2014-12-17 Nr. XIIP-2627 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatomi atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimai. Neaišku, kodėl projekte vartojama daugiskaita
„pagal sandorius“, o ne vienaskaita „pagal sandorį“. Toks teisinis reguliavimas
gali sukelti teisės taikymo problemų, nes iš teksto neaišku, ar nustatomos maksimalios leistinos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos taikomos vienam ar keliems sandoriams. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte atskleidžiamas aktualios sąvokos – „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį“ turinys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 2. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuojamas mokesčių administratorius. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie subjektai mokesčių inspekcijai privalėtų teikti informaciją, t.y. ar asmenys, atlikę grynaisiais pinigais atsiskaitymus ar mokėjimus, viršijančius nustatytą maksimalią sumą, ar asmenys priėmę pinigus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą doktriną teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu.
Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų nurodyti, kurie asmenys privalėtų apie atsiskaitymus (mokėjimus) pranešti mokesčių inspekcijai. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos ir kitos esminės sąlygos: pranešimo pateikimo mokesčių inspekcijai terminai, pranešimo būdai, reikalavimai pranešimo turiniui ir pan. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius
departamento direktorė Rasa Virvilienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje nustatomi atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimai. Neaišku, kodėl projekte vartojama daugiskaita „pagal sandorius“, o ne vienaskaita „pagal sandorį“. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti teisės taikymo problemų, nes iš teksto neaišku, ar nustatomos maksimalios leistinos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos taikomos vienam ar keliems sandoriams. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte atskleidžiamas aktualios sąvokos – „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį“ turinys.
Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
23
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuojamas mokesčių administratorius. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie subjektai mokesčių inspekcijai privalėtų teikti informaciją, t.y. ar asmenys, atlikę grynaisiais pinigais atsiskaitymus ar mokėjimus, viršijančius nustatytą maksimalią sumą, ar asmenys priėmę pinigus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą doktriną teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų nurodyti, kurie asmenys privalėtų apie atsiskaitymus (mokėjimus) pranešti mokesčių inspekcijai. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos ir kitos esminės sąlygos: pranešimo pateikimo mokesčių inspekcijai terminai, pranešimo būdai, reikalavimai pranešimo turiniui ir pan.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
tikri santykiai būtų reglamentuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu <...> gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas);
apribojimus apsunkinančius asmenis, atliekančius atsiskaitymus (mokėjimus), o už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą siūloma įtvirtinti ir administracinę atsakomybę, todėl asmenų teisių ir pareigų įstatyminiam sureguliavimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2015-04-15) * Projekto autoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslai: mažinti prielaidas „šešėlinei ekonomikai“; didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą; didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą; mažinti galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles; užtikrinti atsiskaitymų saugumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant iš dalies panašių tikslų (t.y., apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų, tarp jų – neteisėto praturtėjimo, padarymo schemose dažniausiai aptinkamus sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui)
įsigaliojo naujas teisinis reguliavimas, kuriuo išplėsti notarinės sandorių formos reikalavimai taip, kad jie apimtų dažniausiai klastojamas fizinių ir juridinių asmenų sutartis, kurios vėliau naudojamos nusikalstamų veikų padarymui (t.y. nustatyta, kad:
uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys , kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Vekselis , kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles; 3)jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. ) Atsižvelgiant į tai, kad svarstomu projektu siekiama vėl įtvirtinti naujus apsunkinančius apribojimus asmenims atliekantiems atsiskaitymus bei į tai, kad aiškinamajame projekto rašte nurodytos net septynios aiškios galinčios kilti neigiamos pasekmės priėmus projektus (pvz., asmenims atsiskaitant ne grynaisiais pinigais, bus patirta papildomų finansinių sąnaudų , atsiskaitant už finansų, mokėjimo įstaigų teikiamas paslaugas; asmenys turi tam tikrus E-bankininkystės, mokėjimo kortelių operacijų limitus, todėl tokie asmenys , prieš atsiskaitydami pagal sandorius, turės dar iki sandorio sudarymo su individualiu prašymu kreiptis į savo kredito įstaigą, kad jiems būtų padidinti atsiskaitymo (E-bankininkystėje, mokėjimo kortele) operacijos limitai ; tam tikrų problemų gali kilti tiems užsienio valstybių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką ir tik vietoje nusprendžia įsigyti prekę (paslaugą), kurios vertė viršija 3,000 ar 5,000 eurų, tačiau nesinaudoja E-bankininkyste ar mokėjimo kortelėmis, o nori atsiskaityti pavedimu (šiuo atveju toks asmuo turėtų išsirinkti prekę, sudaryti atitinkamą sutartį, tačiau atsiskaitymui įvykdyti turėtų grįžti į savo valstybę, ten atlikti pavedimą ir vėl grįžti į Lietuvos Respubliką atsiimti prekės arba laukti, kol ji jam bus atsiųsta ) ir kt.) svarstytina, ar siūlomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant iš dalies panašių tikslų (t.y., apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų, tarp jų – neteisėto praturtėjimo, padarymo schemose dažniausiai aptinkamus sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui)
įsigaliojo naujas teisinis reguliavimas, kuriuo išplėsti notarinės sandorių formos reikalavimai taip, kad jie apimtų dažniausiai klastojamas fizinių ir juridinių asmenų sutartis, kurios vėliau naudojamos nusikalstamų veikų padarymui (t.y. nustatyta, kad:
uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys , kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Vekselis , kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles; 3)jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. ) Atsižvelgiant į tai, kad svarstomu projektu siekiama vėl įtvirtinti naujus apsunkinančius apribojimus asmenims atliekantiems atsiskaitymus bei į tai, kad aiškinamajame projekto rašte nurodytos net septynios aiškios galinčios kilti neigiamos pasekmės priėmus projektus (pvz., asmenims atsiskaitant ne grynaisiais pinigais, bus patirta papildomų finansinių sąnaudų , atsiskaitant už finansų, mokėjimo įstaigų teikiamas paslaugas; asmenys turi tam tikrus E-bankininkystės, mokėjimo kortelių operacijų limitus, todėl tokie asmenys , prieš atsiskaitydami pagal sandorius, turės dar iki sandorio sudarymo su individualiu prašymu kreiptis į savo kredito įstaigą, kad jiems būtų padidinti atsiskaitymo (E-bankininkystėje, mokėjimo kortele) operacijos limitai ; tam tikrų problemų gali kilti tiems užsienio valstybių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką ir tik vietoje nusprendžia įsigyti prekę (paslaugą), kurios vertė viršija 3,000 ar 5,000 eurų, tačiau nesinaudoja E-bankininkyste ar mokėjimo kortelėmis, o nori atsiskaityti pavedimu (šiuo atveju toks asmuo turėtų išsirinkti prekę, sudaryti atitinkamą sutartį, tačiau atsiskaitymui įvykdyti turėtų grįžti į savo valstybę, ten atlikti pavedimą ir vėl grįžti į Lietuvos Respubliką atsiimti prekės arba laukti, kol ji jam bus atsiųsta ) ir kt.) svarstytina, ar siūlomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams. Pritarti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (2015-04-14)422 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. 14-10146(2) (toliau – LR civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Nr. 14-10145(2) (toliau – LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas) (toliau abu kartu – „ Įstatymo projektai
“), bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
seimo statuto 147 str. 1 ir 7 d., kreipiamės į komiteto narius teikdami siūlymus Įstatymo projektams. LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus ir tvarką, maksimalias atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamas grynųjų pinigų sumas, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi. Iš Įstatymo projektų aiškinamųjų raštų matyti, kad Įstatymo projektų parengimo tikslas – riboti galimybes asmenims naudojantis galimybe atsiskaityti grynaisiais pinigais vykdyti neskaidrią ūkinę veiklą . Atsižvelgiant į šio verslo specifiką bei mūsų ilgametį įdirbį, esame įsitikinę, kad LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi vartojimo kredito davėjams (kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 str.
vartojimo kredito davėjų veiklos reglamentavimas yra pakankamai griežtas ir todėl užkertantis kelią vartojimo kredito davėjų paslaugų panaudojimui neskaidrios ūkinės veiklos vykdymo tikslais. Poziciją pagrindžiantys argumentai:
ir negrynaisiais skaidrumas. Negrynųjų pinigų perlaidomis yra užtikrinamas mokėtojo ir gavėjo tapatybės identifikavimas. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 2 str. 8 d. ir 9 str. 1 d. 1 p., ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 d. ir 3 str. 1 d. 2 p., vartojimo kredito davėjai visais atvejais privalo identifikuoti klientų tapatybę, todėl LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte nurodytas argumentas tampa pertekliniu, kai sandorio šalimi yra vartojimo kredito davėjas, kadangi vartojimo kredito davėjai privalo identifikuoti klientų tapatybę ir klientų mokumo vertinimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, vartojimo kredito davėjams atsiskaityti negrynaisiais pinigais laikytinas pertekliniu;
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 str. 2 d. numatyti atvejai, kai minėto įstatymo reikalavimai yra netaikomi, be to, to paties įstatymo projekto
atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas “.
Pažymėtina, kad vartojimo kredito davėjams, taip pat kaip ir bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) yra taikomi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o reikalavimai dėl kliento tapatybės nustatymo, vartojimo kreditų sektorius yra prižiūrimas Lietuvos banko. Dėl tokios išimties numatymo bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) ir analogiškos išimties nenumatymo vartojimo kredito davėjams, tokia įstatymo nuostata laikytina diskriminacine vartojimo kredito davėjų atžvilgiu;
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyti, kad minėti apribojimai nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams. Siūlome Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 str. 2 d.
taip:
„2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius
tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas , kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę .“ arba
„2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus,
taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas, taip pat kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę ir jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta .“ Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą („EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“), net keliaujant tarp ES bendrijos narių, nedeklaruojant su savimi galima turėti ne didesnę kaip 10 tūkst. Eurų sumą grynaisiais pinigais. Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad bent pusei šios numatytos sumos, t.y. 5000 Eurų, nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams keliami reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį kitų ES narių teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje numatyta 10 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 tūkst. eurų sumos.
Nepritarti Pritarus teikiamam siūlymui, būtų nepagrįstai pernelyg išplėstas subjektų, kuriems taikomos išimtys dėl siekiamų įtvirtinti apribojimų, ratas, ko pasėkoje pats įstatymas kaip toks nebetektų prasmės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai:3
1 - susilaikė (sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas). 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas, St.Šedbaras Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
komitetas
Nr. XIIP-2627 2015 m. balandžio 22 d. Nr. 33
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus vedėja Erika Puzonienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas ir tyrimų vedėjas Vytautas Žukauskas, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos atstovė Laura Ligutė, UAB „Vento nuovo“ lobistas Arnas Marcinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimai. Neaišku, kodėl projekte vartojama daugiskaita „pagal sandorius“, o ne vienaskaita „pagal sandorį“.
Toks teisinis reguliavimas gali sukelti teisės taikymo problemų, nes iš teksto neaišku, ar nustatomos maksimalios leistinos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos taikomos vienam ar keliems sandoriams. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte atskleidžiamas aktualios sąvokos – „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį“ turinys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
23
nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuojamas mokesčių administratorius. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie subjektai mokesčių inspekcijai privalėtų teikti informaciją, t. y. ar asmenys, atlikę grynaisiais pinigais atsiskaitymus ar mokėjimus, viršijančius nustatytą maksimalią sumą, ar asmenys priėmę pinigus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą doktriną teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų nurodyti, kurie asmenys privalėtų apie atsiskaitymus (mokėjimus) pranešti mokesčių inspekcijai. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos ir kitos esminės sąlygos: pranešimo pateikimo mokesčių inspekcijai terminai, pranešimo būdai, reikalavimai pranešimo turiniui ir pan. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija
22 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. 14-10146 (2) (toliau – LR civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Nr. 14-10145 (2) (toliau – LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas) (toliau abu kartu – „ Įstatymo projektai
“), bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
seimo statuto 147 str. 1 ir 7 d., kreipiamės į komiteto narius teikdami siūlymus Įstatymo projektams. LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus ir tvarką, maksimalias atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamas grynųjų pinigų sumas, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi. Iš Įstatymo projektų aiškinamųjų raštų matyti, kad Įstatymo projektų parengimo tikslas – riboti galimybes asmenims naudojantis galimybe atsiskaityti grynaisiais pinigais vykdyti neskaidrią ūkinę veiklą . Atsižvelgiant į šio verslo specifiką bei mūsų ilgametį įdirbį, esame įsitikinę, kad LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi vartojimo kredito davėjams (kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 str.
vartojimo kredito davėjų veiklos reglamentavimas yra pakankamai griežtas ir todėl užkertantis kelią vartojimo kredito davėjų paslaugų panaudojimui neskaidrios ūkinės veiklos vykdymo tikslais. Poziciją pagrindžiantys argumentai:
ir negrynaisiais skaidrumas. Negrynųjų pinigų perlaidomis yra užtikrinamas mokėtojo ir gavėjo tapatybės identifikavimas. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 2 str. 8 d. ir 9 str. 1 d. 1 p., ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 d. ir 3 str. 1 d. 2 p., vartojimo kredito davėjai visais atvejais privalo identifikuoti klientų tapatybę, todėl LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte nurodytas argumentas tampa pertekliniu, kai sandorio šalimi yra vartojimo kredito davėjas, kadangi vartojimo kredito davėjai privalo identifikuoti klientų tapatybę ir klientų mokumo vertinimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, vartojimo kredito davėjams atsiskaityti negrynaisiais pinigais laikytinas pertekliniu;
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 str. 2 d. numatyti atvejai, kai minėto įstatymo reikalavimai yra netaikomi, be to, to paties įstatymo projekto
atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas “.
Pažymėtina, kad vartojimo kredito davėjams, taip pat kaip ir bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) yra taikomi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o reikalavimai dėl kliento tapatybės nustatymo, vartojimo kreditų sektorius yra prižiūrimas Lietuvos banko. Dėl tokios išimties numatymo bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) ir analogiškos išimties nenumatymo vartojimo kredito davėjams, tokia įstatymo nuostata laikytina diskriminacine vartojimo kredito davėjų atžvilgiu;
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyti, kad minėti apribojimai nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams. Siūlome Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 str. 2 d.
2 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas , kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę .“ arba „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas, taip pat kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę ir jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta .“ Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą („EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“), net keliaujant tarp ES bendrijos narių, nedeklaruojant su savimi galima turėti ne didesnę kaip 10 tūkst. Eurų sumą grynaisiais pinigais. Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad bent pusei šios numatytos sumos, t.y. 5000 Eurų, nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams keliami reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį kitų ES narių teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje numatyta 10 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 tūkst. eurų sumos. Nepritarti Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija siūlo išplėsti ribojimo atsiskaityti grynaisiais pinigais išimtis.
Siūloma nustatyti, kad ribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais netaikomi, kuomet bent viena sandorio šalis pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o 9 str. 1 d. numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Minėtame įstatyme numatyta, kad tiek finansų įstaigos tiek kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę jau prieš pradėdami dalykinius santykius. Pritarus teikiamam pasiūlymui būtų neproporcingai išplėstas asmenų ratas ( iš esmės visos įmonės, kurios priima atsiskaitymus grynais pinigais ), kuriems taikomos atsikaitymų grynaisiais pinigais ribojimo išimtys. Tokiu atveju nebūtų pasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai. 2. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija
22 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. 14-10146(2) (toliau – LR civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Nr. 14-10145(2) (toliau – LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas) (toliau abu kartu – „ Įstatymo projektai
“), bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
seimo statuto 147 str. 1 ir 7 d., kreipiamės į komiteto narius teikdami siūlymus Įstatymo projektams. LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus ir tvarką, maksimalias atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamas grynųjų pinigų sumas, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi.
Iš Įstatymo projektų aiškinamųjų raštų matyti, kad Įstatymo projektų parengimo tikslas – riboti galimybes asmenims naudojantis galimybe atsiskaityti grynaisiais pinigais vykdyti neskaidrią ūkinę veiklą . Įstatymo projektais nėra ir neturėtų būti siekiama sukurti apribojimų vartojimo kredito davėjų, kitų finansų įstaigų (kaip jos apibrėžiamas Finansų įstaigų įstatyme), mokėjimo įstaigų ar juo labiau kredito įstaigų veiklai, t. y. tai veiklai (finansų paslaugų teikimui) kuriai jau dabar keliami griežti skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimai bei taikoma valstybės institucijų atliekama veiklos priežiūra: · LR finansų įstaigų įstatymo (IX-1068) 8 str. nustato reikalavimus, kad finansų įstaigos gali teikti finansines paslaugas tik jeigu turi tinkamą apskaitos sistemą, vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones ir patalpas, valdymo ir organizacinę struktūrą, turto draudimą. Be to, Finansų įstaigų įstatymo 31 str. nustato pareigą finansų įstaigoms turėti vidaus taisykles, kurios užtikrintų veiklos saugumą ir patikimumą, leistų laiku stebėti ir valdyti iš sudaromų sandorių kylančią riziką, taip pat pareigą tinkamai dokumentuoti sudaromus sandorius ir rinkti duomenis apie klientą. · Finansų įstaigų, kurios teikia licencines finansines paslaugas, veiklą prižiūri Lietuvos bankas (finansų įstaigų įstatymo 4 str. 3 d.).
veiklą, kurios užsiima vartojimo kreditų teikimo paslaugomis pagal LR vartojimo kredito įstatymą. · Finansų įstaigos, kurios užsiima vartojimo kreditų teikimo veikla pagal LR vartojimo kredito įstatymą, privalo sudaryti vartojimo kredito sutartis tik raštu ir tinkamai fiksuoti duomenis apie klientą ir sandorio turinį. · Finansų įstaigos visais atvejais privalo nustatyti savo klientų ir naudos gavėjų tapatybę pagal LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatym o reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jau šiuo metu įstatymai nustato pakankamas priemonės, kurios užtikrina finansų įtaigų sudaromų sandorių skaidrumą. Todėl Įstatymų projektuose numatomi papildomi reikalavimai, jeigu jie būtų taikomi ir finansų įstaigoms, sukurtų tik papildomų apribojimų šių įstaigų veiklai. Todėl siūlome Įstatymo projektuose nustatyti, kad šių įstatymų reikalavimai nebūtų taikomi finansų įstaigoms, arba bent jau toms finansų įstaigoms, kurių veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Siūlome
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo4 str. 2 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, arba taip pat per Lietuvos banko prižiūrimas finansų įstaigas, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.“ Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą („EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“), net keliaujant tarp ES bendrijos narių, nedeklaruojant su savimi galima turėti ne didesnę kaip 10 tūkst. Eurų sumą grynaisiais pinigais. Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad bent pusei šios numatytos sumos, t.y.
5000 Eurų, nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams keliami reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį kitų ES narių teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje numatyta 10 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 tūkst. eurų sumos, Estijoje jokie apribojimai netaikomi. Nepritarti Pritarus siūlomai įstatymo projekto pataisai nebūtų įgyvendinami įstatymo projektu siekiami tikslai, nes pagal siūlomą redakciją atsiskaityti grynaisiais pinigais, viršijant įstatyme numatytą piniginę dydžio sumą, būtų galima per bet kokias finansines įstaigas – maklerius, draudimo brokerius ir t. t. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-04-17 Europos sąjungos šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Šešėlis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse nėra mažesnis už jo netaikančiose šalyse. Grynųjų ribojimas didžiąja dalimi niekaip nepaveikia šešėlio, kadangi šešėlis yra nelegali veikla ir tokių įstatymų nesilaiko. Svarbu tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Dėl šių priežasčių LLRI siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais ribojimui. LLRI siūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymų grynaisiais apribojimas nemažina šešėlinės ekonomikos, be to, ribojimas turėtų svarbių neigiamų pasekmių gyventojams ir šalies ekonomikai, siūlome atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo kaip priemonės kovojant su šešėline ekonomika. Nepritarti Pažymėtina, kad įstatymo projekto tikslas daugialypis – ne tik mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, bet ir didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą, didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes asmenims išvengti ar sumažinti mokestines prievoles bei užtikrinti atsiskaitymų saugumą. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
12 Argumentai: Siekiant aiškesnio, glaustesnio, suprantamesnio įstatymo, projektu siūlomo teisinio reglamentavimo taikymo bei lengviau įgyvendinamos nustatomų draudimų vykdymo kontrolės, siūlytina atsisakyti diferencijuotos atsikaitymų grynaisiais pinigais ribojimo tvarkos, nustatant bendrą ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei trijų tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. 1.
grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti atitinkamai penkių tūkstančių eurų ar trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu daliniai mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikes arba neterminuotas sutartis, ir bendra mokėjimų suma sutarties sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami iki jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesnieji atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai, nepriklausomai nuo dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo. 2.
įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba kitokio dydžio grynųjų pinigų sumomis, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;
3) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuoja mas mokesčių administratori us ų apie atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikia sandorio šalis identifikuojančius duomenis. “
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose numatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal sandorius grynaisiais pinigais , sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti atsiskaitymai grynaisiais pinigais , taip pat bet kokie kiti mokėjimai baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Giedrė Purvaneckienė Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
FINANSŲ komitetas
Nr. XIIP-2627 2015 m. gegužės 6 d. Nr. 109-P-15
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Alasevičienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimai. Neaišku, kodėl projekte vartojama daugiskaita „pagal sandorius“, o ne vienaskaita „pagal sandorį“. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti teisės taikymo problemų, nes iš teksto neaišku, ar nustatomos maksimalios leistinos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos taikomos vienam ar keliems sandoriams. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte atskleidžiamas aktualios sąvokos – „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį“ turinys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
23 2.
Projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuojamas mokesčių administratorius. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie subjektai mokesčių inspekcijai privalėtų teikti informaciją, t. y. ar asmenys, atlikę grynaisiais pinigais atsiskaitymus ar mokėjimus, viršijančius nustatytą maksimalią sumą, ar asmenys priėmę pinigus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą doktriną teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų nurodyti, kurie asmenys privalėtų apie atsiskaitymus (mokėjimus) pranešti mokesčių inspekcijai. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos ir kitos esminės sąlygos: pranešimo pateikimo mokesčių inspekcijai terminai, pranešimo būdai, reikalavimai pranešimo turiniui ir pan. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija Lietuvos kredito unijos,
22 Iš esmės projektui pritariame, tačiau teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Asociacijos Lietuvos kredito unijos nuomone, 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte naudojama sąvoka „per bankus“ netinkama, kadangi neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
575/2013, Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų bei Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatyme įtvirtintos sąvokos „kredito įstaigos“ turiniui. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome:
dalies 2 punkto pakeitimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus kredito įstaigas , taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti perteklinių įstatymo nuostatų ir siūlo išbraukti žodžius „bankus, taip pat per kitus“ ir 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2. atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti
mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;“
asociacija
22 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. 14-10146 (2) (toliau – LR civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Nr. 14-10145 (2) (toliau – LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas) (toliau abu kartu – „ Įstatymo projektai
“), bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
seimo statuto 147 str. 1 ir 7 d., kreipiamės į komiteto narius teikdami siūlymus Įstatymo projektams.
LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus ir tvarką, maksimalias atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamas grynųjų pinigų sumas, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi. Iš Įstatymo projektų aiškinamųjų raštų matyti, kad Įstatymo projektų parengimo tikslas – riboti galimybes asmenims naudojantis galimybe atsiskaityti grynaisiais pinigais vykdyti neskaidrią ūkinę veiklą . Atsižvelgiant į šio verslo specifiką bei mūsų ilgametį įdirbį, esame įsitikinę, kad LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi vartojimo kredito davėjams (kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 str. 13 d.), kadangi jau šiandien vartojimo kredito davėjų veiklos reglamentavimas yra pakankamai griežtas ir todėl užkertantis kelią vartojimo kredito davėjų paslaugų panaudojimui neskaidrios ūkinės veiklos vykdymo tikslais. Poziciją pagrindžiantys argumentai:
i) pagrindinis argumentas – atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais skaidrumas. Negrynųjų pinigų perlaidomis yra užtikrinamas mokėtojo ir gavėjo tapatybės identifikavimas. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 8 d. ir 9 str. 1 d. 1 p., ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 d. ir 3 str. 1 d. 2 p., vartojimo kredito davėjai visais atvejais privalo identifikuoti klientų tapatybę, todėl LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte nurodytas argumentas tampa pertekliniu, kai sandorio šalimi yra vartojimo kredito davėjas, kadangi vartojimo kredito davėjai privalo identifikuoti klientų tapatybę ir klientų mokumo vertinimo tikslais.
Atsižvelgiant į tai, vartojimo kredito davėjams atsiskaityti negrynaisiais pinigais laikytinas pertekliniu;
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto
minėto įstatymo reikalavimai yra netaikomi, be to, to paties įstatymo projekto
„ atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas “. Pažymėtina, kad vartojimo kredito davėjams, taip pat kaip ir bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) yra taikomi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai dėl kliento tapatybės nustatymo, vartojimo kreditų sektorius yra prižiūrimas Lietuvos banko. Dėl tokios išimties numatymo bankams (kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams) ir analogiškos išimties nenumatymo vartojimo kredito davėjams, tokia įstatymo nuostata laikytina diskriminacine vartojimo kredito davėjų atžvilgiu;
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyti, kad minėti apribojimai nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams. Siūlome Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 str. 2 d.
2 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas , kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę .“ arba „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas, taip pat kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę ir jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta .“ Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą („EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“), net keliaujant tarp ES bendrijos narių, nedeklaruojant su savimi galima turėti ne didesnę kaip 10 tūkst. Eurų sumą grynaisiais pinigais. Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad bent pusei šios numatytos sumos, t.y. 5000 Eurų, nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams keliami reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį kitų ES narių teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje numatyta 10 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 tūkst. eurų sumos. Nepritarti Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija siūlo išplėsti ribojimo atsiskaityti grynaisiais pinigais išimtis.
Siūloma nustatyti, kad ribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais netaikomi, kuomet bent viena sandorio šalis pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. numatytais atvejais privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Minėtame įstatyme numatyta, kad tiek finansų įstaigos tiek kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę jau prieš pradėdami dalykinius santykius. Pritarus teikiamam pasiūlymui būtų neproporcingai išplėstas asmenų ratas ( iš esmės visos įmonės, kurios priima atsiskaitymus grynais pinigais ), kuriems taikomos atsikaitymų grynaisiais pinigais ribojimo išimtys. Tokiu atveju nebūtų pasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai. 3. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija
22 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. 14-10146(2) (toliau – LR civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Nr. 14-10145(2) (toliau – LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas) (toliau abu kartu – „ Įstatymo projektai
“), bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
seimo statuto 147 str. 1 ir 7 d., kreipiamės į komiteto narius teikdami siūlymus Įstatymo projektams. LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus ir tvarką, maksimalias atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamas grynųjų pinigų sumas, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi.
Iš Įstatymo projektų aiškinamųjų raštų matyti, kad Įstatymo projektų parengimo tikslas – riboti galimybes asmenims naudojantis galimybe atsiskaityti grynaisiais pinigais vykdyti neskaidrią ūkinę veiklą . Įstatymo projektais nėra ir neturėtų būti siekiama sukurti apribojimų vartojimo kredito davėjų, kitų finansų įstaigų (kaip jos apibrėžiamas Finansų įstaigų įstatyme), mokėjimo įstaigų ar juo labiau kredito įstaigų veiklai, t. y. tai veiklai (finansų paslaugų teikimui) kuriai jau dabar keliami griežti skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimai bei taikoma valstybės institucijų atliekama veiklos priežiūra: · LR finansų įstaigų įstatymo (IX-1068) 8 str. nustato reikalavimus, kad finansų įstaigos gali teikti finansines paslaugas tik jeigu turi tinkamą apskaitos sistemą, vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones ir patalpas, valdymo ir organizacinę struktūrą, turto draudimą. Be to, Finansų įstaigų įstatymo 31 str. nustato pareigą finansų įstaigoms turėti vidaus taisykles, kurios užtikrintų veiklos saugumą ir patikimumą, leistų laiku stebėti ir valdyti iš sudaromų sandorių kylančią riziką, taip pat pareigą tinkamai dokumentuoti sudaromus sandorius ir rinkti duomenis apie klientą. · Finansų įstaigų, kurios teikia licencines finansines paslaugas, veiklą prižiūri Lietuvos bankas (finansų įstaigų įstatymo 4 str. 3 d.).
vartojimo kreditų teikimo paslaugomis pagal LR vartojimo kredito įstatymą. · Finansų įstaigos, kurios užsiima vartojimo kreditų teikimo veikla pagal LR vartojimo kredito įstatymą, privalo sudaryti vartojimo kredito sutartis tik raštu ir tinkamai fiksuoti duomenis apie klientą ir sandorio turinį. · Finansų įstaigos visais atvejais privalo nustatyti savo klientų ir naudos gavėjų tapatybę pagal LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jau šiuo metu įstatymai nustato pakankamas priemonės, kurios užtikrina finansų įtaigų sudaromų sandorių skaidrumą. Todėl Įstatymų projektuose numatomi papildomi reikalavimai, jeigu jie būtų taikomi ir finansų įstaigoms, sukurtų tik papildomų apribojimų šių įstaigų veiklai. Todėl siūlome Įstatymo projektuose nustatyti, kad šių įstatymų reikalavimai nebūtų taikomi finansų įstaigoms, arba bent jau toms finansų įstaigoms, kurių veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Siūlome
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo4 str. 2 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai atliekami pagal sandorius tarp asmenų atliekami per bankus, arba taip pat per Lietuvos banko prižiūrimas finansų įstaigas, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.“ Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą („EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“), net keliaujant tarp ES bendrijos narių, nedeklaruojant su savimi galima turėti ne didesnę kaip 10 tūkst. Eurų sumą grynaisiais pinigais. Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad bent pusei šios numatytos sumos, t.y.
5000 Eurų, nebūtų taikomi vartojimo kredito davėjams keliami reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį kitų ES narių teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje numatyta 10 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 tūkst. eurų sumos, Estijoje jokie apribojimai netaikomi. Nepritarti Pritarus siūlomai įstatymo projekto pataisai nebūtų įgyvendinami įstatymo projektu siekiami tikslai, nes pagal siūlomą redakciją atsiskaityti grynaisiais pinigais, viršijant įstatyme numatytą piniginę dydžio sumą, būtų galima per bet kokias finansines įstaigas – maklerius, draudimo brokerius ir t. t. 4. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija, 2015-05-05 Lietuvos banko įstatymo 42 str. 1 d. numatyta, kas yra Lietuvos banko priežiūros subjektai:
Lietuvos bankas „ prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Centrinė kredito unija, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai ir valiutos keityklų operatoriai “.
Lietuvos banko prižiūrimų ūkio subjektų vykdoma veikla pasižymi ypatinga specifika, dėl kurios šešėlinės ekonomikos apraiškų rizika, šių subjektų veikloje, yra itin maža:
i) Subjektų veikla yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama (dažniausiai netgi licencijuojama); ii) Subjektų sudaromoms sutartims yra numatyta privaloma rašytinė sandorio forma; iii) Subjektų teikiamos paslaugos reikalauja didelio profesionalumo (kvalifikacijos), be to, šie subjektai teikdami paslaugas paprastai prisiima didelę riziką, kuri išlieka ilgą laiką po sutarties sudarymo; iv) Subjektai paprastai negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus jų veiklos leidime (licencijoje) numatytų finansinių paslaugų teikimą;
v) Subjektų teikiamos paslaugos nėra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, todėl nėra šių mokesčių vengimo rizikos; vi) Galiausiai, be visiems ūkio subjektams taikomų sankcijų už mokesčių vengimą, šiems ūkio subjektams taikomos specialios jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos sankcijos, įskaitant leidimo (licencijos) teikti finansines paslaugas panaikinimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manome, kad prieš numatant draudimą Lietuvos banko prižiūrimiems ūkio subjektams atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, turėtų būti įvertinta ar nesant tokio ribojimo šių ūkio subjektų veikloje yra šešėlinės ekonomikos rizika. Manome, kad tai turėtų būti padaryta realiai įvertinant ar yra tikimybė, kad šie ūkio subjektai sudarinės neapskaitomus sandorius. Atstovaudami vartojimo lizingo ir kredito davėjų interesus, pažymime, kad atsižvelgiant į su paskolų teikimu susijusią riziką, priešingus vartojimo lizingo ar kredito davėjo ir vartotojo interesus, itin griežtas Lietuvos banko taikomas sankcijas, yra absoliučiai neįmanoma, kad vartojimo lizingo ar kredito davėjas kam nors suteiktų paskolą nesudaręs rašytinės sutarties ir/ar neapskaitęs sudarytos sutarties.
Be to, manome, kad lygiai taip pat neįmanoma, kad šitaip pasielgtų finansų makleris, draudimo brokeris ar bet koks kitas Lietuvos banko prižiūrimas ūkio subjektas. Abejojant dėl šešėlinės ekonomikos apraiškų rizikos Lietuvos banko prižiūrimų ūkio subjektų veikloje, manome, kad prieš numatant draudimą šiems ūkio subjektams atsiskaitinėti grynaisiais pinigais galima paprašyti Lietuvos banko išvados dėl tokio draudimo prasmingumo /būtinumo. Nepritarti Papildžius subjektų sąrašą, kuriems būtų netaikomi apribojimai atsiskaitant grynaisiais pinigais, įstatymo projektas netektų savo prasmės, kadangi tokių subjektų sąrašas galėtų ir labiau plėstis. Vienas iš įstatymo tikslų yra mažinti grynųjų pinigų apyvartą. 5. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-04-17 Europos sąjungos šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Šešėlis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse nėra mažesnis už jo netaikančiose šalyse. Grynųjų ribojimas didžiąja dalimi niekaip nepaveikia šešėlio, kadangi šešėlis yra nelegali veikla ir tokių įstatymų nesilaiko. Svarbu tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Dėl šių priežasčių LLRI siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais ribojimui.
LLRI siūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymų grynaisiais apribojimas nemažina šešėlinės ekonomikos, be to, ribojimas turėtų svarbių neigiamų pasekmių gyventojams ir šalies ekonomikai, siūlome atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo kaip priemonės kovojant su šešėline ekonomika. Nepritarti Pažymėtina, kad įstatymo projekto tikslas daugialypis – ne tik mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, bet ir didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą, didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes asmenims išvengti ar sumažinti mokestines prievoles bei užtikrinti atsiskaitymų saugumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-04-15
pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
2015-04-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti 3.
12 Argumentai: Siekiant aiškesnio, glaustesnio, suprantamesnio įstatymo, projektu siūlomo teisinio reglamentavimo taikymo bei lengviau įgyvendinamos nustatomų draudimų vykdymo kontrolės, siūlytina atsisakyti diferencijuotos atsikaitymų grynaisiais pinigais ribojimo tvarkos, nustatant bendrą ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei trijų tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti atitinkamai penkių tūkstančių eurų ar trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Jeigu daliniai mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikes arba neterminuotas sutartis, ir bendra mokėjimų suma sutarties sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami iki jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesnieji atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai, nepriklausomai nuo dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo. 2.
įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba kitokio dydžio grynųjų pinigų sumomis, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;
3) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuoja mas mokesčių administratori us ų apie atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikia sandorio šalis identifikuojančius duomenis. “ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo nustatyti ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei penkių tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. 4. Seimo Audito komitetas
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose numatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pagal sandorius grynaisiais pinigais , sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti atsiskaitymai grynaisiais pinigais , taip pat bet kokie kiti mokėjimai baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
7Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai : Komitetas siūlo nustatyti ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei penkių tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti atitinkamai penkių tūkstančių eurų ar trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu daliniai mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikes arba neterminuotas sutartis, ir bendra mokėjimų suma sutarties sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami iki jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesnieji atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai, nepriklausomai nuo dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo. 2.
įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba kitokio dydžio grynųjų pinigų sumomis, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų atliekami per bankus, taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;
3) atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius sandorį tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informuoja mas mokesčių administratori us ų apie atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikia sandorio šalis identifikuojančius duomenis. “
1 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 dalimi, siūloma numatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą – 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 1. (K.Glaveckas ir V.Vonžutaitė balsavime nedalyvavo). 9. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(2). Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
IR FINANSŲ komitetas
KOMITETO išvada
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Andrius Mazuronis, Dalia Kuodytė, Arminas Lydeka, Šarūnas Gustainis, Kęstutis Glaveckas, Vitalijus Gailius, Gintaras Steponavičius (pasirašė 2015-05-13)41 Argumentai: Šiuo metu, asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos ES valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę privalo deklaruoti gabenamą 10 000 eurų viršijančią grynųjų pinigų sumą. 10 000 eurų viršijančios sumos deklaravimą ES viduje taip pat taiko ir ne viena ES valstybė. Siekiant išvengti nepagrįstų apribojimų ES valstybių narių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką teisėtai turėdami 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą, sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, siūlome pakoreguoti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimo taikymo.“ Nepritarti Komitetas pritarė ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei trijų tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. 2.
narys Ričardas Sargūnas 2015-05-29 Artūras Skardžius (atšaukė parašą 2017-11-14) Argumentai: Pasiūlymo tikslas, sumažinti „šešėlinę ekonomiką”; didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atskleidimą, didinti finansinių operacijų skaidrumą bei užtikrinti atsiskaitymų saugumą. Siūloma, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla. Taip pat siūloma papildyti, kad jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta , kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla . Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais.
Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimo taikymo . Jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. “ Nepritarti Komitetas pritarė ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne nei trijų tūkstančių eurų ar arba juos atitinkančios sumos užsienio valiutos dydžio suma grynaisiais pinigais. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-142 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627(2) (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, įsikūrusios ir tokiose šalyse, kuriose dažniausiai taikomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais, dalis šiose šalyse veikiančių įmonių ar fizinių asmenų nesinaudoja elektroninėmis bankų paslaugomis (pvz., Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Kazachstane ir pan.), Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtinti išimtį, numatančią, kad „šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems jų mokėjimams pagal sandorius“. Pritarti
1
ir pasaulines tendencijas teisiškai griežčiau riboti asmenų tarpusavio mokėjimus grynaisiais pinigais, kitose Europos Sąjungos valstybėse jau nustatytų ir taikomų apribojimų mokėjimams grynaisiais pinigais dydžius (pažymėtina tai, kad pastaraisiais metais mokėjimų grynaisiais pinigais ribos Europos Sąjungos valstybėse buvo gerokai sumažintos:
Ispanijoje nustatyta mokėjimų grynaisiais pinigais riba – 2 500 eurų; Rumunijoje – 2 260 eurų; Graikijoje – 500 eurų; Italijoje – 1 000 eurų; Prancūzijoje – 1 000 eurų; Portugalijoje – 1 000 eurų), mokėjimo grynaisiais pinigais ribojimo, kaip kovos su tarptautinio terorizmo finansavimu priemone, aspektą, visuomenės ir valstybės interesą veiksmingai kovoti su šešėline ekonomika, užtikrinti skaidrius mokėjimus tarp asmenų ir sąžiningą konkurenciją, nustatyti trijų tūkstančių eurų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą – Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „penkių“ įrašyti žodį „trijų“.
nurodyti, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Pritarti
1
dalyje nurodyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti iš dalies
2
dalyje nurodyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto 4 pasiūlymą
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr.
ir jį patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-14 pateiktas pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2. Pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti LR administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo tvarkos pažeidimus bei projektą registruoti Lietuvos Respublikos Seime. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-04-202 Argumentai: siūloma išbraukti projekto 2 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant, kad šios įstatymo projektas būtų taikomas ir atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams tarp asmenų, kai šie mokėjimai susiję su darbo santykiais. Pasiūlymas : projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip : „
taikymo sritis
asmenų atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius. 2. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems jų mokėjimams pagal sandorius.“
finansų komitetas, 2022-04-2041 Argumentai: atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse jau nustatytų ir taikomų apribojimų mokėjimams grynaisiais pinigais dydžius bei į šešioliktos ir septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais dydį, siūlytina projekte numatyti 3 000 eurų dydį. Pasiūlymas : projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai grynaisiais pinigais1 .
Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti trijų tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasieks šioje dalyje nurodytą ribą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimo taikymo.“
finansų komitetas, 2022-04-207 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nebegalioja, tikslinamas projekto 7 straipsnis. Pasiūlymas : projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“
finansų komitetas, 2022-04-208 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad numatyta įsigaliojimo data praėjo, tikslinamas projekto 8 straipsnis. Pasiūlymas : projekto 8 straipsnis išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
lapkričio 1 d. 2.
ministerijos iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti atsiskaitymai, ir bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(3). Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėjos Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė