Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR.I-1034 4, 12, 13, 14, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 3 dalimi:
„3. Žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę atlieka Lietuvos geologijos tarnyba ir kitos įstatymų įgaliotos institucijos.“ 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹straipsniu Papildyti įstatymą 5¹ straipsniu:
„5¹ straipsnis.
Lietuvos geologijos tarnybos įgaliotų pareigūnų teisės Vykdydami žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse,
2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatyme;
3) įstatymų nustatyta tvarka paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą;
4) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis į policijos įstaigas asmenybei nustatyti;
5) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, bei privačias teritorijas (fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdomas, naudojamas teritorijas, išskyrus asmens būstą) ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus su tikslu tikrinti, ar juose laikomasi žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus;
6) kad būtų užkirstas kelias šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos išteklių įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus;
7) Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi ir kitas įstatymų suteiktas teises.“
Lietuvos geologijos tarnybos įgaliotų pareigūnų teisės Vykdydami žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse,
2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatyme;
3) įstatymų nustatyta tvarka paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą;
4) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis į policijos įstaigas asmenybei nustatyti;
5) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, bei privačias teritorijas (fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdomas, naudojamas teritorijas, išskyrus asmens būstą) ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus su tikslu tikrinti, ar juose laikomasi žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus;
6) kad būtų užkirstas kelias šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos išteklių įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus;
7) Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi ir kitas įstatymų suteiktas teises.“
1.
ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gruntą, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.“
2Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi:
„10. Juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal
jungtinės veiklos sutartis ir turintys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą gali naudoti gruntą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui
tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimas, konservavimas ir likvidavimas privalo būti vykdomas laikantis Aplinkos ministerijos nustatytos tvarkos.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis.
Atsakomybė už Žemės gelmių įstatymo pažeidimą Juridiniai ir fiziniai Asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, pažeidusios pažeidę Žemės gelmių įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui
tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimas, konservavimas ir likvidavimas privalo būti vykdomas laikantis aplinkos ministro nustatytos tvarkos.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą Juridiniai ir fiziniai Asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, pažeidusios pažeidę Žemės gelmių šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki 2016 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIP-2714(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui
tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimas, konservavimas ir likvidavimas privalo būti vykdomas laikantis aplinkos ministro nustatytos tvarkos.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą Juridiniai ir fiziniai Asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, pažeidusios pažeidę Žemės gelmių šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2016 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
31,34
23¹, 23²,
priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus Lietuvos Respublikos Seimui teikiami šie įstatymų projektai (toliau - Projektai):
1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.I-2223 1, 2, 19¹, 19², 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 23¹, 23², 23³ straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymo projektas);
2) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr.VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr.
VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr.VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.VIII-787 2, 4, 20, 34¹⁸ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr.VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr.VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.I-671 6, 8, 9, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.I-1495 2, 7, 10, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr.I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas.
VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr.VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.VIII-787 2, 4, 20, 34¹⁸ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr.VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr.VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.I-671 6, 8, 9, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.I-1495 2, 7, 10, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr.I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas. Pirminis projektų siūlytojas – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektai buvo teikiami derinti ir tobulinami pagal Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Suinteresuotų institucijų atstovai dalyvavo sprendžiant probleminius klausimus Aplinkos ministerijos 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. birželio 20 d. ir liepos 9 d. rengtuose pasitarimuose.
Šiuo metu ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar kitų aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių teisės aktų pažeidimus nėra reglamentuota (su kai kuriomis išimtimis: Statybos įstatymas, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas). Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti ūkinės veiklos subjektų pareigas, susijusias su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu, bei efektyvų šių pareigų vykdymo kontrolės mechanizmą. Ūkinės veiklos subjektų - fizinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama per administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Tuo tarpu ūkinės veiklos subjektų - juridinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama per baudžiamosios atsakomybės taikymą ir fizinių asmenų, veikiančių juridinio asmens vardu (vadovų ar darbuotojų) administracinės atsakomybės taikymą. Juridinio asmens, kaip ūkinės veiklos subjekto, pareigų vykdymo užtikrinimas vien per šio juridinio asmens vardu veikiančių fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymą yra neefektyvus. Administracinės nuobaudos juridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims taikymas neužtikrina tiesioginio poveikio visai juridinio asmens organizacinei struktūrai, nes išlaidas dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiria tik individualūs asmenys, tuo tarpu juridinis asmuo ekonominio poveikio nepatiria. Praktikoje pastebima, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvios juridinių asmenų daromų pažeidimų prevencijos. Atitinkamai nėra užtikrinami aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų tikslai.
Administracinių nusižengimų kodekso projekte (toliau - Kodekso projektas), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1075, nenumatoma reglamentuoti ekonominių sankcijų juridiniams asmenims. Kodekso projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atsakomybė pagal šį kodeksą taikoma tik fiziniams asmenims („Pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta atitinkama sankcija, buvo uždrausta teisės akte, galiojusiame veikos padarymo metu.“). Rengiant Kodekso projektą nenumatyta vieningo ekonominių sankcijų juridiniams asmenims ir administracinių nuobaudų fiziniams asmenims taikymo modelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad yra nusistovėjusi praktika kitose teisinio reguliavimo srityse reglamentuoti ekonomines sankcijas bei jų taikymo tvarką šakiniuose įstatymuose (pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Bankų, Elektroninių ryšių, Konkurencijos įstatymuose), siūlome atitinkamas nuostatas dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikymo įtraukti į Aplinkos apsaugos įstatymą. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymas pagal jo reguliavimo tikslus ir turinį yra „skėtinis“ aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srities įstatymas, nustatantis pagrindus teisinės atsakomybės už šios srities teisės aktų pažeidimus. Kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami kitų aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių specialiųjų įstatymų pakeitimo projektus, suderinant jų nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis.
Kadangi priėmus Projektą, teisena dėl ekonominių sankcijų skyrimo bus apibrėžta tik aplinkos apsaugos srityje, kodekso pakeitimuose išskirti tik aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. Taip pat atsižvelgiant į ATPK normų dėstymo specifiškumą (nemažą dalį sudaro blanketinės teisės normos, nukreipiančios į įstatymus, į kitus teisės aktus (tvarkas, reglamentus, taisykles ir pan.), papildyti įstatymai, įtvirtinantys bendras principines pareigas laikytis reikalavimų atskirose aplinkos apsaugos srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybės klausimas buvo ne kartą keliamas Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo kontekste. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad administracinės atsakomybės už tam tikras veikas nustatymas fiziniams asmenims gali būti nepakankamas perkeliant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymo tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektais siekiama nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Pagrindinis uždavinys - sumažinti juridinių asmenų daromų pažeidimų (t.y. pažeidimų, kuriuos padaro juridinio asmens vardu veikiantys asmenys) skaičių, užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje šiuo metu juridinių asmenų atsakomybės institutas yra įtvirtintas baudžiamojoje teisėje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnis nustato juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus. Šiame straipsnyje įtvirtintas principas, kad juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė taikoma už tas veikas, kurias apibrėžiančiuose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose yra tiesiogiai nurodytas juridinio asmens atsakomybės taikymas. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje taip pat nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos (fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos priskyrimas juridiniam asmeniui). Be to, Baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje nustatoma, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma kartu su fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamąja atsakomybe. Baudžiamojo kodekso 43 straipsnyje taip pat yra nustatytos juridiniams asmenims specifiškai taikomų bausmių rūšys: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas ir juridinio asmens likvidavimas. Baudžiamojo kodekso 47 straipsnis numato bendrą minimalų baudos dydį (130 litų) ir maksimalų juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydį (iki 50000 MGL, t.y. iki 6.5 mln. litų). Baudžiamojo kodekso 52 straipsnis juridinio asmens veiklos apribojimą apibrėžia kaip uždraudimą juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigojimą uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Baudžiamojo kodekso 53 straipsnis juridinio asmens likvidavimą apibrėžia kaip įpareigojimą juridiniam asmeniui per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.
Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje administracinė juridinių asmenų atsakomybė taip pat egzistuoja, tačiau jos reguliavimas yra segmentiškas, nekodifikuotas. Galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) II skyriaus I dalies antrajame skirsnyje aptariant administracinės atsakomybės subjektą tiesiogiai nurodomas tik fizinis asmuo, juridinių asmenų atsakomybė nėra aptariama. Tačiau ATPK 2 straipsnis nustato, kad administracinę atsakomybę reglamentuoja tiek ATPK, tiek ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Mokesčių administravimo, Bankų, Centrinės kredito unijos, Draudimo, Elektroninių ryšių, Konkurencijos, Pridėtinės vertės mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo, Vertybinių popierių, Valstybės rezervo, Kolektyvinio investavimo subjektų, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Reklamos, Produktų saugos, Naftos ir dujų išteklių mokesčio, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų, Statybos įstatymuose šiuo metu yra reglamentuota atsakomybė už juridinių asmenų padarytus administracinės tvarkos pažeidimus. Kalbant apie minėtuose įstatymuose nustatytų sankcijų už juridinių asmenų padarytus pažeidimus pobūdį, reikia paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Tabako kontrolės įstatyme nustatyta
„ekonominė sankcija“ – piniginė bauda priskirtina administracinės teisinės
atsakomybės institutui. Taigi manytina, kad aukščiau minėtuose įstatymuose reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė turėtų būti laikoma juridinių asmenų administracine atsakomybe.
Minėti įstatymai nepateikia vieningo juridinių asmenų administracinės atsakomybės reguliavimo modelio: juose nustatytos skirtingų rūšių poveikio priemonės (baudos, padidinto tarifo mokesčiai, leidimų galiojimo sustabdymas ar panaikinimas ir pan.), skirtingai reglamentuojamos atsakomybės taikymo procedūros (poveikio priemonės bauda ir veiklos ribojimas taikomos kartu arba atskirai, procedūrų reglamentavimas yra skirtingo detalumo, skirtingai apibrėžiamos proceso dalyvių teisės ir pareigos, ir t.t.). Skirtingą ekonominių sankcijų taikymo juridiniams asmenims specifiką lemia skirtingas visuomeninių santykių pobūdis atskirose teisinio reguliavimo srityse. Pažymėtina, kad Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 (toliau - Koncepcija), pateikia ekonominių sankcijų juridiniams asmenims teisinio reguliavimo įvertinimą bei pasiūlymus dėl šio teisinio reguliavimo tobulinimo. Koncepcijoje numatoma sistemiškai suvienodinti poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo pagrindus. Taip pat numatoma papildyti Viešojo administravimo įstatymą principinėmis poveikio priemonių skyrimo ūkio subjektams nuostatomis dėl mažareikšmių pažeidimų, ūkio subjekto procesinių teisių susijusių su informacijos apie kaltinimo esmę gavimu, įrodymų teikimu, poveikio priemonių ūkio subjektui motyvavimu, poveikio priemonės apskundimo administraciniam teismui.
Taip pat koncepcijoje numatoma tikslinti ūkio subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, numatant ūkio subjekto informavimą apie tyrimo atlikimą, ūkio subjekto teises, susijusias su paaiškinimų teikimu, informavimu apie pažeidimo nagrinėjimo žodinį procesą, liudytojų apklausimu, kitų įrodymų teikimu, dalyvavimu pažeidimo nagrinėjime, nutarimo dėl poveikio priemonės skyrimo vykdymą, poveikio priemonių skyrimo senatį ir t.t. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų administracinės atsakomybės institutas egzistuoja daugelio Europos Sąjungos valstybių narių teisinėse sistemose. 2009 metų Europos Komisijos užsakymu parengtoje apžvalgoje apie sankcijas, taikomas valstybėse narėse už 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB pažeidimus, pažymėta, kad juridinių asmenų atsakomybė nėra taikoma tik Austrijoje, Lietuvoje, Liuksemburge ir Švedijoje. Taip pat, pažymėtina, kad Latvijoje ir Rusijoje juridinių asmenų administracinė atsakomybė sistemingai reglamentuota administracinių teisės pažeidimų kodeksuose. Taip pat juridinių asmenų atsakomybės sistemos užsienio valstybėse (Vokietijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse) yra aptartos Koncepcijoje. 4.
teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatomos ekonominės sankcijos (baudos) juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimą. Taip pat šiame įstatymo projekte numatomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos nuostatos. Aplinkos apsaugos įstatymo paskirtį reglamentuojantis straipsnis pildomas nurodant, kad šio įstatymo reguliavimo dalykas apima atsakomybę bei ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teiseną. Atitinkamai kiekvieno specialiojo įstatymo, kurio nustatytų pareigų pažeidimas užtraukia ekonominę sankciją pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, straipsnyje dėl atsakomybės už to įstatymo pažeidimus formuluojama blanketinė nuoroda į Aplinkos apsaugos įstatymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis tikslinamas aiškiau reglamentuojant subjektus, atsakingus už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolės vykdymą. Numatyta, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai šio įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės gelmių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Taip pat tikslinamos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Miškų, Saugomų teritorijų ir Žemės gelmių įstatymų nuostatos, reglamentuojančios minėtų pareigūnų teises, susijusias su bylų teisenos užtikrinimo priemonių panaudojimu. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte numatoma, kad programos lėšas (įplaukas) sudaro ne tik lėšos iš sumokėtų Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamajame kodeksuose nustatytų baudų už aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bet ir lėšos iš juridinių asmenų sumokėtų baudų už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte detalizuojami įvairūs bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos aspektai, atsižvelgiant į įstatymų, kuriuose jau yra įtvirtintas ekonominių sankcijų taikymas (Alkoholio kontrolės įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Bankų įstatymas) nuostatas, taip pat į Koncepcijos nuostatas.
Minėtame projekte nustatomos baudos skyrimo taisyklės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, mažareikšmio pažeidimo teisinės pasekmės, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimo, protokolo surašymo ir pateikimo juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimo, nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui priėmimo tvarka, senaties terminai, apskundimo tvarka, procesinės juridinio asmens teisės ir pareigos, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniam asmeniui užtikrinimo priemonės, jų apskundimo tvarka. Įstatymų projektuose baudų dydžiai nustatyti juos diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Pavyzdžiui, baudų dydžiai už teršalų išmetimą į aplinką yra diferencijuojami pagal teršalų pavojingumo klases ir išmestų teršalų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia konkretaus teršalų išmetimo kenksmingo poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą. Taip pat, baudų dydžiai diferencijuojami pagal neteisėtai iškirsto miško kiekį, neteisėtai į aplinką išmestų atliekų kiekį, neteisėtai paskleisto nuotekų dumblo kiekį, neteisėtai iškastų iškasenų kiekį ir pan. Pažymėtina, kad nustatyti baudų dydžiai atitinka ir užsienio šalyse nustatytų baudų juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Dėl atliekų tvarkymo srities pažeidimų baudų dydžių pažymėtina, kad įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo yra parengtos Europos Komisijos gairės, kuriomis naudosis visų valstybių narių tarpvalstybinių pervežimų kompetentingosios institucijos (reglamente Nr.
1013/2006 vadinamos „Susirašinėtojai“ arba
„Korespondentai“). Šiose gairėse rekomenduojama nustatyti nuo 1000 eurų (apie 3500
litų) iki 100000 eurų (apie 350000 litų) dydžio administracines baudas už reglamente nustatytų reikalavimų dėl atliekų vežimo nevykdymą. Taip pat galima pateikti pavyzdį apie Čekijoje taikomų baudų atliekų tvarkymo srityje dydžius. Pagal Čekijos teisės aktus asmeniui, patiekusiam rinkai pakuotes, neužsiregistravus nustatyta tvarka, ar neturint sertifikato, įrodančio, kad rinkai tiekiamos nustatytus esminius reikalavimus atitinkančios pakuotės, skiriama bauda iki 500 000 Čekijos kronų (apie 70 000 litų); asmeniui, tiekiančiam rinkai pakuotes, tačiau nustatyta tvarka nevykdančiam šių pakuočių apskaitos ir neteikiančiam apskaitos ataskaitų, skiriama bauda iki 1 mln. Čekijos kronų (apie 140 000 litų); asmeniui, tiekiančiam rinkai pakuotes, kurios neatitinka esminių reikalavimų, arba asmeniui, kuris tiekia rinkai pakuotes, bet neužtikrinta įstatyme nustatyto tokių pakuočių atliekų panaudojimo ir perdirbimo lygio, skiriama bauda iki 10 mln. Čekijos kronų (apie 1,4 mln. litų); asmenims, užsiimantiems pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu neturint įstatyme nurodyto kompetentingos institucijos leidimo, arba nustatytą kompetentingos institucijos leidimą turinčioms organizacijoms, neįvykdančioms tokioms organizacijoms nustatytų tikslų (pareigų), skiriama bauda nuo 10 mln. Čekijos kronų (apie 1,4 mln. litų) iki 50 mln. Čekijos kronų (apie 6,8 mln. litų). Taip pat paminėtina, kad, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sektoriuje juridiniai asmenys turi ekonominį suinteresuotumą vykdyti veiklą nesilaikant teisės aktų. Pagal esamą teisinį reguliavimą ūkio subjektams dažnai yra naudingiau sumokėti baudas, nei vykdyti teisės aktų reikalavimus.
Tai taikytina nepagrįstam atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų išrašymui (dažnai išrašomi dokumentai už didesnius atliekų kiekius negu faktiškai buvo sutvarkyta), klaidingai atliekų apskaitai ar tokios apskaitos nevykdymui ir pan. Atsižvelgiant į tai, šiame sektoriuje ypač svarbu ne tik užtikrinti atliekų tvarkymo kontrolę, bet ir nustatyti pakankamai griežtą asmenų, pažeidusių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakomybę. Pagal turimą statistiką, pažeidimai atliekų sektoriuje kasmet sudaro apie 20 proc. visų išaiškintų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. 40-45 proc. šių pažeidimų kasmet sudaro aplinkos teršimas atliekomis, 15-20 proc. – atliekų apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas. Taip pat gan dažni pažeidimai (vidutiniškai 10 proc.) – atliekų apskaitos ataskaitų nepateikimas, aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų privalomųjų nurodymų dėl pakuočių ar gaminių tiekimo rinkai apskaitos ataskaitų nepateikimo, pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo. Manytina, kad įstatymų projektuose nustatytos baudos yra adekvačios siekiamiems pažeidimų prevencijos tikslams. Vokietijoje veikia modelis, kai atskiruose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose yra reglamentuotos sankcijos už juridinių asmenų padarytus teisės pažeidimus (pavyzdžiui, federalinis teršalų išmetimų į aplinką įstatymas, federalinis vandens įstatymas). Šiuose įstatymuose paprastai aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai grupuojami į sunkius pažeidimus (baudos siekia iki 175000 litų) ir lengvus pažeidimus (baudos siekia iki 35000 litų).
Taip pat galima paminėti maksimalius administracinių baudų už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus dydžius kitose ES valstybėse narėse: Belgijoje
atsakomybę bus efektyviau įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms žinoma nemažai atvejų, kai įmonė, kurios darbuotojai traukiami administracinėn atsakomybėn už įmonės padarytus pažeidimus, nuolat siunčia protokolo surašymui kitus įmonės darbuotojus, siekdama, kad darbuotojas nebūtų traukiamas atsakomybėn už pakartotinai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kaskart šiose įmonėse paskiriami vis kiti asmenys, kuriems suteikiami įgaliojimai būti atsakingiems už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi įmonėje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo atsakomybėn traukti tą asmenį, kuris pateikia dokumentus, patvirtinančius jo turimus įgaliojimus. Tokiu būdu yra išvengiama griežtesnės atsakomybės už įmonės sistemingai daromus pažeidimus. Turint galimybę atsakomybėn traukti juridinį asmenį, toks juridinis asmuo bus baudžiamas už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą. Juridinių asmenų atsakomybės nustatymas taip pat mažins valstybės patiriamas išlaidas padarytų pažeidimų pasekmėms šalinti.
Pavyzdžiui, kalbant apie išlaidas miško sanitarinei apsaugai, pažymėtina, kad Valstybinė miškų tarnyba kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimui 2012 m. išleido 1,10 mln. litų (paprastojo pušinio pjūklelio židinių naikinimui), 2010 m. - 1,23 mln. Lt (pušinio verpiko židinių naikinimui). Taigi reglamentuojant juridinių asmenų atsakomybę už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimus bus aktyviau užkertamas kelias miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimams ir atitinkamai mažės valstybės išlaidos neigiamų padarinių šalinimui. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad projektai užtikrins geresnę pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje prevenciją. Nenumatoma neigiamų pasekmių korupcijos prevencijos požiūriu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad veiksmingas atsakomybės juridiniams asmenims taikymas užtikrins vienodas veiklos sąlygas verslo subjektams, skatins sąžiningą konkurenciją. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami dar 12 įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, siekiant inkorporuoti juridinių asmenų atsakomybės teisinį reguliavimą į esamą teisinę sistemą.
Priėmus įstatymus reikės priimti įstatymų projektuose nurodytus poįstatyminius teisės aktus (teisės aktus dėl įgaliojimų saugomų teritorijų ir Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnams suteikimo, taip pat aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įsakymų pakeitimus patikslinant jų priėmimo teisinius pagrindus) taip pat poįstatyminius teisės aktus dėl kontrolės institucijų vidinių procedūrų įgyvendinant bylų dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims skyrimo. Dėl Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimų:
Iki įsigaliojant naujajai 2002 m. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) redakcijai (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2013, Nr. 77-3901), išgaunantieji iš požeminio vandens telkinio daugiau nei 100 m³ vandens per parą (vidutinis metinis paėmimas), privalėjo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPK leidimas). Šis leidimas kartu buvo laikomas ir geriamojo gėlo bei gamybinio požeminio vandens išteklių naudojimo leidimu. Galiojančioje Taisyklių redakcijoje vandens paėmimas nebeįtrauktas į ūkinių veiklų, kurioms reikalingas TIPK leidimas sąrašą, tad geriamojo gėlo bei gamybinio požeminio vandens išteklių naudojimui šiuo metu negali būti išduotas joks leidimas. Žemės gelmių galiojančio įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097; 2010, Nr.
167-6097; 2010, Nr. 86-4526) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka“. Aplinkos ministerija niekada neišdavinėjo leidimų žemės gelmių išteklių gavybai. Leidimus daugeliui žemės gelmių išteklių (taip pat ir požeminiam pramoniniam ir mineraliniam vandeniui) išgauti išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT). Požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens gavybos leidimus turėtų išduoti taip pat LGT. Siūlomas 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas (išbraukiant „geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį“) problemą išspręstų, kadangi to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse“. Tokiu būdu būtų suderintos nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo LGT ir išvengta prieštaravimų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektuose reglamentuojamos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyvių teisės, atsižvelgiant į
įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai, jų rengėjai ir rengimo laikas, šių aktų metmenys Lydimųjų aktų rengti nenumatoma. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Manytina, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų projektai nepareikalaus. Baudos už juridinių asmenų pažeidimus bus išieškomos į Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados buvo apibendrinti ir pateikti Vyriausybei kartu su įstatymų projektais. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymų projektų iniciatorius - Aplinkos ministerija. Įstatymų projektus rengė Aplinkos ministerija ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė (tel. 8~706 63262). 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: juridinis asmuo, administracinė atsakomybė, ekonominė sankcija, aplinkos apsauga, aplinkos teisė.
2015-02-09 Nr. XIIP-2714 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamas įstatymas pildomas 5¹ straipsniu, kuriame siūloma nustatyti Lietuvos geologijos tarnybos įgaliotų pareigūnų teises. Atkreipiame dėmesį, kad nei iš įstatymo, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų priskirti minėtos tarnybos įgaliotiesiems pareigūnams. Asmenys, kurie patenka į įgaliotų valstybės pareigūnų kategoriją, paprastai yra nurodomi įstatymuose, įvardinant konkrečias valstybės tarnautojų pareigybes bei nustatant įgaliojimų jiems suteikimo ir įgaliojimų netekimo tvarką. Kaip antai, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 10 ir 11 straipsniuose yra nurodytos konkrečios Aplinkos ministerijos sistemos pareigybės, kurias užimantys asmenys, yra laikomi aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnais, taip pat reglamentuojama galių tokiems pareigūnams suteikimo, sustabdymo ir atėmimo tvarka. Asmenys, kurie priskiriami valstybiniams miškų pareigūnams, yra nurodomi Miškų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų konkrečiai nurodyti, kurie Lietuvos geologijos tarnybos valstybės tarnautojai būtų įgalioti vykdyti žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę, Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, bei privačias teritorijas (fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdomas, naudojamas teritorijas, išskyrus asmens būstą) ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus su tikslu tikrinti, ar juose laikomasi žemės gelmių apsaugą ir išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus. Atkreipiame dėmesį, kad privačiose asmenų teritorijose esantys statiniai, patalpos taip pat gali būti laikomi asmens būstu, tačiau projekte asmens būstas siejamas tik su privačia teritorija. Taigi, pagal projekto nuostatas įgalioti pareigūnai į tam tikrą teritoriją, kuri būtų laikoma privačiu būstu, patekti negalėtų, tačiau į toje teritorijoje esančius statinius, patalpas, pavyzdžiui, į privačius gyvenamuosius namus, gyvenamąsias patalpas, minėtiems pareigūnams patekti nebūtų draudžiama. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo užtikrinant žmogaus būsto neliečiamumą bei žmogaus privataus gyvenimo apsaugą, manytume, kad projekte turėtų būti nustatyti ribojimai atitinkamiems pareigūnams patekti ir į privačiose teritorijose esančius objektus (statinius, patalpas ir pan.), kurie yra laikomi asmens būstu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos geologijos tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę
„tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos išteklių įsigijimo
dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos išteklių įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus“.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„gamtos ištekliai“ savo turiniu apima ne tik negyvosios gamtos elementus
(vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės)), bet ir gyvosios gamtos elementus (augalija, gyvūnija). Todėl, svarstytina, ar tikslinga įstatyme nustatyti, kad minėti pareigūnai tikrintų visų gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, ar juos gabenančių asmenų dokumentus, juolab, kad šie pareigūnai turi teisę vykdyti tik žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tikslintinas projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punktas prieš žodžius
„Administracinių teisė pažeidimų kodekse“ įrašant žodžius „Lietuvos
Respublikos“ bei 2 punktas prieš žodžius „Aplinkos apsaugos įstatyme“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 2 ir 3 straipsniais siūlomi keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimai nesuderinti su galiojančia Žemės gelmių įstatymo redakcija, t. y., projektą rengiant nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2014 m. birželio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-960.
XII-960. Taigi, projekto ir keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatos nedera tarpusavyje (pvz., pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1¹ dalį nuo 2015 m. gegužės 1 d. žemės gelmių šiluminei energijai naudoti leidimus išduos Lietuvos geologijos tarnyba, o pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį – nuo 2015 m. liepos 1 d. tokius leidimus išduos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija). Atsižvelgiant į tai, projekto 2 ir 3 straipsnio nuostatos tikslintinos. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys gruntą gali naudoti tik turėdami parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, todėl nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar grunto naudojimui reikėtų turėti abu šiuos dokumentus, ar pakaktų kurio nors vieno. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų. 7. Iš projekto 2, 3, 4 ir 5 straipsniais siūlomų keičiamo įstatymo 5¹, 12, 13 ir 14 straipsnių turinio darytina išvada, kad, priėmus įstatymą, turėtų būti priimami (keičiami) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, aplinkos ministro teisės aktai. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, aplinkos ministrui priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastaroji dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas tam, kad aukščiau nurodyti subjektai turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus rengti ir priimti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė S. Švedas I. Jarukaitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 14, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-02 Nr. XIIP-2714(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 14 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-04-12 Nr. XIIP-2714(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 14, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (Nr. XIIP-2714(2)) 2015 m. kovo 16 d. Nr. 107-P-6
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėjas Romas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Margarita Šakalytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-02:
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai negauta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2714(2), komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 2. Siūlyti numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, suderinant ją su projektu Nr. XIIP-2702(3). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2714(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas