Projekto lyginamasis variantas
2014
1 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą privalo PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas , privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą:
įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo ; , arba
apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, t. y. PVM mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas;
darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai;
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais apskaičiuotą PVM, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2015 m. birželio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Andrius Palionis
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 96 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą privalo PVM mokėtojas, kuriam išrašomas tokį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas , privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą:
1) PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo , t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo , ;
2) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, t. y. arba PVM mokėtojas –pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas . ;
3) PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai;
4) kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vyriausybės ar jos įgaliota įgaliotos institucija institucijos turi teisę nustatyti nustatytais ir kitus atvejus atvejais , kai PVM už tiekiamas prekes ir
(arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.“
1Šis įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2.
Respublikos finansų ministras iki 2015 m. birželio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
dėl
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) projekto rengimą paskatino situacija statybų sektoriuje, kuri neužtikrina efektyvaus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) surinkimo į valstybės biudžetą, leidžia kurtis ir veikti fiktyvioms statybos bendrovėms ir vykdyti schemas padedančias slėpti ir vengti PVM sumokėjimo. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro
patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014–2016 metų strateginiu veiklos plano 2.4.2 punktu, vienas iš Vyriausybės prioritetų – vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamoms apskaičiuoti ir tinkamam PVM prievolių vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM atskaitai, nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui ir privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis. Taip pat, šiais metais tęsiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas
„Atsakinga statyba“, kurio tikslas – užtikrinti visų statybos proceso dalyvių
nuo vystytųjų iki statybininkų pajamų apskaitymą, leidžiamų atskaitymų pagrįstumą ir teisingą mokesčių deklaravimą bei sumokėjimą laiku. Šio projekto metu tikrinami PVM, pelno, gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad projekto vykdymo metu nustatytų pažeidimų tendencijos leidžia teigti, kad daugiausia nustatomų pažeidimų yra susiję su pajamų neapskaitymu ar vengimu laiku deklaruoti PVM deklaracijose, o ne su sukčiavimu. Atsižvelgus į šiuos Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinius, būtina imtis priemonių, leidžiančių užtikrinti jų įgyvendinimą. Statybų sektoriuje ypač dažnai paslaugas perkantis asmuo – statybos užsakovas delsia sumokėti suteiktų paslaugų kainą.
Neretai šis pradelsimas trunka daugiau nei vieną ar du mėnesius, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, pareigą į valstybės biudžetą sumokėti PVM paslaugos tiekėjas turi įvykdyti ne vėliau nei iki kito mokestinio laikotarpio, t.y. kito mėnesio 25 d. Paslaugų pirkėjui delsiant atsiskaityti, paslaugos tiekėjas – statybos bendrovė, yra priversta savo lėšomis įvykdyti kilusią mokestinę prievolę, nors nėra gavusi sutartos kainos. Nepajėgi įvykdyti šios mokestinės prievolės statybos bendrovė yra priversta imtis kitų veiksmų – ją dengti skolintomis lėšomis ar, kraštutiniu atveju, skelbti bankrotą. Šios situacijos problematiškumą didina ir tai, kad vėluojantys užsakovų atsiskaitymai, ypač viešajame sektoriuje, yra veikiau taisyklė nei išimtis. Šiam aktualu ir tai, kad statybos bendrovės neretai statybos darbus apskritai vykdo skolintomis lėšomis. Šios aplinkybės verčia statybų sektoriuje imtis neskaidrių ar net neteisėtų veiksmų – vengti ir slėpti mokesčius, imtis tyčinio bankroto, daryti kitus teisės pažeidimus. Siekiant ištaisyti šią situaciją, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad už statinio (pastato) statybos metu atliekamus darbus, t.y. teikiamas paslaugas, prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM įgyja Statybos įstatymo
rangovai, statybos darbams atlikti samdantys subrangovus. Įstatymo pakeitimais, įtvirtinus aukščiau nurodytas nuostatas, siekiama užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskirtai nebus sumokėtas. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d.
Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) nuostatas, kurios leidžia perkelti prievolę sumokėti PVM asmeniui, kuris perka su nekilnojamuoju turtu susijusias statybos paslaugas, siekiama išplėsti PVM įstatyme įtvirtintus atvejus, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam teikiamas paslaugas, numatant, kad šią pareigą pirkėjas įgyja ir tais atvejais, kai perkamos paslaugos, atitinkančios Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintus statybos darbus, t.y. darbus, kurie atliekami statant arba griaunant statinį (pvz. žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo bei kt.). Būtina pažymėti, kad vadovaujantis Direktyva, Įstatymo projekte yra įtvirtinama, kad prievolė yra perkeliama tik paslaugų pirkėjui ir tik dėl teikiamų paslaugų, t.y. PVM už statybos produktus (statybos medžiagas, technologijas) yra mokamas įprastine, Įstatyme nustatyta, tvarka. Tokiu būdu prievolė mokėti PVM atsiranda tik pirminiam paslaugos pirkėjui, t.y. susiklosčius subrangos santykiams, už subrangovo suteiktas paslaugas prievolė sumokėti PVM nėra perkeliama užsakovui – ji atsiranda rangovui, o už rangovo suteiktas paslaugas – prievolė mokėti PVM atsiranda tik užsakovui. Taip pat, jei statybos paslaugų užsakovas yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas, – Įstatymo projekte numatytos nuostatos nėra taikomos. Būtina pažymėti, kad įtvirtinus įstatymo projekte numatytas pataisas, neatsirastų naujai apmokestinamų asmenų, nepasikeistų sumokamo PVM dydis bei sumažėtų aplinkybių, leidžiančių išvengti prievolės sumokėti PVM už teikiamas paslaugas statybos sektoriuje. Įstatymo projekte numatomos priemonės yra skirtos užtikrinti efektyvesnį šio mokesčio surinkimą ir orientuotos į jau šiuo metu PVM mokančius asmenis. 2.
Projekto iniciatorė yra Lietuvos statybininkų asociacija, vienijanti daugiau kaip 160 narių. Projektą rengė Andrius Palionis. 3. Projekte aptartų teisinių santykių reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu už statybos metu teikiamas paslaugas, t.y. atliekamus statybos darbus, pareigą į valstybės biudžetą sumokėti PVM turi šias paslaugas teikiantys asmenys – rangovai, kurie yra PVM mokėtojai. Įstatyme ir 2002 m. birželio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 900 patvirtintame „Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), apraše“ (toliau
Įstatymo projekte numatytam PVM mechanizmas jau yra taikomas metalo laužo tiekimui, tam tikrais medienos tiekimo sandorių atvejais, taip pat kai prekių ar paslaugų tiekėjui pradėta bankroto procedūra. Šios priemonės buvo įtvirtintos ir taikomos, siekiant mažinti tam tikrų tipų sukčiavimo mokant PVM, pvz., kai pardavėjai, pateikę prekes ir išrašę PVM sąskaitas faktūras, nesumoka apskaičiuoto PVM į valstybės biudžetą, o pirkėjai jį įtraukia į PVM ataskaitą. Taigi, Įstatymo projekte numatyti pakeitimai nėra naujovė Lietuvos mokestinėje sistemoje ir jais būtų tik išplečiamos šiuo metu jau taikomos atvirkštinio PVM mokėjimo ribos. Būtina pažymėti, kad šiuo metu daugiausia skundų VMI gauna dėl pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio apskaičiavimų, kai mokesčių administratorius nustato, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis, taip pat dėl šio mokesčio neteisėtos atskaitos, kai sunkioje finansinėje būklėje esančių įmonių turtas parduodamas naujai įsteigtoms susijusioms įmonėms nesumokant į biudžetą pardavimo PVM. Išplėtus šiuo metu taikomo atvirkštinio PVM ribas ir nustačius prievolę į biudžetą PVM sumokėti paslaugos pirkėjui, aukščiau nurodytų, šiuo metu kylančių problemų būtų galima išvengti. 4.
rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus projektą Įtvirtinus Įstatymo pakeitimus, galima tikėti, jog bus pasiekti šie pagrindiniai rezultatai, kuriuos patvirtina ir užsienio šalių, šiuo metu jau taikančių Įstatymo projektu siūlomą PVM mokėjimą, praktika: užtikrinamas efektyvesnis PVM surinkimą į valstybės biudžetą; sumažinama PVM nesurinkimo rizika; sumažinama šešėlinė veikla statybų versle; sumažėja fiktyvių statybos bendrovių. Įgyvendinus Įstatymo projekte numatytas priemones, ne paslaugos teikėjas, o ją perkantis asmuo, siekdamas išvengti neigiamų padarinių, visų pirma, atsiskaitytų su valstybe, t.y. įvykdytų mokestinę prievolę sumokėti PVM. Priešingai šiam, šiuo metu, statybos bendrovės, su kuriomis įprastai yra vėluojama atsiskaityti už suteiktas paslaugas, neretai apskritai neturi lėšų, iš kurių galėtų įvykdyti mokestinę prievolę iki kol paslaugų pirkėjas su ja atsiskaitys, dėl ko ir kyla grėsmės, kad tokia bendrovė nevykdys savo mokestinių prievolių ar imsis neteisėtų būdų joms išvengti. Priėmus Įstatymo pakeitimus pagerėtų situacija statybos sektoriuje – statybos bendrovės taptų stipresnės, kadangi perkėlus prievolę mokėti PVM paslaugų pirkėjui bendrovė turėtų daugiau apyvartinių lėšų, kurios galėtų būti skiriamos kitų prievolių įvykdymui, bendrovė neturėtų ieškoti papildomų lėšų, iki kol bus sumokėta paslaugų kaina, mokestinėms prievolėms padengti. Tai leistų statybos bendrovėms veikti efektyviau, jos sumokėtų daugiau kitų mokesčių, imtųsi vystyti skaidresnę mokesčių politiką. Įstatymo projekte numatyti pokyčiai suteiktų ir šalutinę naudą – statybos paslaugų užsakovai atidžiau planuotų statybas ir investicijas, nes jie taptų PVM mokėtojais ir įsipareigotų valstybei, kas leistų užtikrinti statybos sektoriaus stabilumą ir suteiktų garantijų vienam labiausiai pažeidžiamų pramonės sektorių.
Galiausiai, įtvirtinus numatytą atvirkštinio PVM apmokestinimo principą, sumažėtų našta šalies teismams, kadangi sumažėtų bylų dėl mokestinių prievolių nevykdymo, kuriose neretai dalyvauja vienadienės, fiktyvios statybos bendrovės, vengiančios mokėti PVM. Būtina pažymėti, kad panašios įstatymų nuostatos galioja Latvijoje, Švedijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, kuriose PVM mokėjimo prievolę perkėlus statybos projektų užsakovams, mokesčio administravimo išlaidos nepadidėjo, daug paprasčiau kontroliuoti pinigų srautus. Nuo atvirkštinio PVM mokėjimo įvedimo Latvijoje, per trejetą metų, visiškai dingo šešėlinė veikla iš statybų sektoriaus. Latvijoje priimta įstatymo pataisa yra identiška veikiančiai Švedijoje. Tuo tarpu, Jungtinėje Karalystėje atvirkštinio PVM taikymo taisyklės yra taikomos dar plačiau – statybos organizacijos, įvykdžiusios užsakymus, iš karto apie tai praneša mokesčių administratoriui, ir jei per 10 dienų užsakovas neatsiskaito su rangovu, jis savaime tampa PVM prievolininku. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai neatsiras, kadangi įtvirtinus pateikiamus siūlymus pasikeičia tik prievolę į biudžetą sumokėti PVM turintis asmuo, tačiau nesikeičia mokamo PVM tarifas, nėra numatoma naujų PVM mokėjimo išimčių ar būdų, leidžiančių išvengti PVM mokėjimo. 6.
Tikimasi teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, kadangi užtikrinamas didesnis statybos sektoriaus skaidrumas, sumažinamos galimybes slėpti ar vengti mokėti mokesčius. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą, statybos bendrovės taptų stipresnės, kadangi perkėlus prievolę mokėti PVM paslaugų pirkėjui bendrovė turėtų daugiau apyvartinių lėšų, kurios galėtų būti skiriamos kitų prievolių įvykdymui, bendrovė neturėtų ieškoti papildomų lėšų, iki kol bus sumokėta paslaugų kaina, mokestinėms prievolėms padengti. Užsakovai prieš pradėdami statybos darbus atsakingiau ir tinkamiau pasvertų savo finansines galimybes, sumažėtų ginčų dėl atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, didėtų statybos sektoriaus stabilumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą projektą, Finansų ministerija turės pakeisti
Nr. 216 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio taikymo “. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Projekto atitikimas Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, iki š. m. gruodžio 31 d. Finansų ministerija turės pakeisti
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio taikymo “, jame įtvirtinant Įstatymo projekte numatytų nuostatų taikymą detalizuojančias taisykles, įskaitant, tačiau neapsiribojant, taisykles dėl PVM sumokėjimo ir grąžinimo procedūrų bei prievolės sumokėti PVM įgyvendinimo užsakovams bendrai perkant statybos produktus ir statybos darbus. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Priėmus Įstatymo projektą tikimasi padidėjusių biudžeto pajamų, dėl efektyviau surenkamo PVM. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderintas su suinteresuotomis institucijomis. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai: statybos darbai. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Andrius Palionis
2014-12-02 Nr. XIIP-2563 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį nurodant, kad PVM mokėtojas , kurio užsakymu būtų atliekami statybos darbai, privalėtų išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM yra apmokestinamasis asmuo , kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, keitimo ir griovimo paslaugas teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu;<...>“. Pažymėtina, kad tokį PVM apmokestinimo mechanizmą galima taikyti tik apmokestinamajam asmeniui , kuris pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip ,,asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą , neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį PVM mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.
Pagal pateiktą įstatymo projekto formuluotę tokį apmokestinimo modelį galėtų taikyti ir tie PVM mokėtojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos (pavyzdžiui, asmenys, kurie įsiregistravo PVM mokėtojais prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės atveju, biudžetinės įstaigos, kurios vykdo veiklą, kuri keičiamo įstatymo prasme nėra laikytina ekonomine veikla (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 38 dalys)). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, numatant išimtis dėl tokio apmokestinimo mechanizmo taikymo ne visiems PVM mokėtojas, o tik tiems kurie vykdo ekonominę veiklą. 2 . Atkreipiame dėmesį, kad
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2381), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-27 Nr. XIIP-2563 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2563, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. gruodžio 2 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias PVM mokėtojas, užsakantis statybos darbus, privalėtų išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, tikslintinos atsižvelgiant į
mokesčio bendros sistemos 199 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siūlytina įtvirtinti išimtis, kad siūlomas apmokestinimo mechanizmo taikytinas ne visiems PVM mokėtojams, o tik tiems, kurie vykdo ekonominę veiklą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ekonomikos komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 96 STRAIPSNIO
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-02 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį nurodant, kad PVM mokėtojas , kurio užsakymu būtų atliekami statybos darbai, privalėtų išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM yra apmokestinamasis asmuo , kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, keitimo ir griovimo paslaugas teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu;<...>“.
Pažymėtina, kad tokį PVM apmokestinimo mechanizmą galima taikyti tik apmokestinamajam asmeniui , kuris pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip ,,asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą , neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį PVM mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Pagal pateiktą įstatymo projekto formuluotę tokį apmokestinimo modelį galėtų taikyti ir tie PVM mokėtojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos (pavyzdžiui, asmenys, kurie įsiregistravo PVM mokėtojais prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės atveju, biudžetinės įstaigos, kurios vykdo veiklą, kuri keičiamo įstatymo prasme nėra laikytina ekonomine veikla (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 38 dalys)). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, numatant išimtis dėl tokio apmokestinimo mechanizmo taikymo ne visiems PVM mokėtojas, o tik tiems kurie vykdo ekonominę veiklą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-02 Atkreipiame dėmesį, kad
įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIP-2381), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-02 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (Nutarimas Nr. 1403), 2014-12-15 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2563 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gruodžio 2 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2563“ 1 punkte pateiktą pastabą. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
: pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
DĖL lietuvos respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 96 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Alasevičienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-021 Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį nurodant, kad PVM mokėtojas , kurio užsakymu būtų atliekami statybos darbai, privalėtų išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog
„valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM
yra apmokestinamasis asmuo , kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, keitimo ir griovimo paslaugas teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu;<...>“.
Pažymėtina, kad tokį PVM apmokestinimo mechanizmą galima taikyti tik apmokestinamajam asmeniui , kuris pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip ,,asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą , neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Pagal pateiktą įstatymo projekto formuluotę tokį apmokestinimo modelį galėtų taikyti ir tie PVM mokėtojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos (pavyzdžiui, asmenys, kurie įsiregistravo PVM mokėtojais prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės atveju, biudžetinės įstaigos, kurios vykdo veiklą, kuri keičiamo įstatymo prasme nėra laikytina ekonomine veikla (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 38 dalys)). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, numatant išimtis dėl tokio apmokestinimo mechanizmo taikymo ne visiems PVM mokėtojas, o tik tiems kurie vykdo ekonominę veiklą.
Pritarti Komitetas siūlo patikslinti siūlomą PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip: „
statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai;
“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2014-12-02 Atkreipiame dėmesį, kad 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2381), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Atsižvelgti 2014-12-15 LRV nutarimas Nr. 1403
1 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina formuluotė
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos statybininkų asociacija, 2014-12-17 Prašome komiteto pritarti parengtam projektui, neeleminuojant iš jo biudžetinių įstaigų, kadangi viešojo sektoriaus atliekami statybos darbų pirkimai sudaro ženklią dalį statybos darbų pirkimų, todėl eleminavus biudžetines įstaigas sumažėtų teikiamas projekto poveikis biudžetui ir šalies ekonomikai. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (Nutarimas Nr. 1403), 2014-12-15 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2563 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gruodžio 2 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2563“ 1 punkte pateiktą pastabą. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Ekonomikos komitetas, 2014-12-17 Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIP-2563(2) ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas