Projekto
lyginamasis variantas
233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 3621 , 364, 367,
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi:
„3. Svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo
baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje.“21 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams. “
pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje
suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą , nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Šioje nutartyje taip pat gali būti nurodoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas arba priimamas sprendimas nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką.
Jeigu kaltinamasis, kaip numatyta šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Šis teisėjo sprendimas netrukdo teismui vėliau nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą.“
pakeitimas Pakeisti 240 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.”5
straipsniu Papildyti Kodeksą 2421 straipsniu: „2421 straipsnis. Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką
trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. 2. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas per įstatymo nustatytus terminus neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, kuris prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos.
Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus , laikoma, kad proceso dalyvio prašymas yra patenkintas. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos persiunčiamas aukštesniajam teismui. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas aukštesniajame teisme paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą ir nekviečiant jų į teismo posėdį. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo aukštesniajame teisme dienos. Šį prašymą nagrinėja ir dėl jo priima nutartį aukštesniojo teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Ši nutartis neskundžiama. “63 straipsnis. 243 straipsnio pakeitimas Pakeisti ir papildyti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „243 straipsnis. Nagrinėjimo teisme pertraukos
pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas. 2. Teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį kviečiamas asmuo dėl šio Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Ši nutartis gali būti priimta ir nerengiant teismo posėdžio.
Šiais atvejais bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką arba kitu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo šioje dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. 3. Tais atvejais, kai teisiamojo posėdžio pertrauka turi būti skelbiama iki to laiko, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei, taip pat kai teismas paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti šio Kodekso numatytus procesinius veiksmus arba yra iš anksto žinoma, kad priežastys, dėl kurių turi būti skelbiama pertrauka, neišnyks per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teisiamojo posėdžio pertrauka negali tęstis ilgiau kaip vieną mėnesį po šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimo arba priežasčių, dėl kurių buvo paskelbta pertrauka, išnykimo. “74 straipsnis. 244 straipsnio pakeitimas Pakeisti 244 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to,
kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui .“85 straipsnis. 261 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Teisiamojo posėdžio protokolas ar jo dalis, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atliki veiksmai, turi būti pasirašom as i tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, padaroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, o didelės apimties bylose, pasibaigus teisiamajam posėdžiui ar jo daliai, protokolas surašomas ne vėliau kaip per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis .“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Per tris , o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo (jo dalies) .“96 straipsnis. 273 straipsnio pakeitimas Pakeisti 273 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“107 straipsnis. 314 straipsnio pakeitimas Pakeisti 314 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas nusprendžia posėdyje. Į šį posėdį gali būti šaukiamas prašantis atnaujinti terminą asmuo paaiškinimams duoti sprendžia šio Kodekso 102 straipsnyje nustatyta tvarka .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 323 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla, o tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pakeitimo arba priimama sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką . Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos taikant šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“128 straipsnis. 361 straipsnio pakeitimas Pakeisti 361 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.Vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia teismo posėdyje šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.“139 straipsnis. 362 straipsnio pakeitimas Pakeisti ir papildyti 362 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „362 straipsnis. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka 1.
Klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 351 straipsnį, dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 353 straipsnį, dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį, dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal šio Kodekso 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismo posėdyje Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais - bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 2. Klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.
Teismo posėdyje Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 3. Klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 4. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 5.
straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. 5. 6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais Kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti rengiamas teismo posėdis, klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. 6. 7. Nutartį teismas priima pasitarimų kambaryje.“1410 straipsnis. 3621 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3621 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nagrinėjant prašymą ar teikimą, teismo posėdyje Prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo ar teikimo gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus . Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. “15
364 straipsnio pakeitimas Pakeisti 364 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „364 straipsnis. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas
nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Nutartis dėl šio Kodekso 361–363, 365, 3651 , 3653 straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. 3. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per penkias dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos . Prokurorui, nuteistojo gynėjui ir nepilnamečio nuteistojo atstovui pagal įstatymą dėl šio Kodekso 360 straipsnio 5 dalyje nurodytos teismo nutarties ir suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas perduoda jį nuo jo gavimo teisme dienos praneša šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos aukštesniajam teismui pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su medžiaga perduoda atitinkamam teismui . 4.
teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą konfiskuoti ir šio Kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų nutarčių vykdymą. 5. Skundas turi būti išnagrinėtas apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos posėdyje per septynias dienas nuo skundo gavimo apygardos teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. 5. Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 6. Nagrinėjant skundą, teismo posėdyje Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais , skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. 7. Skundą nagrinėjant teismo posėdyje, jį padavęs asmuo gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ir papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Paaiškinimus dėl skundo turi teisę duoti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo jo gavimo aukštesniajame teisme dienos, o kai teismo posėdis nerengiamas, – per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. 8.
8Išnagrinėj usi ęs skundą, teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje teismas priima vieną iš šių nutarčių:
1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį;
2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą;
3) pakeisti teismo nutartį. 9. Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.“16 12 straipsnis. 367 straipsnio pakeitimas Pakeisti 367 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ar nutartys, taip pat apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.“
17 13 straipsnis. 440 straipsnio pakeitimas Pakeisti 440 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą . Skundą gavęs teismas per penkias dienas , kuris ne vėliau kaip per tris dienas suinteresuotiems asmenims praneša apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą jį kartu su nutarties nuorašu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui.“
18 14 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 441 straipsnis. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka
1Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku.
Jeigu skundžiamą nutartį priėmė apylinkės teismas arba apygardos teisme vienas teisėjas, skundą nagrinėja apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisėjas; jeigu nutartį apygardos teisme priėmė teisėjų kolegija, skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. 2. Aukštesniajame teisme skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos , o kai teismo posėdis nerengiamas, – per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos . 3. Skundas , paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. 4. Skundą nagrinėjant teismo posėdyje, jį padavęs asmuo arba suimto kaltinamojo ar nuteistojo gynėjai gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ar papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus.“1915 straipsnis. 442 straipsnio pakeitimas Pakeisti 442 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių:
1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį;
2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą;
3) pakeisti teismo nutartį.“2016 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šio įstatymo 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2. Prašymai, teikimai ir skundai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 3. Šio įstatymo 16 straipsnis taikomas nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
314, 323, 361, 362, 3621
2014-02-03 Nr. XIIP–256(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
perbraukti projekto straipsnių numeriai nerašomi. 2. Projekto 3 ir 11 straipsniais keičiamuose Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 233 ir 323 straipsniuos vartojama formuluotė „pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką“ (išskirta mūsų), o projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamuose BPK 240 ir
grafiką“. Siūlytina suvienodinti vartojamas formuluotes. 3. Projekto 8 straipsniu keičiamose BPK 261 straipsnio dalyse vartojamos formuluotės „posėdžio protokolas ar jo dalis“,
„posėdžio protokolas (jo dalis)“. Siūlytina suvienodinti vartojamas
formuluotes. 4. Projekto 11 straipsniu keičiamo BPK 323 straipsnio 4 dalies žodis „priimama“ keistinas žodžiu „priima“. 5. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
, 364, 367, 440,
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento atstovas Ernestas Rimšelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Antanas Jatkevičius, Darius Valatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Komiteto nuomonė Str. Str. d. P. * Pritarti Komitetas pritarė siūlymui.
Klausymų metu derinant projekto nuostatas, pasiūlyta suderinti dar kelis straipsnius, kad sklandžiai vyktų pagreitintas procesas, todėl įstatymo projektas papildytas keturių susijusių straipsnių – BPK 37 (projekto 1 str.), 233 (projekto 3 str.), 240 (projekto 4 str.), 323 (projekto 11 str.) pataisomis, tokiu būdu teismams suteikiama teisė ilgiau ruoštis bylos nagrinėjimui (suderinti visą bylos nagrinėjimo laiką ir grafiką su proceso dalyviais), bet vėliau, po tokio pasiruošimo, teismai įpareigojami bylą nagrinėti intensyviau, be nepateisinamai ilgų pertraukų ir bylos atidėjimo. Taip pat gynėjai turės labiau susiderinti atstovavimo bylose grafikus. Projekto straipsniai atitinkamai pernumeruoti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-02-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo išbrauktini pasikartojantys skaičiai
„2003“ (du kartus), „2010“ ir „2012“. Pritarti
Redaguota pagal naujas taisykles. 3. Biržų rajono apylinkės teismas 2013-02-27 * Teismas pritaria įstatymo projektui dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo visose bylose, supaprastinimo tarpinių procesinių klausimų nagrinėjimo tvarkos ir nepagrįsto kasacijos apribojimo privataus kaltinimo bylose. Atsižvelgti Komitetas nepritarė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo labai sunkių nusikaltimų bylose (BPK 273 straipsnis), tačiau po diskusijos komitetas pritarė sutrumpintam įrodymų tyrimui sunkių nusikaltimų bylose, atsižvelgdamas į įstatyme jau esančius saugiklius (ikiteisminio tyrimo metu visų surinktų duomenų pateikimo teismui pareigą, abejonių nekeliančios bylos aplinkybės, visų proceso dalyvių sutikimas) ir teismo pareigą visais atvejais teismo nuosprendį pagrįsti abejonių nekeliančiais įrodymais. Komiteto siūloma redakcija:
Pakeisti BPK 273 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“
2013-04-13 * Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 3621 , 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo2421 straipsniu įstatymo projekto, Nr. XIIP-256 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (toliau - ŽTSI) susipažino su 2013 m. vasario 11 d. Seimui pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIP-256, „Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 3621, 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymo projektas“ (toliau - Projektas). Projektu siekiama optimizuoti baudžiamąjį procesą ir paspartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą (Projekto aiškinamasis raštas, 2 skirsnis). Atsižvelgiant į tai, jog per ilga proceso trukmė yra dažniausia Lietuvos pralaimėtų bylų Europos žmogaus teisių teisme priežastis,1 ŽTSI pritaria Projektui keliamiems tikslams ir daliai siūlomų pakeitimų. Tačiau ŽTSI laikosi nuomonės, jog ne visi Projektu siūlomi pakeitimai yra tinkami keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgti Komiteto parengtas patobulintas įstatymo projektas-2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-02-182 2.
Kadangi šiuo projektu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 102 straipsnis nėra pildomas nauja struktūrine dalimi, projekto 1 straipsnio (dabar 2 str.- pastaba mūsų), pavadinimo žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“, šio straipsnio pakeitimų esmės žodis „Papildyti“ keistinas žodžiu „Pakeisti“, o iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad papildžius projektą naujais susijusiais straipsniais, kiti projekto straipsniai pernumeruoti. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-222 1.1.Projekto 1 (dabar 2 str.- pastaba mūsų) , 9–11, 14 straipsniuose siekiama įtvirtinti galimybę spręsti nurodytus klausimus rašytinio proceso tvarka, tačiau tai įvardijama nenuosekliai palyginus su kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis – kaip galimybė juos spręsti nerengiant teismo posėdžio. Nagrinėjant klausimus rašytinio proceso tvarka teismo posėdis yra rengiamas, tik į posėdį nėra kviečiami proceso dalyviai (pvz., BPK 372 straipsnio 3 dalis, 3741 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnis). Be to, teismas turi turėti galimybę, pradėjęs nagrinėti bylą (skundą) rašytinio proceso tvarka, nuspręsti, kai tai būtina, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (pvz., BPK 3741 straipsnio
galimybė projekto nuostatomis nenumatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Atsižvelgti Teisėjų tarybos sudarytos ir įstatymo projektą rengusios darbo grupės narių, kurių daugumą sudarė apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, pasirinktas teisinio reguliavimo metodas nėra toks pats, kokį nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Projekte nėra siūloma nustatyti „rašytinio proceso“ formos, kokia Baudžiamojo proceso kodekse atsirado tik 2008 metais keičiant BPK 372 straipsnį ir Kodeksą papildant 3741 straipsniu. Projekto rengėjai, siekė išlaikyti pradinę BPK rengėjų ir įstatymo leidėjo koncepciją bei, siekdami supaprastinti kai kurių tarpinių procesinių klausimų nagrinėjimą teisme, pasirinko BPK 64 straipsnio 4 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje, 3081 straipsnio 2 dalyje ir kt., numatytą teisinio reguliavimo metodą. Kaip ir šiuo metu galiojančiuose BPK nuostatose, Projekte numatyta teismo teisė pačiam nuspręsti, ar tam tikras, bet įstatyme konkrečiai nurodytas klausimas turi būti nagrinėjamas teismo posėdyje, ar tokio posėdžio nerengiant. Atlikta BPK 74 straipsnio 2 dalies taikymo teismų praktikoje analizė rodo, kad sprendimą surengti teismo posėdį ar jo nerengti teismas priima atsižvelgdamas į pateiktų procesinių dokumentų išsamumą, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, poreikį ir galimybes išsiaiškinti neaiškias aplinkybes ir kt. Šiuo metu galiojančios BPK nuostatos „gali būti rengiamas teismo posėdis“ reiškia, kad teismas, esant pagrindui ir būtinybei, bet kuriuo metu gali nuspręsti surengti teismo posėdį, nors įstatymas leidžia klausimą nagrinėti ir jo nerengiant.
Tokios pat nuostatos numatytos ir Projekte, be to, visais atvejais tiesiogiai įstatyme numatomos didesnės proceso dalyvių teisių apsaugos garantijos užtikrinant atsiliepimų, prašymų pateikimo ir nušalinimo teisės įgyvendinimą. 7. Teisės institutas 2013-04-172 Įstatymo projekto 1 straipsnyje (dabar 2 str.- pastaba mūsų), numatytas BPK 102 straipsnio 1 dalies papildymas nereikalingas, nes ikiteisminio tyrimo metu prašymai atnaujinti praleistą terminą paprastai paduodami tada, kai praleistas skundo padavimo terminas. Toks prašymas paprastai paduodamas kartu su skundu. BPK 64 straipsnio 4 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas asmuo pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei tai būtina. Šie asmenys skunduose gali pateikti prašymą rengti posėdį tiek dėl paties skundo, tiek dėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl praleisto termino atnaujinimo bylą nagrinėjant teisme teismas ar teisėjas nusprendžia BPK 314 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl nepagrįstai siūloma papildyti BPK
straipsnio 2 dalį, darant nuorodą į BPK 102 straipsnį. Įstatymo projekte nurodomas nekonkretus į teismo posėdį šauktinų asmenų ratas (kiti proceso dalyviai). Jei ikiteisminio tyrimo teisėjas nuspręstų posėdyje nagrinėti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, į jį ne galėtų, o turėtų būti ne šaukiamas, o kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas.
Tokius prašymus nagrinėjant teisme, posėdyje galėtų dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jei prašymą paduotų suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvautų jo gynėjas. Apskritai, dalyvaujančių asmenų ratą ir tvarką nustato kiti BPK straipsniai. Pritarti iš dalies BPK 102 straipsnis numato bendrą praleisto termino atnaujinimo galimybę „1. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas“. Tokia nuostata, BPK galioja po 2010 m. rugsėjo 21 d. pataisos. Ankstesnėje redakcijoje buvo kalbama apie galimybę atnaujinti terminą ne „dėl svarbių priežasčių“, o tik
„įstatyme numatytais atvejais“, kuriuose buvo aptariama ir tokio klausimo
nagrinėjimo tvarka. Po minėtos pataisos, tais atvejais, kai atskiri BPK straipsniai nenumato specialios termino atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos apskritai nėra nustatyta jokia termino atnaujinimo tvarka. Pvz. BPK 130 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kokia tvarka turi būti nagrinėjamas suėmimo apskundimo termino atnaujinimo klausimas. Priešingai nei nurodoma pastaboje, tokio terminio atnaujinimas nėra sprendžiamas nei BPK 64, nei BPK
labai daug, turi būti nustatyta bendra norma (pastebėtina, kad analogiškas reguliavimas numatytas CPK 172 straipsnyje). Atsižvelgiant ir į susijusiam 10 straipsniui teikiamą pastabą, tobulinamas projekto 2 straipsnis (BPK 102 str. 1 d.). Projektu siūloma keisti dabar galiojantį BPK 102 straipsnį, kuriame nustatoma procesinio termino atnaujinimo klausimo nagrinėjimo tvarka. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti BPK 102 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams. ”
kanceliarijos Teisės departamentas
(dabar 5 str.- pastaba mūsų) teikiamo naujo BPK 2421 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjantis teismas per įstatymo nustatytą terminą neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Kyla klausimas dėl šios nuostatos santykio su kitais BPK straipsniais (pvz., 240 straipsnio 2 dalimi, 261 straipsnio 4 dalimi, 302 straipsnio 4 dalimi ir kt.), kuriuose yra nustatyti absoliutūs procesinių veiksmų atlikimo terminai, ir tik atskirais atvejais įstatymų leidėjo yra numatyta terminų pratęsimo, bet ne jų nesilaikymo galimybė. Priėmus šias projekto nuostatas įstatyme numatyti terminai realiai prailgės (prisidės prašymų padavimo ir jų nagrinėjimo laikas, naujo nustatyto termino laikas), o jų reikšmė sumažės (suponuojama terminų nesilaikymo galimybė), todėl svarstytina, ar šios nuostatos iš tiesų drausmins teismus ir spartins baudžiamąjį procesą. Nepritarti Projekto siūloma nuostata yra analogiška galiojančio CPK 72 straipsnio reguliavimui, kurį pasiūlė autoritetingi Lietuvos teisininkai, civilinio proceso teisės specialistai. Toks reguliavimas Lietuvos civilinio proceso teisėje pasiteisino kaip prevencinė teisės norma, jis buvo įtvirtintas 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu Nr. XI-1480, Žin., 2011, Nr. 85—4126).
85—4126). Teikiamame Įstatymo projekte, lygiai taip pat kaip CPK 72 straipsnyje, yra vartojamos analogiškos sąvokos, turinčios analogišką tikslą ir turinį, be to, svarstant CPK projektą buvo kilusios tokios pat pastabos, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo keliamas jos atitikties Konstitucijai klausimas, kuris tiek Komiteto narių, tiek žinomų proceso teisės mokslo atstovų, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė tokius argumentus savo išvadoje dėl CPK 72 straipsnio:
„Siūlomoje CPK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytina,
kad aukštesnės instancijos teismas sprendimą priima rašytinio proceso tvarka, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo, o sprendimas įforminamas neskundžiama nutartimi. Kartu manytina, jog teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas šiuo atveju nebūtų pažeidžiamas. Pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas vertins ne bylos nagrinėjimo iš esmės klausimus, o tik tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo terminus. Be to, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukštesnės instancijos (pakopos) teismai tam tikrais atvejais gali įsiterpti į tebevykstantį teisminį procesą (pvz., kai tarpinė teismo nutartis apskundžiama atskiruoju skundu). Bylos (ar jos dalies) persiuntimo reikalingumas, manytina, bus įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Taip pat svarbu pastebėti, kad proceso terminų trukmei kontroliuoti skirtų priemonių įtvirtinimo nacionalinėje teisėje būtinybę yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. 9. Lietuvos
1
(dabar 5 str.- pastaba mūsų) siūlomo BPK 2421 straipsnio 1 dalyje išbrauktina perteklinis ir nekorektiškas teiginys „ nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas “. Juo preziumuojama, kad bylų vilkinimas įprastinis reiškinys. Pritarti Išbraukti žodžiai „nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas“. 10.
10Teisės institutas 2013-04-175 1,2 Įstatymo projekto 2 straipsniu (dabar 5 str.- pastaba mūsų) siūloma BPK papildyti 2421 straipsniu. Šio siūlomo straipsnio 1 dalis yra deklaratyvaus, rekomendacinio, pamokančio pobūdžio ir neatitinka nuostatai, kad BPK nustato proceso tvarką. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadai dėl projekto 2 straipsniu teikiamo naujo BPK 2421 straipsnio 2 dalies. Pritarti iš dalies Išbraukti žodžiai „nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas“, tačiau pastebėtina, kad tokia pati (analogiška) nuostata yra CPK 72 str., ji nėra tik deklaratyvi, o veikia kaip prevencinė teisės norma, kad visi įstatyme nustatyti procesiniai veiksmai būtų atliekami laiku ir nebūtų vilkinami. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-02-185
2
4Projekto 2 straipsniu (dabar 5 str.- pastaba mūsų) teikiamo naujo BPK 2421 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio „gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“ (plg. su trečiuoju tos pačios dalies sakiniu). Pritarti
12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-225 2,3 1.3. Šio straipsnio 2, 3 dalių nuostatos kelia abejonių dėl suderinamumo su Konstitucija, konstituciniu teismų ir teisėjų nepriklausomumo principu.
Konstitucinis Teismas
Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldūs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra pavaldus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“ Siūlomomis nuostatomis aukštesni teismai įsiterptų į žemesnių teismų pirmininkų administracinius įgaliojimus proceso dalyvių ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašymu atlikti patikrinimus dėl bylos vilkinimo, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pateikti teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui (Teismų įstatymo 103 straipsnis, 84 straipsnio 4 dalis). Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė tokius argumentus savo išvadoje dėl visiškai analogiškos CPK 72 straipsnio: „<...> Kartu manytina, jog teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas šiuo atveju nebūtų pažeidžiamas. Pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas vertins ne bylos nagrinėjimo iš esmės klausimus, o tik tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo terminus. Be to, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukštesnės instancijos (pakopos) teismai tam tikrais atvejais gali įsiterpti į tebevykstantį teisminį procesą (pvz., kai tarpinė teismo nutartis apskundžiama atskiruoju skundu). Bylos (ar jos dalies) persiuntimo reikalingumas, manytina, bus įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Taip pat svarbu pastebėti, kad proceso terminų trukmei kontroliuoti skirtų priemonių įtvirtinimo nacionalinėje teisėje būtinybę yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.“ Vadovaujantis pastabose pateikta logika, Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarautų iš esmės bet kokia teismų sprendimų kontrolės forma aukštesnės instancijos teisme, taip pat ir ta, kuri numatyta BPK X dalyje (skundų dėl žemesniųjų teismų sprendimų nagrinėjimas aukštesniuosiuose teismuose). Dar daugiau, įstatyme nustatytos procesinės tvarkos pažeidimų apskundimas konkrečioje ir dar nagrinėjamoje byloje ne procesine, o administracine ar drausmine tvarka, kaip iš esmės yra šiandien, gali kelti gerokai daugiau abejonių dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teikiama pataisa tokias abejones pašalintų ir numatytų geresnę ir sklandesnę procesinę bylų nagrinėjimo trukmės tyrimo tvarką. 13. Biržų rajono apylinkės teismas 2013-02-27 5, 6,7 Teismas pritaria, jog būtina užfiksuoti teismo pareigą bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką
2421 str.), tačiau visiškai nepritariame įtvirtinimui nustatyti tarpinius baudžiamosios bylos išnagrinėjimo terminus, kaip numatyta LR BPK 243, 244 str. įstatymo projekte. Pažymėtina, jog apylinkės teismo teisėjai be baudžiamųjų bylų nagrinėja ir administracinių teisės pažeidimų, civilines bylas, kuriuose numatyti pakankamai trumpi atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminai. Pavyzdžiui: rajono apylinkės teisme administracinių teisės pažeidimų bylos pradedamos nagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo gavimo dienos ir paprastai per vieną posėdį (LR ATPK 282 str. 1 d.). Atskirų kategorijų bylos turi būti nagrinėjamos per 1 parą, per 3 dienas, per 5 ar 7 dienas (LR ATPK 282 str. 2 d.).
2 d.). Apylinkės teismai priima ir nagrinėja apeliacinius skundus dėl kitų institucijų (pareigūnų) priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias turi pradėti nagrinėti ne vėliau kaip per 30 d. nuo bylos gavimo dienos ir paprastai per vieną posėdį (LR ATPK 298 str.). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas civilinėje byloje turi išspręsti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo galimo dienos (LR CPK 147 str. 1 d.). Darbo bylų pasirengimas nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 d. nuo ieškinio priėmimo dienos, byla išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 d. nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (LR CPK 413 str. 1,2 d.). Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per 14 d. nuo ieškinio priėmimo dienos (LR CPK 427 str. 3 d.). O pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 d. nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti (LR CPK 430 str. 3 d.). Bylą dėl teismo įsakymo išdavimo apylinkės teismas turi išnagrinėti nedelsdamas ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išduoti teismo įsakymą (LR CPK 436 str. 1 d.). Prašymai pagal LR CPK XXXIX skyrių teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo (LR CPK 582 str. 2 d.). Ir tai nėra baigtinis tokių terminų pavyzdžių sąrašas. Taipogi ir LR BPK yra numatyti trumpi terminai dėl bylų supaprastinto proceso, pvz.: baudžiamojo įsakymo išdavimo: ne vėliau kaip per 7 dienas priimti sprendimą (LR BPK 420 str. 1 d.); ne vėliau kaip po 10 d. surengti bylos nagrinėjimą, jei to prašo kaltinamasis ar teismo iniciatyva kai gaunamas toks prašymas po baudžiamojo įsakymo išdavimo (LR BPK 425 str. 1 d.); tuoj pat rengti posėdį dėl pagreitinto proceso (LR BPK 428 str. 1 d.) ir kt.
padaryti pertrauką tokiais trumpais terminais. Pastebėtina, jog ir dėl kaltinamųjų gynėjų dalyvavimo teismo posėdžiuose įstatymo projekte minimi terminai yra trumpi, o vien tik posėdžio skyrimas dėl to, jog nepažeisti įstatymo, jo nesuderinus su kaltinamųjų gynėjais, būtų nepagrįsta ir neteisėta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamosios bylos šalys (liudytojai, nukentėjusieji) dažnai laikinai dirba ar gyvena užsienyje, todėl jiems teismo šaukimai neretai siunčiami pakartotinai, o neretai į užsienio šalis, todėl trumpais terminais paskirti teismo posėdžio dažnai nėra galimybės. Manome, jog pakankamas ir efektyvus šiuo metu būtų LR BPK papildymas 2421 straipsniu, o tik po to įvertinus teisėjų, jų padėjėjų, kitų teismo darbuotojų kasdienio darbo krūvius, būtų galima imtis tokių kardinalių tokių įstatymo pakeitimų. Atsižvelgti Baudžiamųjų bylų, kuriose žmonių atžvilgiu taikomos pačios griežčiausios prievartos priemonės, taip pat ir laisvės suvaržymas taikant suėmimą, nagrinėjimas negali būti organizuojamas taip, kad jos būtų nagrinėjamos tik tuomet, kai tam lieka laisvas laikas po visų kitų teisme nagrinėjamų civilinių, administracinių teisės pažeidimų ir net teismo įsakymų bylų. Toks teismo darbo organizavimas nedera su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, todėl neatsitiktinai Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje nelaikė su darbo krūviu ir kitomis panašiomis aplinkybėmis susijusių priežasčių pateisinančiomis ilgą bylos nagrinėjimą, taip pat ir ilgas pertraukas tarp teismo posėdžių. Tokia baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktika turi būti keičiama.
Baudžiamojo proceso kodekso rengėjų ir kai kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pastebėjimu praktikoje pasitaikantys pavyzdžiai, kai teismas gegužės mėnesį paskelbia, jog kitas teismo posėdis vyks spalį, kelia abejonių dėl proceso greitumo principo turinio ir reikšmės suvokimo, planuojant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Pasak jų, efektyviausias tokios problemos sprendimo būdas būtų BPK nustatyti pertraukų tarp teismo posėdžių trukmę. Rengiant BPK tai nebuvo padaryta manant, jog principinis reikalavimas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką bus teisingai suvoktas ir teismai imsis visų priemonių, kad teisminė proceso stadija truktų kuo trumpiau. Minėtų BPK nuostatų taikymas teismų praktikoje parodė, kad tokie BPK rengėjų lūkesčiai nebuvo pateisinti, todėl, jų nuomone, siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą teismuose, tikslinga inicijuoti BPK pataisas, numatančias teisiamojo posėdžio pertraukų terminus. (Goda G. Protingumo kriterijus baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui – 10 metų: recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės ir kriminalistikos aktualijoms ir problematikai, rinkinys: Vilnius, UAB
„Vilniaus panda“, 44 p). Lietuvos baudžiamojo proceso
teisei neabejotiną įtaką padariusios Vokietijos BPK numato trumpesnį, t.y. ne mėnesio, o trijų savaičių maksimalios pertraukos tarp teismo posėdžių terminą). Projekto klausimų metu pastebėta, kad BPK 243 straipsnio pakeitimo redakcija buvo suformuluota atsižvelgiant į apylinkės teismo teisėjų, kurie nagrinėja daugiausiai bylų ir kurie geriausiai mato praktines galimybes įgyvendinti siūlomą reguliavimą, nuomonę.
Būtent todėl Įstatymo projekte numatytos labai konkrečios priežastys ir atvejai kuomet maksimalus pertraukos terminas galės būti pratęstas, nes praktiniame darbe iš tiesų egzistuoja atvejai, kai pertrauka turi būti ilgesnė (teisinės pagalbos prašymas, ekspertizė ir pan.). Klausymų metu, pastebėta, kad tie teisėjai, kurie teisėjų veiklos vertinimo metu nesulaukia priekaištų dėl jų darbo kokybės, ir šiandien yra pajėgūs nagrinėti bylas per Įstatymo projekte numatytus terminus ir dėl to neturėtų kilti rimtesnių problemų (vieno Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo visų paskutinių 10 bylų analizė parodė, kad teisėjas jose buvo paskelbęs 46 pertraukas, iš jų tik 4 (visos skirtingose bylose buvo nežymiai ilgesnės nei 1 mėnesio, nors šiame teisme darbo krūviai vieni didžiausių ir posėdžių salių skaičius, pasak teisėjų, nėra pakankamas. Visos keturios pertraukos buvo vasaros laikotarpiu ir teisėjo atostogų metu).
Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus, nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo (BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, prailginant iki vieno mėnesio), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas, pritarta siūlymui papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
s varbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti, ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio laiko ir datos, jeigu reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas).
Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus, nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo (BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, prailginant iki vieno mėnesio), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas, pritarta siūlymui papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
s varbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti, ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio laiko ir datos, jeigu reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Kaip aukščiau minėta, įstatymo projektas papildytas keturių susijusių straipsnių – BPK 37, 233, 240, 323 pataisomis, tokiu būdu teismams suteikiama teisė ilgiau ruoštis bylos nagrinėjimui (suderinti visą bylos nagrinėjimo laiką ir grafiką su proceso dalyviais), bet vėliau, po tokio pasiruošimo, teismai įpareigojami bylą nagrinėti intensyviau, be nepateisinamai ilgų pertraukų ir bylos atidėjimo.
2013-04-136 Projekto 3 straipsnyje ( dabar 6 str.- pastaba mūsų) numatoma viena iš esminių Projektu siūlomų pataisų – maksimalus teisiamojo posėdžio pertraukų laikotarpis, kuris įprastiniais atvejais negali būti ilgesnis nei 1 mėnuo. Šiuo siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti spartesnį, trumpiau trunkantį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. ŽTSI pritaria pakeitimu siekiamam tikslui, tačiau laikosi pozicijos, jog minėta priemonė nėra tinkama jam pasiekti: maksimalaus pertraukos termino nustatymas savaime negali išspręsti ilgai trunkančio bylos nagrinėjimo problemos, kadangi ji, visų pirma, (2011-2012 m. laikotarpiu iš 16 bylų, kuriose EŽTT konstatavo Lietuvą pažeidus konvenciją, 10 bylų pažeidimai buvo susiję su teise į teisingą teismą, o iš šių - 6 būtent dėi per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės). yra susijusi su dideliu teismų darbo krūviu. Nustatant ribotą pertraukos trukmę apsunkinamas tinkamos teismo posėdžio datos suderinimas tarp teisėjų, bylos šalių ir jų teisinių atstovų, ypač tais atvejais, kai bylose dalyvauja daug kaltinamųjų, turinčių atskirus gynėjus. Tokiais atvejais šiuo pakeitimu būtų sudaromos prielaidos nuolatiniam bylų nagrinėjimo atidėliojimui kas mėnesį, į posėdį negalint atvykti vienai ar keletui šalių ar jų gynėjų (teisinių atstovų), kadangi maksimalus pertraukos terminas užkirstų kelią proceso dalyviams lanksčiai susitarti dėl tinkamos nagrinėjimo datos. Taigi yra pagrindas manyti jog šia priemone ilgo bylų nagrinėjimo problema būtų ne išspręsta, o tik transformuota.
Atsižvelgti Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo (BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, prailginant iki vieno mėnesio), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas, pritarta siūlymui papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
1) kad svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
2) kad perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti, ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio laiko ir datos, jei reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
4) bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas).
Atsižvelgti Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo (BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, prailginant iki vieno mėnesio), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas, pritarta siūlymui papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
1) kad svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
2) kad perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti, ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio laiko ir datos, jei reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
4) bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Kaip aukščiau minėta, įstatymo projektas papildytas BPK 37, 233, 240, ir 323 straipsnių pataisomis, tokiu būdu teismams suteikiama teisė ilgiau ruoštis bylos nagrinėjimui (suderinti visą bylos nagrinėjimo laiką ir grafiką su proceso dalyviais), bet vėliau, po tokio pasiruošimo, teismai įpareigojami bylą nagrinėti intensyviau, be nepateisinamai ilgų pertraukų ir bylos atidėjimo.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
( dabar 6 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 243 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
2013-02-27 6,7 2,3 Nepritariu BPK 243 str. 2-3 d. ir 244 str. 1 d. pataisoms. Teismai be jokio papildomo teisinio reglamentavimo daro kiek įmanoma trumpesnes pertraukas tarp posėdžių, atsižvelgiant į teisėjo darbo krūvį, gynėjų užimtumą, kitų bylos dalyvių galimybę dalyvauti procese. Pertraukų tarp posėdžių metu teisėjai nagrinėja kitas bylas, rašo procesinius sprendimus. Teismo baudžiamasis įsakymas turi būti priimtas per 7 dienas nuo jo gavimo teisme, o byla pagreitintu procesu turi būti nagrinėjama tuojau pat prokurorui su proceso dalyviais atvykus į teismą. Be to, baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai, paprastai nagrinėja ir administracinių teisės pažeidimų bylas, kurių daugelio išnagrinėjimo terminai itin trumpi. Todėl užtikrinti, kad teisiamojo posėdžio pertrauka trūktų ne ilgiau kaip vieną mėnesį bus labai sudėtinga, o kad ji būtų ne ilgesnė kaip 14 dienų (BK 243 str. 3 d.), retai kada įmanoma. Šie BPK pakeitimai sąlygotų dar didesnį teisėjų ir jų padėjėjų, kurių labai stinga teismuose, apkrovimą techniniu darbu, nes neišvengiamai reikėtų rašyti nutartis dėl pertraukų terminų tęsimo. Teisėjai pareigingai ir atsakingai atlieka savo pareigas ir papildomo "rimbo" tikrai nereikia. Jei yra atvejų, kada pertraukos tarp posėdžių pernelyg ilgos, reikia aiškintis priežastis ir esant teisėjo kaltei, spręsti jo drausminės atsakomybės klausimą.
Pritarti iš dalies Baudžiamųjų bylų, kuriose žmonių atžvilgiu taikomos pačios griežčiausios prievartos priemonės, taip pat ir laisvės suvaržymas taikant suėmimą, nagrinėjimas negali būti organizuojamas taip, kad jos būtų nagrinėjamos tik tuomet, kai tam lieka laisvas laikas po visų kitų teisme nagrinėjamų civilinių, administracinių teisės pažeidimų ir net teismo įsakymų bylų. Toks teismo darbo organizavimas nedera su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, todėl neatsitiktinai Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje nelaikė su darbo krūviu ir kitomis panašiomis aplinkybėmis susijusių priežasčių pateisinančiomis ilgą bylos nagrinėjimą, taip pat ir ilgas pertraukas tarp teismo posėdžių. Tokia baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktika turi būti keičiama.
Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo ( BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas, atsižvelgiant į šią pastabą prailgintas iki vieno mėnesio ), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas taip pat papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
1) kad svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
2) kad perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio datos ir laiko, jei reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
3) kad sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
4) bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas).
Atsižvelgus į visas raštu pateiktas pastabas, taip pat žodžiu išsakytus argumentus nutarta pritarti Projekto nuostatoms dėl BPK 243 ir 244 pakeitimo ( BPK 243 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas, atsižvelgiant į šią pastabą prailgintas iki vieno mėnesio ), tačiau atsižvelgiant į praktines galimybes įgyvendinti šias nuostatas taip pat papildyti Projektą BPK 37, 233, 240 ir 323 pakeitimais, kurie nustatytų:
1) kad svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio pakeitimas);
2) kad perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas galėtų apsispręsti ką kviesti į teisiamąjį posėdį, bet nenustatyti tikslaus posėdžio datos ir laiko, jei reikia suderinti posėdžio laiką su proceso dalyviais (esant galimybei ir suderinimui teismas gali nustatyti tiek pirmojo posėdžio, tiek visų reikalingų posėdžių grafiką) (BPK 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
3) kad sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką turi būti pradėtos nagrinėti ne per 20 dienų terminą, kaip nustatyta dabar, o ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 straipsnio 3 dalies pakeitimas);
4) bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai susipažinus su byla jiems suteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos nustatytą bylos nagrinėjimo laiką tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką ir priimti sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teismo posėdžio grafiką (BPK 323 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Kaip aukščiau minėta, projektas papildytas BPK 37, 233, 240, ir 323 straipsnių pataisomis, tokiu būdu teismams suteikiama teisė ilgiau ruoštis bylos nagrinėjimui (suderinti visą bylos nagrinėjimo laiką ir grafiką su proceso dalyviais), bet vėliau, po tokio pasiruošimo, teismai įpareigojami bylą nagrinėti intensyviau, be nepateisinamai ilgų pertraukų ir bylos atidėjimo.
siekiama gero tikslo užtikrinti greitesnį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, tačiau tai neturėtų būtų daroma paneigiant kitus konstitucinius baudžiamojo proceso principus. Pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 109 straipsnį, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Minėtų Projekto straipsnių nuostatomis siūlomi įstatymu įtvirtinti griežti ir gana trumpi teisiamojo posėdžių pertraukų terminai nėra pagrįsti įvertinimu, ar objektyviai įmanoma laikytis tokių terminų visuose teismuose, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, teisėjų skaičių. Kadangi tikėtina, jog tai neįmanoma, turėtų būti siūlymai dėl teisėjų krūvio mažinimo. Priešingu atveju, nurodyti terminai turėtų būti keičiami arba nustatomi tik rekomendacinio pobūdžio, pavyzdžiui, su sąlyga „paprastai“. Nepagrįstai griežti terminai sudaro prielaidas didinti teisėjų padarytų formalių pažeidimų skaičių, galimybes nepagrįstai kaltinti teisėjus ir kelti visuomenės nepasitikėjimą teismais. Tai prieštarautų patiems projekto aiškinamajame rašte nurodytiems projekto tikslams. Pagal Projekto nuostatas teismo pertrauka gali būti pratęsiama tik vieną kartą.
Ši nuostata kartu su kitomis Projekto nuostatomis skatintų pirmosios instancijos teismo teisėjus daugiau dėmesio skirti proceso greitumui bylos aplinkybių išsamaus tyrimo sąskaita, neatlikti visų teisingo sprendimo priėmimui būtinų proceso veiksmų ir sudarytų prielaidas ar net verstų priimti neteisingus sprendimus. Be to, tokiais atvejais išsamų bylos aplinkybių tyrimą tektų atlikti apeliacinės instancijos teisme, tai apsunkintų apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo darbą. Siekiant teisinio reguliavimo lankstumo, atsižvelgti į kintančius bylų srautus, teisėjų darbo krūvį, ir BPK stabilumo, terminų klausimui spręsti turėtų pakakti Teisėjų tarybos rekomendacijų ir kitų teismų administravimo priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 30 d. nutarimais papildyti Administravimo teismuose nuostatai, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas ir patvirtintas Teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarkos aprašas. Taip patobulintas administravimas teismuose bei bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo reglamentavimas, užtikrintos galimybės neskirti kitų bylų teisėjui (teisėjų kolegijai) ar skirti jų mažiau tais atvejais, kai šiems paskirta byla, kurios nagrinėjimas užsitęsė ar gali užsitęsti ir dėl to ji nagrinėtina greičiau. Tokie pakeitimai turėtų sudaryti prielaidas sumažinti baudžiamųjų bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsia nepateisinamai ilgai.
Atsižvelgti Negalima sutikti su teiginiais, jog Įstatymo projekte numatytas ir Vakarų valstybių tradicijas atitinkantis teisinis maksimalios teismo posėdžio pertraukos trukmės reguliavimas kaip nors prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui, veikiančiam ir tose valstybėse, kurių patirtį Įstatymo projektu bandoma perimti (pavyzdžiui, Vokietijos BPK numato trumpesnį, t.y. ne mėnesio, o trijų savaičių maksimalios pertraukos tarp teismo posėdžių terminą). Teiginiai, kad atitinkamas reguliavimas galėtų būti numatytas Teisėjų tarybos poįstatyminiuose teisės aktuose, kaip rodo BPK rengėjų mokslinės publikacijos, jau buvo svarstyti kuriant Kodeksą, tačiau nebuvo įgyvendinti. Klausymų metu buvo įvertinta eilę metų stebima baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmės ilgėjimo tendencija, todėl įstatymų leidėjas ir teismų vadovai savo kompetencijos ribose, turi imtis priemonių keičiant situaciją. Pastabas teikiančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai aptariamais klausimais iš tiesų nėra vieningi : „Siekiant paspartinti bylų procesą pirmosios instancijos teismuose, matyt, atėjo laikas galvoti apie BPK pataisas, nustatančias maksimalią pertraukų tarp teismo posėdžių trukmę. Rengiant BPK projektą, tai nebuvo padaryta manant, kad principinis reikalavimas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką bus teisingai suvoktas ir teisinai imsis priemonių, kad teisminės proceso stadijos truktų kuo trumpiau. Karlu buvo manyta, kad kokių nors terminų nustatymas tik trukdytų teismams optimaliai organizuoti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teisme. Deja, praktikoje pasitaikantys pavyzdžiai, kai teismas gegužę paskelbia, jog kitas teismo posėdis vyks spalį, kelia abejonių dėl proceso greitumo principo turinio ir reikšmės suvokimo planuojant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.
Efektyviausias problemos sprendimo būdas būtų BPK nustatyti pertraukų tarp teismo posėdžių trukmę. " (Goda G. Protingumo kriterijus baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų: recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojo proceso, baudžiamosios, teisės, ir kriminalistikos aktualijoms ir problematikai, rinkinys: Vilnius, UAB „Vilniaus panda", 44 p.) Negalima sutikti su teiginiu, kad teisėjai, turėdami intensyviau nagrinėti baudžiamąsias bylas, turės tą daryti paviršutiniškai ir aukoti kokybę dėl proceso spartos. Atvirkščiai, užsienio valstybių patirtis net ir pačiose sudėtingiausiose bylose rodo, kad teisiamojo posėdžio organizavimas be didelių pertraukų užtikrina nuoseklų ir sklandų teismo darbą (nei proceso dalyviams, nei teismui nereikia ruoštis bylai kiekvieną kartą iš naujo kaip yra daroma Lietuvoje, proceso dalyviai gerai atsimena kas vyko praėjusiame posėdyje ir pan.). Projektu siekiama suintensyvinti šiandien nepakankamai greitai nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, dėl ko kenčia visos baudžiamosios justicijos pareigūnų, o kartu ir valstybės, reputacija. Kaip aukščiau minėta, projektas papildytas BPK 37, 233, 240, ir 323 straipsnių pataisomis, tokiu būdu teismams suteikiama teisė ilgiau ruoštis bylos nagrinėjimui (suderinti visą bylos nagrinėjimo laiką ir grafiką su proceso dalyviais), bet vėliau, po tokio pasiruošimo, teismai įpareigojami bylą nagrinėti intensyviau, be nepateisinamai ilgų pertraukų ir bylos atidėjimo. 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-228
( dabar 8 str.- pastaba mūsų) sudaromos prielaidos nepateisinamai užtęsti bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai šis vyksta keletą dienų iš eilės ar pan.
Nepritarti Klausymų metu visiškai vieningai pasisakyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų formuojama praktika, pagal kurią su teisiamojo posėdžio protokolu galima susipažinti tik po to, kai baigiamas visos bylos nagrinėjimas (kartais tai trunka ne vienerius metus), o tarp teisiamojo posėdžio atskirų dalių, pertraukų metu, ruošiantis bylai to daryti negalima, iškreipia galiojančių BPK nuostatų prasmę ir įstatymų leidėjo ketinimus bei paneigia proceso dalyvių teisę į tinkamą teisinį procesą, apimančią ne tik kaltinamųjų teisę į gynybą, bet ir kitų proceso dalyvių teises teismo procese. 19. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2013-04-138 ŽTSI visiškai pritaria Projekto 5 straipsniui ( dabar 8 str.- pastaba mūsų) , kuriuo siūloma įtvirtinti, jog teisiamojo posėdžio protokolas privalo būti surašomas ir būti prieinamas po kiekvieno posėdžio „etapo“, o ne tik pasibaigus visam teisiamajam posėdžiui, kuris gali tęstis ilgą, iki keleto metų; Projekto 12 straipsniui, kuriuo siūloma įtvirtinti kasacijos galimybę ir privataus kaltinimo bylose, sudarant platesnes galimybes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vertinti ir plėtoti teisminę praktiką bylose dėl šia tvarka nagrinėjimų nusikalstamų veikų; taip pat Projekto 13 straipsniui, kuriuo sutrumpinamas terminas, per kurį skundas dėl teismo nutarties turi būti perduodamas aukštesniajam teismui nuo 5 iki 3 dienų, paspartinant „techninių“ veiksmų atlikimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio ( dabar 8 str.- pastaba mūsų)
rajono apylinkės teismas
2 Dėl nepateisinamo proceso dalyvių teisių suvaržymo ir tuo pagrindu keičiamo LR BPK 261 str.
4 ir 6 d., teismas mano, jog teisiamojo posėdžio eigos tinkamam užfiksavimui reikėtų skirti ne kalendorines dienas, kaip numatyta projekte, o darbo dienas, atitinkamai papildant šį straipsnį. Dėl darbo krūvio, posėdžių sekretorės užimtumo, savaitgalio ar kitų priežasčių teismo posėdžio eiga gali būti tinkamai neužfiksuota skiriant tik kalendorinių dienų terminą šiam veiksmui atlikimui. Todėl šių veiksmų atlikimui terminą nustačius darbo dienomis nebūtų pažeidžiamos proceso dalyvių teisės ir jie laiku gautų reikalingą medžiagą iš įvykusio teismo posėdžio. Pritarti iš dalies BPK 100 straipsnis reglamentuoja bendrąsias procesinių terminų skaičiavimo taisykles, pagal kurias baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Minėtame straipsnyje yra apibrėžtos taisyklės kaip terminai skaičiuojami, kada jie prasideda bei pasibaigia, įvertinant ar terminio pradžia/pabaiga yra darbo ar ne darbo dieną. Kartu atsižvelgiant ir į Seimo nario V.Skarbaliaus pasiūlymą, BPK
išdėstyti taip: Pasiūlymas: „7. Per tris , o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo (jo dalies).“
kanceliarijos Teisės departamentas 2013-02-189 7.
Vienintelė projekto 6 straipsnio ( dabar 9 str.- pastaba mūsų) dalis nenumeruotina. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas 2013-04-229
nuslėpti tiesą byloje. Todėl labai sunkių nusikaltimų tyrimas neturėtų būti supaprastintas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinę baudžiamojo proceso doktriną yra pagrindo manyti, kad Projekto 6 straipsnis ( dabar 9 str.- pastaba mūsų) ta apimtimi, kuria leidžia sutrumpintą įrodymų tyrimą ir nagrinėjant bylas dėl labai sunkių nusikaltimų, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Antra vertus, ir kitose bylose aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai. Pritarti Komiteto išvadų rengėjai klausymuose nepritarė galimybei taikyti BPK 273 straipsnio nuostatų labai sunkių nusikaltimų bylose. 24. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-02-259 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 3621 , 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-256 pažymime, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis leidžia pirmosios instancijos teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą tais atvejais, kai kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Tačiau ši taisyklė negalioja sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylose.
Manytume, kad Projektu siekiant tokios taisyklės taikymą praplėsti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų byloms būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, nes siūlomo reguliavimo pasekmės ir galimos grėsmės turėtų būti kruopščiai įvertintos atitinkamos srities specialistų: pavyzdžiui, keltinas klausimas, ar siūlomas reguliavimas yra pakankamas, kad būtų išvengta rizikos, kai siekiant nutraukti įrodymų tyrimą ir taip paslėpti tikrąjį nusikaltimą padariusį asmenį, kaltu prisipažintų to nusikaltimo nepadaręs asmuo (iš tikrojo kaltininko už tai gaudamas finansinę ar kitokią naudą). Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė galimybei taikyti BPK
labai sunkių nusikaltimų bylose. Tačiau atsižvelgiant į įstatyme jau esančius saugiklius (ikiteisminio tyrimo metu visų surinktų duomenų pateikimo teismui pareigą, abejonių nekeliančios bylos aplinkybės, visų proceso dalyvių sutikimas) ir teismo pareigą visais atvejais teismo nuosprendį pagrįsti abejonių nekeliančiais įrodymais po diskusijos komitetas balsavimu pritarė taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą sunkių nusikaltimų bylos. Pasiūlymas:
Pakeisti BPK 273 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas
padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (žr. 5 lentelę). 24.
Teisingumo ministerijos 2013-02-259 Tiesa, tokios taisyklės dėl įrodymų tyrimo nutraukimo taikymui, kaip ir BPK 273 straipsnio atveju, galiotų sąlyga, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turėtų nekelti abejonių. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas [1] , todėl logiška, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo svarbesniu tampa baudžiamajame procese gintinas visuomenės ir valstybės interesas. Todėl norėtume iškelti abejonę, ar minėta sąlyga įrodymų tyrimo nutraukimui yra pakankamai apibrėžta, aiški ir nereikalaujanti didesnio konkretumo, kad vadovaujantis ja būtų galima apkaltinamuoju nuosprendžiu baigti sunkių ar labai sunkių nusikaltimų tyrimą išsamiai neištyrus visų esamų įrodymų. Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė galimybei taikyti BPK
labai sunkių nusikaltimų bylose. Tačiau atsižvelgiant į įstatyme jau esančius saugiklius (ikiteisminio tyrimo metu visų surinktų duomenų pateikimo teismui pareigą, abejonių nekeliančios bylos aplinkybės, visų proceso dalyvių sutikimas) ir teismo pareigą visais atvejais teismo nuosprendį pagrįsti abejonių nekeliančiais įrodymais po diskusijos komitetas balsavimu pritarė taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą sunkių nusikaltimų bylos. Pasiūlymas:
Pakeisti BPK 273 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“
2013-04-139 Projekto 6 straipsnyje ( dabar 9 str.- pastaba mūsų) siūloma teismams išplėtoti galimybes taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą - atvejais, kai kaltinamasis prisipažįsta ir duoda parodymus, apsiriboti tik šiais įrodymais ir netirti kitų - numatant galimybę sutrumpintą įrodymų tyrimą taikyti ir atvejais, kai nagrinėjamos bylos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. ŽTSI nepritaria šiam pakeitimui, kadangi juo sudaromos prielaidos atvejais, kai asmeniui gresia itin ilga laisvės atėmimo bausmė, priimti sprendimą dėl jo kaltumo ir laisvės atėmimo visapusiškai neišnagrinėjus bylos ir neįvertinus visų svarbių aplinkybių, tokiu būdu ir padidinant teismo klaidos priimant sprendimą tikimybę. Taigi šiuo atveju teismo klaidos ir nepagrįsto ilgalaikio asmens laisvės atėmimo rizikos padidinimas vertintinas kaip nepateisinamas, siekiant sąlyginai nedidelio proceso paspartinimo dalyje baudžiamųjų bylų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 5 punktu gynėjo dalyvavimas yra privalomas tik tuomet, kai asmeniui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o ne visais atvejais, kai nagrinėjamos bylos dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų.
Taigi būtų galimos situacijos, kai vadovaujantis siūloma tvarka, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės asmenims būtų skiriamos ne tik teismui netiriant visų bylos aplinkybių, bet ir kaltinamajam neturint gynėjo, kuris jam visapusiškai išaiškintų jo sprendimo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pasekmes ir tinkamai atstovautų jo interesus. Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė galimybei taikyti BPK
labai sunkių nusikaltimų bylose. Tačiau atsižvelgiant į įstatyme jau esančius saugiklius (ikiteisminio tyrimo metu visų surinktų duomenų pateikimo teismui pareigą, abejonių nekeliančios bylos aplinkybės, visų proceso dalyvių sutikimas) ir teismo pareigą visais atvejais teismo nuosprendį pagrįsti abejonių nekeliančiais įrodymais po diskusijos komitetas balsavimu pritarė taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą sunkių nusikaltimų bylos. Pasiūlymas:
Pakeisti BPK 273 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2013-02-18 10, 2 8.
Projekto 7 straipsniu ( dabar 10 str.- pastaba mūsų) keičiamoje BPK 314 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į BPK 102 straipsnį turėtų būti tikslinama arba naikinama, nes BPK 102 straipsnyje nenumatoma kažkokia sprendimo priėmimo tvarka, tik nurodoma, kad „Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti <...> teismo nutartimi atnaujintas“. Pritarti iš dalies Projektu siūloma keisti dabar galiojantį BPK 102 straipsnį, kuriame nustatoma procesinio termino atnaujinimo klausimo nagrinėjimo tvarka. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti BPK 102 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams. ”
kanceliarijos Teisės departamentas
1
( dabar 13 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 362 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „nuteistojo atleidimo nuo bausmės“ įrašytinas žodis „atlikimo“ (plg. su šios dalis pirmuoju sakiniu, taip pat žr. BPK 359 straipsnio pavadinimą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
( dabar 13 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 362 straipsnio 5 dalyje po žodžio „išsiuntimo“ įrašytinas žodis
„dienos“ (plg. su šio projekto 11 ir 13 straipsniais keičiamomis BPK 364
straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsnio 2 dalimi). Pritari
Teisės departamentas
6 11.
Manytina, kad projekto 9 straipsniu ( dabar 13 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 362 straipsnio 6 dalies (pagal projektu siūlomą naują šio straipsnio dalių numeraciją) paskutinis sakinys („Šiame straipsnyje numatyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nėra rengiamas , turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimų termino pabaigos“ – čia ir toliau išskirta mūsų) turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje, kurioje minimi atvejai, kai teismo posėdis nėra rengiamas , o ne 6 dalyje, kurioje minimi atvejai, kai teismo posėdis yra rengiamas . Pritarti
12Projekto 10 straipsniu ( dabar 14 str.- pastaba mūsų) keičiamos BPK 3621 straipsnio 3 dalies penktajame sakinyje po žodžio „išsiuntimo“ įrašytinas žodis „dienos“ (plg. su šio projekto 11 ir 13 straipsniais keičiamomis BPK 364 straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsnio 2 dalimi). Pritarti
11 ( dabar 15 str.- pastaba mūsų) straipsniu keičiamo BPK 364 straipsnio 2 ir 4 dalių redakcija, todėl atitinkamai keistinos ir projekto nuostatos. Pritarti
14Projekto 11 straipsniu ( dabar 15 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 364 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys projekto lyginamojo varianto tekste neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsižvelgti
173 2 15.
Svarstytina, ar projekto 11 straipsniu ( dabar 15 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 364 straipsnio 3 dalyje ir projekto 13 straipsniu ( dabar 17 str.- pastaba mūsų) keičiamo BPK 440 straipsnio 2 dalyje po žodžio „atsiliepimą “ neturėtų būti įrašyti žodžiai
„pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus“
(plg. su projekto 9 ir 10 straipsniais keičiamomis BPK 362 straipsnio 5 dalimi ir 3621 straipsnio
17
(dabar 15, 17 str.), numatant rašytinio proceso galimybę, nėra užtikrinama galimybė iš anksto žinoti apie aukštesnio teismo, nagrinėsiančio skundą, sudėtį ir teisė pareikšti nušalinimus. Tai sudaro prielaidas pažeisti konstitucinę teisę į nešališką teismą. Teisinio reglamentavimo nuoseklumo neatitinka ir tai, kad neužtikrinama galimybė raštu pareikšti prašymus aukštesniam teismui (pvz., BPK 3741 straipsnis). Kita vertus, šių teisių užtikrinimas reikštų, kad aukštesnis teismas taip pat turėtų siųsti pranešimą suinteresuotiems proceso dalyviams ir laukti per nustatytą terminą galimų nušalinimų bei prašymų. Tokiu atveju svarstytina, ar taip procesas dėl šių pakeitimų, priešingai projekto tikslams, neužsitęs palyginus su taikoma galiojančia žodinio proceso tvarka. Pritarti iš dalies Atitinkamuose Projekto straipsniuose numatytos nuostatos taisytinos, siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę reikšti nušalinimus (BPK 364 straipsnio 3 dalies ir 440 straipsnio 2 dalies pakeitimai parengti Įstatymo projektą tikslinant pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas. Šie straipsniai papildyti nuostata, suteikiančia teisę proceso dalyviams pareikšti „pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus“.
Klausymų metu įvertinta ir tai, jog aukštesnieji teismai (BPK prasme Lietuvoje veikia 6 aukštesnieji teismai (penki apygardų ir Lietuvos apeliacinis teismas)) savo pranešimu informuoja proceso dalyvius apie klausimo nagrinėjimo laiką ir vietą bei teismo sudėtį, be to, skelbia teismo sudėtį ir tvarkaraščius internete, todėl negalima sutikti, kad informacija apie tai yra kaip nors ribojama ar kad reikės dar vieno papildomo pranešimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte pasirinktas kitas teisinio reguliavimo metodas nei nurodytas BPK 3741 straipsnyje. Projekto nuostatos grindžiamos teisiniu reguliavimu, numatytu BPK 64 straipsnio 4 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje; 3081 straipsnio 2 dalyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nemato analogiško turinio problemų taikant BPK 372, 374, 453 ir 459 (sprendžiant kasacinio skundo priėmimo, nuosprendžio vykdymo sustabdymo ar baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus), tad jos nekiltų ir įgyvendinant Projekto nuostatas. Projekto rengimo ir klausymų Komitete metu įvertinta tai, kad atsiliepimo ir galimų prašymų gavimo laikas gali prailginti tam tikrų tarpinių procesinių skundų nagrinėjimo laiką, tačiau tokiu būdu bus sutaupyta gerokai daugiau laiko kitų bylų nagrinėjimui.
Pasak projekto rengime dalyvavusių teisėjų, Projekte pasiūlyta atitinkama procesinė forma, net jei ji pareikalautų papildomo laiko priešingos šalies atsiliepimams dėl gauto skundo, prašymams ir pareiškimams iš priešingos šalies sulaukti, vis dėlto gerokai sumažintų teisėjų ir kitų proceso dalyvių laiko sąnaudas, kurių reikia atvykimui į teismo posėdį, atlaisvintų teismų posėdžių sales (galimybė nerengti posėdžio atlaisvintų posėdžių sales, kurios dabar yra užimtos de facto dažnai nevykstantiems posėdžiams, o tai teismų nuomone yra labai rimta problema trukdanti efektyviai planuoti darbo laiką), bei taip paspartintų visų kitų ir iš esmės nagrinėjamų bylų procesą. Siekiant užtikrinti, kad baudžiamasis procesas vyktų be nepateisinamų pertraukų ir ne tik Projekte, bet ir visame BPK jau numatytos procedūros, susijusios su popierinio procesinio dokumento išsiuntimu, atsiliepimo gavimu ir pan., tais atvejais kai nėra rengiamas teismo posėdis arba rašytinio proceso atveju, nepailgintų proceso labiau nei jis trunka žodinio proceso tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėtų peržiūrėti procesinių dokumentų įteikimo baudžiamajame procese taisykles. Šioje srityje mutatis mutandis baudžiamosiose bylose galima būtų plačiau taikyti naujas informacines technologijas, nuo 2013 m. liepos 1 d. jau įgyvendintas civilinėse ir administracinėse bylose (procesinių dokumentų įteikimo ir apsikeitimo patogiomis elektroninių ryšių priemonėmis), kurios daugeliu atvejų užtikrintų labai operatyvų elektroninių procesinių dokumentų įteikimą ir gavimą.
Tokias teisines ir organizacines priemones skatina Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) prie Europos Tarybos, inter alia teigdama, kad informacinės technologijos supaprastina keitimąsi dokumentais, todėl jos turėtų būti įrankis ar priemonė, gerinanti teisingumo vykdymą, lengvinanti vartotojo kreipimąsi į teismą ir sustiprinanti garantijas, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje: teisę kreiptis į teismą, nešališkumą, teisėjų nepriklausomumą, teisingumą ir kiek įmanoma trumpesnę proceso trukmę. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1874
(dabar 15 ir 18 str.) keičiamo BPK 364 straipsnio 7 dalies, nors panašaus pobūdžio nuostatos projekto 14 straipsniu keičiamoje
Aukščiausiasis Teismas 2013-04-2216
( dabar 16 str.- pastaba mūsų) siūloma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėtų ir privataus kaltinimo bylas. Šis klausimas nėra vienareikšmis. Vieningos teismų praktikos formavimas, kurio poreikiu projekto aiškinamajame rašte argumentuojama įtraukti į šių bylų procesą Aukščiausiąjį Teismą, yra viešasis interesas. Tačiau tokiose bylose tyrimo neatlieka, valstybinio kaltinimo nepalaiko prokuroras, kurio konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą. Todėl įtraukimas į šių bylų procesą Aukščiausiojo Teismo be Lietuvos Respublikos prokuratūros gali būti laikomas nenuosekliu.
Vertinant Aukščiausiajam Teismui galimai teksiantį papildomą darbo krūvį dėl šio pakeitimo projekto aiškinamajame rašte pažymima tik tai, kad šių bylų specifika ir galiojantis reguliavimas iš esmės buvo suprantamas iki 2008 m., tačiau vėliau, įstatymų leidėjui priėmus sprendimus sukurti bylų atrankos sistemą Aukščiausiajame Teisme, šio teismo teisėjų skaičius iš esmės nebuvo mažinamas, ir daroma išvada, kad kasacijos apribojimo privataus kaltinimo bylose panaikinimas gali tik labai nežymiai padidinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbo krūvį. Tačiau vertinant Aukščiausiojo Teismo darbo krūvį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išnagrinėtų kasacine tvarka baudžiamųjų bylų skaičius didėja. Po kasacinių skundų atrankos įvedimo 2008 m. išnagrinėta 520, 2009 m. – 519, 2010 m. – 629, 2011 m. – 607, 2012 m. – 662 kasacinių bylų, taigi praėjusiais metais šis skaičius buvo didžiausias. Palyginus šį darbo krūvį 2008 m. su 2012 m., jis padidėjo beveik 30 procentų. Be to, pats kasacinių skundų atrankos sistemos veikimas reikalauja papildomų darbo sąnaudų. Kasacinių skundų priėmimo klausimą sprendžia trijų teisėjų atrankos kolegija, kuri yra nuolatinio pobūdžio, atnaujinama kas mėnesį. Tai reiškia, kad šiam darbui nuo bylų nagrinėjimo yra atitraukti trys teisėjai. Aukščiausiame Teisme gautų kasacinių skundų skaičius po atrankos įvedimo taip pat didėja: 2008 m. gauti 975, 2009 m. – 1044, 2010 m. – 1066, 2011 m. – 1210, 2012 m. – 1358 kasaciniai skundai, t. y. skundų 2012 m. padidėjo beveik 40 procentų palyginus su 2008 m. Taigi pastaraisiais metais gautų kasacinių skundų skaičius ženkliai viršijo iki atrankos įvedimo gautų skundų skaičių (2007 m. gauti 1084 kasaciniai skundai). Kita vertus, Aukščiausiojo Teismo darbo krūvį iš dalies lengvina kartu su kasacinių skundų atranka įvesta galimybė nagrinėti bylas rašytinio proceso tvarka. Tačiau nuo 2011 m.
Tačiau nuo 2011 m. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ir administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnis). Prašymų atnaujinti šias bylas priėmimo klausimui spręsti taip pat sudaroma trijų teisėjų atrankos kolegija. Tokių gautų prašymų skaičius didėja ir 2012 m. buvo 161. Be to, nuo 2012 m. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius sumažintas dviem teisėjais (Lietuvos Respublikos Seimo 2011
6 d. nutarimas Nr. XI-1782) . Nepritarti Nėra jokių įtikinamų argumentų, kuriais galima būtų pagrįsti kasacijos ribojimą privataus kaltinimo bylose, nes šiose bylose teismų praktikos formavimo klausimai lygiai tiek pat svarbūs kaip ir visose kitose baudžiamosiose ar net administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat nagrinėja. Komitetas kartu su Lietuvos advokatūra du kartus surengė teisininkų diskusijas (dalyvavo teisininkai ir iš teismų), kuriose taip pat pasiūlyta rengti BPK pataisų projektą dėl kasacijos privataus kaltinimo bylose, juo labiau, kad dažniausiai tokios bylos susiję su žmogaus teisėmis, todėl būtina formuoti bendrąją privataus kaltinimo bylų praktiką. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
( dabar 17 str.- pastaba mūsų) keičiama BPK 440 straipsnio 2 dalis projekto lyginamojo varianto tekste neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pritarti 38.
institutas 2013-04-1717 Įstatymo 13 straipsniu ( dabar 17 str.- pastaba mūsų) siūlomas BPK 440 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kad padavus skundą dėl apylinkės teismo nutarties, šis teismas per tris dienas apie gautą skundą praneštų suinteresuotiems asmenims, kurie turėtų teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, užvilkintų skundų nagrinėjimą aukštesniajame teisme (pavyzdžiui skundų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių, kai skundžiami prokurorų nutarimai atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nepritarti Projekto rengimo ir klausymų Komitete metu įvertinta tai, kad atsiliepimo ir galimų prašymų gavimo laikas gali prailginti tam tikrų tarpinių procesinių skundų nagrinėjimo laiką, tačiau tokiu būdu bus sutaupyta gerokai daugiau laiko kitų bylų nagrinėjimui. Pasak projekto rengime dalyvavusių teisėjų, Projekte pasiūlyta atitinkama procesinė forma, net jei ji pareikalautų papildomo laiko priešingos šalies atsiliepimams dėl gauto skundo, prašymams ir pareiškimams sulaukti iš priešingos šalies sulaukti, vis dėlto gerokai sumažintų teisėjų ir kitų proceso dalyvių laiko sąnaudas, kurių reikia atvykimui į teismo posėdį, atlaisvintų teismų posėdžių sales (galimybė nerengti posėdžio atlaisvintų posėdžių sales, kurios dabar yra užimtos de facto dažnai nevykstantiems posėdžiams, o tai teismų nuomone yra labai rimta problema trukdanti efektyviai planuoti darbo laiką), bei taip paspartintų visų kitų ir iš esmės nagrinėjamų bylų procesą.
Siekiant užtikrinti, kad baudžiamasis procesas vyktų be nepateisinamų pertraukų, kad ne tik Projekte, bet ir visame BPK jau numatytos procedūros, susijusios su popierinio procesinio dokumento išsiuntimu, atsiliepimo gavimu ir pan., tais atvejais kai nėra rengiamas teismo posėdis arba rašytinio proceso atveju, nepailgintų proceso labiau nei jis trunka žodinio proceso tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėtų peržiūrėti procesinių dokumentų įteikimo baudžiamajame procese taisykles. Šioje srityje mutatis mutandis baudžiamosiose bylose galima būtų plačiau taikyti naujas informacines technologijas, nuo 2013 m. liepos 1 d. jau įgyvendintas civilinėse ir administracinėse bylose (procesinių dokumentų įteikimo ir apsikeitimo patogiomis elektroninių ryšių priemonėmis), kurios daugeliu atvejų užtikrintų labai operatyvų elektroninių procesinių dokumentų įteikimą ir gavimą.
Tokias teisines ir organizacines priemones skatina Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) prie Europos Tarybos, inter alia teigdama, kad informacinės technologijos supaprastina keitimąsi dokumentais, todėl jos turėtų būti įrankis ar priemonė, gerinanti teisingumo vykdymą, lengvinanti vartotojo kreipimąsi į teismą ir sustiprinanti garantijas, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje: teisę kreiptis į teismą, nešališkumą, teisėjų nepriklausomumą, teisingumą ir kiek įmanoma trumpesnę proceso trukmę. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyta, kad „Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pažymėtina, kad BPK paskutinį kartą buvo pakeistas 2012 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XI-2407. Atsižvelgti Ši Seimo statuto nuostata skirta įstatymo projekto pateikimui Seimo plenariniame posėdyje, o pateikimo metu buvo išlaikytas reikalavimas ir įstatymo projekto pateikimas jau įvykęs. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Valdas Skarbalius
2 Argumentai: Pastaruoju metu pastebimi atvejai, kuomet bylos šalims dėl per didelės bylos apimties nepakanka laiko išsamiai susipažinti su posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ir neišsamumą. Taigi, šiuo pasiūlymu siekiama, kad terminas pateikti pastabas dėl posėdžio protokolo taip pat nurodyti jo neteisingumą ir neišsamumą priklausytų nuo bylos apimties. Pažymėtina, kad šiame pasiūlyme nustatytas maksimalus 14 dienų terminas. Pasiūlymas:
Po žodžio „neišsamumą“ įrašyti žodžius „jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų. Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą, prie trijų dienų termino pridedant po papildomą dieną po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme, bet ne vėliau kaip per 14 dienų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „6. Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą, jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų.
Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą, prie trijų dienų termino pridedant po papildomą dieną po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme, bet ne vėliau kaip per 14 dienų. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.“ Pritari iš dalies Argumentai:
Susipažinimo su teisiamojo posėdžio protokolu laikas negali būti siejamas su bylos apimtimi, bet gali būti siejamas su protokolo apimtimi. Be to, įstatyme neturėtų būti numatyta daugiau laiko susipažinimui su protokolu, nei jo teikia protokolo surašymui. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktą pastabą BPK 261 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Per tris , o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo (jo dalies).“
Respublikos Vyriausybė 2013-06-052 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl
102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 3621 , 364, 367, 440, 441,
2013 m. gegužės 31 d. Nr. 471 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-139 25 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 3621 , 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-256 (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
(dabar
siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr.
37-1341 ) (toliau – Kodeksas) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neprivalo rengti posėdžio dėl termino atnaujinimo, taip pat kad teismas gali nekviesti į posėdį prašančio atnaujinti terminą asmens ir kitų proceso dalyvių duoti paaiškinimų. Teismui netikslinga rengti posėdį, jeigu net jį rengti suinteresuoti asmenys nebus privalomai kviečiami. Taigi įstatymo projekto 1 straipsnį siūloma tikslinti pagal Kodekso 3081 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama – „tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams“. Pritarti
straipsnyje (dabar 15 str.-pastaba mūsų) nauja redakcija dėstomas Kodekso 364 straipsnis ir siūloma keisti 7 dalį, tačiau tokia pat nuostata paliekama Kodekso 441 straipsnio 4 dalyje. Kadangi įstatymo projekte nauja redakcija dėstomame Kodekso 364 straipsnyje neatsisakoma skundų, paduotų dėl su nuosprendžių vykdymu susijusių nutarčių nagrinėjimo rengiant posėdį, siūloma šiuo metu galiojančią Kodekso 364 straipsnio 7 dalį palikti galioti, tačiau ją patikslinti atsižvelgiant į įstatymo projekto 14 straipsnį, kuriame keičiama Kodekso 441 straipsnio 4 dalis. Pritarti
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-256(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-256(2) ir jo lyginamasis variantas-2.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas