Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis
Lietuvos Respublikoje, pripažintas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai : Arvydas Anušauskas Vilija Aleknaitė Abramikienė Vytautas Juozapaitis Vincė Vaidevutė Margevičienė Emanuelis Zingeris
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis
Lietuvos Respublikoje, pripažintas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju papildomai turi būti gautas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimas.“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienio šalių karių ir civilių asmenų, žuvusių ar mirusių dėl karų ir
represijų, kapavietės prižiūrimos. Šių vietų tvarkymas (konservavimas, remontas, restauravimas) ir ženklinimas gali būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos sudarytų dvišalių tarptautinių sutarčių nuostatas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 sausio 1d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vytautas Juozapaitis, Agnė Bilotaitė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnio 4 dalis 2008 m. buvo papildytas nuostatomis dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo. Tuo metu tokių nuostatų poreikis buvo pagrįstas tuo, kad Lietuvos teisės aktai nenumato jokių reikalavimų ar apribojimų Lietuvos Respublikoje užsieniui reikšmingą kultūros paveldą (kapines, paminklus) tvarkančioms organizacijoms, o Lietuvos organizacijos užsienio šalyse susiduria su neadekvačiais reikalavimais tvarkant Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą. Tačiau įgyvendinant Įstatymą tenka konstatuoti, kad šių papildytų nuostatų nepakanka siekiant kontroliuoti tokį reiškinį, kaip užsienio šalims reikšmingo kultūros paveldo objektų panaudojimą tendencingam istorijos faktų pateikimui ir informaciniam karui prieš valstybę. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies reikalavimo - užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą - išvengiama vykdant veiklą per Lietuvoje registruotus juridinius asmenis ar prisidengiant fizinių asmenų iniciatyva. Be to, konkrečiais I - ojo ar II -ojo pasaulinių karų karių kapinių įamžinimo atvejais priimant sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo neužtenka vien Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos. Priimant sprendimą dėl užsienio šalių siūlomo užsienio karių kapinių įamžinimo turėtų būti atliktas tyrimas dėl tvarkytino objekto sąsajų su gyventojų genocido ir rezistencijos istorija, dėl pareiškėjų siūlomos pateikti informacijos atitikimo tikrovei.
Tuo tikslu siūloma prie sprendimą priimančių institucijų įtraukti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (toliau - LGGRTC) bei Krašto apsaugos ministeriją, kuriai Žmonių palaikų laidojimo įstatyme taip pat suteikta teisė priimant sprendimą dėl karių kapų. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) tikslai - užpildyti Įstatymo nuostatų spragą, leidžiančią Lietuvoje registruotiems asmenims tvarkyti užsieniui reikšmingą kultūros paveldą be Lietuvos institucijų sutikimo, taip pat įtraukti naujas institucijas, kurios dalyvautų priimant sprendimą dėl užsieniui reikšmingos kultūros paveldo tvarkymo Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Skubos tvarka parengti Įstatymo projektą ir jį priimti pasiūlė seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Vincė Vaidevutė Matgevičienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus specialistas Mindaugas Žolynas, Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos vadovas Norbertas Černiauskas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovė Auksė Ūsienė. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis
dabar galiojančiomis Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prieš tvarkant užsienio valstybėms svarbius kultūros paveldo objektus, sutvarkymo organizatoriai kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros paveldo objekto sutvarkymo projektą turi derinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (jei tai Kultūros vertybių registre įrašytas objektas) ir gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Jei užsieniui reikšmingas kultūros paveldo objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, objekto sutvarkymo projektas nevertinamas paveldosauginiu aspektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį nuostata, kad sutikimą tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldo turi gauti ir Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys. Tai leistų kontroliuoti ne tik užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų, bet ir Lietuvos Respublikoje registruotų asmenų iniciatyvas siekiant tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldą. Tai leistų išvengti tendencingo istorijos faktų pateikimo prie konkrečių kultūros paveldo objektų, taip pat leistų išvengti priešingos asmenų iniciatyvos - naikinti užsienio valstybių kultūros paveldo objektus, tuo skatinant tautinę nesantaiką. Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį nuostata, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas būtų tvarkomas gavus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimą. Taip būtų sudarytos prielaidos visapusiškai įvertinti objekto inicijuojamo sutvarkymo projektą.
Derinimo su LGGRTC metu būtų priimami atitinkami sprendimai dėl siūlymų, susijusių su žinomų okupacinio režimo nusikaltimus vykdžiusių asmenų atminimo įamžinimu (vykdant LGGRTC funkcijas, nustatytas LGGRTC nuostatų 6 punkto 2,8,15 ir 16 papunkčiuose). Derinant su Krašto apsaugos ministerija būtų užtikrintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo
praktikos paminėtina, kad Latvijos Respublikoje susitarimo su Rusijos Federacija dėl karo aukų kapinių įgyvendinimo koordinavimas pavestas Latvijos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo nuostatos užkirs kelią kultūros paveldo objektų tvarkymą panaudoti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimui ir tautinės nesantaikos kurstymui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijos prevencijai galimai turės teigiamą įtaką, nes sprendimo dėl užsieniui reikšmingo kultūros paveldo objektų tvarkymo priėmime dalyvaus daugiau institucijų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, reikės keisti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo
kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 9.
kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai: – „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, „kultūros paveldo objektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai : Arvydas Anušauskas Vilija Aleknaitė Abramikienė Vytautas Juozapaitis Vincė Vaidevutė Margevičienė Emanuelis Zingeris
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnio 4 dalis 2008 m. buvo papildytas nuostatomis dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo. Tuo metu tokių nuostatų poreikis buvo pagrįstas tuo, kad Lietuvos teisės aktai nenumato jokių reikalavimų ar apribojimų Lietuvos Respublikoje užsieniui reikšmingą kultūros paveldą (kapines, paminklus) tvarkančioms organizacijoms, o Lietuvos organizacijos užsienio šalyse susiduria su neadekvačiais reikalavimais tvarkant Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą. Tačiau įgyvendinant Įstatymą tenka konstatuoti, kad šių papildytų nuostatų nepakanka siekiant kontroliuoti tokį reiškinį, kaip užsienio šalims reikšmingo kultūros paveldo objektų panaudojimą tendencingam istorijos faktų pateikimui ir informaciniam karui prieš valstybę. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies reikalavimo - užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą - išvengiama vykdant veiklą per Lietuvoje registruotus juridinius asmenis ar prisidengiant fizinių asmenų iniciatyva. Be to, konkrečiais I - ojo ar II -ojo pasaulinių karų karių kapinių įamžinimo atvejais priimant sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo neužtenka vien Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos. Priimant sprendimą dėl užsienio šalių siūlomo užsienio karių kapinių įamžinimo turėtų būti atliktas tyrimas dėl tvarkytino objekto sąsajų su gyventojų genocido ir rezistencijos istorija, dėl pareiškėjų siūlomos pateikti informacijos atitikimo tikrovei.
Tuo tikslu siūloma prie sprendimą priimančių institucijų įtraukti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (toliau - LGGRTC) bei Krašto apsaugos ministeriją, kuriai Žmonių palaikų laidojimo įstatyme taip pat suteikta teisė priimant sprendimą dėl karių kapų. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešosios pagarbos tikslu saugomos karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitos neveikiančios kapinės ar pavieniai kapai. Šiuo metu Taisyklių ir Įstatymo nuostatos taikomos ir užsienio valstybių karių ir civilių asmenų kapams, tačiau, remiantis 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomu protokolu dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tarp šalių turi būti sudaryti susitarimai dėl tokių kapaviečių priežiūros. Siekiant išvengti situacijos, kai pagal galiojančias Įstatymo nuostatas į Kultūros vertybių registrą įrašytoms užsienio šalių karių ir asmenų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir jos gyventojus, kapinių tvarkymui būtų skiriamos valstybės ar savivaldybių lėšos, taip pat siekiant išvengti nereglamentuotos visų (registruotų ir neregistruotų Kultūros vertybių registre) tokių kapinių ir kapų tvarkymo bei ženklinimo veiklos, kuria gali būti pasinaudota informacinio karo ar tarptautinių santykių pabloginimo tikslais, siūloma Įstatyme aiškiai nustatyti užsienio šalių karių ir civilių asmenų priežiūros ir tvarkymo atvejus, remiantis 1949 m. rugpjūčio 12 d.
Ženevos konvencijų papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) 34 straipsnio nuostatomis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) tikslai: 1) užpildyti Įstatymo nuostatų spragą, leidžiančią Lietuvoje registruotiems asmenims tvarkyti užsieniui reikšmingą kultūros paveldą be Lietuvos institucijų sutikimo, taip pat įtraukti naujas institucijas, kurios dalyvautų priimant sprendimą dėl užsieniui reikšmingos kultūros paveldo tvarkymo Lietuvoje; 2) užpildyti Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų spragą, leidžiančią užsienio šalių karių ir asmenų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę, kapinių statusą prilyginti Lietuvos karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių kapinėms bei leidžiančią Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims užsienio šalių karių ir asmenų kapines tvarkyti nesilaikant tarptautiniuose dvišaliuose susitarimuose apibrėžtų sąlygų. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Skubos tvarka parengti Įstatymo projektą ir jį priimti pasiūlė Skubos tvarka parengti Įstatymo projektą ir jį priimti pasiūlė seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Vincė Vaidevutė Matgevičienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus specialistas Mindaugas Žolynas, Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos vadovas Norbertas Černiauskas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovė Auksė Ūsienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis dabar galiojančiomis Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prieš tvarkant užsienio valstybėms svarbius kultūros paveldo objektus, sutvarkymo organizatoriai kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros paveldo objekto sutvarkymo projektą turi derinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (jei tai Kultūros vertybių registre įrašytas objektas) ir gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Jei užsieniui reikšmingas kultūros paveldo objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, objekto sutvarkymo projektas nevertinamas paveldosauginiu aspektu. Užsienio šalių karių ir civilių asmenų kapinių ir kapų, neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, tvarkymo, naujų paminklų ar kitų statinių įrengimas įstatymais nereglamentuojamas. Vyriausybės patvirtintos tvarkos nuostatų įgyvendinimas savivaldybių lygių komplikuotas. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį nuostata, kad sutikimą tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldo turi gauti ir Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys. Tai leistų kontroliuoti ne tik užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų, bet ir Lietuvos Respublikoje registruotų asmenų iniciatyvas siekiant tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldą. Tai leistų išvengti tendencingo istorijos faktų pateikimo prie konkrečių kultūros paveldo objektų, taip pat leistų išvengti priešingos asmenų iniciatyvos - naikinti užsienio valstybių kultūros paveldo objektus, tuo skatinant tautinę nesantaiką. Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį nuostata, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas būtų tvarkomas gavus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimą. Taip būtų sudarytos prielaidos visapusiškai įvertinti objekto inicijuojamo sutvarkymo projektą. Derinimo su LGGRTC metu būtų priimami atitinkami sprendimai dėl siūlymų, susijusių su žinomų okupacinio režimo nusikaltimus vykdžiusių asmenų atminimo įamžinimu (vykdant LGGRTC funkcijas, nustatytas LGGRTC nuostatų 6 punkto 2,8,15 ir 16 papunkčiuose). Derinant su Krašto apsaugos ministerija būtų užtikrintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo
praktikos paminėtina, kad Latvijos Respublikoje susitarimo su Rusijos Federacija dėl karo aukų kapinių įgyvendinimo koordinavimas pavestas Latvijos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai. Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 20 straipsnį nauja 3 dalimi, kurios nuostatas aiškiai nustatytų, kad užsienio šalių karių ir civilių asmenų kapaviečių tvarkymo darbai būtų vykdomi pagal sudarytų Lietuvos Respublikos dvišalių tarptautinių sutarčių nuostatas. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo nuostatos užkirs kelią kultūros paveldo objektų tvarkymą panaudoti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimui ir tautinės nesantaikos kurstymui. Įstatymo nuostatos užkirs kelią nereglamentuotam užsienio šalių karių ir kitų asmenų kapaviečių tvarkymui, kol dėl šio tvarkymo nėra sudarytos dvišalės sutartys. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijos prevencijai galimai turės teigiamą įtaką, nes sprendimo dėl užsieniui reikšmingo kultūros paveldo objektų tvarkymo priėmime dalyvaus daugiau institucijų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, reikės keisti Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ĮV-455 „Dėl Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 9.
kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai: – „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, „kultūros paveldo objektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vytautas Juozapaitis, Agnė Bilotaitė
2014-11-26 Nr. XIIP-2542 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
juridiniai asmenys užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą tvarko gavę ne tik Užsienio reikalų ministerijos, tačiau ir Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis pasiūlymas iš esmės susijęs su užsienio karių kapinių tvarkymo atvejais. Tačiau norime pažymėti, kad nekilnojamasis kultūros paveldas apima žymiai platesnį objektų ratą nei karių kapinės. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą „nekilnojamasis kultūros paveldas - tai kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija“. Atsižvelgiant į tai, projekto siūlymas, nustatantis, kad dėl bet kokio nekilnojamojo kultūros paveldo, kuris dažniausiai niekaip nėra susijęs su Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vykdoma veikla, tvarkymo, turi būti gauti ir Krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimas, svarstytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Teisės
departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis I. Jarukaitienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-20 Nr. XIIP-2542 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ĮSTATYMO NR. I-733 1 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo NR. XIIP-2542 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2542 (toliau – Projektas) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų Projektui. Projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, esantį Lietuvos Respublikoje, gali tvarkyti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse galioja skirtingos ūkio subjektų steigimo taisyklės, kurias pripažįsta ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.19 straipsnis), todėl kitose ES valstybėse narėse steigiami subjektai gali ir neturėti juridinio asmens statuso, bet vien dėl šios priežasties iš jų neturėtų būti atimta teisė vykdyti atitinkamą veiklą Lietuvoje (šiuo atveju tvarkyti nekilnojamąjį kultūros paveldą, esantį Lietuvos Respublikoje). Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtą nuostatą papildyti, išdėstant ją taip: „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai“. Atitinkamai turėtų būti pakeistos analogiškos nuostatos galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.
Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Projektui pateiktai pastabai, jog abejotina, ar Projekto nuostata, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą galėtų tvarkyti gavę ne tik Užsienio reikalų ministerijos, tačiau ir Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimą, yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis kultūros paveldas dažnai nėra susijęs su Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vykdoma veikla. Siūlytume Projekte apibrėžti, kokio konkrečiai nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymui būtų taikomas reikalavimas gauti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-12-04 Nr. XIIP-2542(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I‑733 1 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2542(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-12-08 Nr. XIIP-2542(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip:
„Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo
tvarkymo atveju papildomai turi būti gauti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip“. Atitinkamai projekto 2 straipsniu pildomą įstatymo 20 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Užsienio valstybių karių ir civilių asmenų, žuvusių ar mirusių dėl karų ar represijų, kapavietės prižiūrimos, tvarkomos (konservuojamos, remontuojamos, restauruojamos) ir ženklinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. 2. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas žodis „šio“. 4. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūrą ir praktiką, abejotina projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis I. Jarukaitienė