Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Subjektų, vykdančių veiklą su farmacijos produktais, patikrinimus, kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo, klinikinei, farmakologinio budrumo ar vaistinės praktikai, atlieka atitinkamai geros gamybos praktikos, geros platinimo praktikos, geros farmakologinio budrumo praktikos, geros klinikinės praktikos ar geros vaistinių praktikos inspektoriai, išskyrus kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, kuriuos taip pat turi teisę atlikti kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Patikrinimus, kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis kitiems šio įstatymo reikalavimams, gali atlikti inspektoriai ir (ar) kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.“
Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Juos atliekant, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto atlikus kontrolinį pirkimą;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Subjektų, vykdančių veiklą su farmacijos produktais, patikrinimus, kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo, klinikinei, farmakologinio budrumo ar vaistiniųės praktikai, atlieka atitinkamai geros gamybos praktikos, geros platinimo praktikos, geros farmakologinio budrumo praktikos, geros klinikinės praktikos ar geros vaistinių praktikos inspektoriai, išskyrus kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, kuriuos taip pat turi teisę atlikti kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Patikrinimus, kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis kitiems šio įstatymo reikalavimams, gali atlikti inspektoriai ir (ar) kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.“
Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Juos atliekant, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Viešojo administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos viešojo administravimo įstatyme Nr. VIII-1234 (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) apibrėžti sąvoką „kontrolinis pirkimas“ bei nustatyti reikalavimo prieš pradedant patikrinimą ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį, numatant, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto atlikus kontrolinį pirkimą.
Farmacijos įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo projekte numatomą išimtį dėl sprendimo atlikti patikrinimą kopijos pateikimo, nustatyti, kad kontrolinio pirkimo atveju tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą būtų pateikiami iš karto atlikus kontrolinį pirkimą, bei leisti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus atlikti ne tik geros vaistinių praktikos inspektoriams, bet ir kitiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą. Tai sudarys galimybę veiksmingiau vykdyti farmacinės paslaugos teikimo vaistinėse kontrolę, gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais, įskaitant kompensuojamuosius vaistinius preparatus, vaistinių veiklą labiau orientuoti į sveikatinimo veiklos vykdymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento (direktorė Gita Krukienė (tel. (8 5) 264 8754) Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė (tel. (8 5) 264 8752) ir vyriausioji specialistė Asta Zlatkienė (tel. (8 5) 205 3615). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnis reglamentuoja ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Šio straipsnio 11 dalis nustato, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šis reikalavimas taikomas ir patikrinimams, atliekamiems vaistinėse pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą Nr.
X-709 (toliau – Farmacijos įstatymas), ir patikrinimams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą Nr. I-1343. Vaistinių patikrinimų metu, be kitų dalykų, vertinamas vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) teisingumas ir teisėtumas bei farmacinės paslaugos kokybė. Farmacijos įstatymo
inspektoriai pirmiausia turi pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą. Todėl Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies
preparatų pirkimus gali būti realizuojama tik po minėtų veiksmų, t. y. kai vaistinės darbuotojai jau žino, kad vyksta patikrinimas, ir gali pasirengti kontroliniam pirkimui. Tokiu atveju kontrolinis pirkimas praranda prasmę, nėra galimybės nustatyti tikrų faktų, ar vaistiniai preparatai išduodami laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, Farmacijos įstatymo 63 straipsnio
vaistinių praktikai, kurios sudėtinė dalis yra vaistinių preparatų išdavimas (pardavimas), tikrina geros vaistinių praktikos inspektoriai, kuriuos vaistinių darbuotojai dažnai pažįsta. Dėl šių priežasčių kontroliniai pirkimai negali būti tinkamai įgyvendinami, nes vaistinių darbuotojai turi galimybę pasirengti kontroliniams pirkimams. Analogiškos problemos dėl veiksmingo kontrolinių pirkimų atlikimo gali kilti ir kitose ūkinės veiklos srityse, kai vykdant valstybinę priežiūrą reikia atlikti prekių ar paslaugų kontrolinius pirkimus. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba gauna gyventojų skundų dėl nekokybiškos farmacinės paslaugos suteikimo. Pavyzdžiui, 2013 m.
Pavyzdžiui, 2013 m. Sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba gavo apie 100 rašytinių gyventojų skundų, susijusių su vaistinių preparatų išdavimu (pardavimu) vaistinėse ir vaistinių preparatų kainomis. Skundžiamasi, kad nebuvo pasiūlyta pigiausių vaistinių preparatų, nepateikta informacija monitoriaus ekrane, nebuvo pakuotės lapelių, klausiama apie vaistinių preparatų kainas, nors šią informaciją turi suteikti vaistinė. Beveik kiekvieną dieną sulaukiama gyventojų nusiskundimų telefonu. Būtina atkreipti dėmesį, kad skundų ir pasiteiravimų telefonu skaičius neatspindi realios padėties, nes ne visi gyventojai savo nepasitenkinimą pareiškia raštu ar telefonu. Tarnyba atliko tikslinius patikrinimus vaistinėse, siekdama nustatyti, kokia informacija pateikiama monitorių ekranuose, kaip juose išvardyti vaistiniai preparatai, ar nurodyti pigiausi vaistiniai preparatai. Nustatyta, kad kai kuriose vaistinėse nebuvo pateikiama reikalaujamos informacijos, net buvo tokių atvejų, kai vaistinėje nebuvo monitoriaus ar specialistas nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje. Tačiau tokių patikrinimų nepakanka, kad būtų įvertinta farmacinės paslaugos kokybė. Kad šioje srityje yra problemų, išaiškėja ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikimuose su farmacijos visuomene. Pavyzdžiui, 2014 m. rugsėjo 23 d. Sveikatos apsaugos ministerija organizavo susitikimą su farmacijos visuomene dėl vaistinių sektoriaus aktualijų ir problemų. Jame dalyvavo vaistinių tinklų, nepriklausomų vaistinių, specialistų profsąjungų, asociacijų atstovai, medicinos aukštųjų mokyklų atstovai. Susitikimo metu patys vaistininkai nurodė, kad ne visada pacientui rodomos kainos ir ne visada siūlomas pigiausias ir tinkamiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, neišspręsta vaistinių preparatų asortimento problema, taikoma premijų sistema už pardavimų plano viršijimą vaistinių darbuotojams, kad vaistininkui daroma įtaka dėl tam tikrų vaistinių preparatų pardavimo.
Taip pat aktuali receptinių vaistinių preparatų, tarp jų net psichotropinių vaistinių preparatų, išdavimo nepateikus recepto problema. Tai lemia netinkamą gydymąsi, kelia grėsmę žmonių sveikatai. Todėl būtina numatyti farmacinės paslaugos teikimo kontrolės veiksmingumo didinimo priemones ir gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais. Viena tokių priemonių ir yra tinkamas kontrolinio pirkimo atlikimas, prieš tai apie jį neįspėjus. Reikia atkreipti dėmesį, kad galimybė taikyti kontrolinius pirkimus jau dabar yra įteisinta galiojančiame Farmacijos įstatyme, tačiau šis kontrolės būdas netaikomas, nes iš anksto įspėjus apie patikrinimą, kontrolinis pirkimas praranda prasmę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant teisinio aiškumo, Viešojo administravimo įstatymo projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo
pirkimas“. Ši sąvoka apibrėžiama kaip prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Taip pat siūloma papildyti Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio
patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį ir numatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Siūlymas Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio
patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį taikyti ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas, kad tokia išimtis turėtų būti siejama tik su tam tikromis patikrinimų rūšimis (kontroliniais pirkimais) apskritai, o ne su konkrečia ūkinės veiklos sritimi. Tokia siūloma nuostata sudarys sąlygas tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus, nustatyti realius faktus ir, jei reikia, tobulinti prekių pardavimą ar paslaugų teikimą įvairiose visuomenei svarbiose srityse. Pažymėtina, kad siūlomos Viešojo administravimo įstatymo projekto nuostatos neįpareigoja priežiūrą vykdančių institucijų, atliekančių kontrolinius pirkimus, visais atvejais sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją pateikti tik atlikus kontrolinį pirkimą, o tik nustato tokią galimybę ir tik kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Todėl šios nuostatos taikymas konkrečiame sektoriuje, jei bus būtinybė, turės būti numatytas atitinkamuose ūkio sektoriaus priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 61 straipsnio
turi teisę atlikti kiti Tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Taip pat siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuostata, kad atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Ši nuostata užtikrins teisinį aiškumą, nes Viešojo administravimo įstatyme ir Farmacijos įstatyme skiriasi terminai, kuriais yra apibūdinamas dokumentas, kuris turi būti pateikiamas tikrinamajam subjektui prieš patikrinimą (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje šis dokumentas vadinamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija, Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies
atlikimas, jo tvarka bus išsamiai reglamentuoti įgyvendinamajame teisės akte (Farmacijos įstatymo projektu Tarnyba įpareigojama parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). Kontroliniai pirkimai, nepateikus tarnybinio pažymėjimo ir pavedimo atlikti tikrinimą, bus atliekami tik neplaninių patikrinimų metu, kurie atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Tvarka bus vieša, joje nurodyti galimi klausimai vaistininkui, kurie leistų daryti objektyvias išvadas apie farmacinės paslaugos kokybę. Priėmus Įstatymų projektus:
1) bus sudarytos sąlygos veiksmingai atlikti kontrolinius pirkimus įvairiose ūkinės veiklos srityse, jei tai bus numatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose įstatymuose;
2) sustiprės vaistinių teikiamos farmacinės paslaugos priežiūra, bus galima objektyviai nustatyti, ar vaistinių preparatų pardavimas vaistinėse vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka: ar pacientams monitoriaus ekrane rodomos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainos ir priemokos, ar pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas, ar pasiūloma užsakyti vaistinį preparatą, kurio nėra vaistinėje, ar receptiniai vaistiniai preparatai parduodami tik pacientui pateikus receptą ir kita. Nustačius trūkumų, vaistinės bus įpareigotos juos pašalinti;
3) pagerės gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais kokybė, farmacinės paslaugos teikimas vaistinėse, nes bus geriau kontroliuojama, ar vaistininkas pacientams suteikia farmacinę informaciją, ar parenka nereceptinius vaistinius preparatus tik paklausęs paciento apie sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistinius preparatus, ar informuoja apie savigydos rizikos faktorius ir panašiai;
4) bus racionaliau vartojami receptiniai vaistiniai preparatai, nes jie bus išduodami tik pateikus gydytojo receptą. Tai itin svarbu saugant žmonių sveikatą ir išvengiant netinkamų vaistinių preparatų vartojimo bei šio vartojimo žalingų pasekmių;
pirkimų atlikimo tvarką, užtikrins skaidrų kontrolinių pirkimų atlikimą vaistinėse. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomų nuostatų įgyvendinimas neigiamų pasekmių farmacijos sektoriui, valstybės finansams bei administracinei naštai neturės. Pabrėžtina, kad vaistinės veiklos licencijų turėtojams bei vaistininkams, vykdantiems farmacinę veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, šių Įstatymų projektų įgyvendinimas neigiamų pasekmių neturės. Pagal galiojantį Farmacijos įstatymą geros vaistinių praktikos inspektoriai ir dabar turi teisę atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, todėl vaistinių tikrinimų mastas siūlomu Farmacijos įstatymo projektu nėra išplečiamas ar siaurinamas, o išlieka tas pats. Nėra keičiami ir neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai. Keičiami tik procedūriniai-administraciniai aspektai: suteikiami įgaliojimai atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus ir kitiems Tarnybos darbuotojams, nustatoma, kad tarnybinis pažymėjimas turi būti pateiktas iš karto po kontrolinio pirkimo atlikimo. Siūlomos nuostatos užtikrins veiksmingą vaistinių veiklos priežiūrą, sudarys sąlygas objektyviai nustatyti, ar vaistiniai preparatai išduodami (parduodami) gyventojams laikantis teisės aktų reikalavimų, ar gyventojams kokybiškai suteikiama farmacinė paslauga. Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Tarnybai tenkanti administracinė ir finansinė našta nepadidės, kadangi kontroliniai vaistinių preparatų pirkimai bus vykdomi su turimais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, nedidinant Tarnybos darbuotojų skaičiaus.
Nepriėmus Įstatymų projektų, liktų galiojanti tvarka, kuria vadovaujantis atliekami kontroliniai vaistinių preparatų pirkimai iš esmės nėra veiksmingi, jų metu nėra galimybės nustatyti objektyvių faktų, nes vaistinė, kurioje vykdomas kontrolinis pirkimas, iš anksto yra informuojama apie patikrinimą. Kituose ūkio sektoriuose tokie kontroliniai pirkimai bus atliekami tik tais atvejais, kai jie bus įteisinti sektoriaus priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 1 dalimi, Įstatymų projektai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus buvo įvertinti antikorupciniu požiūriu farmacijos srityje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Atsižvelgiant į tai, kad Farmacijos įstatymo projektu siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo keturioliktojo skirsnio nuostatas, reglamentuojančias veiklos su farmacijos produktais priežiūrą, priėmus Farmacijos įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2012 m. sausio 12 d. įsakymą Nr.
1A-49 „Dėl vaistinių ir jų filialų patikrinimų taisyklių ir Geros vaistinių praktikos tikrinimo pažymos, Vaistinės tikslinio tikrinimo pažymos formų patvirtinimo“, nustatant kontrolinių vaistinių preparatų pirkimų išsamią tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Viešojo administravimo įstatymo projektu siūloma sąvoka „kontrolinis pirkimas“ ir ją įvardijantis terminas aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo derinti su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei visuomene. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra ,,vaistinis preparatas“, ,,kontrolinis patikrinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. G. Bobelienė, tel. 264 8752 A. Zlatkienė, tel. 205 3615
NR. X-709
2015-02-12 Nr. XIIP-2701 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalis) siūloma nustatyti, kad teisę atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus turi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „darbuotojai“. Nors „darbuotojų“ kategorija vartojama ir kitur galiojančiame įstatyme, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad formaliai ji taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima šios tarnybos valstybės tarnautojų. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė R. Dirgėlienė P. Žukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova, R. Ačas. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Stasiulienė, G. Krukienė, G. Bobelienė, A. Zlatkienė, T. Alonderis, V. Meldžiukaitė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas G. Barcys, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė V. Bakaitė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė J. Kulberkienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovė J. Dičkutė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E. Tarasevičius, Vaistinių asociacijos atstovė K. Nemaniūtė–Gagė, Šeimos vaistinių asociacijos atstovė J. Vaitkevičiūtė, VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai Ž. Šilėnas, D. Sujetaitė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorius A. Bertulis, LAWG atstovai R. Pumputienė A. Juškevičienė, L. Krisiukėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-121 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
nustatyti, kad teisę atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus turi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „darbuotojai“. Nors „darbuotojų“ kategorija vartojama ir kitur galiojančiame įstatyme, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad formaliai ji taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima šios tarnybos valstybės tarnautojų. Pritarti iš dalies Pritariama argumentams, kad formaliai sąvoka „darbuotojai“ taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima valstybės tarnautojų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme kalbant apie darbuotojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus, vartojamos jų turimus įgaliojimus patikslinančios nuostatos (pvz., „Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą“), manytina, kad įstatymo projekte keisti šią sąvoką netikslinga. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-01-14 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ministerija) inicijuotus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – projektai) teikia pastabas bei pasiūlymus. Įstatymų projektais siūloma įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse.
Inspektorius apsimestų pirkėju, atliktų pirkimą, o inspektoriaus tarnybinis pažymėjimas ir kiti dokumentai būtų pateikiami po atlikto kontrolinio pirkimo. LLRI atkreipia dėmesį, kad, pirma, nėra įrodytas ir pagrįstas įstatymų projektų poreikis. Nepateikti nei įrodymai, kad egzistuoja problema, nei, kad ją išspręs slapti kontroliniai pirkimai, nei, kad jos negalima išspręsti atliekant įprastinius tikrinimus. Antra, projekto rengėjas siūlo neproporcingas priemones, turiniu ir forma nesuderinamas su patvirtintais verslo priežiūros principais, t. y. kad priežiūros institucijos turi tapti verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne baudėjomis. Trečia, įvedus slaptus tikrinimus būtų pažeista ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti. Ketvirta, vien tai, kad tikrintojai veiks slaptai, sukels abejonių dėl jų skaidrios veiklos, nes ji nebus vieša. Penkta, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas, išplečiantis slaptų pirkimų mechanizmą į visas ūkinės veiklos sritis, t. y. į visą prekybos ir paslaugų sektorių, nėra derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Dėl įstatymų projektų tikslingumo
gauna nemažai skundų dėl netinkamos farmacinės paslaugos suteikimo (neparodomos kainos monitoriuose, nepasiūlomas pigiausias vaistas) ir dėl didėjančių vaistų kainų bei taikomų antkainių. Tačiau per 2013 metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) gavo vos 41 su tuo susijusį skundą.[1] VVKT gaunamų skundų kiekis yra labai mažas, palyginus su aptarnautų gyventojų kiekiu vaistinėse. Pavyzdžiui, jei kiekviena iš Lietuvoje 1380 veikiančių vaistinių (2014 m. duomenys) per dieną aptarnautų tik po vieną klientą, turėtume apie 503 700 apsilankymų per metus. Tokiu atveju skundai sudarytų 0,008 proc. apsilankymų.
Savaime suprantama, kad per dieną vaistinės sulaukia daugiau nei vieno kliento, todėl realus skundų procentas nuo apsilankymų būtų kur kas mažesnis. Todėl smarkiai sugriežtinti priežiūrą motyvuojant skundų skaičiumi yra nepagrįsta. 2. Pažeidimus dėl farmacinės paslaugos teikimo ir dėl kainodaros reikalavimų laikymosi galima nustatyti ir dabar atliekamų planinių ar neplaninių tikrinimų vaistinėse metu. 2014 metais VVKT atlikus tikslinius tikrinimus 23 vaistinėse buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo farmacinių paslaugų teikimo (pavyzdžiui, vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistinį preparatą monitoriuje neparodė informacijos apie vaistų kainas ir priemokas; farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje ir kt.).[2] Taip pat, jeigu norima tikrinti, ar laikomasi kainodaros reikalavimų, tam nereikia jokio slapto kontrolinio pirkimo. Kainodaros pažeidimai nėra lengvai paslepiami ar greitai ištaisomi. Vaistininkas negali pakeisti apskaitos sistemose įvestų kainų ir antkainių. Tai patvirtina, kad dabartiniais patikrinimo būdais galima nustatyti pažeidimus vaistinėse. 3. Vaistų kainos nėra priežastis įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse. Vaistų kainos priklauso nuo daugybės veiksnių pradedant vartotojo pasirinkimu (t. y. neretai patys vartotojai renkasi ne patį pigiausią preparatą), baigiant deklaruota gamintojo kaina, valstybės kompensuojama dalimi ir kt. Nėra jokių įrodymų ar pagrindimo, kad slapti kontroliniai pirkimai sumažins vaistų kainas vaistinėse. 4. Projektų rengėjai argumentuoja, kad slapti kontroliniai pirkimai vaistinėse leis nustatyti pažeidimus, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami be recepto. Tačiau, kaip rodo naujausias specialus Eurobarometro tyrimas, Lietuvoje 2013 metais tik 2 proc. gyventojų šios grupės vaistinių preparatų įsigijo be recepto ir nuo 2009 metų antibiotikų išdavimas be recepto sumažėjo 5 proc.
Kitose šalyse šis procentas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Rumunijoje antibiotikų be recepto įsigijo 17 proc. gyventojų, Airijoje 15 proc., Kipre
Atkreipiame dėmesį, kad kovai su šia problema ES rekomenduoja visuomenės švietimą, pvz., European Antibiotics Awareness Day (http://ecdc.europa.eu/en/EAAD/Pages/Home.aspx) ir panašias priemones. Dabartiniai tikrinimo būdai leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros, galima teigti, kad įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numatyto tikslingumo principo, kuris reiškia, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Dėl išimtinės tikrinimo tvarkos taikymo Įstatymo projektais yra siūloma išimtis iš bendros tikrinimų tvarkos, t. y. pateikti tarnybinį pažymėjimą ne prieš, o po patikrinimo. Valstybė turi pareigą veikti viešai, t. y. bet koks informacijos rinkimas pagal bendrą taisyklę yra viešas ir vykdomas su subjekto informavimu.[4] Išimtys įmanomos esant pagrįstai prielaidai, kad subjektas bėgs, slėpsis. Tačiau, norėdamas pateisinti tokios išimties taikymą, įstatymo projekto rengėjas turi įrodyti, kad yra didelė tikimybė, kad tikrinamasis imtųsi tokių veiksmų. Projekto rengėjas to neįrodo, o teigti, kad vaistinės darbuotojas imsis tokių veiksmų yra akivaizdžiai neįtikinama. Kita priežastis, kuria būtų galima motyvuoti tvarkos pakeitimą – jei yra tikimybė, kad tikrinamasis bandys paslėpti galimo pažeidimo įrodymus, o pažeidimas potencialiai yra labai greitai paslepiamas.
Tačiau potencialūs pažeidimai (pavyzdžiui, kainodaros, vaistų asortimento) nėra lengvai paslepiami ar ištaisomi. Jeigu tikrinimais, nepateikiant pažymėjo, ieškoma aptarnavimo pažeidimų, pavyzdžiui, kad vaistininkas turėdamas pareigą nepataria, ką turėtų patarti, arba pataria, ko neturėtų, reikia atkreipti dėmesį, kad aptarnavimo pažeidimas nėra to lygio pažeidimas, kad jo užkardymui reikėtų taikyti išimtį. Neatsitiktinai aptarnavimo tvarka yra reglamentuojama ne Įstatyme, o poįstatyminiame ir rekomendaciniame (o ne privalomame) teisės akte – Geros vaistinių praktikos nuostatuose.[5] Dėl įstatymų projektų prieštaravimo ūkio subjektų veiklos priežiūros principams Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo.[6] Įstatymų projektuose siūlomos nuostatos pažeidžia tam tikrus esminius principus, kuriais remiasi ūkio subjektų priežiūra. Pirma, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Tikrintojų funkcijos vykdant neplaninį tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti farmacinių paslaugų teikimą, kainodaros reikalavimų laikymąsi, nustatyti pažeidimus. Kadangi priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi. Antra, būtų pažeidžiamas viešumo principas, kuris užtikrina, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, būtų vieša.
Naujais pakeitimais visa patikrinimo informacija (kokiais motyvais pradėtas tikrinimas, kokie yra tikrinimo objektai, ką gali tikrinti įgaliotas inspektorius ir kt.) būtų viešinama atlikus tikrinimą. Nors po tikrinimo ir būtų viešinama tikrinimo informacija, tačiau ūkio subjektas prarastų galimybę iš anksto susipažinti su tikrinimo informacija, atlikimo procedūromis ir pan. Išankstinis žinojimas apie būsimą planinį patikrinimą leidžia ūkio subjektui geriau planuoti savo veiklą, skatina peržiūrėti vykdomos veiklos atitikimą ne tik planuojamos tikrinti srities reikalavimams, bet ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kai patikrinimai (tiek planiniai, tiek neplaniniai) ūkio subjektus „užklumpa“ netikėtai, tai neskatina jų laikytis teisės aktų reikalavimų nuolat. Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros principai buvo įtvirtinti dėl to, kad būtų pakankamai aiškus reguliavimo tikslas ir kryptis, taikytini bendrai visų ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Taip buvo gerinamas verslo aplinkos teisinis reguliavimas, ūkio subjektų priežiūra bei buvo einama link to, kad priežiūros institucijos turi tapti verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne baudėjomis. Projektais pažeidžiant esminius ūkio subjektų priežiūros principus nuo geresnio reguliavimo žengiamas žingsnis atgal. Dėl pažeidžiamos ūkio subjektų teisės žinoti neplaninio tikrinimo pagrindą Neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas priėmus įgaliotos priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą.
Šiuo metu esantis reguliavimas, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, leidžia ūkio subjektui iš anksto susipažinti su informacija, kodėl atliekamas tikrinimas, kam suteikta teisė atlikti tokį tikrinimą, bei leidžia įvertinti, ar sprendimas atlikti patikrinimą yra pagrįstas. Taigi dabartinis reguliavimas saugo ūkio subjektų teisę žinoti neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą. Jeigu būtų priimti įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai, ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti, būtų pažeista. Dėl galimo tikrintojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Priėmus įstatymų projektų pakeitimus gali atrasti tikrintojų piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, tikrintojas gali pradėti provokuoti ūkio subjektą (t. y. farmacininką), ir provokuojant sukelti tam tikrus aptarnavimo ar pardavimo pažeidimus, dėl kurių ūkio subjektams grėstų atsakomybė arba jie būtų baudžiami. Kadangi, tokio tikrinimo metu veikia „žmogiškasis faktorius“, t. y. kontrolinis pirkimas vyksta bendraujant ūkio subjektui ir priežiūros institucijos inspektoriui, pastarajam pradėjus provokaciją, atsiranda pavojus, kad pardavėją tai gali paveikti. Tokiu atveju ūkio subjektas neturės jokių įrodymų ir negalės įrodyti, kad tikrinimo metu nepagrįstai buvo provokuojamas. Taigi, slaptas kontrolinis pirkimas sudarytų sąlygas priežiūros institucijoms tikrinimo metu nepagrįstai piktnaudžiauti ir provokuoti vieną ar kitą vaistinę ir jų darbuotojus.
Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo Viešojo administravimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad “įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos”. Tai reiškia, kad įstatymų nustatytais atvejais slapti kontroliniai pirkimai galės būti vykdomi ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse. Kol kas tai planuojama įvesti tik farmacijos srityje, nes šalia siūlomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos atitinkamai yra keičiamos ir Farmacijos įstatymo nuostatos. Tačiau Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą, įstatymų nustatytais atvejais būtų galima keisti tikrinimo tvarką atliekant ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Tokios nuostatos atsiradimas gali lemti tolimesnį tokio reguliavimo plitimą ir kitose ūkinės veiklos srityse. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas nėra suderintas su kitais ūkio subjektais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis (pavyzdžiui, su prekybos ir paslaugų sektorius atstovaujančiomis institucijomis, asociacijos ir kt.), kurių priežiūrai tokie pakeitimai darytų įtaką. Išvados Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome atsisakyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimų bei palikti galioti dabar esančią tvarką. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Šeimos vaistinių asociacija, 2015-04-07 Šeimos vaistinių asociacija susipažino su LR Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštais „LR Viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymas“ ir „LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir
ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus. 1. Viešojo administravimo įstatymo koreguotame projekte matyti, kad pakeitimas bus taikomas ne visiems ūkio subjektams, bet tik prekybą bei paslaugą vykdantiems ūkio subjektams. Toks įstatymo projektas pažeidžia prekybą bei paslaugą vykdančių įmonių lygiateisiškumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, jas diskriminuoja bei pažeidžia LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Manome, kad Viešojo administravimo įstatymas yra bendras viešąjį administravimą reglamentuojantis teisės aktas, todėl išskirtinės nuostatos, susijusios tik su prekybos ir paslaugų sritimi neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo normų pobūdžio ir būtų sistemiškai nesuderinamos su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. 2. Viešojo administravimo įstatymo pakeitime pasigedome informacijos, kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas. Aišku tiek, kad kontrolinis pirkimas būtų vykdomas neplaninio patikrinimo metu, tačiau nėra aišku, kokiais atvejais galima atlikti kontrolinį pirkimą. 3. Nėra aišku, kodėl atsirado poreikis daryti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą, kuris apima tik prekybos bei paslaugų sektorių. Nėra jokią argumentų, įrodymų, tyrimų, kad vykdant Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamus ūkio subjektų veiklos patikrinimus prekybos ir paslaugų įmonėse negalima pasiekti kažkokių tikslų. Tuo pagrindu pažeidžiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo tikslingumo principas (3 straipsnis 1) dalis): „1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;“ 4.
Kadangi viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vieša (tai apibrėžia Viešojo administravimo įstatymo skaidrumo principas), manome, kad šie įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes ji nebus vieša. 5. Nėra aišku, kodėl LR sveikatos apsaugos ministerija kontrolinį pirkimą nori vykdyti tik vaistinėse. Norime atkreipti dėmesį, kad toks Farmacijos įstatymo pakeitimas prieštarautų Viešojo administravimo įstatymo lygiateisiškumo principui (3 straipsnio 9) dalis), kuris reglamentuoja „Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygus, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių;“. 6. Nėra pagrįstas Farmacijos įstatymo pakeitimo tikslingumas. LR sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad gauna klientų skundų dėl netinkamos farmacinės paslaugos vykdymo vaistinėse. Tačiau gautų skundų kiekis palyginus su aptarnautų gyventojų kiekiu vaistinėse yra labai mažas (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM 2013 m. gavo 41 skundą), todėl kyla abejonių dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo tikslingumo. Vaistinėse kontroliuojančios institucijos vykdo planinius bei neplaninius patikrinimus, kurių dėka randa farmacinės veiklos pažeidimų. Iš to darytina išvada, kad dabartiniais nustatytais viešojo administravimo patikrinimo būdais efektyviai galima rasti padarytus pažeidimus vaistinėse. 7.
pasidomėti ar kitose kaimyninėse užsienio šalyse yra tokie ūkio subjektų teisiniai patikrinimo būdai (kitos Baltijos šalys, Lenkija), sulaukėme didelio nustebimo ir patvirtinimo, kad tokie kontroliniai pirkimai, kuriuos norima įteisinti Lietuvoje, tose šalyse nėra įteisinti. Išvados bei pasiūlymai: Kadangi nėra įrodytas aukščiau įvardintų įstatymų pakeitimų tikslingumas, aiškiai matyti skaidrumo ir dėl kitų rašte išdėstytų argumentų, siūlome atsisakyti aukščiau minėtų įstatymų pakeitimų bei palikti dabar esančią tvarką. Siekiant gerinti farmacinę paslaugą vaistinėse bei mažinti teisės aktų pažeidimų skaičių, siūlome LR sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms nuolat viešai priminti vaistinių farmacijos specialistams, įmonių vadovams apie tai, kaip svarbu tinkamai suteikti gyventojams gerą farmacinę paslaugą, vykdyti geros vaistinių praktikos nuostatas ir kt. teisės aktus, bei pranešti apie problemas, kurias išsako gyventojai pirkdami/įsigydami vaistus vaistinėse. Šeimos vaistinių asociacija atkreipdama dėmesį į vartotojų skundus, kuriuos; gyventojai pateikia LR sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, įsipareigoja nuolat priminti ir reikalauti, kad darbuotojai tinkamai atliktų farmacinę paslaugą, vykdytų geros vaistinių praktikos nuostatas bei kitus farmacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tokie veiksmai būtų gera prevencinė priemonė užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Tikimės, kad į mūsų pateiktas pastabas bei pasiūlymus bus atsižvelgta ir prašome informuoti mus apie numatomas posėdžių datas dėl šių įstatymų projektų svarstymo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuriuose pageidautume dalyvauti. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Vaistinių asociacija, 2015-04-30 Vaistinių asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Projektas), teikia savo argumentus bei pasiūlymus. Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą tik atlikus kontrolinį pirkimą, tokią tvarką įteisinant tik vaistinėse ir jų filialuose, suponuoja nuomonę apie išskirtinai vaistinių ir jų filialų galimą nesąžiningą ir neteisėtą veiklą ir būtiną griežtesnę šios veiklos kontrolę, lyginant su kitais ūkio subjektais, kuriems tarnybinis pažymėjimas privalo būti pateiktas prieš kontrolinį pirkimą. Toks įtvirtinimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Asociacija apgailestauja, kad buvo pasirinktas toks reguliavimo būdas, nes juo yra pažeidžiamas viso sektoriaus įvaizdis ir pakertamas pasitikėjimas vaistininku, kaip sveikatos priežiūros specialistu, nors tą patį tikslą galima buvo pasiekti bendradarbiaujant vaistinėms ir valstybės institucijoms. Asociacija tik iš Projekto aiškinamojo rašto sužinojo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gauna gyventojų skundų dėl nekokybiškos farmacinės paslaugos suteikimo. Apie tokius skundus niekada anksčiau nebuvo informuota nei Asociacija, nei jos nariai, asociacijos narės – vaistinės ir pačios tokių skundų nėra gavusios, todėl net nežinojo, kad egzistuoja problema, kurią bandoma išspręsti siūlomu reguliavimu.
Mums kelia susirūpinimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gaunami skundai, todėl atsižvelgiant į tai kviečiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją bendradarbiauti keičiantis gaunamais skundais. Vaistinių asociacijos tikslas yra užtikrinti aukštą farmacinių paslaugų kokybę, todėl tik gaudami grįžtamąjį ryšį iš valstybinių institucijų galime pasiekti, kad Vaistinių asociacijos nariai tobulintų savo darbą ir teiktų profesionalias paslaugas pacientams. Siūlome įkurti bendrą darbo grupę, kuri rengtų reguliarius posėdžius, dalintųsi gaunamais skundais bei spręstų skunduose keliamus klausimus tam, kad atsiradusios problemos būtų sprendžiamos operatyviai ir pacientų interesai būtų užtikrinami kiek galima greičiau, nelaukiant papildomo reguliavimo. Išanalizavę skunduose pateikiamus faktus galėsime apmokyti farmacijos specialistus, įpareigoti Vaistinių asociacijos narius atlikti vidinį auditą, keisti procedūras ir gerinti farmacinės paslaugos kokybę. Norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog baudžiant ir kontroliuojant bus pasiekta geresnių rezultatų nei bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. Taip pat svarbu paminėti, jog 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįsta ir neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, priėmė Administracinės naštos mažinimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų.
Tai dar kartą patvirtina, kad bendradarbiavimas yra tikslingesnis sprendimas nei naujų administracinių priemonių kūrimas. Be to, nagrinėjant kontrolinių pirkimų klausimą, svarbu paliesti ir problemą su kuria dažnai susiduria farmacininkai. Vaistininkas, baigdamas studijas universitete, davė priesaiką tarnauti žmogui ir padėti jam išsaugoti sveikatą, tad matydamas, kad pacientui reikalingas receptinis vaistas dažnai pakliūva į dviprasmišką situaciją – viena vertus receptinio vaisto negali išduoti, nes taip pažeistų teisės aktus ir vidines vaistinės taisykles, kita vertus nesuteikti pagalbos pacientui negali, nes taip gali dar labiau pabloginti jo sveikatą. Pažymėtina, kad eilės norint pacientui patekti pas gydytoją yra didelės, o receptinio vaisto pacientui gali reikėti netrukus, o ne po kelių mėnesių. Siūlytina svarstyti klausimą, kad vaistininkams būtų palikta galimybė tam tikrais atvejais priimti sprendimą dėl receptinio vaisto išdavimo ir pacientui neturint recepto. Kartu norime pažymėti, kad daugelio receptinių vaistų receptai yra paliekami vaistinėje (pavyzdžiui, psichotropinių vaistų be einamųjų metų dar metus). Taigi vaistinėse, esant kiekybinei vaistų apskaitai, receptus galima patikrinti ir po dokumentų apie tikrinimą pateikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ir kitiems ūkio subjektams bus taikoma tokia pati kontrolinių patikrinimų tvarka ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dalinsis informacija apie gaunamus skundus su Vaistinių asociacija, bei bus svarstomi atvejai kuomet vaistininkas galėtų išduoti vaistą be recepto iš dalies pritariame Projektui. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2015-04-29 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2701 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo keitimo projektu Nr. XIIP-2700 (toliau – projektai), kurie siekia įtvirtinti kontrolinius vaistinių preparatų ir (ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimus vaistinėse ir jų filialuose, teikia siūlymus. Projektais siūloma ypatingai išskirti vaistines ir jų filialus iš kitų ūkio subjektų tarpo, vykdant neplaninius patikrinimus ir nustatant, kad ,,kai atliekami kontroliniai vaistinių preparatų ir
(ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimai vaistinėse ir jų filialuose, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti patikrinimą kopija turi būti pateikta atlikus kontrolinį pirkimą.“. Projekto rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, jog planinių ir tikslinimų farmacinės veiklos patikrinimų nepakanka tam, kad nustatyti pažeidimus, nes vaistinių darbuotojai pažįsta tikrintojus. Pažymėtina, kad vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) procesą vaistinėje galima stebėti nuolatos, nepaisant to ar tikrintojas pažįstamas ar ne.
Projekto rengėjai teigia, kad Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad vaistinėse parduodami brangiausi grupės vaistai bei nesiūloma pacientams pigiausiųjų vaistų. Verta atkreipti dėmesį, kad minimi statistiniai duomenys atspindi tik vaistų pardavimo (išdavimo) rezultatus, bet neatspindi gydytojų rekomendacijų, į kurias pacientai atsižvelgia. Asociacijos narių vaistinėse atliktos apklausos atskleidžia, kad tik 20 proc. pacientų renkasi pigiausius vaistus, o pacientų, kurie atvyksta į vaistinę su gydytojų priklijuotais lipdukais ant recepto yra apie 15-20 proc. (iš jų daugiau kaip pusę kategoriškai prieštarauja keisti gydytojo rekomenduotą vaistą). Asociacijos nuomone, būtina aktyvinti visuomenės švietimą apie generinius vaistus ir pacientų teises renkantis vaistus. Asociacija siūlo nekeisti esamos farmacinės veiklos priežiūros tvarkos ir neišskirti vaistinių iš visų ūkio subjektų tarpo kaip potencialių teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidėjų. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, 2015-04-23 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2015 m. balandžio 9 d. rašte Nr. S-2015-2056 nurodyto Komiteto 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 11 l-S-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2701 svarstymo parengiamųjų darbų“ 3 punktą „Prašyti papildomų išvadų šių komitetų, valstybės institucijų ar visuomeninių organizacijų: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos <...>“, teikia nuomonę dėl minėtųjų įstatymų pakeitimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsniu siekiama apibrėžti kontrolinį pirkimą – tai prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Tokiu atveju minėta kopija pateikiama iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Lietuvos Respublikos farmacijos .įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsnio reglamentavimu norima suteikti teisę atlikti kontrolinį pirkimą daugiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – Tarnyba) įgaliotų atlikti ūkio subjektų priežiūrą darbuotojų. Projekto 2 straipsnyje detalizuojama, kad minėtieji Tarnybos specialistai pateikia tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą iš karto po kontrolinio vaistinių preparatų pirkimo. Planiniai ir neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus.
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 papunktyje nurodyta Tarnybos teisė atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Ši teisė buvo suteikta Tarnybai nuo pat minėtojo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 36(4) straipsnio
aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai tapo neefektyvūs. Taigi, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas buvo inicijuotas, siekiant įgyvendinti vieną iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų rūšių – kontrolinius pirkimus. Tarnybos inspektoriai, atlikdami vaistinės patikrinimą, inter alia siekia nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia klientui teisės aktų nustatytą informaciją gyventojams skirtame kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami tik pateikus receptą ir panašiai. Kai kurių iš šių reikalavimų pažeidimas, pavyzdžiui, reikalavimo parduoti receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, kelia realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kitų reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra inspektoriaus pokalbis su vaistininku. Tačiau, jei pokalbis vyksta, po to, kai inspektorius pateikė sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja.
Nesąžiningas ūkio subjektas, parduodamas receptinį vaistinį preparatą, nepateikus recepto ar siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nebaudžiamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus. Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ skyriuje „Sumani ekonomika“ prioritetu įtvirtintas tokios verslo reglamentavimo sistemos formavimas, kuri būtų palanki atvirai konkurencijai,
2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos (Žin., 2012, Nr. 144-7430)
kokiai, tačiau sąžiningai konkurencijai palankią aplinką. Vyriausybės programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630)) 93 punkte numatyta, kad tyčinio piktnaudžiavimo atveju ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija turi imtis baudėjo vaidmens, nors pagrindinis jos uždavinys sąžiningo verslo atžvilgiu yra konsultavimas. Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Inspektoriui pokalbio metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su klientu metu. Inspektorius galės pateikti savo pastebėjimus dėl teisės aktų reikalavimų geresnio įgyvendinimo. Tuo atveju, kai inspektorius kontrolinio pirkimo metu vis dėlto nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaistinė turėtų galimybę tobulinti savo veiklą, teikti geresnes paslaugas gyventojams.
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekte ūkio subjektams nėra atimamos ar suvaržomos jų teisės – jie yra supažindinami su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu atlikus kontrolinį pirkimą bei išlaiko visas kitas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu suteikiamas teises. Kontrolinis pirkimas, nesukeliantis žymios papildomos naštos ūkio subjektui, turėtų būti laikomas galimybe vykdyti teisėtą vaistinės veiklą bei užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Kontroliniai pirkimai leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti praktiškai neįmanoma kitomis priemonėmis arba pareikalautų pernelyg didelių priežiūros institucijos išteklių bei sukeltų neproporcingą naštą patiems ūkio subjektams. Pavyzdžiui, pagal teisės norminius aktus vaistinė neprivalo saugoti visus receptinių vaistinių preparatų receptus, tad kitas būdas patikrinti, ar vaistinės darbuotojai parduoda receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, būtų filmuoti vaistininkų veiklą darbo metu, inspektoriui vėliau peržiūrint tam tikro laikotarpio įrašus. Tačiau tokiu atveju vaistinė turėtų įsigyti specialią įrangą, paskirti atsakingus asmenis, kurie rūpintųsi nuolatiniu vaistinės patalpų filmavimu, o pats patikrinimas truktų gerokai ilgiau nei kontrolinis pirkimas. Kaip nurodoma Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba inicijavo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto parengimą bei pateikimą turėdama informacijos, kad nepaisant šiuo metu atliekamos vaistinių priežiūros, įvykdoma teisės aktų reikalavimų pažeidimų, keliančių realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, vartotojų teisėms.
Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytus argumentus ir į tai, kad Tarnybos inspektoriai atlieka priežiūrą visuomenei labai reikšmingoje srityje, manytina, jog teisinio reguliavimo keitimas, Įtvirtinant tinkamas teisines sąlygas vykdyti kontrolinius pirkimus, yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje yra numatoma galimybė ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose yra tikslinga atlikti tokius patikrinimus. Tačiau dėl šios galimybės realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Kontrolinis pirkimas yra priskiriamas neplaninių patikrinimų rūšiai. Vadinasi, kontroliniai pirkimai būtų atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, todėl nereikėtų baimintis, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imsis kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai.
Nepritarti Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Manytina, kad įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poreikis nėra pagrįstas ir įrodytas, o šiais projektais siekiamų tikslų galima pasiekti ir kitais būdais: pirma, dabartiniai tikrinimo būdai – planiniai ir neplaniniai patikrinimai – leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros; antra, siekiant gerinti farmacinės paslaugos teikimą vaistinėse bei mažinti teisės aktų pažeidimų skaičių, pirmiausia būtina konsultuoti farmacijos specialistus, kad jie tinkamai teiktų farmacinę paslaugą, būtų užtikrintas Geros vaistinių praktikos nuostatų bei kitų farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, skatinti vaistinių ir jų veiklos kontrolę vykdančių institucijų bendradarbiavimą analizuojant nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip pat didinti visuomenės švietimą apie generinius vaistus ir pacientų teises renkantis vaistus.
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 36(1) straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoką, kaip vienas pagrindinių šios viešojo administravimo subjektų veiklos tikslų išskiriamas metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 93 punkte taip pat numatyta, kad priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik tyčinio piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2700 2 straipsnyje nustatoma, kad kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Ši formuluotė suponuoja, kad specialieji įstatymai turėtų nustatyti konkrečius atvejus (pagrindus), kada gali būti atliekami „slapti“ kontroliniai pirkimai, tačiau Farmacijos įstatymo Nr. X-709 31 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-2701 siūloma nustatyti, kad visais atvejais atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto atlikus kontrolinį pirkimą (t. y. nėra nustatyta nei kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas, nei „slapto“ kontrolinio pirkimo pagrindai). Atsižvelgiant į tai, komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2015-04-13 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2701, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų neturi. Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-05-20 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2701.
XIIP-2701. Nepritarti Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Manytina, kad įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poreikis nėra pagrįstas ir įrodytas, o šiais projektais siekiamų tikslų galima pasiekti ir kitais būdais: pirma, dabartiniai tikrinimo būdai – planiniai ir neplaniniai patikrinimai – leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros; antra, siekiant gerinti farmacinės paslaugos teikimą vaistinėse bei mažinti teisės aktų pažeidimų skaičių, pirmiausia būtina konsultuoti farmacijos specialistus, kad jie tinkamai teiktų farmacinę paslaugą, būtų užtikrintas Geros vaistinių praktikos nuostatų bei kitų farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, skatinti vaistinių ir jų veiklos kontrolę vykdančių institucijų bendradarbiavimą analizuojant nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip pat didinti visuomenės švietimą apie generinius vaistus ir pacientų teises renkantis vaistus. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 36(1) straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoką, kaip vienas pagrindinių šios viešojo administravimo subjektų veiklos tikslų išskiriamas metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 93 punkte taip pat numatyta, kad priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik tyčinio piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2700 2 straipsnyje nustatoma, kad kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Ši formuluotė suponuoja, kad specialieji įstatymai turėtų nustatyti konkrečius atvejus (pagrindus), kada gali būti atliekami „slapti“ kontroliniai pirkimai, tačiau Farmacijos įstatymo Nr. X-709 31 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2701 siūloma nustatyti, kad visais atvejais atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto atlikus kontrolinį pirkimą (t. y. nėra nustatyta nei kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas, nei „slapto“ kontrolinio pirkimo pagrindai). Atsižvelgiant į tai, komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti Farmacijos įstatymo Nr. X-709 31 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2701 iniciatoriams tobulinti.
Argumentai: Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Manytina, kad įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poreikis nėra pagrįstas ir įrodytas, o šiais projektais siekiamų tikslų galima pasiekti ir kitais būdais: pirma, dabartiniai tikrinimo būdai – planiniai ir neplaniniai patikrinimai – leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros; antra, siekiant gerinti farmacinės paslaugos teikimą vaistinėse bei mažinti teisės aktų pažeidimų skaičių, pirmiausia būtina konsultuoti farmacijos specialistus, kad jie tinkamai teiktų farmacinę paslaugą, būtų užtikrintas Geros vaistinių praktikos nuostatų bei kitų farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, skatinti vaistinių ir jų veiklos kontrolę vykdančių institucijų bendradarbiavimą analizuojant nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip pat didinti visuomenės švietimą apie generinius vaistus ir pacientų teises renkantis vaistus. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 36(1) straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoką, kaip vienas pagrindinių šios viešojo administravimo subjektų veiklos tikslų išskiriamas metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 93 punkte taip pat numatyta, kad priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik tyčinio piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2700 2 straipsnyje nustatoma, kad kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Ši formuluotė suponuoja, kad specialieji įstatymai turėtų nustatyti konkrečius atvejus (pagrindus), kada gali būti atliekami „slapti“ kontroliniai pirkimai, tačiau Farmacijos įstatymo Nr. X-709 31 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2701 siūloma nustatyti, kad visais atvejais atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto atlikus kontrolinį pirkimą (t. y. nėra nustatyta nei kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas, nei „slapto“ kontrolinio pirkimo pagrindai). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, K. Kuzminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė [1] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. (2014 m. rugsėjo 23 d. pranešime „Vaistinių pasiskirstymas teritoriniu požiūriu, farmacinių paslaugų prieinamumas“ pateikta informacija). [2] Ten pat, žr. 1 išnašą. [3] Special Eurobarometer 407 “Antimicrobial Resistance”, 2013. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_407_en.pdf [4] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453824. Žr. 3 str.
3 str. 10 punktą. [5] Farmacinių paslaugų teikimo tvarka reglamentuojama Geros vaistinių praktikos nuostatose. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300204&p_query=&p_tr2= [6] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453824. Žr. 36² straipsnį.
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Gražina Pabelienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento skyriaus vedėja; Nerija Stasiukienė, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės departamento direktorė; Asta Zlatkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento vyresnioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-13)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalis) siūloma nustatyti, kad teisę atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus turi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „darbuotojai“. Nors „darbuotojų“ kategorija vartojama ir kitur galiojančiame įstatyme, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad formaliai ji taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima šios tarnybos valstybės tarnautojų.
Pritarti iš dalies Pritariama dėl sąvokos „darbuotojas“ formalaus taikymo ribotumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamame Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme prie darbuotojo sąvokos yra pateikiami paaiškinimai apie jiems suteikiamus įgaliojimus, pavyzdžiui, „Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą“, manytina, kad įstatymo projekte keisti šią sąvoką būtų netikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaistinių asociacija (2015-04-30) Vaistinių asociacija (toliau - Asociacija)/susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-I234 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau - Projektas), teikia savo argumentus bei pasiūlymus. Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą tik atlikus kontrolinį pirkimą, tokią tvarką įteisinant tik vaistinėse ir jų filialuose, suponuoja nuomonę apie išskirtinai vaistinių ir jų filialų galimą nesąžiningą ir neteisėtą veiklą ir būtiną griežtesnę šios veiklos kontrolę, lyginant su kitais ūkio subjektais, kuriems tarnybinis pažymėjimas privalo būti pateiktas prieš kontrolinį pirkimą. Toks įtvirtinimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.
Asociacija apgailestauja, kad buvo pasirinktas toks reguliavimo būdas, nes juo yra pažeidžiamas viso sektoriaus įvaizdis ir pakertamas pasitikėjimas vaistininku, kaip sveikatos priežiūros specialistu, nors tą patį tikslą galima buvo pasiekti bendradarbiaujant vaistinėms ir valstybės institucijoms. Asociacija tik iš Projekto aiškinamojo rašto sužinojo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gauna gyventojų skundų dėl nekokybiškos farmacinės paslaugos suteikimo. Apie tokius skundus niekada anksčiau nebuvo informuota nei Asociacija, nei jos nariai, asociacijos narės
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gaunami skundai, todėl atsižvelgiant į tai kviečiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją bendradarbiauti keičiantis gaunamais skundais. Vaistinių asociacijos tikslas yra užtikrinti aukštą farmacinių paslaugų kokybę, todėl tik gaudami grįžtamąjį ryšį iš valstybinių institucijų galime pasiekti, kad Vaistinių asociacijos nariai tobulintų - savo darbą ir teiktų profesionalias paslaugas pacientams. Siūlome įkurti bendrą darbo grupę, kuri rengtų reguliarius posėdžius, dalintųsi gaunamais skundais bei spręstų skunduose keliamus'1 klausimus tam, kad atsiradusios problemos būtų sprendžiamos operatyviai ir pacientų interesai būtų užtikrinami kiek galima greičiau, nelaukiant papildomo reguliavimo.
Išanalizavę skunduose pateikiamus faktus galėsime apmokyti farmacijos specialistus, įpareigoti Vaistinių asociacijos narius atlikti vidinį auditą, keisti procedūras ir gerinti farmacinės paslaugos kokybę. Norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog baudžiant ir kontroliuojant bus pasiekta geresnių rezultatų nei bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. Taip pat svarbu paminėti, jog 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįsta ir neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, priėmė Administracinės naštos mažinimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti damų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų. Tai dar kartą patvirtina, kad bendradarbiavimas yra tikslingesnis sprendimas nei naujų administracinių priemonių kūrimas. Be to, nagrinėjant kontrolinių pirkimų klausimą, svarbu paliesti ir problemą su kuria dažnai susiduria farmacininkai. Vaistininkas, baigdamas studijas universitete, davė priesaiką tarnauti žmogui ir padėti jam išsaugoti sveikatą, tad matydamas, kad pacientui reikalingas receptinis vaistas dažnai pakliūva į dviprasmišką situaciją-viena vertus receptinio vaisto negali išduoti, nes taip pažeistų teisės aktus ir vidines vaistinės taisykles, kita vertus nesuteikti pagalbos pacientui negali, nes taip gali dar labiau pabloginti jo sveikatą Pažymėtina, kad eilės norint pacientui patekti pas gydytoją yra didelės, o receptinio vaisto pacientui gali reikėti netrukus, o ne po kelių mėnesių.
Siūlytina svarstyti klausimą, kad vaistininkams būtų palikta galimybė tam tikrais atvejais priimti sprendimą dėl receptinio vaisto išdavimo ir pacientui neturint recepto. Kartu norime pažymėti, kad daugelio receptinių vaistų receptai yra paliekami vaistinėje (pavyzdžiui, psichotropinių vaistų be einamųjų metų dar metus). Taigi vaistinėse, esant kiekybinei vaistų apskaitai, receptus galima patikrinti ir po dokumentų apie tikrinimą pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad ir kitiems ūkio subjektams bus taikoma tokia pati kontrolinių patikrinimų tvarka ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dalinsis informacija apie gaunamus skundus su Vaistinių asociacija, bei bus svarstomi atvejai kuomet vaistininkas galėtų išduoti vaistą be recepto iš dalies pritariame Projektui. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2015-04-23) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau - Ūkio ministerija), atsižvelgdama j Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto (toliau - Komitetas) 2015 m. balandžio 9 d. rašte Nr. S-2015-2056 nurodyto Komiteto 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 11 l-S-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr.
Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP~2701 svarstymo parengiamųjų darbų“ 3 punktą
„Prašyti papildomų išvadų šių komitetų, valstybės institucijų ar visuomeninių
organizacijų: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos <...>“, teikia nuomonę dėl minėtųjų įstatymų pakeitimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsniu siekiama apibrėžti kontrolinį pirkimą - tai prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau - Tarnyba) įgaliotų atlikti ūkio subjektų priežiūrą darbuotojų. Projekto 2 straipsnyje detalizuojama, kad minėtieji Tarnybos specialistai pateikia tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą iš karto po kontrolinio vaistinių preparatų pirkimo. Planiniai ir neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis.
Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 papunktyje nurodyta Tarnybos teisė atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Ši teisė buvo suteikta Tarnybai nuo pat minėtojo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 36⁴ straipsnio 11 punkte įtvirtinto reikalavimo pateikti tikrinimam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai tapo neefektyvūs. Taigi, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas buvo inicijuotas, siekiant įgyvendinti vieną iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų rūšių - kontrolinius pirkimus. Tarnybos inspektoriai, atlikdami vaistines patikrinimą, inter alia siekia nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia klientui teisės aktų nustatytą informaciją gyventojams skirtame kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami tik pateikus receptą ir panašiai. Kai kurių iš Šių reikalavimų pažeidimas, pavyzdžiui, reikalavimo parduoti receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, kelia realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kitų reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra inspektoriaus pokalbis su vaistininku.
Tačiau, jei pokalbis vyksta, po to, kai inspektorius pateikė sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja. Nesąžiningas ūkio subjektas, parduodamas receptinį vaistinį preparatą, nepateikus recepto ar siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nebaudžiamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ skyriuje „Sumani ekonomika“ prioritetu įtvirtintas tokios verslo reglamentavimo sistemos formavimas, kuri būtų palanki atvirai konkurencijai,
2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos (Žin., 2012, Nr. 144-7430)
sąžiningai konkurencijai palankią aplinką. Vyriausybės programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XH-51 (Žiru 2012, Nr. 149-7630}) 93 punkte numatyta, kad tyčinio piktnaudžiavimo atveju ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija turi imtis baudėjo vaidmens, nors pagrindinis jos uždavinys sąžiningo verslo atžvilgiu yra konsultavimas. Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Inspektoriui pokalbio metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su klientu metu. Inspektorius galės pateikti savo pastebėjimus dėl teisės aktų reikalavimų geresnio įgyvendinimo.
Tuo atveju, kai inspektorius kontrolinio pirkimo metu vis dėlto nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaistinė turėtų galimybę tobulinti savo veiklą, teikti geresnes paslaugas gyventojams. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekte ūkio subjektams nėra atimamos ar suvaržomos jų teisės - jie yra supažindinami su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu atlikus kontrolinį pirkimą bei išlaiko visas kitas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu suteikiamas teises. Kontrolinis pirkimas, nesukeliantis žymios papildomos naštos ūkio subjektui, turėtų būti laikomas galimybe vykdyti teisėtą vaistinės veiklą bei užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Kontroliniai pirkimai leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti praktiškai neįmanoma kitomis priemonėmis arba pareikalautų pernelyg didelių priežiūros institucijos išteklių bei sukeltų neproporcingą naštą patiems ūkio subjektams. Pavyzdžiui, pagal teisės norminius aktus vaistinė neprivalo saugoti visus receptinių vaistinių preparatų receptus, tad kitas būdas patikrinti, ar vaistinės darbuotojai parduoda receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, būtų filmuoti vaistininkų veiklą darbo metu, inspektoriui vėliau peržiūrint tam tikro laikotarpio įrašus. Tačiau tokiu atveju vaistinė turėtų įsigyti specialią įrangą, paskirti atsakingus asmenis, kurie rūpintųsi nuolatiniu vaistinės patalpų filmavimu, o pats patikrinimas truktų gerokai ilgiau nei kontrolinis pirkimas.
Kaip nurodoma Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba inicijavo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto ir farmacijos įstatymo pakeitimo projekto parengimą bei pateikimą turėdama informacijos, kad nepaisant šiuo metu atliekamos vaistinių priežiūros, įvykdoma teisės aktų reikalavimų pažeidimų, keliančių realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, vartotojų teisėms. Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytus argumentus ir į tai, kad Tarnybos inspektoriai atlieka priežiūrą visuomenei labai reikšmingoje srityje, manytina, jog teisinio reguliavimo keitimas, Įtvirtinant tinkamas teisines sąlygas vykdyti kontrolinius pirkimus, yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje yra numatoma galimybė ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose yra tikslinga atlikti tokius patikrinimus. Tačiau dėl šios galimybės realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Kontrolinis pirkimas yra priskiriamas neplaninių patikrinimų rūšiai. Vadinasi, kontroliniai pirkimai būtų atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, todėl nereikėtų baimintis, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imsis kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr.
XIIP-2701. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilovas, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja G. Bobelienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas G. Barcys, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė J. Kulberkienė, Šeimos vaistinių asociacijos atstovė J. Vaitkevičiūtė, VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė D. Sujetaitė, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės: E. Kvedarienė, K. Nemaniūtė – Gagė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-121 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
nustatyti, kad teisę atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus turi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „darbuotojai“.
Nors „darbuotojų“ kategorija vartojama ir kitur galiojančiame įstatyme, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad formaliai ji taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima šios tarnybos valstybės tarnautojų. Nepritarti Pritariama argumentams, kad formaliai sąvoka „darbuotojai“ taikytina tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir neapima šios tarnybos valstybės tarnautojų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, tiek galiojančioje Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo redakcijoje, tiek keičiamame įstatymo projekte kalbant apie darbuotojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus, vartojamos jų turimus įgaliojimus patikslinančios nuostatos („Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą“), todėl įstatymo projekte keisti šią sąvoką netikslinga. 2. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
312 Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatyti vėlesnes šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti Pasiūlymas:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-06-19 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ministerija) inicijuotus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2701 (toliau – projektai) teikia pastabas bei pasiūlymus. Įstatymų projektais siūloma įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse. Inspektorius apsimestų pirkėju, atliktų pirkimą, o inspektoriaus tarnybinis pažymėjimas ir kiti dokumentai būtų pateikiami po atlikto kontrolinio pirkimo. LLRI atkreipia dėmesį, kad, pirma, nėra įrodytas ir pagrįstas įstatymų projektų poreikis. Nepateikti nei įrodymai, kad egzistuoja problema, nei, kad ją išspręs slapti kontroliniai pirkimai, nei, kad jos negalima išspręsti atliekant įprastinius tikrinimus. Antra, projekto rengėjas siūlo neproporcingas priemones, turiniu ir forma nesuderinamas su patvirtintais verslo priežiūros principais, t. y. kad priežiūros institucijos turi tapti verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne baudėjomis. Trečia, įvedus slaptus tikrinimus būtų pažeista ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti. Ketvirta, vien tai, kad tikrintojai veiks slaptai, sukels abejonių dėl jų skaidrios veiklos, nes ji nebus vieša. Penkta, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas, išplečiantis slaptų pirkimų mechanizmą į visas ūkinės veiklos sritis, t. y. į visą prekybos ir paslaugų sektorių, nėra derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Dėl įstatymų projektų tikslingumo 1.
Projektų rengėjai teigia, kad gauna nemažai skundų dėl netinkamos farmacinės paslaugos suteikimo (neparodomos kainos monitoriuose, nepasiūlomas pigiausias vaistas) ir dėl didėjančių vaistų kainų bei taikomų antkainių. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) ir ministerija per metus gauna apie 100 su tuo susijusių skundų. Gaunamų skundų kiekis yra labai mažas, palyginus su aptarnautų gyventojų kiekiu vaistinėse. Pavyzdžiui, jei kiekviena iš Lietuvoje 1380 veikiančių vaistinių (2014 m. duomenys) per dieną aptarnautų tik po vieną klientą, turėtume apie 503 700 apsilankymų per metus. Tokiu atveju skundai sudarytų 0,02 proc. apsilankymų. Savaime suprantama, kad per dieną vaistinės sulaukia daugiau nei vieno kliento, todėl realus skundų procentas nuo apsilankymų būtų kur kas mažesnis. Todėl smarkiai sugriežtinti priežiūrą motyvuojant skundų skaičiumi yra nepagrįsta. 2. Pažeidimus dėl farmacinės paslaugos teikimo ir dėl kainodaros reikalavimų laikymosi galima nustatyti ir dabar atliekamų planinių ar neplaninių tikrinimų vaistinėse metu. 2014 metais VVKT atlikus tikslinius tikrinimus 23 vaistinėse buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo farmacinių paslaugų teikimo (pavyzdžiui, vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistinį preparatą monitoriuje neparodė informacijos apie vaistų kainas ir priemokas; farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje ir kt.).[1] Taip pat, jeigu norima tikrinti, ar laikomasi kainodaros reikalavimų, tam nereikia jokio slapto kontrolinio pirkimo. Kainodaros pažeidimai nėra lengvai paslepiami ar greitai ištaisomi. Vaistininkas negali pakeisti apskaitos sistemose įvestų kainų ir antkainių. Tai patvirtina, kad dabartiniais patikrinimo būdais galima nustatyti pažeidimus vaistinėse. 3. Vaistų kainos nėra priežastis įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse.
Vaistų kainos priklauso nuo daugybės veiksnių pradedant vartotojo pasirinkimu (t. y. neretai patys vartotojai renkasi ne patį pigiausią preparatą), baigiant deklaruota gamintojo kaina, valstybės kompensuojama dalimi ir kt. Nėra jokių įrodymų ar pagrindimo, kad slapti kontroliniai pirkimai sumažins vaistų kainas vaistinėse. 4. Projektų rengėjai argumentuoja, kad slapti kontroliniai pirkimai vaistinėse leis nustatyti pažeidimus, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami be recepto. Tačiau, kaip rodo naujausias specialus Eurobarometro tyrimas, Lietuvoje 2013 metais tik 2 proc. gyventojų šios grupės vaistinių preparatų įsigijo be recepto ir nuo 2009 metų antibiotikų išdavimas be recepto sumažėjo 5 proc. Kitose šalyse šis procentas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Rumunijoje antibiotikų be recepto įsigijo 17 proc. gyventojų, Airijoje 15 proc., Kipre 10 proc., Bulgarijoje 7 proc. (ES vidurkis 3 proc.).[2] Atkreipiame dėmesį, kad kovai su šia problema ES rekomenduoja visuomenės švietimą, pvz., European Antibiotics Awareness Day (http://ecdc.europa.eu/en/EAAD/Pages/Home.aspx) ir panašias priemones. Dabartiniai tikrinimo būdai leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros, galima teigti, kad įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numatyto tikslingumo principo, kuris reiškia, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Dėl išimtinės tikrinimo tvarkos taikymo Įstatymo projektais yra siūloma išimtis iš bendros tikrinimų tvarkos, t. y. pateikti tarnybinį pažymėjimą ne prieš, o po patikrinimo. Valstybė turi pareigą veikti viešai, t. y. bet koks informacijos rinkimas pagal bendrą taisyklę yra viešas ir vykdomas su subjekto informavimu.[3] Išimtys įmanomos esant pagrįstai prielaidai, kad subjektas bėgs, slėpsis.
Tačiau, norėdamas pateisinti tokios išimties taikymą, įstatymo projekto rengėjas turi įrodyti, kad yra didelė tikimybė, kad tikrinamasis imtųsi tokių veiksmų. Projekto rengėjas to neįrodo, o teigti, kad vaistinės darbuotojas imsis tokių veiksmų yra akivaizdžiai neįtikinama. Kita priežastis, kuria būtų galima motyvuoti tvarkos pakeitimą – jei yra tikimybė, kad tikrinamasis bandys paslėpti galimo pažeidimo įrodymus, o pažeidimas potencialiai yra labai greitai paslepiamas. Tačiau potencialūs pažeidimai (pavyzdžiui, kainodaros, vaistų asortimento) nėra lengvai paslepiami ar ištaisomi. Jeigu tikrinimais, nepateikiant pažymėjo, ieškoma aptarnavimo pažeidimų, pavyzdžiui, kad vaistininkas turėdamas pareigą nepataria, ką turėtų patarti, arba pataria, ko neturėtų, reikia atkreipti dėmesį, kad aptarnavimo pažeidimas nėra to lygio pažeidimas, kad jo užkardymui reikėtų taikyti išimtį. Neatsitiktinai aptarnavimo tvarka yra reglamentuojama ne Įstatyme, o poįstatyminiame ir rekomendaciniame (o ne privalomame) teisės akte – Geros vaistinių praktikos nuostatuose.[4] Dėl įstatymų projektų prieštaravimo ūkio subjektų veiklos priežiūros principams Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo.[5] Įstatymų projektuose siūlomos nuostatos pažeidžia tam tikrus esminius principus, kuriais remiasi ūkio subjektų priežiūra. Pirma, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas.
Tikrintojų funkcijos vykdant neplaninį tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti farmacinių paslaugų teikimą, kainodaros reikalavimų laikymąsi, nustatyti pažeidimus. Kadangi priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi. Antra, būtų pažeidžiamas viešumo principas, kuris užtikrina, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, būtų vieša. Naujais pakeitimais visa patikrinimo informacija (kokiais motyvais pradėtas tikrinimas, kokie yra tikrinimo objektai, ką gali tikrinti įgaliotas inspektorius ir kt.) būtų viešinama atlikus tikrinimą. Nors po tikrinimo ir būtų viešinama tikrinimo informacija, tačiau ūkio subjektas prarastų galimybę iš anksto susipažinti su tikrinimo informacija, atlikimo procedūromis ir pan. Išankstinis žinojimas apie būsimą planinį patikrinimą leidžia ūkio subjektui geriau planuoti savo veiklą, skatina peržiūrėti vykdomos veiklos atitikimą ne tik planuojamos tikrinti srities reikalavimams, bet ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kai patikrinimai (tiek planiniai, tiek neplaniniai) ūkio subjektus „užklumpa“ netikėtai, tai neskatina jų laikytis teisės aktų reikalavimų nuolat. Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros principai buvo įtvirtinti dėl to, kad būtų pakankamai aiškus reguliavimo tikslas ir kryptis, taikytini bendrai visų ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Taip buvo gerinamas verslo aplinkos teisinis reguliavimas, ūkio subjektų priežiūra bei buvo einama link to, kad priežiūros institucijos turi tapti verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne baudėjomis. Projektais pažeidžiant esminius ūkio subjektų priežiūros principus nuo geresnio reguliavimo žengiamas žingsnis atgal.
Dėl pažeidžiamos ūkio subjektų teisės žinoti neplaninio tikrinimo pagrindą Neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas priėmus įgaliotos priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Šiuo metu esantis reguliavimas, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, leidžia ūkio subjektui iš anksto susipažinti su informacija, kodėl atliekamas tikrinimas, kam suteikta teisė atlikti tokį tikrinimą, bei leidžia įvertinti, ar sprendimas atlikti patikrinimą yra pagrįstas. Taigi dabartinis reguliavimas saugo ūkio subjektų teisę žinoti neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą. Jeigu būtų priimti įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai, ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti, būtų pažeista. Dėl galimo tikrintojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Priėmus įstatymų projektų pakeitimus gali atrasti tikrintojų piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, tikrintojas gali pradėti provokuoti ūkio subjektą (t. y. farmacininką), ir provokuojant sukelti tam tikrus aptarnavimo ar pardavimo pažeidimus, dėl kurių ūkio subjektams grėstų atsakomybė arba jie būtų baudžiami. Kadangi, tokio tikrinimo metu veikia „žmogiškasis faktorius“, t. y. kontrolinis pirkimas vyksta bendraujant ūkio subjektui ir priežiūros institucijos inspektoriui, pastarajam pradėjus provokaciją, atsiranda pavojus, kad pardavėją tai gali paveikti. Tokiu atveju ūkio subjektas neturės jokių įrodymų ir negalės įrodyti, kad tikrinimo metu nepagrįstai buvo provokuojamas. Taigi, slaptas kontrolinis pirkimas sudarytų sąlygas priežiūros institucijoms tikrinimo metu nepagrįstai piktnaudžiauti ir provokuoti vieną ar kitą vaistinę ir jų darbuotojus.
Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo Viešojo administravimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad “įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos”. Tai reiškia, kad įstatymų nustatytais atvejais slapti kontroliniai pirkimai galės būti vykdomi ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse. Kol kas tai planuojama įvesti tik farmacijos srityje, nes šalia siūlomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos atitinkamai yra keičiamos ir Farmacijos įstatymo nuostatos. Tačiau Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą, įstatymų nustatytais atvejais būtų galima keisti tikrinimo tvarką atliekant ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Tokios nuostatos atsiradimas gali lemti tolimesnį tokio reguliavimo plitimą ir kitose ūkinės veiklos srityse. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas nėra suderintas su kitais ūkio subjektais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis (pavyzdžiui, su prekybos ir paslaugų sektorius atstovaujančiomis institucijomis, asociacijos ir kt.), kurių priežiūrai tokie pakeitimai darytų įtaką. Išvados Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome atsisakyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP–2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP–2701 pakeitimų bei palikti galioti dabar esančią tvarką. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma tobulinti teisės normas dėl kontrolinių pirkimų atlikimo.
Šiuo metu galiojantys reikalavimai, kad prieš pradedant patikrinimą tikrinam subjektui turi būti pateiktas tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą, neužtikrina galimybės kontrolinių patikrinimų metu nustatyti objektyvius ir realius faktus, nes yra žinoma, kad vyksta patikrinimas. Toks teisinis reglamentavimas sudarys galimybę tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus ir nustatyti realius ir objektyvius faktus. Be to, jeigu vaistinės vykdydamos savo veiklą vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, manytina, kad realaus skirtumo kada vaistinė bus informuojama apie vykdomą patikrinimą, prieš ar po kontrolinio pirkimo, neturi reikšmės. 2. Šeimos vaistinių asociacija, 2015-09-25 Šeimos vaistinių asociacija susipažino su LR sveikatos apsaugos ministerijos paruoštais „LR Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴straipsnių pakeitimo įstatymas“ ir „LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymas“ įstatymų projektais ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus. Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto:
administravimo įstatymo projekte matyti, kad pakeitimas bus taikomas ne visiems ūkio subjektams, bet tik prekybą bei paslaugą vykdantiems ūkio subjektams. Toks įstatymo projektas pažeidžia prekybą bei paslaugą vykdančių įmonių lygiateisiškumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jas diskriminuoja. Manome, kad Viešojo administravimo įstatymas yra bendras viešąjį administravimą reglamentuojantis teisės aktas, todėl išskirtinės nuostatos, susijusios tik su prekybos ir paslaugų sritimi neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo normų pobūdžio ir būtų sistemiškai nesuderinamos su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. 2. Nėra aišku, kodėl atsirado poreikis atlikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą, kuris apimtų tik prekybos bei paslaugų sektorių.
Nėra jokių argumentų, įrodymų, tyrimų, kad vykdant Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamus ūkio subjektų veiklos patikrinimus prekybos ir paslaugų įmonėse negalima pasiekti kažkokių tikslų. Tuo pagrindu pažeidžiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo tikslingumo principas (3 straipsnis 1) dalis): „1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;“
administravimo subjektų veikla turi būti vieša (tai apibrėžia viešojo administravimo įstatymo skaidrumo principas), manome, kad šie įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes ji nebus vieša. 4. Viešojo administravimo įstatymo pakeitime pasigedome informacijos, kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas. Aišku tiek, kad kontrolinis pirkimas būtų vykdomas neplaninio patikrinimo metu, tačiau nėra aišku, kokiu atveju galima atlikti kontrolinį pirkimą. Tai leistų viešojo administravimo subjektams nevaržomai vykdyti kontrolinius patikrinimus kada tik sumanys, net ir tais atvejais, kai tokiems patikrinimams nebus jokio pagrindo. Dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto:
Farmacijos įstatymo projekto tikslingumas. LR sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad gauna klientų skundų dėl netinkamos farmacinės paslaugos vykdymo vaistinėse. Tačiau gautų skundų kiekis palyginus su aptarnautų gyventojų kiekiu vaistinėse yra labai mažas (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM 2013 m. gavo tik 41 skundą), todėl kyla abejonių dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo tikslingumo. Vaistinėse kontroliuojančios institucijos vykdo planinius bei neplaninius patikrinimus, kurių dėka randa farmacinės veiklos pažeidimų.
2014 m. gavus vieną gyventojo skundą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM atliko 23 vaistinėse neplaninius patikrinimus, tikslu įvertinti, kaip vaistinės pateikia informaciją apie pigiausius kompensuojamus vaistus. Patikrinimų metu 1 vaistinė neturėjo gyventojams skirto monitoriaus, 3 vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistą nerodė informacijos monitoriuje, 2-jų vaistinių farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje, tai padarė tik po konsultacijų su IT specialistais. Iš to darytina išvada, kad dabartiniais nustatytais viešojo administravimo patikrinimo būdais galima rasti padarytus pažeidimus vaistinėse. Taip pat norime informuoti, kad teisės aktai nustato prievolę ir gydytojui supažindinti pacientą su kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei medicinos pagalbos priemonių mažesne bei didesne priemoka (SAM įsakymo 2015-05-28 Nr. V-669 42 punktas). Tokių planinių ar neplaninių patikrinimų, kaip gydymo įstaigos pateikia informaciją pacientui apie priemokas ir apskritai ar tokią informaciją pateikia, nebuvo. Todėl kyla abejonių dėl kontroliuojančių institucijų vykdomos skaidrios, nediskriminuojančios veiklos. 2. Nėra aišku, kodėl LR sveikatos apsaugos ministerija kontrolinį pirkimą nori vykdyti tik vaistinėse, nors gyventojų skundų dėl gydytojų ar odontologų netinkamai suteiktos gydymo paslaugos taip pat gauna.
Toks Farmacijos įstatymo pakeitimas prieštarautų Viešojo administravimo įstatymo lygiateisiškumo principui (3 straipsnio 9) dalis), kuris reglamentuoja “Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių;
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM geros vaistinių praktikos inspektoriai, kurie yra kvalifikuoti specialistai tą darbą atlikti. Kontrolinius pirkimus galės atlikti ir kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, imituodami pirkėją, perkantį vaistą su netikru receptu arba be jo. Mums kyla abejonių ar toks „apmokytas“ darbuotojas bus kompetentingas tinkamai atlikti patikrinimą bei įvertinti suteiktą farmacinę paslaugą, ar teisingai jį supras farmacijos specialistas, ir ar toks patikrinimas bus objektyvus ir teisingas. 4. Vykdomi kontroliniai pirkimai apribos vaistinės veiklą, nes tuo metu farmacijos specialistas negalės suteikti gyventojams farmacinės paslaugos. Gyventojai, nepanorę palaukti, kol baigsis patikrinimas, bus priversti išeiti iš vaistinės ir ieškoti kitos vaistinės, kuri suteiktų farmacinę paslaugą. Tokiu būdu jiems bus apribojama laivė pasirinkti vaistinę, kuri suteiktų farmacinę paslaugą bei bloginamas vaistų prieinamumas. Atitinkamai vaistinė, prarasdama tikrinimo metu gyventojus, negaus pajamų.
Kontroliniai pirkimai sukels papildomą naštą vaistinės darbuotojams, nes patikrinimo metu, atlikus kontrolinį pirkimą, jie bus įpareigoti atlikti vaistų pardavimo grąžinimą į kiekinę programą, padaryti pinigų išėmimą iš kasos aparato, pildyti klaidų taisymo dokumentus bei pateikti pardavimo gražinimo dokumentus buhalterijai. 2014 m. Šeimos vaistinių asociacijose esančiose vaistinėse buvo atlikta įvairių institucijų per 50 planinių bei neplaninių patikrinimų (asociaciją sudaro 90 vaistinių). Buvo keletą tokių atvejų, kad vienoje vaistinėje savaitės laikotarpiu tikrino dvi valstybinės įmonės, kurios tikrino to pačio teisės akto tos pačios nuostatos vykdymą. Taip buvo pažeistas minimalios bei proporcingos priežiūros naštos principas. Todėl manome, kad kontroliniai pirkimai tik prisidės prie tolesnio ir intensyvesnio šio principo nevykdymo. 4. Teko pasidomėti ar kitose kaimyninėse Europos sąjungos šalyse yra tokie ūkio subjektų teisiniai patikrinimo būdai, sulaukėme didelio nustebimo ir patvirtinimo, kad tokie kontroliniai pirkimai, kuriuos norima įteisinti Lietuvoje, kitose šalyse nėra įteisinti. Išvados bei pasiūlymai:
Kadangi nėra įrodytas aukščiau įvardintų įstatymų pakeitimų tikslingumas, aiškiai matyti ūkio subjektų diskriminacija bei ne lygiateisiškumas, kyla abejonių dėl administravimo subjektų veiklos skaidrumo ir dėl kitų rašte išdėstytų argumentų, siūlome atsisakyti aukščiau minėtų įstatymų pakeitimų bei palikti dabar galiojančia tvarką.
Siekiant gerinti farmacinę paslaugą vaistinėse bei mažinti teisės aktų pažeidimų skaičių, siūlome LR sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijos nuolat viešai priminti vaistinių farmacijos specialistams, įmonių vadovams apie tai, kaip svarbu tinkamai suteikti gyventojams gerą farmacinę paslaugą, vykdyti geros vaistinių praktikos nuostatas ir kt. teisės aktus, bei pranešti apie problemas, kurias išsako gyventojai pirkdami/įsigydami vaistus vaistinėse. Taip pat aktualu švieti visuomenę apie tinkamų paslaugų gavimą tiek vaistinėse, tiek gydymo įstaigose. Šeimos vaistinių asociacija atkreipdama dėmesį į vartotojų skundus, kuriuos gyventojai pateikia LR sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, įsipareigoja nuolat priminti ir reikalauti, kad darbuotojai tinkamai atliktų farmacinę paslaugą, vykdytų geros vaistinių praktikos nuostatas bei kitus farmacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tokie veiksmai būtų gera prevencinė priemonė užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Tikimės, kad į mūsų pateiktas pastabas bei pasiūlymus bus atsižvelgta ir komitetas nepritars aukščiau minėtų įstatymų pataisoms. Prašome informuoti mus apie numatomą posėdžio datą dėl šių įstatymų projektų svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriame pageidautume dalyvauti. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų pirmosios pastabos. 3. Lietuvos vaistinių asociacija, 2015-09-25 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Projektas), teikia savo argumentus bei pasiūlymus. Dėl Projekto tikslingumo Asociacija tik iš Projekto aiškinamojo rašto sužinojo, jog Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gauna gyventojų skundų dėl nekokybiškos farmacinės paslaugos suteikimo. Apie tokius skundus niekada anksčiau nebuvo informuota nei Asociacija, nei jos nariai, Asociacijos narės – vaistinės ir pačios skundų, jog nėra parodomas monitoriuose pigiausiais vaistas, nėra gavusios, todėl net nežinojo, kad egzistuoja problema, kurią bandoma išspręsti siūlomu reguliavimu. Mums kelia susirūpinimą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos gaunami skundai, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad lyginant su klientų srautais vaistinėse, net 100 vartotojų skundų per metus (kaip pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos Projekto aiškinamajame rašte) yra mažiau nei 0,0001 proc. nuo Asociacijos narių vaistinėse per metus apsilankančių klientų skaičiaus (Asociacijos vienijamos vaistinės per metus aptarnauja daugiau nei 100 mln. klientų). Lietuvos vaistinių asociacijos tikslas yra užtikrinti aukštą farmacinių paslaugų kokybę, todėl tik gaudami grįžtamąjį ryšį iš valstybinių institucijų galime pasiekti, kad Asociacijos nariai tobulintų savo darbą ir teiktų profesionalias paslaugas pacientams. Pasiekti šiam tikslui Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė vaistų kontrolė turėtų informuoti vaistines apie gaunamus skundus, juose iškeliamas problemas, tuomet atsiradusios problemos būtų sprendžiamos operatyviai ir pacientų interesai būtų užtikrinami kiek galima greičiau, nelaukiant papildomo reguliavimo.
Išanalizavę skunduose pateikiamus faktus galėsime apmokyti farmacijos specialistus, įpareigoti Asociacijos narius atlikti vidinį auditą, keisti procedūras ir gerinti farmacinės paslaugos kokybę. Norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog baudžiant ir kontroliuojant bus pasiekta geresnių rezultatų nei bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. Kartu norime pažymėti, kad daugelio receptinių vaistinių preparatų receptai yra paliekami vaistinėje (pavyzdžiui, psichotropinių vaistų be einamųjų metų dar metus). Taigi vaistinėse, esant kiekybinei vaistų apskaitai, receptus galima patikrinti ir po dokumentų apie tikrinimą pateikimo. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu, galima patikrinti vaistų kainodarą, nes jos tiesiog neįmanoma farmacijos specialistui greitai ištaisyti. Svarbu paminėti, kad 2014 metais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atlikus tikrinimus 23 vaistinėse buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo farmacinių paslaugų teikimo (pavyzdžiui, vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistinį preparatą monitoriuje neparodė informacijos apie vaistų kainas ir priemokas; farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje ir kt.).[6] Vadinasi, tai tik patvirtina, kad šiuo metu vykdomais patikrinimo būdais galima nustatyti pažeidimus vaistinėse ir nustatinėti naujo patikrinimo būdo yra nereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Projektas prieštarauja ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Dėl ūkio subjektų diskriminavimo Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą tik atlikus kontrolinį pirkimą, tokią tvarką įteisinant tik vaistinėse ir jų filialuose, suponuoja nuomonę apie išskirtinai vaistinių ir jų filialų galimą nesąžiningą ir neteisėtą veiklą ir būtiną griežtesnę šios veiklos kontrolę, lyginant su kitais ūkio subjektais, kuriems tarnybinis pažymėjimas privalo būti pateiktas prieš kontrolinį pirkimą. Toks įtvirtinimas teikia privilegijas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Asociacija apgailestauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko tokį reguliavimo būdas, nes juo yra pažeidžiamas viso sektoriaus įvaizdis ir pakertamas pasitikėjimas vaistininku, kaip sveikatos priežiūros specialistu, nors tą patį tikslą galima pasiekti bendradarbiaujant vaistinėms ir valstybės institucijoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis pozicija, kad kitokiais būdais neįmanoma kontroliuoti vaistinių ir farmacijos specialistų atliekamo darbo, pagrįstai kyla klausimas, kaip valstybinės institucijos, nenaudodamos slaptų patikrinimų, kuomet apie patikrinimą yra informuojama tik jam pasibaigus, užtikrina kitų subjektų laikymąsi teisės aktų. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir Sveikatos apsaugos ministerija, gauna skundus dėl įvairiausių ūkio subjektų ir jų teikiamų paslaugų ir/ar prekių kokybės, tačiau pasirinko atlikti slaptus kontrolinius pirkimus tik vaistinėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks diskriminavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria. Dėl minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo pažeidimo Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Tuo tarpu Projekte siūlomos nuostatos pažeidžia minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Tikrintojų funkcijos atliekant tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti farmacinių paslaugų teikimą bei nustatyti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, Projektu siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi. Taip pat svarbu paminėti, jog 2012 m.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįsta ir neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, priėmė Administracinės naštos mažinimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų. Tai dar kartą patvirtina, kad naujų kontrolės būdų kūrimas nėra reikalingas, ypatingai tada, kai siekiamų tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, pvz. šviečiant gyventojus, jog jie turi teisę reikalauti vaistinėse parodyti pigiausią vaistinį preparatą, jog receptinius vaistus reikia įsigyti tik turint gydytojo receptą, bendradarbiaujant ūkio subjektams su priežiūrą atliekančiomis valstybinėmis institucijomis ir t.t. Dėl galimo tikrintojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Turėtų būti kuriama tokia ūkio subjektų priežiūra, kuri kiek įmanoma labiau užtikrintų nešališkumą, nepiktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nesuteikiant galimybės tikrintojams daryti vienokį ar kitokį spaudimą verslui ir neleistų vystytis korupcijai. Pavyzdžiui tikrintojas, kadangi iš anksto nebus informuojama apie atliekamą patikrinimą, gali reikalauti kyšio, jog apsipirkimas nebūtų laikomas vaistinės tikrinimu, taip pat tikrintojas gali pradėti provokuoti farmacininką, ir provokuojant sukelti tam tikrus aptarnavimo ar pardavimo pažeidimus, dėl kurių ūkio subjektams grėstų atsakomybė arba jie būtų baudžiami. Be to neaišku kaip būtų vertinami tikrinimo rezultatai, nes vienam tikrintojui gali atrodyti, kad informacija apie vaistinius preparatus buvo suteikiama tinkamai, kitam gali atrodyti, kad pateikta informacija buvo neaiški ar neišsami.
Atsižvelgiant į tai, kad slapto kontrolinio pirkimo metu veiktų „žmogiškasis faktorius“, nėra aišku kaip būtų užtikrinamas tikrintojo nešališkumas, kaip būtų vertinamas pats tikrinimo procesas, kaip galėtų apsiginti ūkio subjektas norėdamas įrodyti, kad farmacinę paslaugą suteikė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Asociacija mano, kad:
prieštarauja ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;
nes tik vaistinėse numatyta atlikti slaptus kontrolinius pirkimus;
administravimo įstatyme įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą;
neužtikrina skaidraus tikrinimo proceso bei nešališkų jo rezultatų; todėl Asociacija siūlo atsisakyti Projekto ir palikti galiojančią tvarką. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų pirmosios pastabos. 4. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija 2015-04-29 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2701 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo keitimo projektu Nr. XIIP-2700 (toliau – projektai), kurie siekia įtvirtinti kontrolinius vaistinių preparatų ir (ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimus vaistinėse ir jų filialuose, teikia siūlymus. Projektais siūloma ypatingai išskirti vaistines ir jų filialus iš kitų ūkio subjektų tarpo, vykdant neplaninius patikrinimus ir nustatant, kad ,,kai atliekami kontroliniai vaistinių preparatų ir (ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimai vaistinėse ir jų filialuose, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti patikrinimą kopija turi būti pateikta atlikus kontrolinį pirkimą.“. Projekto rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, jog planinių ir tikslinimų farmacinės veiklos patikrinimų nepakanka tam, kad nustatyti pažeidimus, nes vaistinių darbuotojai pažįsta tikrintojus. Pažymėtina, kad vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) procesą vaistinėje galima stebėti nuolatos, nepaisant to ar tikrintojas pažįstamas ar ne. Projekto rengėjai teigia, kad Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad vaistinėse parduodami brangiausi grupės vaistai bei nesiūloma pacientams pigiausiųjų vaistų. Verta atkreipti dėmesį, kad minimi statistiniai duomenys atspindi tik vaistų pardavimo (išdavimo) rezultatus, bet neatspindi gydytojų rekomendacijų, į kurias pacientai atsižvelgia. Asociacijos narių vaistinėse atliktos apklausos atskleidžia, kad tik 20 proc. pacientų renkasi pigiausius vaistus, o pacientų, kurie atvyksta į vaistinę su gydytojų priklijuotais lipdukais ant recepto yra apie 15-20 proc. (iš jų daugiau kaip pusę kategoriškai prieštarauja keisti gydytojo rekomenduotą vaistą). Asociacijos nuomone, būtina aktyvinti visuomenės švietimą apie generinius vaistus ir pacientų teises renkantis vaistus.
Asociacija siūlo nekeisti esamos farmacinės veiklos priežiūros tvarkos ir neišskirti vaistinių iš visų ūkio subjektų tarpo kaip potencialių teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidėjų. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų pirmosios pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2015-04-23 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto (toliau
Komiteto 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 11 l-S-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2701 svarstymo parengiamųjų darbų“ 3 punktą
„Prašyti papildomų išvadų šių komitetų, valstybės institucijų ar visuomeninių
organizacijų: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos <...>“, teikia nuomonę dėl minėtųjų įstatymų pakeitimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsniu siekiama apibrėžti kontrolinį pirkimą – tai prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Tokiu atveju minėta kopija pateikiama iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Lietuvos Respublikos farmacijos .įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas)
pirkimą daugiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – Tarnyba) įgaliotų atlikti ūkio subjektų priežiūrą darbuotojų. Projekto
pateikia tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą iš karto po kontrolinio vaistinių preparatų pirkimo. Planiniai ir neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio
planinius ir neplaninius patikrinimus. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 papunktyje nurodyta Tarnybos teisė atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Ši teisė buvo suteikta Tarnybai nuo pat minėtojo įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 36(4) straipsnio 11 punkte įtvirtinto reikalavimo pateikti tikrinimam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai tapo neefektyvūs. Taigi, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas buvo inicijuotas, siekiant įgyvendinti vieną iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų rūšių – kontrolinius pirkimus. Tarnybos inspektoriai, atlikdami vaistinės patikrinimą, inter alia siekia nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia klientui teisės aktų nustatytą informaciją gyventojams skirtame kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami tik pateikus receptą ir panašiai. Kai kurių iš šių reikalavimų pažeidimas, pavyzdžiui, reikalavimo parduoti receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, kelia realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kitų reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra inspektoriaus pokalbis su vaistininku. Tačiau, jei pokalbis vyksta, po to, kai inspektorius pateikė sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja. Nesąžiningas ūkio subjektas, parduodamas receptinį vaistinį preparatą, nepateikus recepto ar siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nebaudžiamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus.
Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ skyriuje „Sumani ekonomika“ prioritetu įtvirtintas tokios verslo reglamentavimo sistemos formavimas, kuri būtų palanki atvirai konkurencijai, 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtintos 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos (Žin., 2012, Nr. 144-7430)
sąžiningai konkurencijai palankią aplinką. Vyriausybės programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630)) 93 punkte numatyta, kad tyčinio piktnaudžiavimo atveju ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija turi imtis baudėjo vaidmens, nors pagrindinis jos uždavinys sąžiningo verslo atžvilgiu yra konsultavimas. Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Inspektoriui pokalbio metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su klientu metu. Inspektorius galės pateikti savo pastebėjimus dėl teisės aktų reikalavimų geresnio įgyvendinimo. Tuo atveju, kai inspektorius kontrolinio pirkimo metu vis dėlto nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaistinė turėtų galimybę tobulinti savo veiklą, teikti geresnes paslaugas gyventojams.
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekte ūkio subjektams nėra atimamos ar suvaržomos jų teisės – jie yra supažindinami su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu atlikus kontrolinį pirkimą bei išlaiko visas kitas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu suteikiamas teises. Kontrolinis pirkimas, nesukeliantis žymios papildomos naštos ūkio subjektui, turėtų būti laikomas galimybe vykdyti teisėtą vaistinės veiklą bei užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Kontroliniai pirkimai leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti praktiškai neįmanoma kitomis priemonėmis arba pareikalautų pernelyg didelių priežiūros institucijos išteklių bei sukeltų neproporcingą naštą patiems ūkio subjektams. Pavyzdžiui, pagal teisės norminius aktus vaistinė neprivalo saugoti visus receptinių vaistinių preparatų receptus, tad kitas būdas patikrinti, ar vaistinės darbuotojai parduoda receptinius vaistinius preparatus tik pateikus receptą, būtų filmuoti vaistininkų veiklą darbo metu, inspektoriui vėliau peržiūrint tam tikro laikotarpio įrašus. Tačiau tokiu atveju vaistinė turėtų įsigyti specialią įrangą, paskirti atsakingus asmenis, kurie rūpintųsi nuolatiniu vaistinės patalpų filmavimu, o pats patikrinimas truktų gerokai ilgiau nei kontrolinis pirkimas. Kaip nurodoma Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba inicijavo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto parengimą bei pateikimą turėdama informacijos, kad nepaisant šiuo metu atliekamos vaistinių priežiūros, įvykdoma teisės aktų reikalavimų pažeidimų, keliančių realią grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, vartotojų teisėms.
Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytus argumentus ir į tai, kad Tarnybos inspektoriai atlieka priežiūrą visuomenei labai reikšmingoje srityje, manytina, jog teisinio reguliavimo keitimas, Įtvirtinant tinkamas teisines sąlygas vykdyti kontrolinius pirkimus, yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto
institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose yra tikslinga atlikti tokius patikrinimus. Tačiau dėl šios galimybės realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Kontrolinis pirkimas yra priskiriamas neplaninių patikrinimų rūšiai. Vadinasi, kontroliniai pirkimai būtų atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, todėl nereikėtų baimintis, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imsis kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai. Pritarti
Respublikos konkurencijos taryba 2015-04-13 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2700 ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.
X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2701, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-05-20 *
projektui Nr. XIIP-2701. Pritarti
pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2701(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru susitarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Stasys Brundza. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. (2014 m. rugsėjo 23 d. pranešime „Vaistinių pasiskirstymas teritoriniu požiūriu, farmacinių paslaugų prieinamumas“ pateikta informacija). [2] Special Eurobarometer 407 “Antimicrobial Resistance”, 2013. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_407_en.pdf [3] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453824. Žr. 3 str. 10 punktą. [4] Farmacinių paslaugų teikimo tvarka reglamentuojama Geros vaistinių praktikos nuostatose. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300204&p_query=&p_tr2= [5] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453824. Žr.
Žr. 36² straipsnį. [6] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys. (2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimas
„Vaistinių pasiskirstymas teritoriniu požiūriu, farmacinių paslaugų
prieinamumas“).