ši institucija taip pat nustato terminą, per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Taip pat šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas reklaminės veiklos subjektui ištaisyti savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytus dokumentų, pateiktų leidimui gauti, trūkumus ar išorinės reklamos įrengimo trūkumus per 5 darbo dienas. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas leidimų galiojimo terminas, kuris yra vienas iš esminių leidimų išdavimo tvarkos reikalavimų, nustatomas ne Reklamos įstatyme, o jo įgyvendinamajame teisės akte – Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės).
Be to, Reklamos įstatyme nustatytas draudimas įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams, tačiau įstatyme reklaminės veiklos subjektui nėra nustatyta reikalavimo įrengiant išorinę reklamą vadovautis eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Taip pat Reklamos įstatyme nenustatytos reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus, teisės, nenustatytas terminas, per kurį turėtų būti išduotas leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, už leidimo išdavimą mokama vietinė rinkliava, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose. Pažymėtina, kad minėtuose nuostatuose paprastai nustatoma, kad už leidimo išdavimą vietinė rinkliava gali būti sumokama ne tik prieš išduodant leidimą, bet ir jį išdavus, tačiau Reklamos įstatyme nėra numatyta galimybės panaikinti leidimo galiojimą, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka vietinės rinkliavos. Reklamos įstatyme taip pat nėra nustatyta pareigos reklaminės veiklos subjektui pašalinti iškabą, kai jis nutraukia savo veiklą buveinės pastate ar prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant (prie) kurios įrengta jo iškaba. Pagal Reklamos įstatymo 26 straipsnio nuostatas priežiūros institucijų (tarp jų ir savivaldybės vykdomosios institucijos) paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 2 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte vartojama iškabos sąvoka, siūloma papildyti Reklamos įstatymo 2 straipsnį iškabos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra nustatyta Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Pagal teismų praktiką, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reklama pripažintina išorine ir tuo atveju, kai reklamos pateikimo priemonė yra patalpų viduje, bet reklama skirta stebėti ir yra matoma iš lauko pusės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-306/2007). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma Reklamos įstatyme įtvirtintą išorinės reklamos sąvoką patikslinti ir nustatyti, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau ji skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos įrengimą ant bendrojo naudojimo objektų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimo galimybę specialiuosiuose įstatymuose, Įstatymo projekte šią problemą siūloma spręsti nustatant, kad tuo atveju, kai reklama įrengiama ant atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso namo, o tik jo dalyje esančių butų savininkų poreikiams tenkinti (pvz., atskiras namo korpusas), būtų reikalingas ne viso gyvenamojo namo butų savininkų daugumos sutikimas, o tik tos dalies butų savininkų daugumos sutikimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad butų savininkų sutikimas nereikalingas, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama iškaba. Šią nuostatą siūloma taikyti tik tais atvejais, kai iškaba įrengiama ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų, nes daugiabučiame name esančių patalpų paskirtis gali būti pakeista (pvz., daugiabučiame name įrengiamos komercinės patalpos) tik gavus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą. Pažymėtina, kad išduodant šį sutikimą įvertinamos visos su patalpų paskirties keitimu susijusios aplinkybės, todėl reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą, kai ant reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba, yra perteklinis ir nepagrįstai didina verslui administracinę naštą.
Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo ją įrengti. Ši nuostata taikoma ir įrengiant išorinę reklamą po stogine, kuri yra statinys, tačiau neturi sienų ir negalėtų būti laikomas patalpa. Pažymėtina, kad dėl verslo specifikos kai kurios prekės parduodamos ar paslaugos teikiamos (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) po stogine ir po ja, taip pat kaip ir, pavyzdžiui, parduotuvės viduje, įrengiama parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų reklama. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, tuo tarpu ūkio subjektai, įrengdami po stogine reklamą, kuri paprastai yra skirta šioje teritorijoje esantiems asmenims (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant mažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus, siūloma Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildyti ir nustatyti, kad po stogine, kuri yra statinys, įrengiamai išorinei reklamai leidimas nereikalingas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tais atvejais, kai išorinė reklama būtų įrengiama po stogine, kuri nėra statinys, t. y. neatitinka statiniui keliamų reikalavimų (pvz., viešojo transporto stotelės), ši išimtis nebūtų taikoma.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau skirta stebėti ir yra matoma tik iš lauko pusės, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas ir nepagrįstai didintų verslui administracinę naštą. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai būtų taikomi ir tais atvejais, kai įrengiama išorinė reklama, kuriai įrengti gauti leidimo pagal Įstatymo projekte siūlomas išimtis nereikia. Pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimai gali būti išduodami ribotai galiojimo trukmei, kai tai pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Pažymėtina, kad išorinė reklama daro didelę įtaką urbanistinei ir architektūrinei miesto aplinkai ir kraštovaizdžiui. Miesto aplinka (statiniai, želdiniai, mažosios architektūros elementai) keičiasi, taip pat keičiasi reklamos gamybos technologijos, medžiagos, estetiniai reikalavimai ir pan., ir, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, atitinkamai turėtų keistis ir išorinė reklama. Be to, pagal Reklamos įstatymo nuostatas, leidimas suteikia teisę ne tik skleisti reklamą, bet ir įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (t. y. stendą, skydą, stulpą ir pan.). Minėti reklaminiai įrenginiai paprastai yra laikini statiniai, kuriuos leidžiama naudoti ribotą terminą. Todėl, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus (miesto aplinkos apsaugą, kraštovaizdžio apsaugą, istorinio paveldo išsaugojimą, gyventojų saugą ir kt.), ir atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį paprastai atsiperka investicijos į išorinės reklamos įrengimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai įrengiama kita išorinė reklama.
Tuo atveju, kai įrengiama iškaba, siūloma nustatyti ilgesnį leidimo galiojimo terminą, kadangi iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas, prekių ženklas ir kt.) paprastai nesikeičia eilę metų ir naujo leidimo gavimas tai pačiai iškabai kas 5 metai būtų nepagrįsta našta verslui. Kartu pažymėtina, kad leidimo galiojimo trukmės ribojimas nėra naujai nustatomas teisinis reguliavimas. Šiuo metu galiojančiose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse yra nustatytas 5 metų leidimo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Paslaugų įstatymo nuostatas reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę paslaugų teikėjai, turi būti nustatyti įstatymais, bei į tai, kad išorinė reklama neturi kelti pavojaus eismo dalyviams, siūloma Reklamos įstatymo 12 straipsnį papildyti ir nustatyti, kad įrengiant išorinę reklamą, be kita ko, būtų vadovaujamasi eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimų išdavimo tvarkos esminiai reikalavimai turi būti nustatyti įstatymais, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti terminą, per kurį reklaminės veiklos subjektui turėtų būti išduodamas leidimas. Pažymėtina, kad minėti reikalavimai taip pat yra įtvirtinti šiuo metu galiojančiose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, nuostatomis siūloma Reklamos įstatyme įtvirtinti reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus, teises, taip pat nustatyti leidimo išdavimo tvarką tuo atveju, kai, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą. Siekiant, kad operatyviau būtų spendžiami su leidimų išdavimu susiję klausimai (pvz., Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija per metus išduoda daugiau kaip 1000 leidimų), Įstatymo projekte siūloma tikslinti atitinkamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir nustatyti, kad leidimus išduoda, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, taip pat nustato terminus dokumentų leidimui gauti ar išorinės reklamos įrengimo trūkumams pašalinti ne tik savivaldybės vykdomoji institucija, bet ir jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (toliau – leidimą išduodanti institucija). Kaip parodė Reklamos įstatymo taikymo praktika, šiuo metu įstatyme nustatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį reklaminės veiklos subjektas turi pašalinti dokumentų leidimui gauti trūkumus ar išorinės reklamos įrengimo pažeidimus, yra per trumpas. Todėl, siekiant pagerinti verslo sąlygas, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad minėtą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nustato leidimą išduodanti institucija.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio Reklamos įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo neišduoti leidimo ar sustabdyti jo galiojimą, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, siūloma papildyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintus leidimo neišdavimo ir leidimo galiojimo sustabdymo pagrindų sąrašus ir atitinkamai nustatyti, kad leidimas neišduodamas ar jo galiojimas sustabdomas, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka vietinės rinkliavos. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai reklaminės veiklos subjektas nutraukia savo veiklą buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant (prie) kurios įrengta iškaba, tačiau nenukabina iškabos, todėl, siekiant kad nebūtų klaidinami vartotojai, siūloma reklaminės veiklos subjektui nustatyti pareigą minėtu atveju pašalinti iškabą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo savo veiklos nutraukimo buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Taip pat siūloma minėtą išorinės reklamos pašalinimo terminą taikyti ir tuo atveju, kai pagal Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio
veiklos subjektas nutraukia savo veiklą prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje įrengta ši išorinė reklama. Kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, siūloma, kad išorinės reklamos pašalinimo terminą, kuris būtų ne ilgesnis kaip 40 darbo dienų, nustatytų leidimą išduodanti institucija.
Pažymėtina, kad šiuo atveju reklaminės veiklos subjektas privalėtų ne tik nukabinti reklamą, bet ir išardyti reklaminį įrenginį, kuris gali būti ir statinys, todėl pagrįstą išorinės reklamos pašalinimo terminą, įvertinusi visas aplinkybes (reklaminio įrenginio sudėtingumą, klimato sąlygas ir pan.), turėtų nustatyti leidimą išduodanti institucija. Be to, siūloma tikslinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išbraukti kaip perteklines nuostatas, susijusias su stendų, informuojančių eismo dalyvius apie kelio būklę, įrengimu ir su išorinės reklamos, įrengtos nesilaikant minėtame 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų draudimų, pašalinimu. Pažymėtina, kad stenduose pateikiama informacija apie kelio būklę nelaikytina reklama, todėl tokių stendų įrengimas ne Reklamos įstatymo reguliavimo dalykas, o išorinės reklamos, įrengtos nesilaikant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų draudimų, pašalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas ir jo įgyvendinamasis teisės aktas – Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Dėl Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 19 straipsnio ir 4 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 24 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnis išdėstomas nauja redakcija ir pasikeitė šio straipsnio dalių numeracija (12 straipsnio 12 dalies nuostatos tikslinamos ir dėstomos 12 straipsnio 16 dalyje), bei į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti pareigą reklaminės veiklos subjektui pašalinti išorinę reklamą, kuri pagal Įstatymo projekte numatytas išimtis įrengta neturint leidimo, kai jis nutraukia savo veiklą prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje ši reklama įrengta, atitinkamai tikslinami Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktai, nustatantys šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atliekančias institucijas, ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, nustatanti baudas už Reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų nesilaikymą. Dėl Įstatymo projekto 5straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 26 straipsnio Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., baudos už administracinius teisės pažeidimus (tarp jų ir Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų) įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Reklamos įstatymo 26 straipsnį ir atsisakyti nuostatos, kad priežiūros institucijos paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą. Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio, nustatančio Įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti leidimų galiojimo terminą, ir siekiant pašalinti verslo sąlygų skirtumus reklamos rinkoje konkuruojantiems verslo subjektams, Įstatymo projekte siūloma nustatyti leidimų, išduotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo tvarką. T. y. siūloma nustatyti, kad leidimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų, kai įrengta iškaba, ir ne ilgiau kaip 5 metus, kai įrengta kita išorinė reklama. Taip pat siūloma nustatyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį reklaminės veiklos subjektai, turintys leidimus, kuriuose nėra nustatyto galiojimo termino, galėtų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į leidimą išduodančią instituciją dėl leidimo, kuriame būtų nustatytas galiojimo terminas, išdavimo. Pažymėtina, kad neterminuotus leidimus turintys reklaminės veiklos subjektai turi žymiai palankesnes konkurencijos sąlygas, palyginti su kitais šios rinkos dalyviais, nes nemoka savivaldybių tarybų nustatytos vietinės rinkliavos, todėl šiuo atveju nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kai yra įrengta iškaba, būtų netikslinga. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą ir nustačius, kad po stogine įrengiamai reklamai leidimas nereikalingas, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, gaunamos iš vietinės rinkliavos už leidimų išdavimą (pvz., šiuo metu vietinės rinkliavos už leidimų įrengti reklamą po degalinės stogine išdavimą sumokama per metus apie 300 tūkst. Lt). Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pataisas, kurios įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., tais atvejais, kai baudą paskirs savivaldybės vykdomoji institucija, bauda bus pervedama į tos savivaldybės biudžetą, ir tai iš dalies kompensuos už leidimo išdavimą gaunamos vietinės rinkliavos praradimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas darytų teigiamą įtaką verslui, nes būtų aiškiau sureguliuotas leidimų išdavimo procesas ir taptų aiškesnė ūkio subjektų teisinė aplinka, taip pat būtų sudarytos prielaidos efektyviau prižiūrėti, kaip laikomasi Reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės atitinkamai pakeisti Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d įsakymu Nr.
4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Kadangi projekte yra apibrėžiama nauja sąvoka, taip pat tikslinama jau į Lietuvos Respublikos terminų banką įtraukta sąvoka, šios sąvokos ir jas įvardijantys terminai teikti derinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistos šio aiškinamojo rašto 8 dalyje nurodytos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Baltijos išorinės reklamos firmų asociacija, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „reklama“, „išorinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-01-27 Nr. XIIP-2718(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad draudimas įrengti išorinę reklamą neturint butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo netaikomas, kai ant daugiabučiame name esančių reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 15 dalis visos daugiabučio namo išorinės sienos yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tuo tarpu projektu reklaminės veiklos subjektui, kuris galėtų net nebūti daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos savininku, o tik valdytoju, t.y. nesančiam daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, būtų suteikiama teisė naudotis kitiems asmenims (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) priklausančia nuosavybe be jų sutikimo. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribota daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų - butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės, nes pastarieji neturėtų teisės patys nuspręsti, ar leisti naudoti jiems priklausančią nuosavybę kitiems asmenims, ar ne. Be to, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sukeltas konfliktas tarp reklaminės veiklos subjekto ir daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų, kai pastarieji nuspręstų vykdyti daugiabučio namo renovaciją, išorinių sienų remontą ir pan.
Nėra aišku, ar tokiu atveju, kai pagal įstatymą nebūtų reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas išorinei reklamai įrengti, reklaminės veiklos subjektas renovacijos, remonto laikotarpiu sutiktų laikinai pašalinti išorinę reklamą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Kitu atveju reikėtų pašalinti aukščiau nurodytą neaiškumą dėl išorinės reklamos laikino pašalinimo, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą renovuoti daugiabutį namą, ar yra būtina atlikti išorinių sienų remontą ir kitais panašiais atvejais. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus išorinei reklamai bei leidimų tokiai reklamai įrengti išdavimo tvarką nustato Reklamos įstatymas. Aukščiau minėtos taisyklės, kurias poįstatyminiu aktu tvirtina Vyriausybė, detalizuoja įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nurodant, kad leidimus išduodantis subjektas išduodamas leidimus privalo vadovautis Reklamos įstatymo ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatomis. 3.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, leidimą išduodančiai institucijai pateikia paraišką ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse“ . Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisės gauti leidimą vieną iš elementų - reikalingus pateikti dokumentus nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, siūlome įstatyme įtvirtinti arba būtinus pateikti dokumentus, ar bent informaciją, kurią pagrįsti turi teikiami dokumentai (o poįstatyminiame teisės akte įgalioti nustatyti konkrečius dokumentus, pagrindžiančius minėtąją informaciją). 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalimi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų atitinkamai nereikėtų papildyti.
Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių S. Švedas E.Mušinskis
komitetas
DĖL
2015 m. balandžio 22 d. Nr. 108-P-9
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos:
Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyr. specialistė Vitalija Regina Stanionienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresn. patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-272 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad draudimas įrengti išorinę reklamą neturint butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo netaikomas, kai ant daugiabučiame name esančių reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 15 dalis visos daugiabučio namo išorinės sienos yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tuo tarpu projektu reklaminės veiklos subjektui, kuris galėtų net nebūti daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos savininku, o tik valdytoju, t.y. nesančiam daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, būtų suteikiama teisė naudotis kitiems asmenims (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) priklausančia nuosavybe be jų sutikimo. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribota daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų - butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės, nes pastarieji neturėtų teisės patys nuspręsti, ar leisti naudoti jiems priklausančią nuosavybę kitiems asmenims, ar ne. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-27 Be to, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sukeltas konfliktas tarp reklaminės veiklos subjekto ir daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų , kai pastarieji nuspręstų vykdyti daugiabučio namo renovaciją, išorinių sienų remontą ir pan.
Nėra aišku, ar tokiu atveju, kai pagal įstatymą nebūtų reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas išorinei reklamai įrengti, reklaminės veiklos subjektas renovacijos, remonto laikotarpiu sutiktų laikinai pašalinti išorinę reklamą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Kitu atveju reikėtų pašalinti aukščiau nurodytą neaiškumą dėl išorinės reklamos laikino pašalinimo, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą renovuoti daugiabutį namą, ar yra būtina atlikti išorinių sienų remontą ir kitais panašiais atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-272
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus išorinei reklamai bei leidimų tokiai reklamai įrengti išdavimo tvarką nustato Reklamos įstatymas. Aukščiau minėtos taisyklės, kurias poįstatyminiu aktu tvirtina Vyriausybė, detalizuoja įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nurodant, kad leidimus išduodantis subjektas išduodamas leidimus privalo vadovautis Reklamos įstatymo ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatomis. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6.
Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (toliau – leidimą išduodanti institucija) , vadovaudamasi vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-272
keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, leidimą išduodančiai
institucijai pateikia paraišką ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse“ . Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisės gauti leidimą vieną iš elementų - reikalingus pateikti dokumentus nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, siūlome įstatyme įtvirtinti arba būtinus pateikti dokumentus, ar bent informaciją, kurią pagrįsti turi teikiami dokumentai (o poįstatyminiame teisės akte įgalioti nustatyti konkrečius dokumentus, pagrindžiančius minėtąją informaciją).
Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Reklaminės veiklos subjektas, norėdamas
gauti leidimą, leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ar tiesiogiai pateikia Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio paraišką išduoti leidimą ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse šiuos dokumentus, reikalingus leidimui išduoti, (toliau kartu – dokumentai leidimui išduoti):
1) dokumentą, patvirtinantį šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, išskyrus atvejus, kai reklaminės veiklos subjektas pats yra šių objektų savininkas;
2) dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą ar saugomų teritorijų direkcijos arba regiono aplinkos apsaugos departamento, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, suderinimą, kai išorinė reklama įrengiama kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose ar saugomose teritorijose;
3) nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento kopiją, kai reklaminės veiklos subjektas yra žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas;
4) Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatytos sudėties išorinės reklamos įrengimo projektą“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-272 4.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalimi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų atitinkamai nereikėtų papildyti. Pritarti iš dalies Civilinio kodekso 2.97 straipsnio nuostatos numato galimybę po reorganizavimo pasibaigus vienam ar daugiau juridinių asmenų, kitiems reorganizavime dalyvavusiems juridiniams asmenims toliau tęsti pasibaigusio juridinio asmens veiklą, todėl papildyti Įstatymo projekte nustatytą leidimo panaikinimo pagrindų sąrašą ir nustatyti, kad leidimas panaikinamas, jeigu reklaminės veiklos subjektas reorganizuojamas, būtų netikslinga ir sukeltų verslui papildomą administracinę ir finansinę naštą, susijusią su naujo leidimo gavimu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 dalies 3 punktą ir nustatyti pareigą leidimo turėtojui pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie leidimo turėtojo reorganizavimą ar pertvarkymą bei apie pasikeitusius leidimo turėtojo duomenis ir šį punktą išdėstyti taip: „3) pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie pasikeitusius leidimo turėtojo duomenis: teisinę formą, pavadinimą, pasikeitusį buveinės adresą, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir pateikti dokumentų, patvirtinančių teisinės formos ir (ar) pavadinimo pakeitimą, kopijas
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-04-17 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko
, atlikome Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (toliau – Įstatymas) 2, 12, 19,
(toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką ir pašalinti Įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus (pvz., siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį iškabos sąvokos apibrėžtimi, siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai įrengiama kita išorinė reklama, siūloma nustatyti, kad įrengiant išorinę reklamą, be kita ko, būtų vadovaujamasi eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir kt.) . Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pagal kompetenciją antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
lietuvių kalbos komisija, 2015-04-21 Ūkio ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 24 ir
iškaba. Pagal apibrėžtį iškaboje gali būti vien prekių ženklas, tačiau tokia informacija, jei žodinė ženklo dalis yra ne lietuvių kalba, neatitiktų Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. nuostatos „Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų <...> iškabose <...>“, taip pat Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.
2 dalies nuostatos „Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“. Tokia Reklamos įstatymo sąvoka klaidintų verslo subjektus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka su Valstybine lietuvių kalbos komisija buvo suderinta kita iškabos apibrėžtis. Siūlome įstatymo projekte teikti šiek tiek paredaguotą Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670) esančią iškabos apibrėžtį:
Iškaba
Nepritarti Iškabos sąvokos pakeitimas nelietuviškų viešųjų užrašų problemos neišspręstų ir siūloma nuostata būtų lengvai
„apeinama“, kadangi iškaba nėra privaloma, o prekių ženklo, net jei jo
žodinė dalis yra ne lietuvių kalba, pateikimas ant pastato sienos nėra draudžiamas. Pastebėtina ir tai, kad prekių ženklo nelaikant iškaba nukentėtų vartotojas, nes iškabai keliami griežtesni, nei kitai reklamai, pašalinimo reikalavimai, pvz., įmonei nutraukus veiklą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-04-22 Iš esmės pritarti L ietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 19, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2718 (2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . Nepritarti Žr. į Ekonomikos komiteto sprendimą. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už 8, prieš 0, susilaikė 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rokas Žilinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Remigijus Žemaitaitis Komiteto pirmininkas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Birutė Janutėnienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Marius Skarupskas, Ūkio viceministras; Vitalija Stanionienė, Ūkio ministerijos vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-272 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad draudimas įrengti išorinę reklamą neturint butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo netaikomas, kai ant daugiabučiame name esančių reklaminės veiklos subjekto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinės sienos įrengiama iškaba. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 15 dalis visos daugiabučio namo išorinės sienos yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Tuo tarpu projektu reklaminės veiklos subjektui, kuris galėtų net nebūti daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos savininku, o tik valdytoju, t.y. nesančiam daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, būtų suteikiama teisė naudotis kitiems asmenims (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) priklausančia nuosavybe be jų sutikimo. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribota daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų - butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės, nes pastarieji neturėtų teisės patys nuspręsti, ar leisti naudoti jiems priklausančią nuosavybę kitiems asmenims, ar ne. Be to, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sukeltas konfliktas tarp reklaminės veiklos subjekto ir daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų, kai pastarieji nuspręstų vykdyti daugiabučio namo renovaciją, išorinių sienų remontą ir pan. Nėra aišku, ar tokiu atveju, kai pagal įstatymą nebūtų reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas išorinei reklamai įrengti, reklaminės veiklos subjektas renovacijos, remonto laikotarpiu sutiktų laikinai pašalinti išorinę reklamą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Kitu atveju reikėtų pašalinti aukščiau nurodytą neaiškumą dėl išorinės reklamos laikino pašalinimo, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą renovuoti daugiabutį namą, ar yra būtina atlikti išorinių sienų remontą ir kitais panašiais atvejais. Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-272 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, vadovaudamiesi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus išorinei reklamai bei leidimų tokiai reklamai įrengti išdavimo tvarką nustato Reklamos įstatymas. Aukščiau minėtos taisyklės, kurias poįstatyminiu aktu tvirtina Vyriausybė, detalizuoja įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nurodant, kad leidimus išduodantis subjektas išduodamas leidimus privalo vadovautis Reklamos įstatymo ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatomis. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, leidimą išduodančiai institucijai pateikia paraišką ir kitus leidimui išduoti reikalingus dokumentus, nustatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse“ .
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu asmenų teisės gauti leidimą vieną iš elementų - reikalingus pateikti dokumentus nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, siūlome įstatyme įtvirtinti arba būtinus pateikti dokumentus, ar bent informaciją, kurią pagrįsti turi teikiami dokumentai (o poįstatyminiame teisės akte įgalioti nustatyti konkrečius dokumentus, pagrindžiančius minėtąją informaciją). Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalimi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų atitinkamai nereikėtų papildyti.
Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-04-16 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko
, atlikome Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (toliau – Įstatymas) 2, 12, 19,
(toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką ir pašalinti Įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus (pvz., siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį iškabos sąvokos apibrėžtimi, siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai įrengiama kita išorinė reklama, siūloma nustatyti, kad įrengiant išorinę reklamą, be kita ko, būtų vadovaujamasi eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir kt.) . Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pagal kompetenciją antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti L ietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 19, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2718 (2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas