Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 88 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13 ) jis atstatydinamas politinės partijos, patvirtinusios kandidatų sąrašą su įrašyta šio tarybos nario pavarde, teikimu
papildymas 92 straipsniu Papildyti Įstatymą 92 straipsniu: „92 straipsnis. Tarybos nario, praradusio jį iškėlusios partijos politinį pasitikėjimą ar pažeminusio tarybos nario vardą
partijos politinį pasitikėjimą: atsisakė vykdyti partijos rinkimų programoje nurodytus tikslus ir uždavinius, išstojo iš partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius. Taip pat gali būti atstatydintas, jei pažemino tarybos nario vardą. 2. Partijos teikimą atstatydinti tarybos narį gali priimti tas partijos valdymo organas, kuris patvirtina kandidatų į savivaldybės tarybas sąrašą. Partijos teikime turi būti nurodomas pagrindas, dėl ko savivaldybės tarybos narys atstatydinamas. Teikimas perduodamas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tai savivaldybės tarybai, kurios nariu yra išrinktas atstatydinamas tarybos narys. 3. Nutarimą dėl Tarybos nario mandato panaikinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija balsų dauguma. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti tarybos narys arba jo įgaliotas asmuo ir politinės partijos atstovas.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ričardas Sargūnas
DĖL
straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino piliečių bei visuomeninių organizacijų prašymai ir raginimai stabilizuoti savivaldybių tarybų darbą, užtikrinti partijai, gavusiai mandatus savivaldybės taryboje, galimybes geriau vykdyti savo programines nuostatas, padidinti atsakomybę už deleguotų narių veiksmus priimant savivaldybių tarybų sprendimus. Be to, projekto nuostatos padidins savivaldybės tarybos narių atsakomybę prieš rinkėjus, padidins rinkėjų pasitikėjimą savivaldybės taryba ir politinėmis jėgomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius Seimo narys Ričardas Sargūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nėra numatyta Tarybos nario, praradusio jį iškėlusios partijos politinį pasitikėjimą, atstatydinimo galimybė. 4.Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomu reglamentavimu siekiama praplėsti savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais prieš terminą pagrindų sąrašą, nustatant, kad Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, tarybos narį atstatydinus – pagal politinės partijos organo, patvirtinusio kandidatų sąrašą su įrašyta šio tarybos nario pavarde, teikimą. Teikimas atstatydinti tarybos narį gali būti paduotas, jei jis prarado jį iškėlusios partijos politinį pasitikėjimą, atsisakė vykdyti partijos statute (įstatuose) ar rinkimų programoje nurodytus tikslus ir uždavinius, pažemino tarybos nario vardą.
5.Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos v alstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. kovo 1 d. priima įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„savivaldybės tarybos narys“, „įgaliojimų
nutrūkimas prieš terminą“, “tarybos nario atstatydinimas“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Ričardas Sargūnas
2014-11-28 Nr. XIIP - 2528 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 88 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju (13 punktas) savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindu, o 2 straipsniu pildomo Įstatymo 92 straipsnyje nustatyti savivaldybės tarybos nario „atstatydinimo“ tvarką. Pagal projekto nuostatas savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, jeigu „jis atstatydinamas politinės partijos, patvirtinusios kandidatų sąrašą, su įrašyta šio tarybos nario pavarde, teikimu“ (13 punktas), „tarybos narys gali būti atstatydintas, jeigu prarado jį iškėlusios partijos politinį pasitikėjimą: atsisakė vykdyti partijos rinkimų programoje nustatytus tikslus ir uždavinius, išstojo iš partijos, kuri iškėlė į kandidatu į tarybos narius. Taip pat gali būti atstatydintas, jeigu pažemino tarybos nario vardą“ (92 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
straipsnį savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai). Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).
S avivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę (taip pat ir kitos jos sudarytos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybės institucijos, savivaldybės įstaigos) yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės sprendimai, o tarybų sudarytos savivaldybių institucijos ir – tarybų sprendimai. (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. 2010 m. kovo 31 d. nutarimai). Visų savivaldybių tarybų narių veikla (nepaisant jų partinės priklausomybės ar apolitiškumo) yra orientuota į visos savivaldybės interesus (paisant savivaldybės ir valstybės interesų derinimo principo), juos išrinkusios bendruomenės pagristų interesų ir poreikių tenkinimą. Taigi savivaldybių tarybų narių, kurie yra juos rinkimuose iškėlusios politinės partijos nariai, veikla negali būti orientuota tik į tokios partijos partinių interesų tenkinimą. Savivaldybės tarybos nariai, kaip savivaldybės bendruomenės atstovai, atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas,
tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis). Pradėdamas eiti savivaldybės tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Šie ir kiti Įstatyme įtvirtinti savivaldybės tarybos nario statuso bruožai parodo savivaldybės tarybos nario laisvą mandatą.
Jo šaltinis yra ne politinė partija, iškėlusi asmenį kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o savivaldybės teritorijoje gyvenanti bendruomenė (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai savivaldybės gyventojai), pagal įstatymą išrinkusi savivaldybių tarybų narius ketveriems metams remdamasi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. P olitinės partijos ir jos narių teisinių santykių prigimtis yra kitokia. Tai, kad savivaldybės tarybos narys, kuris yra politinės partijos narys
„prarado į iškėlusios politinės partijos pasitikėjimą, atsisakė vykdyti
partijos rinkimų programoje nurodytus tikslus ir uždavinius“ arba „pažeminio tarybos nario vardą“ gali būti pagrindu jį pašalinti iš politinės partijos. Narystės politinėje partijoje klausimai yra politinės partijos vidaus reikalas, kurį partija sprendžia savarankiškai (Politinių partijų įstatymo 10 straipsnis). Savivaldybės tarybos nario priklausymas politinei partijai, jos rinkimų programoje nurodytų tikslų ir uždavinių vykdymas nėra pirminis ar būtinas savivaldybės tarybos nario statuso elementas. Atsižvelgus į tai, projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos pagrindo ir tvarkos neatitinka savivaldybės tarybos nario mandato esmės ir galimai prieštarauja savivaldybės tarybos nario konstituciniam teisiniam statusui (Konstitucijos 119 straipsnis) ;
savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindas būtų taikomas tik tiems savivaldybės tarybos nariams, kurie yra politinių partijų nariai, arba „išstojo iš partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius“ rinkimuose, juos lyginant su savivaldybių tarybų nariais, nepriklausančiais politinėms partijoms, sudaromos prielaidos savivaldybės tarybos narius traktuoti nevienodai.
S avivaldybių tarybų nariai, nepaisant to, ar jie yra (nėra) politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos narais; ar juos rinkimuose iškėlė politinė partija ar rinkimų komitetas, ar juos rėme (nerėmė) kitos visuomeninės organizacijos, judėjimai ar piliečiai; kokia jų lytis, tautybė, rasė, išsilavinimas, tikėjimas ar įsitikinimai ir pan. yra lygūs, turi tas pačias teises ir pareigas bei jų veiklos garantijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme. “Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu” (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Projekte siūloma nuostata gali būti sukurtas diskriminacinis įgaliojimų prieš laiką nutrūkimo pagrindas tų savivaldybių tarybų narių, kurie yra politinės partijos nariai arba „išstojo iš partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius“, atžvilgiu ir galimai neatitinka visų asmenų lygybės įstatymui principo (Konstitucijos 29 straipsnis);
Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004 m. liepos 1 d. nutarimai); <...> minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-18 Nr. XIIP-2528 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo ir papildymo 92 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2528 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsniu, vietos savivaldos organizavimo modelis Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, šiais principais: atstovaujamosios demokratijos ir atsakingumo savivaldybės bendruomenei. Remiantis šiais principais, savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Taigi, minėtais principais, iš esmės, sukuriamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkėjų išrinktas atstovaujamosios valdžios institucijos narys yra atsakingas ir atskaitingas vietos savivaldos bendruomenei, tačiau ne jį iškėlusiai politinei partijai. Laikantis šio požiūrio, mūsų nuomone, kandidatą iškėlusios partijos politinio pasitikėjimo praradimas, negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas savivaldybės tarybos nario įgaliojimams nutraukti ir jį atstatydinti.
Remiantis minėtais argumentais, manytume, kad Projekto siūlomi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai yra nesuderinami su Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais vietos savivaldos principais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
TEISĖTVARKOS komitetas
AR
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 88 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju (13 punktas) savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindu, o 2 straipsniu pildomo Įstatymo 92 straipsnyje nustatyti savivaldybės tarybos nario „atstatydinimo“ tvarką. Pagal projekto nuostatas savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, jeigu „jis atstatydinamas politinės partijos, patvirtinusios kandidatų sąrašą, su įrašyta šio tarybos nario pavarde, teikimu“ (13 punktas), „tarybos narys gali būti atstatydintas, jeigu prarado jį iškėlusios partijos politinį pasitikėjimą: atsisakė vykdyti partijos rinkimų programoje nustatytus tikslus ir uždavinius, išstojo iš partijos, kuri iškėlė į kandidatu į tarybos narius.
Taip pat gali būti atstatydintas, jeigu pažemino tarybos nario vardą“ (92 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai). Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas). S avivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę (taip pat ir kitos jos sudarytos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybės institucijos, savivaldybės įstaigos) yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės sprendimai, o tarybų sudarytos savivaldybių institucijos ir – tarybų sprendimai. (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. 2010 m. kovo 31 d. nutarimai). Visų savivaldybių tarybų narių veikla (nepaisant jų partinės priklausomybės ar apolitiškumo) yra orientuota į visos savivaldybės interesus (paisant savivaldybės ir valstybės interesų derinimo principo), juos išrinkusios bendruomenės pagristų interesų ir poreikių tenkinimą. Taigi savivaldybių tarybų narių, kurie yra juos rinkimuose iškėlusios politinės partijos nariai, veikla negali būti orientuota tik į tokios partijos partinių interesų tenkinimą.
Savivaldybės tarybos nariai, kaip savivaldybės bendruomenės atstovai, atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 1 dalis), draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo
savivaldybės tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Šie ir kiti Įstatyme įtvirtinti savivaldybės tarybos nario statuso bruožai parodo savivaldybės tarybos nario laisvą mandatą. Jo šaltinis yra ne politinė partija, iškėlusi asmenį kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o savivaldybės teritorijoje gyvenanti bendruomenė (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai savivaldybės gyventojai), pagal įstatymą išrinkusi savivaldybių tarybų narius ketveriems metams remdamasi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. P olitinės partijos ir jos narių teisinių santykių prigimtis yra kitokia. Tai, kad savivaldybės tarybos narys, kuris yra politinės partijos narys „prarado į iškėlusios politinės partijos pasitikėjimą, atsisakė vykdyti partijos rinkimų programoje nurodytus tikslus ir uždavinius“ arba „pažeminio tarybos nario vardą“ gali būti pagrindu jį pašalinti iš politinės partijos. Narystės politinėje partijoje klausimai yra politinės partijos vidaus reikalas, kurį partija sprendžia savarankiškai (Politinių partijų įstatymo 10 straipsnis).
Savivaldybės tarybos nario priklausymas politinei partijai, jos rinkimų programoje nurodytų tikslų ir uždavinių vykdymas nėra pirminis ar būtinas savivaldybės tarybos nario statuso elementas. Atsižvelgus į tai, projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos pagrindo ir tvarkos neatitinka savivaldybės tarybos nario mandato esmės ir galimai prieštarauja savivaldybės tarybos nario konstituciniam teisiniam statusui (Konstitucijos 119 straipsnis) ;
įgaliojimų pasibaigimo pagrindas būtų taikomas tik tiems savivaldybės tarybos nariams, kurie yra politinių partijų nariai, arba „išstojo iš partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius“ rinkimuose, juos lyginant su savivaldybių tarybų nariais, nepriklausančiais politinėms partijoms, sudaromos prielaidos savivaldybės tarybos narius traktuoti nevienodai. Savivaldybių tarybų nariai, nepaisant to, ar jie yra
(nėra) politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos narais; ar juos rinkimuose iškėlė politinė partija ar rinkimų komitetas, ar juos rėme
(nerėmė) kitos visuomeninės organizacijos, judėjimai ar piliečiai; kokia jų lytis, tautybė, rasė, išsilavinimas, tikėjimas ar įsitikinimai ir pan. yra lygūs, turi tas pačias teises ir pareigas bei jų veiklos garantijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme. “Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu” (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Projekte siūloma nuostata gali būti sukurtas diskriminacinis įgaliojimų prieš laiką nutrūkimo pagrindas tų savivaldybių tarybų narių, kurie yra politinės partijos nariai arba „išstojo iš partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius“, atžvilgiu ir galimai neatitinka visų asmenų lygybės įstatymui principo (Konstitucijos 29 straipsnis);
siejamas su naryste politinėje partijoje, kuri jį iškėlė kandidatu į tarybos narius, laikytinas vertimu asmenį priklausyti kuriai nors politinei partijai ir sudaro teisines prielaidas paneigti asmens konstitucinę asociacijos laisvę ir galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui <...> konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų; asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas.
Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004 m. liepos 1 d. nutarimai); <...> minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas).
Pritarti Įstatymo projekto (XIIP-2029) nuostatas, kuriomis buvo siūloma, kad tarybos narys gali būti atstatydintas jeigu „ jis atsisako priklausyti frakcijai, išstoja arba yra pašalinamas iš politinės partijos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, narių
Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsniu, vietos savivaldos organizavimo modelis Lietuvos Respublikoje grindžiamas atstovaujamosios demokratijos ir atsakingumo (atskaitingumo) savivaldybės bendruomenei principais.
Taigi, minėtais principais, iš esmės , sukuriamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkėjų išrinktas atstovaujamosios valdžios institucijos narys yra atsakingas ir atskaitingas vietos savivaldos bendruomenei, tačiau ne jį iškėlusiai politinei partijai. Laikantis šio požiūrio, kandidatą iškėlusios partijos politinio pasitikėjimo praradimas, negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas savivaldybės tarybos nario įgaliojimams nutraukti ir jį atstatydinti ir nederėtų su Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais vietos savivaldos principais. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto,
bendruomenės atstovai, atsakingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą. Jiems atitinkamos bendruomenės patikėto mandato turinį, be kita ko, sudaro tarybos narių teisė ir pareiga priimti sprendimus bendruomenės, o ne partijų, kurių nariai jie yra, interesais. Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai nustatyti Konstitucijos 119 straipsnyje, o siūloma nuostata galimai prieštarautų šiam straipsniui, kaip neatitinkanti savivaldybės tarybos nario, siejamo su atstovavimu jį išrinkusiai bendruomenei, statuso. Tai, kad savivaldybės tarybos narys, kuris yra politinės partijos narys „prarado jį iškėlusios politinės partijos pasitikėjimą, atsisakė vykdyti partijos rinkimų programoje nurodytus tikslus ir uždavinius“ arba „pažeminio tarybos nario vardą“ - gali būti pagrindu jį pašalinti iš politinės partijos .
Narystės politinėje partijoje klausimai yra politinės partijos vidaus reikalas, kurį partija sprendžia savarankiškai (Politinių partijų įstatymo 10 straipsnis). Aiškindamas Konstitucijos 29 str., kuriame įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas, turinį KT savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šis būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2007 m. sausio 16 d. KT nutarimas). Siūlomu projektu savivaldybės tarybos nariui savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūktų, atsisakius priklausyti frakcijai, politinei partijai, ar pašalinus iš jos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, tai yra tam tikrai savivaldybės tarybos narių grupei ir jie atsidurtų skirtingoje padėtyje su tais savivaldybės tarybos nariais, kurie pvz. nepriklausytų frakcijai ar būtų nepartiniai. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (KT 1994m. balandžio 18 d.,2000 m. birželio
turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant.
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius faktus savavališkai vertinti skirtingai<...> (KT 2003 m. liepos 4 d., 2003m. gruodžio 3 d., 2007m. rugsėjo 26 d. nutarimai). <...> kaip savo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004m. liepos 1 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų: asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose. <..> minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais - ne formalios narystės-ryšiais (2007m. vasario 9 d. KT nutarimas). Konstitucijos 35 str. 2 dalyje expresis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, asociacijai, politinei partijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia-pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų <...> veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. (2000 m. gruodžio 21 d. KT nutarimas). 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gruodžio 1 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo ir papildymo 92 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2528 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 4. Balsavimo rezultatai:
„už“-4, “prieš“-0, “susilaikė“-1. 5. Komiteto paskirti
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas