Projektas Projekto lyginamasis variantas
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 48¹ STRAIPSNIo PAKEITIMO Įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48¹ straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos
pajiniais įnašais Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
Projektas Projekto Nr. XIIP-2717(2) lyginamasis variantas
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 48¹ STRAIPSNIo PAKEITIMO Įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48¹ straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos
pajiniais įnašais Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 48¹STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮstatymO PROJEKTo
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Įstatymas) 48¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama patobulinti Įstatymą taip, kad jo nuostatos būtų naudingos kredito unijų veiklai, didintų jų konkurencingumą finansų rinkoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Asociacijos Lietuvos kredito unijos administracijos vadovas Ramūnas Stonkus, tel. 8 656 88811, el. paštas [email protected]. 3. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – suteikti kredito unijoms galimybę, įvertinus turimą kapitalą ir finansinę būklę, savarankiškai nustatyti disponavimo pajiniais įnašais tvarką, siekiant užtikrinti tvaraus kapitalo formavimą ir kredito unijos kapitalo apsaugą nuo nepagrįstų kreditorių pretenzijų. 4. Įstatymo projektu siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatytas apribojamas kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Tokiu būdu yra absoliučiai apribota kredito unijos nario teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi. Tuo tarpu šiuo metu galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. 5. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Netikslinga ir toliau absoliučiai riboti galimybes disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais paskolas turintiems kredito unijų nariams, kadangi toks ribojimas negatyviai atsiliepia į kreditavimo produktų patrauklumą, mažina kredito unijų konkurencingumą finansinių paslaugų rinkoje ir nėra efektyvi priemonė kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų laikymuisi užtikrinti. Tikslinga būtų kredito unijoms suteikti teisę joms pačioms savo įstatuose numatyti minėto apribojimo taikymo tvarką. 6. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. 8. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymo projektą padidės kredito unijų finansinių produktų patrauklumas, ko pasekoje ir kredito unijų pelningumas. Be to, Lietuvoje kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos sudarys svaresnę alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams renkantis tarp kredito unijų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus. Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Įstatymo projektas yra suderintas su Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kredito unija“. Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
2015-01-20 Nr. XIIP-2717 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 48¹straipsnyje siūloma nustatyti, kad kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Galiojančiame Kredito unijų įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Taigi projektu siūloma atsisakyti įstatymu nustatyto kredito unijos nario teisės disponuoti pajiniu įnašu ribojimo ir siūloma, kad tokia teisė galėtų būti ribojama įstatų nustatyta tvarka. Toks siūlymas kelia abejonių. Pirma, Kredito unijų įstatymo
keisti tik kredito unijos narių visuotinis susirinkimas. Kyla abejonių, ar užtektų balsų visuotiniuose kredito unijų susirinkimuose priimti sprendimus pakeisti įstatus ir nustatyti apribojimus kredito unijos nariams disponuoti pajiniais įnašais, nes kredito unijų nariai patys nebūtų suinteresuoti apriboti savo teises. Antra, nuostata, jog ,,kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu“ reiškia, kad toks teisių apribojimas įstatuose iš viso neprivalo būti nustatytas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Kredito unijų įstatymo tikslus, nurodytus įstatymo 1 straipsnyje, kad kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.
Trečia, Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Civilinio kodekso numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio. Atsižvelgus į Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad kredito unijos nariui kredito unija galėtų skolinti pinigus, jų gražinimą neužtikrinant ne tik Civiliniame kodekse nustatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, bet ir nesant apribojimo kredito unijos nariui, negražinus paskolos, perleisti savo pajų tretiesiems asmenims. Kyla abejonių, ar projekto nuostatos pasitarnautų kredito unijų veiklos tvarumui užtikrinti. 2. Projektą tobulinant juridinės technikos reikalavimų požiūriu, reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėjimo numeriu. 3. Kredito unijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Lietuvos banko išvados. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė S.Švedas V.Vėgelis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-01-15 Nr. XIIP-2717 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP‑2717 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2717, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio 20 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad kyla abejonių, ar Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie siekio užtikrinti kredito unijų veiklos tvarumą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
biudžeto ie finansų komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Galiojančiame Kredito unijų įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Taigi projektu siūloma atsisakyti įstatymu nustatyto kredito unijos nario teisės disponuoti pajiniu įnašu ribojimo ir siūloma, kad tokia teisė galėtų būti ribojama įstatų nustatyta tvarka. Toks siūlymas kelia abejonių.
Toks siūlymas kelia abejonių. Pirma, Kredito unijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kredito unijos įstatus turi teisę keisti tik kredito unijos narių visuotinis susirinkimas. Kyla abejonių, ar užtektų balsų visuotiniuose kredito unijų susirinkimuose priimti sprendimus pakeisti įstatus ir nustatyti apribojimus kredito unijos nariams disponuoti pajiniais įnašais, nes kredito unijų nariai patys nebūtų suinteresuoti apriboti savo teises. Antra, nuostata, jog ,,kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu“ reiškia, kad toks teisių apribojimas įstatuose iš viso neprivalo būti nustatytas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Kredito unijų įstatymo tikslus, nurodytus įstatymo 1 straipsnyje, kad kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi. Trečia, Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Civilinio kodekso numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio. Atsižvelgus į Kredito unijų įstatymo
reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad kredito unijos nariui kredito unija galėtų skolinti pinigus, jų gražinimą neužtikrinant ne tik Civiliniame kodekse nustatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, bet ir nesant apribojimo kredito unijos nariui, negražinus paskolos, perleisti savo pajų tretiesiems asmenims.
Kyla abejonių, ar projekto nuostatos pasitarnautų kredito unijų veiklos tvarumui užtikrinti. Atsižvelgti iš dalies Žr. Biudžeto ir finansų komiteto toliau pateiktus argumentus bei pasiūlymą dėl Lietuvos banko 2015-02-10 rašte Nr. S 2015/(21.68-2102)-12-697 ir Finansų ministerijos 2015-02-27 rašte Nr. ((7.59-02)-5K-1502311)-6K-1501901 pateiktų pasiūlymų (4 lentelės pasiūlymų eil. Nr. 2 ir Nr. 4). 2. Seimo kancelia-rijos Teisės departamentas,
požiūriu, reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėjimo numeriu. Atsižvelgti
3Seimo kancelia-rijos Teisės departamentas,
priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Lietuvos banko išvados. Atsižvelgta Lietuvos bankas savo išvadą pateikė 2015-02-10 rašte Nr. S 2015/(21.68-2102)-12-697. 4. Europos teisės departa-mentas prie Lietuvos Respubli- kos teisingumo ministreri-jos, 2015-02-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑2717, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio
projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie siekio užtikrinti kredito unijų veiklos tvarumą. Atsižvelgti iš dalies Žr. Biudžeto ir finansų komiteto toliau pateiktus argumentus bei pasiūlymą dėl Lietuvos banko 2015-02-10 rašte Nr. S 2015/(21.68-2102)-12-697 ir Finansų ministerijos 2015-02-27 rašte Nr. ((7.59-02)-5K-1502311)-6K-1501901 pateiktų pasiūlymų (4 lentelės pasiūlymų eil. Nr. 2 ir Nr. 4). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2015-02-10 raštas Nr. S 2015/(21. 68-2102)-12-6971 Visų pirma norėtume pažymėti, kad vadovaudamasis teisės aktuose suteiktais įgaliojimais Lietuvos bankas siekia kredito unijų sistemos saugumo, patikimumo, skaidrumo ir konkurencingumo. Taip pat reiktų pažymėti, kad šiuo metu kredito unijų kapitalas nėra tvarus ir gebantis padengti galimus kredito unijų veiklos nuostolius. Todėl šią problemą, kartu su kitomis kredito unijų sektoriaus problemomis, siekiama spręsti siūlant pertvarkyti kredito unijų veiklos modelį. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti. Įgyvendinus šią koncepciją, tikėtina, kad bus užtikrinta, jog kredito unijos tiek steigimosi, tiek ir plėtros laikotarpiu turėtų pakankamą kapitalo, leidžiančio padengti galimus nuostolius, atsargą.
Todėl esminį kredito unijų kapitalo tvarumo stiprinimą reikėtų sieti su šios koncepcijos įgyvendinimu. Įvertinus aiškinamajame rašte nurodytą įstatymo projekto tikslą, nors ir abejotina, kad tai pasitarnautų tvaraus kapitalo formavimui užtikrinti, tačiau nemanytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo tikslų ir turėtų gana neigiamos įtakos kredito unijų veiklos tvarumui, jeigu neatidėliojant kompleksinėmis priemonėmis bus sprendžiami esminiai klausimai, susiję su kredito unijų veikla. Atsižvelgti Žr. Biudžeto ir finansų komiteto toliau pateiktus argumentus bei siūlymą dėl Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atitinkamų pasiūlymų. 2. Lietuvos bankas, 2015-02-10 raštas Nr. S 2015/(21. 68-2102)-12-697 Kartu norėtume pažymėti, į ką atkreipia dėmesį ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kad galiojančio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta ne tik, kad kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, bet ir tai, kad kredito unija savo nariui iki 1 metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.
Nors ši nuostata suteikia galimybę skolinti pinigų sumą be užtikrinimo priemonių tik neviršijant pajinio įnašo už pagrindinį pajų, kurio dydis kredito unijose paprastai neviršija šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyto mažiausio dydžio (28,96 Eur), tačiau svarstytinas tikslingumas kartu keisti ir esamą teisinį reguliavimą, panaikinant galimybę skolinti be prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Pritarti iš dalies Seimo Biudžeto ir finansų komiteto
ir joje numatytų keist Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ Nr. 109-S-1 yra pritarta Darbo grupės pateiktai Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku ne vėliau kaip iki 2015 m . birželio 10 d. parengti ir pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos 81 punkte nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. Tokiu būdu Finansų ministerija ir Lietuvos bankas rengdami ištisą kompleksą siūlymų kredito unijų veiklos tvarumui užtikrinti kartu galėtų įvertinti ar tikslinga teikti ir atitinkamus pasiūlymus dėl prievolių užtikrinimo priemonių. 3.
3Finansų ministerija,
2015-02-27 raštas Nr. ((7.59-02)-5K-1502311)-6K-15019011 Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2717 Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – Įstatymas) buvo papildytas nauju 48¹ straipsniu, atsižvelgiant į pasiūlymą, pateiktą Įstatymo pakeitimo projektą Nr. 1410(2) svarstant Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete[1]. Pritarus pasiūlymui, Įstatymo 48¹ straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, kurios absoliučiai apriboja kredito unijos teisę disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos tol, kol bus grąžinta skolinama suma. Finansų ministerijos nuomone, iš skolintų pinigų formuojamas kapitalas nėra tvarus, reikėtų vengti piktnaudžiavimo pajinį kapitalą formuoti iš paskolų (paskolas „susiejant“ su pajais), kredito unijos turėtų pačios nustatyti kapitalo formavimo politiką diversifikuodamos kapitalo formavimo šaltinius. Atsižvelgiant į tai, iš esmės pritariame Įstatymo projektu Nr. XIIP-2717 siūlomiems Įstatymo 48¹ straipsnio patikslinimams, kad teisė disponuoti pajiniu įnašu gali būti apribojama
„kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka“. Pritarti
4Finansų ministerija,
2015-02-27 raštas Nr. ((7.59-02)-5K-1502311)-6K-1501901 Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2717 Atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išdėstytus argumentus dėl skolinimo apribojimų, manytume, kad galėtų būti svarstoma ar yra tikslinga išlaikyti Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, leidžiančią kredito unijai savo nariams teikti trumpalaikes neviršijančias įnašo už pagrindinį pajų dydžio paskolas nereikalaujant jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis Pritarti iš dalies Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m . kovo 18 d. sprendime „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keist Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ Nr.
109-S-1 yra pritarta Darbo grupės pateiktai Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku ne vėliau kaip iki 2015 m . birželio
kredito unijų veiklos koncepcijos 81 punkte nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. Tokiu būdu Finansų ministerija ir Lietuvos bankas rengdami ištisą kompleksą siūlymų kredito unijų veiklos tvarumui užtikrinti kartu galėtų įvertinti ar tikslinga teikti ir atitinkamus pasiūlymus dėl prievolių užtikrinimo priemonių. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius