Projekto Nr. XIIP- lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu: Papildyti Įstatymą 171 straipsniu: „171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai
žvejybos galimybes ūkio subjektams, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių dalį per 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų (išskyrus 2013, 2014 metus) vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tuomet istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų (išskyrus 2013, 2014 metus), kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 3. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į:
1) istorinė dalis padidinama po 0,1 proc. už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų procentinę dalį nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 proc. už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, ir 5 proc. – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
3) istorinė dalis sumažinama po 0,5 proc. už kiekvieną nesunkų pažeidimą ir po 2 proc. už sunkų pažeidimą, padarytus per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. 5. Jei paskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius asmenis, kaip numatyta 142 straipsnio 12–19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 proc. kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių. 7. Priekrantės žvejybai skiriama 5 proc. Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių dalis. Likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 proc., paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 8. Baltijos jūros priekrantės žvejybai žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. “
straipsnio 4 dalies papildymas 6 punktu 1.
Papildyti 31 straipsnio 4 dalį 6 punktu: „
6) lėšos už aukciono būdu paskirstytas žvejybos galimybes;
“. 2. Buvusį 31 straipsnio 4 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gruodžio mėn. 15 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2015 m. gruodžio 12 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Projekto Nr. XIIP
lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu: Papildyti Įstatymą 171 straipsniu: „171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai
individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tuomet istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 3. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į:
Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų procentinę dalį nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, ir 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
procento už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu, padarytus per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. 5. Jei paskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta 142 straipsnio 12–19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 proc. kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. 7.
subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram panaudojimui skiriama:
1) 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų menkių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
2) 7 procentai Lietuvos Respublikai skirtų strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
3) 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
4) 15 procentų Lietuvos Respublikai skirtų lašišų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atskyrus šio straipsnio
dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. Žemės ūkio ministerija patvirtina selektyvius žvejybos įrankius ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų, mažiau teršiančių aplinką ir sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus. “
straipsnio 4 dalies papildymas 6 punktu
6 punktu: „
6) lėšos už aukciono būdu paskirstytas žvejybos galimybes; “. 2. Buvusį 31 straipsnio 4 dalies
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 24 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Projekto Nr. XIIP
lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu: Papildyti Įstatymą 171 straipsniu: „171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai
individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš
Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta:
Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu;
apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. 7.
subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram panaudojimui skiriama:
1) 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų menkių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
2) 7 procentai Lietuvos Respublikai skirtų strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
3) 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
4) 15 procentų Lietuvos Respublikai skirtų lašišų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atėmus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. Žemės ūkio ministras tvirtina selektyvių žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus. “
straipsnio pakeitimas
nauju 6 punktu: „
6) lėšos už aukciono būdu paskirstytas individualias žvejybos galimybes
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio2423 d. 2. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis individualios žvejybos galimybės skiriamos nuo 2015 m. 2. 3.
3Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. vasario 1 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
171
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino žvejybos įmonių ir jas vienijančių asociacijų prašymai ir raginimai nustatyti žvejybos galimybių Baltijos jūroje skyrimo ūkio subjektams principus, tokiu būdu užtikrinti, kad ūkinės veiklos sąlygos, darančios poveikį veiklai, būtų įtvirtintos įstatymu, kad būtų sumažinta galimybė atsirasti korupcijai skirstant žvejybos kvotas, priešprieša tarp ūkio subjektų, sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą, o taip pat atsirastų galimybė į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams. 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kvotų skyrimo taisyklės) buvo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės. Individualias žvejybos galimybes (kvotas) Baltijos jūroje paskirsčius remiantis tik istoriniu principu, didžioji dalis šprotų ir strimelių žvejybos galimybių susitelkė vieno ūkio subjekto rankose, dėl ko buvo labai apribotos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nepatenkinti naująja tvarka žvejai kreipėsi į eilę institucijų su prašymais išaiškinti tokios tvarkos teisėtumą. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri 2013 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr.
4-01-6915 konstatavo, kad teisinis reglamentavimas galimai dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems (ilgesnį laikotarpį žvejojantiems) naudotojams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje bei pasiūlė įvesti daugiau kriterijų, pagal kuriuos galima būtų objektyviai paskirstyti kvotas naudotojams, nesudarant monopolinių sąlygų ir nediskriminuojant kitų naudotojų. 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) neskundžiamu sprendimu pripažino, kad Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. LVAT savo sprendime konstatavo, jog poįstatyminiame teisės akte buvo nustatyti nauji, įstatyme nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams, ir kuriais buvo esmingai paveikiama ir ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė, taip pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) nutarimu Nr. 2S-7/2014 nustatė, jog nauji ūkio subjektai, norintys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, yra diskriminuojami jau ūkinę veiklą vykdančių ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi jų galimybės gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje yra reikšmingai apribotos, lyginant su jau verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų galimybėmis.
Kvotų skyrimo taisyklės nenumato jokių kitų objektyvių kriterijų, pavyzdžiui, siūlomos kainos už žvejybos kvotą, žvejybos laivo pajėgumo, atliktų investicijų į išteklių atsinaujinimą, kuriais vadovaujantis būtų įvertinamos ūkio subjekto galimybės gauti tam tikrą kvotų dydį, nenulemtą tik istorinių žuvų sugavimo rodiklių. Tokios skirtingos konkurencijos sąlygos vertintinos kaip konkurencijos atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ribojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
klausimo „Dėl žvejybos verslo sąlygų gerinimo“ buvo pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlomai alternatyvai jūrų vandenyse įdiegti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, tačiau atitinkamų Žuvininkystės įstatymo pakeitimų rengimas ir derinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ užtruktų ilgai ir nebūtų spėta iki 2014 m. gruodžio pabaigos jų priimti. Kadangi tokios sistemos įdiegimas turėtų ilgalaikių pasekmių žvejybos verslui (nes teisių galiojimas numatomas 15 metų), tokie įstatymo pakeitimai neturėtų būti daromi skubotai.
Atsižvelg iant į tai ir į LVAT sprendimą, Konkurencijos tarnybos nutarimą, LR Specialiųjų turimų tarnybos pateiktas išvadas, žvejų bendruomenės pastabas ir pasiūlymus bei siekiant išvengti supriešinimo tarp žvejybos įmonių ir jas vienijančių asociacijų, Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatyme skubos tvarka turi būti nustatyti žvejybos
kvotas jau 2015 metais. Perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą visuose jūrų vandenyse bus galima įdiegti vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu, projektą išdiskutavus ir suderinus su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis institucijomis. . Projekto tikslas
žvejybos galimybių Baltijos jūroje skyrimo ūkio subjektams principus, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad ūkinės veiklos sąlygos, darančios esminį poveikį veiklai, būtų įtvirtintos įstatymu. Tai sumažins galimybę atsirasti korupcijai skirstant žvejybos kvotas, priešpriešą tarp ūkio subjektų, bus sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą, o taip pat atsiras galimybė į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminiai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“. Projekto rengėjai: Seimo Kaimo reikalų komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nereglamentuoti, t.y. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai. Tokia tvarka yra aprašyta tik poįstatyminiame akte (2013-03-15 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintose taisyklėse).
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma LR Žuvininkystės įstatyme nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus. Tokiu būdu neliktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punktui (įstatymo viršenybės principui). Priėmus naujas teisinio reguliavimo nuostatas bus sumažintos korupcijos galimybės žuvininkystės sektoriuje, sudarytos sąlygos sąžiningam, konkurencingam ir skaidriai vykdomam žuvininkystės verslui. Taip pat bus pateisinti žvejų lūkesčiai. Apskaičiuojant, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių dalį per 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų (išskyrus 2013, 2014 metus) vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau
Lietuvos žvejybos įmonei atiteko didžioji dalis (apie 80 procentų) šprotų ir strimelių kvotų. Nustačius vienam ūkio subjektui maksimalią 40 proc. individualių žvejybos galimybių ribą, bus išvengta išskirtinės monopolinės padėties susidarymo tarp ūkio subjektų. Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma ne mažiau kaip 5 proc. žvejybos galimybių dalį paskirstyti aukciono būdu. Tokiu būdu bus suteikiama galimybė ateiti į rinką naujiems ūkio subjektams, ką nurodė ir LR Konkurencijos taryba. Tikslią žvejybos galimybių paskirstymo tvarką nustatytų LR žemės ūkio ministerija naujose žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką, kadangi bus išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, išvengiama situacijų, kai ydingai interpretuojamos nuostatos ir sudaroma galimybė tuo piktnaudžiauti. Bus užtikrintas žvejybos kvotų skyrimo proceso aiškumas, skaidrumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps žvejybos verslo sąlygoms ir plėtrai. Atsiras galimybės į žvejybos verslą ateiti naujiems ūkio subjektams, o įvedus 40 proc. individualių žvejybos galimybių ribą, bus išvengta išskirtinės monopolinės padėties susidarymo tarp ūkio subjektų ir suteikta galimybė visoms įmonėms plėtoti verslą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, LR žemės ūkio ministerija turės parengti naujas žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, kurios reglamentuotų tik kvotų skyrimo tvarką žuvų išteklių naudotojams, kadangi esminiai kvotų skyrimo principai bus numatyti LR Žuvininkystės įstatyme. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2014 m. gruodžio mėn. 12 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. naujas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, nes individualios žvejybos galimybės ateinantiems metams naudotojams suteikiamos jau šių metų pabaigoje, t.y. gruodžio mėn. Norint pasiekti, kad jau kitais metais ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės būtų paskirstytos vadovaujantis naująja tvarka, būtina taisykles patvirtinti, kai tik bus priimtas teikiamas projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2013-11-13 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą Nr.
4-01-6915, 2014-03-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamą sprendimą ir 2014-07-16 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-7/2014, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 10 d. Strateginio komiteto posėdžio sprendimą „Dėl žvejybos verslo sąlygų gerinimo“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „ žuvininkystė“, „žvejybos galimybės “, „žuvų išteklių naudotojas“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia:
Seimo nariai: Saulius Bucevičius Bronius Pauža Petras Čimbaras Eugenijus Gentvilas Kazys Grybauskas Edmundas Jonyla Vytautas Kamblevičius Jonas Kondrotas Kazys Starkevičius Arvydas Vidžiūnas
DĖL
(Nr. XIIP-2534(2))
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamas įstatymo projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pirmam Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 171 straipsniu ir 31 straipsnio papildymo įstatymo projekto variantui. Projekto rengimą paskatino žvejybos įmonių ir jas vienijančių asociacijų prašymai įtvirtinti įstatyme žvejybos galimybių Baltijos jūroje skyrimo ūkio subjektams principus. 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kvotų skyrimo taisyklės) buvo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės. Individualias žvejybos galimybes (kvotas) Baltijos jūroje paskirsčius remiantis tik istoriniu principu, didžioji dalis šprotų ir strimelių žvejybos galimybių susitelkė vieno ūkio subjekto rankose, dėl ko buvo labai apribotos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nepatenkinti naująja tvarka žvejai kreipėsi į eilę institucijų su prašymais išaiškinti tokios tvarkos teisėtumą. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri 2013 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 4-01-6915 konstatavo, kad teisinis reglamentavimas galimai dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems (ilgesnį laikotarpį žvejojantiems) naudotojams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje bei pasiūlė įvesti daugiau kriterijų, pagal kuriuos galima būtų objektyviai paskirstyti kvotas naudotojams, nesudarant monopolinių sąlygų ir nediskriminuojant kitų naudotojų. 2014 m. kovo 27 d.
2014 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažino, kad Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. LVAT savo sprendime konstatavo, jog poįstatyminiame teisės akte buvo nustatyti nauji, įstatyme nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams, ir kuriais buvo esmingai paveikiama ir ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė, taip pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) nutarimu Nr. 2S-7/2014 nustatė, jog nauji ūkio subjektai, norintys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, yra diskriminuojami jau ūkinę veiklą vykdančių ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi jų galimybės gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje yra reikšmingai apribotos, lyginant su jau verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų galimybėmis. Tokios skirtingos konkurencijos sąlygos vertintinos kaip konkurencijos atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ribojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio
verslo sąlygų gerinimo“ buvo pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlomai alternatyvai jūrų vandenyse įdiegti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, tačiau atitinkamų Žuvininkystės įstatymo pakeitimų rengimas ir derinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ užtruktų ilgai ir nebūtų spėta iki 2014 m. gruodžio pabaigos jų priimti.
Kadangi tokios sistemos įdiegimas turėtų ilgalaikių pasekmių žvejybos verslui (nes teisių galiojimas numatomas 15 metų), tokie įstatymo pakeitimai neturėtų būti daromi skubotai. Šiuo metu viena žvejybos įmonė gauna apie 80 procentų Lietuvai skiriamų žvejybos Baltijos jūroje kvotų. Kitos tenkinasi tuo kas lieka. Toks kvotų skirstymas sudarė skirtingas sąlygas užsiimti versline žvejyba Baltijos jūroje vykdantiems bei besiruošiantiems ją vykdyti ūkio subjektams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o
„asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų
interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“.
Atsižvelgiant į tai ir į LVAT sprendimą, Konkurencijos tarnybos nutarimą, LR Specialiųjų turimų tarnybos pateiktas išvadas, žvejų bendruomenės pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatyme skubos tvarka turi būti nustatyti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo principai, kurie būtų taikomi skirstant žvejybos kvotas jau 2015 metais. Perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą visuose jūrų vandenyse bus galima įdiegti vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu, projektą išdiskutavus ir suderinus su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis institucijomis. Projekto tikslas – įstatyme įtvirtinti žvejybos galimybių Baltijos jūroje skyrimo ūkio subjektams principus. Tai sumažins galimybę atsirasti korupcijai skirstant žvejybos kvotas, priešpriešą tarp ūkio subjektų, bus sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą, o taip pat atsiras galimybė į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams. Projektu siekiama nustatyti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo principus, kurie būtų taikomi skirstant žvejybos kvotas jau 2015 metais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo Kaimo reikalų komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nereglamentuoti, t.y. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai.
Tokia tvarka yra aprašyta tik poįstatyminiame akte (2013-03-15 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintose taisyklėse). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma LR Žuvininkystės įstatyme nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus. Tokiu būdu neliktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punktui (įstatymo viršenybės principui). Priėmus naujas teisinio reguliavimo nuostatas bus sumažintos korupcijos galimybės žuvininkystės sektoriuje, sudarytos sąlygos sąžiningam, konkurencingam ir skaidriai vykdomam žuvininkystės verslui. Taip pat bus pateisinti žvejų lūkesčiai. Apskaičiuojant, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių dalį per 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis) bus galima objektyviausiai įvertinti ūkio subjekto galimybes panaudoti žvejybos kvotą. Istorinis kriterijus buvo naudojamas eilę metų ir tenkinto visus žuvų išteklių naudotojus. Taikant papildomus vertinimo kriterijus bus sudarytos sąlygos konkuruoti dėl kvotų mažiau sugavusiems žuvų ūkio subjektams. Nustačius vienam ūkio subjektui maksimalią 40 proc. individualių žvejybos galimybių ribą, bus išvengta išskirtinės monopolinės padėties susidarymo tarp ūkio subjektų. Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma ne mažiau kaip 5 proc. žvejybos galimybių dalį paskirstyti aukciono būdu. Tokiu būdu bus suteikiama galimybė ateiti į rinką naujiems ūkio subjektams, ką nurodė ir LR Konkurencijos taryba. Tikslią žvejybos galimybių paskirstymo tvarką nustatytų LR žemės ūkio ministerija naujose žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, patikslintos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio nuostatos, aiškiai nustatant, kad individualios žvejybos galimybės yra skirstomos ūkio subjektams. Siekiant nustatyti laikotarpį, kurio duomenys būtų naudojami apskaičiuojant ūkio subjektui skiriamas individualias žvejybos galimybes, patikslinta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria leidžiama kiekvienam ūkio subjektui pasirinkti bet kuriuos trejus kalendorinius metus iš paskutinių 7 metų. Tie ūkio subjektai, kurie pradėjo verslinę žvejybą tik 2013 metais, neįtraukus į pasirenkamų metų intervalą 2013-2014 metų, negalėtų pretenduoti į žvejybos galimybes, kurios skirstomos istoriniu principu, nes ankstesniais metais žvejybos nevykdė. Todėl patobulintame įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 1 ir
straipsnio 1 dalis., straipsnis papildytas nauja 9 dalimi. Papildyta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 7 dalis. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės neskirstomos, nes šioje zonoje sugaunama nedideli kiekiai kvotuojamų rūšių žuvų. Kadangi skirtingų rūšių žuvų žvejybos galimybės priekrantėje panaudojamos nevienodai ir siekiant racionaliai jas paskirstyti, siūloma bendram ūkio subjektų naudojimui priekrantėje suteikti skirtingą kiekvienos kvotuojamos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalį, įvertinus daugiamečius žvejybos galimybių panaudojimo šioje zonoje duomenis. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką, kadangi bus išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, išvengiama situacijų, kai ydingai interpretuojamos nuostatos ir sudaroma galimybė tuo piktnaudžiauti. Bus užtikrintas žvejybos kvotų skyrimo proceso aiškumas, skaidrumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps žvejybos verslo sąlygoms ir plėtrai. Atsiras galimybės į žvejybos verslą ateiti naujiems ūkio subjektams, o įvedus 40 proc. individualių žvejybos galimybių ribą, bus išvengta išskirtinės monopolinės padėties susidarymo tarp ūkio subjektų ir suteikta galimybė visoms įmonėms plėtoti verslą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios LR žemės ūkio ministerija turės parengti naujas žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, kurios reglamentuotų tik kvotų skyrimo tvarką žuvų išteklių naudotojams, kadangi esminiai kvotų skyrimo principai bus numatyti LR Žuvininkystės įstatyme. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2014 m. gruodžio mėn. 22 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. naujas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, nes individualios žvejybos galimybės ateinantiems metams naudotojams suteikiamos jau šių metų pabaigoje, t.y. gruodžio mėn. Norint pasiekti, kad jau kitais metais ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės būtų paskirstytos vadovaujantis naująja tvarka, būtina taisykles patvirtinti, kai tik bus priimtas teikiamas projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2013-11-13 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą Nr.
4-01-6915, 2014-03-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamą sprendimą ir 2014-07-16 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-7/2014, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 10 d. Strateginio komiteto posėdžio sprendimą „Dėl žvejybos verslo sąlygų gerinimo“. 2014 m. gruodžio
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „ žuvininkystė“, „žvejybos galimybės “, „žuvų išteklių naudotojas“ . Teikia: Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
DĖL
2014-11-28 Nr. XIIP-2534 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžtos sąvokos „individualios žvejybos galimybės“ ir „žvejybos galimybės“, todėl, atsižvelgiant į šių sąvokų turinį bei keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai nustatant, kas – žvejybos galimybės (1, 5, 8 dalys) ar individualios žvejybos galimybės (4, 5 dalys)- yra skirstomos ūkio subjektams. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „paskirstant žvejybos galimybes ūkio subjektams, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių dalį per 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų (išskyrus 2013, 2014 metus) vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau-istorinė dalis).“ Atkreiptinas dėmesys, kad šiose nuostatose nustatytas laikotarpis, pagal kurį būtų apskaičiuojama istorinė dalis, nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad neaišku, ar būtų skaičiuojamas iš eilės einančių trejų metų laikotarpis, ar būtų pasirinkti bet kurie (pavyzdžiui, „naudingiausi“ (t.y., per kuriuos ūkio subjektas sugavo didžiausią žuvų kiekį)) treji kalendoriniai metai. 3.
dėmesys, kad projekte nustačius, kad ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės skirstomos atsižvelgiant į per trejus metus sugautų žuvų kiekį (istorinę dalį), nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) arba nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus, arba vykdę tokią veiklą 2013-2014 metais ūkio subjektai gauti individualias žvejybos galimybes galėtų tik aukciono būdu (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 7 dalis), bet ir tuo atveju nustatomas apribojimas – kad nebūtų viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame žvejybos rajone. Toks teisinis reguliavimas sukurtų situaciją, kai poįstatyminiu teisės aktu (žemės ūkio ministro įsakymu nustačius žvejybos reglamentavimo priemonę – žvejybos pajėgumo ribojimą atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose) galimai būtų suvaržomos ūkio subjektų, kurie neturi istorinės dalies, teisės gauti individualias žvejybos galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems istorinę dalį, nėra atsižvelgiama į minėtą žvejybos reguliavimo priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad žuvininkystės srities priemonėms ir programoms vykdyti ir kontrolei stiprinti Žemės ūkio ministerija naudoja tikslinės paskirties lėšas, tarp kurių yra ir lėšos už aukciono būdu paskirstytas žvejybos galimybes. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar už skiriamas žvejybos galimybes turi mokėti tik tie ūkio subjektai, kurie jas įgyja aukciono būdu, t. y., ūkio subjektai, neturintys istorinės dalies, o ūkio subjektai, turintys istorinę dalį, jokių lėšų už skiriamas individualias žvejybos galimybes nemoka.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog toks projektu siūlomas reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, suvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją žuvininkystės rinkoje, kadangi būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, bei ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“.
Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis 5 procentais gali būti didinama ūkio subjekto istorinė dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardinti kriterijai: naudojami selektyvūs verslinės žvejybos įrankiai, tausojantys gamtines buveines žvejybos būdai bei mažiau teršiantys aplinką ir sunaudojantys mažiau energijos žvejybos laivai, - nėra aiškūs savo turiniu ir yra subjektyvaus pobūdžio, todėl gali būti įvairiai suprantami ir aiškinami. Siūlytume projekte atskleisti šių kriterijų turinį. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad istorinė dalis sumažinama po 0,5 proc. už kiekvieną nesunkų pažeidimą ir po 2 proc. už sunkų pažeidimą.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios t uo aspektu, kad neaišku, kokie nesunkūs ir sunkūs pažeidimai turimi omeny – Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimas (kodekso 873 straipsnio 3 dalis), kiti minėtame kodekse numatyti administraciniai teisės pažeidimai (pavyzdžiui, 875 -8712 straipsniai), ar keičiamo įstatymo 53 numatyti sunkūs pažeidimai. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 142 straipsnio 12-19 dalyse nustatoma, kokie asmenys yra laikomi susijusiais ūkio subjektais , todėl, siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje reikėtų tikslinti vartojamą formuluotę „su juo susijusius asmenis“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas nėra aišku, kas – individualios žvejybos galimybės ar žvejybos galimybės (žr. išvados 1 punktą),
Respublikai skirtų kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių, ar kitaip). 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „priekrantės žvejyba“, o šio straipsnio 8 dalyje – „Baltijos jūros priekrantės žvejyba“. Siekiant aiškumo, reikėtų projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. 9. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatas išdėstyti atskiroje minėto straipsnio struktūrinėje dalyje, o pirmojo sakinio nuostatas apjungti su šio straipsnio 8 dalies nuostatomis. 10.
10Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
10.1. įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre; 10.2. projekto nuostatose vietoj vartojamos santrumpos „proc.“ reikėtų įrašyti pilną žodį. 10.3. projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj formuluotės „4 dalies papildymas 6 punktu“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Pakeitus šio straipsnio pavadinimą, turėtų būti atitinkamai tikslinamas ir įstatymo pavadinimas. 11. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlytume nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, kad Žemės ūkio ministerija turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų išbraukti santrumpą „mėn.“. 12. Siekiant efektyvaus įstatymo įgyvendinimo, manytume, kad iki įstatymo įsigaliojimo Žemės ūkio ministerija turėtų ne tik parengti, bet ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, todėl projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „iki 2015 m. gruodžio 12 d. parengia“ siūlytume įrašyti formuluotę „iki šio įstatymo įsigaliojimo priima“. 13. Kadangi projektu siūloma nustatyti bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. 14. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 13, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2351), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-12-10 Nr. XIIP-2534(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2534(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų: Atsižvelgiant į Projekto nuostatas, darytina išvada, kad pagal Projektu siūlomą reguliavimą individualias žvejybos galimybes jūrų vandenyse įgyti ir vykdyti priekrantės žvejybą iš esmės galėtų tik tokią veiklą bent trejus metu jau vykdę subjektai. Naujai į rinką siekiantys patekti ūkio subjektai bei ūkio subjektai, verslinę žvejybą jūrų vandenyse vykdantys trumpiau nei trejus metus, galėtų vykdyti tik priekrantės žvejybą ir tik išimtiniais atvejais, numatytais Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 171 straipsnio 8 dalyje. Be to, iš Projekto nuostatų galima spręsti, kad už individualias žvejybos galimybes turėtų mokėti tik pastarajame sakinyje nurodyti ūkio subjektai. Mūsų nuomone, tokiu reguliavimu nebūtų tinkamai atsižvelgta į Projekto aiškinamajame rašte minimą 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-6915 bei 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą, o priešingai – būtų galimai pažeidžiami juose nurodyti principai.
Taip pat abejojame, ar Projekto nuostatos būtų tinkamos jo aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti (sumažinti galimybę atsirasti korupcijai, priešpriešai tarp ūkio subjektų, sudaryti galimybę sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą, sukurti galimybę į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams). Antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6915 nurodoma, kad teisinis reglamentavimas galimai dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems (ilgesnį laikotarpį žvejojantiems) naudotojams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje, tuo atveju, jei skirstant kvotas atsižvelgiama tik į tam tikrų žuvų rūšių sugavimo laikotarpį ir nenustatoma jokių teisinės apsaugos priemonių , sudaromos prielaidos diskriminuoti mažesnį laikotarpį žvejojančius naudotojus ar naujus naudotojus, varžant pastarųjų galimybes konkuruoti dėl kvotų dalies, kuri yra atiduodama ilgesnį laikotarpį žvejojančiam naudotojui. Manytume, kad būtent tokia situacija ir galėtų susidaryti įtvirtinus Projektu siūlomą reguliavimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4‑01‑6915 nurodoma, jog tokios situacijos būtų galima išvengti nustačius daugiau kriterijų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai paskirstyti kvotas naudotojams, nesudarant monopolinių sąlygų ir nediskriminuojant kitų naudotojų (1.1 punktas). Minėtame
žvejybos kvotas Baltijos jūroje turėtų būti sudarytos vienodos galimybės į jas pretenduoti, tiek verslinę žvejybą vykdantiems, tiek naujiems ūkio subjektams, pašalinant bet kokią jau verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų įtaką naujų ūkio subjektų galimybėms dalyvauti skirstant žvejybos kvotas“ (83 punktas).
Vis dėlto, Projektu tokios lygios galimybės nėra nustatomos, nes teisė į žvejybos galimybes iš esmės yra suteikiama tik rinkoje bent trejus metus jau veikusiems subjektams. Taip pat atkreipiame dėmesį į Konkurencijos tarybos nutarimo 89 punktą, kuriame konstatuojama, kad „[t]okia perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio, nuo kurio priklauso ūkio subjektui skiriamų žvejybos kvotų Baltijos jūroje dydis, apskaičiavimo tvarka, kai remiamasi tik konkretaus ūkio subjekto istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, negali būti objektyvi“, ji privilegijuoja tuos ūkio subjektus, kurie nesiekia veikti efektyviau ir gauti didesnio kiekio žvejybos kvotų, ir diskriminuoja ūkio subjektus, neturinčius istorinių žuvų sugavimo rodiklių, bei ūkio subjektus, kurie norėtų gauti didesnį žvejybos kvotų kiekį (96 punktas). Toks reguliavimas lemia skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą (99 punktas), o veiksmingos konkurencijos ribojimas, ypač kai tam nėra objektyvių priežasčių, negali būti pateisinamas (97 punktas). Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte tokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių Projektu siekiamas įtvirtinti riboti konkurenciją galinčias nuostatas, nenurodoma. Mūsų nuomone, nesant tokių pagrindų, ūkinės veiklos laisvė neturėtų būti ribojama. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Konkurencijos tarybos nuomone, verslinė žvejyba nepasižymi tokia išskirtine specifika, kad šioje rinkoje konkurencija dėl galimybės gauti žvejybos kvotas negalėtų vykti įgyvendinant konkurencingą procedūrą (111 punktas). Be to, atkreipiame Jūsų dėmesį į 2014 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr.
1K-1695 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos
papildymo ir įstatymo papildymo141 , 142 , 143 , 144 straipsniais įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 1 straipsnio 3 punktą, kuriame, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, pažymima, kad nustatomais ūkinės veiklos laisvės ribojimais negalima paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Taip pat pažymime, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau
įtvirtinta valstybių narių teisė nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą (21 straipsnis) bei spręsti kaip su jų vėliava plaukiojantiems laivams gali būti paskirstomos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema (16 straipsnio 6 dalis). Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas turimas žvejybos galimybes paskirstyti taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus . Paminėtina ir Reglamento Nr. 1380/2013
bendrą žuvininkystės politiką turėtų būti sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Manytina , kad valstybės narės neturėtų pažeisti šių Reglamente Nr. 1380/2013 nustatytų įpareigojimų bei bendrųjų tikslų, naudodamosi joms suteikiama teise savo nuožiūra paskirstyti žvejybos galimybes. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume atitinkamai pakeisti ir patikslinti individualias žvejybos galimybės jūrų vandenyse bei jų paskirstymą reglamentuojančias Projekto nuostatas.
T iek, kiek tai susiję su individualių žvejybos galimybių paskirstymu, kai perleidžiamosios žvejybos teisės nėra suteikiamos, papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į Reglamento Nr. 1380/2013
informuoti Europos Komisiją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos ES teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti šie teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte numatyti nuostatą, pagal kurią Reglamentas Nr. 1380/2013 būtų įtrauktas į Žuvininkystės įstatymo priedą „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
DĖL
2014-12-15 Nr. XIIP-2534(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
171 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę „atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių“ bei šio straipsnio 3 dalyje vartojamas formuluotes „atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis“ bei „kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nustačius, kad ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės skirstomos atsižvelgiant į per trejus metus sugautų žuvų kiekį (istorinę dalį), nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) arba nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus ūkio subjektai gauti individualias žvejybos galimybes galėtų tik aukciono būdu (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad žuvininkystės srities priemonėms ir programoms vykdyti ir kontrolei stiprinti Žemės ūkio ministerija naudoja tikslinės paskirties lėšas, tarp kurių yra ir lėšos už aukciono būdu paskirstytas žvejybos galimybes. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar už skiriamas žvejybos galimybes turi mokėti tik tie ūkio subjektai, kurie jas įgyja aukciono būdu, t. y., ūkio subjektai, neturintys istorinės dalies, o ūkio subjektai, turintys istorinę dalį, jokių lėšų už skiriamas individualias žvejybos galimybes nemoka.
Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas galimai nepažeistų asmenų lygiateisiškumo principo, nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos žuvininkystės rinkoje, kadangi, manytina, būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, bei ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad
„konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą
valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“.
Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. 3. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aukciono būdu paskirstoma ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių . 4. Atsižvelgus į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Žemės ūkio ministerija patvirtina“ įrašytini žodžiai „Žemės ūkio ministras tvirtina“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiški formuluotė „patvirtina selektyvius žvejybos įrankius“ tuo aspektu, ar bus tvirtinamas sąrašas konkrečių selektyvių žvejybos įrankių, ar, vis dėlto, bus tvirtinama tvarka, kurioje bus nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys žvejybos įrankiai bus laikomi selektyviais. 5.
5Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
5.1. projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 171 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis; 5.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje po žodžių „kaip numatyta“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; 5.3. projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj formuluotės „4 dalies papildymas 6 punktu“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. 6. Kadangi projektu siūloma nustatyti bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 13, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2351), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
DĖL
2014-12-22 Nr. XIIP-2534(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gruodžio 23 d ., šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis individualios žvejybos galimybės skiriamos nuo 2015 m ., tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Žemės ūkio ministerija šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2015 m. vasario 1 d. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra nerealus, reikėtų svarstyti galimybę nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo terminą.
Antra, projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad individualios žvejybos galimybės skiriamos nuo 2015 metų (t. y., kad ūkio subjektai 2015 metais galėtų tęsti verslinės žvejybos veiklą, jiems individualios žvejybos galimybės turėtų būti paskirstomos iki 2015 m. sausio 1 d.), o šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad Žemės ūkio ministerija šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki
datos negalėtų būti efektyviai įgyvendinamos, tuo pačiu ūkio subjektams 2015 metų individualios žvejybos galimybės realiai būtų skirstomos tik vasario mėnesį, nes nėra pakankamai aišku, kada būtų priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, ir kiek užtruktų individualių žvejybos galimybių skirstymo procedūros. Atsižvelgiant į tai bei, siekiant efektyvaus įstatymo įgyvendinimo, reikėtų svarstyti galimybę nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Saulius Bucevičius – Komiteto pirmininkas, Bronius Pauža – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė;
Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja.
Kviestieji asmenys: Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai: Raimundas Paliukas
Artūras Skardžius; Rolandas Juknevičius – Komisijos patarėjas; Lina Kujalytė – Žemės ūkio viceministrė, Adolfas Damanskis – Ministro Pirmininko patarėjas, Alfonsas Bargaila – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas, Artūras Maželis – Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas, Arvydas žiogas – UAB „Baltijos žuvys“ atstovas, Algirdas Aušra – Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas, Aidas Adomaitis - Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Remigijus Sakas - Nepriklausomas jūrų žuvininkystės ekspertas, Ramunė Mickuvienė – ŽŪM Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Agnė Rasmislavičiūtė – Palionienė - ŽŪM Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoja, Justinas Poderis
Aurelijus Mačiulaitis - ŽŪM TD Teisėkūros ir atstovavimo sk. vyr. specialistas, Vaclovas Petkus
Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Vytautas Trečiokas – Seimo DPF, Vytautas Mockus – IBSGA, Darius Nienius ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LRS Teisės departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2) 1 (171 ) (1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę „atitinkamos žuvų rūšies žvejybos galimybių“ bei šio straipsnio 3 dalyje vartojamas formuluotes „atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis“ bei „kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes“. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Paskirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos žuvų rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis).“
2Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nustačius, kad ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės skirstomos atsižvelgiant į per trejus metus sugautų žuvų kiekį (istorinę dalį), nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) arba nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus ūkio subjektai gauti individualias žvejybos galimybes galėtų tik aukciono būdu (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalis).
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad žuvininkystės srities priemonėms ir programoms vykdyti ir kontrolei stiprinti Žemės ūkio ministerija naudoja tikslinės paskirties lėšas, tarp kurių yra ir lėšos už aukciono būdu paskirstytas žvejybos galimybes. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar už skiriamas žvejybos galimybes turi mokėti tik tie ūkio subjektai, kurie jas įgyja aukciono būdu, t. y., ūkio subjektai, neturintys istorinės dalies, o ūkio subjektai, turintys istorinę dalį, jokių lėšų už skiriamas individualias žvejybos galimybes nemoka. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas galimai nepažeistų asmenų lygiateisiškumo principo, nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos žuvininkystės rinkoje, kadangi, manytina, būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, bei ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „ konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas “, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu ; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo “. Nepritarti Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti tik bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus , bei kurie turėtų įsigalioti jau šiais metais. Šiuo metu Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai, o kvotos skirstomos vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymu. Lietuvos Vyriausiojo 2014 m. kovo 27d. Administracinis Teismas (LVAT) nusprendė, kad žvejybos kvotų skyrimo kriterijai privalo būti įteisinti įstatymu. Skirti kvotas galės tik tuo atveju, kai įstatymu bus įteisinti kvotų skyrimo kriterijai.
Šis LVAT sprendimas yra neskundžiamas ir, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą yra privalomas „visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims .“ Visi kiti jūrinės žvejybos pakeitimai yra numatyti Vyriausybės rengiamame įstatymo projekte, kurį Vyriausybė planuoja pateikti Seimui Pavasario sesijoje. Klausimas dėl žvejybos galimybių apmokestinimo visiems ūkio subjektams, siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat turėtų būti įvertintas Vyriausybės rengiamame projekte. 3. LRS Teisės departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2)1 (171 )
straipsnio 8 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aukciono būdu paskirstoma ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių . Pritarti Siūloma 171 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame
4Atsižvelgus į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija , projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Žemės ūkio ministerija patvirtina“ įrašytini žodžiai „Žemės ūkio ministras tvirtina“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiški formuluotė „patvirtina selektyvius žvejybos įrankius“ tuo aspektu, ar bus tvirtinamas sąrašas konkrečių selektyvių žvejybos įrankių, ar, vis dėlto, bus tvirtinama tvarka, kurioje bus nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys žvejybos įrankiai bus laikomi selektyviais. Pritarti Siūloma įstatymo
17 1 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio ministras patvirtina selektyvius žvejybos įrankius ir tvirtina selektyvių žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką ir bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus.“ 5.1. LRS Teisės departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2)
5Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
5.1. projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 171 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis; Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio pavadinimą išdėstyti paryškintomis raidėmis: „17 1 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai “. 5.2. LRS Teisės departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2) 1 (171 ) (6) 5.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje po žodžių „kaip numatyta“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“;
Pritarti 5.2. Siūloma 171 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo142 straipsnio 12, 13, 14 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 proc. kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių.“
departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2)2
formuluotės „4 dalies papildymas 6 punktu“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Pritarti
įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
“
departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2)31
jūroje paskirstymo principus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės . Nepritarti 2014-12-16 d. Seimo plenariniame posėdyje pritarta, kad LRV išvados neprašyti. Komiteto nuomone LRV nuomonės prašyti nebūtina, kadangi 2014-11-10 d. LRV Strateginio komiteto posėdyje buvo iš esmės pritarta ŽŪM siūlomai prioritetinės teisėkūros iniciatyvos „Gerinti žvejybos verslo sąlygas“ įgyvendinimo alternatyvai, kuria remiantis buvo parengtas šis ĮSTP-as. Prioritetinės teisėkūros iniciatyva apėmė žvejybos Baltijos jūroje, jos priekrantėje ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose reglamentavimą, o šis ĮSTP nustato tik bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus. Kadangi šiuo projektu skubiai bandomos spręsti žvejybos galimybių Baltijos jūroje suteikimo problemos, projekte numatomi žvejybos galimybių skyrimo principai, neįtraukiant perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos, kuriai pritarė Vyriausybės strateginis komitetas.
Taip pat pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos valstybinio valdymo funkcijos pagal Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnį yra apribotos tik vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politika, o šis projektas reguliuoja žvejybą jūrų vandenyse. 7. LRS Teisės departamentas 2014-11-28 Nr. XIIP-2534(2)
tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo
61 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2351), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Nepritarti Šis įstatymo projektas Seime svarstomas skubos tvarka, todėl vadovaujantis Seimo Statuto 162, 163 straipsniais į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį neatsižvelgta. Be to, žr. argumentus išdėstytus šios lentelės 2 dalyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Advokatų kontoros GLIMSTED atstovas J.Poderis (UAB Banginis atstovas) 2014-12-02 * Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui nesuformuluoti (pasiūlymu nesiūloma, kaip konkrečiai keisti projektą ar jo straipsnį). Išrašas iš 2014-12-02 d. rašto: „...<...> ... Ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Komiteto prašome nepritarti Įstatymo projektui...<...>...“
asociacijos pirmininkas A.
Bargaila Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas A.Maželis 2014-12-03 * Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui nesuformuluoti (pasiūlymu nesiūloma, kaip konkrečiai keisti projektą ar jo straipsnį). Siūloma ypatingos skubos tvarka priimti LR Žuvininkystės Įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 171 straipsniu ir
2534). Išrašas iš 2014-12-03 d. rašto: „...<...>... Vykdant 2014-03-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bei 2014-07-16 LR Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-7/2014, 2013-11-13 LR STT antikorupcinį vertinimą bei 2014-11-10 LR Vyriausybės pasirinktą strategiją dėl žvejybos Baltijos juroje kvotų skyrimo tvarkos, kuo skubiau būtina priimti LR Žuvininkystės Įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17' straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2534, kad jau šiais metais įsigaliotų įstatymo pataisa ir žvejybos kvotos 2015 metams būtų paskirstytos jau vadovaujantis naująja kvotų skyrimo tvarka. Nepakeitus kvotų skirstymo tvarkos, žvejų patirti nuostoliai, kurie preliminariai sudaro apie 13,44 mm. litų teismine tvarka bus išieškomi iš valstybės biudžeto. Be to tikėtina, kad subankrutuos dar bent 6 įmonės, bus parduota 16 žvejybinių laivų, o darbo neteks apie 126 žmones. Tokiu būdu, Lietuva praras žvejybos verslą Baltijos jūroje, o tokie negatyvūs reiškiniai mūsų valstybėje įvyktų dėl nesutvarkyto LR Žuvininkystes įstatymo ir kitų teisės aktų...<...>...“
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: papildomi komitetai, komisijos nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
1Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymo projekto numatyta įsigaliojimo data – šventinė, siūloma įstatymo įsigaliojimo datą pakeisti iš „2014 m. gruodžio 24 d.“ į „2014 m. gruodžio 23 d.“ ir šią dalį išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio2423 d.“
ginčų ateityje, siūlome taikant projekte nustatytą reglamentavimą, konkrečiai įvardinti kokiems santykiams jis taikomas, t.y., kad įstatymo nuostatos būtų taikomos skiriant 2015 m. individualias žvejybos galimybes. Todėl siūloma įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja antra dalimi, atitinkamai buvusią antrą dalį laikyti 3 dalimi: „2. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis individualios žvejybos galimybės skiriamos nuo 2015 m. “
į tai, kad įstatymo projektas yra priimamas skubos tvarka ir į Žemės ūkio ministerijos prašymą atidėti įstatymo projekto 3 straipsnio23 dalyje numatyto įpareigojimo Žemės ūkio ministerijai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus datą (vienam mėnesiui). Ir visą įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio2423 d. 2. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis individualios žvejybos galimybės skiriamos nuo 2015 m. 3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2015 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 171 straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-2534(3)) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius