Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Draudimo priežiūros institucijų kolegija
Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo priežiūros institucijų sudarytas nuolatinis kintančios sudėties organas, kurio tikslas – palankių sąlygų priimti sprendimus dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros sudarymas, jo narių atliekamos draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros koordinavimas ir bendradarbiavimo skatinimas.“
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:
„74. Rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties
pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygio ir jų kintamumo lygių svyravimo ir nepastovumo . “
pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo grupių veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies54 punkte, bei įsipareigoja ir toliau vykdyti šiuos minimalius finansinius įsipareigojimus.“
pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Rizikos valdymas
rizikos valdymo sistema, kurią sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas. 2. Rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai įtraukta į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus.
Priežiūros ir valdymo organų nariai, vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys turi būti tinkamai įtraukti į rizikos valdymo sistemą. 3. Rizikos valdymo sistema privalo apimti tiek rizikas, nurodytas šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, tiek ir kitas, apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas arba iš dalies įtraukiamas, rizikas. 4. Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šias sritis, kurios turi būti apibūdintos rizikos valdymo politikos apraše:
1) draudimo rizikos prisiėmimą ir atidėjinių sudarymą;
2) turto ir įsipareigojimų valdymą;
3) investicijas, visų pirma išvestinių ir panašių finansinių priemonių naudojimą;
4) likvidumo ir rizikos koncentracijos valdymą;
5) operacinės rizikos valdymą;
6) perdraudimą ir kitas rizikos mažinimo priemones. 5. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją (toliau – suderinimo korekcija) arba nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekciją (toliau – svyravimų korekcija), kurios apskaičiuojamos priežiūros institucijos nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) skaičiavimo tvarka, rengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems pritaikytos šios korekcijos, susijusius pinigų srautus. 6.
valdymą, reguliariai, bet nerečiau kaip kartą per metus, atlieka:
ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiama nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacija, taikoma priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių skaičiavimo tvarka, vertinimą ;
2) kai taikoma suderinimo korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos apskaičiavimas, įskaitant fundamentaliojo skirtumo apskaičiavimą, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti , techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams ir suderinimo korekcijos sumažinimo iki 0 poveikio vertinimą ;
3) kai taikoma svyravimų korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti ir svyravimų korekcijos sumažinimo iki 0 poveikio vertinimą . 7. Draudimo ar perdraudimo įmonė atliktų šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimų rezultatus pateikia priežiūros institucijai metinėje ataskaitoje. 8.
įmonė priežiūros institucijai kartu pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekdama atkurti tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti lygį arba sumažinti veiklos riziką, kad būtų tenkinamas mokumo kapitalo reikalavimas, analizės rezultatus. 9. Kai taikoma svyravimų korekcija, rašytinės rizikos valdymo politikos aprašas turi apimti kriterijų, kuriais vadovaujantis taikoma svyravimo korekcija, taikymo politiką. 10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami. 5. 11. Investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad įmonė atitiktų šio įstatymo 42 straipsnyje bei priežiūros institucijos ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 6. 12.
12Draudimo ir perdraudimo įmonės,
naudojančios patvirtintą dalinį ar visišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:
1) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;
2) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;
3) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;
4) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;
5) teikti administravimo administraciniam , valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą, nurodant tobulintinas sritis, ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą. 7. 13. Rizikos valdymo sistema privalo apimti savos savo rizikos ir mokumo vertinimą. 8. 14. Draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama savos savo rizikos ir mokumo vertinimą, privalo:
1) apskaičiuoti bendrą mokumo kapitalo poreikį atsižvelgdama į specifinį įmonės rizikos pobūdį, įmonėje patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir verslo plane nustatytą įmonės strategiją;
2) nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis teisės aktuose nustatytiems mokumo kapitalo, minimalaus kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams;
3) nustatyti, ar įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias yra apskaičiuotas mokumo kapitalas kapitalo reikalavimas taikant standartinę formulę, visišką ar dalinį vidaus modelį. 9. 15. Šio straipsnio814 dalies 1 punkte nustatytais tikslais draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įdiegti rizikos pobūdžiui, mastui ar sudėtingumui proporcingi procesai, leidžiantys tinkamai nustatyti ir įvertinti riziką, kuri kils ar gali kilti trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi atskleisti metodus, kuriuos taikė atlikdama vertinimą. 16.
16Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti suderinimo korekciją,
svyravimų korekciją arba pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatytą vertinimą atlieka tiek atsižvelgdama į šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones, tiek į jas neatsižvelgdama. 10. 17. Vidaus modelį naudojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio814 dalies 3 punktą, turi perkalibruoti vidinius rizikos parametrus pagal mokumo kapitalo reikalavimo kalibravimui keliamus reikalavimus. 11. 18. Savos Savo rizikos ir mokumo vertinimas yra sudedamoji verslo strategijos dalis. Draudimo ar perdraudimo įmonė, priimdama strateginius sprendimus, privalo atsižvelgti į savos savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. 12. 19. Draudimo ar perdraudimo įmonė šio straipsnio814 dalyje nurodytą vertinimą turi atlikti reguliariai, o nustačiusi reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – nedelsdama. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savos savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. 13. 20. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą neatsižvelgiama į savos savo rizikos ir mokumo įvertinimą. 14. 21. Rizikos valdymo funkcijos vykdymas draudimo ar perdraudimo įmonėje yra organizuojamas taip, kad būtų tinkamai įgyvendinta rizikos valdymo sistema. 15. 22. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už rizikos valdymo funkcijos įgyvendinimą. Asmens funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jei šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.“
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo
pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prisidėjimą prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo,
visų pirma tiek, kiek tai susiję su rizikos modeliavimu, kuriuo grindžiamas mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimų skaičiavimas, ir prie draudimo ar perdraudimo įmonės savos savo rizikos ir mokumo vertinimo.“
pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos
ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmens patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę, informavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
1094/2010), 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise atlikti patikrinimą. “
pakeitimas
įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas naudojant
techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių sąnaudų ar šių kintamųjų poaibio tiesinę funkciją. Šie dydžiai naudojami neišskaičiavus išskaičiavus perdraudikų dalį dalies . Tiesinė funkcija kalibruojama atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, apskaičiuojamą taikant 85 procentų pasikliovimo lygį per vienų metų laikotarpį.“
Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Minimalaus kapitalo reikalavimas, apskaičiuojamas pagal šį straipsnį, turi būti ne mažesnis kaip absoliuti mažiausioji riba, kuri yra lygi: „1)
eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
eurų– draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
eurų – draudimo įmonės, vykdančios bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą ; , ir perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų;
4) 3 600 000 eurų – perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 200 000 eurų;
šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 2 punkte (ar atitinkamai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.“
draudimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį:
„5. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo apskaičiuoti
minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį, nuolat stebėti ir užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą minimalaus kapitalo reikalavimą ir jo padengimą. Draudimo ar perdraudimo įmonė, apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, neprivalo mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiuoti kas ketvirtį, tačiau jį apskaičiuoja ne rečiau, negu nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje. “
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo
pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 41 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Draudimo ir (ar) perdraudimo techniniai
Techniniai atidėjiniai“
Respublikos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo skaičiuoti
draudimo ir
(ar) perdraudimo techninius atidėjinius (toliau – techniniai atidėjiniai) , atsižvelgdama į visus savo įsipareigojimus pagal draudimo ir perdraudimo sutartis.“
pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą savo turtą
turi investuoti laikydamasi apdairumo principo, kaip nustatyta šio straipsnio 2–10 dalyse . nustatytų apdairumo principų. “
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą turtą gali investuoti tik į
investicijų objektus, kurių riziką įmonė gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją, taip pat atsižvelgti į ją atlikdama savos savo rizikos ir mokumo vertinimą pagal šio įstatymo 26 straipsnio814 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.“ 3.
Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su
investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas pagal rizikos ribojimo principus, nustatytus kaupiamas laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose.“
pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo mokumo
kapitalo reikalavimo, privalo per 2 mėnesius pateikti pagrįstą finansinės būklės atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, ir suderinti jį su priežiūros institucija jos nustatyta tvarka .“
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu yra ypatingų neigiamų aplinkybių ypatingas finansų rinkų nuosmukis , apie kurias paskelbia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, priežiūros institucija, atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali neigiamų aplinkybių paveiktai įmonei, kuri viena ar kartu su kitomis neigiamų aplinkybių paveiktomis įmonėmis užima didelę rinkos dalį, arba įmonės, kurios vienos ar kartu su kitomis įmonėmis paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą ne daugiau kaip 7 metams ir ilgesniam laikotarpiui . Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši paskelbtų apie ypatingas neigiamas aplinkybes, jei tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė (-ės), kuri (-ios) užima didelę rinkos dalį, arba draudimo ar perdraudimo įmonė (-ės), kurios (-ių) paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje. Ypatingos neigiamos aplinkybės egzistuoja, kai finansų rinkose yra nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis, palūkanų normos ilgą laiką išlieka žemos ar įvyksta didelio poveikio katastrofa, darantys didelį neigiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės (-ių) finansinei būklei. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, reguliariai vertina ir paskelbia, kada ypatingos neigiamos aplinkybės nustoja egzistuoti. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai kas 3 mėnesius pateikti pažangos ataskaitą, kurioje nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant padengti mokumo kapitalo reikalavimą tinkamomis nuosavomis lėšomis arba siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, sumažinti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką.“ 3.
Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje minimas termino pratęsimas
gali turi būti atšauktas, jei draudimo ar perdraudimo įmonė nuo momento, kai pastebėtas mokumo kapitalo reikalavimo nevykdymas, iki pažangos ataskaitos pateikimo nepadarė esminės pažangos, kad būtų įvykdytas mokumo kapitalo reikalavimas.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo minimalaus
kapitalo reikalavimo, privalo per vieną mėnesį pateikti priežiūros institucijos nustatytos formos ir pagal nustatytus reikalavimus parengtą pagrįstą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kad per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas turi būti suderintas su priežiūros institucija jos nustatyta tvarka .“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio pakeitimas 1.
Papildyti
Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama suderinimo korekcija, svyravimų korekcija arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, kai draudimo ar perdraudimo įmonė pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką taiko šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones. “
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose punkte nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma privalo būti proporcinga esminei rizikai, kylančiai dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą reikalauti papildomo kapitalo.“
draudimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalį netekusia galios. „
straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką. ”
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės
buveinės yra trečiosiose valstybėse trečiojoje valstybėje , kurios kurių mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šiame įstatyme nustatytai mokumo sistemai ir kurių sąrašas skelbiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos interneto svetainėje , vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, gavusiomis licenciją pagal šį įstatymą.“
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) grupės lygiu nėra šio įstatymo 48 straipsnio 1
dalyje dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkyb ių;“. 14 straipsnis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Grupės priežiūros institucija turi teisę leisti, kad dalyvaujanti
draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, atlikdama savos rizikos ir mokumo vertinimą grupės lygiu, apimtų ir patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės savos savo rizikos ir mokumo vertinimą ir parengtų vieną bendrą dokumentą.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio pakeitimas
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucijų bendru sprendimu susitarimu , priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius po nuo priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos , kuri gali būti inicijuojama ne dažniau kaip kartą per metus, pradžios ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jei šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus. “
Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Diskusijos metu , kol nėra priimtas bendras priežiūros institucijų sprendimas arba nėra pasibaigęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 mėnesių laikotarpis, kuris laikomas taikinimo terminu pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę, kurią privaloma įvertinti sprendimą . Apie šį kreipimąsi priežiūros institucija taip pat informuoja kitas priežiūros institucijas. Tokiu atveju šio straipsnio 4 dalyje numatytas terminas pratęsiamas dar 2 mėnesiams priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą tik sulaukusios Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimo ir juo vadovaudamosi .
Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę ir priežiūros institucijų kolegiją apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus. “
Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros institucijų sprendimas privalo būti motyvuotas (kartu
nurodant, kodėl nukrypstama nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonės). Jeigu bendras susitarimas priežiūros institucijų sprendimas nėra pasiekiamas priimamas , grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 64 straipsnio pakeitimas Papildyti
Respublikos draudimo įstatymo 64 straipsnį 4 dalimi: „
kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), kasmet viešai atskleidžia grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu priežiūros institucijai būtina informacija, kuria disponuoja prižiūrima ar neprižiūrima kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esanti įmonė, priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant šį patikrinimą arba, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija sutinka, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, jei kita Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priežiūros institucijos prašymu nepradeda vykdyti patikrinimo per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos arba jei priežiūros institucijai neleidžia pasinaudoti teise atlikti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą. “
Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnį 4 dalimi: „
teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo papildymas 691 straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą 691 straipsniu: „691 straipsnis. Draudimo įmonių veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse statistinė informacija 1.
Draudimo įmonė teikia priežiūros institucijai informaciją atskirai apie veiklą, vykdytą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įgyvendinant įsisteigimo teisę, ir apie veiklą, vykdytą įgyvendinant teisę teikti paslaugas. Šią informaciją sudaro kiekvienos draudimo ar perdraudimo rūšies įmokų, išmokų ir komisinių, neišskaičiavus perdraudikų dalies, sumos pagal atskiras Europos ekonominės erdvės valstybes. 2. Pateikdama informaciją apie šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, draudimo įmonė taip pat informuoja apie draudimo išmokų dažnumą ir joms skirtų išlaidų vidurkį. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 200 straipsnio pakeitimas
200 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) dalyvauja bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, institucijos dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas , o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti ;“. 2. Pripažinti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 200 straipsnio 15 punktą netekusiu galios.
15) kasmet teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo įmonės, ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštą procentu nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal šias kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo taikymo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB ;“. 2. Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės centrinio banko Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitas kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms , o esant kritinėms situacijoms
bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama ;“. 3.
įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje , riziką ribojančios kontrolės tikslais .“
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalį 12 punktu: „
12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama .“
įstatymo 203 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Informacija, priežiūros institucijos gauta
iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės , kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu.“
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnį 12 dalimi: „
poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 212 straipsnio pakeitimas
212 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija,
informavusi priežiūros instituciją, turi teisę tikrinti šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ar šios draudimo ar perdraudimo įmonės pagal veiklos rangos sutartį pasitelktą įmonę ir šio filialo ir įmonės atžvilgiu turi tokias pačias teises, kaip ir priežiūros institucija tikrinamų subjektų atžvilgiu. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą. “
Respublikos draudimo įstatymo 212 straipsnį 7 dalimi: „
profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr.
1094/2010 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise rengti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytais atvejais. “
draudimo įstatymo 212 straipsnį 8 dalimi: „
teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo VIII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo VIII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS“. 24 straipsnis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją:
1) apie atsisakymą atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal ( šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį dalis ir 69 straipsnio 4 dalį dalis) atvejų rūšį ir skaičių ;
2) apie poveikio priemones priemonių, pritaikytų , pritaikytas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms , rūšį ir skaičių .“
Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnį 5 dalimi: „ 5.
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:
1) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie veiklos licencijos išdavimą ar veiklos licencijos galiojimo panaikinimą;
2) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių;
4) kasmet apie tai, ar Lietuvos rinkoje teikiami draudimo produktai suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;
5) kasmet apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ar pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, skaičių;
6) kasmet apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo ir pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei būklei visų draudimo ir perdraudimo įmonių lygiu ir neįvardytos atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės lygiu;
7) kasmet apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar šios priemonės per daug nesumažina kapitalo reikalavimų;
8) kasmet apie finansinės
būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;
9) kasmet, kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, apie tai, ar jos laikosi priežiūros institucijos nustatytos tvarkos dėl laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo šių pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių įmonės ir priežiūros institucija ėmėsi arba imsis pagal teisės aktų reikalavimus;
10) kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštus procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
11) kasmet apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto;
12) kasmet apie grupių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių grupių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų grupių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėj
inių ir turto. “
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:
1) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie veiklos licencijos išdavimą ar veiklos licencijos galiojimo panaikinimą;
2) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių;
4) kasmet apie tai, ar Lietuvos rinkoje teikiami draudimo produktai suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;
5) kasmet apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ar pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, skaičių;
6) kasmet apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo ir pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei būklei visų draudimo ir perdraudimo įmonių lygiu ir neįvardytos atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės lygiu;
7) kasmet apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar šios priemonės per daug nesumažina kapitalo reikalavimų;
8) kasmet apie finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir per
draudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;
9) kasmet, kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, apie tai, ar jos laikosi priežiūros institucijos nustatytos tvarkos dėl laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo šių pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių įmonės ir priežiūros institucija ėmėsi arba imsis pagal teisės aktų reikalavimus;
10) kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštus procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
11) kasmet apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto;
12) kasmet apie grupių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių grupių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų grupių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto. “
įstatymo 1 straipsnyj
e išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio pakeitimas 1.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją
ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonės, įsisteigdamos ar vykdydamos veiklą trečiosiose valstybėse.“
Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnį 7 dalimi: „
profesinių pensijų instituciją apie:
1) grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą, jeigu veiklos licencija išduota draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė;
2) trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone. “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 223 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnį pripažinti netekusiu galios. 223 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimas Draudimo ar perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki 2014 m. spalio 31 d. turi taikyti mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal standartinę formulę. 27 straipsnis.
pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „
142009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo
veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES (OL 2011 L 326, p. 113) 2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1) .“
įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo
dalį, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 51 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1–4 dalis, 56 straipsnį, 58 straipsnio 1 ir 3 dalis, 60 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalis, 216 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 7 dalį ir šio įstatymo3 ir 4 straipsnius straipsnį , įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo
dalis, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1–4 dalys, 56 straipsnis, 58 straipsnis 1 ir 3 dalys ,60 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalys įsigalioja 2015 m. balandžio
apimtimi. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 7 dalis įsigalioja 2015 m. kovo 31 d. “
įstatymo papildymas 4 straipsniu Papildyti įstatymą 4 straipsniu: „
1Nuo 2015 m. balandžio 1 d.,
vadovaudamiesi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 1,
straipsniu, 58 straipsnis 1 ir 3 dalimis ir 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalimis ir priežiūros institucijos teisės aktais , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas įtraukti papildomas nuosavas lėšas, patvirtinamas nuosavų lėšų elementų klasifikavimas, išduodamas leidimas naudoti įmonei būdingus parametrus, išduodamas leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį, išduodamas leidimas steigti specialiąją įmonę, išduodamas leidimas įtraukti draudimo kontroliuojančiosios įmonės papildomas nuosavas lėšas, išduodamas leidimas skaičiuoti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, išduodamas leidimas taikyti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją, išduodamas leidimas taikyti pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, nustatomas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros lygis ir apimtis, nustatoma draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija, įsteigiama draudimo priežiūros institucijų kolegija, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2.
2Nuo 2015 m. liepos 1 d.,
vadovaudamiesi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo
aktais , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas dalyvavimą kitose įmonėse rodančią sumą atimti iš tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, parenkamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės mokumo apskaičiavimo metodas, trečiosios valstybės mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytai mokumo sistemai, išduodamas leidimas taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, nustatomi metodai, kuriais užtikrinama draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių priežiūra, kai draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančioji įmonė yra ne Europos ekonominės erdvės draudimo įmonė, išduodamas leidimas taikyti kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 3. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų patikslintus ar trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje nustatytiems sprendimams priimti.
Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti draudimo ir perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nustatyti protingą dokumentų ir informacijos pateikimo terminą. 4. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie šį sprendimą ji nedelsdama praneša draudimo ir perdraudimo įmonėms ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nurodo tokio sprendimo motyvus. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. 5. Šiame straipsnyje nustatytų sprendimų priėmimo tvarką nustato Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentai, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl leidimų išdavimo procedūrų. “
įstatymo papildymas 5 straipsniu Papildyti įstatymą 5 straipsniu: „
1.
perdraudimo įmonės filialui, kurie nuo 2016 m. sausio 1 d. nebesudaro naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių ir vien administruoja sudarytas draudimo ar perdraudimo sutartis, siekdami nutraukti veiklą, netaikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatos:
1) kai jie įrodo priežiūros institucijai, kad nutrauks veiklą iki 2019 m. sausio 1 d., arba
2) kai jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo VI skyriaus nuostatos ir yra paskirtas likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius . 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos, tik kai yra visos šios sąlygos:
1) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė nepriklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, o jei priklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, kai visos grupės įmonės nutraukia naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą;
2) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pranešė priežiūros institucijai, kad taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones;
3) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas kasmet teikia priežiūros institucijai pažangos ataskaitą, kurioje teikiama informacija apie padarytą pažangą nutraukiant įmonės veiklą. 3.
perdraudimo įmonės filialas, taikantys pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, taiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatas nuo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, jei priežiūros institucija, įvertinusi pažangos ataskaitą ir atsižvelgdama į konkretaus draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo padėtį, nusprendžia, kad pažanga, padaryta nutraukiant veiklą, yra nepakankama (neatlikti reikiami veiksmai, nesiimta atitinkamų priemonių ir pan.). 4. Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas, taikantys pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, taiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatas nuo 2021 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, jei priežiūros institucija, įvertinusi pažangos ataskaitą ir atsižvelgdama į konkretaus draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo padėtį, nusprendžia, kad pažanga, padaryta nutraukiant veiklą, yra nepakankama (neatlikti reikiami veiksmai, nesiimta atitinkamų priemonių ir pan.). 5. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatos netrukdo draudimo ar perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui taikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatų. 6.
trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, sąrašus ir pateikia juos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentų, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl informavimo ir bendradarbiavimo procesų, nustatyta tvarka. 7. Draudimo ar perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi taikyti mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal standartinę formulę. 8. Draudimo ar perdraudimo įmonės, tinkamai vykdžiusios mokumo atsargos reikalavimus iki 2015 m. gruodžio 31 d., bet neturinčios pakankamai tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, privalo iki 2016 m. gruodžio 31 d. pertvarkyti savo veiklą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio reikalavimus, netaikydamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 20 ir 46 straipsnių nuostatų. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepertvarko veiklos, priežiūros institucija atlikusi visus reikiamus veiksmus užtikrinti draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą, nedelsdama panaikina jos veiklos licencijos galiojimą. 9.
institucija nustato šių pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką:
1) dėl ataskaitų priežiūros institucijai pateikimo ir atskleidimo visuomenei laikotarpių;
2) dėl nuosavų lėšų elementų priskyrimo pagrindinėms nuosavoms lėšoms;
3) dėl reikalavimų įmonėms, investuojančioms į prekiaujamus vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, kurių pagrindą sudaro paskolos;
4) dėl pagal standartinę formulę naudojamų standartinių parametrų taikymo;
5) dėl atitikties mokumo kapitalo reikalavimui ;
6) dėl mokumo kapitalo reikalavimo taikymo įmonėms, vykdančioms profesinių pensijų kaupimo veiklą;
7) dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės vidaus modelio taikymo reikalavimų. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Draudimo priežiūros institucijų kolegija
Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo priežiūros institucijų sudarytas nuolatinis kintančios sudėties organas, kurio tikslas – palankių sąlygų priimti sprendimus dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros sudarymas, jo narių atliekamos draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros koordinavimas ir bendradarbiavimo skatinimas.“
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:
„74. Rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties
pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygio ir jų kintamumo lygių svyravimo ir nepastovumo . “
įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo grupių veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies54 punkte, ir įsipareigoja ir toliau vykdyti šiuos minimalius finansinius įsipareigojimus.“
įstatymo 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Rizikos valdymas
rizikos valdymo sistema, kurią sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas. 2. Rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai įtraukta į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus.
Priežiūros ir valdymo organų nariai, vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys turi būti tinkamai įtraukti į rizikos valdymo sistemą. 3. Rizikos valdymo sistema privalo apimti tiek rizikas, nurodytas šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, tiek ir kitas, apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas arba iš dalies įtraukiamas, rizikas. 4. Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šias sritis, kurios turi būti apibūdintos rizikos valdymo politikos apraše:
1) draudimo rizikos prisiėmimą ir atidėjinių sudarymą;
2) turto ir įsipareigojimų valdymą;
3) investicijas, visų pirma išvestinių ir panašių finansinių priemonių naudojimą;
4) likvidumo ir rizikos koncentracijos valdymą;
5) operacinės rizikos valdymą;
6) perdraudimą ir kitas rizikos mažinimo priemones. 5. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją (toliau – suderinimo korekcija) arba nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekciją (toliau – svyravimų korekcija), kurios apskaičiuojamos priežiūros institucijos nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) skaičiavimo tvarka, rengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems pritaikytos šios korekcijos, susijusius pinigų srautus. 6.
valdymą, reguliariai, bet nerečiau kaip kartą per metus, atlieka:
ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiama nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacija, taikoma priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių skaičiavimo tvarka, vertinimą ;
2) kai taikoma suderinimo korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos apskaičiavimas, įskaitant fundamentaliojo skirtumo apskaičiavimą, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti , techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams ir suderinimo korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą ;
3) kai taikoma svyravimų korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti ir svyravimų korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą . 7. Draudimo ar perdraudimo įmonė atliktų šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimų rezultatus pateikia priežiūros institucijai metinėje ataskaitoje. 8.
iki nulio sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, draudimo ir perdraudimo įmonė priežiūros institucijai kartu pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekdama atkurti tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti lygį arba sumažinti veiklos riziką, kad būtų tenkinamas mokumo kapitalo reikalavimas, analizės rezultatus. 9. Kai taikoma svyravimų korekcija, rašytinės rizikos valdymo politikos aprašas turi apimti kriterijų, kuriais vadovaujantis taikoma svyravimo korekcija, taikymo politiką. 10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami. 5. 11. Investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad įmonė atitiktų šio įstatymo 42 straipsnyje bei priežiūros institucijos ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 6. 12.
12Draudimo ir perdraudimo įmonės,
naudojančios patvirtintą dalinį ar visišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:
1) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;
2) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;
3) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;
4) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;
5) teikti administravimo administraciniam , valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą nurodant tobulintinas sritis ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą. 7. 13. Rizikos valdymo sistema privalo apimti savos savo rizikos ir mokumo vertinimą. 8. 14. Draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama savos savo rizikos ir mokumo vertinimą, privalo:
1) apskaičiuoti bendrą mokumo kapitalo poreikį atsižvelgdama į specifinį įmonės rizikos pobūdį, įmonėje patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir verslo plane nustatytą įmonės strategiją;
2) nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis teisės aktuose nustatytiems mokumo kapitalo, minimalaus kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams;
3) nustatyti, ar įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias yra apskaičiuotas mokumo kapitalas kapitalo reikalavimas taikant standartinę formulę, visišką ar dalinį vidaus modelį. 9. 15. Šio straipsnio814 dalies 1 punkte nustatytais tikslais draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įdiegti rizikos pobūdžiui, mastui ar sudėtingumui proporcingi procesai, leidžiantys tinkamai nustatyti ir įvertinti riziką, kuri kils ar gali kilti trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi atskleisti metodus, kuriuos taikė atlikdama vertinimą. 16.
16Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti suderinimo korekciją,
svyravimų korekciją arba pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatytą vertinimą atlieka tiek atsižvelgdama į šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones, tiek į jas neatsižvelgdama. 10. 17. Vidaus modelį naudojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio814 dalies 3 punktą, turi perkalibruoti vidinius rizikos parametrus pagal mokumo kapitalo reikalavimo kalibravimui keliamus reikalavimus. 11. 18. Savos Savo rizikos ir mokumo vertinimas yra sudedamoji verslo strategijos dalis. Draudimo ar perdraudimo įmonė, priimdama strateginius sprendimus, privalo atsižvelgti į savos savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. 12. 19. Draudimo ar perdraudimo įmonė šio straipsnio814 dalyje nurodytą vertinimą turi atlikti reguliariai, o nustačiusi reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – nedelsdama. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savos savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. 13. 20. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą , neatsižvelgiama į savos savo rizikos ir mokumo įvertinimą. 14. 21. Rizikos valdymo funkcijos vykdymas draudimo ar perdraudimo įmonėje yra organizuojamas taip, kad rizikos valdymo sistema būtų tinkamai įgyvendinta rizikos valdymo sistema . 15. 22. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už rizikos valdymo funkcijos įgyvendinimą. Asmens funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jei gu šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.“
įstatymo 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prisidėjimą prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo,
visų pirma tiek, kiek tai susiję su rizikos modeliavimu, kuriuo grindžiamas mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimų skaičiavimas, ir prie draudimo ar perdraudimo įmonės savos savo rizikos ir mokumo vertinimo.“
įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos
ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmens patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę, informavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010), 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise atlikti patikrinimą. “
įstatymo 40 straipsnio pakeitimas
įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas naudojant
techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių sąnaudų ar šių kintamųjų poaibio tiesinę funkciją. Šie dydžiai naudojami neišskaičiavus išskaičiavus perdraudikų dalį dalies . Tiesinė funkcija kalibruojama atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, apskaičiuojamą taikant 85 procentų pasikliovimo lygį per vienų metų laikotarpį.“
Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Minimalaus kapitalo reikalavimas, apskaičiuojamas pagal šį straipsnį, turi būti ne mažesnis kaip absoliuti mažiausioji riba, kuri yra lygi:
eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
eurų – draudimo įmonės, vykdančios bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą ; , ir perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų;
4) 3 600 000 eurų – perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 200 000 eurų;
šio s straipsnio 4 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e tuose (ar atitinkamai šio s straipsnio 4 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e uose ) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.“
draudimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį:
„5. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo apskaičiuoti
minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį, nuolat stebėti ir užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą minimalaus kapitalo reikalavimą ir jo padengimą. Draudimo ar perdraudimo įmonė, apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, neprivalo mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiuoti kas ketvirtį, tačiau jį apskaičiuoja ne rečiau, negu nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje. “
įstatymo 41 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 41 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Draudimo ir (ar) perdraudimo techniniai
Techniniai atidėjiniai“ . 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo skaičiuoti
draudimo ir
(ar) perdraudimo techninius atidėjinius (toliau – techniniai atidėjiniai) , atsižvelgdama į visus savo įsipareigojimus pagal draudimo ir perdraudimo sutartis.“
įstatymo 42 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą savo turtą
turi investuoti laikydamasi apdairumo principo, kaip nustatyta šio straipsnio 2–10 dalyse . nustatytų apdairumo principų. “
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą turtą gali investuoti tik į
investicijų objektus, kurių riziką įmonė gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją, taip pat atsižvelgti į ją atlikdama savos savo rizikos ir mokumo vertinimą pagal šio įstatymo 26 straipsnio814 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.“
Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas pagal rizikos ribojimo principus, nustatytus laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose.“
įstatymo 45 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo mokumo
kapitalo reikalavimo, privalo per 2 mėnesius pateikti pagrįstą finansinės būklės atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, ir suderinti jį su priežiūros institucija jos nustatyta tvarka .“
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu yra ypatingų neigiamų aplinkybių ypatingas finansų rinkų nuosmukis , apie kurias paskelbia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, priežiūros institucija, atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali neigiamų aplinkybių paveiktai įmonei, kuri viena ar kartu su kitomis neigiamų aplinkybių paveiktomis įmonėmis užima didelę rinkos dalį, arba įmonės, kurios vienos ar kartu su kitomis įmonėmis paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą ne daugiau kaip 7 metams ir ilgesniam laikotarpiui .
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši paskelbtų apie ypatingas neigiamas aplinkybes, jei tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kuri (kurios) užima didelę rinkos dalį, arba draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kurios (kurių) paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje. Ypatingos neigiamos aplinkybės egzistuoja, kai finansų rinkose yra nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis, palūkanų normos ilgą laiką išlieka žemos ar įvyksta didelio poveikio katastrofa, darantys didelį neigiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės (įmonių) finansinei būklei. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, reguliariai vertina ir paskelbia, kada ypatingos neigiamos aplinkybės nustoja egzistuoti. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai kas 3 mėnesius pateikti pažangos ataskaitą, kurioje nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant padengti mokumo kapitalo reikalavimą tinkamomis nuosavomis lėšomis arba siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, sumažinti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką.“ 3.
Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje minimas termino pratęsimas
gali turi būti atšauktas, jei gu draudimo ar perdraudimo įmonė nuo momento, kai pastebėtas mokumo kapitalo reikalavimo nevykdymas, iki pažangos ataskaitos pateikimo nepadarė esminės pažangos, kad būtų įvykdytas mokumo kapitalo reikalavimas.“
įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo minimalaus
kapitalo reikalavimo, privalo per vieną mėnesį pateikti priežiūros institucijos nustatytos formos ir pagal nustatytus reikalavimus parengtą pagrįstą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kad per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas turi būti suderintas su priežiūros institucija jos nustatyta tvarka .“
įstatymo 48 straipsnio pakeitimas 1.
Papildyti
Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama suderinimo korekcija, svyravimų korekcija arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, kai draudimo ar perdraudimo įmonė pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką taiko šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones. “
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose punkte nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma privalo būti proporcinga esminei rizikai, kylančiai dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą reikalauti papildomo kapitalo.“
netekusia galios
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalį netekusia galios
straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką. ”
įstatymo 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės
buveinės yra trečiosiose valstybėse trečiojoje valstybėje , kurios kurių mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šiame įstatyme nustatytai mokumo sistemai ir kurių sąrašas skelbiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos interneto svetainėje , vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, gavusiomis licenciją pagal šį įstatymą.“
įstatymo 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) grupės lygiu nėra šio įstatymo 48 straipsnio 1
dalyje dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkyb ių;“. 14 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Grupės priežiūros institucija turi teisę leisti, kad dalyvaujanti
draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, atlikdama savos rizikos ir mokumo vertinimą grupės lygiu, apimtų ir patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės savos savo rizikos ir mokumo vertinimą ir parengtų vieną bendrą dokumentą.“
įstatymo 63 straipsnio pakeitimas
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucijų bendru sprendimu susitarimu , priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius po nuo priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos , kuri gali būti inicijuojama ne dažniau kaip kartą per metus, pradžios ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jei gu šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus. “
Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Diskusijos metu , iki nėra priimtas bendras priežiūros institucijų sprendimas arba nėra pasibaigęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 mėnesių laikotarpis, kuris laikomas taikinimo terminu pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę, kurią privaloma įvertinti sprendimą . Apie šį kreipimąsi priežiūros institucija taip pat informuoja kitas priežiūros institucijas. Tokiu atveju šio straipsnio 4 dalyje numatytas terminas pratęsiamas dar 2 mėnesiams priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą tik sulaukusios Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimo ir juo vadovaudamosi .
Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę ir priežiūros institucijų kolegiją apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus. “
Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros institucijų sprendimas privalo būti motyvuotas (kartu
nurodant, kodėl nukrypstama nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonės). Jeigu bendras susitarimas priežiūros institucijų sprendimas nėra pasiekiamas priimamas , grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. “
įstatymo 64 straipsnio pakeitimas Papildyti
Respublikos draudimo įstatymo 64 straipsnį 4 dalimi: „
kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL
struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus. “
įstatymo 65 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu priežiūros institucijai būtina informacija, kuria disponuoja prižiūrima ar neprižiūrima kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esanti įmonė, priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant šį patikrinimą arba, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija sutinka, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, jeigu kita Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priežiūros institucijos prašymu nepradeda vykdyti patikrinimo per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos arba jeigu priežiūros institucijai neleidžia pasinaudoti teise atlikti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą. “
Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnį 4 dalimi: „
teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų. “
įstatymo papildymas 691 straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą 691 straipsniu: „691 straipsnis. Draudimo įmonių veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse statistinė informacija
veiklą, vykdytą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įgyvendinant įsisteigimo teisę, ir apie veiklą, vykdytą įgyvendinant teisę teikti paslaugas.
Šią informaciją sudaro kiekvienos draudimo ar perdraudimo rūšies įmokų, išmokų ir komisinių, neišskaičiavus perdraudikų dalies, sumos pagal atskiras Europos ekonominės erdvės valstybes. 2. Pateikdama informaciją apie šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, draudimo įmonė taip pat informuoja apie draudimo išmokų dažnumą ir joms skirtų išlaidų vidurkį. “
įstatymo 200 straipsnio pakeitimas
200 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) dalyvauja bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, institucijos dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas , o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios
Respublikos draudimo įstatymo 200 straipsnio 15 punktą netekusiu galios .
15) kasmet teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo įmonės, ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštą procentu nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal šias kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo taikymo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
įstatymo 203 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB ;“. 2. Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės centrinio banko Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitas kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms , o esant kritinėms situacijoms
bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama ;“. 3.
įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje , riziką ribojančios kontrolės tikslais .“
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalį 12 punktu: „
12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama .“
įstatymo 203 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Informacija, priežiūros institucijos gauta
iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės , kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu.“
Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnį 12 dalimi: „
poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį. “
įstatymo 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taik yti o šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio
draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. “
įstatymo 212 straipsnio pakeitimas
212 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija,
informavusi priežiūros instituciją, turi teisę tikrinti šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ar šios draudimo ar perdraudimo įmonės pagal veiklos rangos sutartį pasitelktą įmonę ir šio filialo ir įmonės atžvilgiu turi tokias pačias teises, kaip ir priežiūros institucija tikrinamų subjektų atžvilgiu. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą. “
Respublikos draudimo įstatymo 212 straipsnį 7 dalimi: „
profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr.
1094/2010 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise rengti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytais atvejais. “
draudimo įstatymo 212 straipsnį 8 dalimi: „
teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų. “
įstatymo VIII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo VIII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS“. 24 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnio pakeitimas
Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją:
1) apie atsisakymą atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal ( šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį dalis ir 69 straipsnio 4 dalį dalis) atvejų rūšį ir skaičių ;
2) apie poveikio priemones priemonių, pritaikytų , pritaikytas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms , rūšį ir skaičių .“
Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnį 5 dalimi: „ 5.
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:
1) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie veiklos licencijos išdavimą ar veiklos licencijos galiojimo panaikinimą;
2) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių;
4) kiekvienais metais apie tai, ar Lietuvos rinkoje teikiami draudimo produktai suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;
5) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ar pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, skaičių;
6) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo ir pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei būklei visų draudimo ir perdraudimo įmonių lygiu ir neįvardytos atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės lygiu;
7) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar šios priemonės per daug nesumažina
kapitalo reikalavimų;
8) kiekvienais metais apie finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;
9) kiekvienais metais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, apie tai, ar jos laikosi priežiūros institucijos nustatytos tvarkos dėl laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo šių pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių įmonės ir priežiūros institucija ėmėsi arba imsis pagal teisės aktų reikalavimus;
10) kiekvienais metais apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštą procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
11) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto;
12) kiekvienais metais apie grupių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių grupių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išre
ikštus procentais atitinkamai nuo visų grupių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto. “
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:
1) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie veiklos licencijos išdavimą ar veiklos licencijos galiojimo panaikinimą;
2) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių;
4) kiekvienais metais apie tai, ar Lietuvos rinkoje teikiami draudimo produktai suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;
5) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ar pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, skaičių;
6) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo ir pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei būklei visų draudimo ir perdraudimo įmonių lygiu ir neįvardytos atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės lygiu;
7) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar šios priemonės per daug nesumažina kapitalo reikalavimų;
8) kiekvienais metais apie finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimo pag
al šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;
9) kiekvienais metais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, apie tai, ar jos laikosi priežiūros institucijos nustatytos tvarkos dėl laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo šių pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių įmonės ir priežiūros institucija ėmėsi arba imsis pagal teisės aktų reikalavimus;
10) kiekvienais metais apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštą procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
11) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto;
12) kiekvienais metais apie grupių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių grupių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų grupių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių a
tidėjinių ir turto. “
įstatymo 216 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti
Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją
ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonės, įsisteigdamos ar vykdydamos veiklą trečiosiose valstybėse.“
Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnį 7 dalimi: „
profesinių pensijų instituciją apie:
1) grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą, jeigu veiklos licencija išduota draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė;
2) trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone. “
įstatymo 223 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 223 straipsnį pripažinti netekusiu galios . 223 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimas Draudimo ar perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki 2014 m. spalio 31 d. turi taikyti mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal standartinę formulę. 27 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „
142009 m. lapkričio 25 d.
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES (OL 2011 L 326, p. 113) 2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1) .“ 28 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo
3 ir 4 straipsnius straipsnį ir 5 straipsnio 9 dalį , įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“ 29 straipsnis. Įstatymo papildymas 4 straipsniu Papildyti Įstatymą 4 straipsniu: „ 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1V adovaudamiesi priežiūros institucijos teisės aktais ir 2014 m. spalio 10 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p.1) , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas įtraukti papildomas nuosavas lėšas, patvirtinamas nuosavų lėšų elementų klasifikavimas, išduodamas leidimas naudoti įmonei būdingus parametrus, išduodamas leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį, išduodamas leidimas steigti specialiąją įmonę, išduodamas leidimas įtraukti draudimo kontroliuojančiosios įmonės papildomas nuosavas lėšas, išduodamas leidimas skaičiuoti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, išduodamas leidimas taikyti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją, išduodamas leidimas taikyti pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, nustatomas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros lygis ir apimtis, nustatoma draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija, įsteigiama draudimo priežiūros institucijų kolegija ir kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jeigu šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2. Nuo 2015 m. liepos 1 d., vadovaudamiesi priežiūros institucijos teisės aktais ir 2014 m. spalio 10 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL
, draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas dalyvavimą kitose įmonėse rodančią sumą atimti iš tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, parenkamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės mokumo apskaičiavimo metodas, trečiosios valstybės mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytai mokumo sistemai, išduodamas leidimas taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, nustatomi metodai, kuriais užtikrinama draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių priežiūra, kai draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančioji įmonė yra ne Europos ekonominės erdvės draudimo įmonė, išduodamas leidimas taikyti kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 3. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų patikslintus ar trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje nustatytiems sprendimams priimti.
Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti draudimo ir perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nustatyti protingą dokumentų ir informacijos pateikimo terminą. 4. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie šį sprendimą ji nedelsdama praneša draudimo ir perdraudimo įmonėms ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nurodo tokio sprendimo motyvus. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. 5. Šiame straipsnyje nustatytų sprendimų priėmimo tvarką nustato Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentai, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl leidimų išdavimo procedūrų. 6. Priežiūros institucija iki 2016 m. sausio 1 d. informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios nustatyta tvarka apie grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą, jeigu veiklos licencija išduota draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė ir trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone. “
Papildyti įstatymą 5 straipsniu: „
1.
perdraudimo įmonės filialui, kurie nuo 2016 m. sausio 1 d. nebesudaro naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių ir vien administruoja sudarytas draudimo ar perdraudimo sutartis, siekdami nutraukti veiklą, netaikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatos:
1) kai jie priežiūros institucijai įrodo, kad nutrauks veiklą iki 2019 m. sausio 1 d., arba
2) kai jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo VI skyriaus nuostatos ir yra paskirtas likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius . 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos, tik kai yra visos šios sąlygos:
1) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė nepriklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, o jeigu priklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, kai visos grupės įmonės nutraukia naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą;
2) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pranešė priežiūros institucijai, kad taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones;
3) draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas kiekvienais metais teikia priežiūros institucijai pažangos ataskaitą, kurioje teikiama informacija apie padarytą pažangą nutraukiant įmonės veiklą. 3.
perdraudimo įmonės filialas, taikantys pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, taiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatas nuo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, jeigu priežiūros institucija, įvertinusi pažangos ataskaitą ir atsižvelgdama į konkretaus draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo padėtį, nusprendžia, kad pažanga, padaryta nutraukiant veiklą, yra nepakankama (neatlikti reikiami veiksmai, nesiimta atitinkamų priemonių ir pan.). 4. Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialas, taikantys pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, taiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatas nuo 2021 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, jeigu priežiūros institucija, įvertinusi pažangos ataskaitą ir atsižvelgdama į konkretaus draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo padėtį, nusprendžia, kad pažanga, padaryta nutraukiant veiklą, yra nepakankama (neatlikti reikiami veiksmai, nesiimta atitinkamų priemonių ir pan.). 5. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatos netrukdo draudimo ar perdraudimo įmonei arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui taikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo I, II ir V skyrių nuostatų. 6.
trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, sąrašus ir pateikia juos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentų, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl informavimo ir bendradarbiavimo procesų, nustatyta tvarka. 7. Draudimo ar perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi taikyti mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal standartinę formulę. 8. Draudimo ar perdraudimo įmonės, tinkamai vykdžiusios mokumo atsargos reikalavimus iki 2015 m. gruodžio 31 d., bet neturinčios pakankamai tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, privalo iki 2016 m. gruodžio 31 d. pertvarkyti savo veiklą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio reikalavimus, netaikydamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 20 ir 46 straipsnių nuostatų. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepertvarko veiklos, priežiūros institucija, atlikusi visus reikiamus veiksmus užtikrinti draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą, nedelsdama panaikina jos veiklos licencijos galiojimą. 9.
institucija nustato šių pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką:
1) dėl ataskaitų priežiūros institucijai pateikimo ir atskleidimo visuomenei laikotarpių;
2) dėl nuosavų lėšų elementų priskyrimo pagrindinėms nuosavoms lėšoms;
3) dėl reikalavimų įmonėms, investuojančioms į prekiaujamus vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, kurių pagrindą sudaro paskolos;
4) dėl pagal standartinę formulę naudojamų standartinių parametrų taikymo;
5) dėl atitikties mokumo kapitalo reikalavimui ;
6) dėl mokumo kapitalo reikalavimo taikymo įmonėms, vykdančioms profesinių pensijų kaupimo veiklą;
7) dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės vidaus modelio taikymo reikalavimų. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
IR 2
ir uždaviniai . Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas (toliau
siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais, nuostatas (toliau – direktyva 2014/51/ES). Įstatymo projekto tikslas – perkelti direktyvos 2014/51/ES nuostatas į nacionalinę teisę ir tokiu būdu sudaryti palankesnes sąlygas draudimo įmonėms laipsniškai pereiti prie naujosios mokumo sistemos „Mokumas II“ bei nustatyti priežiūros institucijos teises, susijusias su Europos priežiūros institucijų įgaliojimais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus (vedėja – Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) vyr. specialistė Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. j.burlegiene @finmin.lt . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas Nr. IX-1737 reglamentuoja draudimo įmonių mokumo vertinimą pagal mokumo vertinimo sistemą „Mokumas I“.
Pagal ją draudimo įmonės privalo formuoti draudimo techninius atidėjinius įsipareigojimams pagal draudimo sutartis vykdyti, investuoti sukauptas lėšas laikydamosi kiekybinių ir kokybinių reikalavimų bei turėti pakankamą nuosavą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti. Šis įstatymas galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-2277, kuriuo perkeliama 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – direktyva 2009/138/EB). „Mokumas II“ sistemoje nustatyti nauji turto ir įsipareigojimų vertinimo, techninių atidėjinių, nuosavų lėšų, mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo kiekybiniai reikalavimai, kuriais siekiama, kad draudimo ir perdraudimo įmonių turimų finansinių išteklių pakaktų įmonės finansiniams reikalavimams patenkinti ir taip būtų užtikrinta dar geresnė draudėjų apsauga, kokybiniai reikalavimai, kuriais skiriama daug dėmesio rizikos valdymui ir griežtai vidaus kontrolei, informacijos atskleidimo priežiūros institucijai ir visuomenei reikalavimai bei draudimo ir perdraudimo įmonių grupės priežiūros reikalavimai. Direktyva 2009/138/EB yra maksimalaus harmonizavimo, taigi ja siekiama maksimaliai suvienodinti draudimo įmonių veiklos sąlygas.
Bendrieji direktyvoje 2009/138/EB nustatyti principai bus detalizuojami Europos Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentuose, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos gairėse bei rekomendacijose (šie teisės aktai bus priimti iki „Mokumas II“ sistemos įsigaliojimo). Atsižvelgdamos į tai, draudimo įmonės, vykdydamos veiklą, turės vadovautis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir priežiūros institucijos nutarimų nuostatomis, perkeliančiomis direktyvos 2009/138/EB reikalavimus, bei tiesiogiai taikomais reglamentais, kurie į nacionalinę teisę nebus perkeliami. „Mokumas II“ sistemoje priežiūros institucijos ekspertinis vertinimas išskiriamas kaip vienas svarbiausių priežiūros proceso elementų, todėl direktyva 2009/138/EB priežiūros institucijai suteikia diskreciją spręsti dėl tam tikrų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros aspektų, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Tačiau, siekdama užtikrinti priežiūros institucijų praktikos konvergenciją, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija parengs Priežiūros vadovą (angl. Supervisory handbook ), o priežiūros institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo procesas bus nustatytas įgyvendinamuosiuose techniniuose standartuose ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos gairėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma keisti nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-2277.
XI-2277. Siekiant užtikrinti tinkamą naujos Europos finansų priežiūros sistemos funkcionavimą numatomi Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos įgaliojimai tarpininkauti ir priimti sprendimus, kai Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos nesutaria arba neranda bendro sprendimo tam tikrais priežiūros klausimais, gauti informaciją iš priežiūros institucijų ir dalyvauti atliekant bendrus patikrinimus. Atitinkamai įstatymo projekte numatoma priežiūros institucijos teisė kreiptis pagalbos į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį priima privalomus vykdyti sprendimus. Numatomos naujos priemonės (svyravimų korekcija, suderinimo korekcija, nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacija, pereinamosios priemonės ir finansinės būklės atkūrimo laikotarpio iki 7 metų pratęsimas), kurios esant tam tikroms sąlygoms palengvina draudimo įmonėms techninių atidėjinių formavimo ir mokumo reikalavimus. Draudimo įmonės, kurios naudosis minėtomis priemonėmis, papildomai turės atlikti priemonių poveikio techniniams atidėjiniams ir nuosavoms lėšoms vertinimą, taip pat atitikties mokumo kapitalo, minimalaus kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams vertinimą tiek atsižvelgdamos į šias priemones, tiek į jas neatsižvelgdamos, ir teikti priežiūros institucijai šių vertinimų ataskaitas. Indeksuojamos minimalaus kapitalo reikalavimo sumos: draudimo įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą, nustatyta 2 500 000 eurų suma, gyvybės draudimo ir didelės rizikos ne gyvybės draudimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms – 3 700 000 eurų, ir perdraudimo įmonėms – 3 600 000 eurų suma.
Taip pat numatoma laipsniško naujosios „Mokumas II“ sistemos įgyvendinimo galimybė: nuo 2015 m. balandžio 1 d. draudimo įmonės galės kreiptis, o priežiūros institucija galės išduoti leidimus taikyti vidaus ir dalinius modelius, steigti specialiąsias įmones, naudoti įmonei būdingus parametrus ir kitus leidimus, kurie įsigalios 2016 m. sausio 1 d., taip bus užtikrinta galimybė pasinaudoti įstatyme numatytomis priemonėmis nuo pat „Mokumas II“ sistemos įsigaliojimo pradžios. Nustatomi pereinamieji laikotarpiai, palengvinantys perėjimą prie naujosios „Mokumas II“ sistemos. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 16 dalyje ir įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams“ apima „pereinamojo laikotarpio priemonę nerizikingų palūkanų normoms“ ir „pereinamojo laikotarpio priemonę techniniams atidėjiniams“. Šių pereinamojo laikotarpio priemonių apskaičiavimo tvarka bus nustatyta priežiūros institucijos teisės aktuose. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 5 straipsnio 1–4 dalyse nustatoma galimybė netaikyti tam tikrų Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatų įmonėms, kurios ketina nutraukti veiklą. Šios įmonės privalės teikti pažangos siekiant nutraukti veiklą ataskaitas, o priežiūros institucija vertins, ar daroma pažanga pakankama, kad iki Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2277 nurodytų terminų įmonės veikla būtų nutraukta.
Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 5 straipsnio 9 dalyje numatomų kitų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką nustatys priežiūros institucija. Ši tvarka bus priimta siekiant perkelti direktyvos 2014/51/ES 2 straipsnio 80 dalį ir ja vadovaujantis. Detalesni paaiškinimai dėl tam tikrų įstatymo projekto straipsnių:
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje minima metinė ataskaita numatyta perkeliant direktyvos 2014/51/ES 2 straipsnio 10 dalies b punktą, papildantį direktyvos 2009/138/EB
iš priežiūros institucijai teikiamos informacijos dalių. Direktyvos 2009/138/EB
straipsnio 2 dalį numatant, kad priežiūros institucija nustato reikalavimus dėl informacijos, kurią reikia pateikti priežiūros funkcijoms atlikti, pobūdžio, apimties, formos, o visiškai bus perkeltas priėmus priežiūros institucijos teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54 straipsnyje nėra pateikiamas teikiamos informacijos sąrašas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje minima ataskaita taip pat nėra papildomai įtraukiama į 54 straipsnį. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojamas pasitelktų trečiųjų asmenų, kurie gali būti neprižiūrimi subjektai, patikrinimas, kai tų asmenų buveinės yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, o įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 65 straipsnyje – kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esančių draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių patikrinimas.
Direktyvoje 2009/138/EB priežiūros institucijai suteikiama teisė pačiai atlikti pasitelktų trečiųjų asmenų patikrinimą informavus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, o draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonės patikrinimą priežiūros institucija gali pati atlikti tik leidus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų subjektų priežiūros lygis ir priežiūros institucijų kompetencija jų atžvilgiu skiriasi, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 30 straipsnyje nėra numatomas reikalavimas gauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos leidimą pačiai atlikti patikrinimą. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto ypatingų neigiamų aplinkybių vertinimo veiksniai ir kriterijai bus nustatyti Europos Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), todėl, siekiant išvengti nacionalinių nuostatų neatitikties tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktui, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos nėra sukonkretinamos.
Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje vartojama priežiūros institucijų kolegijos sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžtą draudimo priežiūros institucijų kolegijos sąvoką, kurios trumpinys pirmą kartą pavartojamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 55 str. 2 dalyje. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje vartojama „svarbaus filialo“ sąvoka bus apibrėžta Europos Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II). Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 200 straipsnio 14 dalies ir 203 straipsnio 7 dalies 8 ir 12 punktų pakeitimai, kuriais priežiūros institucija įpareigojama tam tikrais atvejais teikti informaciją kitai institucijai nedelsiant. Maksimalus informacijos teikimo terminas nenustatomas, atsižvelgiant į tai, kad jis gali skirtis nuo prašymą dėl informacijos pateikusios institucijos nustatyto termino, ir į tai, kad vieno termino skirtingoms situacijoms nustatyti neįmanoma dėl skirtingo prašomos informacijos kiekio, pobūdžio ir pan.
Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 5 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucija panaikina licenciją, jei draudimo ar perdraudimo įmonė nepertvarko veiklos taip, kad turėtų tinkamų nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti. Priežiūros institucija pradės vertinti draudimo įmonių atitiktį minimalaus kapitalo reikalavimui jau 2015 metais pagal pasirengimo "Mokumas II" laikotarpio ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 199 straipsnį priežiūros institucija įsidiegs tinkamas stebėsenos priemones blogėjančiai draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma, ir siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, atskiri reikalavimai dėl priežiūros institucijos informavimo nėra nustatomi. Taip pat atlikti kiti patikslinimai:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalis siekiant tiksliau atspindėti direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 31 dalyje apibrėžtą rinkos rizikos sąvoką (t. y. žodžius „kainų lygių svyravimas ir nepastovumas“ pakeičiant į „kainų lygio ir jų kintamumo svyravimas“). Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 12 dalies 5 punkto pakeitimu siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme vartojamas sąvokas.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalies 1 punkto pakeitimu siekiama aiškumo tikslais atskirti bendro kapitalo poreikio ir mokumo kapitalo reikalavimų sąvokas. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiama Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis atsižvelgiant į direktyvos 2009/138/EB 129 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatoma, kad minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimui taikomi kintamieji naudojami išskaičiavus perdraudikų dalį. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalis pripažįstama netekusia galios, atsižvelgiant į tai, kad išsamią papildomo kapitalo skyrimo tvarką nustatys Europos Komisija deleguotajame reglamente. Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 200 straipsnio 15 punktas pripažįstamas netekusiu galios, siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalimi jis yra perkeliamas į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punktą. Įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnis papildomas 12 dalimi siekiant perkelti direktyvos 2014/51/ES 2 straipsnio 18 dalį, kuria direktyva 2009/138/EB papildoma 67a straipsniu. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio 2 dalyje įterpiami žodžiai „įsisteigdamos ar vykdydamos veiklą“, siekiant paaiškinti ir atskirti „esminių kliūčių ir sunkumų“ sąvoką nuo įstatymo projekte panašių, tačiau skirtinga reikšme vartojamų sąvokų (pvz., įstatymo projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 203 straipsnio 7 dalies 8 ir
keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje – „ypatingos neigiamos aplinkybės“). Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 223 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios, kadangi jis yra perkeliamas į įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 5 straipsnio 7 dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai priimtas įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Numačius laipsniško įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio priemones, bus užtikrintas sklandesnis perėjimas prie „Mokumas II“ sistemos. Numatytos priemonės (nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo ir svyravimų korekcijos) yra skirtos trumpalaikių finansų rinkų svyravimų įtakai draudikų įsipareigojimams ir nuosavam kapitalui sumažinti, todėl tikimasi, kad sudarys galimybes jiems išlikti ilgalaikių draudimo produktų teikėjais ir ilgalaikiais investuotojais finansų rinkose. Kiekybinio poveikio studijos duomenimis, draudimo įmonių kapitalo pakankamumo rodikliai, pritaikius siūlomas priemones, ir toliau atitiks mokumo kapitalo reikalavimus [1] . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos bankas įgyvendinamuosius teisės aktus priims iki 2015 m. vasario 28 d. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus, tačiau ir nepadės sutaupyti valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis . Draudimas, draudimo bendrovė, perdraudimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Lietuvos banko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui: http://www.lb.lt/pranesimas_seimui_2013_m_gruodis;
Lietuvos banko 2013 metų ataskaita: http://www.lb.lt/metu_ataskaita_2013
2014-12-22 Nr. XIIP-2657 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams <...> vertinimą“ vietoj žodžio „jautrumo“ nereikėtų įrašyti žodį „poveikio“. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 4 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. 3. Projekto
keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punkte formuluotėje „išreikštus procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo“ vietoj žodžio „išreikštus“ įrašytinas žodis
„išreikštą“, derinant su šio punkto pradžia, kad informacija teikiama „kasmet
apie vidutinį papildomą kapitalą.“
pakeitimo įstatyme Nr. XI-2277 nauja redakcija išdėstyto Draudimo įstatymo nuostatos (36 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnio 2 dalis ir kt.) įsigaliotų ne 2016 m. sausio 1d. (kaip visas įstatymas), bet 2015 m. kovo 31 d. ar 2015 m. balandžio 1 d. Projekto 29 straipsnyje, kuriuo įstatymas pildomas 4 straipsniu, nustatomas atitinkamų nuostatų, įsigaliosiančių anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d., įgyvendinimas.
Pažymėtina, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų tokia teisinė situacija, kai vienu metu (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) galiotų dvi to paties – Draudimo įstatymo – atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančio įstatymo 36 straipsnyje yra reglamentuojami draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų vykdymas, tuo tarpu Draudimo įstatymo 36 straipsnyje, kuris pagal teikiamą projektą turėtų įsigalioti 2015 m. balandžio 1 d., reglamentuojami su draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavomis lėšomis susiję teisiniai santykiai. 5. Pagal projekto 28 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad projekto 30 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinama priežiūros institucijos pareiga nustatyti joje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką. Svarstytina, ar 5 straipsnio 9 dalis neturėtų įsigalioti anksčiau nei įsigalios įstatymas, t.y. anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. 6. Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu - teikiamo projekto 1 – 27 straipsnių pavadinimuose brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4 IR 5 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-07 Nr. XIIP-2657(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498 el. p. liucija.schulteebbert @lrs.lt
AUDITO komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: laikinai einanti Audito komiteto biuro vedėjo pareigas Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Burlegienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-223 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatoje „atlieka <...> techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams <...> vertinimą“ vietoj žodžio „jautrumo“ nereikėtų įrašyti žodį „poveikio“. Neatsižvelgti Neatitiktų 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr.
1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais, nuostatų, t. y. būtų vertinama ne turto portfelio sudėties pokyčių įtaka nuosavoms lėšoms, o nuosavų lėšų įtaka turto portfelio sudėties pokyčiams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 4 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punkte formuluotėje „išreikštus procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo“ vietoj žodžio „išreikštus“ įrašytinas žodis „išreikštą“, derinant su šio punkto pradžia, kad informacija teikiama „kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 2 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
29
nauja redakcija išdėstyto Draudimo įstatymo nuostatos (36 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnio 2 dalis ir kt.) įsigaliotų ne 2016 m. sausio 1d. (kaip visas įstatymas), bet 2015 m. kovo 31 d. ar 2015 m. balandžio 1 d. Projekto
nuostatų, įsigaliosiančių anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d., įgyvendinimas.
Pažymėtina, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų tokia teisinė situacija, kai vienu metu (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) galiotų dvi to paties – Draudimo įstatymo – atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančio įstatymo 36 straipsnyje yra reglamentuojami draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų vykdymas, tuo tarpu Draudimo įstatymo 36 straipsnyje, kuris pagal teikiamą projektą turėtų įsigalioti 2015 m. balandžio 1 d., reglamentuojami su draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavomis lėšomis susiję teisiniai santykiai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad projekto 30 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnis įsigaliotų 2016 m. sausio
institucijos pareiga nustatyti joje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką. Svarstytina, ar 5 straipsnio 9 dalis neturėtų įsigalioti anksčiau nei įsigalios įstatymas, t.y. anksčiau nei 2016 m. sausio
kanceliarijos Teisės departamentas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-02-1816 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atlikome Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-2657 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
nustatyti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės kasmet viešai atskleistų grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias jmones ir svarbius filialus . Iš šios nuostatos neaišku, kodėl išvardinti subjektai kasmet viešai atskleisdami grupės valdymo ir organizacinę struktūrą neprivalo atskleisti visų filialų, o tik svarbiausius. Taip pat įstatyme nėra nustatyti kriterijai kurie filialai laikytini svarbiais. Kadangi šis straipsnis reglamentuoja informacijos prieinamumą priežiūros institucijai, todėl jos gaunama informacija apie susijusias įmones ir filialus yra ypatingai reikšminga siekiant įgyvendinti draudimo rinkos priežiūros funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti, kad viešai būtų skelbiama informacija apie visas susijusias įmones ir filialus. Atsižvelgti „Svarbaus filialo“ sąvoka yra apibrėžta tiesioginio taikymo 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35. Žiūrėti Audito komiteto 3 pasiūlymą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-02-1821 2.
Projekto 21 straipsniu keičiamoje draudimo įstatymo
dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Formuluotė „turi teisę“ priežiūros institucijai suteikia galimybę, bet ne pareigą, savo nuožiūra spręsti, ar taikyti nuostatoje išvardintas poveikio priemones, ar ne. nepriklausomai nuo to, kad numatytos ir jau paskirtos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti. Tai leidžia nevienodai vertinti skirtingų asmenų padarytus analogiškus pažeidimus, bei galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Manome, kad nustačiusi pažeidimus ir paskyrusi poveikio priemones jiems pašalinti ir joms esant nepakankamoms, priežiūros institucija privalo imtis kitų priemonių, kad pažeidimai būtų nutraukti, nes priešingu atveju, priežiūros institucijai pasinaudojus suteikta teise nereaguoti į nepakankamą numatytų priemonių poveikį pažeidimams, gali būti padaryta žala asmenims. Taip pat Projekte neapibrėžta šioje nuostatoje minimos „neatidėliotinos būtinybės“ sąvoka. Šiuo atveju neaišku, kokia turi būti situacija, kai priežiūros institucija poveikio priemones galėtų taikyti savo nuožiūra, ne pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą. Pritarti iš dalies
nėra tikslinga, kadangi 2009 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) suteikia priežiūros institucijai diskreciją vertinti situacijas atsižvelgiant į individualias aplinkybes, ir baigtinio atvejų sąrašo iš anksto nustatyti nėra įmanoma ir tikslinga. Žiūrėti Audito komiteto 4 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo
projektui Nr. XIIP-2657 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šio s straipsnio 4 dalies1 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e uose (ar atitinkamai šio s straipsnio 4 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e uose ) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punktą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį
privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikšt us ą procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;“
2015-03-1816 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 1 pastabą bei į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalimi perkeliami 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais,
yra apibrėžta tiesioginio taikymo 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35, siūloma patikslinti įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35 , kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1) , kasmet viešai atskleidžia grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus.“
2015-03-1821 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje
numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taik yti o šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,
straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatoje „atlieka <...> techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams <...> vertinimą“ vietoj žodžio „jautrumo“ nereikėtų įrašyti žodį „poveikio“. Nepritarti
1) Pritarta šiuo klausimu Seimo Audito komiteto 2015-03-18 išvadoje Nr. 4 pateiktai nuomonei ir argumentams pagrindžiantiems šią nuomonę. 2) Teisės departamento siūlymas nepriimtinas, nes įstatymiškai įtvirtinus tokį siūlymą tektų vertinti ne turto portfelio sudėties pokyčių įtaką nuosavoms lėšoms, bet nuosavų lėšų įtaką turto portfelio sudėties pokyčiams. 2. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,
2 2.
2
keičiamo įstatymo
dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti Redaguotina atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto toliau pateiktą pasiūlymą (žr. 1 pasiūlymą). 3. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,
2
keičiamo įstatymo
„išreikštus procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo“ vietoj žodžio
„išreikštus“ įrašytinas žodis „išreikštą“, derinant su šio punkto pradžia,
kad informacija teikiama „kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą.“ Pritarti Redaguotina pagal Teisės departamento pasiūlymą. 4. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-12-22 išvada Nr. XIIP-265728
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2277 nauja redakcija išdėstyto Draudimo įstatymo nuostatos (36 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnio 2 dalis ir kt.) įsigaliotų ne 2016 m. sausio 1d. (kaip visas įstatymas), bet 2015 m. kovo 31 d. ar 2015 m. balandžio 1 d. Projekto 29 straipsnyje, kuriuo įstatymas pildomas 4 straipsniu, nustatomas atitinkamų nuostatų, įsigaliosiančių anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d., įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų tokia teisinė situacija, kai vienu metu (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) galiotų dvi to paties – Draudimo įstatymo – atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančio įstatymo 36 straipsnyje yra reglamentuojami draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų vykdymas, tuo tarpu Draudimo įstatymo 36 straipsnyje, kuris pagal teikiamą projektą turėtų įsigalioti 2015 m. balandžio 1 d., reglamentuojami su draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavomis lėšomis susiję teisiniai santykiai.
Atsižvelgti Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą (4 pastaba), ir siekiant išvengti situacijos, kad tuo pačiu metu galiotų dvi to paties įstatymo atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikalinga išbraukti nuorodas į 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo straipsnius ir visą 28 straipsnį išdėstyti taip: „
Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo Į statymo 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalį, 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 51 straipsnio
straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalis, 216 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 7 dalį ir šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir 5 straipsnio 9 dalį , įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 51 straipsnio 2 dalis,
straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalys įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikomos tik šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta apimtimi. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 216 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 7 dalis įsigalioja 2015 m. kovo 31 d. “. 5. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-12-22 išvada Nr. XIIP-265728
keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad projekto 30 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnis įsigaliotų 2016 m. sausio
priežiūros institucijos pareiga nustatyti joje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką. Svarstytina, ar 5 straipsnio 9 dalis neturėtų įsigalioti anksčiau nei įsigalios įstatymas, t.y. anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgta Žr. pirmiau (dėl Teisės departamento 4 pastabos) teikiamus Biudžeto ir finansų komiteto argumentus bei pasiūlymus. 6. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-12-22 išvada Nr. XIIP-265729
projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį kai kurios Draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2277 nauja redakcija išdėstyto Draudimo įstatymo nuostatos (36 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnio 2 dalis ir kt.) įsigaliotų ne 2016 m. sausio 1d. (kaip visas įstatymas), bet 2015 m. kovo 31 d. ar 2015 m. balandžio 1 d. Projekto 29 straipsnyje, kuriuo įstatymas pildomas
2016 m. sausio 1 d., įgyvendinimas.
Pažymėtina, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų tokia teisinė situacija, kai vienu metu (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) galiotų dvi to paties – Draudimo įstatymo – atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančio įstatymo 36 straipsnyje yra reglamentuojami draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų vykdymas, tuo tarpu Draudimo įstatymo 36 straipsnyje, kuris pagal teikiamą projektą turėtų įsigalioti 2015 m. balandžio 1 d., reglamentuojami su draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavomis lėšomis susiję teisiniai santykiai. Atsižvelgti Siekiant išvengti situacijos, kai tuo pačiu metu galiotų dvi to paties įstatymo atitinkamų straipsnių skirtingo turinio redakcijos, įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti nuorodas į 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo straipsnius kartu papildant tekstą, kad vadovaujamasi ką tik priimtu Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmiau teikiamą Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 3 dalis išbraukiama, o pagal Direktyvos 2014/51/ES 8 straipsnį priežiūros institucija nuo 2015 m. kovo 31 d. turi teikti informaciją Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kai licencija išduodama trečiosios valstybės juridinio asmens patronuojamosioms įmonėms, 29 straipsniu keičiamą 4 straipsnį būtina papildyti 6 dalimi, kuria į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/51/ES 8 straipsnio nuostatos. Įvertinus visas šias aplinkybes įstatymo projekto 29 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Įstatymo papildymas 4 straipsniu Papildyti įstatymą 4 straipsniu: „ 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1Nuo 2015 m. balandžio 1 d., v V adovaudamiesi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 51 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsnio 1–4 dalimis, 56 straipsniu, 58 straipsnis 1 ir 3 dalimis ir 63 straipsnio 1–6 ir 10 dalimis ir priežiūros institucijos teisės aktais ir 2014 m. spalio 10 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p.1) , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas įtraukti papildomas nuosavas lėšas, patvirtinamas nuosavų lėšų elementų klasifikavimas, išduodamas leidimas naudoti įmonei būdingus parametrus, išduodamas leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį, išduodamas leidimas steigti specialiąją įmonę, išduodamas leidimas įtraukti draudimo kontroliuojančiosios įmonės papildomas nuosavas lėšas, išduodamas leidimas skaičiuoti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, išduodamas leidimas taikyti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją, išduodamas leidimas taikyti pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, nustatomas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros lygis ir apimtis, nustatoma draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija, įsteigiama draudimo priežiūros institucijų kolegija, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p.1) , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas įtraukti papildomas nuosavas lėšas, patvirtinamas nuosavų lėšų elementų klasifikavimas, išduodamas leidimas naudoti įmonei būdingus parametrus, išduodamas leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį, išduodamas leidimas steigti specialiąją įmonę, išduodamas leidimas įtraukti draudimo kontroliuojančiosios įmonės papildomas nuosavas lėšas, išduodamas leidimas skaičiuoti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, išduodamas leidimas taikyti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją, išduodamas leidimas taikyti pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, nustatomas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros lygis ir apimtis, nustatoma draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija, įsteigiama draudimo priežiūros institucijų kolegija, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2. Nuo 2015 m. liepos 1 d., vadovaudamiesi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 56 straipsniu ir 60 straipsnio 2 dalimi ir priežiūros institucijos teisės aktais ir 2014 m. spalio 10 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p.1) , draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali teikti prašymus ir priežiūros institucija pagal draudimo ir perdraudimo įmonių ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo pateiktus prašymus arba įgyvendindama priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas priima sprendimus, kuriais išduodamas leidimas dalyvavimą kitose įmonėse rodančią sumą atimti iš tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, parenkamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės mokumo apskaičiavimo metodas, trečiosios valstybės mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytai mokumo sistemai, išduodamas leidimas taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, nustatomi metodai, kuriais užtikrinama draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių priežiūra, kai draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančioji įmonė yra ne Europos ekonominės erdvės draudimo įmonė, išduodamas leidimas taikyti kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, kurie įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., jei šie sprendimai priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d. 3.
reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų patikslintus ar trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje nustatytiems sprendimams priimti. Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti draudimo ir perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nustatyti protingą dokumentų ir informacijos pateikimo terminą. 4. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie šį sprendimą ji nedelsdama praneša draudimo ir perdraudimo įmonėms ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui ir nurodo tokio sprendimo motyvus. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. 5. Šiame straipsnyje nustatytų sprendimų priėmimo tvarką nustato Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentai, kuriuose nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl leidimų išdavimo procedūrų. 6. Priežiūros institucija iki 2016 m. sausio 1 d. informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios nustatyta tvarka apie grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą, jeigu veiklos licencija išduota draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė ir trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone. “. 6. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-12-22 išvada Nr. XIIP-265712345678910111213141516171819202122232425262728
straipsnių pavadinimuose brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo“.
Pritarti Be to, brauktini tokie pat pertekliniai teikiamo projekto 28, 29 ir 30 straipsnių žodžiai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2015-03-238 Draudimo įstatyme sąvoka „kaupimas“ naudojama dviem atvejais – „pensijų kaupimo veikla“ ir „ gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartis“. Šiuo atveju kaupimo sąvoka suprantama kaip sutarties vertės didinimas mokant įmokas. Tuo tarpu sąvoka „turtas“ įstatyme (išskyrus turto draudimą) vartojama siejant su investavimu, kas reiškia, kad turto vertė gali didėti ir mažėti priklausomai nuo investavimo rezultato. Pažymime, kad šis
11 dalies pakeitimas nebuvo teikiamas
projekte (projekto Nr. 14-9193 ). Dabartiniame projekte siūloma formuluotė nėra nustatyta
Tarybos direktyvoje 2014/51/ES. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome neįvesti Draudimo įstatymo 42 straipsnyje naujos sąvokos, ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas pagal rizikos ribojimo principus, nustatytus kaupiamas laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose.“ Pritarti Argumentai pateikti Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos pasiūlyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respub-likos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-02-18 antikorup-cinio vertinimo išvada, Nr. 4-01-123416 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atlikome Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-2657 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
nustatyti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės kasmet viešai atskleistų grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias jmones ir svarbius filialus . Iš šios nuostatos neaišku, kodėl išvardinti subjektai kasmet viešai atskleisdami grupės valdymo ir organizacinę struktūrą neprivalo atskleisti visų filialų, o tik svarbiausius. Taip pat įstatyme nėra nustatyti kriterijai kurie filialai laikytini svarbiais. Kadangi šis straipsnis reglamentuoja informacijos prieinamumą priežiūros institucijai, todėl jos gaunama informacija apie susijusias įmones ir filialus yra ypatingai reikšminga siekiant įgyvendinti draudimo rinkos priežiūros funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti, kad viešai būtų skelbiama informacija apie visas susijusias įmones ir filialus. Pritarti Pritarta Seimo Audito komiteto toliau pateiktam siūlymui ir jį pagrindžiantiems argumentams (žr. 3 pasiūlymą). 2. Lietuvos Respub-likos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-02-18 antikorup-cinio vertinimo išvada, Nr.
4-01-123421 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atlikome Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-2657 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu keičiamoje draudimo įstatymo 209 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina , priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Formuluotė „turi teisę“ priežiūros institucijai suteikia galimybę, bet ne pareigą, savo nuožiūra spręsti, ar taikyti nuostatoje išvardintas poveikio priemones, ar ne, nepriklausomai nuo to, kad numatytos ir jau paskirtos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti. Tai leidžia nevienodai vertinti skirtingų asmenų padarytus analogiškus pažeidimus, bei galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Manome, kad nustačiusi pažeidimus ir paskyrusi poveikio priemones jiems pašalinti ir joms esant nepakankamoms, priežiūros institucija privalo imtis kitų priemonių, kad pažeidimai būtų nutraukti, nes priešingu atveju, priežiūros institucijai pasinaudojus suteikta teise nereaguoti į nepakankamą numatytų priemonių poveikį pažeidimams, gali būti padaryta žala asmenims.
Pritarti Pritarta Seimo Audito komiteto toliau pateiktam siūlymui ir jį pagrindžiantiems argumentams (žr. 4 pasiūlymą). 3. Lietuvos Respub-likos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-02-18 antikorup-cinio vertinimo išvada, Nr. 4-01-123421 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atlikome Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-2657 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
neapibrėžta šioje nuostatoje (
) minimos „neatidėliotinos būtinybės“ sąvoka. Šiuo atveju neaišku, kokia turi būti situacija, kai priežiūros institucija poveikio priemones galėtų taikyti savo nuožiūra, ne pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą. Neatsižvelgti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) priežiūros institucijai yras suteikta diskrecija vertinti neatidėliotinų būtinybių situacijas atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes. Nustatyti baigtinį atvejų sąrašą iš anksto nėra įmanoma. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio
taip: „5) šio s straipsnio 4 dalies1 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e uose (ar atitinkamai šio s straipsnio 4 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 4 dalies
e uose ) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.“
2Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 214 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) kasmet apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikšt us ą procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
3Seimo Audito komitetas,
2015-03-18 išvada Nr. 416 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 1 pastabą bei į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalimi perkeliami 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr.
1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais, 2 straipsnio 72 dalyje nustatyti reikalavimai, o
„svarbaus filialo“ sąvoka yra apibrėžta tiesioginio taikymo 2014 m. spalio 10
d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35, siūloma patikslinti įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35 , kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1) , kasmet viešai atskleidžia grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus.“
4Seimo Audito komitetas,
2015-03-18 išvada Nr. 421 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5
dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.
Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taik yti o šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.“
5Seimo Audito komitetas,
2015-03-18 išvada Nr. 4 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2657 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. Atsižvelgti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Irena Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas