Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos ir (arba)
kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir (arba) draudimo įmonių, ir (arba) finansų maklerio įmonių priežiūros institucijos. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Lietuvos bankas arba Europos centrinis bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L287, p. 63) nuostatas.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIP-2683(2) lyginamasis variantas
2015
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos
ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos centrinis bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63), nuostatas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
2) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas,
3) Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 1, 3, 9, 23, 34, 64, 66 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
4) Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 1, 3, 9, 50, 52 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
5) Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 ir 38¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
6) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymų projektai). 2014 m. lapkričio 4 d. euro zonai priklausančiose valstybėse narėse pradėjo veikti nauja kredito įstaigų priežiūros sistema (toliau – SSM), prie kurios taip pat turi galimybę prisijungti ir ne euro zonos valstybės narės. SSM yra sudėtinė Bankų sąjungos dalis. Bankų sąjunga apima SSM (Single Supervisory Mechanism), bendrą pertvarkymo mechanizmą (Single Resolution Mechanism) ir harmonizuotas indėlių garantijų sistemas (Deposit Guarantee Schemes) bei remiasi bendru ES bankų sektoriaus reguliavimo taisyklių sąvadu (single rulebook). SSM sistemos teisinį pagrindą sudaro:
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika;
reglamentas (ES) Nr. 1022/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su specialių uždavinių pavedimu Europos centriniam bankui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Šiais teisės aktais sukurta bendra kredito įstaigų priežiūros sistema, kurią sudaro Europos centrinis bankas (toliau – ECB) ir nacionalinės priežiūros institucijos. ECB atsakingas už viso SSM efektyvų veikimą. Bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ECB tiesiogiai prižiūri dideles ir sistemiškai svarbias kredito įstaigas SSM dalyvaujančiose valstybėse narėse (ne mažiau kaip 3 didžiausias kredito įstaigas kiekvienoje valstybėje). Mažesnes kredito įstaigas tiesiogiai prižiūri nacionalinės priežiūros institucijos, vadovaudamosi ECB gairėmis ir rekomendacijomis. Be to, nacionalinės priežiūros institucijos turi atsiskaityti ECB už priimtus sprendimus. SSM dalyvauja visos euro zonos valstybės narės, o euro zonai nepriklausančios valstybės narės gali pasirinkti jame dalyvauti (pasirašius glaudaus bendradarbiavimo su ECB susitarimą, kuriame turi būti numatyta, kad valstybių kompetentingos institucijos laikysis ECB nurodymų). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps euro zonos valstybe, nuo tos dienos ji taip pat dalyvaus ir SSM. Priežiūros funkcijų pasiskirstymas tarp ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų priklauso nuo kredito įstaigų svarbos. Kredito įstaigų svarba vertinama priklausomai nuo jų dydžio, svarbos SSM dalyvaujančios valstybės narės ekonomikai ir svarbos tarpvalstybinės veiklos požiūriu.
Kredito įstaiga laikoma svarbia, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: · visa jos turto vertė yra didesnė nei 30 mlrd. EUR; · jos turto santykis su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje ji įsteigta, BVP didesnis nei 20 % ir turto vertė ne mažesnė nei 5 mlrd. EUR; · nacionalinės kompetentingos institucijos nuomone, kredito įstaiga yra sistemiškai svarbi vietos ekonomikai; · ECB laiko kredito įstaigą svarbia, nes ji turi bankininkystės veikla užsiimančias patronuojamąsias įmones daugiau nei vienoje SSM dalyvaujančioje valstybėje ir jos tarpvalstybinis turtas ar įsipareigojimai sudaro reikšmingą dalį viso turto ar įsipareigojimų; · dėl kredito įstaigos prašyta arba jai tiesiogiai suteikta finansinė pagalba iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) arba Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Numatoma, kad Lietuvoje ECB tiesiogiai prižiūrės AB SEB banką, AB „Swedbank“ ir AB DNB banką. Reglamentu ECB pavedamos šios pagrindinės priežiūros funkcijos: · Išduoti kredito įstaigų licencijas ir jas panaikinti; · Vertinti prašymus įsigyti ir perleisti kredito įstaigų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį; · Užtikrinti, kad būtų laikomasi nuosavo kapitalo, didelių pozicijų ribų, sverto ir likvidumo reikalavimų (t.y. pagrindinių riziką ribojančių reikalavimų); · Užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų turėti patikimas valdymo priemones (įskaitant rizikos valdymo procesus, vidaus kontrolės mechanizmus ir darbo užmokesčio politiką ir praktiką); · Atlikti priežiūrinius patikrinimus, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; · Atlikti priežiūros funkcijas, susijusias su gaivinimo planais (angl. recovery plans) ir išankstiniais intervencijos veiksmais, kai kredito įstaiga pažeidžia rizikos ribojimo reikalavimus.
Vykdydamas priežiūros funkcijas, ECB turi kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose (įskaitant nacionaliniuose dalyvaujančių valstybių narių teisės aktuose, perkeliančiuose atitinkamas direktyvas) nustatytas galias (pvz., nustatyti papildomus kapitalo, likvidumo ar ataskaitų teikimo reikalavimus, apriboti veiklą ir kt.), turi teisę taikyti pinigines sankcijas bei atlikti tyrimus ir patikrinimus. Valdymas ir sprendimų priėmimo procedūra. ECB sukurtas naujas organas – Priežiūros valdyba (angl. Supervisory Board), kuri atsakinga už ECB pavestų priežiūros funkcijų planavimą ir vykdymą ir teikia ECB Valdančiajai tarybai (angl. Governing Council) sprendimų projektus. Priežiūros valdybą sudaro pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas (renkami Tarybos ECB siūlymu), 4 ECB nariai ir po vieną kiekvienos SSM dalyvaujančios valstybės narės už kredito įstaigų priežiūrą atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos atstovą. Visi Priežiūros valdybos nariai turi po vieną balsą, o sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma.
Tačiau Priežiūros valdybos sprendimai nėra galutiniai, nes, pagal ES Sutarčių nuostatas, galutinė sprendimo teisė gali priklausyti tik ECB Valdančiajai tarybai. ECB Valdančioji taryba priima galutinius su priežiūra susijusius sprendimus vadovaudamasi
„tylos procedūra“ (t. y., Priežiūros valdybos pasiūlyti sprendimai laikomi
priimtais, jeigu Valdančioji taryba nepareiškia jiems prieštaravimo). Atskaitomybė. ECB už priežiūros funkcijų vykdymą atsiskaitys Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat teiks ataskaitas Europos Komisijai, Eurogrupei ir SSM dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams. ECB priežiūros funkcijos finansavimas. Priežiūros veiklai finansuoti ECB iš SSM dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų rinks įmokas. Šios įmokos bus proporcingos kredito įstaigų dydžiui, svarbai ir rizikos profiliui. Detalią įmokų apskaičiavimo ir surinkimo tvarką nustato ECB teisės aktai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1022/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatomis numatomas ECB dalyvavimas Europos bankininkystės institucijos (toliau – EBI) veikloje, keičiama EBI balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kad EBI veikloje dalyvauja 2 šalių grupės – valstybės narės, dalyvaujančios SSM, ir valstybės narės, kurios SSM nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ECB visada yra atsakingas už viso SSM efektyvų veikimą, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam buvo suteikta teisė, pasikonsultavus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, patvirtinti ir viešai paskelbti struktūrą dėl praktinio bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis įgyvendinant SSM. 2014 m. balandžio 16 d. Europos centrinis bankas priėmė reglamentą (ES) Nr.
468/2014, kuriuo sukuriama Europos centrinio banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (SSM pagrindų reglamentas). Šiame reglamente išsamiai aptariama, kokiu būdu bus atliekama svarbių subjektų ar grupių priežiūra (tam tikslui bus kuriamos jungtinės priežiūros grupės), aptariamos ECB ir nacionalinių institucijų teisės ir pareigos, priežiūros procedūriniai aspektai (pvz., kalbų vartojimo tvarka). 2014 m. liepos mėn., Lietuvos bankui pasirašius Tarpusavio supratimo memorandumą su ECB, Lietuvos banko atstovui suteikta galimybė stebėtojo teisėmis dalyvauti Priežiūros valdybos posėdžiuose. 2014 m. rugpjūčio mėn. užbaigtas vienas iš visapusiško vertinimo proceso (angl. Comprehensive assessment) etapų - trijų didžiausių Lietuvos bankų turto vertinimo procesas (angl. AQR) bei buvo pradėtas minėtų bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapas. Testavimas buvo vykdomas pagal EBI kartu su ECB parengtus scenarijus ir vadovaujantis ECB parengta metodika. Šis testavimas buvo skirtas nustatyti bankų atsparumą neigiamiems finansų rinkos šokams. Rezultatai buvo paskelbti 2014 m. spalio 26 d., ir parodė, kad visų trijų didžiausių Lietuvos bankų aukščiausios kokybės kapitalo pakankamumo koeficientai yra žymiai didesni nei minimalūs reikalaujami. Nors Europos Sąjungos tiesiogiai taikomais teisės aktais jau sukurtas išsamus teisinis SSM reglamentavimas, tačiau, siekiant užtikrinti sklandų SSM veikimą Lietuvoje, tam, kad neliktų neaiškumų nacionalinės kompetentingos institucijos (Lietuvos banko) ir prižiūrimų subjektų (bankų bei Centrinės kredito unijos) atžvilgiu, tikslinga patikslinti tam tikras nacionalinių teisės aktų nuostatas. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. 2390 070, el. p. [email protected]) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Laima Šikšnelytė, tel. 2390 169, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu Lietuvoje kredito įstaigų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Ši institucija atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo) nustatyta tvarka kredito įstaigoms išduoda licencijas, vertina akcijų įsigijimus, bendrauja su užsienio valstybių priežiūros institucijomis, atlieka visas kitas teisės aktais jai pavestas pareigas siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigų veikla būtų saugi ir patikima. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamais teisės aktų projektais siekiama užtikrinti sklandų SSM veikimą Lietuvoje. Kadangi įgaliojimai atlikti SSM dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūrą ECB suteikiami reglamentu, kuris taikomas tiesiogiai, reglamento taikymui užtikrinti siūlomi tik tokie įstatymų pakeitimai, kurie būtini jų suderinamumo su minėtu reglamentu ir funkcijų pasidalijimo tarp ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos (Lietuvos banko) prižiūrint kredito įstaigas užtikrinimui. Teisės aktų projektais siūloma apibrėžti, kas laikytina priežiūros institucija, arba, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo atveju – kompetentinga institucija. Teisės aktų projektais siūloma apibrėžti, kad, atitinkamai, priežiūros arba kompetentinga institucija laikomas Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas, atsižvelgiant į pagal Reglamente (ES) Nr.
1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą, ir kad Lietuvos bankas atitinkamuose įstatymuose priežiūros institucijai nustatytas funkcijas vykdo, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta ECB. Bankų įstatymą ir Centrinės kredito unijos įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kad šie įstatymai taikomi atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju, priklausomai nuo subjekto atžvilgiu ketinamų imtis veiksmų, funkcijų pasiskirstymas priklausys nuo Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 nustatytų funkcijų paskirstymo bei Reglamente (ES) Nr. 468/2014 numatytų procedūrų. ECB tiesioginės priežiūros atveju, kaip minėta, svarbių subjektų priežiūra bus atliekama pasitelkiant jungtines priežiūros grupes. Šias grupes sudarys ECB ir atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos darbuotojai, jai vadovaus ECB paskirtas koordinatorius. Pavyzdžiui, atliekant banko vadovo vertinimą, informacija apie asmenį būtų pateikiama Lietuvos bankui, kuris apie tai informuotų jungtinę priežiūros grupę ir atitinkamą ECB padalinį, ir padėtų surinkti reikiamą informaciją bei atlikti įvertinimą. Sprendimo projektas būtų teikiamas Priežiūros valdybai ir Valdančiajai tarybai (Reglamento (ES) Nr. 468/2014 II ir VI dalys). Mažesnių kredito įstaigų atžvilgiu tiesioginę kredito įstaigų priežiūrą ir toliau vykdys nacionalinė priežiūros institucija, t.y. Lietuvos bankas, vadovaudamasis nacionalinių teisės aktų nuostatomis, ECB gairėmis ir rekomendacijomis.
Tačiau, siekiant sudaryti sąlygas ECB vykdyti sistemos veikimo priežiūrą, jis turės teikti ECB informaciją, susijusią su esminėmis priežiūros procedūromis, tam tikrais atvejais iš anksto informuoti ECB apie esminius priežiūros sprendimų projektus, bei teikti ataskaitas (Reglamento (ES) Nr. 468/2014 VII dalis). Pažymėtina, kad teisės aktų pakeitimais nesiūloma keisti nuostatų, reglamentuojančių kredito įstaigų įmokas, mokamas už priežiūrą Lietuvos bankui. SSM Reglamento 30 straipsnyje numatyta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos išlaiko teisę nustatyti įmokas pagal nacionalinę teisę ir tokiu mastu, kokiu priežiūros uždaviniai nėra suteikti ECB, taip pat ir atsižvelgiant į išlaidas, kurios patiriamos bendradarbiaujant su ECB, teikiant jam pagalbą ir veikiant pagal jo nurodymus. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas ir toliau atliks funkcijas, kurios SSM Reglamentu nepavedamos ECB (tokias kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas, funkcijas, susijusias su pinigų plovimo prevencijos teisės aktų nuostatų laikymosi priežiūra). Galiojantis Lietuvos banko įstatymas nustato pagrindinius atitinkamų metų priežiūros išlaikymui skirtų įmokų nustatymo principus – nustatant įmokas atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir atliekant priežiūrą patiriamas išlaidas, be to, įmokų dydžiai negali viršyti įstatymo 1 priede nustatytų maksimalių finansų rinkos dalyvių galimų mokėti įmokų dydžių. Šie principai bus taikomi ir ateityje, todėl Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagal Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnyje numatytą procedūrą (t.y. pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) nustatys atitinkamus įmokų dydžius.
Tačiau, siekiant visiško teisinio aiškumo, ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir minėta, pagal SSM Reglamento nuostatas priežiūros veiklai finansuoti ECB iš SSM dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų rinks įmokas, Lietuvos banko įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad pagal SSM Reglamentą prižiūrimi finansų rinkos dalyviai taip pat turi mokėti įmokas už priežiūrą ECB. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teisės aktų projektus būtų užtikrintas tinkamas SSM veikimas Lietuvoje, įvertinant Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ir jį įgyvendinančiais teisės aktais numatytą funkcijų pasiskirstymą, nacionalinės kompetentingos institucijos (Lietuvos banko) teises ir pareigas, tuo sukuriant teisinį aiškumą prižiūrimiems subjektams. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimti įstatymų projektai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgiant į tai, kad SSM tikslai - harmonizuoti priežiūros standartų taikymą bei sudaryti prielaidas efektyvesnei nacionalinių bankų prisiimamos rizikos kontrolei, tuo pačiu sumažinant riziką viešajam sektoriui – šios sistemos įgyvendinimas išspręs nacionalinių finansų rinkų priežiūros sistemų fragmentacijos problemą, užtikrins bendros ES finansinių paslaugų rinkos funkcionavimą, o stabiliai ir patikimai veikiantis kredito įstaigų sektorius galės daugiau prisidėti prie visos šalies ekonominio augimo ir tinkamo ūkio finansavimo proceso. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektus, reikės keisti Lietuvos banko teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais nėra siūloma nustatyti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus įstatymų lydimųjų teisės aktų rengti nereiks. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuojamasi su Lietuvos banko specialistais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Kredito įstaiga, bankas, priežiūra, bendras priežiūros mechanizmas, Europos centrinis bankas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
DĖL
2015-01-21 Nr. XIIP-2683 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo redakcija ir ,,Kompetentingos institucijos“ apibrėžtis yra pateikta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Taip pat, atsižvelgiant į siūlomo pakeitimo esmę, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių I. Jarukaitienė S. Ščajevienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2387 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-05-12 Nr. XIIP-2683(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. balandžio 8 d. Nr. 20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Laima Šikšnelytė, Lietuvos bankų asociacijos atstovas Marius Palikša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. sausio
institucijos“ apibrėžtis yra pateikta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Taip pat, atsižvelgiant į siūlomo pakeitimo esmę, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, kurioje pateikta ,,Priežiūros institucijos“ sąvoka. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei į iniciatorių išdėstyto pakeitimo turinį, manytina, kad turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas 2015-04-081 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo redakcijai, pasikeitė keičiame įstatyme apibrėžtų sąvokų išdėstymas, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir
(arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos centrinis bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L287, p. 63) nuostatas.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas,
Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-01-21 išvada Nr. XIIP-2683 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo redakcija ir ,,Kompetentingos institucijos“ apibrėžtis yra pateikta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Taip pat, atsižvelgiant į siūlomo pakeitimo esmę, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, kurioje pateikta ,,Priežiūros institucijos“ sąvoka. Atsižvelgti iš dalies Pritarta Seimo Audito komiteto toliau pateiktiems siūlymams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2015-04-08 išvada Nr. 201 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo redakcijai, pasikeitė keičiame įstatyme apibrėžtų sąvokų išdėstymas, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių
kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos centrinis bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L287, p. 63) nuostatas.“
Nr. 20 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Atsižvelgti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas