Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3
mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
kaip
vienas šimtas šešiolika milijonų eurų . Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą.
(toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2. Konkurencijos taryba , vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę :
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;1
pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų , nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau –
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo stebėsenos pažymą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3.
3Konkurencijos taryba, atlikdama šio įstatymo jai pavestas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams p ateikti dokumentus, taip pat tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymus į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (arba) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo
tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) . 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir bylų nagrinėjimo bendrosios nuostatos
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę arba komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo raštu pateikti dėl jų savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą nutarimą turi priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 78 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas
atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti pažeidimo tyrimą , Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir jei yra žinoma – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
nesąžiningų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2.
išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 32 . Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas ;
faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai , nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams ;
nuo įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas,
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pažeidimo tyrimo pradėjimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama pareiškėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 8 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; .
3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per Konkurencijos tarybos nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje raštu dėl jų pateikti savo paaiškinimus. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu proceso šalys nedalyvauja nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose . 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas ;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalies nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsnių ir šio straipsnio nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios visi neskelbtini duomenys pašalinami. 10.
10Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte nurodytas nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 1011 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1Konkurencijos tarybos nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai , priimtų priimti pagal šio įstatymo
7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo nutarimų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 1112 straipsnis. Baudos Sankcijos
1Už šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki keturių šimtų tūkstančių litų vieno šimto penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų . Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki trisdešimties tūkstančių litų aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų . 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 76 . Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 87 . Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 98 . Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jei buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 109 . Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 1213 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 1314 straipsnis. Žalos atlyginimas
pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
1415 straipsnis. Įstatymo stebėsena Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio
Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo stebėsenos pažymą , kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m.
balandžio 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą šio įstatymo dvejų metų stebėsenos pažymą iki 2017 metų birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3
mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
ame s draudžia ma piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų . Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą ; .
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, bei pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2. Konkurencijos taryba , vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę :
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;1
pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų , nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.
3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams p ateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos.
Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
6 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo
tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) . 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3.
ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu yra pateikiama naujų įrodymų, mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 78 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas
atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti pažeidimo tyrimą , Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 32 .
3
2. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas ;
faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai , nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams ;
nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas,
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; . 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose . 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas ;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
10Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 1011 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1Konkurencijos tarybos nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai , priimtų priimti pagal šio įstatymo
7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo nutarimų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 1112 straipsnis. Baudos Sankcijos
1Už šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 76 . Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 87 . Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 98 . Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jei gu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 109 . Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
10Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 1213 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 1314 straipsnis. Žalos atlyginimas
1Asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šio įstatymo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
14 15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą , kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra . “15
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 2015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos k K onkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3
mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
ame s draudžia ma piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų . Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą ; .
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį;
12) dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje;
13) didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentais, palyginti su žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi;
14) užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2.
, vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę :
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;1
pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų , nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) įvertina žemės ūkio ir maisto produktų (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) kainų struktūrą atsižvelgdama į žemės ūkio veiklos subjektus, perdirbėjus ir mažmeninės prekybos įmones ir, nustačiusi, kad prekybos įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalis daugiau kaip 5 procentais viršija žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį, reikalauja iš mažmeninės prekybos įmonių pagrįsti šių pajamų padidinimą. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad mažmeninės prekybos įmonės nepagrįstai padidino kainas, atlieka pažeidimo tyrimą ir taiko šiame įstatyme numatytas sankcijas;
5) atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka ir duomenis apie tokius patikrinimus kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai;
3Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams p ateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo
tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) . 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 78 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas
atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti pažeidimo tyrimą , Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 32 .
3
2. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas ;
faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai , nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams ;
nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis,
Konkurencijos taryba turi priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto pareiškimo trūkumų pašalinimo termino pabaigos. 4.
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; . 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose . 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas ;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
10Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 1011 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1Konkurencijos tarybos nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai , priimtų priimti pagal šio įstatymo
7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 1112 straipsnis. Baudos Sankcijos
1Už šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 76 . Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 87 . Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 98 . Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jei gu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 109 . Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
10Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 1213 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 1314 straipsnis. Žalos atlyginimas
1Asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šio įstatymo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
14 15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą , kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra . “15
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 2015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos k K onkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Patikslinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3
mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
ame s draudžia ma piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų . Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas , ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą ; .
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį;
12) dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje;
13) didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentais, palyginti su žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi;1314 ) užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2.
, vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę :
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;1
pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų , nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) įvertina žemės ūkio ir maisto produktų (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) kainų struktūrą atsižvelgdama į žemės ūkio veiklos subjektus, perdirbėjus ir mažmeninės prekybos įmones ir, nustačiusi, kad prekybos įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalis daugiau kaip 5 procentais viršija žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį, reikalauja iš mažmeninės prekybos įmonių pagrįsti šių pajamų padidinimą. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad mažmeninės prekybos įmonės nepagrįstai padidino kainas, atlieka pažeidimo tyrimą ir taiko šiame įstatyme numatytas sankcijas;
5) atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka ir duomenis apie tokius patikrinimus kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai;56 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3.
3Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams p ateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo
tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) . 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 78 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas
atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti pažeidimo tyrimą , Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 32 .
3
2. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas ;
faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai , nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams ;
nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis,
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; . 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose . 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas ;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio
nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio
data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
10Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 1011 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1Konkurencijos tarybos nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai , priimtų priimti pagal šio įstatymo
7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 1112 straipsnis. Baudos Sankcijos
1Už šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 76 . Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 87 . Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 98 . Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jei gu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 109 . Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
10Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 1213 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 1314 straipsnis. Žalos atlyginimas
1Asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šio įstatymo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
14 15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą , kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra . “15
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 2015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos k K onkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (toliau
Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2014 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsenos pažymoje Nr. 7D-1 (toliau – stebėsenos pažyma) pateiktus pasiūlymus ir į suinteresuotų institucijų siūlymus. Įstatymo projekto tikslas – išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą ir įtvirtinti šių asmenų teisines garantijas, taip pat pakeisti kai kurias teisinio reguliavimo nuostatas, įvertinus jų įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756). 3.
santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (toliau – įstatymas) poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams nuostatos yra išdėstytos šio įstatymo trečiajame skirsnyje „Atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka“. Jame yra nurodyti asmenys, turintys teisę reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimų tyrimą, nustatyta prašymų atlikti pažeidimo tyrimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, įtvirtintos Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės atliekant pažeidimų tyrimus, nustatyta pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo bei Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo tvarka bei terminai, taip pat atsakomybė už įstatymo pažeidimus. Tačiau įstatyme neįtvirtintos ūkio subjektų pažeidimų nagrinėjimo procesinės garantijos – Konkurencijos taryba neįpareigojama pranešti proceso šalims apie pažeidimo tyrimo pradėjimą, nenumatyta galimybė proceso šalims pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo, nenustatyta proceso dalyvių teisė susipažinti su tyrimo medžiaga, nenustatytas terminas, per kurį turi būti pranešta proceso dalyviams apie posėdį dėl bylos nagrinėjimo, taip pat neaptariama, ar liudytojai turi dalyvauti procese, ar byla nagrinėjama viešai, nėra nustatyta, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Be to, įstatymas nenustato poveikio priemonės skyrimo senaties terminų. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina nuoseklaus poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams proceso bei ūkio subjektų esminių procesinių garantijų. Šiuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti mažmeninės prekybos įmonėms draudžiami atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys veiksmai.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms reikalauti, jog maisto produktų tiekėjas užtikrintų, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas. Kaip teigiama Konkurencijos tarybos stebėsenos pažymoje, toks draudimas pakankamai lengvai apeinamas, pavyzdžiui, sutartyse įtvirtinant reikalavimą, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos būtų ne didesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas. Be to, įstatyme nėra draudžiami mažmeninės prekybos įmonių veiksmai, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjams užtikrinti prekių tiekimą mažmeninės prekybos įmonei, jeigu tokios pat prekės yra tiekiamos kitoms mažmeninės prekybos įmonėms. Įstatyme yra reglamentuota komercinių paslapčių apsauga, tačiau nėra nustatyta, kokiais atvejais laikoma, kad Konkurencijos tarybos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija, taip pat nėra reglamentuota tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga. Įstatymas įpareigoja Konkurencijos tarybą kasmet atlikti įstatymo stebėseną ir iki kovo 1 d. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę įstatymo stebėsenos pažymą, tačiau įstatyme nėra nustatyta Konkurencijos tarybos teisių atliekant šią stebėseną. Įstatyme nėra numatyta galimybės Konkurencijos tarybai sujungti atskirus įstatymo pažeidimo tyrimus į vieną, taip pat jau pradėtą tyrimą nutraukti. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo koncepcijos nuostatas ir siekiant užtikrinti įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procese dalyvaujantiems asmenims teisinį tikrumą dėl jų teisių ir pareigų bei įtvirtinti Konkurencijos tarybos teises ir pareigas, leidžiančias efektyviau nagrinėti įstatymo pažeidimus, Įstatymo projekte siūlomi šie esminiai pakeitimai: Konkurencijos taryba įpareigojama per Įstatymo projekte nustatytą terminą informuoti asmenis, įtariamus pažeidus įstatymą, apie pažeidimo tyrimo pradėjimą, nustatoma įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procese dalyvaujantiems asmenims teisė susipažinti su tyrimo išvadomis ir pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo ( nustatomas minimalus 14 dienų terminas, per kurį proceso dalyviai turi teisę pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo). Taip pat nustatomas terminas pranešti proceso šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įtvirtinama nuostata, kad bylos nagrinėjamos viešai (išskyrus tam tikrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar ūkio subjekto komercinę paslaptį), proceso šalims suteikiama teisė siūlyti savo liudytojus, taip pat proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikiama teisė apklausti liudytojus, be to, nustatoma sankcijų skyrimo už įstatymo pažeidimus senatis. Siekiant užtikrinti Konkurencijos tarybos nutarimų dėl baudos skyrimo vykdymą, Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatas dėl šių nutarimų vykdymo, nustatant, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Konkurencijos tarybos patirtis parodė, kad šiuo metu įstatyme nustatytas trijų mėnesių įstatymo pažeidimo nagrinėjimo terminas, su galimybe jį pratęsti ne daugiau kaip vienam mėnesiui, yra per trumpas nagrinėti įstatymo pažeidimus, nes didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė gali turėti kelis šimtus tiekėjų ir, norint nustatyti pažeidimo mastą, būtina juos apklausti ir išanalizuoti didelius kiekius informacijos, be to, pažeidimo tyrimui gali reikėti prašyti informacijos ir iš užsienyje veikiančių ūkio subjektų . Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma palikti galioti įstatyme nustatytą
tarybai motyvuotu nutarimu pratęsti šį terminą du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. Pagal Įstatymo projekto nuostatas byla Konkurencijos tarybos posėdyje nagrinėjama, kai pažeidimo tyrimas yra baigtas ir proceso dalyviams yra pateiktos tyrimo išvados. Tačiau, jau baigus pažeidimo tyrimą, nagrinėjant bylą posėdyje, gali paaiškėti ar atsirasti naujų bylos aplinkybių, kurios reikšmingos priimti sprendimą skirti sankciją ar nutraukti bylą, todėl siekiant spręsti šią problemą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, gali priimti motyvuotą nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, kurio metu papildomai būtų įvertinama jau turima bylos medžiaga ir paaiškėjusios ar atsiradusios naujos bylos aplinkybės.
Pažymėtina, kad papildomam pažeidimo tyrimui būtų taikomos Įstatymo projekte siūlomos nustatyti pažeidimo tyrimo procedūros, be to, siekiant užtikrinti, kad pažeidimo tyrimas neužsitęstų, papildomo tyrimo terminas būtų įskaitomas į Įstatymo projekte siūlomą nustatyti maksimalų
sudaryti sąlygas Konkurencijos tarybai efektyviau atlikti įstatymo pažeidimo tyrimus, Įstatymo projekte siūloma suteikti Konkurencijos tarybai teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti atskirus įstatymo pažeidimo tyrimus į vieną, taip pat priimti motyvuotą nutarimą jau pradėtą pažeidimo tyrimą nutraukti, jeigu tyrimo metu paaiškėja, kad įstatymo pažeidimo nėra, ar paaiškėja kitos aplinkybės, dėl kurių pagal Įstatymo projekto nuostatas atsisakoma pradėti pažeidimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Konkurencijos tarybos teises atliekant šio įstatymo nuostatų priežiūrą, siūloma atsisakyti kaip perteklinio įstatymo 9 straipsnio, nustatančio Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teises. Įstatymo projekte siūlomas nustatyti išsamus poveikio priemonių taikymo proceso reglamentavimas ūkio subjektams suteiktų daugiau aiškumo, jiems būtų lengviau pasinaudoti savo teisėmis, pats poveikio priemonių taikymo procesas taptų konkretesnis ir aiškesnis, taip pat būtų sudarytos sąlygos operatyviau nagrinėti pažeidimus.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos stebėsenos pažymoje pateiktą įstatymo stebėsenos informaciją ir pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo, Įstatymo projekte siūloma:
1) patikslinti įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ( Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas ) ir uždrausti mažmeninės prekybos įmonei sieti tiekėjo mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir prekių tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir prekių tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims. Siūloma formuluotė užtikrintų, kad tiekėjams nebūtų primetami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys įsipareigojimai visoms mažmeninės prekybos įmonėmis nustatyti vienodas prekių pardavimo kainas, taip pat tiekti mažmeninės prekybos įmonei tam tikras prekes tol, kol šios prekės yra tiekiamos kitoms mažmeninės prekybos įmonėms. Be to, šios nuostatos įtvirtinimas skatintų konkurenciją tarp mažmeninės prekybos įmonių;
( Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 4 straipsnis) ir nustatyti Konkurencijos tarybos teises, atliekant jai pavestas funkcijas (tarp jų ir įstatymo stebėsenos), t. y. duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams p ateikti dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti . Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Konkurencijos tarybai iš tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių gauti laiku ir reikalaujamos apimties informaciją, reikalingą stebėsenos funkcijai atlikti.
Pažymėtina, kad atsakomybė už Konkurencijos tarybos nurodymų nevykdymą galėtų būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18911 straipsnį, nustatantį atsakomybę už kliudymą Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymą;
3) papildyti įstatymo 5 straipsnį ( Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 5 straipsnis) , reglamentuojantį komercinių paslapčių apsaugą, nauja nuostata, nustatančia, kad tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai prašymą atlikti įstatymo pažeidimo tyrimą ar dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu tiekėją identifikuojantys duomenys ( fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas ir kt.) neskelbiami ir neatskleidžiami. Pažymėtina, kad tokiu atveju įstatymo pažeidimo tyrimas būtų atliekamas Konkurencijos tarybos iniciatyva. Įtvirtinus šią nuostatą, tiekėjai būtų labiau suinteresuoti atskleisti galimus įstatymo pažeidimus ir būtų sudarytos sąlygos stiprinti įstatymo įgyvendinimo priežiūrą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme yra nustatytas detalus komercinių paslapčių apsaugos reglamentavimas ir siekiant užtikrinti teisinį aiškumą bei išvengti teisinio reguliavimo dubliavimosi, siūloma nustatyti, kad įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procese dalyvaujančių asmenų komercinių paslapčių apsauga užtikrinama vadovaujantis Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka;
4) tikslinti įstatymo 14 straipsnį (Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 15 straipsnis) ir nustatyti, kad Konkurencijos taryba įstatymo stebėseną atlieka kas du metus ir iki atitinkamų metų birželio 1 d. pateikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai dviejų metų stebėsenos pažymą. Šia pataisa siekiama sumažinti ūkio subjektų administracinę naštą rengiant ir teikiant atsakymus į Konkurencijos tarybos paklausimus jai atliekant įstatymo stebėseną, be to, nustačius vėlesnį stebėsenos pažymos pateikimo terminą, tiekėjai turėtų galimybę Konkurencijos tarybai pateikti informaciją apie problemas, iškylančias pasirašant (pratęsiant) tiekimo sutartis einamiesiems metams, nes dėl tiekimo sąlygų paprastai deramasi ir sutartys pasirašomos einamųjų metų pirmą ketvirtį.
Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ketvirtojo skirsnio, reguliuojančio teisinio reguliavimo stebėseną, nuostatas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad stebėsenos pažyma teikiama ne Vyriausybei, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, o Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucija, be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal minėto įstatymo nuostatas teisino reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarką ir teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų įstatymo stebėsenos pažymos turiniui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti įsigaliojimo data – 2015 m. gegužės 1 d., o tuo metu Lietuvoje jau bus įvesta valiuta euras, įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte ( Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas ) nurodytą ūkio subjekto bendrųjų pajamų dydį litais ir įstatymo 11 straipsnio 1, 2,
Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys ) nurodytas baudas litais siūloma keisti ir nurodyti eurais. Ūkio subjekto bendrųjų pajamų dydis perskaičiuojamas ir suapvalinamas iki 116 milijonų eurų, o baudos litais nurodomos eurais, kaip tai yra nustatyta 2014 m. spalio 7 d. priimtame Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr.
XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XII-1187. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekte siūlomas nustatyti įstatymo pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo ir poveikio priemonių taikymo procesas įgyvendina Poveikio priemonių taikymo koncepcijos nuostatas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turėtų teigiamos įtakos verslui, nes būtų aiškiau sureguliuotas poveikių priemonių taikymo procesas ir taptų aiškesnė ūkio subjektų teisinė aplinka, taip pat būtų sudarytos prielaidos efektyviau taikyti priemones, užkertančias kelią nesąžiningiems veiksmams, be to, verslui sumažėtų administracinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento“. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įtraukti į Lietuvos Respublikos terminų banką. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki šio įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos taryba turės pakeisti šio aiškinamojo rašto 8 dalyje nurodytą teisės aktą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mažmeninė prekyba“, „nesąžiningi veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė galiojančio įstatymo nuostatų, įstatymas išdėstomas nauja redakcija.
2015-01-12 Nr. XIIP – 2694 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI- 626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1187, todėl atitinkamai tikslintinos projekto lyginamojo varianto nuostatos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė D. Petrauskaitė
2015-11-16 Nr. XIIP-2694(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 13 punktu: „didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi.“ Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją neaišku, kam taikomas ribojimas didinti pajamas iš atitinkamų maisto produktų pardavimo daugiau kaip 5 procentais. Antra, jeigu vertinama projekto nuostata siekiama riboti kai kurių maisto produktų prekybinių antkainių dydį, tai toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui.
Pažymėtina, kad nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas reguliuoti prekybinių antkainių dydį nėra aiškiai ir objektyviai pagrįstas, neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks maksimalus antkainių dydis, neaišku, kodėl jis turėtų būti taikomas kai kuriems maisto produktams, kokiais kriterijais turėtų remtis Vyriausybė, tvirtindama maisto produktų, kurių antkainis ribojamas, sąrašą, kokią įtaką toks reguliavimas gali turėti kitų maisto produktų kainoms.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekybinių antkainių dydžio reguliavimas būtų taikomas tik kai kurioms mažmeninės prekybos įmonėms (atitinkančioms įstatymo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus), tačiau nepateikti argumentai, objektyviai pateisinantys skirtingą mažmeninės prekybos įmonių, kurios parduoda tokius pačius maisto produktus, traktavimą. Pastebėtina, kad kainų reguliavimas paprastai gali būti pateisinamas tik ten, kur yra monopolizuota rinka, ir taikomas kaip išskirtinė vartotojų teisių gynimo priemonė. Tačiau tokiais atvejais įstatyme turi būti nustatyti kainų ribų nustatymo kriterijai, šie kriterijai ir jų nustatymo metodika, tvarka, turi būti aiški, skaidri, pagrįsta. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Siūlymas reguliuoti kai kurių maisto produktų prekybinį antkainį nėra grindžiamas jokiais argumentais, patvirtinančiais, kad tokių maisto produktų rinka yra monopolizuota. Be to, siūloma maksimalių prekybinių antkainių nustatymo tvarka nėra aiški, ji nepagrįsta jokiais argumentais, ekonominiais skaičiavimais. 2. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba „atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus, Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka <...>“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku ką įstatymo leidėjas laiko „prevenciniu patikrinimu“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „prevencija“ aiškina kaip „ galimybių pasireikšti šalinimas, užbėgimas už akių“ [1] Taigi darytina prielaida, jog įstatymų leidėjas siekia nustatyti privalomą išankstinį sutarčių patikrinimą. Manytina, kad įstatymo nuostata dėl išankstinio mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimo galimai pažeistų konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, kuri suponuoja ir sutarčių sudarymo laisvę . Šioje Išvadoje minėta, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio
mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimą nėra niekaip pagrįstas, nepateikti jokie objektyvūs argumentai, todėl neaišku, ar toks sutarčių tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar pasirinkta priemonė proporcinga siekiamiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar turėtų būti tikrinamos visos mažmeninės prekybos įmonių sutartys, ar Konkurencijos taryba jas parinktų savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinis sutarčių tikrinimas riboja ūkinės veiklos laisvę, net ir pripažinus, kad toks tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamiems tikslams, įstatyme turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs sutarčių tikrinimo kriterijai, ūkio subjektų, kurių sutartys tikrinamos, teisės. 3.
dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje“. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją, mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti, kad tiekėjai dirbtų švenčių dienomis. Pastebėtina, kad ši nuostata projekte buvo įrašyta, pritarus Seimo nario B.Paužos pasiūlymui, kuriuo buvo siekiama uždrausti didiesiems prekybos centrams dirbti švenčių dienomis ir taip sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą. Vertinamos nuostatos įrašymas 3 straipsnyje neatitinka ja siekiamų tikslų. Antra, mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, nes pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, įstatymo tikslas – „riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.“ Manytume, kad mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas niekaip nesusijęs su mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesų pusiausvyros užtikrinimu. Trečia, įstatymas taikomas tik tiems ūkio subjektams, kurie verčiasi „mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai,“ ir kurie atitinka kitus šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Taigi siūloma riboti darbo laiką tik kai kuriems ūkio subjektams. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo doktrinos dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo ir asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimo. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad lygiateisiškumo principo „turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant.
Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai)“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta sąvoka „bendra tautos gerovė“ suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės.
Pastebėtina, kad vertinama projekto nuostata siekiama „sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą.“ Abejotina, ar toks siekis yra pakankamas pagrindas riboti kitų ūkio subjektų teises, ar jis atitinka tarnavimo „bendrai tautos gerovei“ kriterijų. Vertinamas siūlymas nepagrįstas jokia ekonomine analize, nepateikti jokie argumentai, objektyviai pateisinantys nevienodą ūkio subjektų, užsiimančių ta pačia veikla, traktavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamos projekto nuostatos gali turėti neigiamų pasekmių ne tik toms mažmeninės prekybos įmonėms, kurioms būtų draudžiama verstis ūkine veikla 15 dienų per metus, bet ir valstybės biudžetui (nuo parduotų prekių mokamas pridėtinės vertės mokestis, kai kurios prekės apmokestinamos akcizais ir pan.). 4 . Projekto 3 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktų turinys derintinas su 1 dalies esme. Atsižvelgiant į tai, jog 1 dalies esmė sąlygoja tai, jog visi šios dalies punktai turi įtvirtinti reikalavimus, kuriuos draudžiama kelti tiekėjams, 11,
tiekėjams, o ne kaip teisės normos adresuotos prekybos įmonėms. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, jog mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama nustatyti tiekėjams reikalavimą „užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams“. Pastebėtina, jog įstatymo tikslas, nurodomas įstatymo 1 straipsnyje, yra subalansuoti tiekėjų ir prekybininkų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į tai, jog aptariamas pasiūlymas pateiktas be argumentų, nustatančių, jog tik 1 procento nusidėvėjimo koeficientas yra tinkamas interesų pusiausvyrai nustatyti, šio pasiūlymo neįmanoma deramai įvertinti keičiamo įstatymo kontekste ir nustatyti, ar tokia nuostata atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą. 6. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti naujas funkcijas Konkurencijos tarybai. Pastebėtina, jog kartu neteikiamas įstatymo projektas dėl Konkurencijos tarybos finansavimo apimties didinimo, todėl svarstytina, ar Konkurencijos taryba bus pajėgi įgyvendinti naujas funkcijas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog kainų struktūros įvertinimas galimai nėra suderinamas su Konkurencijos tarybos funkcijų esme, kadangi tai nėra susiję su konkurencijos teisės nuostatų įgyvendinimu ir užtikrinimu. Pavyzdžiui, analogišką kontrolę pagal Ū kio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatym ą atlieka VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://dz.lki.lt/search/
2015-12-10 Nr. XIIP-2694(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – nauja redakcija dėstomas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto turinys derintinas su 1 dalies esme. Atsižvelgiant į tai, jog 1 dalies esmė sąlygoja tai, jog visi šios dalies punktai turi įtvirtinti reikalavimus, kuriuos draudžiama kelti tiekėjams, 11 punktas formuluotinas kaip reikalavimai, kuriuos draudžiama nustatyti tiekėjams, o ne kaip teisės normos, adresuotos prekybos įmonėms. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 12 punktu: „dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje“. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją, mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti, kad tiekėjai dirbtų švenčių dienomis. Pastebėtina, kad ši nuostata projekte buvo įrašyta, pritarus Seimo nario B.Paužos pasiūlymui, kuriuo buvo siekiama uždrausti didiesiems prekybos centrams dirbti švenčių dienomis ir taip sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą. Vertinamos nuostatos įrašymas 3 straipsnyje neatitinka ja siekiamų tikslų.
Antra, mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, nes pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, įstatymo tikslas – „riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.“ Manytume, kad mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas niekaip nesusijęs su mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesų pusiausvyros užtikrinimu. Trečia, įstatymas taikomas tik tiems ūkio subjektams, kurie verčiasi „mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai,“ ir kurie atitinka kitus šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Taigi siūloma riboti darbo laiką tik kai kuriems ūkio subjektams. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo doktrinos dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo ir asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimo. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad lygiateisiškumo principo „turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio
Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta sąvoka „bendra tautos gerovė“ suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės.
Pastebėtina, kad vertinama projekto nuostata siekiama „sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą.“ Abejotina, ar toks siekis yra pakankamas pagrindas riboti kitų ūkio subjektų teises, ar jis atitinka tarnavimo „bendrai tautos gerovei“ kriterijų. Vertinamas siūlymas nepagrįstas jokia ekonomine analize, nepateikti jokie argumentai, objektyviai pateisinantys nevienodą ūkio subjektų, užsiimančių ta pačia veikla, traktavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamos projekto nuostatos gali turėti neigiamų pasekmių ne tik toms mažmeninės prekybos įmonėms, kurioms būtų draudžiama verstis ūkine veikla 15 dienų per metus, bet ir valstybės biudžetui (nuo parduotų prekių mokamas pridėtinės vertės mokestis, kai kurios prekės apmokestinamos akcizais ir pan.). 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo
nustatyti, jog mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama nustatyti tiekėjams reikalavimą „užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams“. Pastebėtina, jog įstatymo tikslas, nurodomas įstatymo 1 straipsnyje, yra subalansuoti tiekėjų ir prekybininkų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, jog aptariamas pasiūlymas pateiktas be argumentų, nustatančių, jog tik 1 procento nusidėvėjimo koeficientas yra tinkamas interesų pusiausvyrai nustatyti, šio pasiūlymo neįmanoma deramai įvertinti keičiamo įstatymo kontekste ir nustatyti, ar tokia nuostata atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo
funkcijas Konkurencijos tarybai.
Pastebėtina, jog kartu neteikiamas įstatymo projektas dėl Konkurencijos tarybos finansavimo apimties didinimo, todėl svarstytina, ar Konkurencijos taryba bus pajėgi įgyvendinti naujas funkcijas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog kainų struktūros įvertinimas galimai nėra suderinamas su Konkurencijos tarybos funkcijų esme, kadangi tai nėra susiję su konkurencijos teisės nuostatų įgyvendinimu ir užtikrinimu. Pavyzdžiui, analogišką kontrolę pagal Ū kio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatym ą atlieka VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. 5. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti terminai taisytini, nes jie jau yra pasibaigę, o teisinis reguliavimas turi būti nukreiptas į ateitį. Tobulinant projektą reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Birutė Janutienienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Vitalija Stanionienė, Ūkio ministerijos vyresnioji specialistė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-12) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI- 626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1187, todėl atitinkamai tikslintinos projekto lyginamojo varianto nuostatos. Pritarti
komiteto patarėjas A. Astrauskas2 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgiant į šio Įstatymo projekto svarstymo komitetuose ir Seimo posėdžių salėje, taip pat Įstatymo priėmimo, priimto Įstatymo pasirašymo ir paskelbimo procedūroms (stadijoms) reikalingą laiką, taip pat į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslinga pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą. Siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta , kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną , tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos (t. y. atsižvelgiant į „dviejų datų“ taisyklę ). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2694 ir sujungti jį su Įstatymo projektu Nr. XIIP-534. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-2694 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas (2 laikų taisyklę), tikslinga pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
gegužės lapkričio 1 d.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : P. Gražulis. Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
komitetas
Nr. XIIP – 2694
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutienė ir šio skyriaus vyr. specialistė Vitalija Stanionienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Margenis, Žemės ūkio ministerijos Ekonomijos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius ir Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė ir Maisto pramonės skyriaus vyr. specialistė Lina Janušauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
atitinkamai tikslintinos projekto lyginamojo varianto nuostatos. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr. S-2015-1504) Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjos realias galimybes ir teises. Prekybos įsipareigojimai sudaro tik nedidelę dalį palyginti su tiekėjo įsipareigojimais. Už kiekvieną pažeidimą taikomos finansinės arba kitokios baudos. Keletas prekybos tinklų, turėdami didžiulę įtaką vartotojams, diktuoja sąlygas ir kainas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams. Atsižvelgiant į maisto tiekimo ir kainų grandines, apimančias žemės ūkio gamybą, perdirbimą ir prekybą, bei valstybės reguliavimą atsiskaitant už žemės ūkio produkciją pirmoje grandyje tarp žemdirbio ir perdirbėjo, tikslinga: nustatyti tipinę prekybos sutartį tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių, reglamentuojant pagrindines tiekimo, apmokėjimo ir atsiskaitymo sąlygas. Kartu būtų aptartos ir nesąžiningų veiksmų draudimo sąlygos. Pritarti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr.
S-2015-1504) Sutarties šalys abipusiu susitarimu numato vykdyti Prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones, vienodai naudingas abiems pusėms, tačiau jas iš esmės finansuoja tik viena pusė – tiekėjas. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punkto 8 dalį papildyti pakeičiant:
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams ;
Pritarti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr. S-2015-1504) Sutarties šalys dažniausiai sutaria apmokėti už prekes pagal įvairias sąlygas – bazines (iš esmės mažmeninės kainos) ar didmenines kainas bei taikomas 3-4 rūšių nuolaidas, kurias papildomai sumoka tiekėjas. Tokią abipusę apmokėjimo sistemą galima suprasti kaip papildomus reikalavimus tiekėjui, prieštaraujančius sąžiningai praktikai veiksmus. Sutartyse turi būti konkrečios didmeninės kainos be jokių išlygų. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punktą papildyti:
augintojų asociacija (2015-03-31 raštas Nr.
SR-13) Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nuomone naujasis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas ir toliau paliks spragas mažmeninės prekybos įmonėms atlikti su sąžininga praktika nesiderinančius veiksmus, leidžiančius veiklos riziką ir prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus, kurie nėra numatyti 3 str. baigtiniame sąraše. Be to, 3 str. 8 punkte yra palikta galimybė raštiškai susitarti kitaip, kuo pasinaudos didesnę galią turinčios prekybos įmonės. Remiantis ankstesnio įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 1 d., praktika, mažmeninės prekybos įmonės ir po įstatymo priėmimo atliko ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kurie buvo fiksuojami sutarčių prieduose, taip vadinamuose susitarimuose, ir kuriuos tiekėjai
„savanoriškai“ pasirašydavo, taip įteisindami papildomus mokestinius įsipareigojimus. Iki šiol šių priedų pagrindu, tiekėjai yra įsipareigoję pirkėjui teikti
logistikos, apyvartos, natūralios prekių masės netekties (neatsižvelgiant į tai, kad augintojai svorio trūkumą dėl natūralios netekties kompensuoja didesniu kiekiu), taros ir EURO padėklų negrąžinimo nuolaidas. Kai kreipėmės į Konkurencijos tarybą, pastaroji, išnagrinėjusi mažmeninės prekybos įmonių pateiktas sutartis, nustatė, kad įvardinti mokesčiai ir nuolaidos negali būti vertinamos kaip patenkančios į įstatyme draudžiamų veiksmų sąrašą. Todėl norime atkreipti įstatymo rengėjų dėmesį į tai, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitime nebūtų išvardinti konkretūs draudžiami veiksmai, t. y. nebūtų baigtinio sąrašo, nes vienus mokesčius minėtos įmonės pakeis kitais arba juos perkels į įvairius priedus/susitarimus.
Mūsų nuomone
bet kokius mažmeninės prekybos įmonės veiksmus, kurie prieštarauja sąžiningos ūkinės veiklos principams ir kuriais mažmeninės prekybos įmonės veiklos riziką perkelia tiekėjams, jiems primesdamos įsipareigojimus, kurie gali būti įvardinti kaip nesąžiningi, stipresniosios pusės reikalavimai tiekėjui. Atsižvelgti
ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066) Europos Komisija dar 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Komunikate rašoma, kad
„nesąžiningos prekybos praktiką apskritai galima apibrėžti kaip praktiką,
kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuris prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam.“ Minėtame komunikate valstybės narės skatinamos su nesąžiningos prekybos praktika kovoti tinkamai bei proporcingai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes bei gerąją patirtį, pabrėžiama veiksmingo šalių teisių gynimo svarba, kuri padėtų panaikinti nesąžiningos prekybos praktiką. Parengtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas toli gražu neatliepia Europos Komisijos komunikato nuostatų bei esamos situacijos maisto, ypač pieno ir mėsos, grandinėje.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, be galimų kitų priemonių, siūlo: 1.Pirmo skirsnio 2-ame straipsnyje įrašyti papildomus punktus:
nustatantis teisės aktas; Pritarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066) xx) dominuojanti padėtis
Tikslinga būtų šiomis nuostatomis papildyti Konkurencijos įstatymą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr.
5-2066)
x) ženklinant maisto prekes, kur informacija vartotojui yra lemiamas veiksnys perkant prekę, t. y. kilmės vieta, produkto sudedamosios dalys (komponentai) procentais, pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), turi būti rašomi ne mažesniu kaip 3 mm dydžio šriftu paryškintomis raidėmis. Svarstyti pagrindiniame komitete Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066)
2Antro skirsnio 3-iame straipsnyje papildomai įrašyti:
x) mažmeninės prekybos įmonėse prekiauti mėsa, pienu ir jų produktais galima tik sudarius tipines pardavimo-pirkimo sutartis su produkcijos tiekėjais. Sutarties formą ir sąlygas nustato LR Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija, suderinusi su LR žemės ūkio ministerija). Atsiskaitymas su mėsos, pieno ir jų produktų tiekėjais vykdomas terminais ir sąlygomis, nustatytomis LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Tipinių sutarčių vykdymą kontroliuoja LR finansų, ūkio, teisingumo, žemės ūkio ministerijų ir LR Konkurencijos tarybos sudaryta komisija, kurios sudėtį tvirtina LR Vyriausybė. Tipinės sutarties forma ir sąlygos turi būti patvirtintos iki
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066)
3x) nustatyti,
kad mažmeninės prekybos tinklai, kurių prekybos maisto prekėmis plotas didesnis nei 400 m² negali dirbti po 20 valandos, taip pat savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nepritarti Nėra ekonominio pagrindimo, kiek valstybės biudžetas neteks lėšų dėl mokesčių ir kiek padidės apyvarta kitose prekybos vietose. 4. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
3str 1d. 4 punktas draudžia-įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų; Komentaras-čia palikta spraga tinklui versti įsigyti prekes ar paslaugas iš savęs arba iš susijusių įmonių. Esant dabartinei įstatymo formuluotei negalima laikyti, kad tai pažeidimas, nors turėtų būti, nes šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintas absoliutus draudimas reikalauti įsigyti prekių, paslaugų ar turto. Tačiau susijusioms įmonėms tai kaip ir negalioja, nes jos neįvardintos. Tai yra problema. Todėl siūlomas toks punkto keitimas:
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų ir (arba) mažmeninės prekybos įmonės ar su ja susijusių ūkio subjektų . Nepritarti Ribojamas prekių įsigijimas. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų; Komentaras: būtina panaikinti išlygą, leidžiančią susitarti atskirai, kadangi tas susitarimas panaikina visą draudimo prasmę, nes susitarime yra viskas, kas turėtų būti draudžiama. Marketinginių paslaugų sutartis yra ne dvišalis susitarimas, kaip numato įstatymo formuluotė, o primestinis prekybos tinklų sandoris, kuriame visos esminės sutarties sąlygos, dėl kurių derėtis nėra galimybės, yra primetamos tiekėjams: 1 .Tinklai vienašališkai nustato pinigų sumą, kurią privalo išnaudoti tiekėjas, priešingu atveju gale metų sumoki grynais pinigais pavedimu. 2. Tinklai vienašališkai nustato skatinimo priemonių ( laikraštukai, radijas, stendai, ir kt) įkainius, kurie yra neprotingai dideli, n-kartų viršijantys rinkos kainas. 3.
skatinimo priemonės yra neefektyvios ir neatitinka tiekėjų lūkesčių, dėl įkainių dydžių dauguma iš jų net nuostolingos! pvz (laikraštuke šalia viena kitos sudedamos kelių gamintojų vienarūšės prekės su tokiomis pat nuolaidomis, apie tai tiekėjas iš anksto nežino.)
tvarką, ir sąlygas t.y. pvz. akcijinėms nuolaidoms pardavimo skatinimo išlaidos negali būti naudojamos, nors tai yra efektyviausia ir naudingiausia priemone gamintojui. Akcijinę nuolaidą gamintojas privalo suteikti iš savo lėšų. Šiai dienai tarp prekybos tinklo tiekėjo pasirašyta pardavimų skatinimo sutartis yra ne kas kita kaip įrankis prekybos tinklams pasidengti visus savo rinkodarinius ir marketinginius kaštus. Jeigu išlyga paliekama, tai skatinimo sutarties sąlygos kartu su skatinimo priemonių įkainiais turi būti paruošta ir patvirtinta Konkurencijos Tarybos ar kitos kompetentingos nepriklausomos institucijos. Pvz kaip yra pas ryšio operatorius. Priešingu atveju niekas nepasikeis. Todėl siūlome keisti taip:
Svarstyti pagrindiniame komitete Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas ; Komentaras: Šiame straipsnyje yra neaišku kas yra "negreitai gendančios" maisto prekės.
Taip pat tokio apibrėžimo nėra nė viename tiesės akte, o kadangi nėra, tai bandoma apibrėžti sutartyse ir tikrai ne tiekėjo naudai. Taip pat neaišku, kodėl pvz. elektronikos prekės, lemputės ir pan. negali būti grąžinamos, tačiau maisto prekės gali. Manome, kad Konkurencijos Tarybos išvada, taip pat ŽŪM išvada, kad maisto prekės iš viso neturi būti grąžinamos, turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Dabartinėje formuluotėje, mus net nėra aišku apie kokius produktus kalbame, o to įstatyme neturėtų būti. Todėl siūlome išbraukti punkto antrą dalį: priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas; . Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų; Komentaras: nėra tiksliai aišku, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda nuostatos, kad tinklai antroje dienos pusėje gali pateikti užsakymą bet kokiam produkcijos kiekiui su pristatymu kitą rytą. Čia kalbama ne apie pastovų, įprastinį tiekimą, kurį gali planuotis, bet apie nuolatinį neapibrėžtumą ir ženklius užsakymų svyravimus. Tiekėjui tai esminė tiekimo procedūra, tačiau tinklai laiko, kad ne. Derybinę galią didesnę turi tinklas.
Taip pat užsakymų akcijoms metu, tinklas gali nepaimti viso užsakyto kiekio, be jokios kompensacijos ar įsipareigojimo tiekėjui. Negana to tinklas, praėjus kelioms dienoms, gali pateikti užsakymą analogiškoms prekėms, bet atsisakys priimti akcijai pagamintų ir nepaimtų prekių likučių, jei jų galiojimo terminas sudaro mažiau pvz. 4/5 pirminio laiko. O greitai gendančioms prekėms galiojimo terminai yra trumpi, todėl visa našta ir rizika perkeliama ant tiekėjų. Problema ypač aktuali greitai gendančioms prekėms, todėl siūlome papildyti įstatymo nuostatą taip: 3.1.6 pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų . Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip 3 prieš tai einančių kalendorinių savaičių aritmetinis vidurkis, eliminuojant akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras.
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
3.1.11 Pateikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
3str. 1 dalies 10 punktą papildyti ir konkretizuoti, nes nuostata iš esmės draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą ir tik išskirtinais atvejais leidžia, todėl tie atvejai turi būti identifikuojami individualiai. Siūlome: 3.1-10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
str 1 dalį papildyti atskiru punktu
prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus. Komentaras: tinklai kartais reikalauja suteikti papildomas mėnesines ar ketvirtines nuolaidas, pagal buvusių pardavimų rezultatus. Tai yra būdas paslėpti tikrą antkainį, nes prekės perkamos lyg ir didesne kaina, nuo kurios taikomas antkainis, bet tiekėjas gale mėnesio turi grąžinti tam tikrą pinigų sumą, kuri gali net viršyti taikomą antkainį dvigubai. Tokiu būdu statistikai pateikiami iškreipti duomenys apie taikomų antkainių dydžius prekybos tinkluose. Pritarti
(2015-04-01 raštas Nr.1.02-0150/1) Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Pirma, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, sudaroma tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo, dažniausiai neatspindi realių sandorio šalių sutartinių santykių – esminiai ir labiausiai tiekėjo interesus pažeidžiantys sutartiniai aspektai atsispindi kituose susitarimuose, kurie nėra viešai prieinami. LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme būtent ir pasigendama reglamentavimo, kad, sudarydami sutartis, tiekėjai ir mažmeninės prekybos įmonės negalėtų sudaryti tokių papildomų susitarimų.
Visi sutarties punktai, papildomi susitarimai ir įsipareigojimai privalo atsispindėti pagrindinėje tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo sudaromoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Antra, siekiant riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, turi būti išplėstas Konkurencijos tarybos, kaip nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos, vykdomų funkcijų sąrašas, nustatant, kad Konkurencijos taryba turi vykdyti kasmetinius mažmeninės prekybos įmonių su tiekėjais sudaromų sutarčių patikrinimus. Šiai dienai Konkurencijos taryba atlieka patikrinimą tik tokiu atveju, kai yra gaunamas konkretus tiekėjo skundas. Praktiškai susiduriama su situacija, kad, dažniausiai, tiekėjas, siekdamas išvengti pasekmių – prarasti prekybininką, kuris prekiautų jo tiekiama produkcija, vengia teikti Konkurencijos tarybai skundus ir susitaiko su mažmeninės prekybos įmonės, kaip stipresnės sutarties šalies, diktuojamomis sąlygomis. Jeigu Konkurencijos taryba atliktų prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sandorių patikrinimus, būtų užtikrintas sudaromų sutarčių skaidrumas ir realus LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo veikimas. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus ir įvertinti kitus asociacijų pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas316 Argumentai: Nėra tiksliai nustatyta, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda įvairios nuostatos, sudaromi prekybiniams tinklams palankūs užsakymų svyravimai. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
„6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas,
apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų . Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip
akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras;
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Pritarti
komitetas317 Argumentai: Nėra įstatymo projekte apibrėžta, kas tai yra negreitai gendančio maisto prekės ir neaišku kokius produktus galima būtų priimti. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „
, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas ; Pritarti 3.
31 8 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos kai prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones finansuoja tik tiekėjas, tikslinga papildyti įstatymo projektą sekančia nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą:
„8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams ; „ Pritarti
31 10 Argumentai: Įstatymo projekto 3str. 1 dalies 10 punktą tikslinga konkretizuoti, nes atlyginti už prekių išdėstymą galima tik išskirtinais atvejais. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą:
„ 10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. „ Pritarti
3 1 11N Argumentai: Uždrausti prekybos įmonėms prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) mokėti papildomas nuolaidas už prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus , vykdyti prekybines akcijas ir nuolaidas vien tik tiekėjų sąskaita, proporcingai nepaskirsčius negautą pelną dėl akcijų ir nuolaidų tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo. “
komitetas31 12N Argumentai: Greitai gendančių prekių galiojimo terminai yra trumpi ir visa rizika yra perkeliama ant tiekėjų. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu: „12) pateikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui.“
komitetas 4N Argumentai: Europos Komisija 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Lietuvoje didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais vienašališkai stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjų realias galimybes ir teises. Pastarieji yra priversti sutikti su teikiamais siūlymais ir taip nuo sutartos bazinės kainos jiems tenka daryti komercines, logistikos, pravedamų akcijų ir pan. nuolaidas. Todėl tikslinga būtų tarp mažmeninės prekybos įmonės, žemdirbio ir perdirbėjo sudaryti prekybos sutartį, kurios pagrindines sąlygas nustatytų Vyriausybė. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį nauju 4 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „4 straipsnis.
Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Mažmeninės prekybos įmonės gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju (kaip yra numatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme) rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. „
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu „ už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Jonyla. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ekonomikos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XI-626 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2694 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 108-P-22 2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. 108-P-23 2015 m. spalio 14 d. Nr. 108-P-28 Vilnius 1.1.Komiteto posėdyje 2015-09-16 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Stanionienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė Olga Meškienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus l.e.vedėjos pareigas Daiva Stepanienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėjėjas Benas Cechavičius, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė, Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Maxima LT, UAB pardavimų grupės vadovas Mindaugas Skardžius, Maxima LT, UAB advokatas Arkadij Freidenzon, UAB „Palink“ teisininkė Eglė Lavrinavičiūtė, UAB „Palink“ atstovas Tomas Guntarskas, UAB „Rimi Lietuva“ teisininkė Asta Rekštienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Tarybos valdybos narys Jonas Katinas, Lietuvos Respublikos Seimo nario Dainiaus Kreivio padėjėjas (praktikantas) Linas Braukyla.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Stanionienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė Olga Meškienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus l.e.vedėjos pareigas Daiva Stepanienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėjėjas Benas Cechavičius, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė, Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Maxima LT, UAB pardavimų grupės vadovas Mindaugas Skardžius, Maxima LT, UAB advokatas Arkadij Freidenzon, UAB „Palink“ teisininkė Eglė Lavrinavičiūtė, UAB „Palink“ atstovas Tomas Guntarskas, UAB „Rimi Lietuva“ teisininkė Asta Rekštienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Tarybos valdybos narys Jonas Katinas, Lietuvos Respublikos Seimo nario Dainiaus Kreivio padėjėjas (praktikantas) Linas Braukyla. 1.2.Komiteto posėdyje 2015-09-23 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Orinta Leiputė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Stanionienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės padėjėjas Benas Cechavičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės padėjėjas Edvinas Staskevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius Andriejus Stančikas, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ atstovas Dalius Trumpa, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, BIOVELA HOLDING, UAB generalinis direktorius Virginijus Kantauskas, Maxima LT, UAB advokatas Arkadij Freidenzon, UAB „Palink“ teisininkė Eglė Lavrinavičiūtė, UAB „Rimi Lietuva“ teisininkė Asta Rekštienė. 1.3.Komiteto posėdyje 2015-10-14 dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Stanionienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos direktorė Ana Selčinskienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Maxima LT, UAB advokatas Arkadij Freidenzon, UAB „Rimi Lietuva“ teisininkė Asta Rekštienė, BIOVELA HOLDING, UAB generalinis direktorius Virginijus Kantauskas, Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
nuostatos. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-17 Nr. g-2015-2281 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-01-13 prašymą Nr. S-2015-127, atlikome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymas) projekto Nr. XIIP-2694 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant projekto antikorupcinį vertinimą , nustatyta, kad projektu siekiama nustatyti aiškesnį ir detalesnį poveikio priemonių taikymo mažmeninės prekybos įmonėms (toliau – įmonė) proceso reglamentavimą ir įtvirtinti įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procese dalyvaujančių asmenų teisines garantijas . Išanalizavus projekto parengimo priežastis, nustatyta, kad projektas parengtas įgyvendinant Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2014 m. vasario 28 d. įstatymo stebėsenos pažymoje Nr. 7D-1 ir suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, manome, kad projekto nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu, išskyrus projekto1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, kuri, mūsų nuomone, sudaro sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti:
Pagal projekte siūlomą teisinį reguliavimą (8 straipsnio 2 dalis), jeigu pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai , Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą. Tačiau projekte nenustatyta, kokie faktai yra laikytini mažareikšmiais, kaip nustatoma, kad p areiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai .
Manome, kad dėl mažareikšmių faktų, kurie nors ir įrodytų padarytą pažeidimą, pažeidimą padariusi įmonė ne tik liks nenubausta, bet ir nebus imamasi priemonių padarytą pažeidimą pašalinti. Taikant projekte įtvirtintą nuostatą dėl mažareikšmiškumo tyrimas dėl padaryto pažeidimo galbūt nebūtų atliekamas, jei tyrimo atlikti nenorėtų konkretus subjektas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Manome, kad tik atlikus tyrimą galima nustatyti pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, užuot sprendus apie jį tik iš pirminės informacijos. Be to, nutarimai dėl pažeidimo tyrimo nepradėjimo turėtų būti viešinami, tai drausmintų subjektus, kad jie nepiktnaudžiautų įstatymo išlyga pakartotinai darant pažeidimus, kuriuos patvirtintų tik mažareikšmiai faktai. Siūlome tikslinti projekto nuostatas ir nustatyti, kokie faktai yra laikytini mažareikšmiais, kas ir kokia tvarka tai nustato. Siūlome tikslinant projektą atsižvelgti į Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio nuostatas (nors jos konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams yra rekomendacinio pobūdžio), Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014-12-22 rašte Nr. 4-01-8082 pateiktą nuomonę, o nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą dėl mažareikšmių faktų arba dėl nustatyto mažareikšmio įstatymo pažeidimo skelbti viešai interneto svetainėje kaip ir nutarimus, kuriuose nustatomi padaryti pažeidimai. Prašome projekto rengėją per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada . PRIDEDAMA. 2014-12-22 raštas Nr. 4-01-8082, 3 lapai.
4-01-8082, 3 lapai. Pritarti Įstatymo projekto
2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai , nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams ;“ Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama pareiškėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo .“ Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per
svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. “
projektą atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo36
nuostatas ir nustatyti, kokie pažeidimai laikomi mažareikšmiais – pažymėtina (remiantis Ūkio ministerijos duomenimis), kad Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas galioja jau 5 metus, tačiau per tą laikotarpį negauta nei vieno tiekėjų skundo, Konkurencijos taryba yra atlikusi 4 pažeidimo tyrimus savo iniciatyva. Nesant susiformavusios pažeidimų tyrimo praktikos, nustačius tam tikrus mažareikšmio pažeidimo kriterijus (pažeidimo pobūdžio, masto, padarytos žalos dydžio ir pan.), dėl mažareikšmiškumo galimai būtų nutraukiami ir kai kuriems tiekėjams (pvz., mažoms įmonėms) reikšmingų pažeidimų tyrimai.
Todėl įstatymo projekte siūloma Konkurencijos tarybai palikti galimybę ištirti kiekvieną pažeidimo atvejį ir, nustačius, kad įstatymas pažeistas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes skirti sankcijas, įskaitant ir įpareigojimą nutraukti nesąžiningus veiksmus. Be to, dėl įstatymo projektu siūlomo reguliavimo specifikos negalėtų būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo36
dėl žodinės pastabos pareiškimo, kai yra nustatomas mažareikšmis pažeidimas, nes įstatymo projekte nustatomų reikalavimų pažeidimai (t. y. draudžiami nesąžiningi veiksmai) negalėtų būti pašalinami nedelsiant Konkurencijos tarybos pareigūno akivaizdoje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2015-04-07 Nr. g-2015-2914 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas išnagrinėjo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2694 (nauja redakcija) ir pastabų pakeitimams neturi. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į žemiau pateiktus mūsų pasiūlymus nagrinėjamu klausimu. Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjos realias galimybes ir teises. Prekybos įsipareigojimai sudaro tik nedidelę dalį palyginti su tiekėjo įsipareigojimais. Už kiekvieną pažeidimą taikomos finansinės arba kitokios baudos.
Keletas prekybos tinklų, turėdami didžiulę įtaką vartotojams, diktuoja sąlygas ir kainas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams. Atsižvelgiant į maisto tiekimo ir kainų grandines, apimančias žemės ūkio gamybą, perdirbimą ir prekybą, bei valstybės reguliavimą atsiskaitant už žemės ūkio produkciją pirmoje grandyje tarp žemdirbio ir perdirbėjo, tikslinga: nustatyti tipinę prekybos sutartį tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių, reglamentuojant pagrindines tiekimo, apmokėjimo ir atsiskaitymo sąlygas. Kartu būtų aptartos ir nesąžiningų veiksmų draudimo sąlygos. Nepritarti Tipinės prekybos sutarties nustatymas prieštarautų Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, nustatančiam, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal Civilinio kodekso nuostatas įstatymai gali nustatyti tik tam tikras sutarties sąlygas. Be to, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai, sąlygos ir tvarka jau yra nustatyti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. 2. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2015-04-07 Nr. g-2015-2914 Sutarties šalys abipusiu susitarimu numato vykdyti Prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones, vienodai naudingas abiems pusėms, tačiau jas iš esmės finansuoja tik viena pusė – tiekėjas.
Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punkto 8 dalį papildyti pakeičiant: „8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams ;“ Nepritarti Nustačius šį draudimą, mažmeninės prekybos įmonė negalėtų susitarti su tiekėjais dėl išlaidų apmokėjimo net ir tuomet, jeigu pardavimų skatinimo priemonėmis būtų suinteresuotas pats tiekėjas. Iš tiekėjų būtų atimta galimybė gerinti savo prekių pardavimą su prekybos įmone sutartomis priemonėmis, o tai ribotų jų galimybes konkuruoti parduodant vartotojams savo prekes. 3. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2015-04-07 Nr. g-2015-2914 Sutarties šalys dažniausiai sutaria apmokėti už prekes pagal įvairias sąlygas – bazines (iš esmės mažmeninės kainos) ar didmenines kainas bei taikomas 3-4 rūšių nuolaidas, kurias papildomai sumoka tiekėjas. Tokią abipusę apmokėjimo sistemą galima suprasti kaip papildomus reikalavimus tiekėjui, prieštaraujančius sąžiningai praktikai veiksmus. Sutartyse turi būti konkrečios didmeninės kainos be jokių išlygų. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punktą papildyti:
Nepritarti Uždraudus nuolaidas būtų ribojama galimybė mažmeninės prekybos įmonei derėtis dėl prekių kainų, todėl gali kilti kainos vartotojams, be to, toks draudimas ribotų prekybos įmonių ir tiekėjų galimybes konkuruoti parduodant savo prekes. 4. Lietuvos daržovių augintojų asociacija 2015-04-01 Nr. g-2015-2762 Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nuomone naujasis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas ir toliau paliks spragas mažmeninės prekybos įmonėms atlikti su sąžininga praktika nesiderinančius veiksmus, leidžiančius veiklos riziką ir prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus, kurie nėra numatyti 3 str. baigtiniame sąraše. Be to, 3 str. 8 punkte yra palikta galimybė raštiškai susitarti kitaip, kuo pasinaudos didesnę galią turinčios prekybos įmonės. Remiantis ankstesnio įstatymo, kuris įsigaliojo nuo
priėmimo atliko ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kurie buvo fiksuojami sutarčių prieduose, taip vadinamuose susitarimuose, ir kuriuos tiekėjai „savanoriškai“ pasirašydavo, taip įteisindami papildomus mokestinius įsipareigojimus. Iki šiol šių priedų pagrindu, tiekėjai yra įsipareigoję pirkėjui teikti logistikos, apyvartos, natūralios prekių masės netekties (neatsižvelgiant į tai, kad augintojai svorio trūkumą dėl natūralios netekties kompensuoja didesniu kiekiu), taros ir EURO padėklų negrąžinimo nuolaidas. Kai kreipėmės į Konkurencijos tarybą, pastaroji, išnagrinėjusi mažmeninės prekybos įmonių pateiktas sutartis, nustatė, kad įvardinti mokesčiai ir nuolaidos negali būti vertinamos kaip patenkančios į įstatyme draudžiamų veiksmų sąrašą.
Todėl norime atkreipti įstatymo rengėjų dėmesį į tai, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitime nebūtų išvardinti konkretūs draudžiami veiksmai, t. y. nebūtų baigtinio sąrašo, nes vienus mokesčius minėtos įmonės pakeis kitais arba juos perkels į įvairius priedus/susitarimus. Mūsų nuomone 3 str. turi būti be punktų, draudžiantis bet kokius mažmeninės prekybos įmonės veiksmus, kurie prieštarauja sąžiningos ūkinės veiklos principams ir kuriais mažmeninės prekybos įmonės veiklos riziką perkelia tiekėjams, jiems primesdamos įsipareigojimus, kurie gali būti įvardinti kaip nesąžiningi, stipresniosios pusės reikalavimai tiekėjui. Nepritarti Remiantis Ūkio ministerijos duomenimis, įstatymo projekte yra pateikiamas sąrašas dažniausiai galimų nesąžiningų veiksmų, kuriais nepatenkinti dauguma tiekėjų. Šių veiksmų draudimo pagrįstumas ir tikėtinas poveikis buvo įvertintas rengiant projektą, taip pat Konkurencijos tarybai atliekant įstatymo stebėseną. Tokio sąrašo buvimas suteikia reguliavimui aiškumo. Nenustačius draudžiamų veiksmų sąrašo, įstatymas būtų sunkiai pritaikomas praktikoje, be to, draudžiamų veiksmų neapibrėžtumas leistų teisme lengviau ginčyti pagal Įstatymą skirtas baudas. 5. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2015-04-02 Nr. g-2015-2804 Europos Komisija dar 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti.
Komunikate rašoma, kad „nesąžiningos prekybos praktiką apskritai galima apibrėžti kaip praktiką, kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuris prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam.“ Minėtame komunikate valstybės narės skatinamos su nesąžiningos prekybos praktika kovoti tinkamai bei proporcingai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes bei gerąją patirtį, pabrėžiama veiksmingo šalių teisių gynimo svarba, kuri padėtų panaikinti nesąžiningos prekybos praktiką. Parengtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas toli gražu neatliepia Europos Komisijos komunikato nuostatų bei esamos situacijos maisto, ypač pieno ir mėsos, grandinėje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, be galimų kitų priemonių, siūlo: 1.Pirmo skirsnio 2-ame straipsnyje įrašyti papildomus punktus:
nustatantis teisės aktas; xx) dominuojanti padėtis
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 40 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 15 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 30 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Atitinkamai pataisyti LR konkurencijos įstatymo Nr. XI-1937
Komunikatas neįpareigoja, o tik ragina valstybes proporcingai spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemas. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriose priimti specialūs šiai problemai spręsti įstatymai. Daugumoje valstybių nesąžiningos prekybos praktikos problemos sprendžiamos savireguliavimo priemonėmis (pvz., priimami elgesio kodeksai). Sąvokos
„žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis“ apibrėžimas yra ne šio
įstatymo reguliavimo dalykas. Sąvoka apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos minėtos sutarties tipinės sąlygos . Sąvoka
„dominuojanti padėtis“ apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Siūlymas keisti šią
sąvoką ir mažinti užimamos rinkos dalies ribas, kurias pasiekę ūkio subjektai laikomi dominuojančiais, nepagrįstas tyrimais ar kitų valstybių patirtimi.
Todėl laikytinas neatitinkančiu proporcingumo principo, reikalaujančio, kad pasirinkta priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams. Be to, Konkurencijos įstatyme mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams jau yra nustatytos mažesnės (30 ir 55 procentų) nei kitiems ūkio subjektams užimamos rinkos dalies ribos, kurias pasiekus laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, tačiau nėra duomenų, pagrindžiančių, kad užimamos rinkos dalies ribos sumažinimas turėjo įtakos veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje. 6. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
2Antro skirsnio 3-iame straipsnyje papildomai įrašyti:
sudarius tipines pardavimo-pirkimo sutartis su produkcijos tiekėjais. Sutarties formą ir sąlygas nustato LR Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija, suderinusi su LR žemės ūkio ministerija). Atsiskaitymas su mėsos, pieno ir jų produktų tiekėjais vykdomas terminais ir sąlygomis, nustatytomis LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Tipinių sutarčių vykdymą kontroliuoja LR finansų, ūkio, teisingumo, žemės ūkio ministerijų ir LR Konkurencijos tarybos sudaryta komisija, kurios sudėtį tvirtina LR Vyriausybė. Tipinės sutarties forma ir sąlygos turi būti patvirtintos iki 2015 m. liepos 1 d.
perkant prekę, t. y. kilmės vieta, produkto sudedamosios dalys (komponentai) procentais, pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), turi būti rašomi ne mažesniu kaip 3 mm dydžio šriftu paryškintomis raidėmis.
Nepritarti Tai ne Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo r eguliavimo dalykas, nes:
1) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, sutarties formą, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką nustato Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas;
2) ženklinimo klausimai yra reguliuojami tiesioginio taikymo ES teisės aktu – 2011 m. spalio 25 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Be to, pažymėtina, kad Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taikomas ne visoms mažmeninės prekybos įmonėms, o tik turinčioms didelę rinkos galią. 7. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2015-04-02 Nr. g-2015-2804
nustatyti, kad mažmeninės prekybos tinklai, kurių prekybos maisto prekėmis plotas didesnis nei 400 m² negali dirbti po 20 valandos, taip pat savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nepritarti Mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas laikytinas ūkinės veiklos laisvės ribojimu. Pagal Konstituciją asmens teisių ir laisvių, taip pat ir ūkinės veiklos laisvės, ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu ir tik tais atvejais, kai jie objektyviai būtini, neišvengiami aiškiam (konstituciškai svarbiam) tikslui pasiekti, šiais ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Pasiūlymo teikėjas nepateikia argumentų, kodėl siūloma teisinio reguliavimo priemonė yra tinkama, tikslinga ir proporcinga ir kokios būtų siūlomo reguliavimo pasekmės verslui, valstybės finansams, vartotojams. 8. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812 Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, peržiūrėjusi pakeitimus mano, kad pasiūlymai iš esmės reikalingi, tačiau turime keletą reikšmingų papildymų ir prašytume LR Seimo Kaimo reikalų komitetą rasti būdų juos įtraukti į pataisą. 1) 3str 1d. 4 punktas draudžia – įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
Komentaras: čia palikta spraga tinklui versti įsigyti prekes ar paslaugas iš savęs arba iš susijusių įmonių. Esant dabartinei įstatymo formuluotei negalima laikyti, kad tai pažeidimas, nors turėtų būti, nes šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintas absoliutus draudimas reikalauti įsigyti prekių, paslaugų ar turto. Tačiau susijusioms įmonėms tai kaip ir negalioja, nes jos neįvardintos. Tai yra problema. Todėl siūlomas toks punkto keitimas: „4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų ir (arba) mažmeninės prekybos įmonės ar su ja susijusių ūkio subjektų .“ Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis, nes trečiaisiais asmenimis laikytini visi mažmeninės prekybos įmonės nurodomi asmenys, t.y. įskaitant ir su mažmenine prekybos įmone susijusius asmenis. 9.
perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų; Komentaras: būtina panaikinti išlygą, leidžiančią susitarti atskirai, kadangi tas susitarimas panaikina visą draudimo prasmę, nes susitarime yra viskas, kas turėtų būti draudžiama. Marketinginių paslaugų sutartis yra ne dvišalis susitarimas, kaip numato įstatymo formuluotė, o primestinis prekybos tinklų sandoris, kuriame visos esminės sutarties sąlygos, dėl kurių derėtis nėra galimybės, yra primetamos tiekėjams:
privalo išnaudoti tiekėjas, priešingu atveju gale metų sumoki grynais pinigais pavedimu. 2. Tinklai vienašališkai nustato skatinimo priemonių (laikraštukai, radijas, stendai, ir kt.) įkainius, kurie yra neprotingai dideli, n-kartų viršijantys rinkos kainas. 3. Skatinimo priemonių efektyvumas – tinklų siūlomos pardavimo skatinimo priemonės yra neefektyvios ir neatitinka tiekėjų lūkesčių, dėl įkainių dydžių dauguma iš jų net nuostolingos! Pvz. (laikraštuke šalia viena kitos sudedamos kelių gamintojų vienarūšės prekės su tokiomis pat nuolaidomis, apie tai tiekėjas iš anksto nežino.)
lėšų panaudojimo tvarką, ir sąlygas t.y. pvz. akcijinėms nuolaidoms pardavimo skatinimo išlaidos negali būti naudojamos, nors tai yra efektyviausia ir naudingiausia priemone gamintojui. Akcijinę nuolaidą gamintojas privalo suteikti iš savo lėšų. Šiai dienai tarp prekybos tinklo tiekėjo pasirašyta pardavimų skatinimo sutartis yra ne kas kita kaip įrankis prekybos tinklams pasidengti visus savo rinkodarinius ir marketinginius kaštus.
Jeigu išlyga paliekama, tai skatinimo sutarties sąlygos kartu su skatinimo priemonių įkainiais turi būti paruošta ir patvirtinta Konkurencijos Tarybos ar kitos kompetentingos nepriklausomos institucijos. Pvz. kaip yra pas ryšio operatorius. Priešingu atveju niekas nepasikeis. Todėl siūlome keisti taip:
Siūlomas absoliutus draudimas apmokėti mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su ja vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas reikštų, kad mažmeninės prekybos įmonė negalėtų susitarti su tiekėjais dėl išlaidų apmokėjimo net ir tuomet, jeigu pardavimų skatinimo priemonėmis būtų suinteresuotas pats tiekėjas. Iš tiekėjų būtų atimta galimybė gerinti savo prekių pardavimą su prekybos įmone sutartomis priemonėmis, o tai ribotų jų galimybes konkuruoti parduodant vartotojams savo prekes. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos nariams dėl jų prekių pobūdžio skatinimo priemonės gali būti neaktualios, tačiau kitų prekių tiekėjams galimybė įvairiomis priemonėmis išskirti savo prekes (pvz., vartotojui mažai žinomas prekes ir pan.) gali būti reikšminga, tačiau ji būtų apribota, jeigu būtų atsižvelgta į minėtą asociacijos pasiūlymą. 10. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
1.7 punktas draudžia: priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas ;
Komentaras: Šiame straipsnyje yra neaišku kas yra „negreitai gendančios“ maisto prekės. Taip pat tokio apibrėžimo nėra nė viename tiesės akte, o kadangi nėra, tai bandoma apibrėžti sutartyse ir tikrai ne tiekėjo naudai. Taip pat neaišku, kodėl pvz. elektronikos prekės, lemputės ir pan. negali būti grąžinamos, tačiau maisto prekės gali. Manome, kad Konkurencijos Tarybos išvada, taip pat ŽŪM išvada, kad maisto prekės iš viso neturi būti grąžinamos, turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Dabartinėje formuluotėje, mums net nėra aišku apie kokius produktus kalbame, o to įstatyme neturėtų būti. Todėl siūlome išbraukti punkto antrą dalį: „priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas; . “ Nepritarti Greitai gendančių maisto produktų sąvoka yra apibrėžta sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 695 patvirtintose Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklėse. Todėl apibrėžti, kokie produktai laikomi negreitai gendantys, nėra būtinybės. Minėtomis taisyklėmis kontroliuodama maisto kokybę vadovaujasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Įstatyme nustačius draudimą grąžinti tiekėjui visas neparduotas kokybiškas maisto prekes, nenumatant šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytos išimties, pagal kurią tiekėjui gali būti grąžinamos negreitai gendančios supakuotos, saugios, kokybiškos maisto prekės, jeigu jų tinkamumo terminas neribojamas arba jis galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas, mažmeninės prekybos įmonės, įvertinusios draudimo grąžinti tiekėjui neparduotas maisto prekes sąlygotus nuostolius, galimai nepirks iš tiekėjų naujų ar vartotojui mažai žinomų maisto prekių arba pirks kuo ilgesnio galiojimo termino maisto prekes, taip pat mažins akcijų, kurių metu prekės parduodamos su ženkliomis nuolaidomis, skaičių. Dėl šių priežasčių galimas prekių asortimento ir tiekėjų skaičiaus mažėjimas, taip pat prekių kainų vartotojams padidėjimas. 11. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
1.6 punktas draudžia: pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų; Komentaras: nėra tiksliai aišku, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda nuostatos, kad tinklai antroje dienos pusėje gali pateikti užsakymą bet kokiam produkcijos kiekiui su pristatymu kitą rytą. Čia kalbama ne apie pastovų, įprastinį tiekimą, kurį gali planuotis, bet apie nuolatinį neapibrėžtumą ir ženklius užsakymų svyravimus. Tiekėjui tai esminė tiekimo procedūra, tačiau tinklai laiko, kad ne. Derybinę galią didesnę turi tinklas. Taip pat užsakymų akcijoms metu, tinklas gali nepaimti viso užsakyto kiekio, be jokios kompensacijos ar įsipareigojimo tiekėjui.
Negana to tinklas, praėjus kelioms dienoms, gali pateikti užsakymą analogiškoms prekėms, bet atsisakys priimti akcijai pagamintų ir nepaimtų prekių likučių, jei jų galiojimo terminas sudaro mažiau pvz. 4/5 pirminio laiko. O greitai gendančioms prekėms galiojimo terminai yra trumpi, todėl visa našta ir rizika perkeliama ant tiekėjų. Problema ypač aktuali greitai gendančioms prekėms, todėl siūlome papildyti įstatymo nuostatą taip:
„3.1.6 pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių
specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų . Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip 3 prieš tai einančių kalendorinių savaičių aritmetinis vidurkis, eliminuojant akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras.
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. “ Nepritarti Pasiūlyme keliamos problemos gali būti sprendžiamos taikant šiuo metu įstatyme nustatytą draudimą keisti esmines tiekimo procedūras (t.y. prekių užsakymo tiekėjui pateikimą, prekių pristatymą mažmeninės prekybos įmonei) apie tai nepranešus tiekėjui per ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą. Konkurencijos taryba, atlikdama kasmetinę įstatymo stebėseną, apklausė tiekėjus dėl prekių tiekimo procedūrų ir prekių specifikacijų (Konkurencijos tarybos 2015 m. kovo 2 d.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsenos pažyma Nr. 7D-1). Pažymoje nurodoma, kad dauguma tiekėjų pasisakė, kad tiekimo procedūros ir prekių specifikacijos sutartyse yra aiškios ir suprantamos. 12. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
3.1.11 Pateikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui. Nepritarti Pasiūlymas perteklinis. Keliama problema gali būti sprendžiama taikant įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą draudimą, nes atsisakymas priimti užsakytas prekes laikytinas tiekimo procedūrų pakeitimu, todėl apie pakeitimą tiekėjas turėtų būti informuojamas prieš mažiausiai
perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
str. 1 dalies 10 punktą papildyti ir konkretizuoti, nes nuostata iš esmės draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą ir tik išskirtinais atvejais leidžia, todėl tie atvejai turi būti identifikuojami individualiai. Siūlome: 3.1-10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. Nepritarti Pasiūlymas perteklinis, nes pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas draudimas reikalauti atsilyginti už prekių išdėstymą yra netaikomas tik atskiriems atvejams, kai yra susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą. 14. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 2015-04-03 Nr. g-2015-2812
str.
prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus. Komentaras: tinklai kartais reikalauja suteikti papildomas mėnesines ar ketvirtines nuolaidas, pagal buvusių pardavimų rezultatus. Tai yra būdas paslėpti tikrą antkainį, nes prekės perkamos lyg ir didesne kaina, nuo kurios taikomas antkainis, bet tiekėjas gale mėnesio turi grąžinti tam tikrą pinigų sumą, kuri gali net viršyti taikomą antkainį dvigubai. Tokiu būdu statistikai pateikiami iškreipti duomenys apie taikomų antkainių dydžius prekybos tinkluose. Nepritarti Uždraudus nuolaidas būtų ribojama galimybė mažmeninės prekybos įmonei derėtis dėl prekių kainų, todėl gali kilti kainos vartotojams, be to, toks draudimas ribotų prekybos įmonių ir tiekėjų galimybes konkuruoti parduodant savo prekes. 15. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2015-04-07 Nr. g-2015-2875 Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Pirma, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, sudaroma tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo, dažniausiai neatspindi realių sandorio šalių sutartinių santykių – esminiai ir labiausiai tiekėjo interesus pažeidžiantys sutartiniai aspektai atsispindi kituose susitarimuose, kurie nėra viešai prieinami. LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme būtent ir pasigendama reglamentavimo, kad, sudarydami sutartis, tiekėjai ir mažmeninės prekybos įmonės negalėtų sudaryti tokių papildomų susitarimų. Visi sutarties punktai, papildomi susitarimai ir įsipareigojimai privalo atsispindėti pagrindinėje tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo sudaromoje pirkimo-pardavimo sutartyje.
Antra, siekiant riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, turi būti išplėstas Konkurencijos tarybos, kaip nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos, vykdomų funkcijų sąrašas, nustatant, kad Konkurencijos taryba turi vykdyti kasmetinius mažmeninės prekybos įmonių su tiekėjais sudaromų sutarčių patikrinimus. Šiai dienai Konkurencijos taryba atlieka patikrinimą tik tokiu atveju, kai yra gaunamas konkretus tiekėjo skundas. Praktiškai susiduriama su situacija, kad, dažniausiai, tiekėjas, siekdamas išvengti pasekmių – prarasti prekybininką, kuris prekiautų jo tiekiama produkcija, vengia teikti Konkurencijos tarybai skundus ir susitaiko su mažmeninės prekybos įmonės, kaip stipresnės sutarties šalies, diktuojamomis sąlygomis. Jeigu Konkurencijos taryba atliktų prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sandorių patikrinimus, būtų užtikrintas sudaromų sutarčių skaidrumas ir realus LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo veikimas. Nepritarti (Nėra pasiūlymo formuluotės.)
laisvosios rinkos institutas 2015-04-14 Nr. g-2015-3119 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2694 ir teikia pastabas. Įstatymo projektas gali didinti prekių kainas vartotojams Įstatymo pakeitimu apribojant galimybę dviem ūkio subjektams derėtis dėl prekių kainų, gali kilti kainos vartotojams. Įstatymo Projekte siūloma pakeisti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.
draudžiama „sieti mažmeninės prekybos įmonei teikiamų prekių kainas ir prekių tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir prekių tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims.“ Šiuo metu galiojančio įstatymo 3 str. 1 d. yra nurodyti mažmeninės prekybos įmonėms draudžiami atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys veiksmai, iš kurių 5 p. nustatytas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms reikalauti, jog maisto produktų tiekėjas užtikrintų, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas. Naujoji įstatymo redakcija ženkliai išplečia iki tol galiojusį draudimą. Anksčiau sutartyse buvo draudžiama numatyti tokias sąlygas, kurios įpareigotų tiekėją užtikrinti, kad santykių šaliai produkcija būtų tiekiama mažiausiomis kainomis. Tuo tarpu naujoji redakcija draudžia bet kokius susitarimus, kurie būtų susieti su tiek kitiems mažmenine prekyba užsiimantiems subjektams teikiamos produkcijos kainomis, tiek su visomis kitomis prekių tiekimo sąlygomis. Į šią formuluotę patenka labai platus spektras su tiekėjo ir trečiųjų asmenų santykiais susijusių sąlygų. Įstatymo pakeitimas praktiškai draustų bet kokias susitarimo sąlygas, kurios būtų susijusios su trečiųjų asmenų ir produkcijos tiekėjo santykiais. Gali būti, kad uždraudus tokias derybines sąlygas tarp ūkio subjektų, taip be kita ko būtų uždraustos ir nuolaidos, kurios anksčiau būdavo suderamos tarp tiekėjų ir pardavėjų. Paprastai tariant, jei pardavėjas su tiekėju negalės derėtis dėl nuolaidų siedamas tai su savo sutartimis su trečiaisiais asmenimis ir bus priverstas prekes pardavinėti negavęs nuolaidų, tikėtina, kad prekių galutinės kainos bus aukštesnės. Įstatymo projektu nepagrįstai apribojamos derybos ir sukuriamos skirtingos sąlygos tarp verslo subjektų Siūlomas suvaržymas yra nepagrįstas, diskriminacinis ir apriboja esminę verslo santykių sudėtinę dalį – derybas.
Nėra pagrindo uždrausti derėjimąsi dėl nuolaidų, paremtų galimais santykiais su trečiaisiais asmenimis. Įstatymo projekto derinimo pažymoje nurodyta, kad šia nuostata siekiama užtikrinti, kad didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės vienašališkai neprimestų tiekėjams sutarties sąlygų, kurios būtų naudingos tik jos pačios ekonominiams interesams, tačiau nei įstatymo projekte, nei derinimo pažymoje nėra nurodoma, kodėl mažmeninės prekybos įmonės yra laikomos stipresniąja santykių šalimi. Šis siūlymas vienpusiškai apriboja derybų galimybes mažmeninių prekybos įmonių nenaudai ir taip nepagrįstai reguliuoja „verslas - verslui“ tipo santykius. Teisiniuose santykiuose dažniausiai yra saugoma silpnesnioji susitarimo pusė, kuria paprastai yra pripažįstamas vartotojas („verslas – vartotojui“ tipo santykiai). Pirkimo pardavimo santykiuose abi šalys yra lygiateisiai subjektai, dėl to nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo, dėl kurio reikėtų įstatymu apsunkinti vienos iš šalių derybinę poziciją. Suvaržymas yra nepagrįstai taikomas tik vienai ir konkrečiai derybų pusei - mažmeninės prekybos įmonėmis. Konkurencijos tarybos įstatymo įgyvendinimo pasekmių stebėsenos pažymoje nurodo, kad įstatymas prisideda prie tiekėjų padėties gerinimo, stiprina jų derybines pozicijas, taip pat prisideda prie mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Tačiau kaip ir ankstesniu atveju, tiesiog yra konstatuojamas faktas, jog vienai iš santykių šalių bus pagerinamos derybinės pozicijos, tačiau nėra argumentuojama, kodėl vienai iš šalių turėtų būti taikomas teisinis reguliavimas, kuris jai yra palankesnis. Svarbu, kad „tiekėjas“ gali būti ir ne maisto produktų gamintojas, o ūkio subjektas, užsiimantis didmenine prekyba.
Siūlomu projektu ūkio subjektui, užsiimančiam didmenine prekyba yra taikomas palankesnis teisinis reguliavimas nei ūkio subjektui užsiimančiam mažmenine prekyba. Toks vieno prekybos segmento išskyrimas yra nepagrįstas, o ūkinės veiklos reguliavimo poreikis – neįrodytas. Siūlomi pakeitimai sukuria nevienodas taisykles ūkio subjektams ir taip prieštarauja lygių konkurencijos taisyklių visiems ūkio subjektams principui. Dėl nesąžiningų veiksmų sampratos Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 str. numatyti veiksmai, kurie yra laikomi nesąžininga konkurencija. Visi šiame straipsnyje draudžiami veiksmai apriboja mažmenine prekyba užsiimančių subjektų galimybes derėtis su tiekėjais. Tai reiškia, kad vienai iš santykių pusių yra apribojama derybinė pozicija. Tokiu būdu įstatymo projektu siekiama sugriežtinti verslo subjektų veiklos reguliavimą. Pagrindine to priežastimi nurodoma tai, kad Konkurencijos taryba nustatė, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas realybėje yra pakankamai lengvai apeinamas. Tačiau prieš griežtinant verslo sąlygas apsunkinantį reguliavimą, nėra įrodoma, kodėl tokie veiksmai apskritai turėtų būti laikomi nesąžiningais. Kaip minėta anksčiau, tokio pobūdžio santykiai klostosi tarp dviejų teisiškai lygiaverčių ūkio subjektų. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas numato kriterijus, kuriais remiantis tam tikri mažmenine prekyba užsiimantys subjektai yra laikomi turinčiais didelę rinkos galią, tačiau darant sutartis šie subjektai teisiškai yra lygiaverčiai ir turi lygias teises sudarant sutartis. Tai reiškia, kad šiems skirtingiems subjektams turėtų būti paliekama teisė patiems nuspręsti, kokias sąlygas įtraukti į sutartis, o kokių ne. Tokiu atveju, jei vienos iš šalių netenkina kuri nors sąlyga, ji turi teisę tiesiog nesudaryti sutarties su kita sutarties šalimi.
Dėl šios priežasties toks reguliavimas yra nereikalingas, nes tik riboja santykių šalių teisę pasirinkti savo veiksmus. Apsauga nuo dominuojančio rinkos dalyvio veiksmų jau yra reglamentuojama Konkurencijos įstatymu Jei įstatymo projektu siekiama apriboti rinkos dalyvio, kurį Projekto rengėjas laiko dominuojančiu, veiksmus. Pažymėtina, kad šią funkciją jau atlieka Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostata. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis jau ir taip numato pačią griežčiausią dominavimo prezumpciją [1] išskirtinai mažmeninės prekybos įmonėms. Tai reiškia, kad nuo dominuojančio rinkos dalyvio neleistinų veiksmų (ypač mažmeninėje prekyboje) jau yra saugoma Konkurencijos įstatymu. Derinimo pažymoje nurodoma, kad Konkurencijos įstatymu, kuriuo siekiama apsaugoti sąžiningą konkurenciją, nustatytas teisinis reguliavimas neapima visų nesąžiningos prekybos praktikos atvejų, todėl toks įstatymas nėra perteklinis. Tačiau tam kad būtų užtikrinama sėkminga dominavimo ūkine padėtimi priežiūra nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas. Konkurencijos įstatymo normos yra bendrosios, kai tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatytas yra specialusis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šiems santykiams sureguliuoti būtinas atskiras įstatymas. Tam pilnai užtenka Konkurencijos įstatymo nuostatų. Dėl šių priežasčių toks teisinis reguliavimas yra perteklinis. Išvados ir pasiūlymai. LLRI siūlo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIIP–2694 nekeisti šio Įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. numatytos nuostatos.
Remiantis Ūkio ministerijos duomenimis, Įstatymo projekto
Konkurencijos tarybos įstatymo stebėsenos metu atliktas tiekėjų apklausas ir prekių pirkimo–pardavimo sutarčių analizės rezultatus. t.y. stebėsenos metu buvo nustatyta, kad:
1) kai kurios mažmeninės prekybos įmonės reikalauja, kad prekių kainininke nurodytų prekių didmeninės kainos nebūtų didesnės už didmenines kainas tiekėjo taikomas kitiems prekių pirkėjams. Tokiu būdu „apeinamas“ šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms reikalauti iš tiekėjo užtikrinti, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas, ir tiekėjas verčiamas visiems prekybos tinklams nustatyti vienodas pardavimo kainas, kas gali susilpninti konkurenciją tarp mažmeninės prekybos įmonių;
nepertraukiamą prekių tiekimą, jeigu tokios pačios prekės yra tiekiamos kitoms mažmeninės prekybos įmonėms, t.y. tiekėjai negali atsisakyti tiekti prekybos įmonei tam tikrų prekių, kol tos prekės yra tiekiamos kitoms prekybos įmonėms. Tokiu būdu ribojama tiekėjų galimybė keisti prekių asortimentą, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, planuoti savo veiklą, nepatiriant nuostolių dėl neefektyvios prekių gamybos. Taip pat ribojama tiekėjų galimybė pereiti prie naujų produktų gamybos, nes vienu metu pagaminti ar patiekti į rinką didelį kiekį naujų prekių gali būti nuostolinga. Dėl šių priežasčių minėti mažmeninės prekybos įmonių veiksmai priskirtini sąžiningai ūkinei veiklai prieštaraujantiems veiksmams ir įstatymo projektu juos siūloma drausti. Pagal Konkurencijos tarybos kasmet atliekamos įstatymo stebėsenos duomenis, tiekėjų padėtis, priėmus įstatymą, pagerėjo, jie įgavo tvirtesnes pozicijas derantis dėl sutarčių sąlygų.
Įstatymo įgyvendinimo neigiamų pasekmių nebuvo nustatyta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra nebūtinas ir perteklinis. 17. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2015-04-17 Nr. g-2015-3264 Europos Komisija dar 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Komunikate rašoma, kad „nesąžiningos prekybos praktiką apskritai galima apibrėžti kaip praktiką, kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuris prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam.“ Minėtame komunikate valstybės narės skatinamos su nesąžiningos prekybos praktika kovoti tinkamai bei proporcingai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes bei gerąją patirtį, pabrėžiama veiksmingo šalių teisių gynimo svarba, kuri padėtų panaikinti nesąžiningos prekybos praktiką. Parengtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas toli gražu neatliepia Europos Komisijos komunikato nuostatų bei esamos situacijos maisto, ypač pieno ir mėsos, grandinėje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, be galimų kitų priemonių, siūlo:
Papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį nauju 4 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „4 straipsnis.
Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Mažmeninės prekybos įmonės gali pirkti pieną, mėsą ir jų produktus, vaisius ir daržoves tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju (kaip yra numatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme) rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas pieno, mėsos ir jų produktų, vaisių ir daržovių pirkimo – pardavimo sutarties tipines sąlygas. Tipinių sutarčių vykdymą kontroliuoja LR finansų, ūkio, teisingumo, žemės ūkio ministerijų ir LR Konkurencijos tarybos sudaryta komisija, kurios sudėtį tvirtina LR Vyriausybė“. Šios žemės ūkio produkcijos rūšys iš kitų maisto prekių išskiriamos todėl, kad tai labiausiai pažeidžiamos ir jautriausios produkcijos rūšys, šiuos produktus gaminant sukuriama ir palaikoma daugiausia darbo vietų, jos prioritetinės, bet maisto grandinėje jomis daugiausia piktnaudžiaujama. Nepritarti Argumentai prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2015-04-02 raštu Nr. g-2015-2804 teiktos 2 pastabos. 18. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2015-04-17 Nr. g-2015-3264 Taip pat įstatyme siūlome įrašyti:
maisto prekes, kur informacija vartotojui yra lemiamas veiksnys perkant prekę, t.y. kilmės vieta, sudedamosios dalys (komponentai) procentais, pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), turi būti rašomi ne mažesniu kaip 3 mm dydžio šriftu paryškintomis raidėmis. Nepritarti Argumentai prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2015-04-02 raštu Nr. g-2015-2804 teiktos 2 pastabos. 19.
ūkio bendrovių asociacija 2015-04-17 Nr. g-2015-3264
kad mažmeninės prekybos tinklai, kurių prekybos maisto prekėmis plotas didesnis nei 400 m2 negali dirbti po 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Nepritarti Argumentai prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2015-04-02 raštu Nr. g-2015-2804 teiktos 3 pastabos. 20. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2015-04-17 Nr. g-2015-3264 Be to, siūlome inicijuoti LR konkurencijos įstatymo Nr. XI-1937 3 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir jį išdėstyti taip:
padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę sudaryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 20 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 40 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 15 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 30 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Nepritarti Argumentai prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2015-04-02 raštu Nr. g-2015-2804 teiktos 1 pastabos. 21 .
2
1. Lietuvos maisto pramoninkų konfederacija 2015-06-04 Nr. g-2015-5082 Lietuvos maisto pramoninkų konfederacija informuoja, kad įvertinus pastabas ir pasiūlymus dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto, pastabų neturime ir pritariame įstatymo projektui, kuris buvo pristatytas ir suderintas su
įmonių asociacija
16 Lietuvos prekybos įmonių asociacija (toliau – LPĮA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektais Nr. XIIP-2694 ir Nr. XIIP-534 bei Seimo Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymais, o taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto 2015-04-16 pasiūlymais, teikia žemiau nurodytus argumentus, pastabas bei pasiūlymus dėl minėtų Įstatymo projektų ir/ar pasiūlymų. Dėl Įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-2694 ir Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymų:
Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Nėra tiksliai nustatyta, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda įvairios nuostatos, sudaromi prekybiniams tinklams palankūs užsakymų svyravimai. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
„6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas,
apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų . Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo.
Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip 3 prieš tai einančių kalendorinių savaičių aritmetinis vidurkis, eliminuojant akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras;
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Pakeitimas ribotų konkurenciją tarp tiekėjų bei sudarytų papildomą patekimo į rinką tiekėjams barjerą . Siūlomi pakeitimai bus itin nepalankūs tiems esamiems, o ypatingai naujiems tiekėjams, kurie gali lanksčiau reaguoti į prekybininkų užsakymus dėl turimų didesnių/neišnaudojamų gamybinių pajėgumų, pažangesnių technologijų ar geresnės logistikos. Pasiūlymas nenaudingas vartotojams . Pakeitimas apsunkina mažmeninės prekybos įmonių galimybes reaguoti į paklausos pokyčius. Tai suponuoja, jog vartotojai gali susidurti su tuščių lentynų situacija , nes mažmeninės prekybos įmonė paprasčiausiai neturės teisės pateikti užsakymą siekdama patenkinti jų poreikį. Pasiūlymas sukuria papildomą administracinę naštą ir yra neįgyvendinamas . Pasiūlymas suponuoja, kad prekybininkai privalo nuolatos kiekvienam tiekėjui skaičiuoti atitinkamų užsakymų vidurkius eliminuojant akcijų ir šventinius pardavimus . Prekybos įmonėms, savo asortimente turinčioms tūkstančius maisto prekių ir didelį tiekėjo skaičių (dažnai viršijantį 600), tai neįgyvendinamas uždavinys. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekte siūloma lyginti užsakymus, kuriuos gali sudaryti labai daug skirtingų produktų.
Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 23. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
17 Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Nėra įstatymo projekte apibrėžta, kas tai yra negreitai gendančio maisto prekės ir neaišku kokius produktus galima būtų priimti. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) priimti neparduotas maisto prekes , išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas ;
Siūlymas drausti grąžinti ne tik greitai gendančias prekes, bet ir negreitai gendančias prekes, nepaisant likusio jų galiojimo termino, yra nepagrįstas. Jeigu yra likęs pakankamas negreitai gendančių maisto prekių ar gėrimų galiojimo laikas, grąžinant tokias prekes tiekėjams, jiems nebūtų nepagrįstai perkeliama komercinė rizika ir jie nepatirtų nepagrįstų nuostolių, nes sugrąžintas prekes galėtų efektyviai realizuoti turimais kitais pardavimo kanalais. Vadovaujantis Klaidinančios ir neleistinos lyginamosios reklamos vertinimo gairių 2.3.1.5 p., reklamos davėjas turi pasirūpinti protingu reklamuojamų produktų kiekiu, kad būtų užtikrinti susidomėjusių vartotojų lūkesčiai. Esant siūlomam draudimui mažmeninės prekybos bendrovės planuodamos akcijas nebus linkusios rizikuoti ir užsakyti didesnių kiekių prekių, nes nepardavus prekių, neturės galimybės jų grąžinti tiekėjui.
Tokiu būdu nukentės pirmiausia vartotojai , kurie neteks galimybės įsigyti pakankamai prekių už akcijos metu taikomą kainą, nukentės ir tiekėjai , kurie praras galimybę realizuoti didesnius prekių kiekius, ir mažmenininkai, kurie gali gauti baudas už pakankamo akcijinių prekių kiekio neužtikrinimo. Ši nuostata apsunkina naujų prekių patekimą į rinką. Prieš pradėdamos prekiauti naujomis prekėmis/jų rūšimis mažmeninės prekybos bendrovės negali tiksliai numatyti prekių kiekio/rūšių poreikio, nežino jų paklausos. „Nesėkmingi“ bandymai pradėti prekiauti naujomis prekėmis galėtų nepagrįstai didinti mažmeninės prekybos įmonių nuostolius. Toks draudimas būtų taip pat itin nepalankus tiekėjams, kadangi dėl nurodytų priežasčių tiekėjams būtų itin sunku rinkoje pristatyti naujienas. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 24. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
18 Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Siekiant išvengti situacijos kai prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones finansuoja tik tiekėjas, tikslinga papildyti įstatymo projektą sekančia nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą: „
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams;“. Siekis riboti akcijas vertintinas kaip siekis riboti kainų konkurenciją.
Išlaidos akcijoms yra aptariamos iš anksto, šias išlaidas tiekėjai įskaičiuoja į prekės pardavimo kaštus. Tai, jog atskiri tiekėjai negali konkuruoti su kitais tiekėjais kaštais ar investicijomis į prekių pardavimus yra atskirų tiekėjų efektyvumo problema, o ne reglamentavimo objektas. Pardavimo skatinimas tiekėjams yra naudingas , nes tai didina parduodamų prekių kiekius, tiekėjo prekės ženklo žinomumą. Pardavimų skatinimo akcijos yra naudingos vartotojams , jiems sudaromos sąlygos įsigyti prekių pigiau ir/arba išbandyti brangesnės klasės prekes, kurias įpirkti be pardavimų skatinimo akcijos būtų sunku. Nėra aišku, kodėl pardavimų skatinimas yra reikalingas tik naujiems produktams? Nuostata yra ydinga teisinės technikos prasme, kadangi nėra aišku, kas laikytina „naujais produktais“ (pvz., ar naujas produktas turi būti
„naujas“ rinkoje, ar asortimente, kaip traktuoti tuos produktus, kurie buvo
anksčiau pašalinti, o po kiek laiko grąžinti į asortimentą, asortimente buvusius produktus naujose pakuotėse, arba produktus, kurie yra santykinai nedaug pakeisti), nėra aišku, kaip apskaičiuoti pardavimo skatinimo išlaidų proporcijas. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 25. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
110 Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Įstatymo projekto
punktą tikslinga konkretizuoti, nes atlyginti už prekių išdėstymą galima tik išskirtinais atvejais.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. “ Atlyginimo gavimas už prekių išdėstymą yra normali tarptautinė praktika, būdinga ne tik mažmeninei prekybai, bet daugeliui veiklos sričių. Siūlymas prieštarauja ir ekonominei logikai, ir MPĮNVDĮ įtvirtintiems tikslams. Neaišku kodėl atitinkami susitarimai „kiekvienu konkrečiu atveju“ yra sąžiningi, tuo tarpu toks susitarimas „ne konkrečiu atveju“ yra nesąžiningas? Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 26. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
1 11N Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Uždrausti prekybos įmonėms prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) mokėti papildomas nuolaidas už prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus , vykdyti prekybines akcijas ir nuolaidas vien tik tiekėjų sąskaita, proporcingai nepaskirsčius negautą pelną dėl akcijų ir nuolaidų tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo . “ Pirma, nuolaidos, ypač kiekio, yra normali praktika visose ūkinės-komercinės šakose . Antra, nuolaidos susiejimas su kiekiu yra pats racionaliausias ir tiekėjams palankiausias nuolaidos skaičiavimo būdas , t.y. nuolaida teikiama tik tada, jeigu yra gaunama nauda. Iš tiekėjo nėra reikalaujama, kad būtų mokama nuolaida, nors pardavimai neaugo ar net mažėjo. Trečia, nuolaidų ribojimas iš esmės yra kainų konkurencijos ribojimas tarp tiekėjų .
Nuolaida yra žinoma iš anksto ir tiekėjas gali ją įskaičiuoti į kainą. Siūlymas riboti susitarimus dėl „papildomų“ nuolaidų yra grindžiamas tuo, jog tokiu būdu prekybininkai siekia „paslėpti“ tikrą antkainį, o tai iškraipo statistiką. Siūlymas vien statistikos tikslais keisti įstatymą ir riboti konstitucinį ūkinės laisvės principą savaime yra neproporcingas . Išlyga dėl negauto pelno paskirstymo yra nepagrįsta ekonomine analize bei ydinga teisinės technikos požiūriu. Pirma, ši nuostata suponuoja, jog prekybos įmonės privalo garantuoti tiekėjui tam tikrą pelno lygį , nors tiekėjai neprisiima atsakomybės už prekybos įmonės pelningumą. Antra, tokia nuostata apskritai yra neįgyvendinama, kadangi nėra aišku kaip apskaičiuoti tiekėjo negautą pelną, kas įvertintų tokių skaičiavimų pagrįstumą ir t.t. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 27. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
1
Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Greitai gendančių prekių galiojimo terminai yra trumpi ir visa rizika yra perkeliama ant tiekėjų. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu:
„12) pateikti greitai gendančių prekių tiekimo
užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui.“ Siūlymas yra perteklinis, kadangi MPĮNVDĮ 3 str. 1 d. jau dabar yra įtvirtinta nuostata apsauganti greitai gendančių prekių tiekėjų teises. Be to, nuostolių kompensavimas už sutarties pažeidimas numatytas LR civiliniame kodekse. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 28.
įmonių asociacija 2015-04-23 Nr. g-2015-3473 4N Kaimo reikalų komiteto 2015-04-14 pasiūlymo turinys LPĮA argumentai Argumentai: Europos Komisija 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Lietuvoje didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais vienašališkai stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjų realias galimybes ir teises. Pastarieji yra priversti sutikti su teikiamais siūlymais ir taip nuo sutartos bazinės kainos jiems tenka daryti komercines, logistikos, pravedamų akcijų ir pan. nuolaidas. Todėl tikslinga būtų tarp mažmeninės prekybos įmonės, žemdirbio ir perdirbėjo sudaryti prekybos sutartį, kurios pagrindines sąlygas nustatytų Vyriausybė. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį nauju 4 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „4 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Mažmeninės prekybos įmonės gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju (kaip yra numatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme) rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas.“ Siūlomas reguliavimas yra perteklinis nes jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatym o 3 ir 4 str. MPNVDĮ yra taikomas ir kai tiekėjas yra už Lietuvos ribų, o jo tiekimų Lietuvoje esantiems prekybos tinklams apyvarta yra itin maža.
„Automatiškai“ sureguliuoti visų maisto produktų tiekėjų santykius su prekybos įmonėmis būtų neproporcinga - siūlomu pakeitimu MPĮNVDĮ suteikiama apsauga būtų nepagrįstai išplečiama ir tiems tiekėjams, kuriems tokios apsaugos nereikia. Pasiūlymas yra ydingas teisinės technikos požiūriu
Komitetas pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rašte išdėstytiems argumentams. Tačiau pažymi, kad asociacijos rašte konkrečių pasiūlymų formuluotės nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-04-20 Nr. g-2015-3340 Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2015 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolą Nr. P-5, kuriuo pavesta Žemės ūkio ministerijai pateikti išvadą ir argumentus dėl naujų žemdirbių savivaldos organizacijų pasiūlymų, kurie buvo pateikti balandžio 8 d. Kaimo reikalų komiteto posėdyje, nagrinėjant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2694 (toliau – įstatymo projektas) informuojame, kad: Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į žemdirbių savivaldos organizacijų pateiktus argumentus, pritaria įstatymo projekto 3 straipsnio
agrarinės ekonomikos institutas. Tačiau siūlome suvienodinti pasiūlymuose vartojamas sąvokas t.y. vietoje žodžio „produktai“ vartoti žodį „prekės“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtiems įstatymo projekto punktams pritarė ir Kaimo reikalų komitetas. Nepritarti Argumentai prie Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pastabų. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-04-20 Nr. g-2015-3340 Taip pat norime atkreipti dėmesį į Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau - LŽŪBA ) pateiktą Seimo Kaimo reikalų komitetui siūlymą „ x) ženklinant maisto prekes, kur informacija vartotojui yra lemiamas veiksnys perkant prekę, t. y. kilmės vieta, produkto sudedamosios dalys (komponentai) procentais, pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), turi būti rašomi ne mažesniu kaip 3 mm dydžio šriftu paryškintomis raidėmis.“ Informuojame, kad ženklinimas reglamentuojamas ES teisės aktais - reglamentu (ES) Nr. 1169/2011. Reglamento 9 str. yra nustatyta kokius privaloma pateikti duomenų etiketėje, tame tarpe ir išvardintus LŽŪBA siūlyme. Reglamento 13 str. nustatyta, kad duomenys ant pakuotės ar etiketėje spausdinami taip, kad būtų aiškiai įskaitomi ir šriftu, kurio rašmenų x aukštis, kaip apibrėžta IV priede, yra lygus 1,2 mm ar didesnis, pakuočių, kurių paviršiaus plotas mažesnis nei 80 cm2
alergenų pateikimui etiketėje – jie aiškiai turi išsiskirti iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių, pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių ar fono spalvą.
Šis reikalavimas pagrįstas su vartotoju sveikatos apsauga, nes kai kurios alergijos arba netoleravimo reakcijos yra pavojingos atitinkamų asmenų sveikatai. Kadangi LŽŪBA siūlymai patenka į šiuo reglamentu konkrečiai suderintų klausimų sritį, valstybės narės negali priimti nacionalinių priemonių. Pritarti
Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-04-20 Nr. g-2015-3340 Lietuvos daržovių augintojų asociacijos siūlymas dėl pateikto įstatymo projekto yra, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje nebūtų baigtinio sąrašo, nes vienus mokesčius minėtos įmonės pakeis kitais arba juos perkels į įvairius priedus/susitarimus, ir prašo rasti sprendimą/formuluotę įstatymo projekte, kaip užkirsti kelią nesąžiningiems prekybos tinklų veiksmams produkcijos tiekėjų atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti teisėkūros principai, kurių vienas yra - aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgdami, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė tobulinti konkrečius įstatymo projekto 3 str. 1 dalies 6; 7; 8; 10 punktus, bei papildyti naujais 11 bei 12 punktais, kuriuose būtų detaliau ir tiksliau apibrėžti konkretūs nesąžiningi veiksmai, manome, kad tikslinga ir naujame įstatyme išlaikyti pasirinktą metodiką nustatant nesąžiningų veiksmų sąrašą. Atsižvelgti 4.
Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-04-20 Nr. g-2015-3340 Taip pat informuojame, kad pritariame Kaimo reikalų komiteto siūlymui papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kuriomis būtų įpareigotos mažmeninės prekybos įmonės pirkti žemės ūkio produkciją tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Todėl siūlome papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama pirkti maisto prekes iš žemės ūkio produkcijos pardavėjų, nesudarius rašytinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.“ Nepritarti Siūlomas reguliavimas perteklinis, nes reikalavimas žemės ūkio produkcijos pirkėjui (t.y. ir prekybos įmonei) sudaryti rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį jau yra įtvirtintas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
1 11N Argumentai: Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės nustatydamos galutinę parduodamo produkto kainą įvairiai manipuliuoja šia kaina. Šios įmonės reikalauja iš tiekėjų įvairiais būdais dengti dalį prekybos kaštų, jų sąskaita vykdo įvairias akcijas ir nuolaidas. Ženkliai atpigus žemės ūkio produkcijai maisto produktų kainos parduotuvėse mažai pasikeičia. Seime įregistruotas Ū kio subjektų, perkančių - parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-2764, kuriame numatyta, kad „Pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą“. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad ši nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Siūlau, įstatymo projekte Nr. XIIP-2694 įtvirtinti analogišką nuostatą. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį (skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos be PVM) būtiniausioms maisto prekėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą.” Nepritarti Komitetas pritaria pateikto Seimo nario B.Paužos pasiūlymo idėjai. Tačiau siūlo Kaimo reikalų komitetui įtraukti šio pasiūlymo nuostatas į specializuotą žemės ūkio produkciją reglamentuojantį teisės aktą, t.y. į Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą. 2. Seimo narys Bronius
1 12N Argumentai: Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės užima daugiau kaip 60 procentų prekybos rinkos. Prekybos centrai dirba visomis švenčių dienomis iki
didiesiems prekybos centrams dirbti švenčių dienomis mažoms prekybos įmonėms būtų galimybė padidinti savo prekių apyvartą.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu: „12) dirbti švenčių dienomis, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnyje.“ Nepritarti Darbo laiko ribojimas yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Įstatymas draudžia didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms tiekėjų atžvilgiu atlikti įstatyme nurodytus nesąžiningus veiksmus. Siūlomas draudimas dirbti švenčių dienomis neatitinka įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesąžiningų veiksmų apibūdinimo. Be to, draudimas būtų taikomas tik vienai ūkio subjektų grupei – didiesiems prekybos centrams, todėl gali būti laikomas neatitinkančiu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams ir ribojančiu komercinę laisvę. Draudimas dirbti švenčių dienomis (15 dienų per metus) turėtų neigiamą poveikį valstybės finansams, sumažėtų biudžeto pajamos (PVM, akcizo mokestis, pelno mokestis) taip pat ir valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. 3. Seimo narys
1 11N Argumentai: Šiais metais įvykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo iškeltas klausimas dėl maisto tiekimo grandinės sureguliavimo. Pabrėžta, kad visose šalyse susiduriama su faktu, jog maisto tiekimo grandinėje yra derybinių galių disbalansas tarp sutarties šalių, ir ūkininkai šioje grandinėje visada turi pačias silpniausias derybines galias. Didžiųjų prekybos įmonių atsiskaitymo su tiekėjais problemos sumažėtų šiame įstatyme nustačius sąžiningos kainų grandinės principus. Štai, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikto 2015 m. I ketvirčio tyrimo duomenimis kvietinių miltų kainų grandinėje augintojo dalis sudarė 197 Euro už toną, o prekybininko –apie 260 eur už toną, ruginės duonos gamyboje žemdirbio dalis sudarė tik 8 proc., o prekybininko 20-22 proc.
Kai atskiri ūkio subjektai dominuoja rinkoje turi būti sudarytos sąlygos, kad visi proceso dalyviai galėtų pagristai uždirbti savo pajamų dalį. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) didinti pajamų dalį iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentus, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektams ir perdirbimo įmonėms tenkančiomis pajamų dalimis.” Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatspindi realaus taikymo apskaičiavimo mechanizmo. 4. Seimo narys
2 2N Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) įvertina žemės ūkio ir maisto produktų (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) kainų struktūrą tarp žemės ūkio veiklos subjektų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos įmonių ir nustačius faktus, kai prekybos įmonių kainų dalis iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo viršija daugiau kaip 5 procentus žemės ūkio veiklos subjektams ir perdirbimo įmonėms tenkančių pajamų, reikalauja iš mažmeninės prekybos įmonių pagrįsti pajamų padidinimą. Nustačius tai, kad mažmeninė prekybos įmonė nepagrįstai padidino kainas, atliekamas pažeidimo tyrimas ir taikomos įstatyme numatytos sankcijos.“ Atitinkamai pernumeruoti kitus šio straipsnio 2 dalies punktus. Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatspindi realaus taikymo apskaičiavimo mechanizmo. 5. Seimo narys
1 11N
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr.
XI-626 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinami mažmeninės prekybos įmonėms draudžiami atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys veiksmai. Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp mažmeninėje prekyboje dalyvaujančių subjektų interesų, yra tikslinga išplėsti mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų sąrašą, numatant, kad: mažmeninės prekybos įmonei nustačius fiksuotą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu ir/ar logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), ir/ar prekių pardavimų skatinimu bei pareikalavus priimti neparduotas maisto ar kitokias prekes, būtų draudžiama negrąžinti proporcingos nustatytos fiksuotos komercinės nuolaidos dalies atitinkamam maisto prekės ar kitokios prekės tiekėjui. PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11) nustačius fiksuotą komercinę nuolaidą, nenusietą su prekių pardavimu ir/ar logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), ir/ar prekių pardavimų skatinimu bei pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes ar kitokias prekes, negrąžinti atitinkamai proporcingos nustatytos fiksuotos komercinės nuolaidos dalies.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario R.Žemaitaičio 2015-09-22 pateiktam pasiūlymui. 6. Seimo narys
1 11N
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinami mažmeninės prekybos įmonėms draudžiami atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys veiksmai.
Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp mažmeninėje prekyboje dalyvaujančių subjektų interesų, yra tikslinga išplėsti mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų sąrašą nauju punktu. PASIŪLYMAS: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimų skatinimu ir/ar kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, bei pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurias nedraudžiama grąžinti pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui aukščiau minėtoms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuotos komercinės nuolaidos dalį.“
1 11N
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų sąrašas.
Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp mažmeninėje prekyboje dalyvaujančių subjektų interesų (kuomet mažmeninės prekybos įmonės veiklos riziką perkelia tiekėjams, jiems primesdamos įsipareigojimus, kurie gali būti įvardijami kaip nesąžiningi stipresniosios pusės reikalavimai tiekėjui), minėtą baigtinį mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų sąrašą yra tikslinga papildyti nauju punktu, numatančiu, kad: mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama reikalauti iš tiekėjų užtikrinti didesnį nei 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir/ar paletėms. PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11) užtikrinti didesnį nei 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir/ar paletėms.“ Nepritarti Pasiūlymo nuostatos įtvirtinti fiksuotą ne didesnį nei
pusės pažymėtina, kad nėra logiška sulyginti daugkartinės taros ir palečių nusidėvėjimo koeficientą. 8. Seimo narys Artūras Skardžius 2015-09-2212 1, 2
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas Nr. XI-626 įsigaliojo dar 2010-04-01, t.y. daugiau nei prieš penkerius metus, tikslinga įstatymo projektu Nr. XIIP-2694 teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje nustatyti didesnius šio įstatymo pažeidimo atveju taikomus baudų dydžius. PASIŪLYMAS: 1.Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki vieno šimto penkiasdešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą.“ 2.Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įstatymo
prekybos įmonėms skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą.“ Pritarti dalyje dėl
Skardžius 2015-09-2212 3, 4
Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto 12 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodyti baudų dydžiai, ryšium su euro įvedimu Lietuvoje, tapo nepatogūs naudoti ir atsiminti, todėl tikslinga juos suapvalinti iki patogesnių naudoti ir atsiminti dydžių. PASIŪLYMAS: 1.Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.“ 2.Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.“
2 4N
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas)
priežiūros institucijos, funkcijas, konkrečiai įvardindama, kad Konkurencijos taryba: 1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų; 2) atlieka pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas; 3) atlieka šio įstatymo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo stebėsenos pažymą; 4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas yra skirtas reguliuoti specifinius, t.y. mažmeninėje prekyboje dalyvaujančių subjektų santykius, kuriuose maisto prekių ir gėrimų tiekėjas dažniausiai yra silpnesnioji šalis.
Be to, Įstatymo projekto reguliavimo pasekmes junta iš esmės visi vartotojai, įsigydami maisto prekes už vienokią ar kitokią kainą mažmeninės prekybos vietose, įstatymo projektą teikiančių Seimo narių nuomone yra tikslinga Įstatymo projektą papildyti, numatant Konkurencijos tarybai, kaip nesąžiningų veiksmų priežiūros institucijai, naują funkciją - atlikti prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus. PASIŪLYMAS: 1.Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos Tarybos nustatyta tvarka ir duomenis apie tokius patikrinimus teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma.“ 2.Atitinkamai Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti
Pasiūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomo finansavimo Konkurencijos tarybai atlikti jai priskirtas funkcijas dėl didelės patikrinamų dokumentų apimties. 11. Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstutis Daukšys, Birutė Vėsaitė
Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr.
XI-626 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 4 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Konkurencijos taryba, kaip nesąžiningų veiksmų priežiūros institucija: 1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) atlieka pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas; 3) atlieka šio įstatymo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo stebėsenos pažymą; 4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas yra skirtas reguliuoti specifinius, t.y. mažmeninėje prekyboje dalyvaujančių subjektų santykius, kuriuose maisto prekių ir gėrimų tiekėjas dažniausiai yra silpnesnioji šalis. Be to, Įstatymo projekto reguliavimo pasekmes junta iš esmės visi vartotojai, įsigydami maisto prekes už vienokią ar kitokią kainą mažmeninės prekybos vietose. Pasiūlymą Įstatymo projektui teikiančių Seimo narių nuomone yra tikslinga Įstatymo projektą papildyti, numatant Konkurencijos tarybai, kaip nesąžiningų veiksmų priežiūros institucijai, naują funkciją – atlikti mažmeninės prekybos įmonių sudarytų sutarčių patikrinimus, kas užtikrintų realų įstatymo nuostatų veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 metais įsigaliojus Įstatymui, Konkurencijos tarybai nebuvo skirtas finansavimas Įstatymo įgyvendinimui, o atvirkščiai – asignavimai sumažinti 17 proc., manytina, kad tai irgi buvo Įstatymo neveiksmingumo priežastis. Siūloma numatyti atitinkamą finansavimą, taikant valstybės reguliuojamų sektorių priežiūros finansavimo modelį.
1.Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) atlieka planinius mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų sudarytų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka ir tokių patikrinimų rezultatus teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma.“ 2.Atitinkamai Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti
Pasiūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomo finansavimo Konkurencijos tarybai atlikti jai priskirtas funkcijas dėl didelės patikrinamų dokumentų apimties. 12. Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstutis Daukšys, Birutė Vėsaitė 2015-09-28; Arvydas Mockus (pasirašė 2015-09-29)4
3Papildyti 4 straipsnį 3, 4, 5 ir 6 dalimis:
„3. Šiame įstatyme numatytos kontrolės ir stebėsenos funkcijos finansuojamos iš
mažmeninės prekybos įmonių įmokų Konkurencijos tarybai. Kiekvienos mažmeninės prekybos įmonės metinę įmoką sudaro 0,1 procento šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos bendrųjų pajamų ribos. 4. Mažmeninės prekybos įmonių, kurios einamaisiais metais turi mokėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus, sąrašą, Konkurencijos taryba paskelbia iki einamųjų metų kovo 1 d. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažmeninės prekybos įmonės po ketvirtadalį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos įmokos privalo pervesti į Konkurencijos tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Mažmeninės prekybos įmonės už praleistą terminą mokėti šioje dalyje nurodytas įmokas į Konkurencijos tarybos sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną.
Konkurencijos tarybos ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą užmokesčių sumą. 6. Konkurencijos taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komitetas nepritarė pasiūlymo nuostatoms numatančioms, kad tikrinama mažmeninės prekybos įmonė pati susimoka už planinius patikrinimus, nes tokios nuostatos yra ekonomiškai niekuo nepagrįstos ir nelogiškos. 13. Seimo narys Artūras Skardžius 2015-10-131 3N
Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas š io įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. Tačiau, būtų nepagrįsta preziumuoti, jog didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės turi derybinę (pirkėjo) galią didelių tiekėjų atžvilgiu. Tam tikrais atvejais derybinę (pardavėjo) galią turi patys tiekėjai, ir tai savaime užtikrina mažmeninės prekybos įmonių ir tokių tiekėjų interesų pusiausvyrą. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo kontekste teigtina, jog nėra jokio objektyviai pateisinamo poreikio daryti išimtį iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto sutarčių laisvės principo ir papildomai reguliuoti mažmeninės prekybos įmonių ir didelių tiekėjų sutartinius santykius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, maža įmonė – įmonė, kurios metinės pajamos neviršija 7 mln. eurų, o vidutinė įmonė
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-04-14 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus ir įvertinti kitus asociacijų pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas iniciatorių pateiktą įstatymo projektą patobulino pagal pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 2. Kaimo reikalų komitetas,
16 Argumentai: Nėra tiksliai nustatyta, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda įvairios nuostatos, sudaromi prekybiniams tinklams palankūs užsakymų svyravimai.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
„6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas,
apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų . Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip
akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras;
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Nepritarti Pasiūlyme keliamos problemos gali būti sprendžiamos taikant šiuo metu įstatyme nustatytą draudimą keisti esmines tiekimo procedūras (t.y. prekių užsakymo tiekėjui pateikimą, prekių pristatymą mažmeninės prekybos įmonei) apie tai nepranešus tiekėjui per ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą. 3. Kaimo reikalų komitetas,
17 Argumentai: Nėra įstatymo projekte apibrėžta, kas tai yra negreitai gendančio maisto prekės ir neaišku kokius produktus galima būtų priimti.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) priimti neparduotas maisto prekes , išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas ;
Nepritarti Įstatyme nustačius draudimą grąžinti tiekėjui visas neparduotas kokybiškas maisto prekes, nenumatant šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytos išimties, tikėtina, kad mažmeninės prekybos įmonės, įvertinusios draudimo grąžinti tiekėjui neparduotas maisto prekes sąlygotus nuostolius, galimai nepirks iš tiekėjų naujų ar vartotojui mažai žinomų maisto prekių arba pirks kuo ilgesnio galiojimo termino maisto prekes, taip pat mažins akcijų, kurių metu prekės parduodamos su ženkliomis nuolaidomis, skaičių. Dėl šių priežasčių galimas prekių asortimento ir tiekėjų skaičiaus mažėjimas, taip pat prekių kainų vartotojams padidėjimas. 4. Kaimo reikalų komitetas,
18 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos kai prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones finansuoja tik tiekėjas, tikslinga papildyti įstatymo projektą sekančia nuostata.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą: „8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams ;“ Nepritarti Nustačius šį draudimą, mažmeninės prekybos įmonė negalėtų susitarti su tiekėjais dėl išlaidų apmokėjimo net ir tuomet, jeigu pardavimų skatinimo priemonėmis būtų suinteresuotas pats tiekėjas. Iš tiekėjų būtų atimta galimybė gerinti savo prekių pardavimą su prekybos įmone sutartomis priemonėmis, o tai ribotų jų galimybes konkuruoti parduodant vartotojams savo prekes. 5. Kaimo reikalų komitetas,
110 Argumentai: Įstatymo projekto 3str. 1 dalies 10 punktą tikslinga konkretizuoti, nes atlyginti už prekių išdėstymą galima tik išskirtinais atvejais. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju.“ Nepritarti Pasiūlymas perteklinis, nes pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas draudimas reikalauti atsilyginti už prekių išdėstymą yra netaikomas tik atskiriems atvejams, kai yra susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą. 6. Kaimo reikalų komitetas,
1 11N Argumentai: Uždrausti prekybos įmonėms prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu:
„11) mokėti papildomas nuolaidas už prekių
pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus, vykdyti prekybines akcijas ir nuolaidas vien tik tiekėjų sąskaita, proporcingai nepaskirsčius negautą pelną dėl akcijų ir nuolaidų tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo. “ Nepritarti Uždraudus nuolaidas būtų ribojama galimybė mažmeninės prekybos įmonei derėtis dėl prekių kainų, todėl gali kilti kainos vartotojams, be to, toks draudimas ribotų prekybos įmonių ir tiekėjų galimybes konkuruoti parduodant savo prekes. Pažymėtina, kad pasiūlymo drausti „vykdyti prekybines akcijas ir nuolaidas vien tik tiekėjų sąskaita, proporcingai nepaskirsčius negautą pelną dėl akcijų ir nuolaidų tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo“ turinys nėra aiškus. 7. Kaimo reikalų komitetas,
1 12N Argumentai: Greitai gendančių prekių galiojimo terminai yra trumpi ir visa rizika yra perkeliama ant tiekėjų. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu:
„12) pateikti greitai gendančių prekių tiekimo
užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui.“ Nepritarti Pasiūlymas perteklinis. Keliama problema gali būti sprendžiama taikant įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą draudimą, nes atsisakymas priimti užsakytas prekes laikytinas tiekimo procedūrų pakeitimu, todėl apie pakeitimą tiekėjas turėtų būti informuojamas prieš mažiausiai 10 dienų terminą. 8.
komitetas, 2015-04-14 4N Argumentai: Europos Komisija 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Lietuvoje didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais vienašališkai stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjų realias galimybes ir teises. Pastarieji yra priversti sutikti su teikiamais siūlymais ir taip nuo sutartos bazinės kainos jiems tenka daryti komercines, logistikos, pravedamų akcijų ir pan. nuolaidas. Todėl tikslinga būtų tarp mažmeninės prekybos įmonės, žemdirbio ir perdirbėjo sudaryti prekybos sutartį, kurios pagrindines sąlygas nustatytų Vyriausybė. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį nauju 4 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius:
„4 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos pirkimo –
pardavimo sutartis Mažmeninės prekybos įmonės gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju (kaip yra numatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme) rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas.“ Nepritarti Siūlomas reguliavimas perteklinis, nes paminėtos nuostatos jau yra įtvirtintos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniuose. 9. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-04-16 Sprendimas:
sujungti jį su Įstatymo projektu Nr. XIIP-534. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr.
XIIP-2694 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pritarti iš dalies Komitetas iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIP-2694 patobulino pagal pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 10. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas (2 laikų taisyklę), tikslinga pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
gegužės lapkričio
Pritarti iš dalies Atsižvelgdamas į užsitęsusį įstatymo projekto svarstymo Seime laiką, Komitetas pakeitė įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstė taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės gruodžio
sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2694 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Remigijus Žemaitaitis. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovės: vedėja B. Janutėnienė, vyr. specialistė V. Stanionienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E. Šatas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas D. Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovai: L Vilimas, A. Freidenzon, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė D. Petrauskaitė, Seimo Ekonomikos komiteto biuro patarėja L. Jasiulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – Projekto) 3 straipsnio
produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip
įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi.“ Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją neaišku, kam taikomas ribojimas didinti pajamas iš atitinkamų maisto produktų pardavimo daugiau kaip 5 procentais. Antra, jeigu vertinama projekto nuostata siekiama riboti kai kurių maisto produktų prekybinių antkainių dydį, tai toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas reguliuoti prekybinių antkainių dydį nėra aiškiai ir objektyviai pagrįstas, neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks maksimalus antkainių dydis, neaišku, kodėl jis turėtų būti taikomas kai kuriems maisto produktams, kokiais kriterijais turėtų remtis Vyriausybė, tvirtindama maisto produktų, kurių antkainis ribojamas, sąrašą, kokią įtaką toks reguliavimas gali turėti kitų maisto produktų kainoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekybinių antkainių dydžio reguliavimas būtų taikomas tik kai kurioms mažmeninės prekybos įmonėms (atitinkančioms įstatymo
pateisinantys skirtingą mažmeninės prekybos įmonių, kurios parduoda tokius pačius maisto produktus, traktavimą.
Pastebėtina, kad kainų reguliavimas paprastai gali būti pateisinamas tik ten, kur yra monopolizuota rinka, ir taikomas kaip išskirtinė vartotojų teisių gynimo priemonė. Tačiau tokiais atvejais įstatyme turi būti nustatyti kainų ribų nustatymo kriterijai, šie kriterijai ir jų nustatymo metodika, tvarka, turi būti aiški, skaidri, pagrįsta. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Siūlymas reguliuoti kai kurių maisto produktų prekybinį antkainį nėra grindžiamas jokiais argumentais, patvirtinančiais, kad tokių maisto produktų rinka yra monopolizuota. Be to, siūloma maksimalių prekybinių antkainių nustatymo tvarka nėra aiški, ji nepagrįsta jokiais argumentais, ekonominiais skaičiavimais. Pritarti (5 – už, 2 – susilaikė) Pagrindinis komitetas Ekonomikos komitetas šiam Seimo narių pasiūlymui nepritarė, tačiau
projektą, šiam pasiūlymui buvo pritarta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba „atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus, Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka <...>“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku ką įstatymo leidėjas laiko „prevenciniu patikrinimu“. Atkreiptinas dėmesys, jog Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „prevencija“ aiškina kaip „ galimybių pasireikšti šalinimas, užbėgimas už akių“ [1] Taigi darytina prielaida, jog įstatymų leidėjas siekia nustatyti privalomą išankstinį sutarčių patikrinimą.
Manytina, kad įstatymo nuostata dėl išankstinio mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimo galimai pažeistų konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, kuri suponuoja ir sutarčių sudarymo laisvę . Šioje Išvadoje minėta, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Pastebėtina, kad siūlymas atlikti išankstinį mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimą nėra niekaip pagrįstas, nepateikti jokie objektyvūs argumentai, todėl neaišku, ar toks sutarčių tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar pasirinkta priemonė proporcinga siekiamiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar turėtų būti tikrinamos visos mažmeninės prekybos įmonių sutartys, ar Konkurencijos taryba jas parinktų savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinis sutarčių tikrinimas riboja ūkinės veiklos laisvę, net ir pripažinus, kad toks tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamiems tikslams, įstatyme turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs sutarčių tikrinimo kriterijai, ūkio subjektų, kurių sutartys tikrinamos, teisės.
Pritarti (bendru sutarimu už) Pagrindinis komitetas Ekonomikos komitetas šiam Seimo narių pasiūlymui nepritarė, tačiau
įstatymo projektą, šiam pasiūlymui buvo pritarta. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 5 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2694(3) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams – 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui, taip pat 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui . 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] http://dz.lki.lt/search/