Projekto lyginamasis variantas
, 342 ir 343
1Pakeisti 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip :
„2) patiems ar sutartiniais pagringais pavedus kitiems juridiniams asmenims, organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą , ir
(ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose;
“. 2. Pakeisti 341 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) patiems ar sutartiniais pagringais pavedus kitiems juridiniams asmenims, aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę e lektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie reikalavimą atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų; elektros ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.;“. 3. Pakeisti 341 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) individualiai - – organizuodami patys organizuoja po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą arba sutartiniais pagrindais tai paveda kitiems juridiniams asmenims ;“. 4. Pakeisti 341 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose , savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:“. 5. Pripažinti netekusį galios 341 straipsnio 19 dalies 1 punktą. „
1) pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles;
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusį galios 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
straipsnio pakeitimas 1.
34
straipsnio 1 dalies 1 punktą
1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;“ 3.
Pripažinti netekusią galios 343 straipsnio 2 dalį. 2. Individualiai elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių kiekį. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
DĖL
, 342 ir 343
projekto tikslai ir uždaviniai:
341 , 342 ir 343 straipsnių redakcijos priėmimo, į kuriuos buvo sudėta daug saugiklių, turėjusių užtikrinti skaidrų ir stabilų e lektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą. Dabar galime daryti išvadas, jog kai kurie saugikliai ne tik kad nepagerino tokių atliekų tvarkymo sistemos, bet dar labiau pablogino gamintojų ir importuotojų atsakomybės principo įgyvendinimą. Pareiga, e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms, sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo, šiuo metu sukuria tik milžinišką administracinę naštą tiek e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms, tiek savivaldybėms. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų ar jų organizacijų skiriamas finansavimas didelių gabaritų aikštelių išlaikymui pagal jose surenkamą elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį, nesiekia nei 1 procento tokioms aikštelėms išlaikyti būtinos sumos. Keičiamuose straipsniuose minimos sutartys tvirtinamos savivaldybių tarybų, todėl dažnai toks sutarčių derinimas užtrunka visus metus, o atsiradus būtinybei keisti sutarties salygas, tai gali užtrukti iki pusės metų.
Aplinkos apsaugos agentūra prie LR aplinkos ministerijos nustatė, jog 2013 metais visos e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijos neįgyvendino teisės aktų reikalavimų ir nesudarė sutarčių su visomis savivaldybėmis dėl dalyvavimo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Savivaldybių atstovai pritaria, jog tam tikrus atliekų tvarkymo įstatymo straipsnius būtina tobulinti. Vienas iš tokių tokių galimų pakeitimų - atsisakymas pareigos sudarinėti sutartis su e lektros ir elektroninės įrangos gamintojais ir importuotojais ir jų organizacijoms. Pastaraisiais metai buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau buvo prieita vieningos nuomonės, jog elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalime priskirti prie komunalinių atliekų srauto. Šios atliekos yra efektyviai surenkamos pačių gamintojų ir importuotojų ir jų organizacijų sukurtose surinkimo sistemose. Taip pat savo surinkimo sistemas yra sukūrę elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkytojai. Šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti 341 ,342 ir 343 straipsnius, kuriose siūloma atsisakyti perteklinės pareigos dalyvauti organizuojant elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kuriose tokių atliekų susidaro labai nedidelis kiekis. E lektros ir elektronikos įrangos atliekas iš stambagabaričių aikštelių nemokamai surenka tokių atliekų surinkėjai. Įstatymo projektu siekiama sudaryti realias sąlygas e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams individualiai arba per tokias paslaugas teikiančias įmones, įvykdyti savo pareigas, tokiu būdų atsisakant prievolės jungtis prie galimai neskaidriai veikiančių organizacijų.
Būtina paminėti, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančiu atliekų tvarkymo įstatymu, e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams yra neįmanoma individualiai įvykdyti savo pareigas tvarkyti atliekas. Priverstinis e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų suvarymas į organizacijas ypač tų, kurie į vidaus rinką išleidžia nedidelius e lektros ir elektroninės įrangos kiekius, pabrangino e lektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Viena iš priežasčių - atsirado papildomos išlaidos būtinos organizacijos išlaikymui. Šiame elektronikos atliekų tvarkymo sektoriuje likus tik dviems stambiems e lektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos užsakovams, tokių atliekų surinkėjai ir tvarkytojai galimai ėmėsi nesąžiningų veiksmų (pvz. deklaruoja didesnį e lektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį, nei faktiškai surinko ir sutvarkė arba deklaruoja, kad surinktas atliekas eksportavo į užsienį), o tai padeda pasiekti mažiausią konkursuose siūlomą kainą. Yra pagrįstų įtarimų, dėl kurių yra pradėti kontroliuojančių institucijų patikrinimai, bei ne pirmus metus vyksta ikiteisminiai tyrimai. Deja, greitų rezultatų tai neduoda. Todėl manytina, jog ateityje, nesiėmus skubių veiksmų, fiktyvių pažymų verslas tik dar labiau augs. Šiuo metu veikia trys e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijos (Asociacija
„EEPA“, VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ ir
VšĮ „Ekošviesa“) , kurios viešai viena kitą kaltina neskaidria veikla. Vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Vyksta ikiteisminiai tyrimai. Šių organizacijų veikla domisi ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas, Lietuvos Respublikos antikorupcijos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucija, Prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kaip anksčiau buvo minėta, galimybės nebedalyvauti e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijų veikloje nėra, nes individualiai įgyvendinti 343 straipsnio nuostatas praktiškai neįmanoma. Tvarkyti e lektros ir elektroninės įrangos atliekas ir administruoti visą procesą e lektros ir elektroninės įrangos gamintojui ar importuotojui šiai dienai kainuos du kartus brangiau nei organizacijoje. Lietuvos Respublika perkeldama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nepagrįstai pablogino gamintojų ir importuotojų galimybę individualiai tvarkyti e lektros ir elektroninės įrangos atliekas. Be to, e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams norintiems tvarkytis individualiai yra pareiga sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ar eksportuotojais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Sutartys su elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais privalo būti sudarinėjamos, bet sudaryti sutartis su visais elektros ir elektroninės įrangos platintojais yra neįgyvendinama užduotis ypač jei platintojas yra ir importuotojas, kuris priklauso vienai iš elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijų. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms yra nustatyta pareiga sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams norintiems tvarkytis atliekas individualiai nustatyta pareiga sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos platintojais. Šiuo metu įstatyme nereglamentuota galimybė elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams sutartiniais pagrindais pavedus kitiems juridiniams asmenims , organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą. Taip pat nereglamentuota galimybė elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ar importuotojams sudarius sutartis su kitais juridiniais asminimis pavesti jiems šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Savivaldybės, e lektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai bei jų organizacijos nebeturės prievolės sudarinėti tarpusavio sutarčių, kurios neturi abipusės finansinės naudos, nesukuria socialinio gėrio visuomenei ir neprisideda prie verslo administracinės naštos mažinimo.
Labai svarbu, jog tokios niekuom nepagrystos pareigos atsisakymas sudarytų sąlygas e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams patiems ar sutartiniais pagringais pavedus kitiems juridiniams asmenims, įgyvendinti savo pareigas. Šiomis pataisomis būtų sugriauta e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijų monopolija, kurių veiklos skaidrumas kelia pagrįstų įtarimų kontroliuojančioms institucijoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos gali turėti. Tikėtina, jog atsiradus galimybei e lektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams patiems ar sutartiniais pagringais pavedus kitiems juridiniams asmenims, tvarkyti atliekas, informuoti ir šviesti visuomenę, tokiu būdų sukoncentruoti dideli atliekų tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo užsakymų pakeitai valdomi dviejų pagrindinių organizacijų, bus padalinti į didesnį kiekį mažesnių.
E lektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai galės patys priimti sprendimą kokį paslaugų teikėją pasirinkti ir tartis dėl tokių paslaugų teikimo kainos, o tai paskatins sąžiningą konkurenciją tarp tokių paslaugų teikėjų. Taip bus sumažinta galimybė atsirasti neskaidriems susitarimams tarp organizacijų ir didžiųjų e lektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojų. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai gali turėti teigiamos įtakos. Šiuo metu elektronikos rinkoje veikia trys e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios formuoja 100 procentų e lektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tvarkymo užsakymo, tokių paslaugų teikėjams. Šiuo metu užsakymus laimi keli didieji rinkos dalyviai, tuo pačiu eliminuodami smulkiajam ir vidutiniams verslui priskiriamas, e lektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančias bendroves. Tikėtina, jog e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijų monopolijos suardymas, paskatins smulkaus ir vidutinio verslo plėtra šame sektoriuje. Remiantis buvusia praktika, galima teigti, jog dalis e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų nesirinko dalyvavimo organizacijų veikloje ne tik dėl interesų nesutapimo (tai kas aktualu didiesiems prekybos tinklams, visai neaktualu smulkiam verslui), bet ir laiko bei finansų sąnaudos skiriamos atliekų tvarkymui buvo mažesnės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti ir priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės . 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Atliekų tvarkymas“, „atliekos“, „gamintojai“, „importuotojai“,
„gamintojų ir importuotojų organizacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
343
2014-12-17 Nr. XIIP-2590 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio
importuotojų viena iš pagrindinių pareigų yra „ patiems ar sutartiniais pagringais pavedus kitiems juridiniams asmenims, organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą , ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; . “ . Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje žodį „pagringais“ derėtų pakeisti į žodį
„pagrindais“ (analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi
keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 punkto nuostatai). Antra, pastebėtina, jog projektu iš įstatymo teksto išbraukiama nuostata nustato vieną iš alternatyvių e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinių pareigų atlikimo būdų, pagal kurią jie galėjo patys organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo procesą arba dalyvauti savivaldybių organizuojamame atliekų tvarkymo procese. Pastebėtina, jog neaišku, kodėl tokia alternatyva iš asmenų atimama. Pažymėtina, jog net teikiamu įstatymo projektu nustačius asmenų teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis dėl atliekų tvarkymo, nėra aiškus aptariamos alternatyvos naikinimo tikslas, nes iš asmenų būtų atimta teisė naudotis veikiančia atliekų tvarkymo sistema, kuria jie teisėtai naudojosi iki šiol.
Be to, projektas įsigaliotų 2015-01-01, todėl neaišku ką reikėtų daryti asmenims pagal sutartis dalyvaujantiems savivaldybių organizuojamame atliekų tvarkymo procese, tuo atveju, jei pagal projekto nuostatas savivaldybės būtų eliminuotos iš šio proceso. Pastebėtina, jog civilinės sutartys dažniausia turi tam tikras nutraukimo sąlygas ir procedūras, kurios, vargu, ar galėtų būti įgyvendintos iki minėtos datos. Be to, panaikinus minėtą alternatyvą, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 341 straipsnio 6 dalies, 30 straipsnio 15 dalies nuostatomis, pagal kurias elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas. Trečia, nuostatoje vartojamas žodžių junginys
„kiti juridiniai asmenys“. Atkreiptinas dėmesys, jog šis žodžių junginys
stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog iš nuostatos turinio darytina išvada, kad iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos bus eliminuotos savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos (šio pakeitimo esmė jau aptarta šioje išvadoje). Be to, iš aptariamo žodžių junginio nėra aišku ar minimiems „kitiems juridiniams asmenims“ keliami kokie nors teisiniai reikalavimai, ar tai galėtų būti bet kurie juridiniai asmenys, net ir neturintys teisės tvarkyti elektros ir elektroninių atliekų. Neaišku, ar tokie „kiti juridiniai asmenys“ turėtų patys sutvarkyti atliekas, ar savo ruoštu galėtų sudaryti sutartis dar su „kitais juridiniais asmenimis“.
Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas pašalinant minėtus neaiškumus ir aiškiai apibrėžiant kokie juridiniai asmenys turimi omenyje. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo341 straipsnio 5 dalies 1 punkto. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo341 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija tikslintina kalbine prasme atsižvelgiant į 5 dalies esmę. 3. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimi siūlomus 341 straipsnio 9 dalies ir 19 dalies pakeitimus, ir siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 17 dalies 3 punktą, pagal kurį savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose būtų surenkamos taip pat ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 341 straipsnio 24 dalies 1 punkte nustatoma, kad buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pagal projektu siūloma reguliavimą (projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 341 straipsnio 9 dalis, 2 ir 3 straipsniai) būtų neaišku, koks subjektas turėtų finansuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurias pristato vartotojai, tvarkymą minėtose aikštelėse. 5. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų išdėstyti visą (t. y., su šios dalies struktūriniais punktais) keičiamo įstatymo 341 straipsnio 9 dalies redakciją. 6.
dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi pripažinus netekusiu galios keičiamo įstatymo 341 straipsnio 19 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 341 straipsnio 25 dalies nuostatas. 7. Projekto 2 ir 3 straipsniais siūloma iš įstatymo išbraukti iki šiol galiojusias imperatyvias nuostatas, imperatyviai įpareigojusias tam tikrus asmenis sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog projekte niekaip nesiūloma sureguliuoti esamos situacijos, kai galioja daugybė civilinių sutarčių. Tam tikros sutartys išbraukiamos iš įstatymo turinio, tačiau nenustatoma, ką turėtų daryti šalys tomis sutartimis prisiėmusios teises ir pareigas. Pažymėtina, jog sutartys ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, o įstatymo nuostatos išbraukimas nepadaro sutarčių negaliojančiomis. Siūlytina projekte išspręsti susidarysiančią problemą, jei įstatymo projektas būtų priimtas. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas įstatymo projekto įsigaliojimo terminas galimai nėra realus. Galimai įstatymo projekte turėtų būti nustatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis. Antra, pastebėtina, jog aptariamomis įstatymo projekto nuostatomis naikinama galiojanti elektros elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistema ir kuriama nauja sistema. Manytina, jog šiuo atveju derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „ Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.“ 8.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu pripažinus netekusiu galios keičiamo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 342 straipsnio 5 dalies nuostatas. 9. Projekto 4 straipsnyje reikėtų išbraukti žodį „nuo“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Neringa Azguridienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-01- Nr. Į 2014-12-03 Nr. XIIP-2590 DĖL lietuvos respublikos ATLIEKŲ TVARKYMO
, 342 IR 343 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP‑2590 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341 ,342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2590 (toliau – Projektas) pažymime, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS) yra įtrauktas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų įgyvendinimo ir perkėlimo priemonių planą kaip tą direktyvą perkelianti priemonė. Be to, šio įstatymo 341 , 342 ir 343 straipsniai, kuriuos siekiama pakeisti teikiamu Projektu, minėtos direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje yra nurodyti kaip konkrečius direktyvos straipsnius perkeliančios ir įgyvendinančios nuostatos [1] .
Atitinkamai pritardami dėl Projekto pateiktai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomu reguliavimu iš asmenų atėmus galimybę naudotis veikiančia atliekų tvarkymo sistema, kuria jie teisėtai naudojosi iki šiol, tačiau vietoje tokios sistemos neįtvirtinus aiškios ir nuosekliai reglamentuotos naujos sistemos bei ypač atsižvelgiant į Teisės departamento išvadoje įvardintas siūlomo reguliavimo spragas (neaiškus Projekto santykis su Įstatymo suteikiama galimybe elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas; sąvokos „juridiniai asmenys“ teisinio aiškumo stoka atitinkamo reglamentavimo atžvilgiu; elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurias pristato vartotojai, tvarkymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo aspektas ir pan.) gali būti keliama abejonė, ar Projektu siūlomu reglamentavimu būtų užtikrinta, kad bus pasiekti Direktyva 2012/19/ES siekiami tikslai . Taip pat norėtume pažymėti, kad Projekto 1 straipsnio 1-3 dalyse vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ siūlytume vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 5 dalies 1-2 punktai nurodyti kaip perkeliantys Direktyvos 2012/19/ES 8 straipsnio 1-3 dalis; Įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas nurodytas kaip perkeliantis Direktyvos 2012/19/ES 5 straipsnio 4 dalį; Įstatymo343 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, taip pat šio straipsnio 2 dalis nurodyti kaip perkeliantys Direktyvos 2012/19/ES 12 straipsnio 1-2 dalis ir pan.
DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341 , 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIP‑2590
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatant, jog elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų viena iš pagrindinių pareigų yra „ patiems ar sutartiniais pagrindais pavedus kitiems juridiniams asmenims, organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą , ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; .“ . Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje žodį „pagrindais“ derėtų pakeisti į žodį „pagrindais“ (analogiška pastaba taikytina ir projekto
straipsnio 3 punkto nuostatai).
Antra, pastebėtina, jog projektu iš įstatymo teksto išbraukiama nuostata nustato vieną iš alternatyvių e lektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinių pareigų atlikimo būdų, pagal kurią jie galėjo patys organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo procesą arba dalyvauti savivaldybių organizuojamame atliekų tvarkymo procese. Pastebėtina, jog neaišku, kodėl tokia alternatyva iš asmenų atimama. Pažymėtina, jog net teikiamu įstatymo projektu nustačius asmenų teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis dėl atliekų tvarkymo, nėra aiškus aptariamos alternatyvos naikinimo tikslas, nes iš asmenų būtų atimta teisė naudotis veikiančia atliekų tvarkymo sistema, kuria jie teisėtai naudojosi iki šiol. Be to, projektas įsigaliotų 2015-01-01, todėl neaišku ką reikėtų daryti asmenims pagal sutartis dalyvaujantiems savivaldybių organizuojamame atliekų tvarkymo procese, tuo atveju, jei pagal projekto nuostatas savivaldybės būtų eliminuotos iš šio proceso. Pastebėtina, jog civilinės sutartys dažniausia turi tam tikras nutraukimo sąlygas ir procedūras, kurios, vargu, ar galėtų būti įgyvendintos iki minėtos datos. Be to, panaikinus minėtą alternatyvą, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 341 straipsnio 6 dalies, 30 straipsnio 15 dalies nuostatomis, pagal kurias elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas. Trečia, nuostatoje vartojamas žodžių junginys „kiti juridiniai asmenys“. Atkreiptinas dėmesys, jog šis žodžių junginys stokoja teisinio aiškumo.
Pažymėtina, jog iš nuostatos turinio darytina išvada, kad iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos bus eliminuotos savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos (šio pakeitimo esmė jau aptarta šioje išvadoje). Be to, iš aptariamo žodžių junginio nėra aišku ar minimiems
„kitiems juridiniams asmenims“ keliami kokie nors teisiniai reikalavimai, ar
tai galėtų būti bet kurie juridiniai asmenys, net ir neturintys teisės tvarkyti elektros ir elektroninių atliekų. Neaišku, ar tokie „kiti juridiniai asmenys“ turėtų patys sutvarkyti atliekas, ar savo ruoštu galėtų sudaryti sutartis dar su „kitais juridiniais asmenimis“. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas pašalinant minėtus neaiškumus ir aiškiai apibrėžiant kokie juridiniai asmenys turimi omenyje. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo341 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Atmesti įstatymo projektą
341 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija tikslintina kalbine prasme atsižvelgiant į 5 dalies esmę. Atmesti įstatymo projektą
į projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimi siūlomus 341 straipsnio 9 dalies ir 19 dalies pakeitimus, ir siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 17 dalies 3 punktą, pagal kurį savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose būtų surenkamos taip pat ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Atmesti įstatymo projektą 1.4.
1 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 341 straipsnio 24 dalies 1 punkte nustatoma, kad buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pagal projektu siūloma reguliavimą (projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 341 straipsnio 9 dalis, 2 ir
elektroninės įrangos atliekų, kurias pristato vartotojai, tvarkymą minėtose aikštelėse. Atmesti įstatymo projektą
Projekto 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų išdėstyti visą (t. y., su šios dalies struktūriniais punktais) keičiamo įstatymo 341 straipsnio 9 dalies redakciją. Atmesti įstatymo projektą
2014-12-171 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi pripažinus netekusiu galios keičiamo įstatymo 341 straipsnio 19 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 341 straipsnio 25 dalies nuostatas. Atmesti įstatymo projektą
2014-12-172 Projekto 2 ir 3 straipsniais siūloma iš įstatymo išbraukti iki šiol galiojusias imperatyvias nuostatas, imperatyviai įpareigojusias tam tikrus asmenis sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog projekte niekaip nesiūloma sureguliuoti esamos situacijos, kai galioja daugybė civilinių sutarčių. Tam tikros sutartys išbraukiamos iš įstatymo turinio, tačiau nenustatoma, ką turėtų daryti šalys tomis sutartimis prisiėmusios teises ir pareigas. Pažymėtina, jog sutartys ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, o įstatymo nuostatos išbraukimas nepadaro sutarčių negaliojančiomis. Siūlytina projekte išspręsti susidarysiančią problemą, jei įstatymo projektas būtų priimtas.
Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas įstatymo projekto įsigaliojimo terminas galimai nėra realus. Galimai įstatymo projekte turėtų būti nustatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis. Antra, pastebėtina, jog aptariamomis įstatymo projekto nuostatomis naikinama galiojanti elektros elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistema ir kuriama nauja sistema. Manytina, jog šiuo atveju derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „ Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.“ Atmesti įstatymo projektą
2014-12-172 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu pripažinus netekusiu galios keičiamo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 342 straipsnio
2014-12-174 Projekto 4 straipsnyje reikėtų išbraukti žodį „nuo“. Atmesti įstatymo projektą
2014-12-17 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Atmesti įstatymo projektą 2.
Teisingumo ministerijos 2015-01-08 Pažymime, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS) yra įtrauktas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų įgyvendinimo ir perkėlimo priemonių planą kaip tą direktyvą perkelianti priemonė. Be to, šio įstatymo 341
ir343 straipsniai, kuriuos siekiama pakeisti teikiamu Projektu, minėtos direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje yra nurodyti kaip konkrečius direktyvos straipsnius perkeliančios ir įgyvendinančios nuostatos. Atitinkamai pritardami dėl Projekto pateiktai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomu reguliavimu iš asmenų atėmus galimybę naudotis veikiančia atliekų tvarkymo sistema, kuria jie teisėtai naudojosi iki šiol, tačiau vietoje tokios sistemos neįtvirtinus aiškios ir nuosekliai reglamentuotos naujos sistemos bei ypač atsižvelgiant į Teisės departamento išvadoje įvardintas siūlomo reguliavimo spragas (neaiškus Projekto santykis su Įstatymo suteikiama galimybe elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas; sąvokos „juridiniai asmenys“ teisinio aiškumo stoka atitinkamo reglamentavimo atžvilgiu; elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurias pristato vartotojai, tvarkymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo aspektas ir pan.) gali būti keliama abejonė, ar Projektu siūlomu reglamentavimu būtų užtikrinta, kad bus pasiekti Direktyva 2012/19/ES siekiami tikslai .
Taip pat norėtume pažymėti, kad Projekto
vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ siūlytume vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Atmesti įstatymo projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-02-041 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į teisės akto projekte numatomų reglamentuoti visuomeninių santykių svarbą, Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341, 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2590 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminis Projekto tikslas - išplėsti ir sudaryti galimybes elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams individualiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Atliekų tvarkymo įstatymas) nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo pareigas. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėtas teisės akto projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti. Siekdami teisinio aiškumo ir skaidraus Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų atlikimo, dėl Projekto teikiame šias pastabas:
nurodoma, kad Projekto tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams (toliau - gamintojai ir importuotojai) įgyvendinti pareigas, susijusias su elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau - elektroninės atliekos) tvarkymu, iš dalies dėl Projekto pasiūlymų šios galimybės siaurinamos, pavyzdžiui: pagal Projekto 1 straipsnio pasiūlymus naikinamos galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai organizuojant atliekų tvarkymą gali dalyvauti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose .
Nors minėtos nuostatos Atliekų tvarkymo įstatyme įvardinamos kaip gamintojų ir importuotojų pareiga , kompleksiškai vertinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas tokia galimybė turėtų būti vertinama kaip teisė (papildoma galimybė) įgyvendinti su elektroninių atliekų tvarkymu susijusias pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalyje veikia jau sukurtos savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, priėmus Projekto pasiūlymus dalis šios srities gamintojų ir importuotojų galbūt netektų tokios galimybės ir privalėtų imtis kitų priemonių, kad tinkamai atliktų su elektroninių atliekų tvarkymu susijusias pareigas. Todėl manome, kad Projektas neužtikrintų keliamų tikslų įgyvendinimo ir sukeltų priešingus padarinius, t. y. pasunkintų gamintojų ir importuotojų padėtį užtikrinant elektroninių atliekų tvarkymą. Atmesti įstatymo projektą
2015-02-041 2.
Pagal galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai įstatyme nustatytas pareigas gali įgyvendinti arba patys, arba kolektyviai - steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau - organizacija), tapdami tokios organizacijos dalyviais arba jai pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį įstatyme nustatytų pareigų. Projekte siūloma nustatyti, kad savo pareigas sutartiniais pagrindais gamintojai ir importuotojai galėtų pavesti ne tik šioms organizacijoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgdami į minėtas nuostatas, manome, kad Projekto pasiūlymai svarstytini dėl šių priežasčių:
tvarkymo įstatymo nuostatos sudaro sąlygas aiškiai identifikuoti asmenis, t. y. konkrečius gamintojus, importuotojus ar organizacijas, kurios atlieka jiems pavestas elektroninių atliekų tvarkymo pareigas, atsakingus už įstatyme nustatytas pareigas, taip pat (tikėtina) objektyviai įvertinti šių pareigų atlikimą. Pagal įstatymą ir kitus teisės aktus šiems asmenims keliami specifiniai reikalavimai, nustatytos jų veiklos ar pareigų įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės procedūros. Projekte nedetalizuojami kitiems asmenims, kuriems gamintojai ar importuotojai turėtų teisę pavesti atlikti pareigas, susijusias su elektroninių atliekų tvarkymu, keliami reikalavimai, teisės, atsakomybės klausimai ir pan. Tai leidžia daryti išvadą, kad priėmus Projektą gamintojų ir importuotojų pareigų dėl elektroninių atliekų tvarkymo įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė taptų sudėtingesnė, o šių pareigų atlikimo teisinis reglamentavimas painesnis. Neatmestina prielaida, kad tokia situacija būtų palanki gamintojams ir importuotojams bei kitiems asmenims, atliekantiems jiems įstatyme nustatytas pareigas, piktnaudžiauti, pavyzdžiui, nenorint tinkamai atlikti pareigų.
Taigi, Projekto pasiūlymų priėmimas neužtikrintų Atliekų tvarkymo įstatymo tikslų įgyvendinimo. 2.2. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, vienas iš Projekto tikslų – atsisakyti prievolės gamintojams ir importuotojams steigti organizacijas, tapti jų dalyviais arba joms pavesti su elektroninių atliekų tvarkymu susijusias pareigas. Dėl šių Projekto pasiūlymų pateikti argumentai, kad gamintojų ir importuotojų dalyvavimas organizacijų veikloje lemia nepagrįstai dideles, palyginti su tvarkomų elektroninių atliekų kiekiais, išlaidas, iš esmės susijusias su organizacijos išlaikymu. Pritardami Projekto rengėjo nuomonei, kad gamintojams ir importuotojams būtų išplečiamos galimybės tinkamai įgyvendinti su elektroninių atliekų tvarkymu susijusias pareigas, manome, kad Projekto ir galiojančio įstatymo tikslų įgyvendinimas (taip pat ir gamintojų ir importuotojų pareigų atlikimas) turi būti grindžiamas aiškiu teisiniu reglamentavimu. Mūsų nuomone, įteisinant papildomas galimybes gamintojams ir importuotojams tinkamai atlikti pareigas, kai jos pavedamos kitiems asmenims (ne organizacijoms), Projekte reikėtų nustatyti reikalavimus šiems asmenims, jų veiklos, priežiūros ir kontrolės pagrindus ir principus, pavyzdžiui:
argumentai leidžia daryti išvadą, kad kiti juridiniai asmenys iš esmės galėtų plėtoti tokią pačią veiklą kaip ir organizacijos vykdantieji asmenys. Šiuo atveju Projekte galėtų būti nustatomas iš esmės toks pat šių asmenų veiklos teisinis reglamentavimas kaip ir taikomas organizacijoms, tačiau galbūt atsisakant tam tikrų reikalavimų. 2.2.2.
išplečiant smulkiųjų gamintojų ir importuotojų galimybes individualiai tvarkyti elektronines atliekas negalėtų būti įteisinama kelių asmenų bendradarbiavimo įgyvendinant su elektroninių atliekų tvarkymu susijusias pareigas forma, pavyzdžiui, gamintojų ir (ar) importuotojų sudaromų jungtinės veiklos sutarčių pagrindais ir pan. 2.2.3. Atsižvelgdami į Projekto tikslus ir 2.2.1 pastabą, manome, kad reiktų apsvarstyti galiojančio įstatymo
organizacijai, kuriai organizuoti pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų, tikslingumą. Mūsų nuomone, minėto kriterijaus (10 procentų) reikšmės sumažinimas leistų padidinti konkurenciją tarp šalyje veikiančių organizacijų, gamintojams ir importuotojams sudarytų sąlygas steigti arba dalyvauti naujose organizacijose arba joms pavesti savo pareigų (susijusių su elektronikos atliekų tvarkymu) įgyvendinimą palankesnėmis (negu sudaro šiuo metu veikiančios organizacijos) sąlygomis. Atmesti įstatymo projektą
tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 9 dalies, 34 straipsnio 4 dalies punkto, 343 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 2 dalies pakeitimų ar panaikinimo numatoma panaikinti gamintojų ir importuotojų ar jų organizacijų pareigą sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (ar savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektroninių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto siūlymai svarstytini dėl šių priežasčių: 3.1.
Pagal galiojančio įstatymo
užtikrinama teisė nemokamai pristatyti elektronines atliekas į gamintojų ir importuotojų įrengtas šių atliekų surinkimo vietas, į elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas (pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 16 dalies nuostatas nemokamai priimamos vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos tik tada, kai yra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga) ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taigi, esamų savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių eksploatavimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių vartotojų teises tvarkyti buitines elektronines atliekas. Šiuo aspektu, manome, kad teisinga, jog galiojančiame įstatyme gamintojai ir importuotojai ar jų organizacijos įpareigojami susitarti su savivaldybėmis (ar savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl elektroninių atliekų surinkimo šiose aikštelėse ir jų eksploatavimo dalinio finansavimo, kuris proporcingas užimamai rinkos daliai, apskaičiuojamai pagal gamintojo ir (ar) importuotojo ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių kiekį. 3.2. Atkreipiame dėmesį, kad priėmus Projekto 3 straipsnio pasiūlymus dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies panaikinimo galėtų ne tik didėti elektroninių atliekų tvarkymo išlaidos ir dalis jų perkeliama kitiems asmenims (taip pat ir vartotojams), bet ir nebūtų apskaičiuojamos ir paskirstomos išlaidos, susidarančios dėl elektroninių atliekų tvarkymo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Atmesti įstatymo projektą
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV 2015-09-16 nutarimas Nr. 986) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341 ,342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2590 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios papildo ir pakeičia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas)341 , 342 ir 343 straipsnius dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisių ir pareigų, papildomų kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimų ir individualaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo, Įstatymo projektu panaikinant pareigą elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, surinkimą, vežimą, apdorojimą ir
(ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, todėl gali būti nepasiektas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos (OL 2012 L 197, p. 38) (toliau – Direktyva) 7 straipsnyje nustatytas minimalus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo lygis.
Įstatymo projektu keičiant Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 341 straipsnio 9 dalį, 19 dalies 1 punktą ir 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą, siūloma panaikinti vieną pagrindinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareigų – dalyvauti organizuojant elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nenurodoma, kas finansuos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą įgyvendinant Įstatymo 341 straipsnio 24 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Siūlomais Įstatymo pakeitimais paneigiamas gamintojo atsakomybės principas, įtvirtintas Direktyvos
straipsnio 7 dalyje, kuris nustato, kad buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinę elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos
elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Atmesti įstatymo projektą
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7.
7Komiteto sprendimas:
atsižvelgiant į tai, kad:
1) projektui nepritaria Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-16 nutarimas Nr.986 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341 , 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2590“), 2) Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2015-01-08 išvadoje abejojama, ar projektu siūlomu reglamentavimu būtų užtikrinta, kad bus pasiekti Direktyva 2012/19/ES siekiami tikslai,
3) Seimas 2016-05-13 po pateikimo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4355, kuriame apibendrintos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341 , 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2590 atmesti . 8. Balsavimo rezultatai: 7 už ; 1 susilaikė . 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas