Projekto lyginamasis variantas
12, 26, 36
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krašto apsaugos ministras šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas,
atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, taip pat apdovanoja pinigine premija LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus. Jeigu LŠS vadas, jo pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Darbo užmokestis LŠS vadui, jo pavaduotojams, ir rinktinių vadams mokamas, taip pat LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos, su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų .“
2Papildyti 12 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
darbo užmokestis, piniginės premijos LŠS vadui, jo pavaduotojams, rinktinių vadams ir rinktinių vadų pavaduotojams, taip pat pagrindinis darbo užmokestis, priedai ir priemokos kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams, mokami iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
3Papildyti 12 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5.
LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla, įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veikla, susijusia su krašto gynyba, LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto, kitos, su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje susijusios, išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai, įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai, susijusiai su krašto gynyba, reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“
4Buvusias 12 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip
majoro (komandoro leitenanto) pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys.“
2Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamo
pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamo pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui tačiau jis negali būti mažesnis, negu mokamas bet kuriam rinktinės vadui .
Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui .“
3Papildyti 26 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
pinigine premija už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje. Ši premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti LŠS vadui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio. “
4Buvusias 26 straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 12,
13, 14, 15, 16 ir 17 dalimis. 5. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka apdovanoja pinigine premija rinktinių vadų pavaduotojus;“. 3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių einančių šaulių statuso ypatybės 1.
LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip leitenanto kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai arba kurie Krašto apsaugos ministrui sutikus, LŠS vado pavaduotoju ir rinktinės vadu gali būti skiriamas šaulys , turintis aukštąjį išsilavinimą yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, bet nesantis nėra profesinės karo tarnybos tarnybą rezerve atliekančiu ar atsargos kariu kariai. Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. “
profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą.
Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 3. Jeigu skiriamas į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulys nėra profesinės karo tarnybos karys, įgaliojimų terminui jis sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų Krašto apsaugos ministerijai nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, taip pat atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos ministerija nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. 4. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais ar krašto apsaugos ministro iniciatyva. 5. Jeigu LŠS vado pavaduotojas pavaduotojui ar rinktinės vadui rinktinės vadas yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, turintis ne žemesnį kaip leitenanto laipsnį, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys , jam mokamo atlyginimo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamą kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui .“
6Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra atsargos karys,
turintis žemesnį kaip leitenanto laipsnį, arba yra civilis, neturintis atsargos kario laipsnio, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį.
Rinktinės vado pavaduotojui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui . Antrą kartą į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui .“
apdovanoti piniginėmis premijomis už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru - rinktinių vadų pavaduotojus. Premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti apdovanojamajam asmeniui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio. 7. 8. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui. 8. 9. Kitoms, negu ne LŠS vado pavaduotojo, ir rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms vykdyti eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudarant sudaro darbo sutartis su LŠS . Šias pareigas einantiems šauliams mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir krašto apsaugos ministro nustatytais jo valdymo srities biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomais tarnybinio atlyginimo koeficientais.
Nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems vykdantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias vykdantiems einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą su LŠS Centro valdybos pritarimu ir suderinęs su krašto apsaugos ministru , nustato LŠS vadas. 10. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, gali skirti priedus ir priemokas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Priedų ir priemokų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka.“
aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo
atvejais
sprendimą perduoti turtą LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį priima krašto apsaugos ministras, o 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais – kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru . Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, LŠS privalo grąžinti turtą patikėtojui, jei sutartis nenustato ko kita .“
vadų pagrindinio darbo užmokesčio dydis būtų mažesnis už nustatytą darbo užmokesčio dydį, jiems iki terminuotos darbo sutarties pabaigos mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su rinktinių vadų pavaduotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys laikomos terminuotomis darbo sutartimis, sudarytomis 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl turimo kario laipsnio taikomi šauliams, į atitinkamas pareigas skiriamiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2688(2) lyginamasis variantas
12, 26, 30, 36 IR 41
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krašto apsaugos ministras šio įstatymo nustatyta tvarka
skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus. Jeigu LŠS vadas, jo pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Darbo užmokestis LŠS vadui, jo pavaduotojams, ir rinktinių vadams mokamas, taip pat LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos, su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų .“
2Papildyti 12 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
darbo užmokestis, piniginės premijos LŠS vadui, jo pavaduotojams, rinktinių vadams ir rinktinių vadų pavaduotojams, taip pat pagrindinis darbo užmokestis, priedai ir priemokos kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams, mokami iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos, LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“
1Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir
ne žemesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys.“
2Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba
atsargos karys, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamo pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui tačiau jis negali būti mažesnis, negu mokamas bet kuriam rinktinės vadui .
Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui .“
3Papildyti 26 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
teikimu gali apdovanoti LŠS vadą pinigine premija už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje. Ši premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti LŠS vadui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio. “
laikyti atitinkamai 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalimis. 5. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina
šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka apdovanoja piniginėmis premijomis rinktinių vadų pavaduotojus;“. 3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šauliais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą. Asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos , jeigu yra nustatyta bent viena iš šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 punktuose nurodytų sąlygų. “ 2.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 8 punktu:
„8) teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisės pažeidimą, kuris gali diskredituoti LŠS ar žeminti šaulio vardą, jei nuo administracinės ar drausminės nuobaudos skyrimo už tokį pažeidimą, ar bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo nepraėjo vieneri metai ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
“
3Papildyti 30 straipsnio 5 dalį 7 punktu:
„7) LŠS statuto nustatyta tvarka pripažinus padariusiu teisės pažeidimą, diskredituojantį LŠS arba žeminantį šaulio vardą.“ 4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių einančių šaulių statuso ypatybės
3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip leitenanto majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai , o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami asmenys, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai Krašto apsaugos ministrui sutikus, LŠS vado pavaduotoju ir rinktinės vadu gali būti skiriamas šaulys , turintis aukštąjį išsilavinimą įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nesantys nėra profesinės karo tarnybos tarnybą rezerve atliekančiu ar atsargos kariu kariai.
Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. “
pareigas šaulį, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą.
Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 3. Jeigu skiriamas į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulys nėra profesinės karo tarnybos karys, įgaliojimų terminui jis sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų Krašto apsaugos ministerijai nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, taip pat atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos ministerija nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. 4. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, jis įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais ar krašto apsaugos ministro iniciatyva sprendimu . 5. Jeigu LŠS vado pavaduotojas pavaduotojui ar rinktinės vadas yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, turintis ne žemesnį kaip leitenanto laipsnį , kuris nėra profesinės karo tarnybos karys , jam mokamo atlyginimo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vadui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui . 6.
vadas yra atsargos karys, turintis žemesnį kaip leitenanto laipsnį, arba yra civilis, neturintis atsargos kario laipsnio, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį. Rinktinės vado pavaduotojui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui . Antrą kartą į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui . 7. Krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, LŠS Centro valdybos pritarimu gali apdovanoti piniginėmis premijomis už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru – rinktinių vadų pavaduotojus. Premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti apdovanojamam asmeniui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio. 7. 8. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui. 8. 9. Kitoms, negu ne LŠS vado pavaduotojo, ir rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms vykdyti eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudarant sudaro darbo sutartis su LŠS .
Šias pareigas einantiems šauliams mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir krašto apsaugos ministro nustatytais jo valdymo srities biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomais tarnybinio atlyginimo koeficientais. Nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems vykdantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias vykdantiems einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą su LŠS Centro valdybos pritarimu ir suderinęs su krašto apsaugos ministru , nustato LŠS vadas. 10. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, gali skirti priedus ir priemokas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Priedų ir priemokų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. 9. 11. LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų , taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu.
Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų , taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo
dalyje nustatytais atvejais
sprendimą perduoti turtą LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį priima krašto apsaugos ministras, o 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais – kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru . Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, LŠS privalo grąžinti turtą patikėtojui, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita .“
pavaduotojų ar rinktinių vadų pagrindinio darbo užmokesčio dydis būtų mažesnis už nustatytą darbo užmokesčio dydį, jiems iki terminuotos darbo sutarties pabaigos mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su rinktinių vadų pavaduotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys laikomos terminuotomis darbo sutartimis, sudarytomis 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4.
Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl turimo kario laipsnio taikomi šauliams, į atitinkamas pareigas skiriamiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Krašto apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – LŠS įstatymo projektas). LŠS įstatymo projektas parengtas dėl šių priežasčių:
vaikų ir jaunimo pilietinio edukacinio pobūdžio stovyklų organizavimas tampa tęstine Ministerijos ir LŠS veikla, tačiau šios veiklos finansavimo klausimai LŠS įstatyme nėra aiškiai aptarti. 2. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą LŠS vado, vado pavaduotojų, rinktinių vadų, jei jie yra tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai, darbo apmokėjimo dydis priklauso nuo jų turimo atsargos kario laipsnio ir yra apskaičiuojamas taikant atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančio tarnybinio atlyginimo koeficientą. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra civilis, jo darbo apmokėjimo dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Esama situacija tokia, kad šauliai, einantys tas pačias pareigas, gauna skirtingo dydžio darbo užmokestį. Taip pat nėra numatyta galimybė skirti premijas LŠS vadui, vado pavaduotojams, rinktinių vadams, priedus ir priemokas kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams .
Tokia darbo apmokėjimo tvarka neužtikrina teisingo ir proporcingo atliekamam darbui darbo apmokėjimo, todėl siūloma ją keisti. LŠS įstatymo projekto uždaviniai:
LŠS pilietinio ugdymo veiklos, susijusios su krašto gynyba, bei neformaliojo švietimo programų pilietinio ir tautinio ugdymo klausimais finansavimą iš Ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir Ministerijos patikėjimo teise valdomo trumpalaikio materialiojo turto, skirto pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai, perdavimo LŠS galimybę;
2užtikrinti LŠS vado, vado pavaduotojų,
rinktinių vadų, jų pavaduotojų tinkamą darbo apmokėjimą, darbo užmokesčio dydžio nesiejant su šaulio turimu atsargos kario laipsniu;
rinktinių vadams, rinktinių vadų pavaduotojams mokėti premijas, kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, skirti priedus ir priemokas.
Atsižvelgiant į minėtus uždavinius, LŠS įstatymo projektu siekiama:
skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apmokėti LŠS išlaidas, susijusias su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla, įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veikla, susijusia su krašto gynyba, ir pagal poreikį krašto apsaugos ministro įsakymu perduoti LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį šiai veiklai reikalingą Ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą;
2pakeisti LŠS vado, vado pavaduotojų,
rinktinių vadų, jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarką ir nustatyti vienodą darbo užmokesčio dydį tas pačias pareigas einantiems šauliams; taip pat pakeisti rinktinių vadų pavaduotojų skyrimo į pareigas tvarką;
pavaduotoją, rinktinių vadus ir rinktinių vadų pavaduotojus piniginėmis premijomis už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje, skirti priedus ir priemokas kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir rengė Ministerija. Tiesiogiai įstatymo projektą rengė Ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545) Teisėkūros skyriaus (skyriaus vedėja Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563) vyr. specialistė Aura Baubienė, tel. (8 5) 278 7046, el. paštas Aura.Baubienė@kam.lt, ir Finansų ir biudžeto departamento (direktorė Viktorija Kavaliauskienė, tel. (8
5) 273 5600) Finansų politikos skyriaus (skyriaus vedėja Svetlana Jasaitienė, tel. 273 5607) vyr. specialistė Greta Borkienė, tel. 265 7512, el. paštas [email protected] . 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai LŠS įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas sąrašas išlaidų, kurios gali būti apmokamos iš Ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau nėra numatyta galimybė apmokėti LŠS išlaidas, susijusias su LŠS veikla pilietinio ir tautinio ugdymo bei neformaliojo švietimo srityse. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostata „ir kitos, su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje susijusios, išlaidos“ neapima išlaidų, susijusių su LŠS veikla pilietinio ir tautinio ugdymo bei neformaliojo švietimo srityse, nes kasmet organizuoti vaikų ir jaunimo pilietinio edukacinio pobūdžio stovyklas yra tikslinė LŠS veikla pilietinio ir tautinio ugdymo bei neformaliojo švietimo srityse, o ne LŠS veiklos administravimo dalis. LŠS įstatymo 41 straipsnyje nėra aptarta galimybė krašto apsaugos ministro įsakymu perduoti Ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą LŠS veiklai pilietinio ir tautinio ugdymo bei neformaliojo švietimo srityse vykdyti.
Minėtas turtas LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį galėtų būti perduotas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (toliau – Tvarkos aprašas). Taip pat šis turtas galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo LŠS turto valdytojo sprendimu Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890, nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Tvarkos aprašu, pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą, kurį kariuomenė perdavė LŠS patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo, LŠS privalo grąžinti kariuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad kariuomenė, įgyvendindama LŠS įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, perduoda LŠS šaulio uniformas, kuriomis aprūpinami LŠS šauliai ir kurias netikslinga grąžinti kariuomenei, siūlytina, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 3 dalimi, LŠS įstatymo projekte numatyti galimybę turto patikėjimo sutartyje aptarti, ar perduotas trumpalaikis materialusis turtas grąžinamas patikėtojui, ar ne.
LŠS įstatyme numatyta, kad LŠS vado pavaduotojais, rinktinių vadais skiriami ne žemesnio kaip leitenanto laipsnio profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai, o krašto apsaugos ministrui sutikus – šauliai, nesantys profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai. LŠS įstatyme nustatyta, kad LŠS vado, LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado, jei jie yra tarnybą rezerve atliekantys arba atsargos kariai, darbo apmokėjimo dydis priklauso nuo jų turimo kario laipsnio ir yra lygus atitinkamą laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. LŠS įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatyta: jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra atsargos karys, turintis žemesnį kaip leitenanto laipsnį, arba yra civilis, neturintis atsargos kario laipsnio, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui . LŠS įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Kadangi LŠS rinktinių vadų pavaduotojų pareigybės priskirtos prie nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.
V- 624 patvirtinta Nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių šaulių ir kitų Lietuvos šaulių sąjungos darbuotojų tarnybos apmokėjimo (darbo užmokesčio) fondo apskaičiavimo metodika. LŠS įstatyme nėra numatyta galimybė apdovanoti LŠS vadą, vado pavaduotojus, rinktinių vadus, rinktinių vadų pavaduotojus premijomis, taip pat nenumatyta galimybė skirti nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams priedus ir priemokas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti, kad iš Ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų galėtų būti apmokamos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla, įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veikla, susijusia su krašto gynyba, ar pagal poreikį krašto apsaugos ministro įsakymu perduodamas LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį šiai veiklai reikalingas Ministerijos patikėjimo teise valdomas trumpalaikis materialusis turtas, siūloma LŠS įstatymo 12 straipsnyje papildyti išlaidų, kurios gali būti apmokamos, sąrašą (LŠS įstatymo projekto 1 straipsnio
apsaugos ministro įsakymu perduoti Ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį (LŠS įstatymo projekto 4 straipsnis). Šiomis nuostatomis bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XI-2131 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 16.10.1 ir 16.10.2 papunkčių nuostatos – vaikų ir jaunimo patriotinio ugdymo, pilietinio ugdymo krašto gynybos ir kariuomenės klausimais stiprinimas. Taip pat šių nuostatų įgyvendinimas leis efektyviai ir tikslingai panaudoti LŠS veiklai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, vykdant LŠS veiklą bus skatinama, kad jaunimas būtų supažindinamas su krašto apsaugos sistema, konstitucinės pareigos pasirengti šalies gynybai atlikimo galimybėmis, karinės tarnybos specifika, taip pat bus motyvuojamas atlikti privalomąją karo tarnybą, stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ar kitu būdu atlikti tikrąją karo tarnybą. LŠS įstatymo
privalo grąžinti perduotą turtą patikėtojui, ar ne. Tokia nuostata leis LŠS perduotą trumpalaikį materialųjį turtą nurašyti, jei perduotas trumpalaikis turtas bus iškart sunaudojamas ar pagal paskirtį skirtas aprūpinti LŠS šauliams (pvz., šaulio uniforma ar pan.). LŠS įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo turėti atitinkamą kario laipsnį į LŠS pavaduotojų, rinktinių vadų pareigas skiriamiems šauliams, jei jie yra tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai. Atsižvelgiant į tai, kad atsargos kariai ir tarnybą rezerve atliekantys kariai yra civiliai, kurie kario statusą įgyja tik pratybų, mokymų metu (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, 21 straipsnio 7 dalis), tikslinga LŠS įstatymo projektu šaulių skyrimą į LŠS vado pavaduotojų ar rinktinių vadų pareigas sieti su sąlyga – „yra profesinės karo tarnybos karys“ arba „nėra profesinės karo tarnybos karys“.
Siekiant užtikrinti tinkamą LŠS vado, LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų darbo apmokėjimą, siūloma LŠS įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti, kad LŠS vado darbo užmokesčio dydis būtų lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, antrai kadencijai paskirto – atitinkamai antraisiais metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų – atitinkamai kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, rinktinių vadų pavaduotojų – atitinkamai leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą paskirtų į LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo pareigas asmenų darbo užmokesčio dydis lygus atitinkamai kapitono (kapitono leitenanto) ar leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir vėlesnius kartus paskirtiems – trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kitiems nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams pagrindinio darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir krašto apsaugos ministro nustatytais jo valdymo srities biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomais tarnybinio atlyginimo koeficientais (LŠS įstatymo projekto
projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad krašto apsaugos ministras LŠS Centro valdybos teikimu turėtų teisę apdovanoti pinigine premija LŠS vadą, o LŠS vado teikimu, LŠS Centro valdybos pritarimu – LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus (LŠS įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 7 dalis). Taip pat siūloma numatyti, kad LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, turėtų teisę apdovanoti pinigine premija rinktinių vadų pavaduotojus (LŠS įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 7 dalis). LŠS įstatymo projektu siūloma numatyti LŠS vado teisę skirti priedus ir priemokas kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams, tokį sprendimą suderinus su LŠS Centro valdyba ir krašto apsaugos ministru (LŠS įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 10 dalis).
Priedų ir priemokų skyrimo atvejai ir dydžiai būtų nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Tokiomis nuostatomis bus užtikrintas tinkamas darbo apmokėjimas už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą arba už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, teisės aktų keisti ar priimti naujų nereikės. 9 .
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia parengti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atlikus preliminarius skaičiavimus, darytina prielaida, kad įstatymo nuostatoms dėl LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, jų pavaduotojų ir kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einančių šaulių darbo apmokėjimo tobulinimo įgyvendinti kasmet reikės skirti apie 280,1 tūkst. Lt iš bendrų Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektą rengiant, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Lietuvos šaulių sąjunga, šaulys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-01-07 Nr. XIIP-2688 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
aptariamos jų statuso ypatybės. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalis, t.y. po žodžio ,,vadų“ įrašytini žodžiai ,,rinktinių vadų pavaduotojų“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje rašoma, kad ,,Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais ar krašto apsaugos ministro iniciatyva “. Ši nuostata tikslintina kelias aspektais. Pirma, ji susiaurina asmenų nušalinimo nuo pareigų atvejus, kurie yra numatyti ne tik Darbo kodekse, bet kituose įstatymuose, pvz., Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje. Antra, nušalinimo pagrindai turi būti nustatyti įstatymais, todėl ,,nušalinimas nuo pareigų krašto apsaugos ministro iniciatyva“ negali būti laikomas tinkamu teisiniu pagrindu nušalinti asmenį nuo pareigų. Kitaip tariant ministro sprendimas nušalinti asmenį iš pareigų taip pat turi būti grindžiamas įstatymų numatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, aptariama nuostata dėstytina taip: „<...> jis įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų krašto apsaugos ministro sprendimu “ ar pan. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo pavadinimą, projekto 5 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė I. Šambaraitė
Vilnius
DĖL
2015-05-07 Nr. XIIP-2688(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (6 straipsnyje) nėra numatyta, jog Lietuvos švietimo sistemoje yra ir aukštesnysis išsilavinimas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,aukštesnįjį“ įrašyti žodžius ,,įgytą iki 2009 metų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Viktorija Kavaliauskienė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 Projekto
įstatymas) 36 straipsnyje, be kita ko, išskiriama rinktinių vadų pavaduotojų pareigybė ir aptariamos jų statuso ypatybės. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalis, t.y. po žodžio ,,vadų“ įrašytini žodžiai ,,rinktinių vadų pavaduotojų“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje rašoma, kad ,,Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais ar krašto apsaugos ministro iniciatyva “. Ši nuostata tikslintina kelias aspektais. Pirma, ji susiaurina asmenų nušalinimo nuo pareigų atvejus, kurie yra numatyti ne tik Darbo kodekse, bet kituose įstatymuose, pvz., Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje. Antra, nušalinimo pagrindai turi būti nustatyti įstatymais, todėl ,,nušalinimas nuo pareigų krašto apsaugos ministro iniciatyva“ negali būti laikomas tinkamu teisiniu pagrindu nušalinti asmenį nuo pareigų. Kitaip tariant ministro sprendimas nušalinti asmenį iš pareigų taip pat turi būti grindžiamas įstatymų numatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, aptariama nuostata dėstytina taip: „<...> jis įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų krašto apsaugos ministro sprendimu “ ar pan. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
po žodžio „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams. Projektą apjungti su XIIP-541, projektą XIIP-2688 laikant pagrindiniu. Komiteto pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo pavadinimą skaičiumi „30“ ir jį išdėstyti taip:
12, 26,
2.
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 12 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios
su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos, LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“ 3.Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip leitenanto majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai , o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai.
LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami asmenys, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir tarnybą rezerve atliekantys ar atsargos kariai Krašto apsaugos ministrui sutikus, LŠS vado pavaduotoju ir rinktinės vadu gali būti skiriamas šaulys , turintis aukštąjį išsilavinimą įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nesantys nėra profesinės karo tarnybos tarnybą rezerve atliekančiu ar atsargos kariu kariai. Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą.
“ 4.Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu LŠS vado pavaduotojas pavaduotojui ar rinktinės vadas yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, turintis ne žemesnį kaip leitenanto laipsnį , kuris nėra profesinės karo tarnybos karys , jam mokamo atlyginimo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vadui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui .“
5Pakeisti įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
pavaduotojų ar rinktinių vadų pagrindinio darbo užmokesčio dydis būtų mažesnis už nustatytą darbo užmokesčio dydį, jiems iki terminuotos darbo sutarties pabaigos mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su rinktinių vadų pavaduotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys laikomos terminuotomis darbo sutartimis, sudarytomis 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl turimo kario laipsnio taikomi šauliams, į atitinkamas pareigas skiriamiems po šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9 .
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas