Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jūros aplinkos būklė
bendra Lietuvos Respublikos jūros rajono būklė, apimanti ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus, natūralias ir dėl žmogaus veiklos tame rajone ar už jo ribų susidarančias geomorfologines, geografines, biologines, geologines, klimatines, fizines, akustines ir chemines sąlygas .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2699 (2) lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jūros aplinkos būklė
bendra Lietuvos Respublikos jūros rajono būklė, apimanti ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus, natūralias ir dėl žmogaus veiklos tame rajone ar už jo ribų susidarančias geomorfologines, geografines, biologines, geologines, klimatines, fizines, akustines ir chemines sąlygas .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai. Aplinkos ministerija 2014 m. balandžio 4 d. per EU Pilot informacinę sistemą gavo Europos Komisijos pastabą dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. birželio 17 d. direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (toliau – Direktyva 2008/56/EB), sąvokos ,,aplinkos būklė“ neteisingo perkėlimo Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 7 dalys įtvirtintoje sąvokoje ,,jūros aplinkos būklė“. Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta: ,,aplinkos būklė
sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei natūralius fiziografinius, geografinius, biologinius, geologinius ir klimato veiksnius bei fizines, akustines ir chemines sąlygas, taip pat susidariusias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje ar už jos ribų ” . Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta: ,,Jūros aplinkos būklė - jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, natūralios ir dėl žmogaus veiklos tam tikroje akvatorijoje ar už jos ribų susidarančios geomorfologinės, geografinės, biologinės, geologinės, klimatinės, fizinės, akustinės ir cheminės sąlygos”. Europos Komisijos nuomone, sąvoka ,,aplinkos būklė“ perkelta netinkamai Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, nes neperkelta sąvokos dalis ,,<...> bendra jūrų vandenų aplinkos būklė, atsižvelgiant į <...>“. Teisingas sąvokos „aplinkos būklė“ perkėlimas yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti teisingą direktyvos taikymą. Terminas „jūros aplinkos būklė“ pats savaime neapima žodžio „bendra” prasmės, todėl neapima bendros visų aplinkos komponentų, kurie yra aptinkami jūrų vandenyse, būklės.
Lietuvos teisėje įtvirtintas apibrėžimas gana išsamiai išvardija įvairius elementus, kurie sudaro jūrų aplinką, tačiau bendrą jūrų aplinką apibūdina ne vien tik šių elementų sąrašas, bet bendras jų derinys ir bendra jų sąveiką. Žodžio „bendra“ paskirtis – parodyti, kad aplinkos būklė yra apie viską kartu ir apie tai, kaip viskas sąveikauja tarpusavyje jūrų vandenyse. Europos Komisija jau anksčiau atkreipė dėmesį į Direktyvoje 2008/56/EB įtvirtintos sąvokos „aplinkos būklė“ apibrėžime vardinamus veiksnius ir kitas sąlygas, esančias jūros vandenyse natūraliai ir susidariusias dėl žmogaus veiklos. Lietuvių kalboje, ypač moksliniame kontekste, tokių sąvokos apibrėžime naudojamų terminų kaip „fiziografija“ ir „geomorfologijos“ vertimų iš kitų kalbų reikšmės dažnai persipina, tačiau bet koks galimas vertimo neatitikimas nesiaurina Direktyvoje 2008/56/EB minimo „aplinkos būklės“ termino apibrėžties turinio. Be to, Europos Komisija atkreipė dėmesį į kitą apibrėžties
„aplinkos būklė“ netikslumą, kuris galėjo atsirasti dėl to, kad direktyvos
tekste lietuvių kalba įtvirtintas „aplinkos būklės“ apibrėžimas ne visiškai atitinka šio apibrėžimo tekstą, įtvirtintą kitų kalbų direktyvos versijose, t. y. apibrėžties pabaigoje direktyvoje lietuvių kalba įtvirtinti žodžiai: ,,<...> sąlygas, taip pat susidariusias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje ar už jos ribų <...>“, o kitų kalbų direktyvos versijose, pavyzdžiui, direktyvos versijose anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis, nurodyta: ,,<...> inside or outside the area concerned <...>”, tai atitinka žodžius – ,,jūrų vandenys“ (,,the marine waters“). Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į šias Europos Komisijos pastabas, parengė ir teikia Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
VIII-512 3 straipsnio įstatymo pakeitimo projektą (toliau
2008/56/EB 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta ,,aplinkos būklės“ sąvoka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento (direktorius Dalius Krinickas, tel. 8 706 63521) Vandenų politikos skyrius (rengėja Jovita Vitkutė, tel. 8 706 61851 , el. p. [email protected] . ). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu Įstatyme apibrėžta ,,jūros aplinkos būklės“ sąvoka neatitinka Direktyvos 2008/56/EB nuostatų. 4. K okios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu numatoma pakeisti ,,jūros aplinkos būklės“ sąvokos apibrėžtį, nustatant, kad jūros aplinkos būklė – tai bendra Lietuvos Respublikos jūros rajono būklė, apimanti ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus, natūralias ir dėl žmogaus veiklos tame rajone ar už jo ribų susidarančias geomorfologines, geografines, biologines, geologines, klimatines, fizines, akustines ir chemines sąlygas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą reikės keisti Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. D1-500 ,, Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtintos sąvokos ,,jūros aplinkos būklė“ apibrėžtį. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimais, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvoka aprobuota ir įstatymo projekte nurodyti sąvokos apibrėžties pakeitimai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji. Priėmus įstatymo projektą turės būti pakeisti teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12.
poreikis įstatymui įgyvendinti, galimybė sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „jūros aplinkos apsauga“, „jūros aplinkos būklė“, ,,jūros aplinka“. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-01-13 Nr. XIIP-2699 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-15 Nr. XIIP-2699(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. inga.jarukaitiene @lrs.lt
APSAUGOS komitetas
(Nr. XIIP-2699)
(vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius, Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, LR prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-13: Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2699, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti antrą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Darius Ulickas. PRIDEDAMA: Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2699 (2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas