Įstatymas skelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) informacijos apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją, pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gavimas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų. “
išdėstyti taip: „5) prašomų taikyti veiksmų trukmė arba prašomos pateikti informacijos apimtis ir periodas, kai prašoma taikyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą; “
išdėstyti taip: „5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė arba leidžiamos gauti informacijos apimtis ir periodas, kai leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą; “
taip: „Šio straipsnio
nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. 2.
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Įstatymas skelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) informacijos apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją, pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gavimas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų. “
išdėstyti taip: „5) prašomų taikyti veiksmų trukmė arba prašomos pateikti informacijos apimtis ir periodas, kai prašoma taikyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą; “
išdėstyti taip: „5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė arba leidžiamos gauti informacijos apimtis ir periodas, kai leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą; “
taip: „Šio straipsnio
nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. birželio 1 d. 2.
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMo projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 13 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į pastebėtus teisinio reguliavimo trūkumus. Pirma, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, kuriems atlikti reikalinga teismo sankcija. 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas, o minėto straipsnio 6 dalis reglamentuoja šių veiksmų atlikimo trukmę. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato finansinių operacijų stebėjimą ir fiksavimą realiu laiku, tačiau nenumato galimybės gauti informacijos apie praeityje fizinių ir
(ar) juridinių asmenų atliktas finansines operacijas. Antra, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nėra reglamentuotas žvalgybos metodams taikyti skirtų lėšų naudojimas. Žvalgybos institucijos vadovas atsako už piniginių išteklių, skirtų institucijai, efektyvų ir rezultatyvų naudojimą. Taikant žvalgybos metodus neišvengiamai naudojamos valstybės biudžeto ar kitos žvalgybos institucijos teisėtai gautos lėšos, tačiau šių lėšų naudojimas yra specifinis, palyginti su ūkinio pobūdžio reikmėms skirtų lėšų naudojimu.
Pirmiausia, specifiškumą lemia Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas specialusis žvalgybos institucijų veiklos principas – veiklos metodų neskelbtinumo, t. y. žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo, kuris įpareigoja žvalgybos instituciją inter alia užtikrinti, kad taikant žvalgybos metodus nebūtų atskleistos žvalgybos institucijos turimos žvalgybos informacijos rinkimo galimybės ir taktika bei būtų apsaugoti tarnybines pareigas vykdantys žvalgybos pareigūnai ir žvalgybos institucijos interesai. Kadangi žvalgybos metodai, kaip ir jų taikymo metu vykdoma veikla, yra įslaptinta, taigi ir tokios veiklos vykdymo metu gaunami finansiniai dokumentai sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, nes yra neatsiejamai susiję su pačiais žvalgybos metodais. Atsižvelgiant į tai, lėšų, kurios skirtos žvalgybos metodams taikyti, panaudojimo tvarką, siekdamas turėti šių lėšų panaudojimo teisėtumą ir žvalgybos institucijos interesus apsaugantį kontrolės mechanizmą, turi nustatyti žvalgybos institucijos vadovas. Įstatymo projektu siekiama:
1) sudaryti galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją apie praeityje įvykusias ūkines, finansines operacijas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų ;
2) įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žvalgybos institucijos naudotų valstybės biudžeto lėšas ir kitas teisėtai gautas lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti, žvalgybos institucijos vadovo nustatyta šių lėšų panaudojimo tvarka.
Taip bus įtvirtintas teisinis pagrindas sukurti vidinį kontrolės mechanizmą, leidžiantį kontroliuoti minėtų lėšų panaudojimo teisėtumą, efektyvumą, rezultatyvumą. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą koordinavo Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected] . Įstatymo projektą parengė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Teisės skyriaus (skyriaus viršininkas mjr. Marijus Jasnauskas, tel. (8 5) 273 8966, el. p. [email protected] ) vyr. specialistas Paulius Pasaulis, tel. 8 680 62 259, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro galimybės žvalgybos institucijoms žvalgybos ir kontržvalgybos užduotims įgyvendinti gauti informacijos apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų praeityje atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Šiuo metu nėra numatyta, kad žvalgybos institucijos vadovas gali nustatyti žvalgybos metodams taikyti reikalingų valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų panaudojimo tvarką, dėl to žvalgybos institucijos vadovas neturi pakankamo teisinio pagrindo nustatyti taisyklių, užtikrinančių šiam specifiniam tikslui skirtų lėšų naudojimo ypatumus ir kontrolę.
Pažymėtina, kad siekiamas nustatyti teisinis reglamentavimas nėra iš esmės naujas, nes buvo nustatytas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, kuris buvo taikomas tiek dabartinėms žvalgybos institucijoms, tiek kriminalinės žvalgybos subjektams, ir yra įtvirtintas šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, pagal kurį kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, t. y. žvalgybos institucijos, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą minėto įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pirmiausia, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje numatyta galimybė gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą iš Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų, tačiau tokio pobūdžio informacija reikalinga žvalgybos institucijoms ne tik kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo kontekste, bet ir vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą.
Reglamentavimas, susijęs su žvalgybos institucijų teise nustatyti žvalgybos metodams taikyti skirtų lėšų panaudojimo tvarką, taip pat nėra naujas, nes Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų išlaidų pagrindus ir tvarką nustato kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinės institucijos, kitaip tariant, lėšų, skirtų kriminalinės žvalgybos informacijai rinkti (konkrečiai informacijos rinkimo būdams taikyti), kai žvalgybos institucijos atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą įstatymo nustatytais atvejais, naudojimo tvarką turi teisę nustatyti žvalgybos institucijos vadovas, o Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nuostatų, leidžiančių žvalgybos institucijos vadovui nustatyti žvalgybos informacijai rinkti (konkrečiai žvalgybos metodams taikyti) skirtų lėšų naudojimo ypatumus, nėra.
Kriminalinės žvalgybos vykdymas ir žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus iš esmės yra neatsiejami procesai, tai ir patvirtina nustatytas teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje: „ Žvalgybos institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą <...>“, todėl tokia teisinio reguliavimo situacija, kai tos pačios lėšos kriminalinės žvalgybos vykdymo atveju yra naudojamos pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką, o žvalgybos metodų taikymo atveju teisinio pagrindo jas naudoti tokia tvarka nėra, ne tik neatitinka teisės aktų sistemiškumo ir aiškumo principų, bet nepagrįstai apsunkina tokių lėšų tinkamą naudojimą ir kontrolę, kelia grėsmę neteisėtai atskleisti žvalgybos institucijų vykdomą įslaptintą žvalgybos informacijos rinkimo veiklą. 4.
projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti žvalgybos informacijos rinkimo veiksmų sąrašą teismo sankcionuojamu veiksmu – gavimu informacijos iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją, pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Galiojantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas suteikia teisę žvalgybos institucijoms, gavus teismo sankciją, atlikti piniginių srautų ir kitų atsiskaitymo būdų bei kitokių finansinių operacijų stebėjimą ir fiksavimą, tačiau nenumato galimybės gauti informacijos apie praeityje įvykdytas finansines operacijas. Šio veiksmo įteisinimas leistų efektyviau įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestas žvalgybos užduotis. Užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumo principą, Įstatymo projektu taip pat papildomi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 5 dalies 5 punktas, t. y. žvalgybos institucijos teikime apygardos teismui ir teismo nutartyje atitinkamai turės būti nurodyta prašomos pateikti, leidžiamos gauti informacijos apimtis ir periodas, kai žvalgybos institucijos teikime bus prašoma pateikti informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją, pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir
(ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Apimtis parodo reikalingos gauti informacijos mastą, t. y. būtent kokia konkreti informacija apie atliktas finansines operacijas yra reikalinga, o periodas – kokio laikotarpio reikalinga informacija.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas nustatyti veiksmas nukreiptas į praeitį, t. y. vienkartinis informacijos apie praeityje įvykusius (iki kreipimosi į teismą atliktus) įvykius gavimas, ir išlaikant teisės normų sistemiškumo principą šiam veiksmui taikyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatytą veiksmų atlikimo trukmę netikslinga, todėl Įstatymo projekte atitinkamai tikslinama 13 straipsnio 6 dalis. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žvalgybos institucijos žvalgybos metodams taikyti skirtas valstybės biudžeto lėšas ir kitas lėšas naudotų žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata sudarys sąlygas užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir informacijos apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą apsaugą, neatskleidžiant žvalgybos institucijos turimų žvalgybos informacijos rinkimo galimybių, naudojamų metodų ir taktikos, kadangi suteiks žvalgybos institucijos vadovui teisę nustatyti minėtų lėšų naudojimo tvarką, kuri iš esmės atliks tinkamos lėšų naudojimo kontrolės funkciją žvalgybos institucijos viduje, todėl atsižvelgiant į tai siūloma šią teisinio reguliavimo nuostatą laikyti viena iš žvalgybos institucijos vidaus kontrolės sričių ir atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Siekiant tinkamai pasirengti Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimui priėmus įstatymą, t. y. parengti atitinkamus žvalgybos institucijų vidaus teisės aktus, numatoma vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai ar kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ar verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, žvalgybos institucijų vadovams reikės patvirtinti jo įgyvendinamąjį teisės aktą, t. y. nustatyti žvalgybos metodams taikyti skirtų lėšų panaudojimo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Žvalgybos institucijų vadovams reikės patvirtinti teisės aktą, nustatantį žvalgybos metodams taikyti skirtų valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Į statymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminis žodis, reikalingas šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – žvalgyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-12-01 Nr. XIIP–2550 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio pakeitimai neturėtų būti formuluojami keičiant įstatymo 25 straipsnį, kurio 2 dalyje jau numatyta, kad "žvalgybos institucijų vadovai <...> patvirtina finansų kontrolės taisykles". Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2015-04-28 Nr. XIIP-2550(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Valstybės saugumo departamento atstovas Mantas Žemaitis; Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovas Marijus Jasnauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-012 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio pakeitimai neturėtų būti formuluojami keičiant įstatymo 25 straipsnį, kurio 2 dalyje jau numatyta, kad
"žvalgybos institucijų vadovai <...> patvirtina finansų kontrolės
taisykles". Nepritarti Projektu siūloma reglamentuoti lėšų, gautų vykdant funkcijas panaudojimą, o ne tik reglamentuoti jų panaudojimo tvarką (taisykles). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto siūlymus. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
31 Argumentai: Nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja birželio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. birželio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-2550(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas