Projekto Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS Gelmių ĮSTATYMO nR. I-1034 14 STRAIPSNIO
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir
registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Raimundas Paliukas Darius Ulickas
Projekto Projekto Nr. XIIP-2630 (2) lyginamasis variantas
ŽEMĖS Gelmių ĮSTATYMO nR. I-1034 14 STRAIPSNIO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raimundas Paliukas Algimantas Salamakinas
Projekto Projekto Nr. XIIP-2630(3) lyginamasis variantas
ŽEMĖS Gelmių ĮSTATYMO nR. I-1034 14 STRAIPSNIO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius , taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo nr. i-1034 14 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO projekto
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Kai žemės gelmių naudojimo planas rengiamas privačioje žemėje, plano organizatoriumi būna juridinis asmuo, valdantis žemę nuosavybės teise arba sudaręs nuomos ar panaudos sutartį su žemės savininku. Kai žemės gelmių naudojimo planą numatoma rengti valstybinėje žemėje, reali teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą negali būti įgyta, neatlikus žemės sklypo suformavimo procedūrų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintose Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse įtvirtinta galimybė formuoti naujus žemės sklypus žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, tačiau šią galimybę įgyvendinant praktikoje iškilo neaiškumų dėl ūkio subjekto teisės naudoti ar valdyti formuojamą žemės sklypą ir vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas iki žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikia teisę valstybinę žemę išnuomoti be aukciono ir tuo pačiu galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo teises, kurių realus įgyvendinimas galimas tik nustatyta tvarka parengus žemės gelmių naudojimo planą. Naudojimo plano rengimo organizatoriumi gali būti tik asmuo, turintis leidimą naudoti planuojamo objekto išteklius, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas realizuoti jam suteiktą teisę vykdyti leidime nurodytą veiklą. Pažymėtina, jog ūkio subjektas, teikdamas prašymą Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti leidimą konkretaus telkinio išteklių naudojimui jau turi būti suderinęs šį prašymą su žemės savininkais ar naudotojais ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurie šiuo derinimu iš esmės pritaria, kad būtų formuojami žemės sklypai naudingųjų iškasenų gavybai. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam suteikiamos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Geologijos įmonių asociacija, parengė Seimo nariai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Raimundas Paliukas ir Darius Ulickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustato, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius. Šis pakeitimas sudarys prielaidas nuosekliai vykdyti žemės gelmių naudojimo planų rengimo procedūras ir jas užbaigus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka realizuoti suinteresuoto ūkio subjekto teisę valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams naudoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą paspartės žemės gelmių naudojimo planų rengimo ir suprojektuotų naujų naudingųjų iškasenų karjerų, planuojamų valstybinėje žemėje, įsisavinimo procesas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
„Naudingos iškasenos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Raimundas Paliukas Darius Ulickas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo nr. i-1034 14 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO projekto
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Kai žemės gelmių naudojimo planas rengiamas privačioje žemėje, plano organizatoriumi būna juridinis asmuo, valdantis žemę nuosavybės teise arba sudaręs nuomos ar panaudos sutartį su žemės savininku. Kai žemės gelmių naudojimo planą numatoma rengti valstybinėje žemėje, reali teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą negali būti įgyta, neatlikus žemės sklypo suformavimo procedūrų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintose Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse įtvirtinta galimybė formuoti naujus žemės sklypus žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, tačiau šią galimybę įgyvendinant praktikoje iškilo neaiškumų dėl ūkio subjekto teisės naudoti ar valdyti formuojamą žemės sklypą ir vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas iki žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikia teisę valstybinę žemę išnuomoti be aukciono ir tuo pačiu galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo teises, kurių realus įgyvendinimas galimas tik nustatyta tvarka parengus žemės gelmių naudojimo planą. Naudojimo plano rengimo organizatoriumi gali būti tik asmuo, turintis leidimą naudoti planuojamo objekto išteklius, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas realizuoti jam suteiktą teisę vykdyti leidime nurodytą veiklą. Pažymėtina, jog ūkio subjektas, teikdamas prašymą Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti leidimą konkretaus telkinio išteklių naudojimui jau turi būti suderinęs šį prašymą su žemės savininkais ar naudotojais ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam suteikiamos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Geologijos įmonių asociacija, parengė Seimo nariai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Raimundas Paliukas ir Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustato, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą. Šis pakeitimas sudarys prielaidas nuosekliai vykdyti žemės gelmių naudojimo planų rengimo procedūras ir jas užbaigus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka realizuoti suinteresuoto ūkio subjekto teisę valdyti ar naudoti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams naudoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą paspartės žemės gelmių naudojimo planų rengimo ir suprojektuotų naujų naudingųjų iškasenų karjerų, planuojamų valstybinėje žemėje, įsisavinimo procesas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
„Naudingos iškasenos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Raimundas Paliukas Algimantas Salamakinas
2014-12-22 Nr. XIIP-2630 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatorius privalo turėti teisę naudoti ir valdyti žemės sklypą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kai žemės gelmių naudojimo planas rengiamas privačioje žemėje, plano organizatoriumi būna juridinis asmuo, valdantis žemę nuosavybės teise arba sudaręs nuomos ar panaudos sutartį su žemės savininku. Kai žemės gelmių naudojimo planą numatoma rengti valstybinėje žemėje, reali teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą negali būti įgyta, neatlikus žemės sklypo suformavimo procedūrų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintose Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse įtvirtinta galimybė formuoti naujus žemės sklypus žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, tačiau šią galimybę įgyvendinant praktikoje iškilo neaiškumų dėl ūkio subjekto teisės naudoti ar valdyti formuojamą žemės sklypą ir vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas iki žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo. Projekto tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam suteikiamos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad problema kyla tuomet, kai žemės sklypai, kuriuose yra numatoma naudoti žemės gelmes, yra nesuformuoti.
Tuo tarpu projekte siūloma nustatyti, kad planavimo organizatoriais galėtų būti asmenys, neturintys teisės naudoti ar valdyti žemės sklypą, net ir tuo atveju, kai nevyksta žemės sklypų formavimo procesas, t. y., žemės sklypas, kuriame numatoma išgauti žemės gelmių išteklius, yra suformuotas ir planavimo organizatorius yra jo savininkas, nuomininkas ar naudojantis tokį sklypą panaudos teise. Taigi projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Antra, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tam, kad žemės sklypo ribos, plotas būtų įtraukti į žemės gelmių naudojimo planą, sklypas turėtų būti suformuotas iki plano rengimo pradžios arba plano rengimo metu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai reglamentuotas žemės gelmių naudojimo plano rengimas, kai žemės sklypas, kuriame numatoma naudoti žemės gelmių išteklius, iki minėto plano rengimo pradžios dar nėra suformuotas. Poįstatyminiuose teisės aktuose, kaip antai Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, būtų tik detalizuojamas įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Trečia, projekto nuostatomis nėra pašalinamas projekto aiškinamajame rašte nurodytas neaiškumas, nes iš įstatymo ir išbraukus aukščiau minėtąją nuostatą, vis tiek lieka neaišku, kokias teises planavimo organizatoriai žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu turėtų į žemę, kurioje numatoma išgauti žemės gelmių išteklius, kai žemės sklypai nėra suformuoti. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą.
Tai, kad prašymas išduoti leidimą naudoti gamtos išteklius yra derinamas su Nacionalinė žemės tarnybos padaliniu nereiškia, kad leidimo gavėjui yra suteikiama teisė naudoti ir valdyti žemės sklypą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-12-15 Nr. XIIP-2630 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymo nr. i‑1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2630 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2630 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-04-09 Nr. XIIP-2630(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymo nr. i‑1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2630(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2630(2) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2015-06-03 Nr. XIIP-2630(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai bei fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies papildymas yra teikiamas atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, kai žemės gelmių naudojimo planą numatoma rengti valstybinėje žemėje, teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą (toks reikalavimas žemės gelmių naudojimo plano organizatoriui nustatytas galiojančiame įstatyme) negali būti įgyta, neatlikus žemės sklypo suformavimo procedūrų. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad minėtu atveju turėtų būti duodamas žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimas vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projektu siūlomų pakeitimų turinio seka, kad žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimas vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas galėtų būti duodamas ir tais atvejais, kai žemės sklypai jau būtų suformuoti, nors šiais atvejais, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, žemės gelmių naudojimo plano organizatoriai galėtų įgyti teisę žemės sklypą, kuriame numatoma išgauti išteklius, naudoti ar valdyti sudarydami su žemės savininkais žemės sklypo nuomos ar ki tas civilines sutartis. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise atitinkamas sutikimas turi būti gaunamas tik tuomet, kai žemės sklypai, kuriuose numatoma išgauti išteklius, nėra suformuoti. Kitu atveju, t. y., kai žemės sklypai, kuriuose numatoma išgauti išteklius, jau būtų suformuoti iki žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios, plano organizatoriai galėtų įgyti teisę valdyti ir naudoti tokius žemės sklypus sudarydami su žemės savininkais atitinkamas sutartis arba įsigydami tokius žemės sklypus nuosavybės teise. Be to, pagal galiojančias Žemės gelmių įstatymo 12, 14 straipsnių nuostatas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, gali gavę Vyriausybės ar Lietuvos geologijos tarnybos atitinkamą leidimą, sudarę išteklių ir ertmių naudojimo sutartį bei patvirtinus žemės gelmių naudojimo planą.
Pagal galiojančias keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas aukščiau minėtieji subjektai organizuoti plano rengimą galėtų tik tuo atveju, jeigu turėtų teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas žemės gelmių naudojimo planas galėtų būti patvirtintas ir aukščiau nurodytiems subjektams neturint teisių valdyti ar naudoti žemės sklypą, kuriame numatoma išgauti išteklius. Siekiant teisinio aiškumo, manytume, kad projektą reikėtų papildyti nustatant, kad tais atvejais, kai žemės gelmių naudojimo planas parengiamas turint tik žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą, žemės gelmių ištekliai gali būti pradedami naudoti tik įgijus teisę valdyti ir naudoti tokį žemės sklypą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnyje nustatyti teisės valdyti ir naudoti žemės sklypą įgijimo būdai, bet nėra imperatyvios nuostatos, kad žemės gelmių ištekliai gali būti pradėti naudoti tik įgijus tokias teises. Vien tik poįstatyminiuose teisės aktuose toks reikalavimas negalėtų būti įtvirtintas, nes, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el.
N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
Nr. XIIP-2630(2) 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 107-P-13
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Aurelija Stanckienė; Rimas Antanas Ručys; Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, UAB „Drąseikių karjeras“ direktorius Valdas Jazbutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-151 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai bei fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą. Galiojančio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriai privalo turėti ne tik leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, bet ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai žemės gelmių naudojimo planą numatoma rengti valstybinėje žemėje, reali teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą negali būti įgyta, neatlikus žemės sklypo suformavimo procedūrų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintose Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse įtvirtinta galimybė formuoti naujus žemės sklypus žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, tačiau šią galimybę įgyvendinant praktikoje iškilo neaiškumų dėl ūkio subjekto teisės naudoti ar valdyti formuojamą žemės sklypą ir vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas iki žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo. Projekto tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam suteikiamos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės. Projekto nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai veiksmams atlikti turėtų būti duodamas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Antra, tuo atveju, kai nėra suformuotas valstybinės žemės sklypas, žemės gelmių naudojimo planas negalės būti patvirtintas, nes Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Taigi tam, kad žemės sklypo ribos, plotas būtų įtraukti į žemės gelmių naudojimo planą, sklypas turėtų būti suformuotas iki plano rengimo pradžios arba plano rengimo metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis. Trečia, iš projektu siūlomų pakeitimų seka, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypai nebūtų suformuoti, tam, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriai galėtų pradėti plano rengimą, pakaktų gauti vien tik asmens, valdančio žemę (pavyzdžiui, žemės nuomininko) sutikimą. Žemės savininko, tame tarpe ir valstybinės žemės, sutikimas nebūtų reikalingas. Toks siūlymas kelia abejonių. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad tuo atveju, kai žemės gelmių išteklius numatoma išgauti valstybinėje žemėje formuojamame žemės sklype turi būti gautas subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimas, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai įvardinti, kad žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turėtų būti gaunamas tik tais atvejais, kada žemės sklypai, kuriuose bus vykdomas žemės gelmių išteklių naudojimas, nėra suformuoti. Ketvirta, iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų lieka neaišku, kokias teises plano organizatoriai žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu turėtų į žemę, kurioje numatoma išgauti žemės gelmių išteklius, kai žemės sklypai nėra suformuoti, o gautas tik žemės savininko (valdytojo) sutikimas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Penkta, iš keičiamo įstatymo bei projekto nuostatų seka, kad žemės gelmių išteklius juridiniai ir fiziniai asmenys, šių asmenų grupės galėtų pradėti naudoti gavę leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius bei parengę žemės gelmių naudojimo planą, tačiau neturėdami žemės sklypo, kuriame būtų išgaunami žemės gelmių ištekliai, nuosavybės ar valdymo bei naudojimosi juo teisių.
Manytume, kad asmenys naudoti žemės gelmių išteklius galėtų tik įgiję šias teises, nes sklypų savininkai pagal projektu siūlomas nuostatas suinteresuotiems asmenims būtų davę tik tam tikrą sutikimą, bet nesuteikę teisės valdyti ir naudoti tokius žemės sklypus. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Komiteto siūlymas:
Išdėstyti 14 straipsnio 2 dalį taip:
„2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir
registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. “1
2Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktus,
kuriuose nustatomos tam tikros taisyklės, priima ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio ,,ministerijos“ įrašytinas žodis ,,ministro“. Pritarti
reguliavimu nereikėtų suderinti įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, pavyzdžiui, aplinkos ministro patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių.
Jei taip, tai projektą siūlytume papildyti straipsniu, kuriame būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data bei įpareigojimas aplinkos ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Nepritarti Komiteto argumentai: Su projektu siūlomu nauju reguliavimu nereikės suderinti įstatymą įgyvendinančių teisės aktų. Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, 5 punkte nustatyta, kad planavimo organizatoriumi gali būti Žemės gelmių įstatyme nurodyti asmenys. 4. Aplinkos ministerija pagal Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, todėl svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Nepritarti Komiteto nuomonė:
institucijomis prieš jį registruojant
žemės gelmių išteklių naudojimo planų – specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
„Drąseikių karjeras“, UAB „Baltijos karjerai“ 2015-05-18 UAB
“Prima Parte” susipažino su parengtu Lietuvos Respublikos žemės gelmių
įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2630(2) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo pakeičiama 14 str. 2 d. išdėstant ją taip:
“2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir
registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą”. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus Įstatymo projektą paspartės žemės gelmių naudojimo planų rengimo ir suprojektuotų naujų naudingų iškasenų karjerų, planuojamų valstybinėje žemėje, įsisavinimo procesas. UAB
“Prima Parte” nesutinka su teiginiu, kad aukščiau įvardinti procesai
paspartės. Praktikoje dažni atvejai, kai žemės, kurioje norima atidaryti naudingųjų iškasenų karjerą, savininku ar valdytoju yra tam tikra miškų urėdija. Miškų urėdija yra subjektas, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, biologinę įvairovę, formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Todėl miškų urėdija, orientuodamasi į savo veiklos tikslus, visada yra tas subjektas, kuris pasisako už miško išsaugojimą, o tuo pačiu ir prieš naudingųjų iškasenų teritorijų eksploatavimą miško žemėje. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti tvarka, numatyta Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, patvirtintose 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.
D1-145 “Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo”, yra pagirtina, kadangi miškų urėdijos sąmoningai buvo išeliminuotos iš rato subjektų, išduodančių planavimo sąlygas rengti žemės gelmių naudojimo planus, nes būtent pastarosios sudarydavo kliūtis žemės gelmių naudojimo planų rengimo pradžiai. Priėmus Įstatymo projektą būtent tokia redakcija, kokia yra parengta – įtraukus į žemės gelmių naudojimo planų rengimo procesą miškų urėdijas - žemės gelmių naudojimo planų rengimo procesas būtų ne palengvintas, o priešingai - apsunkintas, be to, greičiausiai turėtų būti keičiamas ir 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-145 “Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo” įvardinant miškų urėdijas subjektais, išduodančiais planavimo sąlygas rengti žemės gelmių naudojimo planą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad “pažymėtina, jog ūkio subjektas, teikdamas prašymą Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti leidimą konkretaus telkinio išteklių naudojimui jau turi būti suderinęs šį prašymą su žemės savininkais ar naudotojais ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. UAB
“Prima Parte” sutinka su tokiu teiginiu, tik iš Įstatymo projekto formuluotės
sunku įvertinti, ar tas miškų urėdijos derinimas, kuris buvo gautas teikiant Lietuvos geologijos tarnybai prašymą dėl konkretaus telkinio išteklių naudojimo, galės būti traktuojamas ir kaip miškų urėdijos sutikimas pradėti rengti žemės gelmių naudojimo planą vertinant tas aplinkybes, kad kartais laiko tarpas tarp Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo ir teritorijų planavimo, naudojimo, rekultivavimo klausimų sprendimo yra pakankamai ilgas.
Jei tas miškų urėdijos sutikimas, kuris buvo gautas prieš Lietuvos geologijos tarnybos leidimo išdavimą, galės būti traktuojamas kaip miškų urėdijos derinimas pradėti rengti žemės gelmių naudojimo planą, tai, UAB “Prima Parte” vertinimu, Įstatymo projekto formuoluotė su nuoroda į žemės savininko ar valdytojo sutikimą yra perteklinė. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras subjektas, prieš kreipdamasis į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu išduoti leidimą naudoti tam tikrą telkinį miško teritorijoje turi būti atlikęs poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei gavęs miškų urėdijos derinimą, UAB “Prima Parte” siūlo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 str. 2 d. išdėstyti taip: “2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius”. Nepritarti Komiteto argumentai:
Ši pirminio projekto formuluotė Seimo plenariniame posėdyje buvo grąžinta iniciatoriams tobulinti po pateikimo, todėl šiuo metu patikslinta.
Be to, manytina, kad miškų urėdijos turėtų derinti žemės gelmių išteklių naudojimo planus, jei jos yra suderinusios prašymą dėl konkretaus telkinio išteklių naudojimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-05-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymą , Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2630(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama patikslinti atvejus, kada juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turėtų teisę būti naudojimo plano organizatoriais. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėtas teisės akto projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti. Siekiant teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad naudojimo plano organizatoriumi gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą (pasviru tekstu išskirti projektu siūlomi papildymai).
Manytume, kad iš Projekto siūlymų lieka nepakankamai aiškus formuluotės „ žemės savininko ar valdytojo sutikimas “ prasmė ir taikymas kitų sąlygų, pagal įstatymą keliamų fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų grupėms, norintiems tapti naudojimo plano organizatoriumi, kontekste: neaišku, ar juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, tam, kad žemės savininko ar valdytojo sutikimu taptų naudojimo plano organizatoriais privalo turėti leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius , ar minėtos nuostatos turėtų būti suvokiamos, kad toks reikalavimas (turėti leidimą naudoti telkinio išteklius) yra taikomas tik tais atvejais, kada asmuo ar asmenys turi teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume Projektą tikslinti. Pritarti
patikslintas, atsižvelgiant į teisės departamento ir šią STT pastabą
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2630(2), komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: 6- už, 0- prieš, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Raimundas Paliukas. PRIDEDAMA: Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2630 (3) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas