Projekto lyginamasis variantas
2, 4, 4¹,
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„13. Kelionių pardavimo agentas – turizmo
paslaugų teikėjas, turintis galiojantį Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
taip: „15. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį prievolių užtikrinimo dokumentą, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis ir (ar) parduodantis kelionių organizavimo paslaugas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus ir (ar) teikiantis ir (ar) parduodantis kitas turizmo paslaugas.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus metus dešimt metų yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo;“ 2.
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant iki 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. 6) jei likus penkiolikai darbo dienų iki organizuotos turistinės kelionės paaiškėja, kad kelionių organizatorius nėra pervedęs 70 procentų lėšų apgyvendinimo paslaugų teikėjui ir (arba) kelionių paslaugų užsakomaisiais skrydžiais teikėjui“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinis turizmo departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos turi raštu pranešti kelionių organizatoriui apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Valstybinis turizmo departamentas gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 dešimčiai darbo dienų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 6 mėnesius 1 mėnesį nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.“
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas.
Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus fizinio asmens vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus juridinio asmens pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4¹ straipsnis. Kelionių pardavimo agentas
1.
profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kuris jų nemokumo ar bankroto atveju turi pilnai užtikrinti:
1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių pardavimo agentas nesumokėjo visų pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui;
nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių pardavimo agentas nesumokėjo visų pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui. 2. Kelionių pardavimo agentams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose prekybos agentui nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „4. Jeigu, nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizatoriui ir (ar) kelionių pardavimo agentui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus arba dalį (jei kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams) už organizuotą turistinę kelionę sumokėtų pinigų,. Ppinigai turi būti grąžinti į turisto nurodytą sąskaitą per 10 darbo dienų nuo turizmo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.“
išdėstyti taip: „5.
Kai turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma nuotolinės prekybos būdu, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, kokios buvo skelbiamos oficialioje kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento interneto svetainėje (ar elektroninės prekybos sistemoje) organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu. Kelionių pardavimo agentas atsiskaityti už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui privalo per 1 darbo dieną. Jeigu turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos oficialioje kelionių organizatoriaus interneto svetainėje neskelbiamos ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu nebuvo paskelbtos, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas ketvirtines ir (ar) metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų 15 tūkstančių eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 50 tūkstančių litų 15 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 150 tūkstančių litų 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 350 tūkstančių litų 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15
dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
straipsnio papildymas
15 straipsnio 2 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) tvirtina Lietuvos turizmo plėtros programą;
2) tvirtina valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos ir kurortų infrastruktūros projektus;
3) tvirtina turizmo paslaugų teikėjų rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarką;
4) tvirtina Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles;
3) 5) steigia Valstybinį turizmo departamentą.
Valstybinio turizmo departamento nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu – atitinkamas ministras. 2. Papildyti 3 dalį naujais 4 ir 5 punktais ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija:
1) atlieka strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: rengia Lietuvos turizmo plėtros programą ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
2) dalyvauja formuojant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse, koordinuoja šios politikos įgyvendinimą, rengia turizmo sritį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos ir kurortų infrastruktūros projektų įgyvendinimo;
tvarką;
5) rengia Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles;
4) 6) rengia ir tvirtina valstybės lygmens turizmo ir rekreacijos schemas ir planus;
5) 7) dalyvauja Europos Sąjungos turizmo politiką formuojančių tarptautinių institucijų veikloje;
6) 8) įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą, nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisę;
7) 9) steigia viešąsias įstaigas turizmo informacijos ir rinkodaros veiklai plėtoti.“8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis.
Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas atlieka šias funkcijas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse;
2) dalyvauja atliekant strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos turizmo plėtros programos priemones;
3) rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina;
4) pagal savo kompetenciją priima turizmo paslaugas reglamentuojančius teisės aktus;
5) priima administracinius sprendimus, reikalingus šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams įgyvendinti;
6) atlieka vykdo nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų stebėseną, ir priežiūrą ir kontrolę (įskaitant ketvirtinių ir metinių kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento pinigų srautų ataskaitų vertinimą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais.
7) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar valstybės narės institucijas siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis;
17) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas Valstybinio turizmo departamento funkcijas.“
7) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar valstybės narės institucijas siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis;
17) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas Valstybinio turizmo departamento funkcijas.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo priedas
m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr.
Tarybos direktyva Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 132).
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis
užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant, nuotolinės prekybos būdu parduodant interneto svetainėse ir (ar) per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai
organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai. 2. Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje (toliau – pareiškėjas), turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą. 3.
3Kelionių organizatoriaus pažymėjimas,
patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad pareiškėjas fizinis asmuo, pareiškėjas – juridinis asmuo, pareiškėjo – juridinio asmens – vadovas vadovai, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat pareiškėjo – juridinio asmens – dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos. Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui pareiškėjas taip pat privalo pateikti Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie šiame punkte nurodytų asmenų nedalyvavimą per pastaruosius penkerius metus kitame kelionių organizatoriuje, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, bei Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šiame punkte nurodytų asmenų teistumą. 4.
dalies 3 punkte nurodyti pareiškėjo – juridinio asmens – vadovai yra:
1) vienasmenis vadovas;
2) kolegialaus valdymo organų nariai;
3) stebėtojų tarybos nariai;
4) pareiškėjo – juridinio asmens – filialų vadovai, taip pat kiti pareiškėjo –juridinio asmens – darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal pareiškėjo įstatus, kitus steigimo dokumentus, valdybos nutarimus, vienasmenio vadovo sprendimus ar administracijos darbo reglamentą yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl turizmo paslaugų teikimo ir pareiškėjo vardu sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartis;
5) jeigu pareiškėjo savininkas yra juridinis asmuo arba pareiškėjo dalyvis yra juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, – šių juridinių asmenų vadovai. 5.
punkte nurodyti asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jie įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba per pastaruosius penkerius metus yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje;
2) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, savininku ar dalyviu, turinčiu juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime arba vadovu;
3) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus juridinio asmens, kurio pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2–5 ir 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, savininku ar dalyviu, turinčiu juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime arba vadovu. 6. Asmeniui, kuris pagal šio straipsnio 5 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jeigu šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokios informacijos gavimo dienos, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. 4. 7.
organizatoriaus pažymėjimą arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą Valstybinis turizmo departamentas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Atsakymo per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikimas visais atvejais laikomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu. 5.8. Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsdamas 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą iki 10 darbo dienų, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimų;
3) 4) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) 5) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) 6) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
7) atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą funkciją, nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“ 6. 9.
turizmo departamentas sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo įvykdyti vykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams. 7. 10. Valstybinis turizmo departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos turi raštu pranešti kelionių organizatoriui apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 5 8 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 5 8 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Valstybinis turizmo departamentas gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 8. 11.
organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47.straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių, apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą kad, jeigu kelionių organizatorius per 6 3 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodyto trūkumo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas. 9. 12.
turizmo departamentas kitą darbo dieną panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) kelionių organizatorius per šio straipsnio 7 10 dalyje nustatytus terminus nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas ir (ar) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas buvo pratęstas;
4) kelionių organizatorius per šio straipsnio 8 11 dalyje nustatytą nurodytą terminą nepašalina šio straipsnio 8 11 dalyje nustatyto pažeidimo;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą ir jis per 10 darbo dienų nepateikia Valstybiniam turizmo departamentui teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) kelionių organizatorius
7) kelionių organizatorius pateikia rašytinį prašymą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą;
8) kelionių organizatorius pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 6 9 dalyje nustatytų reikalavimų. 10. 13. Valstybinis turizmo departamentas negali kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdyti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo termino pratęsti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinti, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir nepažeidžia turistų ir vartotojų teisių. 14.
panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. 11.15. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarka nustatoma Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos apraše. Šį aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. 16. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. 13. 17. Pareiškėjai ir kelionių organizatoriai prašymus, deklaracijas ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus, susijusius su kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pratęsimu ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu, Valstybiniam turizmo departamentui gali teikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4¹ straipsnis. Kelionių pardavimo agentas
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir kituose įstatymuose prekybos agentui nustatyti reikalavimai. 2. Ūkio subjektai, nuotolinės prekybos būdu parduodantys turistams organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas interneto svetainėse ir (ar) per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais.“4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Siekiant užtikrinti tinkamą turisto teisių apsaugą kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, turizmo paslaugų teikimo sutartyse dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionės organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto privalo būti nurodyta draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, arba finansų įstaigos, išdavusios laidavimą ar garantiją, rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.“
straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Jeigu sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį yra žinoma ar po jos sudarymo paaiškėja, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas baigiasi anksčiau, negu prasideda turistinė kelionė, kelionių organizatorius privalo iki kelionės pradžios raštu (paštu, faksu, el. paštu, trumpąja žinute ar kitu sutartyje nurodytu būdu) informuoti turistą apie naują prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas naują prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento numerį, jo galiojimo terminą ir jį išdavusios draudimo ar finansų įstaigos rekvizitus ir kontaktinius duomenis.“
2–7 dalis laikyti atitinkamai 3–8 dalimis. 4. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.3. Standartinės turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygos parengiamos
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Cciviliniu kodeksu (toliau
Informacija apie kelionių organizatoriaus turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento numerį, prievolių įvykdymo užtikrinimo subjektą ir prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo terminą Valstybinio turizmo departamento nustatyta tvarka yra skelbiama Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje ir yra prieinama turizmo paslaugų vartotojams.“
pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų pakankama ir prireikus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą padidinti, kad ji atitiktų šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti.
Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų pakankama ir prireikus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą padidinti, kad ji atitiktų šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti. Informaciją kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
4) teikti pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų Valstybiniam turizmo departamentui pateikti informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, įskaitant informaciją apie finansinę būklę, pateikiant metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius) ir planuojamų ateinančių keturių ketvirčių įplaukų sumų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis deklaraciją, kurios formą tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
5) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo.
Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais;
10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė juridinio asmens vadovas (šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo), savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir
(ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime.
Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais;
10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė juridinio asmens vadovas (šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo), savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir
(ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Taip pat per 10 darbo dienų privalo pateikti
2Papildyti 7 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Už šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą kelionių organizatoriaus vadovas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“
3Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi:
„11. Už 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 9 dalies 3–10 punktuose ir 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako kelionių organizatoriaus vadovas. Jeigu po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos neįvykdymą, kelionių organizatorius neįvykdo minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų per juose nustatytus terminus, kelionių organizatoriaus vadovui kyla administracinė atsakomybė.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną apgyvendinimą, numatytą turizmo paslaugų teikimo sutartyje, laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.“
2Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 14 481 euras 3 tūkstančiai eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinantis dokumentas) įplaukų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 43 443 eurai,. Visais atvejais įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinantis dokumentas) įplaukų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip
būti ne mažesnė kaip 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu.“ 3.
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą
pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 14 481 euras 3 tūkstančiai eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 43 443 eurai 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 101 367 eurai 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
išdėstyti taip:
„5. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad
draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas, už organizuotų turistinių kelionių pardavimą. planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumas per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius) įplaukų sumas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis. Visais atvejais kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, tarp jų ir dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“
6Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos ją patikslinti bei pateikti Valstybiniam turizmo departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
dalimi: „8. Nuo to momento, kai kelionių organizatorius kreipiasi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo, iki tol, kol patikslintas prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas bus pateiktas Valstybiniam turizmo departamentui, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams.“
atitinkamai 9 ir 10 dalimis. 7 straipsnis. 15 straipsnio papildymas
straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu:
„3) tvirtina kelionių organizatorių rizikos
veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarką;“. 2. Buvusį 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 3. Papildyti 3 dalį nauju 4 punktu:
„4) rengia kelionių organizatorių rizikos
veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarką;“. 4. Buvusius 15 straipsnio 3 dalies 4–7 punktus laikyti 5–8 punktais. 8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas atlieka šias funkcijas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse;
2) dalyvauja atliekant strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos turizmo plėtros programos priemones;
3) rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina;
4) pagal savo kompetenciją priima turizmo paslaugas reglamentuojančius teisės aktus;
5) priima administracinius sprendimus, reikalingus šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams įgyvendinti;
6) atlieka vykdo nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir priežiūrą;
7) vykdo kelionių organizatorių kontrolę (įskaitant finansinę) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7) 8) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) 9) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) 10) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) 11) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) 12) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) 13) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) 14) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) 15) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) 16) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) 17) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos, ar valstybės narės institucijas ar turizmo paslaugų teikėjus, siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenai, priežiūrai ir kontrolei atlikti reikalingą informaciją, taip pat informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę.
7) 8) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) 9) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) 10) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) 11) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) 12) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) 13) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) 14) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) 15) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) 16) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) 17) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos, ar valstybės narės institucijas ar turizmo paslaugų teikėjus, siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenai, priežiūrai ir kontrolei atlikti reikalingą informaciją, taip pat informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę. 17) 18) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas Valstybinio turizmo departamento funkcijas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, atsiranda Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnyje nurodytos pasekmės. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Per 2014 m. buvo sustabdyta keturių keliones organizuojančių bendrovių veikla, dėl kurių nemokumo/bankroto tiesioginę žalą patyrė vartotojai. Siekiant užkirsti kelią galimiems panašiems atvejams, Seimo Ekonomikos komitetas nagrinėjo kelionių organizavimo paslaugų teikėjų veiklai keliamų reikalavimų ir jų prievolių užtikrinimo klausimą, už turizmo sektoriaus veiklos stebėseną ir priežiūrą atsakingų valstybės valdymo institucijų funkcijų įgyvendinimą, taip pat kelionių organizavimo paslaugų teikėjų veiklos turizmo sektoriaus rinkoje ir jų prievolių vartotojams užtikrinimo reglamentavimo pakankamumą. Atlikus galiojančio turizmo rinkos stebėsenos ir priežiūros teisinio reguliavimo analizę, nustatyta, jog esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, todėl būtina Lietuvos turizmo įstatymą papildyti naujomis teisės normomis, eliminuosiančiomis neaiškų ir netikslų kelionių organizavimo paslaugų teikėjams keliamų reikalavimų taikymą, užtikrinsiančiomis tinkamą jų veiklos stebėseną ir priežiūrą, taip pat reikiamą prievolių vartotojams užtikrinimą. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai: · patikslinti turizmo verslo organizavimo principus ir reikalavimus turizmo paslaugų teikimui; · aiškiau reglamentuoti turistų teisių apsaugą; · tiksliau apibrėžti valstybės valdymo institucijų – Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento – kompetenciją turizmo srityje. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal 2014 m. gegužės 8 d. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr.
VIII-667 galiojančios redakcijos 16 straipsnį Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse, pagal savo kompetenciją priima turizmo paslaugas reglamentuojančius teisės aktus, priima administracinius sprendimus, reikalingus turizmo įstatymui ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, atlieka turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu bus: · patikslinta kelionių pardavimo agento sąvoka, nustatant prievolę turėti galiojantį Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą; · patikslinta kelionių organizatoriaus sąvoka, nustatant prievolę turėti galiojantį prievolių užtikrinimo dokumentą; · išplėstas nepriekaištingos reputacijos reikalavimų turinys; · detalizuota atsiskaitymo su kelionių organizatoriais tvarka; · nustatyti griežtesni prievolių užtikrinimo dokumentų pateikimo, sąlygos, terminai ir prievolių užtikrinimo sumos; · siekiant vienodų sąlygų visiems verslo subjektams eliminuojama galimybė prekiauti organizuotomis turistinėmis kelionėmis elektroninės prekybos sistemoje, nesant kelionių organizatoriumi arba kelionių pardavimo agentu; · tiksliau apibrėžtos valstybės valdymo institucijų funkcijos turizmo valdyme. · įtvirtinti kiti saugikliai, siekiant, jog kelionių organizavimas taptų kokybiškas ir vartotojų interesai būtų tinkamai ginami. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas užtikrins sąžiningą turizmo sektoriaus verslo subjektų skaidrumą ir tinkamą vartotojų teisių apsaugą. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą, reikės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatorius Įstatymo projektą parengė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminis žodis: turizmas, stebėsena, priežiūra, Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Teikia:
Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-11-20 Nr. XIIP-2537 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos respublikos turizmo įstatymo nr. viii-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto derinimo Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu pateiktos nuostatos tikslintinos taip, kad nustatytų aiškų teisinių santykių reglamentavimą, todėl pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 26 d. pateiktoms pastaboms dėl šio Įstatymo projekto, papildomai teikiame tokias pastabas:
projekto aiškinamąjame rašte nepateiktas pagrindimas, kodėl siūloma išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 12 dalies nuostatą apie informacijos pateikimą. Neaišku, kodėl nebus teikiama/tikslinama/pašalinama informacija iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės apie tai, kad panaikintas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar net toks atvejis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas Valstybinio turizmo departamento sprendimas dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo.
Manytume, kad tokia informacija turi būti nuolat atnaujinama, siekiant tinkamai informuoti vartotojus ir pateikti išsamią bei aktualią informaciją, užkertant galimybes nepagrįstai kenkti verslininkų reputacijai;
keičiamo galiojančio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies nuostatą ir atskirti reikalavimus (teisinius institutus) – profesinį civilinės atsakomybės draudimą nuo prievolių užtikrinimo garantijos dėl nemokumo ar bankroto. Siūloma nuostata ir joje įvardintos sąlygos, manytume, nepatektų į profesinio civilinės atsakomybės draudimo ribas, nes tai galėtų būti siejama su „prievolių užtikrinimo garantijos“ institutu, skirtu užtikrinti kelionių agentų prievolių įvykdymą jų nemokumo ar bankroto atveju (tačiau tokia galimybė ir šiuo metu gali būti įtvirtinama kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartyje). Įstatymo projektu siūloma papildomai šalia iš kelionių organizatorių reikalaujamo privalomo prievolių užtikrinimo garanto įvesti kelionių pardavimo agentams prievolę drausti privalomai civilinę atsakomybę, tačiau manome, kad tuomet turėtų būti aiškiai apibrėžiami atvejai, kada prievolių turistui įvykdymą turės užtikrinti kelionių pardavimo agentai, o kada kelionių organizatoriai. Būtina pabrėžti, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimis yra vartotojas ir kelionės organizatorius, užtikrinantis sutarties vykdymą, kurio kelionę taip pat parduoda kelionių pardavimo agentai.
Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti ir turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų grąžinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta. Įstatymo projektu siūloma 4¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta priežastis, kodėl kelionių pardavimo agentas privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo garantą dėl nemokumo ar bankroto, kad galėtų turistą grąžinti į pradinę jo išvykimo vietą, ar grąžinti turistui sumas už organizuotą kelionę, nes kelionių organizatoriui pats kelionių pardavimo agentas nepervedė tam tikrų sumų, manytume, nepanaikina kelionių organizatoriaus analogiškų prievolių turistui. Kaip minėta, kelionių organizatorius turistui atsakingas už tinkamų paslaugų suteikimą, grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ir kt. Manytume, kad įstatymo projektu siūlomos kelionių pardavimo agentų neatsiskaitymo su kelionių organizatoriais problemos spręstinos kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartimis. Europos Sąjungoje yra svarstomas Direktyvos 90/314/EEB pakeitimas (Komisijos pasiūlymas COM (2013) 512 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB), kuriuo agentams, padedantiems įsigyti atskirų kelionės paslaugų rinkinius, bet ne kelionių organizatorių paruoštus kelionių paketus, būtų taikomas reikalavimas išaiškinti keliautojams, kad už atitinkamos kelionės paslaugos suteikimą pavieniui atsako atskiri paslaugų teikėjai. Be to, siekiant užtikrinti didesnę vartotojų, iš agentų įsigyjančių daugiau nei vieną paslaugą, apsaugą visoje Sąjungoje, naująja direktyva būtų suteikta papildoma keleivių teisių apsauga.
Sąjungoje siūloma įtvirtinti agentų, parduodančių kelionės paslaugų rinkinius (ne paketus), prievolę užtikrinti, kad jų pačių nemokumo atveju ar bet kurio iš paslaugų teikėjų nemokumo atveju, keliautojams būtų grąžintos iš anksto sumokėtos sumos ir kad prireikus jie būtų repatrijuoti. Tačiau iš kelionių paketų kylančias prievoles turistams privalo įvykdyti ir jų vykdymą užtikrinti tik kelionių organizatorius;
įstatymo įsigaliojimo data keistina į 2015 gegužės 1 d. laikantis „dviejų datų“ taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: laikinai einanti Audito komiteto biuro vedėjo pareigas Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Teisinio reguliavimo skyriaus vedėja Vaiva Vaitkaitytė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Eglė Malonytė, Lietuvos gidų sąjungos pirmininkas Linas Daubaras, Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos
„Solidarumas“ atstovė Jovita Česnulevičienė, Vilniaus gidų organizacijos vadovė
Danutė Bernatovič, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, Gidų kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Irena Bagdanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-261 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlytume atsisakyti.
Vienos iš veiklos sąlygų įrašymas į kelionių pardavimo agento ir kelionių organizatoriaus sąvokų apibrėžimus nedaro tų sąvokų aiškesnėmis, atvirkščiai, klaidina dėl įstatymo joms nustatytų veiklos sąlygų masto. Pastebėtina, kad privalomą civilinės atsakomybės draudimą nustato keletas galiojančių įstatymų (Notariato, Turto ir verslo vertinimo pagrindų, Audito įstatymai ir kt.), tačiau prievolė draustis civilinės atsakomybės draudimu yra nustatoma kaip veiklos sąlyga ir nėra įtraukiama į draudėjo (notaro, turto vertintojo, auditoriaus ir pan.) sąvokos apibrėžimą. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) 3 dalies
papildomai įrašyti juridinių asmenų vienasmenis vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme jau yra įrašytas juridinio asmens vadovas, kuris, manytume, ir yra juridinio asmens vienasmenis vadovas, todėl siūloma nuostata yra perteklinė. 2) 3 dalies
asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, siūloma papildyti nuostata
„arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat
vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų“, įterpiant ją tarp reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostata tobulintina, kaip stokojanti aiškumo – neaišku, kurių subjektų nepriekaištingai reputacijai nustatyti ji turėtų būti taikoma.
Atsižvelgiant į tai, kad vertinamo 3 punkto nuostatos dėl asmenų, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, yra painios ir sunkiai suprantamos, siūlytina jas išdėstyti atskiroje keičiamo įstatymo 4 straipsnio dalyje, išvardinant atskiruose šios dalies punktuose atitinkamų subjektų grupių (fizinių asmenų, juridinių asmenų, juridinių asmenų vadovų ir dalyvių, kurie anksčiau nėra vertęsi kelionių organizavimo veikla ir asmenų, kurie anksčiau vertėsi kelionių organizavimo veikla) požymius, dėl kurių šie subjektai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. 3) 5 dalies pirmojo sakinio nuostata būtų aiškesnė, jeigu frazė „iki 10 darbo dienų“ būtų perkelta po žodžio „galiojimą“. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 2 pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 straipsnyje dėstomos 4¹ straipsnio nuostatos tobulintinos. Pirma, profesinis civilinės atsakomybės draudimas ir draudimas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo draudėjo nemokumo ir bankroto atveju nėra tapatūs. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai padaroma žala kitiems asmenims neteisėtais ir kaltais veiksmais, o įstatymų nustatytais atvejais - ir teisėtais veiksmais ar be kaltės. Civilinės atsakomybės draudžiamuoju įvykiu yra civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo veiksmų pasekmes, dėl kurių atsirado žala tretiesiems asmenims. Tuo tarpu prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo draudėjo nemokumo ir bankroto atveju draudžiamuoju įvykiu yra prievolių nevykdymas dėl draudėjo nemokumo ar bankroto. Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Civilinio kodekso
2152 ir 2.153 straipsnių nuostatas. Antra,
nuostatos dėl kelionių pardavimo agento civilinės atsakomybės draudimo sumos dydžio tobulintinos.
Manytume, kad įstatyme, esant reikalui, galėtų būti nustatyta minimali privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma arba įtvirtinti objektyvūs jos nustatymo kriterijai. Siūlomos nuostatos negali būti laikomos objektyviais civilinės atsakomybės draudimo sumos nustatymo kriterijais, nes nurodytuose punktuose išvardintos aplinkybės yra svarbios prievolių įvykdymo užtikrinimo draudėjo nemokumo ar bankroto atveju, bet ne civilinės atsakomybės draudimo atveju, be to, prieš sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį neįmanoma numatyti 1 ir 2 punktuose išvardintų aplinkybių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimis yra kelionių organizatorius ir turistas (Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalis). Kelionių pardavimo agentai yra tarpininkai, atstovaujantys kelionių organizatoriui sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis. Taigi už turizmo paslaugų teikimo sutarčių tinkamą įvykdymą turistams yra atsakingi kelionių organizatoriai (Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (COM (2013) 512) (toliau – Pasiūlymas) yra numatyta, kad už sutartyje numatytų paslaugų suteikimą atsako kelionės organizatorius. Nemokumo atveju už keliautojo sumokėtų pinigų grąžinimą bei keliautojo repatriaciją yra atsakingi ir atitinkamą garantą turi turėti kelionių organizatoriai – pardavėjai, formuojantys kelionės paslaugų paketus.
Kiek tai susiję su kelionių agentais, pareiga turėti garantą nemokumo atveju (atitinkamai grąžinti keliautojo sumokėtas sumas bei užtikrinti keliautojo repatriaciją, jei buvo įtraukta keleivių vežimo paslauga) kyla tik kelionių agentams, padedantiems įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, kurie Pasiūlyme apibrėžiami kaip bent dviejų skirtingų kelionės paslaugų, teikiamų tos pačios kelionės ar atostogų metų metu deriniai, kurie nėra kelionės paslaugų paketai. Pareiga kelionių agentams, parduodantiems kelionių paketus, turėti garantą nemokumo atveju kyla tik tuomet, kai jis parduoda už EEE ribų įsisteigusio kelionių organizatoriaus kelionių paketus. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Pasiūlymą visiems kelionių agentams – tiek parduodantiems kelionių paslaugų paketus, tiek ir padedantiems įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, numatoma atsakomybė už bet kokias užsakymo procese padarytas klaidas. Tobulinant projektą, atkreiptinas dėmesys, kad kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agentų tarpusavio teises ir pareigas nustato įstatymai (Civilinio kodekso 2.152-2.168 straipsniai, keičiamo įstatymo 7 straipsnis ir kt.) ir sutartys. Pagal galiojančius įstatymus, nurodytus asmenis sieja fiduciariniai santykiai, kelionių pardavimo agentas turi būti lojalus kelionių organizatoriui, neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų, o kelionių organizatorius turi kontroliuoti, ar kelionių pardavimo agentas veikia jo interesais. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles pirmiausia dėstomos bendrosios nuostatos, o po to – jas detalizuojančios, vertinamo straipsnio dalys sukeistinos vietomis. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 6 pasiūlymą. Lietuvos banko 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. S2015/(21.10-2101)-12-1688 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūloma pakeisti galiojančio įstatymo nuostatą, įrašant skliaustuose sąlygą, kad dalis už kelionę sumokėtų pinigų grąžinama turistui tada, jeigu kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams. Nurodyta projekto nuostata neatitinka Civilinio kodekso 6.750 ir 6.751 straipsnių nuostatų, nustatančių atvejus, kai turistui turi būti grąžinti visi už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai, ir nepagrįstai riboja turistų teises. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamos galiojančio įstatymo normos paskirtis – nustatyti pinigų grąžinimo turistui tvarką, o ne atvejus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyta vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 7 pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti, kad kelionių agentas už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę turi atsiskaityti su kelionių organizatoriumi per 1 darbo dieną. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) šia nuostata galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai imperatyviomis įstatymo normomis, ribojant šį principą, yra ginama silpnesnioji sutarties šalis (vartotojai, žemės ūkio produkcijos gamintojai ir pan.);
2) kelia abejonių pati projekte nustatoma nepagrįstai trumpa atsiskaitymo trukmė – 1 darbo diena.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kelionių agento darbo diena, pavyzdžiui, šeštadienis, gali nesutapti su bankų darbo dienomis;
3) nėra aišku, kada kelionė būtų laikoma „parduota“ - ar tada, kai pirkėjas sumoka avansą, ar tada, kai jis sumoka visą kelionės kainą (atitinkamai nėra aiškus ir „atsiskaitymo“ sąvokos turinys);
4) nėra suprantama, kodėl prievolė kelionių agentui atsiskaityti su kelionės organizatoriumi projekte nustatoma tik už interneto svetainėje parduotą kelionę (už kelionių agento biure parduotą kelionę tokia prievolė projekte nėra nustatoma). Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 7 pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
sakinys redaguotinas, atsižvelgiant į šios dalies pirmajame sakinyje projektu siūlomus pakeitimus: po žodžių „kelionių organizatoriaus“ įrašytina „ar kelionių pardavimo agento“. Nepritarti Palikti galiojančio Turizmo įstatymo nuostatas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-265 7.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio
kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo „<...> ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas ketvirtines <...> įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą <...>“ nedera su galiojančio įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostata, kad „Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių <...> įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą“. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 8 pasiūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. (projekto 9 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1307, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d., nurodytos straipsnio dalys buvo pakeistos ir jose nustatytos kitos nei siūloma projektu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Taigi, pritarus projektui, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos 8 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijos, todėl būtų neaišku, kurios nuostatos galioja. Projektas tobulintinas taip, kad būtų išvengta nurodytos teisės normų konkurencijos. Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalies 3 punkte ženkliai padidinama kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma. Projekto aiškinamajame rašte nėra jokio paaiškinimo dėl tokio žymaus sumos pakeitimo.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos projekto nuostatos pagal projekto 9 straipsnį turėtų įsigalioti 2015 m. sausio 1 d. Taigi ūkio subjektams nebūtų skirta laiko pasirūpinti papildomu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ar finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Projektas tobulintinas, nustatant vėlesnę įstatymo (atskirų jo straipsnių) įsigaliojimo datą, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 11 pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Valstybinis turizmo departamentas „vykdo nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų stebėseną, priežiūrą ir kontrolę (įskaitant ketvirtinių ir metinių kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento pinigų srautų ataskaitų vertinimą) <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą:
rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija įstatyme nustatytų dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, pavyzdžiui, įmonės pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 10 mln. litų ar vidutinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 15 darbuotojų.
Taigi, siekiant įgyvendinti aptariamą projekto nuostatą, pirmiausia teisės aktuose visiems kelionių organizatoriams bei kelionių pardavimo agentams turėtų būti nustatyta pareiga teikti ketvirtines bei metines pinigų srautų ataskaitas. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto 10 pasiūlymą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10Projektas tobulintas teisės technikos požiūriu:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos turizmo asociacija
2 Lietuvos turizmo asociacija (toliau - LT A) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio 2014 - 11- 20 d. užregistruotą „Lietuvos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4’, 5, 7. 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas“ projektą Nr. XIIP-2537 ir teikia šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnio 5 dalies 3 punkte ir 6 straipsnio 5 dalyje ilginamas terminas - 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Šiuo metu galiojantis 15 darbo dienų terminas yra pakankamas, kad Valstybinis turizmo departamentas galėtų atlikti priežiūrą. Siūlomas 20 darbo dienų terminas neturi jokios įtakos kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, bet jam atsiranda papildoma administracinė ir finansinė našta, kadangi jis dar nepasibaigus galiojančiam prievolių įvykdymo užtikrinimui, jau turi gauti naują garantiją todėl kelionių organizatorius turi įmokėti papildomą depozitą ar kitą užtikrinimo priemonę, todėl 20 darbo dienų be jokio tikslo įšaldomos apyvartinės lėšos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minėtas terminas neseniai buvo sutrumpintas ir per šį laikotarpį neatsirado jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis turėtų būti prailgintas. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį 15 darbo dienų terminą. Nepritarti Audito komitetas pritaria įstatymo projekto nuostatoms. 2. Lietuvos turizmo asociacija
2
dalies 6 punkte teikiama nuostata, kad likus 15 darbo dienų iki paslaugos suteikimo kelionių organizatorius privalo sumokėti teikėjui 70 procentų lėšų už būsimas paslaugas. Nuostata prieštarauja LR Konstitucijos 46 str. 1 d. Be to, įprastai už paslaugą sumokamą po jos suteikimo, o įstatymu įtvirtinti privalomo dydžio avansiniai mokėjimai prieštarautų tiek LR Konstitucijai* tiek LR Civiliniam kodeksui. Įstatymas negali reguliuoti privačių verslo subjektų susitarimų sutarties vykdymo sąlygų, taip pat ir dėl mokėjimų tvarkos bei avansinių įmokų.
Praktikoje labai dažni atvejai, kuomet paslaugų teikėjas (pvz., viešbutis) reikalauja apmokėti už suteiktas paslaugas per 30 d. nuo jos suteikimo, o įstatymas, kažkodėl, įpareigoja iš anksto būti apmokėjus 70 proc. už dar nesuteiktas paslaugas. Manytina. jog tokio pobūdžio imperatyvai gali nustatyti įpareigojimus viešuose teisiniuose santykiuose, bet ne tarp privačių verslo subjektų. Taip pat nėra aišku, kodėl toks įpareigojimas projekte numatytas išimtinai kelionių organizatoriams, vykdantiems užsakomuosius skrydžius ir kodėl to nėra kitiems verslo subjektams. Kuom skiriasi įsipareigojimai ir prievolės nevykdymas, pvz., keltų linijų ar autobusų bendrovės. Pažymėtina ir tai, kad jei projektu siekiama užtikrinti paslaugų teikėjų įsipareigojimą vykdyti prievolę, tai 70 proc. avansas, jokiu būdu, negarantuoja, kad prievolė būtinai bus vykdoma. Tačiau apsunkinimas verslo subjektams bus itin ženklus. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 3 pasiūlymą. 3. Lietuvos turizmo asociacija
4
mėnesio terminas nuosavo kapitalo didinimui, kai tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Ši nuostata prieštarauja LR akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 daliai. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto 4 pasiūlymą. 4. Lietuvos turizmo asociacija
5
dabartinėje redakcijoje esanti normą, jog panaikinus sustabdymo priežastis, informacija iš VTD puslapio yrą išimama“. Manome, jog minėta panaikinta norma privalo likti, priešingu atveju, tik būtų sėjama bereikalinga baimė vartotojams, kuri, realiai, neturėtų jokios [takos kelionių organizatoriaus įsipareigojimų vykdymui ir būtų vertintina kaip sankcija. Kas, šiuo konkrečiu atveju, būtų neteisėta.
Stabdymas pats savaime nėra sankcija, todėl pašalinus stabdymo priežastis, internetiniame puslapyje neturėtų likti buvusios informacijos. Paliktina dabartinė galiojanti redakcija. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 5 pasiūlymą. 5. Lietuvos turizmo asociacija
vykdymui. Nurodomas agento nemokumas ir turisto grąžinimas į pradinę išvykimo vietą nėra niekuo susiję. Pvz., agentūrai tapus nemokiai, šis faktas neturės jokios įtakos kelionių organizatoriaus prievolių vykdymui. Kita vertus,- jei kelionė jau pradėta vykdyti, tai jos vykdymas nepriklausys nuo agento nemokumo. Šioje vietoje netinkamai nurodytas naudos gavėjas,- turistas. Priešingai,- nuostata turėtų būti keistina į tai, jei turistas sumokėjo pinigus agentui, o jis tapo nemokus, turistas vis tiek bus vežamas į vietą, bet kelionių organizatoriui turi būti sudaryta galimybė iš draudimo atgauti kelionių organizatoriui agento nesumokėtas lėšas. Be to, jei kalbama apie agento draudimą, turėtų būti nurodyta, kad draudimo lėšos yra skiriamos agento netinkamai suteiktų paslaugų atlyginimui (pvz.,- nesuteikė informavimo paslaugos,- atlygina Turisto ir/arba kelionių organizatoriaus patirtus nuostolius). Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 6 pasiūlymą. Lietuvos banko 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. S2015/(21.10-2101)-12-1688
turizmo asociacija
palikti vieną iš reikalavimų kelionės pardavimo agentui turėti pažymėjimą, nes pažymėjimo turėjimas parodo veiklos teisėtumą, atvirumą, įsipareigojimų vykdymą. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 6 pasiūlymą. Lietuvos banko 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. S2015/(21.10-2101)-12-1688
turizmo asociacija 2014-12-05 Nr. 01.123 7.
apskaičiavimo mechanizmas yra ydingas, ką ir parodė praktika. Siūlytina, kad kelionių organizatoriaus turimų įsipareigojimų turistams, t.y. įplaukų gautų už pasirašytas turizmo paslaugų teikimo sutartis, suma neviršytų turimos garantijos arba draudimo sumos, o ją viršijus, būtų įgyjama papildoma garantija arba draudimas. Tik tokiu atveju bus užtikrintos vartotojų teisės ir interesai. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-01-1925 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu pateiktos nuostatos tikslintinos taip, kad nustatytų aiškų teisinių santykių reglamentavimą, todėl pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 26 d. pateiktoms pastaboms dėl šio Įstatymo projekto, papildomai teikiame tokias pastabas:
nepateiktas pagrindimas, kodėl siūloma išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 12 dalies nuostatą apie informacijos pateikimą. Neaišku, kodėl nebus teikiama/tikslinama/pašalinama informacija iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės apie tai, kad panaikintas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar net toks atvejis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas Valstybinio turizmo departamento sprendimas dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo.
Manytume, kad tokia informacija turi būti nuolat atnaujinama, siekiant tinkamai informuoti vartotojus ir pateikti išsamią bei aktualią informaciją, užkertant galimybes nepagrįstai kenkti verslininkų reputacijai; Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 5 pasiūlymą. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-01-193
įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies nuostatą ir atskirti reikalavimus (teisinius institutus) – profesinį civilinės atsakomybės draudimą nuo prievolių užtikrinimo garantijos dėl nemokumo ar bankroto. Siūloma nuostata ir joje įvardintos sąlygos, manytume, nepatektų į profesinio civilinės atsakomybės draudimo ribas, nes tai galėtų būti siejama su „prievolių užtikrinimo garantijos“ institutu, skirtu užtikrinti kelionių agentų prievolių įvykdymą jų nemokumo ar bankroto atveju (tačiau tokia galimybė ir šiuo metu gali būti įtvirtinama kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartyje). Įstatymo projektu siūloma papildomai šalia iš kelionių organizatorių reikalaujamo privalomo prievolių užtikrinimo garanto įvesti kelionių pardavimo agentams prievolę drausti privalomai civilinę atsakomybę, tačiau manome, kad tuomet turėtų būti aiškiai apibrėžiami atvejai, kada prievolių turistui įvykdymą turės užtikrinti kelionių pardavimo agentai, o kada kelionių organizatoriai. Būtina pabrėžti, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimis yra vartotojas ir kelionės organizatorius, užtikrinantis sutarties vykdymą, kurio kelionę taip pat parduoda kelionių pardavimo agentai.
Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti ir turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų grąžinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta. Įstatymo projektu siūloma 4¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta priežastis, kodėl kelionių pardavimo agentas privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo garantą dėl nemokumo ar bankroto, kad galėtų turistą grąžinti į pradinę jo išvykimo vietą, ar grąžinti turistui sumas už organizuotą kelionę, nes kelionių organizatoriui pats kelionių pardavimo agentas nepervedė tam tikrų sumų, manytume, nepanaikina kelionių organizatoriaus analogiškų prievolių turistui. Kaip minėta, kelionių organizatorius turistui atsakingas už tinkamų paslaugų suteikimą, grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ir kt. Manytume, kad įstatymo projektu siūlomos kelionių pardavimo agentų neatsiskaitymo su kelionių organizatoriais problemos spręstinos kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartimis. Europos Sąjungoje yra svarstomas Direktyvos 90/314/EEB pakeitimas (Komisijos pasiūlymas COM (2013) 512 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB), kuriuo agentams, padedantiems įsigyti atskirų kelionės paslaugų rinkinius, bet ne kelionių organizatorių paruoštus kelionių paketus, būtų taikomas reikalavimas išaiškinti keliautojams, kad už atitinkamos kelionės paslaugos suteikimą pavieniui atsako atskiri paslaugų teikėjai. Be to, siekiant užtikrinti didesnę vartotojų, iš agentų įsigyjančių daugiau nei vieną paslaugą, apsaugą visoje Sąjungoje, naująja direktyva būtų suteikta papildoma keleivių teisių apsauga.
Sąjungoje siūloma įtvirtinti agentų, parduodančių kelionės paslaugų rinkinius (ne paketus), prievolę užtikrinti, kad jų pačių nemokumo atveju ar bet kurio iš paslaugų teikėjų nemokumo atveju, keliautojams būtų grąžintos iš anksto sumokėtos sumos ir kad prireikus jie būtų repatrijuoti. Tačiau iš kelionių paketų kylančias prievoles turistams privalo įvykdyti ir jų vykdymą užtikrinti tik kelionių organizatorius;
Pritarti
banko 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. S2015/(21.10-2101)-12-1688
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-01-199
keistina į 2015 gegužės 1 d. laikantis „dviejų datų“ taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 11 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2537 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos ir Audito komiteto pasiūlymus, bei šį įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2566. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-04-151 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, kad vienos iš veiklos sąlygų įrašymas į kelionių pardavimo agento ir kelionių organizatoriaus sąvokų apibrėžimus nedaro tų sąvokų aiškesnėmis, atvirkščiai, klaidina dėl įstatymo joms nustatytų veiklos sąlygų masto, siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį bei keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja
„su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo“ sąvoka, taip kad nepriekaištingos
reputacijos reikalavimas galiotų tiems asmenims, kurie yra susiję su kelionių organizatoriumi, t. y. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kelionių organizatorių ar dalyvauja kelionių organizatoriaus veikloje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip:
„13. Kelionių pardavimo agentas – turizmo
paslaugų teikėjas, turintis galiojantį Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant parduodant interneto svetainėse ir/ar per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
išdėstyti taip: „15. Kelionių organizatorius
Papildyti 2 straipsnį nauja 37 dalimi: „37.
Su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo
1) tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą poveikį kelionių organizatoriui. Netiesiogiai daryti lemiamą poveikį reiškia, jog asmuo netiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje, kai toks asmuo tiesiogiai turi balsų daugumą kitame asmenyje, kuris tiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje;
2) turi daugumą dalyvių balsų kelionių organizatoriuje;
3) turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kelionių organizatoriaus valdymo ar priežiūros organų narių;
4) gali daryti lemiamą poveikį kelionių organizatoriui dėl jo steigimo dokumentų nuostatų;
5) yra įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojanti įmonė arba tas pats fizinis asmuo;
6) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti ryšiai. 3. Buvusias 2 straipsnio 37–43 dalis laikyti atitinkamai 38–44 dalimis.“
komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir papildyti 3 dalį nauju 4 punktu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „3.
Kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad kelionių organizatorius fizinis asmuo, ar kelionių organizatorius juridinis asmuo, juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų arba juridiniam asmeniui per pastaruosius dešimt penkerius metųus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą.;
4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, dalyvio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“ Pritarti 3.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų arba juridiniam asmeniui per pastaruosius dešimt penkerius metųus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą.;
4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, dalyvio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“
komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 2 pasiūlymą ir į tai, kad galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant iki
galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant iki
galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. 6) jei likus penkiolikai darbo dienų iki organizuotos turistinės kelionės paaiškėja, kad kelionių organizatorius nėra pervedęs 70 procentų lėšų apgyvendinimo paslaugų teikėjui ir (arba) kelionių paslaugų užsakomaisiais skrydžiais teikėjui atliekant šio įstatymo 16 straipsnio
kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“
komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 3 pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti
taip: 8.
Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą kad, jeigu kelionių organizatorius per 1 3 mėnesįius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodyto trūkumo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“
komitetas
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 4 pasiūlymą ir į Europos teisės departamento 1 pastabą, kad nėra aišku, kodėl nebus teikiama/tikslinama/pašalinama informacija iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės apie tai, kad panaikintas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar net toks atvejis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas Valstybinio turizmo departamento sprendimas dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo, siūloma išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
komitetas 2015-04-153 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą ir Lietuvos banko 2015 m. balandžio 14 d raštu Nr. S2015/(21.10-2101)-12-1688 pateiktą nuomonę (Profesinės civilinės atsakomybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe už žalą draudėjo klientui, kilusią dėl draudėjo tiesioginės profesinės veiklos teikiant profesines paslaugas, draudimas. Tuo tarpu kelionių pardavimo agentai, parduodantys kelionių organizatorių organizuojamas keliones, yra pardavimo tarpininkai.
Jie tarpininkauja (atstovauja kelionių organizatoriui) sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis, todėl šių sutarčių šalimis yra ne jie patys, bet kelionių turistai ir kelionių organizatoriai, užtikrinantys sutarties vykdymą. Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų gražinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta), siūloma išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
komitetas 2015-04-154 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata, kad dalis už kelionę sumokėtų pinigų grąžinama turistui tada, jeigu kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams, neatitinka Civilinio kodekso 6.750 ir 6.751 straipsnių nuostatų, nustatančių atvejus, kai turistui turi būti grąžinti visi už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai, ir nepagrįstai riboja turistų teises, bei į Teisės departamento 5 pastabą, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nuostata – kad kelionių agentas už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę turi atsiskaityti su kelionių organizatoriumi per 1 darbo dieną, galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas ir pan., siūloma išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas:
komitetas 2015-04-155 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą bei siekiant aiškesnio kelionių organizatoriaus veiklos reglamentavimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas ketvirtines ir (ar) metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo įvertinti, ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra pakankama ir atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;“
komitetas 2015-04-156 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir finansų įstaigos garantija tvarką bei į tai, kad praktikoje prievolių užtikrinimo būdas – prievolių įvykdymo užtikrinimo finansų įstaigos laidavimu – nenaudojamas bei siekiant aiškesnio kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 15 3 tūkstančiųai eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimąo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimąo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktu.“
8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 15 3 tūkstančiųai eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone
sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos garantijos trumpiausias galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai.
Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, bet dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ją patikslinti.“
komitetas 2015-04-158
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) vykdo atlieka nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną, ir priežiūrą ir kontrolę (įskaitant finansinę ketvirtinių ir metinių kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento pinigų srautų ataskaitų vertinimą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
komitetas 2015-04-159 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 3 pastabą, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, bei atkreipiant dėmesį į tai, ar yra reali galimybė suspėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą ir įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo priemonių. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir
įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. sausio lapkričio
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo 2 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos visa apimti taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, kyla Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo
Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas, Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vyr. specialistė Inga Intė, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Gražina Tarvydienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, UAB „Tez Tour“ atstovas Edmundas Rusinas, AB „Novaturas“ teisininkė Eglė Malonytė, Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Milda Plepytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-081 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo siūlytume atsisakyti.
Vienos iš veiklos sąlygų įrašymas į kelionių pardavimo agento ir kelionių organizatoriaus sąvokų apibrėžimus nedaro tų sąvokų aiškesnėmis, atvirkščiai, klaidina dėl įstatymo joms nustatytų veiklos sąlygų masto. Pastebėtina, kad privalomą civilinės atsakomybės draudimą nustato keletas galiojančių įstatymų (Notariato, Turto ir verslo vertinimo pagrindų, Audito įstatymai ir kt.), tačiau prievolė draustis civilinės atsakomybės draudimu yra nustatoma kaip veiklos sąlyga ir nėra įtraukiama į draudėjo (notaro, turto vertintojo, auditoriaus ir pan.) sąvokos apibrėžimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinos:
1) 3 dalies 3 punkte prie subjektų, kurie turi būti nepriekaištingos reputacijos, siūloma papildomai įrašyti juridinių asmenų vienasmenis vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme jau yra įrašytas juridinio asmens vadovas, kuris, manytume, ir yra juridinio asmens vienasmenis vadovas, todėl siūloma nuostata yra perteklinė. 2) 3 dalies 3 punkto nuostatas, kuriose yra paaiškinama, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, siūloma papildyti nuostata
„arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat
vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų“, įterpiant ją tarp reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostata tobulintina, kaip stokojanti aiškumo – neaišku, kurių subjektų nepriekaištingai reputacijai nustatyti ji turėtų būti taikoma.
Atsižvelgiant į tai, kad vertinamo 3 punkto nuostatos dėl asmenų, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, yra painios ir sunkiai suprantamos, siūlytina jas išdėstyti atskiroje keičiamo įstatymo 4 straipsnio dalyje, išvardinant atskiruose šios dalies punktuose atitinkamų subjektų grupių (fizinių asmenų, juridinių asmenų, juridinių asmenų vadovų ir dalyvių, kurie anksčiau nėra vertęsi kelionių organizavimo veikla ir asmenų, kurie anksčiau vertėsi kelionių organizavimo veikla) požymius, dėl kurių šie subjektai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-08
3) 5 dalies pirmojo sakinio nuostata būtų aiškesnė, jeigu frazė „iki 10 darbo dienų“ būtų perkelta po žodžio „galiojimą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinos. Pirma, profesinis civilinės atsakomybės draudimas ir draudimas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo draudėjo nemokumo ir bankroto atveju nėra tapatūs. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai padaroma žala kitiems asmenims neteisėtais ir kaltais veiksmais, o įstatymų nustatytais atvejais - ir teisėtais veiksmais ar be kaltės. Civilinės atsakomybės draudžiamuoju įvykiu yra civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo veiksmų pasekmes, dėl kurių atsirado žala tretiesiems asmenims. Tuo tarpu prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo draudėjo nemokumo ir bankroto atveju draudžiamuoju įvykiu yra prievolių nevykdymas dėl draudėjo nemokumo ar bankroto. Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Civilinio kodekso
2152 ir 2.153 straipsnių nuostatas. Antra,
nuostatos dėl kelionių pardavimo agento civilinės atsakomybės draudimo sumos dydžio tobulintinos.
Manytume, kad įstatyme, esant reikalui, galėtų būti nustatyta minimali privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma arba įtvirtinti objektyvūs jos nustatymo kriterijai. Siūlomos nuostatos negali būti laikomos objektyviais civilinės atsakomybės draudimo sumos nustatymo kriterijais, nes nurodytuose punktuose išvardintos aplinkybės yra svarbios prievolių įvykdymo užtikrinimo draudėjo nemokumo ar bankroto atveju, bet ne civilinės atsakomybės draudimo atveju, be to, prieš sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį neįmanoma numatyti 1 ir 2 punktuose išvardintų aplinkybių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimis yra kelionių organizatorius ir turistas (Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalis). Kelionių pardavimo agentai yra tarpininkai, atstovaujantys kelionių organizatoriui sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis. Taigi už turizmo paslaugų teikimo sutarčių tinkamą įvykdymą turistams yra atsakingi kelionių organizatoriai (Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (COM (2013) 512) (toliau – Pasiūlymas) yra numatyta, kad už sutartyje numatytų paslaugų suteikimą atsako kelionės organizatorius. Nemokumo atveju už keliautojo sumokėtų pinigų grąžinimą bei keliautojo repatriaciją yra atsakingi ir atitinkamą garantą turi turėti kelionių organizatoriai – pardavėjai, formuojantys kelionės paslaugų paketus.
Kiek tai susiję su kelionių agentais, pareiga turėti garantą nemokumo atveju (atitinkamai grąžinti keliautojo sumokėtas sumas bei užtikrinti keliautojo repatriaciją, jei buvo įtraukta keleivių vežimo paslauga) kyla tik kelionių agentams, padedantiems įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, kurie Pasiūlyme apibrėžiami kaip bent dviejų skirtingų kelionės paslaugų, teikiamų tos pačios kelionės ar atostogų metų metu deriniai, kurie nėra kelionės paslaugų paketai. Pareiga kelionių agentams, parduodantiems kelionių paketus, turėti garantą nemokumo atveju kyla tik tuomet, kai jis parduoda už EEE ribų įsisteigusio kelionių organizatoriaus kelionių paketus. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Pasiūlymą visiems kelionių agentams – tiek parduodantiems kelionių paslaugų paketus, tiek ir padedantiems įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, numatoma atsakomybė už bet kokias užsakymo procese padarytas klaidas. Tobulinant projektą, atkreiptinas dėmesys, kad kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agentų tarpusavio teises ir pareigas nustato įstatymai (Civilinio kodekso 2.152-2.168 straipsniai, keičiamo įstatymo 7 straipsnis ir kt.) ir sutartys. Pagal galiojančius įstatymus, nurodytus asmenis sieja fiduciariniai santykiai, kelionių pardavimo agentas turi būti lojalus kelionių organizatoriui, neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų, o kelionių organizatorius turi kontroliuoti, ar kelionių pardavimo agentas veikia jo interesais. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles pirmiausia dėstomos bendrosios nuostatos, o po to – jas detalizuojančios, vertinamo straipsnio dalys sukeistinos vietomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-08 4.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma pakeisti galiojančio įstatymo nuostatą, įrašant skliaustuose sąlygą, kad dalis už kelionę sumokėtų pinigų grąžinama turistui tada, jeigu kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams. Nurodyta projekto nuostata neatitinka Civilinio kodekso 6.750 ir 6.751 straipsnių nuostatų, nustatančių atvejus, kai turistui turi būti grąžinti visi už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai, ir nepagrįstai riboja turistų teises. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamos galiojančio įstatymo normos paskirtis – nustatyti pinigų grąžinimo turistui tvarką, o ne atvejus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyta vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad kelionių agentas už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę turi atsiskaityti su kelionių organizatoriumi per 1 darbo dieną. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) šia nuostata galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai imperatyviomis įstatymo normomis, ribojant šį principą, yra ginama silpnesnioji sutarties šalis (vartotojai, žemės ūkio produkcijos gamintojai ir pan.);
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kelionių agento darbo diena, pavyzdžiui, šeštadienis, gali nesutapti su bankų darbo dienomis;
sumoka avansą, ar tada, kai jis sumoka visą kelionės kainą (atitinkamai nėra aiškus ir „atsiskaitymo“ sąvokos turinys);
organizatoriumi projekte nustatoma tik už interneto svetainėje parduotą kelionę (už kelionių agento biure parduotą kelionę tokia prievolė projekte nėra nustatoma). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
paskutinysis sakinys redaguotinas, atsižvelgiant į šios dalies pirmajame sakinyje projektu siūlomus pakeitimus: po žodžių „kelionių organizatoriaus“ įrašytina „ar kelionių pardavimo agento“. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-08 7.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatą, pagal kurią kelionių organizatorius privalo kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo „<...> ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas ketvirtines <...> įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą <...>“ nedera su galiojančio įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostata, kad „Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių <...> įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. (projekto 9 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1307, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d., nurodytos straipsnio dalys buvo pakeistos ir jose nustatytos kitos nei siūloma projektu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Taigi, pritarus projektui, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos 8 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijos, todėl būtų neaišku, kurios nuostatos galioja. Projektas tobulintinas taip, kad būtų išvengta nurodytos teisės normų konkurencijos. Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalies 3 punkte ženkliai padidinama kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma. Projekto aiškinamajame rašte nėra jokio paaiškinimo dėl tokio žymaus sumos pakeitimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos projekto nuostatos pagal projekto 9 straipsnį turėtų įsigalioti 2015 m. sausio 1 d.
Taigi ūkio subjektams nebūtų skirta laiko pasirūpinti papildomu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ar finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Projektas tobulintinas, nustatant vėlesnę įstatymo (atskirų jo straipsnių) įsigaliojimo datą, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į
kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad Valstybinis turizmo departamentas „vykdo nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų stebėseną, priežiūrą ir kontrolę (įskaitant ketvirtinių ir metinių kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento pinigų srautų ataskaitų vertinimą) <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą:
sudedamoji dalis;
aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu;
rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija įstatyme nustatytų dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, pavyzdžiui, įmonės pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 10 mln. litų ar vidutinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 15 darbuotojų. Taigi, siekiant įgyvendinti aptariamą projekto nuostatą, pirmiausia teisės aktuose visiems kelionių organizatoriams bei kelionių pardavimo agentams turėtų būti nustatyta pareiga teikti ketvirtines bei metines pinigų srautų ataskaitas. Pritarti iš dalies Žr. 7 Ekonomikos komiteto pasiūlymą 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projektas tobulintas teisės technikos požiūriu:
„pakeitimas“;
departamentas, 2015-01-19 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu pateiktos nuostatos tikslintinos taip, kad nustatytų aiškų teisinių santykių reglamentavimą, todėl pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 26 d. pateiktoms pastaboms dėl šio Įstatymo projekto, papildomai teikiame tokias pastabas:
į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateiktas pagrindimas, kodėl siūloma išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 12 dalies nuostatą apie informacijos pateikimą. Neaišku, kodėl nebus teikiama/tikslinama/pašalinama informacija iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės apie tai, kad panaikintas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar net toks atvejis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas Valstybinio turizmo departamento sprendimas dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo. Manytume, kad tokia informacija turi būti nuolat atnaujinama, siekiant tinkamai informuoti vartotojus ir pateikti išsamią bei aktualią informaciją, užkertant galimybes nepagrįstai kenkti verslininkų reputacijai;
Pritarti 13.
Europos teisės departamentas, 2015-01-19
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies nuostatą ir atskirti reikalavimus (teisinius institutus)
kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartyje). Įstatymo projektu siūloma papildomai šalia iš kelionių organizatorių reikalaujamo privalomo prievolių užtikrinimo garanto įvesti kelionių pardavimo agentams prievolę drausti privalomai civilinę atsakomybę, tačiau manome, kad tuomet turėtų būti aiškiai apibrėžiami atvejai, kada prievolių turistui įvykdymą turės užtikrinti kelionių pardavimo agentai, o kada kelionių organizatoriai. Būtina pabrėžti, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimis yra vartotojas ir kelionės organizatorius, užtikrinantis sutarties vykdymą, kurio kelionę taip pat parduoda kelionių pardavimo agentai. Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti ir turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų grąžinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta.
Įstatymo projektu siūloma 4¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta priežastis, kodėl kelionių pardavimo agentas privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo garantą dėl nemokumo ar bankroto, kad galėtų turistą grąžinti į pradinę jo išvykimo vietą, ar grąžinti turistui sumas už organizuotą kelionę, nes kelionių organizatoriui pats kelionių pardavimo agentas nepervedė tam tikrų sumų, manytume, nepanaikina kelionių organizatoriaus analogiškų prievolių turistui. Kaip minėta, kelionių organizatorius turistui atsakingas už tinkamų paslaugų suteikimą, grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ir kt. Manytume, kad įstatymo projektu siūlomos kelionių pardavimo agentų neatsiskaitymo su kelionių organizatoriais problemos spręstinos kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartimis. Europos Sąjungoje yra svarstomas Direktyvos 90/314/EEB pakeitimas (Komisijos pasiūlymas COM (2013) 512 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB), kuriuo agentams, padedantiems įsigyti atskirų kelionės paslaugų rinkinius, bet ne kelionių organizatorių paruoštus kelionių paketus, būtų taikomas reikalavimas išaiškinti keliautojams, kad už atitinkamos kelionės paslaugos suteikimą pavieniui atsako atskiri paslaugų teikėjai. Be to, siekiant užtikrinti didesnę vartotojų, iš agentų įsigyjančių daugiau nei vieną paslaugą, apsaugą visoje Sąjungoje, naująja direktyva būtų suteikta papildoma keleivių teisių apsauga.
Sąjungoje siūloma įtvirtinti agentų, parduodančių kelionės paslaugų rinkinius (ne paketus), prievolę užtikrinti, kad jų pačių nemokumo atveju ar bet kurio iš paslaugų teikėjų nemokumo atveju, keliautojams būtų grąžintos iš anksto sumokėtos sumos ir kad prireikus jie būtų repatrijuoti. Tačiau iš kelionių paketų kylančias prievoles turistams privalo įvykdyti ir jų vykdymą užtikrinti tik kelionių organizatorius;
departamentas, 2015-01-19
straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data keistina į 2015 gegužės 1 d. laikantis „dviejų datų“ taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos turizmo asociacija, 2014-12-08 Lietuvos turizmo asociacija (toliau - LTA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio 2014 - 11- 20 d. užregistruotą „Lietuvos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas“ projektą Nr. XIIP-2537 ir teikia šias pastabas:
ilginamas terminas - 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Šiuo metu galiojantis 15 darbo dienų terminas yra pakankamas, kad Valstybinis turizmo departamentas galėtų atlikti priežiūrą.
Siūlomas 20 darbo dienų terminas neturi jokios įtakos kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, bet jam atsiranda papildoma administracinė ir finansinė našta, kadangi jis dar nepasibaigus galiojančiam prievolių įvykdymo užtikrinimui, jau turi gauti naują garantiją, todėl kelionių organizatorius turi įmokėti papildomą depozitą ar kitą užtikrinimo priemonę, todėl 20 darbo dienų be jokio tikslo įšaldomos apyvartinės lėšos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minėtas terminas neseniai buvo sutrumpintas ir per šį laikotarpį neatsirado jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis turėtų būti prailgintas. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį 15 darbo dienų terminą. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija, 2014-12-08
dalies 6 punkte teikiama nuostata, kad likus 15 darbo dienų iki paslaugos suteikimo kelionių organizatorius privalo sumokėti teikėjui 70 procentų lėšų už būsimas paslaugas. Nuostata prieštarauja LR Konstitucijos 46 str. 1 d. Be to, įprastai už paslaugą sumokamą po jos suteikimo, o įstatymu įtvirtinti privalomo dydžio avansiniai mokėjimai prieštarautų tiek LR Konstitucijai, tiek LR Civiliniam kodeksui. Įstatymas negali reguliuoti privačių verslo subjektų susitarimų sutarties vykdymo sąlygų, taip pat ir dėl mokėjimų tvarkos bei avansinių įmokų. Praktikoje labai dažni atvejai, kuomet paslaugų teikėjas (pvz., viešbutis) reikalauja apmokėti už suteiktas paslaugas per 30 d. nuo jos suteikimo, o įstatymas, kažkodėl, įpareigoja iš anksto būti apmokėjus 70 proc. už dar nesuteiktas paslaugas.
Manytina, jog tokio pobūdžio imperatyvai gali nustatyti įpareigojimus viešuose teisiniuose santykiuose, bet ne tarp privačių verslo subjektų. Taip pat nėra aišku, kodėl toks įpareigojimas projekte numatytas išimtinai kelionių organizatoriams, vykdantiems užsakomuosius skrydžius ir kodėl to nėra kitiems verslo subjektams. Kuom skiriasi įsipareigojimai ir prievolės nevykdymas, pvz., keltų linijų ar autobusų bendrovės. Pažymėtina ir tai, kad jei projektu siekiama užtikrinti paslaugų teikėjų įsipareigojimą vykdyti prievolę, tai 70 proc. avansas, jokiu būdu, negarantuoja, kad prievolė būtinai bus vykdoma. Tačiau apsunkinimas verslo subjektams bus itin ženklus. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija, 2014-12-08
įstatuose ar kituose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Ši nuostata prieštarauja LR akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 daliai. Pritarti
komiteto pasiūlymą
asociacija, 2014-12-08
dabartinėje redakcijoje esanti norma, jog „panaikinus sustabdymo priežastis, informacija iš VTD puslapio yra išimama“. Manome, jog minėta panaikinta norma privalo likti, priešingu atveju, tik būtų sėjama bereikalinga baimė vartotojams, kuri, realiai, neturėtų jokios įtakos kelionių organizatoriaus įsipareigojimų vykdymui ir būtų vertintina kaip sankcija. Kas, šiuo konkrečiu atveju, būtų neteisėta.
Stabdymas pats savaime nėra sankcija, todėl pašalinus stabdymo priežastis, internetiniame puslapyje neturėtų likti buvusios informacijos. Paliktina dabartinė galiojanti redakcija. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija, 2014-12-08
4¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose redakcijos formuluotė neturėtų jokios realios įtakos įsipareigojimų vykdymui. Nurodomas agento nemokumas ir turisto grąžinimas į pradinę išvykimo vietą nėra niekuo susiję. Pvz., agentūrai tapus nemokiai, šis faktas neturės jokios įtakos kelionių organizatoriaus prievolių vykdymui. Kita vertus,- jei kelionė jau pradėta vykdyti, tai jos vykdymas nepriklausys nuo agento nemokumo. Šioje vietoje netinkamai nurodytas naudos gavėjas,- turistas. Priešingai,- nuostata turėtų būti keistina į tai, jei turistas sumokėjo pinigus agentui, o jis tapo nemokus, turistas vis tiek bus vežamas į vietą, bet kelionių organizatoriui turi būti sudaryta galimybė iš draudimo atgauti kelionių organizatoriui agento nesumokėtas lėšas. Be to, jei kalbama apie agento draudimą, turėtų būti nurodyta, kad draudimo lėšos yra skiriamos agento netinkamai suteiktų paslaugų atlyginimui (pvz.,- nesuteikė informavimo paslaugos,- atlygina Turisto ir/arba kelionių organizatoriaus patirtus nuostolius). Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
asociacija, 2014-12-08
straipsnio 2 dalyje palikti vieną iš reikalavimų kelionės pardavimo agentui turėti pažymėjimą, nes pažymėjimo turėjimas parodo veiklos teisėtumą, atvirumą, įsipareigojimų vykdymą. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
asociacija, 2014-12-08
straipsnio 3 dalyje pateikiamas apskaičiavimo mechanizmas yra ydingas, ką ir parodė praktika.
Siūlytina, kad kelionių organizatoriaus turimų įsipareigojimų turistams, t.y. įplaukų gautų už pasirašytas turizmo paslaugų teikimo sutartis, suma neviršytų turimos garantijos arba draudimo sumos, o ją viršijus, būtų įgyjama papildoma garantija arba draudimas. Tik tokiu atveju bus užtikrintos vartotojų teisės ir interesai. Pritarti
komiteto pasiūlymą
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste – NTVA) yra asociacija vienijanti turizmo veikla Lietuvoje užsiimančius ūkio subjektus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti net du Turizmo įstatymo pakeitimo projektai, kuriais abiem siūloma keisti praktiškai tuos pačius Turizmo įstatymo straipsnius. NTVA nori atkreipti Jūsų dėmesį, į kelis su šiais įstatymo projektais susijusius aspektus. Visų pirma, bet koks turizmo veiklos reglamentavimo reformavimas turi būti daromas apgalvotai įvertinus tiek vartotojų, tiek ūkio subjektų interesus, taip pat turi būti stiprinamas įstatymo nustatyto reguliavimo įgyvendinimo užtikrinimas. Daugelis pastaruoju metu kilusių turizmo sektoriaus problemų buvo susijusios ne tiek su Turizmo įstatymo netobulumu, kiek su ne iki galo sutvarkyta įstatymo laikymosi priežiūros sistema, kurią ir reikia labiausiai tobulinti. Antra, iš dviejų Seimui pateiktų įstatymo projektų, iš esmės tik LR Vyriausybės pateikto Turizmo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-2566 rengimo metu buvo konsultuojamasi (nors ir labai skubiai bei ribotai) su turizmo verslo atstovais, tačiau to iš esmės nebuvo padaryta projekto Nr. XIIP-2537 atveju. Būtent LR Vyriausybės pateiktas Turizmo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-2566 nuodugniau įvertina visus turizmo verslo organizavimo aspektus bei tinkamiausias priemones siekiant apsaugoti vartotojus, be to daug realiau užtikrinti jame, o ne projekto Nr.
XIIP-2357, siūlomo teisinio reguliavimo laikymąsi. Tačiau ir projektas Nr. XIIP-2566 yra dar tobulintinas. Pritarti iš dalies
komiteto sprendimą
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome:
Turizmo įstatymo pakeitimo projektus Nr. XIIP-2566 ir Nr. XIIP-2537 prioritetą teikti LR Vyriausybės pateiktam Turizmo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566;
dėl konkrečių siūlomų pakeitimų Turizmo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566 ir apsvarstyti, ar siekiant, kad numatytas teisinis reguliavimas būtų užtikrintas, yra tikslinga projektui taikyti svarstymą skubos tvarka. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2015-04-14 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba gavo Lietuvos Respublikos Seimo audito komiteto 2015-04-10 paklausimą Nr. S-2015-2090, kuriuo prašoma pagal savo kompetenciją įvertinti Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4(1), 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537 (toliau – įstatymo projektas) ir pateikti nuomonę, ar įstatymo projekte nustatytas kelionių pardavimo agento profesines civilines atsakomybės draudimas sudarys sąlygas pasiekti įstatymo projekte nurodytus tikslus. Valstybės valia įstatymuose nustatytų privalomųjų draudimų tikslas – apsaugoti didelės nukentėjusių asmenų grupės interesus.
Privalomasis draudimas aktualus toms visuomeninės veiklos sritims, kuriose gali būti padaryta didelio masto žala ar draudžiamieji įvykiai dažnai kartojasi, o kaltininkas ne visada gali būti pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą. Vis dėlto norėtume pabrėžti, kad galimybė įteisinti privalomąjį draudimą tam tikroje visuomeninės veiklos srityje atsiranda tik joje veikiančioms kompetentingoms institucijoms, inicijuojančioms privalomojo draudimo įtvirtinimą atitinkamoje srityje, įvertinus padaromos žalos mastą, dydį ir dažnį. Pažymėtina, kad tai vienas iš pagrindinių principų, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant ar koreguojant privalomuosius draudimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-12-15 nutarimu Nr. 1789 patvirtintos Privalomųjų draudimų koncepcijos (toliau – Koncepcija) 33.2 punktas). Be to, privalomasis draudimas laikytinas kraštutine priemone (kai jis privalomas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba taip kompensuojama didelė ir pastovi žala) (Koncepcijos 33.3 punktas). Kompetentingai institucijai įvertinus tam tikros visuomeninės veiklos srities ypatumus, joje veikiančių dalyvių pareigas ir atsakomybės ribas, įstatyme turi būti įtvirtintas ne tik privalomasis draudimas, bet ir jo rūšis (profesinės civilinės atsakomybės draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas ar kt.), nustatomos pagrindinės draudimo sąlygos (draudėjas, draudimo objektas, draudimo suma ar jos nustatymo būdas, draudimo terminas ar jo nustatymo būdas ir kt.), o jei būtina, išsamiau reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Koncepcijos 33.5 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad kelionių organizavimo paslaugų teikėjų veiklos turizmo sektoriaus rinkoje reglamentavimo pakankamumo vertinimas nėra susijęs su finansų rinkos priežiūra ir Lietuvos bankui teisės aktuose numatytais įgaliojimais, t. y. norint įvertinti, ar įstatymo projekte įtvirtintas kelionių pardavimo agento profesines civilines atsakomybės draudimas sudarys sąlygas pasiekti įstatymo projekto tikslus (patikslinti turizmo verslo organizavimo principus ir reikalavimus turizmo paslaugų teikimui, aiškiau reglamentuoti turistų teisių apsaugą, tiksliau apibrėžti valstybės valdymo institucijų – Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento – kompetenciją turizmo srityje), būtina turizmo srities priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos turima informacija, reikalinga turizmo srities ekspertų nuomonė, taip pat šios srities politiką formuojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos sprendimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.
4-951 patvirtintų Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų 2 ir 10 punktais, Valstybinis turizmo departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse ir aptarnauja šios politikos formavimą ir įgyvendinimą, taip pat atlieka Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir priežiūrą, priima turizmo paslaugas reglamentuojančius teisės aktus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas, būdamas finansų rinkos priežiūrą vykdančia institucija, pagal savo kompetenciją siekia, kad šalies finansinių paslaugų (taip pat ir draudimo) sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams išduoda licencijas teikti licencines finansines paslaugas ir prižiūri jų veiklą, stebi ar laikomasi įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytų reikalavimų, tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, tarptautinių organizacijų rekomenduojamų saugios ir patikimos veiklos reikalavimų. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, pažymime, kad Lietuvos banko teises, funkcijas ir kompetencijos ribas apibrėžiantys teisės aktai nesuteikia Lietuvos bankui įgaliojimų vertinti privalomojo draudimo teisinio reglamentavimo atitikimo atitinkamos rinkos poreikiams. Manome, kad dėl kelionių pardavimo agento profesines civilines atsakomybės draudimo nustatymo būtinybės ir tokio teisinio reglamentavimo atitikimo įstatymo projekto tikslams turėtų pasisakyti turizmo priežiūrą įgaliota vykdyti institucija – Valstybinis turizmo departamentas. Vis dėlto norėtume išsakyti abejones dėl įstatymo projekte įtvirtinto kelionių pardavimo agento privalomojo draudimo, t. y. profesinės civilines atsakomybės draudimo, tikslingumo.
Profesinės civilinės atsakomybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe už žalą draudėjo klientui, kilusią dėl draudėjo tiesioginės profesinės veiklos teikiant profesines paslaugas, draudimas; tiesioginė profesinė veikla – teikiant profesines paslaugas vykdoma veikla, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, būtinas specialus profesinis pasirengimas ir kuriai vykdyti profesinio pasirengimo būtinumą nustato teisės aktai (Koncepcijos 10.2 punktas). Tuo tarpu kelionių pardavimo agentai, parduodantys kelionių organizatorių organizuojamas keliones, yra pardavimo tarpininkai. Jie tarpininkauja (atstovauja kelionių organizatoriui) sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis, todėl šių sutarčių šalimis yra ne jie patys, bet kelionių turistai ir kelionių organizatoriai, užtikrinantys sutarties vykdymą (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133, 6.747 straipsniai). Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų grąžinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta (CK 6.754 straipsnis). Tokia pati pozicija suformuota ir Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (COM (2013) 512) (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlyme numatyta, kad už sutartyje numatytų paslaugų suteikimą atsako kelionės organizatorius. Nemokumo atveju už keliautojo sumokėtų pinigų grąžinimą bei keliautojo repatriaciją yra atsakingi ir atitinkamą garantą turi turėti kelionių organizatoriai – pardavėjai, formuojantys kelionės paslaugų paketus.
Tuo tarpu kelionių pardavimo agentams pareiga turėti garantą nemokumo atveju (atitinkamai grąžinti keliautojo sumokėtas sumas ir užtikrinti keliautojo repatriaciją, jei buvo įtraukta keleivių vežimo paslauga) kyla tik tada, kai jie padeda įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, kurie Pasiūlyme apibrėžiami kaip bent dviejų skirtingų kelionės paslaugų, teikiamų tos pačios kelionės ar atostogų metų metu deriniai, kurie nėra kelionės paslaugų paketai. Pareiga kelionių pardavimo agentams, parduodantiems kelionių paketus, turėti garantą nemokumo atveju kyla tik tuomet, kai jis parduoda už EEE ribų įsisteigusio kelionių organizatoriaus kelionių paketus. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, manome esant naudinga apsvarstyti galimybę įstatymo projektu siūlomos kelionių pardavimo agentų neatsiskaitymo su kelionių organizatoriais problemas spręsti kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento tarpusavio sutartimis. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu nėra nustatoma kelionės pardavimo agento profesines civilines atsakomybės minimali draudimo suma. Tokiu atveju sukuriamos nelygiavertės turizmo rinkos dalyvių veiklos sąlygos, t. y. įstatymo projektu didinama kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, o kelionių pardavimo agentų atžvilgiu tokia suma nėra nustatoma. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 2.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Respublikos finansų ministerija, 2015-04-14 Atsižvelgiant į tai, kad kelionių pardavimo agentai yra kelionių organizatorių tarpininkai ir į tai, kad atsakomybė už turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui kyla kelionių organizatoriui, manome, kad reikalavimas kelionių pardavimo agentui turėti civilinės atsakomybės draudimą jo nemokumo ar bankroto atveju užtikrinantį turisto grąžinimą į išvykimo vietą ar grąžintinų pinigų sumokėjimą yra perteklinis ir nesieks nurodytų tikslų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad praeitų metų pabaigoje dėl šių priežasčių analogiškas reikalavimas kelionių pardavimų agentams turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą buvo panaikintas priėmus Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-873. Šis įstatymas įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Papildomai informuojame, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto Vyriausybės nutarimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2537 projektą, kuriame taip pat bus pateikta išvada dėl reikalavimo turėti galiojantį kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2015-04-16 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2537 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sugriežtinti turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą ir taip užkirsti kelią būsimiems turizmo paslaugų teikėjų bankroto atvejams, Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir
reguliavimo priemonės išsprendžia daugumą Įstatymo projektu sprendžiamų problemų. Pritarti iš dalies
komiteto sprendimą
Respublikos Vyriausybė, 2015-04-16 Kartu teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai dėl kitų Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 2 straipsnyje pateiktas kelionių pardavimo agento ir kelionių organizatoriaus sąvokas ir į jas įtraukti turizmo paslaugų teikėjui (kelionių pardavimo agentui ir kelionių organizatoriui) taikomą veiklos vykdymo sąlygą – turėti galiojantį profesinės civilinės atsakomybės draudimą ar prievolių užtikrinimo dokumentą. Šio siūlymo reikėtų atsisakyti dėl to, kad jis perteklinis (minėtos veiklos vykdymo sąlygos jau nustatytos Turizmo įstatymo 4¹ ir 8 straipsniuose), ir dėl kitų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 26 d. išvados Nr. XIIP-2537 „Dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr.
6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ (toliau – Teisės departamento išvada) 1 punkte nurodytų priežasčių. Be to, Turizmo įstatyme nustatyta, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento minimalus galiojimo terminas – 3 mėnesiai. Įstatymo projekto 1 straipsnyje vartojama formuluotė „turintis galiojantį prievolių užtikrinimo dokumentą“ gali būti klaidingai suprasta, kad jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas galioja tam tikrą apibrėžtą laiką, kelionių organizatoriui per tą laiką neatsiranda pareiga tokio dokumento tikslinti, net jeigu šis asmuo prisiima naujus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą viršijančius įsipareigojimus, nes toks dokumentas formaliai vis dar galioja. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
Turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma iki 10 metų (dabar – 3 metai) ilginti terminą dėl tyčinės nusikalstamos veiklos padarymo. Tačiau reikia pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs prevencinių priemonių taikymo doktriną, kurioje pabrėžiama, kad nustatant tokį reguliavimą būtina laikytis proporcingumo principo. Įstatyme nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimo tvarką, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Vadovaujantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Taigi šiuo atveju siūlomo termino dėl tyčinės nusikalstamos veiklos padarymo trukmė iki 10 metų Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje nepakankamai pagrįsta, todėl šis terminas gali būti laikomas per griežtu, nepagrįstai ribojančiu asmens laisvę pasirinkti darbą, verslą ir ūkinės veiklos laisvę.
Reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo ir Turizmo įstatyme palikti galioti 3 metų terminą. Nepritarti
komiteto pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė,
Turizmo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti 6 punktu, nustatančiu naują kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo pagrindą, – jeigu kelionių organizatorius nėra pervedęs 70 procentų lėšų apgyvendinimo paslaugų teikėjui ir (arba) kelionių paslaugų užsakomaisiais skrydžiais teikėjui. Kadangi praktikoje galimi patys įvairiausi kelionių organizatoriaus ir jo perkamų paslaugų teikėjų atsiskaitymo modeliai, toks siūlymas gali būti laikomas nepagrįstai verslo santykius ribojančiu reikalavimu, sudarančiu galimybes valstybei kištis į šių subjektų tarpusavio verslo santykius. Labai dažnai paslaugų teikėjas (pavyzdžiui, viešbutis) reikalauja sumokėti už suteiktas paslaugas per 30 dienų nuo paslaugos suteikimo, o Įstatymo projekte reikalaujama, kad iš anksto būtų sumokėta 70 procentų dar nesuteiktų paslaugų kainos. Tačiau avansas jokiu būdu negarantuoja, kad prievolė bus tinkamai vykdoma. Dėl šiame punkte ir Teisės departamento išvados
nepritaria Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Turizmo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimui, pagal kurį turistams grąžintinos sumos siejamos su tuo, ar kelionių organizatorius yra sumokėjęs turizmo paslaugos teikėjams. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 5.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Respublikos Vyriausybė,
pakeisti Turizmo įstatymo 4 straipsnio 12 dalį ir atsisakyti reikalavimo šioje dalyje nurodytą informaciją pašalinti iš Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos interneto svetainės, tai yra siekiama nustatyti, kad informacija apie ūkio subjektui pritaikytas poveikio priemones – kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą – net ir po to, kai minėtos priemonės panaikinamos (panaikinamas pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas), ir toliau būtų skelbiama Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos interneto svetainėje. Toks siūlymas nebūtinas ir neproporcingas siekiamam tikslui – išnykus neigiamoms su ūkio subjektu susijusioms aplinkybėms, tolesnis jų skelbimas skatintų nepasitikėjimą tiek konkrečiu ūkio subjektu, tiek visa turizmo paslaugų sritimi, darytų tiesioginį neigiamą poveikį ūkio subjekto dalykinei reputacijai, o tai galėtų tapti ūkio subjektų nemokumo ar bankroto priežastimi. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Respublikos Vyriausybė,
Turizmo įstatymo 4¹ straipsnį – nurodyti, kad kelionių pardavimo agentai privalo turėti galiojantį kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kuris turėtų suteikti iš esmės tokias pat garantijas kaip kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas (Turizmo įstatymo 8 straipsnis). Tokiam pasiūlymui nepritarta dėl keleto priežasčių. Visų pirma reikalavimas kelionių pardavimo agentui turėti civilinės atsakomybės draudimą, kuris leidžia padengti dėl kelionių pardavimo agento veiksmų atsiradusius nuostolius (žalą), jau nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Antra, siūlomas pakeitimas kelionių pardavimo agentus prilygintų kelionių organizatoriams, o tai neteisinga, nes šiems dviem ūkio subjektams tenka skirtingos apimties atsakomybė (agentams, kurių pagrindinė veikla – tarpininkavimas, būtų nustatyti neproporcingai griežti reikalavimai). Būtina pažymėti, kad kelionių pardavimo agentų prilyginimo kelionių organizatoriams atsisakyta 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Turizmo įstatymo pakeitimams. Pritarti
komiteto pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė,
įstatymo 15 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu. Šis siūlymas – perteklinis, nes Turizmo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkte ta pati Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija jau įpareigota rengti turizmo sritį reglamentuojančių teisės aktų projektus. Be to, ši sritis reguliuojama pakankamai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena ministerija formuoja valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Respublikos Vyriausybė,
keisti Turizmo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį – nustatyti, per kiek laiko (vieną darbo dieną) kelionių pardavimo agentas privalo atsiskaityti su kelionių organizatoriumi už parduotą kelionę. Atsiskaitymo tarp dviejų privačių subjektų terminai neturėtų būti nustatyti įstatyme. Juos abipusiu susitarimu turėtų nustatyti kelionių organizatorius ir kelionių pardavimo agentas sutartyse.
Jeigu vis dėlto į šią pastabą nebūtų atsižvelgta ir nuspręsta minėtą nuostatą palikti, šis neprotingai trumpas terminas (viena darbo diena) turėtų būti ilginamas, kad kelionių pardavimo agentas išties turėtų galimybę atsiskaityti su kelionių organizatoriumi. Pritarti
komiteto pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė,
pakeisti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą – įrašyti vietoj žodžio „arba“ žodį „ir“. Tačiau priėmus šį siūlymą atsirastų neproporcinga pareiga prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą visais atvejais skaičiuoti vadovaujantis Turizmo įstatymo 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, nors šios nuostatos kaip tik ir yra išskirtos dėl to, kad pagal vieną nuostatą prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuotina tik tuo atveju, kai organizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, o pagal kitą – tokių skrydžių neorganizuojant. Pritarti
komiteto pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė,
finansų įstaigos laidavimu, nes finansų įstaigos laidavimas nepaplitęs ir iš esmės juo nesinaudojama. Teisės aktai gali reguliuoti tik iš tiesų egzistuojančius visuomeninius santykius, todėl Turizmo įstatyme palikti galioti teisės normas, taikomas finansų įstaigos laidavimui, kuris iš esmės neegzistuoja, ne tik netikslinga, tai nesuderinama su teisėkūros efektyvumo principu, įpareigojančiu teisėkūros subjektus teisės aktuose nustatyti tik veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leidžiančias pasiekti priemones.
Nepritarti Siekiant užtikrinti vienodas galimybes laikinai kelionių organizavimo paslaugas teikiantiems subjektams (laidavimas yra naudojamas kitose valstybėse narėse), siūloma vadovautis galiojančio Turizmo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-04-211 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, kad vienos iš veiklos sąlygų įrašymas į kelionių pardavimo agento ir kelionių organizatoriaus sąvokų apibrėžimus nedaro tų sąvokų aiškesnėmis, atvirkščiai, klaidina dėl įstatymo joms nustatytų veiklos sąlygų masto, siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį bei keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja „su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo“ sąvoka, taip kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas galiotų tiems asmenims, kurie yra susiję su kelionių organizatoriumi, t. y. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kelionių organizatorių ar dalyvauja kelionių organizatoriaus veikloje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant parduodant interneto svetainėse ir/ar per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
2Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį prievolių užtikrinimo dokumentą, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis ir (ar) parduodantis kelionių organizavimo paslaugas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus ir (ar) teikiantis ir (ar) parduodantis kitas turizmo paslaugas.“ Papildyti 2 straipsnį nauja 37 dalimi:
„37. Su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo – su kelionių
organizatoriumi susijęs juridinis ir (ar) fizinis asmuo, kuris:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą poveikį kelionių organizatoriui. Netiesiogiai daryti lemiamą poveikį reiškia, jog asmuo netiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje, kai toks asmuo tiesiogiai turi balsų daugumą kitame asmenyje, kuris tiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje;
2) turi daugumą dalyvių balsų kelionių organizatoriuje;
3) turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kelionių organizatoriaus valdymo ar priežiūros organų narių;
4) gali daryti lemiamą poveikį kelionių organizatoriui dėl jo steigimo dokumentų nuostatų;
5) yra įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojanti įmonė arba tas pats fizinis asmuo;
6) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti ryšiai. 3.
Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
2015-04-212 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir papildyti 3 dalį nauju 4 punktu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat
vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad kelionių organizatorius fizinis asmuo, ar kelionių organizatorius juridinis asmuo, juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų arba juridiniam asmeniui per pastaruosius dešimt penkerius metųus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą.;
4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, dalyvio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“ Pritarti iš dalies Žr.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba kito juridiniam asmeniui atstovaujančio organo narys ar šių juridinių asmenų vienasmenis vadovas, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2–5, 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų arba juridiniam asmeniui per pastaruosius dešimt penkerius metųus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą.;
4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, dalyvio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“ Pritarti iš dalies Žr. 13 Ekonomikos komiteto pasiūlymą 3.
Audito komitetas 2015-04-212 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 2 pasiūlymą ir į tai, kad galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant iki
10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant iki 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. 6) jei likus penkiolikai darbo dienų iki organizuotos turistinės kelionės paaiškėja, kad kelionių organizatorius nėra pervedęs 70 procentų lėšų apgyvendinimo paslaugų teikėjui ir (arba) kelionių paslaugų užsakomaisiais skrydžiais teikėjui atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 6 punkte nustatytą funkciją nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
2015-04-212 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 3 pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8.
Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą kad, jeigu kelionių organizatorius per 1
departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodyto trūkumo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
2015-04-212 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 4 pasiūlymą ir į Europos teisės departamento 1 pastabą, kad nėra aišku, kodėl nebus teikiama/tikslinama/pašalinama informacija iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės apie tai, kad panaikintas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar net toks atvejis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas Valstybinio turizmo departamento sprendimas dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo, siūloma išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
2015-04-213 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą ir Lietuvos banko 2015 m. balandžio 14 d raštu Nr.
S2015/(21.10-2101)-12-1688 pateiktą nuomonę (Profesinės civilinės atsakomybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe už žalą draudėjo klientui, kilusią dėl draudėjo tiesioginės profesinės veiklos teikiant profesines paslaugas, draudimas. Tuo tarpu kelionių pardavimo agentai, parduodantys kelionių organizatorių organizuojamas keliones, yra pardavimo tarpininkai. Jie tarpininkauja (atstovauja kelionių organizatoriui) sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis, todėl šių sutarčių šalimis yra ne jie patys, bet kelionių turistai ir kelionių organizatoriai, užtikrinantys sutarties vykdymą. Būtent kelionių organizatorius privalo užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ar pinigų gražinimą, jei kelionė nevyksta taip, kaip susitarta), siūloma išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pritarti iš dalies Žr. 4 Ekonomikos komiteto pasiūlymą 7.
Audito komitetas 2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata, kad dalis už kelionę sumokėtų pinigų grąžinama turistui tada, jeigu kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams, neatitinka Civilinio kodekso 6.750 ir
grąžinti visi už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai, ir nepagrįstai riboja turistų teises, bei į Teisės departamento 5 pastabą, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nuostata – kad kelionių agentas už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę turi atsiskaityti su kelionių organizatoriumi per 1 darbo dieną, galėtų būti pažeistas Civiliame kodekse įtvirtintas šalių sutarties laisvės principas ir pan., siūloma išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas:
2015-04-215 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą bei siekiant aiškesnio kelionių organizatoriaus veiklos reglamentavimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas ketvirtines ir (ar) metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo įvertinti, ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra pakankama ir atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
62 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo
prievolių įvykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir finansų įstaigos garantija tvarką bei į tai, kad praktikoje prievolių užtikrinimo būdas – prievolių įvykdymo užtikrinimo finansų įstaigos laidavimu – nenaudojamas bei siekiant aiškesnio kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
1Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija.
Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.“
2Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 15 3 tūkstančiųai eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimąo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimąo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 15 3 tūkstančiųai eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių
įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos garantijos trumpiausias galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
taip:
„6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių
įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai.
Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, bet dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“
6Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių
įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ją patikslinti.“ Nepritarti Pritarti iš dalies Žr. LRV 10 pastabą
komiteto pasiūlymą
2015-04-218 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vykdo atlieka nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos
stebėseną, ir priežiūrą ir kontrolę (įskaitant finansinę ketvirtinių ir metinių kelionių organizatoriaus ir kelionių pardavimo agento pinigų srautų ataskaitų vertinimą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
2015-04-219 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 3 pastabą, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, bei atkreipiant dėmesį į tai, ar yra reali galimybė suspėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą ir įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo priemonių. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas
ir taikymas
lapkričio 1 dieną. 2.
įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos visa apimti taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, kyla Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos pasekmės.“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą
sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2537(2) (sujungiant įstatymų projektus: Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537, Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 41, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2566 ir Turizmo įstatymo Nr.
15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2027) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą bei Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr. 1, siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant, nuotolinės prekybos būdu parduodant interneto svetainėse ir (ar) per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
komitetas 2015-05-135 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
taip: „9.
Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų pakankama ir prireikus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą padidinti, kad ji atitiktų šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti.
Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų pakankama ir prireikus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą padidinti, kad ji atitiktų šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti. Informaciją kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
4) teikti pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų Valstybiniam turizmo departamentui pateikti informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, įskaitant informaciją apie finansinę būklę, pateikiant metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius) ir planuojamų ateinančių keturių ketvirčių įplaukų sumų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis deklaraciją, kurios formą tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
5) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo.
Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais;
10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė juridinio asmens vadovas (šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo), savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime.
Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais;
10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė juridinio asmens vadovas (šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo), savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Taip pat per 10 darbo dienų privalo pateikti 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus dokumentus.“
2Papildyti 7 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Už šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą kelionių organizatoriaus vadovas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“
3Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi:
„11. Už 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio
nustatytų reikalavimų vykdymą atsako kelionių organizatoriaus vadovas. Jeigu po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos neįvykdymą, kelionių organizatorius neįvykdo minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų per juose nustatytus terminus, kelionių organizatoriaus vadovui kyla administracinė atsakomybė.“
komitetas
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr. 3, Lietuvos turizmo asociacijos 2 pasiūlymą, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.8.
Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsdamas 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą iki 10 darbo dienų, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimų;
3) 4) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) 5) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) 6) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
7) atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą funkciją, nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“
komitetas 2015-05-133 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, Europos teisės departamento 2 pastabą, Lietuvos banko pasiūlymą, Lietuvos turizmo asociacijos 5 ir 6 pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5 pasiūlymą bei Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr.
6, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4¹ straipsnis. Kelionių pardavimo agentas
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir kituose įstatymuose prekybos agentui nustatyti reikalavimai. 2. Ūkio subjektai, nuotolinės prekybos būdu parduodantys turistams organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas interneto svetainėse ir (ar) per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais.““
komitetas 2015-05-13 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnį išbraukti. Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Jeigu, nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizatoriui ir
(ar) kelionių pardavimo agentui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus arba dalį (jei kelionių organizatorius už organizuotą turistinę kelionę yra jau sumokėjęs pinigus turizmo paslaugų teikėjams) už organizuotą turistinę kelionę sumokėtų pinigų. Pinigai turi būti grąžinti į turisto nurodytą sąskaitą per 10 darbo dienų nuo turizmo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.“
komitetas 2015-05-13 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 7 pasiūlymą, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį išbraukti. „5.
„5. Kai turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma
nuotolinės prekybos būdu, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, kokios buvo skelbiamos oficialioje kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento interneto svetainėje organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu. Kelionių pardavimo agentas atsiskaityti už interneto svetainėje parduotą organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui privalo per 1 darbo dieną. Jeigu turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos oficialioje kelionių organizatoriaus interneto svetainėje neskelbiamos ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu nebuvo paskelbtos, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas.“
komitetas 2015-05-138 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą bei į Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr. 10, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas atlieka šias funkcijas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse;
2) dalyvauja atliekant strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos turizmo plėtros programos priemones;
3) rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina;
4) pagal savo kompetenciją priima turizmo paslaugas reglamentuojančius teisės aktus;
5) priima administracinius sprendimus, reikalingus šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams įgyvendinti;
6) atlieka vykdo nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir priežiūrą;
7) vykdo kelionių organizatorių kontrolę (įskaitant finansinę) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7) 8) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) 9) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) 10) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) 11) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) 12) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) 13) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) 14) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) 15) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) 16) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) 17) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos, ar valstybės narės institucijas ar turizmo paslaugų teikėjus, siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenai, priežiūrai ir kontrolei atlikti reikalingą informaciją, taip pat informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę.
7) 8) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
8) 9) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) 10) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) 11) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) 12) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
12) 13) steigia turizmo informacijos centrus užsienyje ir koordinuoja jų veiklą;
13) 14) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) 15) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
15) 16) savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus;
16) 17) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos, ar valstybės narės institucijas ar turizmo paslaugų teikėjus, siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenai, priežiūrai ir kontrolei atlikti reikalingą informaciją, taip pat informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę. 17) 18) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas Valstybinio turizmo departamento funkcijas.““
komitetas 2015-05-13 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, siūloma pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitetas 2015-05-132 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 3 pasiūlymą bei į Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr. 4, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. 11. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47.straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių, apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą kad, jeigu kelionių organizatorius per 6 3 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodyto trūkumo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“
komitetas 2015-05-136 Argumentai: Siekiant suderinti galiojančio Turizmo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 6–10 punktų nuostatas, siūloma papildyti Įstatymo 8 straipsnį nauja 7 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos ją patikslinti bei pateikti Valstybiniam turizmo departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.““
komitetas 2015-05-136 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 8 pastabą, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo
vietą, įskaitant būtiną apgyvendinimą, numatytą turizmo paslaugų teikimo sutartyje, laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 14 481 euras 3 tūkstančiai eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinantis dokumentas) įplaukų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 43 443 eurai,. Visais atvejais įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinantis dokumentas) įplaukų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 101 367 eurai,. Visais atvejais įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu.“ 3.
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą
pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 14 481 euras 3 tūkstančiai eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 43 443 eurai 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 101 367 eurai 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
4Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad
draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
taip: „6.
Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas, už organizuotų turistinių kelionių pardavimą. planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumas per ateinančius keturis ketvirčius, bet ne mažiau kaip nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius) įplaukų sumas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis. Visais atvejais kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, tarp jų ir dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“
6Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos ją patikslinti bei pateikti Valstybiniam turizmo departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
7Papildyti 8 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Nuo to momento, kai kelionių organizatorius kreipiasi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo, iki tol, kol patikslintas prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas bus pateiktas Valstybiniam turizmo departamentui, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams.“
atitinkamai 9 ir 10 dalimis.“
komitetas 2015-05-134 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą turisto teisių apsaugą kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, pasiūlyti papildyti privalomų standartinių turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas, nurodant draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, arba finansų įstaigos, išdavusios laidavimą ar garantiją, rekvizitus ir kontaktinius duomenis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį: „4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Siekiant užtikrinti tinkamą turisto teisių apsaugą kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, turizmo paslaugų teikimo sutartyse dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionės organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto privalo būti nurodyta draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, arba finansų įstaigos, išdavusios laidavimą ar garantiją, rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.“
nauja 2 dalimi: „2. Jeigu sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį yra žinoma ar po jos sudarymo paaiškėja, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas baigiasi anksčiau, negu prasideda turistinė kelionė, kelionių organizatorius privalo iki kelionės pradžios raštu (paštu, faksu, el. paštu, trumpąja žinute ar kitu sutartyje nurodytu būdu) informuoti turistą apie naują prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas naują prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento numerį, jo galiojimo terminą ir jį išdavusios draudimo ar finansų įstaigos rekvizitus ir kontaktinius duomenis.“
dalis laikyti atitinkamai 3–8 dalimis. 4. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.3. Standartinės turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygos parengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Cciviliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir šiuo įstatymu. Standartines turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
Informacija apie kelionių organizatoriaus turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento numerį, prievolių įvykdymo užtikrinimo subjektą ir prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo terminą Valstybinio turizmo departamento nustatyta tvarka yra skelbiama Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje ir yra prieinama turizmo paslaugų vartotojams.“
komitetas 2015-05-132 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą bei Seimo Audito komiteto Pasiūlymą Nr. 2, taip pat patikslinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kelionių organizatoriams ir atsakomybę už šių ir kitų reikalavimų kelionių organizatoriams nesilaikymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai
organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai. 2. Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje (toliau – pareiškėjas), turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą. 3.
3Kelionių organizatoriaus pažymėjimas,
patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad pareiškėjas fizinis asmuo, pareiškėjas – juridinis asmuo, pareiškėjo – juridinio asmens – vadovas vadovai, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat pareiškėjo – juridinio asmens – dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos. Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui pareiškėjas taip pat privalo pateikti Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją apie šiame punkte nurodytų asmenų nedalyvavimą per pastaruosius penkerius metus kitame kelionių organizatoriuje, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, bei Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šiame punkte nurodytų asmenų teistumą. 4.
nurodyti pareiškėjo – juridinio asmens – vadovai yra:
1) vienasmenis vadovas;
2) kolegialaus valdymo organų nariai;
3) stebėtojų tarybos nariai;
4) pareiškėjo – juridinio asmens – filialų vadovai, taip pat kiti pareiškėjo –juridinio asmens – darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal pareiškėjo įstatus, kitus steigimo dokumentus, valdybos nutarimus, vienasmenio vadovo sprendimus ar administracijos darbo reglamentą yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl turizmo paslaugų teikimo ir pareiškėjo vardu sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartis;
5) jeigu pareiškėjo savininkas yra juridinis asmuo arba pareiškėjo dalyvis yra juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, – šių juridinių asmenų vadovai. 5.
asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jie įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba per pastaruosius penkerius metus yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje;
2) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, savininku ar dalyviu, turinčiu juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime arba vadovu;
3) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus juridinio asmens, kurio pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą buvo panaikintas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2–5 ir 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, savininku ar dalyviu, turinčiu juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime arba vadovu. 6. Asmeniui, kuris pagal šio straipsnio 5 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jeigu šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokios informacijos gavimo dienos, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. 4. 7.
motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą Valstybinis turizmo departamentas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Atsakymo per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikimas visais atvejais laikomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu. 5.8. Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsdamas 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą iki 10 darbo dienų, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimų;
3) 4) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) 5) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkteuose nurodytos informacijos;
5) 6) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
7) atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą funkciją, nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“ 6. 9.
organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo įvykdyti vykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams. 7. 10. Valstybinis turizmo departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos turi raštu pranešti kelionių organizatoriui apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 5 8 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 5 8 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Valstybinis turizmo departamentas gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 8. 11.
organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47.straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių, apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą kad, jeigu kelionių organizatorius per 6 3 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodyto trūkumo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas. 9. 12.
kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) kelionių organizatorius per šio straipsnio 7 10 dalyje nustatytus terminus nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas ir (ar) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas buvo pratęstas;
4) kelionių organizatorius per šio straipsnio 8 11 dalyje nustatytą nurodytą terminą nepašalina šio straipsnio 8 11 dalyje nustatyto pažeidimo;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą ir jis per 10 darbo dienų nepateikia Valstybiniam turizmo departamentui teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta;
7) kelionių organizatorius pateikia rašytinį prašymą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą;
8) kelionių organizatorius pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 6 9 dalyje nustatytų reikalavimų. 10. 13. Valstybinis turizmo departamentas negali kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdyti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo termino pratęsti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinti, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir nepažeidžia turistų ir vartotojų teisių. 14.
panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. 11.15. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarka nustatoma Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos apraše. Šį aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. 16. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. 13. 17. Pareiškėjai ir kelionių organizatoriai prašymus, deklaracijas ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus, susijusius su kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pratęsimu ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu, Valstybiniam turizmo departamentui gali teikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą.““
komitetas 2015-05-139 Argumentai: Atsižvelgiant į Europos Teisės departamento 3 pastabą ir Audito komiteto 11 pasiūlymą, siūloma pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, atsiranda Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnyje nurodytos pasekmės.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto
patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis