1235 Įstatymo projektas Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5(1), 5(2), 10(1), 10(2), 10(3) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Vitalijus Gailius, Seimo narys Jurgis Razma, Seimo narys Jonas K

Lyginamasis variantas

2014-11-14 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės

įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija. “

2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„

7Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai,

aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. “

3Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„

8. Korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar

tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus. “

4Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„

9. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, užtikrinančios korupcijos

rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

5Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„

10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir

(ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. “

6Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„

11. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar

savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. “

7Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„ 12.

Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. “

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„

13. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį

atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. “

9Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„

14. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių

valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. “

10Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„

15. Valstybės ar savivaldybės

įstaigos veiklos sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti. “

11Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„16. Asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas (toliau – elgesio rizikos vertinimas)

• procedūra, kurios metu surenkama informacija ir nustatoma

valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizika.“

12Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:

„

17. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam

prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis. “

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 5 straipsnį nauju 1¹

punktu: ,,¹¹ ) korupcijos rizikos nustatymas; “. 2.

2Pakeisti 5 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas ( teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas ) ;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nustatytų korupcijos su korupcija susijusių atvejų paviešinimas viešinimas ;“. 4. Papildyti

5 straipsnį nauju 8 punktu: „

8) pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;

“. 5. Papildyti 5 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) elgesio rizikos vertinimas;“

5. Buvusį 5 straipsnio 8 punktą laikyti 10 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas

5 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu: „⁵ 1 straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas 1.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolę įvertino silpnai;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų, sociologinių tyrimų duomenų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai, sociologinių tyrimų duomenys ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolę įvertino silpnai;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų, sociologinių tyrimų duomenų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai, sociologinių tyrimų duomenys ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. 2.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo

sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių. 3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. 4.

4. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos

rizikos nustatymą ir atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos nustatytas korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;

2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;

3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);

4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;

5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis. 5.

5. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos

nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Jeigu korupcijos rizikos nustatymą atliko įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. 6. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. 7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius. “

4 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas

asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. 2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. 4.

4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo

vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “⁵ straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė

1. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos

veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms. 2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. 3. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų. 4.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose

egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;

4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;

7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija). 6. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemas. 7. Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. 8. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 1. Korupcijos rizikos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Korupcijos rizikos analizė gali būti planinė (sprendimas įtvirtinamas metiniame veiklos plane ar kitame veiklos dokumente) arba neplaninė (sprendimas priimamas esant tarnybiniam būtinumui). 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), nagrinėja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją.

Atsižvelgdamas į išnagrinėtą informaciją ir korupcijos prevencijos prioritetus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę, jeigu nustatoma, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nustatyti atvejai, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką buvo paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojai, jiems prilyginti asmenys ar jų priimami sprendimai;

2) nustatyta, kad buvo ar yra padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas šioje ar analogiškose kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse;

3) priimamais sprendimais galima padaryti didelės žalos valstybei ar asmenims;

4) sprendimų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios įstaigos nustatė valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų, susijusių su korupcija;

5) gauta informacijos apie korupcijos riziką ir jos veiksnius tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (teisės aktų nustatyta tvarka surinkta informacija, asmenų skundai ir pareiškimai, sociologinių tyrimų duomenys, visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija ir kita informacija);

6) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas;

7) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

8) yra kitų korupcijos rizikos veiksnių. 3.

3. Neplaninė korupcijos rizikos analizė Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse) gali būti atliekama gavus informacijos, kad tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje yra korupcijos rizikos veiksnių. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), pateikia valstybės ar savivaldybės įstaigai sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. 5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją ir dokumentus. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), analizuoja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, veiklos sritį (sritis) reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo veiksmus, atliekamas procedūras, patvirtina arba paneigia korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių buvimą ir siūlo, kaip pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius. 7. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, per tris mėnesius nuo jos gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip vykdomi išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai.

Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaiga pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus pasiūlymus ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “⁶ straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės visuomenės švietimas ir informavimas

1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas

kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą. 2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas. 3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai. 4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai. 5.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus

nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus. 3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos Valstybės valstybės ir (

• ar) savivaldybių

įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su korupcija.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „¹⁰¹ straipsnis. Su korupcija susijusių atvejų viešinimas

1. Su korupcija susijusius atvejus savo interneto

svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 5 dalyje nustatyti subjektai. Su korupcija susiję atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai. 2.

2Su korupcija susijusiais atvejais laikomi šie atvejai:

• 1) įsigalioja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma,

kad asmuo padarė korupcinio pobūdžio administracinį nusižengimą;

• 2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo

valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti;

• 3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto

subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas;

• 4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl

korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

• 5) surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės

akto projekto antikorupcinio vertinimo ;

• 6) surašyta ir

užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės. 3. Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas. 4. Viešinant šio straipsnio 2 dalies 5–6 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami visi teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo, išvados dėl korupcijos rizikos nustatymo, išvados dėl korupcijos rizikos analizės duomenys, išskyrus asmens duomenis. 5.

5Šio straipsnio:

1) 2 dalies 1 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;

2) 2 dalies 2 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto su korupcija susijusio atvejo;

3) 2 dalies 3 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto su korupcija susijusio atvejo;

4) 2 dalies 4 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą;

5) 2 dalies 5 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina subjektas, kuris atliko teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą;

6) 2 dalies 6 punkte nurodytus su korupcija susijusius atvejus viešina subjektas, kuris surašė išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus su korupcija susijusius atvejus. 7. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus su korupcija susijusius atvejus, šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių. 8. Šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.

Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. “

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10²

straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. P ranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių

1. Valstybės tarnautojas ar

jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento . 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4.

4. Šio straipsnio 1 ir 2

dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 6. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. “

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 10³

straipsniu Papildyti įstatymą nauju 10³ straipsniu: „¹⁰³ straipsnis. E lgesio rizikos vertinimas

1. Asmens, einančio

valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų e lgesio rizikos vertinimas gali būti atliekamas jį į pareigas priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu. Elgesio rizikos vertinimą savo iniciatyva gali atlikti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba

• Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. 2.

2Sprendimas dėl asmens,

einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, elgesio rizikos vertinimo priimamas nustačius korupcijos riziką ir

(ar) jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje tarnybines pareigas vykdo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, ir yra viena iš šių aplinkybių:

1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per paskutinį tarnybinės ar darbo veiklos vertinimą yra įvertintas nepatenkinamai;

2) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio administracinį nusižengimą, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą ;

3) buvo gauti du ar daugiau pagrįstų skundų dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos;

4) yra kitų objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys galėtų lemti korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių atsiradimą. 3. Sprendimas dėl pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesio rizikos vertinimo gali būti priimamas nustačius korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje pareigas vykdytų pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ir (arba) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesys galėtų lemti korupcijos rizikos ir (ar) veiksnių atsiradimą. 4. Elgesio rizikos vertinimą gali atlikti valstybės tarnautoją, jam prilygintą asmenį ar pretendentą į vienas iš minėtų pareigų priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba, jei vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. 5.

5. Specialiųjų tyrimų

tarnybos pareigūnai gali atlikti šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, taip pat pretendentų į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą. 6. Elgesio rizikos vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus (toliau – elgesio rizikos vertinimo metodai). Elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl konkrečių elgesio rizikos vertinimo metodų naudojimo sprendžia subjektas, kuris priima sprendimą dėl elgesio rizikos vertinimo atlikimo, atsižvelgdamas į Elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą ir elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas. Elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metu negali būti atliekami veiksmai, kurie turėtų teisės pažeidimo požymių. 7. Atlikus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens e lgesio rizikos vertinimą ir esant neigiamai išvadai dėl elgesio rizikos vertinimo, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui turėtų būti taikomos mokomosios, organizacinės, prevencinės, kitos įstatymų leidžiamos priemonės pašalinančios, o nesant galimybės pašalinti – sumažinančios galimybę šiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui patekti į situaciją, kurioje jis galimai padarytų korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą, ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. 8. Atlikus pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas e lgesio rizikos vertinimą ir esant neigiamai išvadai dėl elgesio rizikos vertinimo, pretendentas negali būti skiriamas ar priimamas į pareigas, į kurias pretendavo . 9. Neigiamos išvados dėl e lgesio rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atsižvelgdama į elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas.

Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimti neigiamą išvadą dėl elgesio rizikos vertinimo. 10. E lgesio rizikos vertinimas , išskyrus psichologinį ir tyrimo poligrafu metodus, atliekamas vertinamam asmeniui apie tai nežinant, tačiau valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens bendru sutikimu, kurį jis turi duoti prieš pradėdamas eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Tyrimo poligrafu metodas gali būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas sutikimą dėl e lgesio rizikos vertinimo privalo duoti pateikdamas prašymą pretenduoti į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo formą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio

1 d. 3. Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo

dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu

pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis. 4. Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 5.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos

įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2015 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:

Vitalijus Gailius Jurgis Razma Agnė Bilotaitė Jonas Kondrotas Ričardas Sargūnas Arvydas Anušauskas Remigijus Šimašius

Lyginamasis variantas

2015-12-15 · the official register ↗

Projekto XIIP-2520(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios,

padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„

7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar

savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija. “

3Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„

8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir

jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. “

4Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„

9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės

ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. “

5Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„

10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos

prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. “

6Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„

11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus

auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. “

7Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„

12Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys,

sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. “

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„ 13.

Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. “

9Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„

14. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis

vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. “

10Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„

15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos

sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti. “

11Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„

16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto

asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. “

2 straipsnis. 5 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis.

teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas ( teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas ) ;⁴⁵ ) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;⁵⁶ ) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;⁶⁷ ) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas;⁷

• 8) nustatytų korupcijos atvejų

paviešinimas viešinimas ;

9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;⁸¹⁰ ) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės. “

3 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas 1.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. 2.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo

sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių. 3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje jo įgaliotas asmuo atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. 4.

4. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos

nustatymą ir laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašo, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;

2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;

3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);

4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;

5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis. 5.

5. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos

nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. 6. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. 7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius. “

4 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas

asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. 2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. 4.

4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo

vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “⁵ straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė

1. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos

veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms. 2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. 3. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų. 4.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose

egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;

4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;

7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija). 6. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemas. 7. Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. 8. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 1. Korupcijos rizikos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Korupcijos rizikos analizė gali būti planinė (sprendimas įtvirtinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos metiniame veiklos plane ar kitame veiklos dokumente) arba neplaninė (sprendimas priimamas esant tarnybiniam būtinumui). 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), nagrinėja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją. Atsižvelgdamas į išnagrinėtą informaciją ir korupcijos prevencijos prioritetus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę, jeigu nustatoma, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nustatyti atvejai, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką buvo paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojai, jiems prilyginti asmenys ar jų priimami sprendimai;

2) nustatyta, kad buvo padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas šioje ar analogiškose kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse;

3) priimamais sprendimais galima padaryti didelės žalos valstybei ar asmenims;

4) sprendimų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios įstaigos nustatė valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų, susijusių su korupcija;

5) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) yra kitų korupcijos rizikos veiksnių. 3.

3. Neplaninė korupcijos rizikos analizė Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse) gali būti atliekama gavus informacijos, kad tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje yra korupcijos rizikos veiksnių. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), pateikia valstybės ar savivaldybės įstaigai sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. 5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją ir dokumentus. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), analizuoja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, veiklos sritį (sritis) reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo veiksmus, atliekamas procedūras, patvirtina arba paneigia korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių buvimą ir siūlo, kaip pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius. 7. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, per tris mėnesius nuo jos gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip vykdomi išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai.

Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaiga pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus pasiūlymus, ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“. 7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės visuomenės švietimas ir informavimas

1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas

kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą. 2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas. 3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai.

Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai. 4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus. 3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos Valstybės valstybės ir (

• ar) savivaldybių

įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su korupcija.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „¹⁰¹ straipsnis. Korupcijos atvejų viešinimas

1. Korupcijos atvejus savo interneto

svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai. Korupcijos atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai. 2.

2Viešinami šie korupcijos atvejai:

• 1) įsiteisėja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma,

kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo

valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia;

• 3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto

subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl

korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. 3. Viešinant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja arba įsiteisėja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas. 4.

4Šio straipsnio 2 dalies:

1) 1 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;

2) 2 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

3) 3 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

4) 4 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus. 6. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių. 8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų korupcijos atvejų duomenys šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 10²

straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. P ranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento . 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. “

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2015 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2016-11-17 · the official register ↗

Projekto XIIP-2520(3) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios,

padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„

7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar

savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija. “

3Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„

8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir

jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. “

4Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„

9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės

ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. “

5Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„

10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos

prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. “

6Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„

11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus

auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. “

7Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„

12Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys,

sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. “

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„ 13.

Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. “

9Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„

14. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis

vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. “

10Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„

15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos

sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti. “

11Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„

16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam

prilyginto asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. “

2 straipsnis. 5 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis.

teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas ( teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas ) ;⁴⁵ ) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;⁵⁶ ) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;⁶⁷ ) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas;⁷

• 8) nustatytų korupcijos atvejų

paviešinimas viešinimas ;

9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;⁸¹⁰ ) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės. “

3 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas 1.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. 2.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo

sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių. 3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje jo įgaliotas asmuo atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. 4.

4. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos

nustatymą ir laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašo, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;

2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;

3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);

4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;

5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis. 5.

5. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos

nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. 6. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. 7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius. “

4 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas

asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. 2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. 4.

4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo

vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “⁵ straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė

1. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos

veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms. 2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. 3. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų. 4.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose

egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;

4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;

7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija). 6. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemas. 7. Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. 8. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 1. Korupcijos rizikos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Korupcijos rizikos analizė gali būti planinė (sprendimas įtvirtinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos metiniame veiklos plane ar kitame veiklos dokumente) arba neplaninė (sprendimas priimamas esant tarnybiniam būtinumui). 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), nagrinėja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją. Atsižvelgdamas į išnagrinėtą informaciją ir korupcijos prevencijos prioritetus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę, jeigu nustatoma, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nustatyti atvejai, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką buvo paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojai, jiems prilyginti asmenys ar jų priimami sprendimai;

2) nustatyta, kad buvo padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas šioje ar analogiškose kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse;

3) priimamais sprendimais galima padaryti didelės žalos valstybei ar asmenims;

4) sprendimų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios įstaigos nustatė valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų, susijusių su korupcija;

5) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) yra kitų korupcijos rizikos veiksnių. 3.

3. Neplaninė korupcijos rizikos analizė Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse) gali būti atliekama gavus informacijos, kad tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje yra korupcijos rizikos veiksnių. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), pateikia valstybės ar savivaldybės įstaigai sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. 5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją ir dokumentus. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), analizuoja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, veiklos sritį (sritis) reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo veiksmus, atliekamas procedūras, patvirtina arba paneigia korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių buvimą ir siūlo, kaip pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius. 7. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, per tris mėnesius nuo jos gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip vykdomi išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai.

Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaiga pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus pasiūlymus, ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“. 7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės visuomenės švietimas ir informavimas

1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas

kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą. 2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas. 3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai.

Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai. 4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus. 3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos Valstybės valstybės ir (

• ar) savivaldybių

įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su korupcija.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „¹⁰¹ straipsnis. Korupcijos atvejų viešinimas

1. Korupcijos atvejus savo interneto

svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai. Korupcijos atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai. 2.

2Viešinami šie korupcijos atvejai:

• 1) įsiteisėja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma,

kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo

valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia;

• 3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto

subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl

korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. 3. Viešinant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja arba įsiteisėja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas. 4.

4Šio straipsnio 2 dalies:

1) 1 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;

2) 2 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

3) 3 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

4) 4 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus. 6. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių. 8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų korupcijos atvejų duomenys šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 10²

straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. P ranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento . 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas įstaigos, kurioje jis eina pareigas vadovui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. “

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos

įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 201⁶ m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys                                                                                        Vitalijus Gailius

Lyginamasis variantas

2016-11-22 · the official register ↗

Projekto XIIP-2520(4) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios,

padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„

7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar

savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija. “

3Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„

8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir

jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. “

4Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„

9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės

ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. “

5Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„

10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos

prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. “

6Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„

11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus

auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. “

7Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„

12Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys,

sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. “

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„ 13.

Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. “

9Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„

14. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis

vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. “

10Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„

15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos

sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti. “

11Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„

16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto

asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. “

2 straipsnis. 5 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis.

teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas ( teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas ) ;⁴⁵ ) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;⁵⁶ ) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;⁶⁷ ) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas;⁷

• 8) nustatytų korupcijos atvejų

paviešinimas viešinimas ;

9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;⁸¹⁰ ) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės. “

3 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas 1.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. 2.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo

sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių. 3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje jo įgaliotas asmuo atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. 4.

4. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos

nustatymą ir laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašo, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;

2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;

3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);

4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;

5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis. 5.

5. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos

nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. 6. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. 7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius. “

4 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas

asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. 2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. 4.

4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo

vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje. “

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės visuomenės švietimas ir informavimas

1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas

kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą. 2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas. 3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai. 4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai. 5.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus

nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus. 3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos Valstybės valstybės ir (

• ar) savivaldybių

įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su korupcija.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „¹⁰¹ straipsnis. Korupcijos atvejų viešinimas

1. Korupcijos atvejus savo interneto

svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai. Korupcijos atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai. 2.

2Viešinami šie korupcijos atvejai:

• 1) įsiteisėja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma,

kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo

valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia;

• 3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto

subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

• 4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl

korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. 3. Viešinant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja arba įsiteisėja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas. 4.

4Šio straipsnio 2 dalies:

1) 1 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;

2) 2 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

3) 3 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

4) 4 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus. 6. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių. 8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų korupcijos atvejų duomenys šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10²

straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. P ranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento . 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas įstaigos, kurioje jis eina pareigas vadovui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. “⁹ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos

įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 201⁶ m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys                                                                                        Vitalijus Gailius

Lyginamasis variantas

2018-06-15 · the official register ↗

Projekto XIIP-2520(5) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO¹⁰¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2018 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 5 straipsnis. Korupcijos prevencijos priemonės Korupcijos prevencijos priemonės yra šios:

1) korupcijos rizikos analizė; 2 ) kovos su korupcija programos;

3) teisės aktuose įtvirtinto nustatyto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas); 4 ) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;

5) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;

6) visuomenės švietimas ir informavimas;

7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešas paskelbimas ;

8) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas; 9 ) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės.

“ 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu:

„¹⁰ 1 straipsnis. P ranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento . 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės. “⁴ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.

sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 201⁸ m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja                                                                            Rasa Juknevičienė

Aiškinamasis raštas

2014-11-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 5¹

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos

Respublikos Seimo

2012

• m. gruodžio

13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, XVII skyriuje teigiama, kad turi būti gerinama kova su korupcija, nustatoma privaloma pareiga pranešti apie korupciją. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos patvirtinimo“, 5 punktą veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada, jeigu kovos su korupcija priemonės kreipiamos ne į korupcijos padarinius, o į prielaidas. Lietuvos Respublikos Seimo 2013

• m. birželio

11 d. nutarimo Nr. XII-357

„Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškant veiksmingų būdų, kaip efektyvinti korupcijos prevencijos priemones, turi būti parengtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų projektas. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal pagrindinius savo teisinės sistemos principus parengia ir įgyvendina arba vykdo veiksmingą, koordinuotą antikorupcinę politiką, kuri skatina visuomenės dalyvavimą ir atspindi teisinės valstybės, tinkamo valstybės reikalų tvarkymo ir valstybės turto valdymo, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo principus.

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui 4.1 punkte – kova su korupcija ES KOM (2011) 308, 11237/11) – teigiama, kad valstybės narės turės imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti veiksmingą korupcijos atvejų nustatymą <…>. Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti sąvokas, korupcijos prevencijos priemones, jų turinį:

1) Šiuo metu pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo pernelyg formaliai. 2) Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje ir priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo, įvertina valstybės ar savivaldybės įstaigų pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas ir su jomis susijusią informaciją.

Tačiau dažnai sprendimai dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimami įvertinus ne vien valstybės ar savivaldybės įstaigos pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas, taip pat ir iš kitų subjektų gautus rašytinius motyvuotus prašymus ir skundus, kuriuose prašoma atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje dėl galimai egzistuojančios didelės korupcijos pasireiškimo tikimybės arba korupcijos rizikos veiksnių. 3) Dalis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų vertinimo kriterijų, į kuriuos STT atsižvelgia nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, tikslintini nustatant valstybės ar savivaldybės veiklos sritis, kuriose tikslingiausia atlikti korupcijos rizikos analizę. 4) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyta, kaip turi būti vykdoma korupcijos prevencijos priemonė – nustatytų korupcijos atvejų viešinimas. 5) Pranešti teisėsaugos įstaigoms apie nusikalstamą veiką yra pilietinė pareiga, tačiau asmenys dėl įvairių priežasčių ne visada šią pareigą vykdo. Šią pareigą ne visada vykdo ir valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kuriems yra keliami didesni veiklos skaidrumo reikalavimai.

Nesant įstatyme nustatytos pareigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims pranešti teisėsaugos institucijoms apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nėra užtikrinamas korupcijos prielaidų ir galimybių, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų latentiškumo mažinimas, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiklos skaidrumas, nėra gerinamos verslo sąlygos. Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre. Šios pareigos nustatymą teisės aktuose su korupcijos reiškiniu kovojančios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Transparency International“, nurodo kaip sektiną ir aktualią gerąją praktiką [1] . 6) Yra neatskleistos šios sąvokos: antikorupcinis požiūris, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė ir pan. 7) Tikslintinos įstatymo nuostatos dėl antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo. 8) Būtina įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos, patvirtintos 2002 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ 7.9 priemonę. Atsižvelgdami į paminėtas priežastis, parengėme Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹

įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslai yra patikslinti galiojančio Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvykdyti šie uždaviniai:

• 1) Apibrėžti šiuo metu vartojamas, tačiau neapibrėžtas

sąvokas.

• 2) Patikslinti Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatyme nustatytų korupcijos prevencijos priemonių turinį, taip pat papildyti naujomis nuostatomis, pvz.:

a) Nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas yra korupcijos prevencijos priemonė (vietoj šiuo metu vartojamo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo termino) ir nustatyti jos vykdymo tvarką.

b) Aptarti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo (šiuo metu jį vykdo vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriai) esminius momentus.

c) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – korupcijos rizikos analizė – atlikimo tvarką.

d) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – pavadinimą ir ją pavadinti su korupcija susijusių atvejų viešinimas, nustatyti su korupcija susijusių atvejų viešinimo subjektus ir tvarką.

e) Papildyti naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis:

• pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;
• asmens einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimu (toliau – elgesio rizikos vertinimas).

f) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas – vykdymo tvarką ir subjektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėja – STT, tiesioginiai rengėjai – STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos nariai. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai

santykiai Įstatymo projekte aptarti klausimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607; Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose, patvirtintose STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio

14 d. nutarimu Nr. 470

. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – vykdantys subjektai ir vykdymo tvarka, nėra apibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai, darbo drausmės pažeidimai.

Nėra įteisintas ir valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant korupcijos prevenciją tam tikrose teisėsaugos institucijose įdiegta pareigūnų elgesio rizikos vertinimo praktika, kurią būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų lygmeniu, išplečiant jos taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose. Paminėtina, kad elgesio rizikos vertinimo modeliai yra taikomas užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, Otavos universiteto psichologijos mokyklos profesoriaus Michaelio Girodo sukurta elgesio rizikos vertinimo ir sistemos stiprinimo programa (BRASS – The Behaviour Risk Assessment and Strategic Systems), kuri skirta teisėsaugos institucijų padalinių ir jų darbuotojų vertinimui, mokymui ir tikrinimui, siekiant nustatyti korupcinius ar kitus netinkamo elgesio rizikos veiksnius ir užtikrinti jų prevenciją. 2004 m. Briuselyje surengtuose tarptautiniuose kursuose apie policijos specializaciją BRASS pristatyta kaip 3 pakopų sistema, kurią sudaro: 1) personalo ir organizacijos patikimumo vertinimas ir etikos mokymai;

2) veiklos tikrinimas ir stebėsena; 3) žvalgybos duomenimis ir priedangos operacijomis grindžiami patikrinimai. Užbaigus programą, vadovybė, atsižvelgdama į gautus rezultatus, gali svarstyti įvairių priemonių taikymą patikrintiems asmenims. Paminėtina, kad BRASS elementai iš dalies yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, -  ypatingi patikimumo ir sąžiningumo [2] reikalavimai, turintys užtikrinti, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos, atsparūs korupcijai asmenys, o šio įstatymo 3¹ straipsnyje numatyta, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas bei įtvirtinti atvejai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Valstybės tarnybos įstatyme taip pat nustatyta, kad p radėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti. Šių programų metu teikiamos ne tik teisinės, bet ir etinės, psichologinės ir kitokios žinios, būtinos valstybės tarnyboje. Tačiau dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo teisinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus. Vienintelės priemonės, kuriomis tik iš dalies užtikrinamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų laikymasis, yra teisinės atsakomybės (baudžiamosios, administracinės ar tarnybinės) priemonės. Tačiau šios priemonės taikomos a posteriori , t. y. po pažeidimo padarymo. Dažnai korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų ištyrimas būna sunkus, ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu negalima atitinkamai įvertinti ir užfiksuoti tokių elgesio apraiškų, kaip dviprasmiškumas, užuominos, gestai ar pan. Preciziškas ir procesualiai tikslus įstatymuose numatytų įrodymų surinkimas, būtinas teisinės atsakomybės atveju „praleidžia“ ir „nepastebi“ dažno galimai korupcinio elgesio apraiškų. Iš čia kilęs ir aukštas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų latentiškumas, susidaro nebaudžiamumo atmosfera.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, valstybės tarnautojui arba asmeniui, ketinančiam tapti valstybės tarnautoju, keliami griežtesni reikalavimai, susiję tiek su asmeninėmis savybėmis, tiek su reputacija, išsilavinimu ir pan. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos yra šios:¹ ) Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnį korupcijos rizikos, korupcijos rizikos veiksnių, antikorupcinio požiūrio, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo, korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo, korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimo, korupcijos rizikos analizės sąvokomis (pvz., projekte pateikta korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoka yra apibrėžiama taip:

„korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės

ar tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus.“ Korupcijos požymiai yra išdėstyti šiuo metu galiojančioje korupcijos sąvokoje, kuri yra išdėstyta ir STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Projekte vartojama asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, sąvoka yra tapati Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje pateiktai sąvokai.

• 2) Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos

korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio korupcijos prevencijos priemonių sąrašą šiomis priemonėmis: korupcijos rizikos nustatymu ir pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka yra išdėstyta STT įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga, taip pat būtų laikoma įvykdyta, jei  valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pranešimą apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateiktų kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Atsižvelgdami į tai, kad projekte pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka, projekte siūlome pakeisti ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punktą ir jame išbraukti perteklinius žodžius. Siekdami išvengti galimo netinkamo galiojančios Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

5 straipsnio 7 punkto normos

supratimo ir taikymo, kartu siūlome ją keisti ir nustatyti, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra ne „ nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas“, o su korupcija susijusių atvejų viešinimas. Lingvistiškai aiškinant galiojančios normos turinį suprantama, kad gali būti viešinami tik tie korupcijos atvejai, kurie

„nustatyti“, t. y. įsiteisėję, tačiau, rengėjų nuomone, viešasis interesas

reikalauja viešinti ir su korupcija susijusius atvejus, kaip visuomenėje vykstančius įvykius ar gyvenimo faktus. Be to, teisės aktų antikorupcinis vertinimas ar korupcijos rizikos analizė yra veikiau su korupcija susiję atvejai nei korupcijos atvejai.

Naujų priemonių ir patikslintos priemonės vykdymo tvarką yra siūloma išdėstyti atskiruose straipsniuose. 3) Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlome galiojantį įstatymą papildyti nauju 5¹ straipsniu ir jame išdėstyti korupcijos rizikos nustatymo atlikimo tvarką. Korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas. Nustatoma, kad korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į STT parengtas rekomendacijas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigose turi būti planuojamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos kompetencijai priskirtose veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš kriterijų, nurodytų projekte. Penkerių metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į protingumo, objektyvumo kriterijus. Minėtame 5¹ straipsnyje yra siūlomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant galės būti priimami sprendimai dėl korupcijos rizikos nustatymo atlikimo. Korupcijos rizikos nustatymas taip pat galės būti atliktas pagal STT siūlymus. Jos atlikimo terminas yra nustatomas toks, koks galioja šiuo metu korupcijos pasireiškimo tikimybei nustatyti, t. y. iki trečiojo ketvirčio pabaigos, kad STT iki metų pabaigos galėtų jas įvertinti ir priimtų sprendimus dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo. 4) Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą nauju 5² straipsniu ir jame nustatyti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo esminius momentus, nes jų nėra nustatytų kituose įstatymuose.

Už korupcijos rizikos valdymą turėtų būti atsakingas įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, korupcijos rizikos nustatymą atliktų įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, o korupcijos rizikos valdymo vertinimą – vidaus audito tarnyba ar vidaus auditorius. Sprendimų – pašalinti ar sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir jos veiksnius – priėmimas yra korupcijos rizikos valdymo dalis. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiškas veiksmas vykdant korupcijos prevencijos priemones. Korupcijos rizikos valdymo vertinimo pagrindai šiuo metu nustatyti Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 , ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas būtų viena iš galimų vidaus audito temų. Taip pat tikslinga yra nustatyti, kad STT įstaigos vadovui galėtų teikti siūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje įstaigos veiklos srityje. Siūlymai būtų pateikiami įstaigos vadovui, kuris spręstų, kokius veiksmus atlikti dėl STT siūlymo.

Manytina, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms, kad vidaus audito tarnybai neturi būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas. Šios sąlygos būtų objektyvios ir įtvirtintos įstatyme, kadangi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas draudžia subjektyvų poveikį, kuris būtų daromas individualiai auditoriui prieš priimant sprendimus. Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse. 5) Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome pakeisti galiojantį 6 straipsnį. Siūlome: patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką ir nustatyti korupcijos rizikos analizės rūšis, aiškius kriterijus, kuriais vadovausis STT, priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo valstybės ar savivaldybės įstaigoje; sukonkretinti subjektus, turinčius teisę siūlyti STT atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) dėl egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių; sukonkretinti STT ir valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje priimtas sprendimas atlikti korupcijos rizikos analizę, pareigas atliekant korupcijos rizikos analizę ir atlikus korupcijos rizikos analizę; sukonkretinti subjektus, atsakingus už korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos parengimą ir patvirtinimą. Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse.

6) Įstatymo 6 straipsnyje siūlomame pakeisti 10 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyto aiškaus STT vaidmens vykdant visuomenės antikorupcinį švietimą, siūloma nustatyti, kad su STT turi būti derinamos antikorupcinio švietimo programos, kad STT vykdo pagalbą ir teikia konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus, taip pat kartu su kitomis įstaigomis informuoja visuomenę apie korupcijos atsiradimo priežastis ir korupcijos žalą. Antikorupcinį visuomenės švietimą vykdytų mokyklos (formalųjį) ir kiti švietimo teikėjai (neformalųjį). Tokios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas. 7

) Įstatymo projekto 7 straipsnyje

siūlomame¹⁰¹ straipsnyje yra siūloma nustatyti korupcijos prevencijos priemonę – su korupcija susijusių atvejų viešinimas – ir ją vykdančius subjektus, t. y. valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, prokuratūra, STT. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie subjektai viešintų jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus. Korupcijos sąvoka yra pateikta STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Su korupcija susijusiais atvejais siūloma laikyti atvejus

(išvardyti projekte siūlomo

10¹ straipsnio 2 dalyje), kurie turi didelę reikšmę visuomenei, todėl apie juos ji turi teisę žinoti, t. y. tik žinodama šiuos faktus visuomenė galės tinkamai apsisaugoti nuo galimos žalos patyrimo ar kitaip atitinkamai elgtis plėtodama visuomeninius santykius.

Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymo principus ir tikslus siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusių atvejų duomenys, išskyrus teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvadas, išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo bei korupcijos rizikos analizės išvadas, viešai gali būti skelbiami vienerius metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Asmens duomenis siūloma viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas. Taip skelbiant nebus pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo: „ Pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi .“ Todėl, mūsų nuomone, duomenys apie tai, kad asmuo yra nuteistas, pvz., už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, yra to asmens gyvenimo faktas ir biografijos dalis, kurią visuomenė apibrėžtą trumpą laikotarpį turi teisę žinoti. Priėmus projektą, būtų išspręsta asmens duomenų viešo paskelbimo problema.

Manome, kad šiais atvejais asmens duomenų paskelbimas viešinant informaciją apie su korupcija susijusius atvejus yra pateisinamas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra svarbesnis negu atitinkamo asmens teisė į asmens duomenų neskelbtinumą, kadangi būtų atskleistos korupcijos priežastys, sąlygos ir būtų galima jas šalinti, kad asmenys būtų atgrasomi nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, kad į korupcijos prevenciją būtų įtraukti gyventojai ir visuomeninės organizacijos, skatinamas skaidrumas ir atvirumas. Viešinant su korupcija susijusius atvejus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiu sprendimu, būtų viešinami nuteisto, tarnybinį ar drausminį nusižengimą padariusio asmens duomenys (vardas ir pavardė, pareigos), padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį ar drausminį nusižengimą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, administracinį teisės pažeidimą apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų paskelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas, pvz.: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti skelbiami tik esant prokuroro leidimui. 8) Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomame¹⁰² straipsnyje yra siūloma nustatyti pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių , tvarką, t. y. siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, STT turėtų pranešti nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 48 valandas (šis terminas pasirinktas, nes jis laikytinas tinkamu trumpiausiu laikotarpiu, per kurį objektyviai galima padaryti pranešimą) nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento.

Pranešimo STT tvarką nustatys STT direktorius. Siūlomo

48 valandų pranešimo terminas nurodomas kaip

tinkamas, nes manome, kad naudojantis įmanomais pranešimo apie korupciją būdais (nurodyti žemiau) pranešti per 48 valandas tikrai yra įmanoma, esant bet kurioje Lietuvos ar net kitos šalies vietoje. Galiojančiame Pranešimų pateikimo STT tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2-172 „Dėl Pranešimų pateikimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad asmenys pranešimus STT gali pateikti STT karštąja linija, t. y. telefonu +370 266 3333, faksu +370 706 63 307, el. paštu [email protected] , palikdami žinutę interneto tinklalapyje https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/ , atvykę į STT arba paštu. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Paminėtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neprivalėtų vykdyti minėtos pareigos, jei jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvoką, vartojamą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse).

Manome, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pakankamai išmanyti įstatymus, kad suvoktų, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą jam yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu yra tai, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui nereiks veikos kvalifikuoti, jam reiks tik pranešti apie veiką, kuri turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka bus išdėstyta šiame įstatyme ir STT įstatyme. Nustatytos pareigos pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, atlikimui būtų prilyginamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas, kuris per 48 valandas pateiktas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis. Asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas būtų užtikrinamas tokia tvarka, kokią numato kiti teisės aktai. Anonimiškumo institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir gali būti taikomas tik esant šio kodekso nustatytiems pagrindams. Asmens duomenų konfidencialumo momentas būtų užtikrinamas nuo to momento, nuo kurio asmuo to paprašytų.

Projekte nustatyta, kad asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas turi būti užtikrinamas tiek valstybės tarnautojams, tiek jiems prilygintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie to prašo. Vieni iš įstatymų projektų, kuriais vadovaujantis galės būti užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas, bus Teisingumo ministerijos parengti Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 ir 86 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 12-4152-01) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio papildymo įstatymo (Nr. 12-4150-01) projektai [3] . 9) Įstatymo projekto 9 straipsnyje yra siūloma nustatyti elgesio rizikos vertinimo pagrindus ir tvarką. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį į pareigas priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens arba STT iniciatyva – STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nustatoma, kad pvz., STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu tikrinimas galėtų būti atliekamas dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, taip pat pretendentų į šias pareigas. Šiuo prioritetu norima patikslinti STT kompetenciją. Elgesio rizikos vertinimui galėtų būti naudojami psichologiniai, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodai. Situacijos modeliavimo metodo taikymo metu būtų draudžiama atlikti veiksmus, turinčius teisės pažeidimo požymių. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Turėtų būti parengtos /aprobuotos kiekvieno iš minėtų metodų taikymo metodikos. Neigiamos išvados kriterijus nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atsižvelgdama į e lgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas [4] .

Nustačius, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, turėtų būti taikomos mokomosios, organizacinės, prevencinės, kitos įstatymų leidžiamos priemonės, pašalinančios, o nesant galimybės pašalinti – sumažinančios galimybę šiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui patekti į situaciją, kurioje jis galėtų padaryti korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nustačius, kad pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, pretendentas negalėtų būti skiriamas į pareigas, į kurias pretendavo . 10) Įstatymo projekto 10 straipsnyje yra siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymo projektas turėtų būti suderintas, apsvarstytas ir priimtas, taip pat parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, įstatymo projekto rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymo projektu nesudaromos sąlygos korupcijai. 7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti įtakos jo skaidrumui. Projektu nėra didinama administracinė našta. 8.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka [5] . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą iki jo įsigaliojimo:

1) STT direktorius turės pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; nustatyti tvarką, kaip turės būti viešinamos išvados dėl korupcijos rizikos analizės.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, nes Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką bus įgaliotas patvirtinti STT direktorius. Taip bus užtikrintas subsidiarumo principo taikymas. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija (-os institucijos) turės patvirtinti:

• Elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą ir neigiamos išvados dėl elgesio rizikos vertinimo kriterijus;

• elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo

metodikas;

• Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto

asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo formą;

• Atlyginimo už vertingą pagalbą,

atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sąlygas ir tvarką. 5) Lietuvos Respublikos finansų ministras turės pakeisti Pavyzdinę vidaus audito metodiką, patvirtintą

Lietuvos

Respublikos finansų ministro

2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, ir joje nustatyti pavyzdines nuostatas dėl korupcijos rizikos valdymo vertinimo atlikimo. 12.

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Numatoma, kad elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų STT iš valstybės biudžeto papildomai kiekvienais metais reikės apie 375 000 Lt piniginių lėšų papildomoms penkioms STT pareigūnų pareigybėms išlaikyti (atlyginimams, mokesčiams, darbo vietoms išlaikyti). Numatoma, kad siekiant tinkamai atlikti naują STT funkciją reikėtų įsteigti naują STT struktūrinį padalinį, kuriame turėtų būti bent penkios pareigybės. Siūlytinos penkios pareigybės, nes toks padalinys, mūsų nuomone, gali duoti teigiamų rezultatų. Taip pat turės būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų kitos valstybės ar savivaldybių įstaigos, tačiau šiuo metu numatyti ar apskaičiuoti galimą lėšų poreikį nėra galimybės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiamas įstatymo projektas, išskyrus dėl nuostatų apie elgesio rizikos vertinimą, buvo derinamas [6] su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Seimo nariai: Vitalijus Gailius Jurgis Razma Agnė Bilotaitė Jonas Kondrotas Ričardas Sargūnas Arvydas Anušauskas Remigijus Šimašius [1] Pavyzdžiui, Anti-Corruption Resource Centre, Transparency International. International good practice in anti-corruption legislation. Prieiga per internetą: http://www.transparency.org/files/content/corruptionqas/233_International_good_practice_in_anti_corruption_legislation.pdf . [2] Sąžiningumo samprata plačiau aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 29 teismų praktikos apžvalgoje. [3]

2014 metų

prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 258, nurodyta, kad viena iš iniciatyvų yra sukurti pranešusiųjų apie korupcinio pobūdžio veikas apsaugos sistemą. Sukurti asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, valstybės garantuojamą apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio jiems sistemą. Iniciatyvai pritarta 2014 m. spalio 28 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. [4] Numatoma, kad neigiama išvada galėtų būti tuo atveju, kai atlikus elgesio rizikos vertinimą nustatoma, kad asmuo, einantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendentas į vienas iš minėtų pareigų, tam tikromis su tarnybine ar darbo veikla susijusiomis aplinkybėmis, 1) tyčia neįvykdytų jam nustatytų ar pavestų pareigų;

2) padarytų korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą;

3) tyčia sakytų netiesą;

4) būtų suinteresuotas gauti asmeninės naudos eidamas pareigas, išskyrus interesą gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį;

5) atliktų kitus objektyviai įvertinamus veiksmus, pagrįstai atskleidžiančius netinkamo elgesio riziką. [5] Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (rezultatai pasiekiami įvedus reikšmę „korupc“). [6] Derinimo pažyma pateikta prie Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904

2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir

projekto//http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=262923&p_org=2494&p_fix=n&p_gov=n

Aiškinamasis raštas

2016-11-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 5¹

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos

Respublikos Seimo

2012

• m. gruodžio

13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, XVII skyriuje teigiama, kad turi būti gerinama kova su korupcija, nustatoma privaloma pareiga pranešti apie korupciją. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos patvirtinimo“, 5 punktą veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada, jeigu kovos su korupcija priemonės kreipiamos ne į korupcijos padarinius, o į prielaidas. Lietuvos Respublikos Seimo 2013

• m. birželio

11 d. nutarimo Nr. XII-357

„Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškant veiksmingų būdų, kaip efektyvinti korupcijos prevencijos priemones, turi būti parengtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų projektas. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal pagrindinius savo teisinės sistemos principus parengia ir įgyvendina arba vykdo veiksmingą, koordinuotą antikorupcinę politiką, kuri skatina visuomenės dalyvavimą ir atspindi teisinės valstybės, tinkamo valstybės reikalų tvarkymo ir valstybės turto valdymo, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo principus.

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui 4.1 punkte – kova su korupcija ES KOM (2011) 308, 11237/11) – teigiama, kad valstybės narės turės imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti veiksmingą korupcijos atvejų nustatymą <…>. Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti sąvokas, korupcijos prevencijos priemones, jų turinį:

1) Šiuo metu pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo pernelyg formaliai. 2) Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje ir priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo, įvertina valstybės ar savivaldybės įstaigų pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas ir su jomis susijusią informaciją.

Tačiau dažnai sprendimai dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimami įvertinus ne vien valstybės ar savivaldybės įstaigos pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas, taip pat ir iš kitų subjektų gautus rašytinius motyvuotus prašymus ir skundus, kuriuose prašoma atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje dėl galimai egzistuojančios didelės korupcijos pasireiškimo tikimybės arba korupcijos rizikos veiksnių. 3) Dalis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų vertinimo kriterijų, į kuriuos STT atsižvelgia nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, tikslintini nustatant valstybės ar savivaldybės veiklos sritis, kuriose tikslingiausia atlikti korupcijos rizikos analizę. 4) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyta, kaip turi būti vykdoma korupcijos prevencijos priemonė – nustatytų korupcijos atvejų viešinimas. 5) Pranešti teisėsaugos įstaigoms apie nusikalstamą veiką yra pilietinė pareiga, tačiau asmenys dėl įvairių priežasčių ne visada šią pareigą vykdo. Šią pareigą ne visada vykdo ir valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kuriems yra keliami didesni veiklos skaidrumo reikalavimai.

Nesant įstatyme nustatytos pareigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims pranešti teisėsaugos institucijoms apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nėra užtikrinamas korupcijos prielaidų ir galimybių, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų latentiškumo mažinimas, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiklos skaidrumas, nėra gerinamos verslo sąlygos. Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre. Šios pareigos nustatymą teisės aktuose su korupcijos reiškiniu kovojančios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Transparency International“, nurodo kaip sektiną ir aktualią gerąją praktiką [1] . 6) Yra neatskleistos šios sąvokos: antikorupcinis požiūris, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė ir pan. 7) Tikslintinos įstatymo nuostatos dėl antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo. 8) Būtina įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos, patvirtintos 2002 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ 7.9 priemonę. Atsižvelgdami į paminėtas priežastis, parengėme Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹

įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslai yra patikslinti galiojančio Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvykdyti šie uždaviniai:

• 1) Apibrėžti šiuo metu vartojamas, tačiau neapibrėžtas

sąvokas.

• 2) Patikslinti Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatyme nustatytų korupcijos prevencijos priemonių turinį, taip pat papildyti naujomis nuostatomis, pvz.:

a) Nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas yra korupcijos prevencijos priemonė (vietoj šiuo metu vartojamo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo termino) ir nustatyti jos vykdymo tvarką.

b) Aptarti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo (šiuo metu jį vykdo vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriai) esminius momentus.

c) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – korupcijos rizikos analizė – atlikimo tvarką.

d) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – pavadinimą ir ją pavadinti su korupcija susijusių atvejų viešinimas, nustatyti su korupcija susijusių atvejų viešinimo subjektus ir tvarką.

e) Papildyti naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis:

• pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;
• asmens einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimu (toliau – elgesio rizikos vertinimas).

f) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas – vykdymo tvarką ir subjektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėja – STT, tiesioginiai rengėjai – STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos nariai. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai

santykiai Įstatymo projekte aptarti klausimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607; Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose, patvirtintose STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio

14 d. nutarimu Nr. 470

. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – vykdantys subjektai ir vykdymo tvarka, nėra apibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai, darbo drausmės pažeidimai.

Nėra įteisintas ir valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant korupcijos prevenciją tam tikrose teisėsaugos institucijose įdiegta pareigūnų elgesio rizikos vertinimo praktika, kurią būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų lygmeniu, išplečiant jos taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose. Paminėtina, kad elgesio rizikos vertinimo modeliai yra taikomas užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, Otavos universiteto psichologijos mokyklos profesoriaus Michaelio Girodo sukurta elgesio rizikos vertinimo ir sistemos stiprinimo programa (BRASS – The Behaviour Risk Assessment and Strategic Systems), kuri skirta teisėsaugos institucijų padalinių ir jų darbuotojų vertinimui, mokymui ir tikrinimui, siekiant nustatyti korupcinius ar kitus netinkamo elgesio rizikos veiksnius ir užtikrinti jų prevenciją. 2004 m. Briuselyje surengtuose tarptautiniuose kursuose apie policijos specializaciją BRASS pristatyta kaip 3 pakopų sistema, kurią sudaro: 1) personalo ir organizacijos patikimumo vertinimas ir etikos mokymai;

2) veiklos tikrinimas ir stebėsena; 3) žvalgybos duomenimis ir priedangos operacijomis grindžiami patikrinimai. Užbaigus programą, vadovybė, atsižvelgdama į gautus rezultatus, gali svarstyti įvairių priemonių taikymą patikrintiems asmenims. Paminėtina, kad BRASS elementai iš dalies yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, -  ypatingi patikimumo ir sąžiningumo [2] reikalavimai, turintys užtikrinti, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos, atsparūs korupcijai asmenys, o šio įstatymo 3¹ straipsnyje numatyta, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas bei įtvirtinti atvejai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Valstybės tarnybos įstatyme taip pat nustatyta, kad p radėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti. Šių programų metu teikiamos ne tik teisinės, bet ir etinės, psichologinės ir kitokios žinios, būtinos valstybės tarnyboje. Tačiau dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo teisinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus. Vienintelės priemonės, kuriomis tik iš dalies užtikrinamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų laikymasis, yra teisinės atsakomybės (baudžiamosios, administracinės ar tarnybinės) priemonės. Tačiau šios priemonės taikomos a posteriori , t. y. po pažeidimo padarymo. Dažnai korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų ištyrimas būna sunkus, ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu negalima atitinkamai įvertinti ir užfiksuoti tokių elgesio apraiškų, kaip dviprasmiškumas, užuominos, gestai ar pan. Preciziškas ir procesualiai tikslus įstatymuose numatytų įrodymų surinkimas, būtinas teisinės atsakomybės atveju „praleidžia“ ir „nepastebi“ dažno galimai korupcinio elgesio apraiškų. Iš čia kilęs ir aukštas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų latentiškumas, susidaro nebaudžiamumo atmosfera.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, valstybės tarnautojui arba asmeniui, ketinančiam tapti valstybės tarnautoju, keliami griežtesni reikalavimai, susiję tiek su asmeninėmis savybėmis, tiek su reputacija, išsilavinimu ir pan. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos yra šios:¹ ) Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnį korupcijos rizikos, korupcijos rizikos veiksnių, antikorupcinio požiūrio, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo, korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo, korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimo, korupcijos rizikos analizės sąvokomis (pvz., projekte pateikta korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoka yra apibrėžiama taip:

„korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės

ar tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus.“ Korupcijos požymiai yra išdėstyti šiuo metu galiojančioje korupcijos sąvokoje, kuri yra išdėstyta ir STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Projekte vartojama asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, sąvoka yra tapati Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje pateiktai sąvokai.

• 2) Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos

korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio korupcijos prevencijos priemonių sąrašą šiomis priemonėmis: korupcijos rizikos nustatymu ir pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka yra išdėstyta STT įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga, taip pat būtų laikoma įvykdyta, jei  valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pranešimą apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateiktų kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Atsižvelgdami į tai, kad projekte pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka, projekte siūlome pakeisti ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punktą ir jame išbraukti perteklinius žodžius. Siekdami išvengti galimo netinkamo galiojančios Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

5 straipsnio 7 punkto normos

supratimo ir taikymo, kartu siūlome ją keisti ir nustatyti, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra ne „ nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas“, o su korupcija susijusių atvejų viešinimas. Lingvistiškai aiškinant galiojančios normos turinį suprantama, kad gali būti viešinami tik tie korupcijos atvejai, kurie

„nustatyti“, t. y. įsiteisėję, tačiau, rengėjų nuomone, viešasis interesas

reikalauja viešinti ir su korupcija susijusius atvejus, kaip visuomenėje vykstančius įvykius ar gyvenimo faktus. Be to, teisės aktų antikorupcinis vertinimas ar korupcijos rizikos analizė yra veikiau su korupcija susiję atvejai nei korupcijos atvejai.

Naujų priemonių ir patikslintos priemonės vykdymo tvarką yra siūloma išdėstyti atskiruose straipsniuose. 3) Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlome galiojantį įstatymą papildyti nauju 5¹ straipsniu ir jame išdėstyti korupcijos rizikos nustatymo atlikimo tvarką. Korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas. Nustatoma, kad korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į STT parengtas rekomendacijas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigose turi būti planuojamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos kompetencijai priskirtose veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš kriterijų, nurodytų projekte. Penkerių metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į protingumo, objektyvumo kriterijus. Minėtame 5¹ straipsnyje yra siūlomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant galės būti priimami sprendimai dėl korupcijos rizikos nustatymo atlikimo. Korupcijos rizikos nustatymas taip pat galės būti atliktas pagal STT siūlymus. Jos atlikimo terminas yra nustatomas toks, koks galioja šiuo metu korupcijos pasireiškimo tikimybei nustatyti, t. y. iki trečiojo ketvirčio pabaigos, kad STT iki metų pabaigos galėtų jas įvertinti ir priimtų sprendimus dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo. 4) Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą nauju 5² straipsniu ir jame nustatyti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo esminius momentus, nes jų nėra nustatytų kituose įstatymuose.

Už korupcijos rizikos valdymą turėtų būti atsakingas įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, korupcijos rizikos nustatymą atliktų įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, o korupcijos rizikos valdymo vertinimą – vidaus audito tarnyba ar vidaus auditorius. Sprendimų – pašalinti ar sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir jos veiksnius – priėmimas yra korupcijos rizikos valdymo dalis. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiškas veiksmas vykdant korupcijos prevencijos priemones. Korupcijos rizikos valdymo vertinimo pagrindai šiuo metu nustatyti Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 , ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas būtų viena iš galimų vidaus audito temų. Taip pat tikslinga yra nustatyti, kad STT įstaigos vadovui galėtų teikti siūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje įstaigos veiklos srityje. Siūlymai būtų pateikiami įstaigos vadovui, kuris spręstų, kokius veiksmus atlikti dėl STT siūlymo.

Manytina, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms, kad vidaus audito tarnybai neturi būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas. Šios sąlygos būtų objektyvios ir įtvirtintos įstatyme, kadangi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas draudžia subjektyvų poveikį, kuris būtų daromas individualiai auditoriui prieš priimant sprendimus. Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse. 5) Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome pakeisti galiojantį 6 straipsnį. Siūlome: patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką ir nustatyti korupcijos rizikos analizės rūšis, aiškius kriterijus, kuriais vadovausis STT, priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo valstybės ar savivaldybės įstaigoje; sukonkretinti subjektus, turinčius teisę siūlyti STT atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) dėl egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių; sukonkretinti STT ir valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje priimtas sprendimas atlikti korupcijos rizikos analizę, pareigas atliekant korupcijos rizikos analizę ir atlikus korupcijos rizikos analizę; sukonkretinti subjektus, atsakingus už korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos parengimą ir patvirtinimą. Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse.

6) Įstatymo 6 straipsnyje siūlomame pakeisti 10 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyto aiškaus STT vaidmens vykdant visuomenės antikorupcinį švietimą, siūloma nustatyti, kad su STT turi būti derinamos antikorupcinio švietimo programos, kad STT vykdo pagalbą ir teikia konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus, taip pat kartu su kitomis įstaigomis informuoja visuomenę apie korupcijos atsiradimo priežastis ir korupcijos žalą. Antikorupcinį visuomenės švietimą vykdytų mokyklos (formalųjį) ir kiti švietimo teikėjai (neformalųjį). Tokios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas. 7

) Įstatymo projekto 7 straipsnyje

siūlomame¹⁰¹ straipsnyje yra siūloma nustatyti korupcijos prevencijos priemonę – su korupcija susijusių atvejų viešinimas – ir ją vykdančius subjektus, t. y. valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, prokuratūra, STT. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie subjektai viešintų jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus. Korupcijos sąvoka yra pateikta STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Su korupcija susijusiais atvejais siūloma laikyti atvejus

(išvardyti projekte siūlomo

10¹ straipsnio 2 dalyje), kurie turi didelę reikšmę visuomenei, todėl apie juos ji turi teisę žinoti, t. y. tik žinodama šiuos faktus visuomenė galės tinkamai apsisaugoti nuo galimos žalos patyrimo ar kitaip atitinkamai elgtis plėtodama visuomeninius santykius.

Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymo principus ir tikslus siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusių atvejų duomenys, išskyrus teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvadas, išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo bei korupcijos rizikos analizės išvadas, viešai gali būti skelbiami vienerius metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Asmens duomenis siūloma viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas. Taip skelbiant nebus pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo: „ Pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi .“ Todėl, mūsų nuomone, duomenys apie tai, kad asmuo yra nuteistas, pvz., už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, yra to asmens gyvenimo faktas ir biografijos dalis, kurią visuomenė apibrėžtą trumpą laikotarpį turi teisę žinoti. Priėmus projektą, būtų išspręsta asmens duomenų viešo paskelbimo problema.

Manome, kad šiais atvejais asmens duomenų paskelbimas viešinant informaciją apie su korupcija susijusius atvejus yra pateisinamas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra svarbesnis negu atitinkamo asmens teisė į asmens duomenų neskelbtinumą, kadangi būtų atskleistos korupcijos priežastys, sąlygos ir būtų galima jas šalinti, kad asmenys būtų atgrasomi nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, kad į korupcijos prevenciją būtų įtraukti gyventojai ir visuomeninės organizacijos, skatinamas skaidrumas ir atvirumas. Viešinant su korupcija susijusius atvejus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiu sprendimu, būtų viešinami nuteisto, tarnybinį ar drausminį nusižengimą padariusio asmens duomenys (vardas ir pavardė, pareigos), padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį ar drausminį nusižengimą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, administracinį teisės pažeidimą apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų paskelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas, pvz.: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti skelbiami tik esant prokuroro leidimui. 8) Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomame¹⁰² straipsnyje yra siūloma nustatyti pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių , tvarką, t. y. siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, STT turėtų pranešti nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 48 valandas (šis terminas pasirinktas, nes jis laikytinas tinkamu trumpiausiu laikotarpiu, per kurį objektyviai galima padaryti pranešimą) nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento.

Pranešimo STT tvarką nustatys STT direktorius. Siūlomo

48 valandų pranešimo terminas nurodomas kaip

tinkamas, nes manome, kad naudojantis įmanomais pranešimo apie korupciją būdais (nurodyti žemiau) pranešti per 48 valandas tikrai yra įmanoma, esant bet kurioje Lietuvos ar net kitos šalies vietoje. Galiojančiame Pranešimų pateikimo STT tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2-172 „Dėl Pranešimų pateikimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad asmenys pranešimus STT gali pateikti STT karštąja linija, t. y. telefonu +370 266 3333, faksu +370 706 63 307, el. paštu [email protected] , palikdami žinutę interneto tinklalapyje https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/ , atvykę į STT arba paštu. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Paminėtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neprivalėtų vykdyti minėtos pareigos, jei jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvoką, vartojamą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse).

Manome, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pakankamai išmanyti įstatymus, kad suvoktų, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą jam yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu yra tai, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui nereiks veikos kvalifikuoti, jam reiks tik pranešti apie veiką, kuri turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka bus išdėstyta šiame įstatyme ir STT įstatyme. Nustatytos pareigos pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, atlikimui būtų prilyginamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas, kuris per 48 valandas pateiktas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis. Asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas būtų užtikrinamas tokia tvarka, kokią numato kiti teisės aktai. Anonimiškumo institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir gali būti taikomas tik esant šio kodekso nustatytiems pagrindams. Asmens duomenų konfidencialumo momentas būtų užtikrinamas nuo to momento, nuo kurio asmuo to paprašytų.

Projekte nustatyta, kad asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas turi būti užtikrinamas tiek valstybės tarnautojams, tiek jiems prilygintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie to prašo. Vieni iš įstatymų projektų, kuriais vadovaujantis galės būti užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas, bus Teisingumo ministerijos parengti Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 ir 86 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 12-4152-01) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio papildymo įstatymo (Nr. 12-4150-01) projektai [3] . 9) Įstatymo projekto 9 straipsnyje yra siūloma nustatyti elgesio rizikos vertinimo pagrindus ir tvarką. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį į pareigas priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens arba STT iniciatyva – STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nustatoma, kad pvz., STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu tikrinimas galėtų būti atliekamas dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, taip pat pretendentų į šias pareigas. Šiuo prioritetu norima patikslinti STT kompetenciją. Elgesio rizikos vertinimui galėtų būti naudojami psichologiniai, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodai. Situacijos modeliavimo metodo taikymo metu būtų draudžiama atlikti veiksmus, turinčius teisės pažeidimo požymių. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Turėtų būti parengtos /aprobuotos kiekvieno iš minėtų metodų taikymo metodikos. Neigiamos išvados kriterijus nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atsižvelgdama į e lgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas [4] .

Nustačius, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, turėtų būti taikomos mokomosios, organizacinės, prevencinės, kitos įstatymų leidžiamos priemonės, pašalinančios, o nesant galimybės pašalinti – sumažinančios galimybę šiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui patekti į situaciją, kurioje jis galėtų padaryti korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nustačius, kad pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, pretendentas negalėtų būti skiriamas į pareigas, į kurias pretendavo . 10) Įstatymo projekto 10 straipsnyje yra siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymo projektas turėtų būti suderintas, apsvarstytas ir priimtas, taip pat parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, įstatymo projekto rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymo projektu nesudaromos sąlygos korupcijai. 7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti įtakos jo skaidrumui. Projektu nėra didinama administracinė našta. 8.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka [5] . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą iki jo įsigaliojimo:

1) STT direktorius turės pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; nustatyti tvarką, kaip turės būti viešinamos išvados dėl korupcijos rizikos analizės.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, nes Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką bus įgaliotas patvirtinti STT direktorius. Taip bus užtikrintas subsidiarumo principo taikymas. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija (-os institucijos) turės patvirtinti:

• Elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą ir neigiamos išvados dėl elgesio rizikos vertinimo kriterijus;

• elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo

metodikas;

• Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto

asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo formą;

• Atlyginimo už vertingą pagalbą,

atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sąlygas ir tvarką. 5) Lietuvos Respublikos finansų ministras turės pakeisti Pavyzdinę vidaus audito metodiką, patvirtintą

Lietuvos

Respublikos finansų ministro

2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, ir joje nustatyti pavyzdines nuostatas dėl korupcijos rizikos valdymo vertinimo atlikimo. 12.

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Numatoma, kad elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų STT iš valstybės biudžeto papildomai kiekvienais metais reikės apie 375 000 Lt piniginių lėšų papildomoms penkioms STT pareigūnų pareigybėms išlaikyti (atlyginimams, mokesčiams, darbo vietoms išlaikyti). Numatoma, kad siekiant tinkamai atlikti naują STT funkciją reikėtų įsteigti naują STT struktūrinį padalinį, kuriame turėtų būti bent penkios pareigybės. Siūlytinos penkios pareigybės, nes toks padalinys, mūsų nuomone, gali duoti teigiamų rezultatų. Taip pat turės būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų kitos valstybės ar savivaldybių įstaigos, tačiau šiuo metu numatyti ar apskaičiuoti galimą lėšų poreikį nėra galimybės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiamas įstatymo projektas, išskyrus dėl nuostatų apie elgesio rizikos vertinimą, buvo derinamas [6] su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Seimo narys Vitalijus Gailius [1] Pavyzdžiui, Anti-Corruption Resource Centre, Transparency International. International good practice in anti-corruption legislation. Prieiga per internetą: http://www.transparency.org/files/content/corruptionqas/233_International_good_practice_in_anti_corruption_legislation.pdf . [2] Sąžiningumo samprata plačiau aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 29 teismų praktikos apžvalgoje. [3]

2014 metų

prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 258, nurodyta, kad viena iš iniciatyvų yra sukurti pranešusiųjų apie korupcinio pobūdžio veikas apsaugos sistemą. Sukurti asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, valstybės garantuojamą apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio jiems sistemą. Iniciatyvai pritarta 2014 m. spalio 28 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. [4] Numatoma, kad neigiama išvada galėtų būti tuo atveju, kai atlikus elgesio rizikos vertinimą nustatoma, kad asmuo, einantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendentas į vienas iš minėtų pareigų, tam tikromis su tarnybine ar darbo veikla susijusiomis aplinkybėmis, 1) tyčia neįvykdytų jam nustatytų ar pavestų pareigų;

2) padarytų korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą;

3) tyčia sakytų netiesą;

4) būtų suinteresuotas gauti asmeninės naudos eidamas pareigas, išskyrus interesą gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį;

5) atliktų kitus objektyviai įvertinamus veiksmus, pagrįstai atskleidžiančius netinkamo elgesio riziką. [5] Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (rezultatai pasiekiami įvedus reikšmę „korupc“). [6] Derinimo pažyma pateikta prie Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904

2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir

projekto//http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=262923&p_org=2494&p_fix=n&p_gov=n

Aiškinamasis raštas

2016-11-22 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 5¹

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal pagrindinius savo teisinės sistemos principus parengia ir įgyvendina arba vykdo veiksmingą, koordinuotą antikorupcinę politiką, kuri skatina visuomenės dalyvavimą ir atspindi teisinės valstybės, tinkamo valstybės reikalų tvarkymo ir valstybės turto valdymo, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo principus. Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui 4.1 punkte – kova su korupcija ES KOM (2011) 308, 11237/11) – teigiama, kad valstybės narės turės imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti veiksmingą korupcijos atvejų nustatymą <…>. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, 26 punktą vienas iš šios programos tikslų – siekti didesnio viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo, sprendimų ir procedūrų skaidrumo, viešumo ir atskaitingumo visuomenei, didesnio valstybės tarnybos atsparumo korupcijai. Taip pat programos 28 punkte numatyta užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo taikymą, didinant ir formuojant nepakantumą korupcijai, motyvuojant visuomenę pranešti apie korupciją, didinant darbuotojų patikimumą, lojalumą, sąmoningumą, principingumą, motyvuojant juos neimti, neduoti kyšio, pranešti apie korupciją.

Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti sąvokas, korupcijos prevencijos priemones, jų turinį:

1) Šiuo metu pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo pernelyg formaliai. 2) Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje ir priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo, įvertina valstybės ar savivaldybės įstaigų pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas ir su jomis susijusią informaciją. Tačiau dažnai sprendimai dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimami įvertinus ne vien valstybės ar savivaldybės įstaigos pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas, taip pat ir iš kitų subjektų gautus rašytinius motyvuotus prašymus ir skundus, kuriuose prašoma atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje dėl galimai egzistuojančios didelės korupcijos pasireiškimo tikimybės arba korupcijos rizikos veiksnių.

3) Dalis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų vertinimo kriterijų, į kuriuos STT atsižvelgia nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, tikslintini nustatant valstybės ar savivaldybės veiklos sritis, kuriose tikslingiausia atlikti korupcijos rizikos analizę. 4) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyta, kaip turi būti vykdoma korupcijos prevencijos priemonė – nustatytų korupcijos atvejų viešinimas. 5) Pranešti teisėsaugos įstaigoms apie nusikalstamą veiką yra pilietinė pareiga, tačiau asmenys dėl įvairių priežasčių ne visada šią pareigą vykdo. Šią pareigą ne visada vykdo ir valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kuriems yra keliami didesni veiklos skaidrumo reikalavimai. Nesant įstatyme nustatytos pareigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims pranešti teisėsaugos institucijoms apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nėra užtikrinamas korupcijos prielaidų ir galimybių, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų latentiškumo mažinimas, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiklos skaidrumas, nėra gerinamos verslo sąlygos. Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.

Šios pareigos nustatymą teisės aktuose su korupcijos reiškiniu kovojančios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Transparency International“, nurodo kaip sektiną ir aktualią gerąją praktiką [1] . 6) Yra neatskleistos šios sąvokos: antikorupcinis požiūris, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė ir pan. 7) Tikslintinos įstatymo nuostatos dėl antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo. 8) Būtina įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos, patvirtintos 2002 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ tikslus bei Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „ Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ priemones. Atsižvelgiant į paminėtas priežastis, parengtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹

įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslai yra patikslinti galiojančio Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvykdyti šie uždaviniai:

• 1) Apibrėžti šiuo metu vartojamas, tačiau neapibrėžtas

sąvokas.

• 2) Patikslinti Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatyme nustatytų korupcijos prevencijos priemonių turinį, taip pat papildyti naujomis nuostatomis, pvz.:

a) Nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas yra korupcijos prevencijos priemonė (vietoj šiuo metu vartojamo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo termino) ir nustatyti jos vykdymo tvarką.

b) Aptarti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo (šiuo metu jį vykdo vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriai) esminius momentus.

c) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – pavadinimą ir ją pavadinti su korupcija susijusių atvejų viešinimas, nustatyti su korupcija susijusių atvejų viešinimo subjektus ir tvarką.

d) Papildyti naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis – pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.

e) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas – vykdymo tvarką ir subjektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Pirminio įstatymo projekto iniciatorė – STT, kuri rengiant projektą bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija. Vėliau, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Kazimiero Simonavičiaus universiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, įstatymo projektą tobulino ir registravo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriate. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šio įstatymo projekto aktualumą, jis yra patobulintas pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo projekte aptarti klausimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607; Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose, patvirtintose STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio

14 d. nutarimu Nr. 470

.

470. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – vykdantys subjektai ir vykdymo tvarka, nėra apibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai, darbo drausmės pažeidimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos yra šios:¹ ) Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnį korupcijos rizikos, korupcijos rizikos veiksnių, antikorupcinio požiūrio, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo, korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo, korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimo, korupcijos rizikos analizės sąvokomis (pvz., projekte pateikta korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoka yra apibrėžiama taip:

„korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės

ar tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus.“ Korupcijos požymiai yra išdėstyti šiuo metu galiojančioje korupcijos sąvokoje, kuri yra išdėstyta ir STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Projekte vartojama asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, sąvoka yra tapati Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje pateiktai sąvokai.

• 2) Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos

korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio korupcijos prevencijos priemonių sąrašą šiomis priemonėmis: korupcijos rizikos nustatymu ir pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka yra išdėstyta STT įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga, taip pat būtų laikoma įvykdyta, jei  valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pranešimą apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateiktų kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Atsižvelgdami į tai, kad projekte pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka, projekte siūlome pakeisti ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punktą ir jame išbraukti perteklinius žodžius. Siekdami išvengti galimo netinkamo galiojančios Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

5 straipsnio 7 punkto normos

supratimo ir taikymo, kartu siūlome ją keisti ir nustatyti, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra ne „ nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas“, o su korupcija susijusių atvejų viešinimas. Lingvistiškai aiškinant galiojančios normos turinį suprantama, kad gali būti viešinami tik tie korupcijos atvejai, kurie

„nustatyti“, t. y. įsiteisėję, tačiau, rengėjų nuomone, viešasis interesas

reikalauja viešinti ir su korupcija susijusius atvejus, kaip visuomenėje vykstančius įvykius ar gyvenimo faktus. Be to, teisės aktų antikorupcinis vertinimas ar korupcijos rizikos analizė yra veikiau su korupcija susiję atvejai nei korupcijos atvejai.

Naujų priemonių ir patikslintos priemonės vykdymo tvarką yra siūloma išdėstyti atskiruose straipsniuose. 3) Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlome galiojantį įstatymą papildyti nauju 5¹ straipsniu ir jame išdėstyti korupcijos rizikos nustatymo atlikimo tvarką. Korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas. Nustatoma, kad korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į STT parengtas rekomendacijas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigose turi būti planuojamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos kompetencijai priskirtose veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš kriterijų, nurodytų projekte. Penkerių metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į protingumo, objektyvumo kriterijus. Minėtame 5¹ straipsnyje yra siūlomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant galės būti priimami sprendimai dėl korupcijos rizikos nustatymo atlikimo. Korupcijos rizikos nustatymas taip pat galės būti atliktas pagal STT siūlymus. Jos atlikimo terminas yra nustatomas toks, koks galioja šiuo metu korupcijos pasireiškimo tikimybei nustatyti, t. y. iki trečiojo ketvirčio pabaigos, kad STT iki metų pabaigos galėtų jas įvertinti ir priimtų sprendimus dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo. 4) Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą nauju 5² straipsniu ir jame nustatyti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo esminius momentus, nes jų nėra nustatytų kituose įstatymuose.

Už korupcijos rizikos valdymą turėtų būti atsakingas įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, korupcijos rizikos nustatymą atliktų įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, o korupcijos rizikos valdymo vertinimą – vidaus audito tarnyba ar vidaus auditorius. Sprendimų – pašalinti ar sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir jos veiksnius – priėmimas yra korupcijos rizikos valdymo dalis. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiškas veiksmas vykdant korupcijos prevencijos priemones. Korupcijos rizikos valdymo vertinimo pagrindai šiuo metu nustatyti Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 , ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas būtų viena iš galimų vidaus audito temų. Taip pat tikslinga yra nustatyti, kad STT įstaigos vadovui galėtų teikti siūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje įstaigos veiklos srityje. Siūlymai būtų pateikiami įstaigos vadovui, kuris spręstų, kokius veiksmus atlikti dėl STT siūlymo.

Manytina, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms, kad vidaus audito tarnybai neturi būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas. Šios sąlygos būtų objektyvios ir įtvirtintos įstatyme, kadangi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas draudžia subjektyvų poveikį, kuris būtų daromas individualiai auditoriui prieš priimant sprendimus. Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse. 5) Įstatymo 6 straipsnyje siūlomame pakeisti 10 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyto aiškaus STT vaidmens vykdant visuomenės antikorupcinį švietimą, siūloma nustatyti, kad su STT turi būti derinamos antikorupcinio švietimo programos, kad STT vykdo pagalbą ir teikia konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus, taip pat kartu su kitomis įstaigomis informuoja visuomenę apie korupcijos atsiradimo priežastis ir korupcijos žalą. Antikorupcinį visuomenės švietimą vykdytų mokyklos (formalųjį) ir kiti švietimo teikėjai (neformalųjį). Tokios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas. 6

) Įstatymo projekto 7 straipsnyje

siūlomame¹⁰¹ straipsnyje yra siūloma nustatyti korupcijos prevencijos priemonę – su korupcija susijusių atvejų viešinimas – ir ją vykdančius subjektus, t. y. valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, prokuratūra, STT. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie subjektai viešintų jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus. Korupcijos sąvoka yra pateikta STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Su korupcija susijusiais atvejais siūloma laikyti atvejus

(išvardyti projekte siūlomo

10¹ straipsnio 2 dalyje), kurie turi didelę reikšmę visuomenei, todėl apie juos ji turi teisę žinoti, t. y. tik žinodama šiuos faktus visuomenė galės tinkamai apsisaugoti nuo galimos žalos patyrimo ar kitaip atitinkamai elgtis plėtodama visuomeninius santykius. Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymo principus ir tikslus siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusių atvejų duomenys, išskyrus teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvadas, išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo bei korupcijos rizikos analizės išvadas, viešai gali būti skelbiami vienerius metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Asmens duomenis siūloma viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas. Taip skelbiant nebus pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo: „ Pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi .“ Todėl, mūsų nuomone, duomenys apie tai, kad asmuo yra nuteistas, pvz., už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, yra to asmens gyvenimo faktas ir biografijos dalis, kurią visuomenė apibrėžtą trumpą laikotarpį turi teisę žinoti.

Priėmus projektą, būtų išspręsta asmens duomenų viešo paskelbimo problema. Manome, kad šiais atvejais asmens duomenų paskelbimas viešinant informaciją apie su korupcija susijusius atvejus yra pateisinamas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra svarbesnis negu atitinkamo asmens teisė į asmens duomenų neskelbtinumą, kadangi būtų atskleistos korupcijos priežastys, sąlygos ir būtų galima jas šalinti, kad asmenys būtų atgrasomi nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, kad į korupcijos prevenciją būtų įtraukti gyventojai ir visuomeninės organizacijos, skatinamas skaidrumas ir atvirumas. Viešinant su korupcija susijusius atvejus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiu sprendimu, būtų viešinami nuteisto, tarnybinį ar drausminį nusižengimą padariusio asmens duomenys (vardas ir pavardė, pareigos), padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį ar drausminį nusižengimą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, administracinį teisės pažeidimą apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų paskelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas, pvz.: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti skelbiami tik esant prokuroro leidimui.

7) Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomame¹⁰² straipsnyje yra siūloma nustatyti pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių , tvarką, t. y. siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, STT turėtų pranešti nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 48 valandas (šis terminas pasirinktas, nes jis laikytinas tinkamu trumpiausiu laikotarpiu, per kurį objektyviai galima padaryti pranešimą) nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. Pranešimo STT tvarką nustatys STT direktorius. Siūlomo

48 valandų pranešimo terminas nurodomas kaip

tinkamas, nes manome, kad naudojantis įmanomais pranešimo apie korupciją būdais (nurodyti žemiau) pranešti per 48 valandas tikrai yra įmanoma, esant bet kurioje Lietuvos ar net kitos šalies vietoje. Galiojančiame Pranešimų pateikimo STT tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.

2-172 „Dėl Pranešimų pateikimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad asmenys pranešimus STT gali pateikti STT karštąja linija, t. y. telefonu +370 266 3333, faksu +370 706 63 307, el. paštu [email protected] , palikdami žinutę interneto tinklalapyje https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/ , atvykę į STT arba paštu. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Paminėtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neprivalėtų vykdyti minėtos pareigos, jei jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvoką, vartojamą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse). Manome, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pakankamai išmanyti įstatymus, kad suvoktų, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą jam yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu yra tai, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui nereiks veikos kvalifikuoti, jam reiks tik pranešti apie veiką, kuri turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka bus išdėstyta šiame įstatyme ir STT įstatyme. Nustatytos pareigos pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, atlikimui būtų prilyginamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas įstaigos, kurioje jis eina pareigas vadovui, nes galimi atvejai, kai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių asmuo negali pranešti STT, ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai.

Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis. Asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas būtų užtikrinamas tokia tvarka, kokią numato kiti teisės aktai. Anonimiškumo institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir gali būti taikomas tik esant šio kodekso nustatytiems pagrindams. Asmens duomenų konfidencialumo momentas būtų užtikrinamas nuo to momento, nuo kurio asmuo to paprašytų. Projekte nustatyta, kad asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas turi būti užtikrinamas tiek valstybės tarnautojams, tiek jiems prilygintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie to prašo. 8) Įstatymo projekto 9 straipsnyje yra siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymo projektas turėtų būti suderintas, apsvarstytas ir priimtas, taip pat parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Teikiamas įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, įstatymo projekto rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymo projektu nesudaromos sąlygos korupcijai. 7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti įtakos jo skaidrumui. Projektu nėra didinama administracinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą iki jo įsigaliojimo:

1) STT direktorius turės pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.

2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija (-os institucijos) turės patvirtinti:

• Atlyginimo už vertingą pagalbą,

atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sąlygas ir tvarką. 4) Lietuvos Respublikos finansų ministras turės pakeisti Pavyzdinę vidaus audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro

2003 m. gegužės 2

d. įsakymu Nr. 1K-117, ir joje nustatyti pavyzdines nuostatas dėl korupcijos rizikos valdymo vertinimo atlikimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiamas įstatymo projektas buvo derinamas su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“,

„korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonės“. 15.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai

ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys                                                                                               Vitalijus Gailius [1] Pavyzdžiui, Anti-Corruption Resource Centre, Transparency International. International good practice in anti-corruption legislation. Prieiga per internetą: http://www.transparency.org/files/content/corruptionqas/233_International_good_practice_in_anti_corruption_legislation.pdf .

Teisės departamento išvada

2014-11-14 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 5¹

projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Taisytini

tikėtini įstatymo priėmimo metai. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. 3. Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo. Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose. 4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais. 5. Projekto

1 straipsnio 10 dalimi įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje

apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“. 6. Projekto

2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną

straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus). 7.

7. Projekto

3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio. 8. Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „ pasitvirtinti “ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys. 9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. 10. Svarstytina, ar projekto

3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose. 11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į  2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. 12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. 13. Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. 14.

14. Projekto 7 straipsniu įstatymas

pildomas 10¹ straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5¹ straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“. 15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 10¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo

„įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“. 16. Projekto 7 straipsniu

teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio

5 dalyje

nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus. 17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). 18.

18. Projekto 8 straipsniu

teikiamas įstatymo 10² straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių:

• 1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „

Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre .“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „ Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis. “ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.

• 3) Nėra aiškus santykis tarp 10²

straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10² straipsnio 3 dalies nuostatos). 19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 10³ straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų e lgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę. 20.

20Pažymėtina,

kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 10³ straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos

„švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos

priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis ­– atleidimas iš pareigų). 21. Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių:

• 1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2)

10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo

dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo.

Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų . Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3)

10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams prilyginti

asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „ Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius

Teisės departamento išvada

2014-11-14 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-14 Nr. XIIP-2520 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP‑2520 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ ,¹⁰² , 10³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti . Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti . T eikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10³ straipsnio 10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10³ straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                    Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-11-22 · the official register ↗

2012-03-

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-18 2016-11-23 Nr. S-2016-7321; S-2016-7404 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS

RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 8, 10

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹

, 5² , 10¹ ,¹⁰² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520(3) ir šio projekto patobulintą variantą Nr. XIIP-2520(4) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                      Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-11-22 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹

projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo projekto 1 straipsniu

keičiamame Korupcijos įstatymo (toliau – įstatymo) 2 straipsnyje visos pagrindinės įstatymo sąvokos dėstytinos abėcėlės tvarka (

• past. –

neapsiribojant tik naujų sąvokų atitinkamu išdėstymu). 2. Projekto 1 straipsnio 8 dalyje teikiamas „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvokos apibrėžimas turi tam tikrų trūkumų. Akcentuotina, kad apibrėžime pateikiama „viešosios teisės normų“ sąvoka yra pernelyg nekonkreti. Sąvoka „viešoji teisė“ yra labiau teisės teorijos (t. y. doktrininio lygmens), o ne įstatymo, kategorija. Akcentuotina, kad net ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pasitaiko savo esme imperatyvaus pobūdžio normų. Be to, pastebėtina, kad apibrėžime esanti „kitokios asmeninės naudos“ sąvoka ten pat ir detalizuojama, skliausteliuose nurodant, kad tai galėtų būti dovana, pažadas ar privilegija. Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 230 straipsnio 4 dalyje vartojamas analogiškas vertinamojo pobūdžio terminas nėra formalizuotas. Manytina, kad šio termino apibrėžti nereikia, nes „kitokia asmeninė nauda“ gali būti suvokiama ir plačiau nei tik dovana, pažadas ar privilegija. 3. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. 4.

4. Projekto 7 straipsniu teikiamo

įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte tarp viešinamų atvejų nurodomi atvejai, kai

„įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės

nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia“ . Svarstytina, ar viešinimo atveju nebūtų pažeidžiamos asmens teisės, jeigu jis pateiktų skundą, praleidęs terminą dėl svarbios priežasties, o skundo nagrinėjimas būtų atnaujinamas. 5. Sunkiai įsivaizduojama, kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). 6. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10² straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.

11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad BK

238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų

nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama. 7. Nėra aiškus santykis tarp 10² straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 8. Projekto 8 straipsniu teikiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje minimos šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos. Be to, šios dalies pirmajame sakinyje skliausteliuose pastebima, kad „artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė sukelia neaiškumų, kokiu teisės aktu reikėtų vadovautis, atskleidžiant „šeimos nario“ sąvokos turinį. Be to, pastebėtina ir tai, kad visame BK nėra atskleistos vieningos šeimos narių ar artimųjų giminaičių sąvokos.

Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra taikomos išimtinai tik BK XXXIV skyriaus

„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ (BK 231 – 248 straipsniai)

kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šias dvi sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme. 9. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nukelta, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. bus beveik neįmanoma suspėti priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-06-15 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹

STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-21 Nr. XIIP–2520(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Teikiamo projekto 1 straipsnio,

keičiančio įstatymo 5 straipsnį, lyginamasis variantas netiksliai atspindi atliekamus pakeitimus (pavyzdžiui, žr. 5 straipsnio 4, 8 ir 9 punktus). Be to, projekto 1 straipsnyje neleistinai išbraukiamas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas. 2. Projekto 8 straipsniu teikiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje skliausteliuose pastebima, kad „artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“ (toliau – BK). Tačiau akcentuotina, kad visame BK nėra atskleistos vieningos šeimos narių ar artimųjų giminaičių sąvokos. Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra taikomos išskirtinai tik BK XXXIV skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ (BK 231 – 248 straipsniai) kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šias dvi sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme; arba sukonkretinti pateiktą nuorodą, akcentuojant ne visą BK, o BK XXXIV skyrių (

• past. –

„<...> sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje“ ). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2014-11-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ , 5² , 10¹ , 10² ,

10³

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2520) 2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. 113-P-24 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):

Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys : Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas;

2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo metai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)

2Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)

1

3Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo.

Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)¹³

4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi

siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)¹¹⁰

5. Projekto 1 straipsnio 10 dalimi

įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka

„Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos

sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)²

6. Projekto 2 straipsnis turi dvi

penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)³

7. Projekto 3 straipsniu įstatymą

pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)³

8. Neaišku, kaip pagal projekto 3

straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „ pasitvirtinti

“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių

tyrimų duomenys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)³ 9.

Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)³

10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu

įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁵

11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu

keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁶

12. Siūlytina išbraukti projekto 6

straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁷

13. Projekto 7 straipsniu įstatymą

pildančio 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁷ 14.

Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 10¹ straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5¹ straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁷

15. Projekto 7 straipsniu teikiamo

įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 10¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁷

16. Projekto 7 straipsniu teikiamo

įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio

5 dalyje

nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁷ 17.

Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁸

18. Projekto 8 straipsniu

teikiamas įstatymo 10² straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių:

1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „ Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre .“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „ Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio

pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.

“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika,

kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama. 3) Nėra aiškus santykis tarp 10² straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10² straipsnio 3 dalies nuostatos). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁹

19. Projekto 9 straipsniu teikiamas

įstatymo 10³ straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų e lgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę.

Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)⁹

20Pažymėtina,

kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 10³ straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos „švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis ­– atleidimas iš pareigų). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)¹⁰

21Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių:

1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „ Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja

2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti

valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo.

Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos,

(b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų . Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „ Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose). Pritarti

2. Europos teisės departamentas prie teisingumo

ministerijos (2014-11-28) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime.

Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti . Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti . T eikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti

Korupcijos prevencijos įstatymo

10¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10³ straipsnio

10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam

dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte.

Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10³ straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas (2014-12-22) Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas, bendradarbiaudamas su Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertais Vytu Rimkumi ir Aida Martinkėniene, apsvarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą „Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5 1,⁵² , 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo projektą“ (toliau – Įstatymo projektas) Nr. 14-10214 ir teikia šias pastabas. 1. Mūsų nuomone, Įstatymo projekto sąvokos  Korupcijos rizika ir Korupcijos rizikos veiksniai suformuluotos ydingai ir logiškai nenuosekliai, nes sujungus abi viena kitą paaiškinančias sąvokas gaunasi, kad „ Korupcijos rizika priežastimis, sąlygomis, įvykiais ir aplinkybėmis, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika (t. y. korupcijos rizikos veiksniais) grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivialdybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija“.

Tokiu būdu korupcijos rizikos sąvoka tampa visiškai nesuprantama. Siūlytume nekeisti rizikos definicijos esmės („Rizika – tai tikėtina galimybė patirti nuostolius, praradimus, sužalojimus, nenaudas ar sužlugdymus“; „Tam tikrų įvykių grėsmės pasireiškimo tikimybė tam tikrame procese ir yra rizika ir pan.) ir korupcijos riziką bei korupcijos rizikos veiksnius (faktorius) apibrėžti sekančiai:

1.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį

pakeisti ir išdėstyti taip: „ Korupcijos rizika – korupcinės veikos padarymo tikimybė/galimybė atskiruose valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos procesuose“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje išdėstytą Korupcijos rizikos veiksnių sąvoką koreguoti siūlome atsižvelgiant į kriminologijos moksle naudojamas ir plačiai išdiskutuotas sąvokas – nusikalstamumo veiksniai arba faktoriai, kurie apima savimi nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, o pastarosios apima ir aplinkybes ir įvykius ir daug ko kita, kas determinuoja nusikaltimų padarymą. 2. panaikinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, kurioje išdėstyta „korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas“ sąvoka. Kadangi šia nuostata bus dirbtinai išplečiama korupcijos samprata. Korupcinių veikų baudžiamieji teisiniai požymiai formaliai perkeliami į administracinius ir darbo teisės pažeidimų santykius. Be to sukeliama painiava dėl sąvokų turinio apibrėžiant viešųjų ir privačių interesų pažeidimų ir korupcinio pobūdžio administracinių, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą. 3.

3. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio

9 dalį, išbraukiant žodžius „nuostatos, užtikrinančios“ ir suformuluoti taip: „9. Antikorupcinis požiūris – antikorupcinio vertinimo subjekto nusistatymas korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo visuomeniniuose santykiuose atžvilgiu“. Visų pirma, požiūris yra kažkieno, todėl būtina nurodyti subjektą. Antra, pats požiūris nėra nuostatos (taisyklės, tvarkos ar teisės normos ir pan.). Požiūris negali užkirsti korupcijos rizikos veiksnių, bet gali padėti suformuluoti antikorupcines nuostatas ir paskatinti atlikti antikorupcinius veiksmus. Manytume, kad, nepritarus šiems pasiūlymams, tokios sąvokos reikia apskritai atsisakyti. Įdėkim šią sąvoką į sąvoką „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas“ (kur ji yra panaudota) ir „teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo“ sąvoka taps absoliutus loginis ir teisinis nesusipratimas: „10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu „ nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose “ ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas“. Koreguotina ir „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka“, ne tik atsisakant žodžių junginio

„antikorupciniu požiūriu“, bet tikslinant ir kitą tekstą.

Tam, kad parodyti šios sąvokos sukurtą alogišką prasmę, siūlome paskaityti sąvoką ją užpildant sąvokų turiniu: „ Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

• esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu

požiūriu, t.y. nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai, t.y. korupcijos rizikos veiksniais grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija ir jos veiksniai, t.y. priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika pasireikšti, nustatymas“. Siūlytume apmąstyti iš naujo siūlomą sąvoką ir pateikti išbaigtą variantą, kuriame būtų aiškiai suformuluota ką projekto rengėjai supranta kaip teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje rengėjai sąvokoje „Korupcijos rizikos nustatymas“ aprašo ne korupcijos rizikos nustatymo (įvertinimo?) procesą, o nurodo subjektą, tiesiogiai jo neįvardijant. Ar tai reiškia, kad korupcijos rizikos nustatymui turės būti paskirtas įstaigos vidaus auditorius arba skirtas papildomas etatas ir ar tai yra svarbiausia, aktualiausia ką turi nustatyti įstatymas? Todėl siūlome šį punktą išdėstyti taip: „11. Korupcijos rizikos nustatymas (įvertinimas)

• tai valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla vertinant įstaigos vidaus tesės

aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, valdymo ir kontrolės mechanizmus, procedūras ir veiklos procesus, siekiant išaiškinti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje“. 5.

5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12

dalies turinys prieštarauja šio straipsnio 6 dalies nuostatoms bei iškraipo viešojo valdymo sampratą. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: Korupcijos rizikos valdymas – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos valdymo proceso dalis, skirta korupcijos rizikos veiksnių nustatymui, jų pasireiškimo tikimybės įvertinimui, korupcijos prevencijos priemonių parinkimui, priėmimui ir įgyvendinimui, poveikio rizikos veiksniams vertinimui ir korekcijai (monitoringui). 6. Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis prieštarauja Audito įstatymui, iškreipia vidaus audito ir vidaus kontrolės sampratas. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: „ Korupcijos rizikos valdymo vertinimas

• veiksmų, skirtų korupcijos rizikos veiksniams pašalinti ar sumažinti, analizė ir jų reikšmės korupcijos rizikai pasireikšti pateikimas, visuma“. 7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ ir jos veiksnių“ ir „ ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu“ bei išdėstyti taip: „14. Korupcijos rizikos analizė
• išorinis, nepriklausomas valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos valdymo vertinimas, o taip pat korupcijos rizikos valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) nustatymas (įvertinimas), motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar0 jos veiksnius, taip pat siūlymų kaip pagerinti korupcijos rizikos valdymą, pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai“. 8. Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto siūlomi pakeitimai: „7) nustatytų korupcijos su korupcija susijusių atvejų paviešinimas viešinimas“ , sudaro sąlygas pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją ir Specialiųjų tyrimų tarnybai manipuliuoti kriminalinės žvalgybos informacija ir įsivelti į politikavimą. Todėl siūlome grąžinti seną šio punkto redakciją ir išdėstyti taip: „7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas“. 9.

9. Įstatymo projekto 5¹

straipsnio 4,5,6 dalyse išbraukti žodžius „įstaigos vadovas“ ir įrašyti „įstaigos vadovo“. Kadangi įstaigos vadovas negali vertinti savo priimtų įsakymų ir tvarkų, negali vertinti savo paties atliktos korupcijos rizikos nustatymo išvados, taip jis pažeistų nešališkumo ir objektyvumo principus. 10. Įstatymo projekto 52 straipsnio 1 dalį panaikinti, kadangi prieštarauja to paties straipsnio 2 daliai. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis atitinkamai pakeisti į 1, 2 ir 3 d. 11. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje pakeisti žodį „programas“ į „socialinio ugdymo dalykų programas“ ir 2 dalį išdėstyti taip: „2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas socialinio ugdymo dalykų programas“. Šis pasiūlymas remiasi Švietimo ministerijos patvirtintais programų aprašais. 12. Įstatymo projekto 10¹ straipsnio

2 dalies 1 ir 6 punktus keisti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnio

8, 11 punktų ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto pakeitimus. 13. Įstatymo projekto 10² straipsnio

1 dalies nuostatos siaurina valstybės tarnyboje dirbančio asmens teisę

kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas (policiją, prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Muitinės departamento kriminalinę tarnybą ir kt.) ir sudaro sąlygas nepagrįstai konkurencijai tarp institucijų imunitetų tarnybų ir STT. 14. Įstatymo projekto 10² straipsnio

2 dalies nuostatos nepagrįstai reikalauja iš visų valstybės tarnautojų būti

baudžiamosios teisės žinovais ir puikiai išmanyti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių modelis išdėstytas Baudžiamajame kodekse reikalauja kvalifikuoto sugretinimo su įvykio aplinkybėmis ar jų elementais.

Todėl tikėtina, kad gali kilti administracinės teisenos bylų, kuriose bus ginčijamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių vertinimas. Todėl siūlome įstatymo projekto 10² straipsnyje žodį 2požymius“ papildyti konkrečių nusikalstamų veikų pavadinimais (papirkimas, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimas tarnyba). Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto

138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo

valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1. Įstatymo projekto 8

straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 10² straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (toliau – valstybės tarnautojas) pareigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) apie jo žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas šios priemonės teisinis reguliavimas keistinas dėl šių priežasčių: 1.1.

Vienas iš šios pareigos elementų – valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Įstatymo projekte neapibrėžtas. Neaišku, kur yra kritinė faktų, informacijos visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad galbūt buvo padaryta ar yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Įstatymo projekte pasigendama aiškiai apibrėžtų kriterijų, nenustatytas konkretus ir aiškus atspirties taškas, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Informacija apie nusikalstamą veiką turi būti pakankama, patikima, paremta tam tikrais objektyviais faktais ir žiniomis (pavyzdžiui, asmuo gavo neginčijamų įrodymų, kurie rodo nusikalstamos veikos akivaizdumą, ar pats stebėjo neteisėtą įvykį ir pan.). Todėl, siekiant įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siūlytina aiškiai apibrėžti pagrindus (požymius), kuriems esant laikoma, kad valstybės tarnautojui ši veika buvo žinoma. 1.2. Įstatymo projekte nustatytas 48 valandų terminas, per kurį valstybės tarnautojas privalo pranešti apie nusikalstamą veiką, nėra objektyviai pagrįstas. Ši nuostata neproporcinga, palyginti su pranešimo apie labai sunkų nusikaltimą laiku (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiejamas su konkrečiu terminu valandomis, per kurį asmuo privalo pranešti apie jam žinomą daromą arba padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kad būtina pranešti per kuo trumpesnį laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių ir neįveikiamų kliūčių, dėl kurių neįmanoma pranešti. Pritarti 2.

Pritarti

2. Įstatymo projekte siūloma numatyti nauja

korupcijos prevencijos priemonė – asmens elgesio rizikos vertinimas, naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus, turi šių trūkumų:

2.1. Jau dabar galiojančiuose teisės aktuose

įtvirtintos procedūros ir mechanizmai, sudarantys galimybę vertinti valstybės tarnautojų elgesio riziką. Pirma, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 ir 13 straipsniai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą, kuris taikomas siekiant apginti valstybę ir visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi. Taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Taip pat paminėtini Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir⁹¹ straipsniai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis, kurie leidžia gauti visą informaciją, atskleidžiančią asmens elgesio riziką. Būtent šis teisinis reguliavimas leidžia naudoti atitinkamus filtrus, kad valstybės tarnyboje dirbtų asmenys, kurie nekelia abejonių, taip pat suteikia galimybę sužinoti apie jų galbūt padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio veikas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas įtvirtinti asmens elgesio rizikos vertinimą neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai vertinimas taikant situacijos imitavimo /modeliavimo metodą nėra įprastinė ar paplitusi praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Tik keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje) taikomas imitacinio pobūdžio polinkio korupcijai vertinimas. Šis metodas taikomas tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, tačiau ne visiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant įtvirtinti tokį modelį ir Lietuvoje, svarstytina, ar jis neturėtų būti orientuojamas tik į teisėsaugos institucijų pareigūnus. 2.2. Pažymėtina, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios nuostatos, subjektų, taikančių tikrinimo metodus, veiklos pagrindai turi būti reguliuojami įstatymų. Tačiau Įstatymo projekte elgesio rizikos vertinimo mechanizmas (metodų taikymas) paliekamas neišbaigtas, šiuos aspektus reguliuoti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vis dėlto minėti aspektai yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimu, todėl turi būti reglamentuojami įstatymo lygmeniu. Svarbu pabrėžti, kad įstatyme turi būti įtvirtintos situacijos imitavimą taikančių subjektų veiksmų ribos, nustatytas draudimas kurstyti, provokuoti atlikti priešingus teisei veiksmus, taip pat veiksmų ir sprendimų apskundimo procedūros, tačiau Įstatymo projekte to pasigendama. 2.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projekte, siekiant įvertinti elgesio riziką (t. y. tik galimą elgesio, nebūtinai nusikalstamo, tikimybę), siūloma naudoti situacijos modeliavimą, t. y. tikrinimo veiksmus, analogiškus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdams, kurie taikomi tik nusikaltimams.

Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios, kad visi valstybės tarnautojai privalėtų duoti sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo, priešingu atveju būtų atleidžiami iš pareigų kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kelia abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui. 2.4. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte (2 straipsnio 16 dalis) asmens elgesio rizikos vertinimas teisine prasme apibrėžiamas ydingai – idem per idem . Todėl lieka neaišku, kas laikytina elgesio rizika ir kas bus vertinama. Siekiant įtvirtinti aptariamą priemonę, siūlytina nustatyti aiškią jos teisinę apibrėžtį, kas konkrečiai bus tikrinama (valstybės tarnautojo atsparumas korupcijai, patikimumas ar kita). Įstatymo projekte pateikiamos aplinkybės, kurioms esant atliekamas asmens elgesio rizikos vertinimas (ypač Korupcijos prevencijos įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) nėra susietas su korupciniu elgesiu. 2.5. Įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl būtina įstatyme nustatyti ir taikyti aptariamą korupcijos prevencijos priemonę, kurios įtvirtinimas ir įgyvendinimas siūloma apimtimi, be kita ko, pareikalautų nemenkų finansinių išlaidų, kurių pagrįstumo Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pasigendama. Pritarti

3. Įstatymo projekte pateikiamas siūlymas

Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijos būtų tvirtinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Pažymėtina, kad rekomendacijos savo forma tam tikriems subjektams nebūtų privalomas vykdyti dokumentas, todėl neįtvirtinus imperatyvaus mechanizmo gali kilti grėsmė, kad prioritetas bus teikiamas ne realiai, bet labiau formaliai korupcijos prevencijai.

Spręsti pagrindiniame komitete

4Siekiant kovos su korupcija tikslų,

siūlytina plėsti teisės aktų projektų, kurie turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu, sąrašą – tikslinti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad antikorupciniu požiūriu turėtų būti vertinami visi bet kokią finansinę paramą

(ne tik gaunamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) numatantys reguliuoti

teisės aktų projektai. Pritarti

6. Komiteto (komisijos)

sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2520 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir įvertinant įstatymo projekte siūlomų korupcijos prevencijos priemonių proporcingumą siekiamam tikslui ir laukiamiems rezultatams – teigiamai įtakai vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 6.2. Pasiūlymai: įstatymo projekto nuostatas tikslinga suderinti su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14,  20 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2925(2) nuostatomis. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Valentinas Bukauskas

Komiteto išvada

2014-11-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 5¹

, 5² , 10¹ , 10² , 10³

STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2520)

2015 m. rugsėjo 23d. Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:

Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas Marius Vainauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, Tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys ir Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė

Rūta Kaziliūnaitė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-11-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo metai. Pritarti

2.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka

Pritarti

3Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui,

straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo.

Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose. Pritarti

4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio

administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais. Pritarti

5Projekto 1 straipsnio 10 dalimi įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi,

kurioje apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“. Pritarti

6. Projekto 2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina

pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus). Pritarti

7. Projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti

8. Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „ pasitvirtinti “ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys. Pritarti

9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pritarti

10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹

straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai.

Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose. Pritarti

11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5

punkte numatytas kriterijus patenka į  2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. Pritarti

12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip

neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. Pritarti

13. Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 10¹

straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Pritarti

14. Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 10¹

straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5¹ straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“. Pritarti 15.

Pritarti

15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 10¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“. Pritarti

16. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos

Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio

5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus. Pritarti

17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo

įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). Pritarti

18. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10²

straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.

Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių:

• 1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „

Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre .“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „ Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

29 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis. “ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso

238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų

nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.

• 3) Nėra aiškus santykis tarp 10²

straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10² straipsnio 3 dalies nuostatos). Pritarti

19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 10³

straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų e lgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę. 20.

20. Pažymėtina, kad pagal projekto 9

straipsniu teikiamo įstatymo 10³ straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos

„švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos

priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis ­– atleidimas iš pareigų). 21. Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių:

1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „ Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo.

Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų . Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad

„Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo

dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „ Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose). Pritarti

2. Europos teisės

Departamentas 2014-11-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime.

Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti . Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti . T eikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10³ straipsnio 10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte.

Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10³ straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo. Pritarti

3Piliečių, asociacijų,

politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai : negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-06-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994

„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904  2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ ,¹⁰² , 10³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1.

Įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 10² straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (toliau – valstybės tarnautojas) pareigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) apie jo žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas šios priemonės teisinis reguliavimas keistinas dėl šių priežasčių:

1.1. Vienas iš šios pareigos

elementų – valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Įstatymo projekte neapibrėžtas. Neaišku, kur yra kritinė faktų, informacijos visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad galbūt buvo padaryta ar yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Įstatymo projekte pasigendama aiškiai apibrėžtų kriterijų, nenustatytas konkretus ir aiškus atspirties taškas, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Informacija apie nusikalstamą veiką turi būti pakankama, patikima, paremta tam tikrais objektyviais faktais ir žiniomis (pavyzdžiui, asmuo gavo neginčijamų įrodymų, kurie rodo nusikalstamos veikos akivaizdumą, ar pats stebėjo neteisėtą įvykį ir pan.). Todėl, siekiant įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siūlytina aiškiai apibrėžti pagrindus (požymius), kuriems esant laikoma, kad valstybės tarnautojui ši veika buvo žinoma. 1.2. Įstatymo projekte nustatytas 48 valandų terminas, per kurį valstybės tarnautojas privalo pranešti apie nusikalstamą veiką, nėra objektyviai pagrįstas.

Ši nuostata neproporcinga, palyginti su pranešimo apie labai sunkų nusikaltimą laiku (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiejamas su konkrečiu terminu valandomis, per kurį asmuo privalo pranešti apie jam žinomą daromą arba padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kad būtina pranešti per kuo trumpesnį laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių ir neįveikiamų kliūčių, dėl kurių neįmanoma pranešti. Pritarti

2. Įstatymo projekte siūloma

numatyti nauja korupcijos prevencijos priemonė – asmens elgesio rizikos vertinimas, naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus, turi šių trūkumų:

2.1. Jau dabar galiojančiuose

teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir mechanizmai, sudarantys galimybę vertinti valstybės tarnautojų elgesio riziką. Pirma, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 ir 13 straipsniai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą, kuris taikomas siekiant apginti valstybę ir visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi. Taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Taip pat paminėtini Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir⁹¹ straipsniai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis, kurie leidžia gauti visą informaciją, atskleidžiančią asmens elgesio riziką.

Būtent šis teisinis reguliavimas leidžia naudoti atitinkamus filtrus, kad valstybės tarnyboje dirbtų asmenys, kurie nekelia abejonių, taip pat suteikia galimybę sužinoti apie jų galbūt padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio veikas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas įtvirtinti asmens elgesio rizikos vertinimą neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai vertinimas taikant situacijos imitavimo /modeliavimo metodą nėra įprastinė ar paplitusi praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tik keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje) taikomas imitacinio pobūdžio polinkio korupcijai vertinimas. Šis metodas taikomas tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, tačiau ne visiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant įtvirtinti tokį modelį ir Lietuvoje, svarstytina, ar jis neturėtų būti orientuojamas tik į teisėsaugos institucijų pareigūnus. 2.2. Pažymėtina, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios nuostatos, subjektų, taikančių tikrinimo metodus, veiklos pagrindai turi būti reguliuojami įstatymų. Tačiau Įstatymo projekte elgesio rizikos vertinimo mechanizmas (metodų taikymas) paliekamas neišbaigtas, šiuos aspektus reguliuoti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vis dėlto minėti aspektai yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimu, todėl turi būti reglamentuojami įstatymo lygmeniu.

Svarbu pabrėžti, kad įstatyme turi būti įtvirtintos situacijos imitavimą taikančių subjektų veiksmų ribos, nustatytas draudimas kurstyti, provokuoti atlikti priešingus teisei veiksmus, taip pat veiksmų ir sprendimų apskundimo procedūros, tačiau Įstatymo projekte to pasigendama. 2.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projekte, siekiant įvertinti elgesio riziką (t. y. tik galimą elgesio, nebūtinai nusikalstamo, tikimybę), siūloma naudoti situacijos modeliavimą, t. y. tikrinimo veiksmus, analogiškus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdams, kurie taikomi tik nusikaltimams. Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios, kad visi valstybės tarnautojai privalėtų duoti sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo, priešingu atveju būtų atleidžiami iš pareigų kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kelia abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui. 2.4. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte (2 straipsnio 16 dalis) asmens elgesio rizikos vertinimas teisine prasme apibrėžiamas ydingai – idem per idem . Todėl lieka neaišku, kas laikytina elgesio rizika ir kas bus vertinama. Siekiant įtvirtinti aptariamą priemonę, siūlytina nustatyti aiškią jos teisinę apibrėžtį, kas konkrečiai bus tikrinama (valstybės tarnautojo atsparumas korupcijai, patikimumas ar kita). Įstatymo projekte pateikiamos aplinkybės, kurioms esant atliekamas asmens elgesio rizikos vertinimas (ypač Korupcijos prevencijos įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) nėra susietas su korupciniu elgesiu. 2.5.

2.5. Įstatymo projekto rengėjai

nepagrindė, kodėl būtina įstatyme nustatyti ir taikyti aptariamą korupcijos prevencijos priemonę, kurios įtvirtinimas ir įgyvendinimas siūloma apimtimi, be kita ko, pareikalautų nemenkų finansinių išlaidų, kurių pagrįstumo

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pasigendama. Pritarti

3. Įstatymo projekte pateikiamas siūlymas

Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijos būtų tvirtinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Pažymėtina, kad rekomendacijos savo forma tam tikriems subjektams nebūtų privalomas vykdyti dokumentas, todėl neįtvirtinus imperatyvaus mechanizmo gali kilti grėsmė, kad prioritetas bus teikiamas ne realiai, bet labiau formaliai korupcijos prevencijai. Pritarti

4Siekiant kovos su korupcija tikslų,

siūlytina plėsti teisės aktų projektų, kurie turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu, sąrašą – tikslinti Korupcijos prevencijos įstatymo

8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti tokį teisinį

reguliavimą, kad antikorupciniu požiūriu turėtų būti vertinami visi bet kokią finansinę paramą (ne tik gaunamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) numatantys reguliuoti teisės aktų projektai. Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:

• siūlyti pagrindiniam

komitetui įstatymo projektą XIIP-2520 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Vyriausybės nuomonėje pateiktos pastabos dėl žmogaus teises ir laisvės ribojančių nuostatų  neišbaigtumo, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, Europos teisės departamento pastabos. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu

8. Komiteto paskirtas

pranešėjas: Leonard Talmont. Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Zita Žvikienė

Komiteto išvada

2015-12-15 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO

SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹

, 5² , 10¹ , 10² ,¹⁰³

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2520

2015 m. gruodžio 9 d. Nr. Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - Komitetas) pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas Marius Vainauskas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus patarėja Jolita Vasiliauskaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys ir Administravimo skyriaus vedėjas Eugenijus Čerškus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Ryšardas Burda, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas Antanas Jatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo

metai. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25² . Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į 19, 20, 21 Teisės departamento pastabas, į Europos teisės departamento 3 pastabą, į Vyriausybės

2 pastabą, Komitetas siūlo atsisakyti „asmens, einančio valstybės tarnautojo

ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas“. Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento 4 pastabą bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiūlymus, kurioms komitetas pritarė, tobulinti „antikorupcinio požiūrio“ sąvoką bei keisti  „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ir tarnybinio nusižengimo“ sąvoką platesne „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoka, atsisakant kai kurių jos elementų ir performuluojant naujai. Pasiūlymas:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios,

padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„

7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar

savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija. “

3Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„ 8.

Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. “

4Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„

9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė

valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje. “

5Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„

10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos

prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. “

6Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„

11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus

auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. “

7Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„

12Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys,

sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. “

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„

13. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas –

valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. “

9Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„ 14.

Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. “

10Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„

15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos

sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti. “

11Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„

16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam

prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis. “

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25¹

3. Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo. Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose. Pritarti iš dalies Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 20 ir

21 pastabas, Europos teisės departamento 3 pastabą ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2 pastabą, atsisakyti Projektu siūlomo įtvirtinti naujo instituto

• elgesio rizikos vertinimo. Komitetas mano, kad kitos Projekte vartojamos sąvokos yra būtinos siekiant aiškumo dėl normų turinio ir vienodo jų taikymo praktikoje. Be to, kai kurios sąvokos (pvz., korupcijos rizika) naudojamos apibrėžiant kitas sąvokas, todėl padeda neapkrauti jų turinio. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25¹ 3 4.

Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais. Pritarti Siūlytina vietoje sąvokos „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimas“ vartoti „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“ bei atitinkamai keisti jos turinį. Pasiūlymas:

8Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„

13. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas –

valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. “

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25¹

10

5. Projekto 1 straipsnio 10 dalimi įstatymo

2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir

savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“. Nepritarti Argumentai: Komiteto įsitikinimu, veiklos sritis ir yra viena iš pagal teisės aktus pavestų funkcijų atlikimo procedūrų. Šis terminas yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų banke. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25²

6Projekto 2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą

(punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus).

Pritarti Argumentai: Komitetas siūlo Projektu keičiamo Įstatymo

5 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Taip pat atsižvelgiant į Kazimiero

Simonavičiaus universiteto 8 pasiūlymą, vietoje „su korupcija susijusių atvejų viešinimas“ naudoti „nustatytų korupcijos atvejų viešinimas“, prieš priemonę „visuomenės švietimas ir informavimas“ įrašyti „antikorupcinis“, atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą, taip pat 14 Kazimiero Simonavičiaus universiteto pastabą, Antikorupcijos komisijos pasiūlymą, pakeisti „pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių“ sąvoką bei atsižvelgiant į Teisės departamento 20 ir 21 pastabas, Europos teisės departamento 3 pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 pastabą, atsisakyti Projektu siūlomo įtvirtinti naujo instituto

• elgesio rizikos vertinimo. Pasiūlymas:

2 straipsnis. 5 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis.

Korupcijos prevencijos priemonės Korupcijos prevencijos priemonės yra šios:

1) korupcijos rizikos analizė;

2) korupcijos rizikos nustatymas;² 3 ) kovos su korupcija programos;³ 4 ) teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas ( teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas ) ;⁴ 5 ) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;⁵ 6 ) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;⁶ 7 ) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas; 7 8) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas ;

9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;⁸¹ 0 ) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės. “

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25³

7Projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo bei išvengti galimų subjektyviai vertinamų sąvokų, Komitetas siūlo tobulinti šią nuostatą. Pasiūlymas: „

3) per pastaruosius dvejus metus Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolę įvertino silpnai kontrolės srityje nustatė pažeidimų ;

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25³

8Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „ pasitvirtinti “ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys. Pritarti Argumentai:

Komitetas mano esant tikslinga pakeisti Projekto 3 straipsniu pildančio

5 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Pasiūlymas: „4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų, sociologinių tyrimų duomenų ir pan.) apie galimą korupciją ir (arba) ši informacija (pranešimai, skundai, sociologinių tyrimų duomenys ir pan.) pasitvirtino;“

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25³

9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą

pildančio 5¹ straipsnio

1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pritarti

Pasiūlymas: „6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;“

10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25³

10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu įstatymą

pildančio 5¹ straipsnio

1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę

korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose. Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos nacionalin ės kovos su korupcija 2015-2025 metų programo s trečiame skirsnyje yra įtvirtintos viešojo ir privataus sektorių veiklos sritys, kur korupcijos paplitimo galimybė (rizika) yra didžiausia. Išvardintos viešojo sektoriaus sritys yra: politinė veikla ir teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga, teritorijų planavimas, valstybinė statybų priežiūra ir atliekų tvarkymas, ūkio subjektų veiklos priežiūra, viešasis administravimas, valstybės tarnyba ir turto valdymas.

Komiteto įsitikimu Projekto  3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte išvardintos sritys yra tinkamos, jose egzistuoja didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, o jų siaurinimas praktikoje galėtų kelti kliūčių pradėti korupcijos rizikos nustatymo procedūras. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁵

11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo

įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į

2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą

informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę. Pritarti Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės būtinumą nagrinėja informaciją, susijusią su korupcijos rizika ir korupcijos valdymu, siūlo šią nuostatą panaikinti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁶

12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo

10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai

visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. Pritarti iš dalies Argumentai: Nors Komitetas pritaria, kad šios nuostatos nebuvimas projekte neužkirstų kelio švietimo teikėjams vykdyti antikorupcinį švietimą pagal neformaliojo švietimo programas, tačiau atsižvelgiant į straipsniu reguliuojamus teisinius santykius bei siekį išlaikyti vientisą ir koncentruotą reguliavimą, mano tikslinga šią teisę palikti Projekte įtvirtintą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25 13.

Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Pritarti Pasiūlymas: „3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo , Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso , Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turinį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁷

14. Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 10¹

straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5¹ straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad pagal šiuo metu susiklosčiusią praktiką ir galiojančius teisės aktus, teisės akto projekto vertintojas, atlikęs teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nustatęs teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą (Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243). Jei antikorupcinį teisės aktų vertinimą atlieka STT, tuomet, pagal STT DIREKTORIAUS ĮSAKYMĄ „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2013 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 2-117 „DĖL

TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ (2014 m.

kovo 18 d. Nr. 2-78) IV dalį, STT pateikia ne pažymą, o išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų antikorupciniam vertinimui teisės aktuose numatytos skirtingos teisinės formos rezultatų įtvirtinimas, Projekte yra tikslinga palikti tiek „pažymas“, tiek „išvadas“. Nustatant korupcijos riziką priimama motyvuota

išvada (LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS „DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS

ANALIZĖS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ 2002 m. spalio 8 d. Nr. 1601). Tačiau Projekto formuluotė „užregistruotas“ brauktina, kadangi nei įstatymuose, nei įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose nėra užsimenama apie šių pažymų ar išvadų registravimą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁷

15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 3 dalyje teigiama:

„Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija

susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“.

Pažymėtina, kad 10¹ straipsnio

2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“. Pritarti

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimai įsiteisėja, o Vyriausios tarnybinės etikos komisijos ar kitos valstybės įstaigos sprendimai įsigalioja, tikslintinos kai kurios Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoje žodžio „įsigalioja“ naudoti „įsiteisėja“, o 3 dalyje po žodžio „įsigalioja“ įrašyti „arba įsiteisėja“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁷

16. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio

5 dalyje

nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Kazimiero Simonavičiaus universiteto 8 pastabą, kuria siūloma palikti terminą „korupcijos atvejai“, projekto

7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai,

4 dalis, 5 dalies 5 ir 6 punktai brauktini, kadangi tai nėra „korupcijos

atvejai“. Atitinkamai turi būti braukiama ir Projekto 10¹ straipsnio 8 dalis po žodžių „ištrinami arba nuasmeninami.“ Pasiūlymas: „ 8.

Šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. “

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁷

17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto

7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹

straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). Nepritarti Argumentai:

Nors Komitetas sutinka su tuo, kad praktikoje tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų ištrinant ar nuasmeninant duomenis, tačiau nesant teisinio pagrindo, šie asmenys apskritai neturėtų teisės reikalauti iš informacijos skleidėjų pašalinti informaciją. Todėl formuluotę siūloma palikti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁸

18. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10²

straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.

Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių:

• 1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pareiga valstybės tarnautojams

pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą . Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.

• 3) Nėra aiškus santykis tarp 10²

straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10² straipsnio 3 dalies nuostatos). Pritarti iš dalies Argumentai:

• 1) Dėl atsakomybės

Pažymėtina, kad atsakomybė už pareigos pranešti apie nusikalstamą veiką nevykdymą galėtų būti realizuojama bendrais pagrindais, pvz., Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 2) Dėl atlyginimo už pranešimą Komiteto manymu, atlyginimas už pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra tinkama ir skatintina korupcijos prevencijos priemonė. O tai, kad pranešimas būtų pareiga, nereiškia, kad už pareigos vykdymą negali būti atlyginta. 3) Dėl anonimiškumo užtikrinimo Komitetas pritaria, kad Įstatyme turėtų būti įtvirtintas imperatyvas apsaugoti pranešėjo asmens duomenis nepriklausomai nuo prašymo pateikimo. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė neturi juridinio svarumo, kadangi ši teisė visais atvejais gali būti realizuojama, todėl papildomai jos tvirtinti Įstatyme, Komiteto manymu, nėra būtina.

Be to, straipsnio 4 dalyje, kaip ir 1 dalyje, įtvirtinti subjektai, kuriems galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas. Siekiant pernelyg neapkrauti įstatymo, siūlytina 4 dalį inkorporuoti į 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kuomet informaciją atskleisti pranešimu draustų kiti teisės aktai (pvz., pagal Advokatūros įstatymą, advokatai negali atskleisti kliento paslapties, o teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet advokatai laikomi valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis). Komitetas taip pat mano, kad pareiga pranešti galėtų būti realizuojama ir bendrais pagrindais, nebūtinai nustatytais pranešimo tvarkose (pvz., perduodant informaciją pareigūnui susitikus „akis į akį“, skambinant į instituciją nebūtinai nurodytu tvarkoje telefonu ar pranešant nebūtinai tvarkoje nurodytu elektroninio pašto adresu ir pan.). Todėl siūlytina braukti 8 straipsniu pildomo 10² straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei Vyriausybės 1 pastabą, Antikorupcijos komisijos pasiūlymą, Komitetas siūlo tikslinti Projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 10² straipsnio formuluotę. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „10² straipsnis. Pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos nusikalstamas veikos požymių veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos nusikalstamą veiką požymių , išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai , ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai , jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų . Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4.

4. Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 6⁴ . Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“

19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25⁹

19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 10³

straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę. Pritarti Argumentai:

Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25⁹ 20.

Pažymėtina, kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 10³ straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos „švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis ­– atleidimas iš pareigų). Pritarti Pasiūlymas:

Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2014-11-25¹⁰

21Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių:

1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad

„Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1

d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo.

Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad

„Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo

dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso

230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui

prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120,

191 ir kituose straipsniuose). Pritarti

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, atitinkamai pakeičiant 5 dalies numeraciją. 22. Europos teisės departamentas 2014-11-28⁷ Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime.

Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio

2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris

turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti. Pritarti Siūlytina šią Projekto nuostatą tikslinti.

Pasiūlymas: „2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turinį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia ;“

23. Europos teisės departamentas

2014-11-28⁷ Teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio

2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju

laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas). Pritarti Argumentai:

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) savo svetainėje skelbia visus sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra procedūriniai, ar ne. Tačiau nuostata tobulintina, kadangi daugelis VTEK sprendimų gali neturėti nieko bendra su korupcija.

Todėl, kartu atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, Komitetas siūlo tobulinti šią nuostatą ir formuluoti taip: Pasiūlymas: „

3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;“

24. Europos teisės departamentas

2014-11-28 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10³ straipsnio 10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte.

Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10³ straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

6 Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas bendradarbiaudamas su Nacionalinė antikorupcijos asociacijos ekspertais Vytu Rimkumi ir Aida Martinkeniene apsvarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą „Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

NR. IX-904 2, 5, 6, 10

straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ ,¹⁰² straipsniais įstatymo projektą“ (toliau - Įstatymo projektas) Nr. 14-10214 ir teikia šias pastabas. 1.

1. Mūsų nuomone, Įstatymo projekto

sąvokos  Korupcijos rizika ir Korupcijos rizikos veiksniai suformuluotos ydingai ir logiškai nenuosekliai, nes sujungus abi viena kitą paaiškinančias sąvokas gaunasi, kad „ Korupcijos rizika priežastimis, sąlygomis, įvykiais ir aplinkybėmis, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika (t. y. korupcijos rizikos veiksniais) grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivialdybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija“. Tokiu būdu korupcijos rizikos sąvoka tampa visiškai nesuprantama. Siūlytume nekeisti rizikos definicijos esmės („Rizika – tai tikėtina galimybė patirti nuostolius, praradimus, sužalojimus, nenaudas ar sužlugdymus“; „Tam tikrų įvykių grėsmės pasireiškimo tikimybė tam tikrame procese ir yra rizika ir pan.) ir korupcijos riziką bei korupcijos rizikos veiksnius (faktorius) apibrėžti sekančiai:

1.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį

pakeisti ir išdėstyti taip: „ Korupcijos rizika – korupcinės veikos padarymo tikimybė/galimybė atskiruose valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos procesuose“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje išdėstytą Korupcijos rizikos veiksnių sąvoką koreguoti siūlome atsižvelgiant į kriminologijos moksle naudojamas ir plačiai išdiskutuotas sąvokas – nusikalstamumo veiksniai arba faktoriai, kurie apima savimi nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, o pastarosios apima ir aplinkybes ir įvykius ir daug ko kita, kas determinuoja nusikaltimų padarymą. Nepritarti Argumentai:

Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui dėl kelių priežasčių. Pirma, siūloma korupcijos riziką apibrėžti tik per korupcinių veikų pasireiškimo tikimybę. Paminėtina, kad korupcinių veikų sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta (skirtingai nei korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos).

Taip pat manytina, kad korupcija yra platesnis reiškinys nei vien korupcinių nusikalstamų veikų (kurių sudėtys reglamentuojamos Baudžiamajame kodekse) vykdymas, o ir korupcinio pobūdžio administraciniai, darbo drausmės ar tarnybiniai nusižengimai. Pavyzdžiui, korupcinio pobūdžio pažeidimu būtų laikomas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, kai nėra padaroma didelės žalos valstybei (pagal Baudžiamąjį kodeksą „didelė žala“ yra vienas iš objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių). 2. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

8

2. panaikinti Įstatymo projekto 2

straipsnio 8 dalį, kurioje išdėstyta „korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas“ sąvoka. Kadangi šia nuostata bus dirbtinai išplečiama korupcijos samprata. Korupcinių veikų baudžiamieji teisiniai požymiai formaliai perkeliami į administracinius ir darbo teisės pažeidimų santykius. Be to sukeliama painiava dėl sąvokų turinio apibrėžiant viešųjų ir privačių interesų pažeidimų ir korupcinio pobūdžio administracinių, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą. Pritarti iš dalies Argumentai:

Baudžiamieji teisiniai požymiai nėra perkeliami į kitas teisės šakas, atvirkščiai, tik korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurios jau yra apibrėžtos galiojančioje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje, turi nusikalstamas veikas kvalifikuojančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tačiau Komitetas siūlo keisti „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo“ sąvoką į platesnę – „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoką, vartojamą šiuo metu galiojančioje Nacionalinėje kovos su korupcija 2015-2025 metų programoje. 3. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

9 3.

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį, išbraukiant žodžius „nuostatos, užtikrinančios“ ir suformuluoti taip: „9. Antikorupcinis požiūris – antikorupcinio vertinimo subjekto nusistatymas korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo visuomeniniuose santykiuose atžvilgiu“. Visų pirma, požiūris yra kažkieno, todėl būtina nurodyti subjektą. Antra, pats požiūris nėra nuostatos (taisyklės, tvarkos ar teisės normos ir pan.). Požiūris negali užkirsti korupcijos rizikos veiksnių, bet gali padėti suformuluoti antikorupcines nuostatas ir paskatinti atlikti antikorupcinius veiksmus. Manytume, kad, nepritarus šiems pasiūlymams, tokios sąvokos reikia apskritai atsisakyti. Įdėkim šią sąvoką į sąvoką „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas“ (kur ji yra panaudota) ir „teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo“ sąvoka taps absoliutus loginis ir teisinis nesusipratimas: „10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu „ nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose “ ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas“. Koreguotina ir „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka“, ne tik atsisakant žodžių junginio

„antikorupciniu požiūriu“, bet tikslinant ir kitą tekstą.

Tam, kad parodyti šios sąvokos sukurtą alogišką prasmę, siūlome paskaityti sąvoką ją užpildant sąvokų turiniu: „ Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

• esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu

požiūriu, t.y. nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai, t.y. korupcijos rizikos veiksniais grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija ir jos veiksniai, t.y. priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika pasireikšti, nustatymas“. Siūlytume apmąstyti iš naujo siūlomą sąvoką ir pateikti išbaigtą variantą, kuriame būtų aiškiai suformuluota ką projekto rengėjai supranta kaip teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą. Pritarti iš dalies Argumentai:

Komiteto manymu, „antikorupcinio požiūrio“ sąvokoje vartojamas žodis „nuostatos“ gali būti suprantamas dviprasmiškai (kaip įsitikinimas arba kaip juridinės normos). Sąvokos „nuostatos“ apibrėžiamos per žodį „užtikrinančios“, kuris ir lemia dviprasmybę. Todėl, Komiteto manymu, vietoje „užtikrinančios“ vertėtų naudoti požiūrį apibūdinančius žodžius „lemiančios, padedančios“. Pasiūlymas:

1Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„

6Antikorupcinis požiūris – nuostatos,

lemiančios, padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. “

4. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

11

4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11

dalyje rengėjai sąvokoje „Korupcijos rizikos nustatymas“ aprašo ne korupcijos rizikos nustatymo (įvertinimo?) procesą, o nurodo subjektą, tiesiogiai jo neįvardijant.

Ar tai reiškia, kad korupcijos rizikos nustatymui turės būti paskirtas įstaigos vidaus auditorius arba skirtas papildomas etatas ir ar tai yra svarbiausia, aktualiausia ką turi nustatyti įstatymas? Todėl siūlome šį punktą išdėstyti taip: „11. Korupcijos rizikos nustatymas (įvertinimas)

• tai valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla vertinant įstaigos vidaus tesės

aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, valdymo ir kontrolės mechanizmus, procedūras ir veiklos procesus, siekiant išaiškinti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje“. Nepritarti Argumentai: Komitetas nepritaria pasiūlymo teikėjo nuomonei, kad „korupcijos rizikos nustatymo“ sąvoka aprašo ne procesą, o nurodo subjektą. Komiteto įsitikinimu Projekto sąvokoje pakanka įtvirtinti, kad tai yra „vidaus kontrolės dalis“ ir kad tai atliekama „siekiant nustatyti korupcijos riziką“. Pažymėtina, kad „korupcijos rizika“ yra taip pat viena iš Projekte apibrėžiamų sąvokų. Komiteto įsitikinimu, sąvokų nedera pernelyg apkrauti, ypač kai sąvoka įtvirtinami procesai yra pakankamai detaliai reglamentuojami specializuotuose straipsniuose (Projekte įtvirtinamas naujas⁵¹ straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad korupcijos rizikos nustatymas nėra naujas institutas Lietuvos teisės sistemoje. Kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, „ korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas , tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas“. 5. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

12

5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12

dalies turinys prieštarauja šio straipsnio 6 dalies nuostatoms bei iškraipo viešojo valdymo sampratą.

Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: Korupcijos rizikos valdymas – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos valdymo proceso dalis, skirta korupcijos rizikos veiksnių nustatymui, jų pasireiškimo tikimybės įvertinimui, korupcijos prevencijos priemonių parinkimui, priėmimui ir įgyvendinimui, poveikio rizikos veiksniams vertinimui ir korekcijai (monitoringui). Nepritarti Argumentai:

Komitetas nemano, kad Projekte įtvirtintas

„korupcijos rizikos valdymo“ sąvokos apibrėžimas iškraipo viešojo valdymo

sampratą. Siūlomas apibrėžimas ydingas tuo požiūriu, kad korupcijos prevencijos priemonės yra atskiriamos nuo kitų, savo esme taip pat priklausančių korupcijos prevencijos priemonėms (pvz., korupcijos rizikos nustatymas, korupcijos tikimybės įvertinimas). 6. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

13

6. Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis

prieštarauja Audito įstatymui, iškreipia vidaus audito ir vidaus kontrolės sampratas. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: „ Korupcijos rizikos valdymo vertinimas

• veiksmų, skirtų korupcijos rizikos veiksniams pašalinti ar sumažinti, analizė ir jų reikšmės korupcijos rizikai pasireikšti pateikimas, visuma“. Nepritarti

Argumentai: Komitetas neįžvelgia prieštaravimų Audito įstatymui. 7. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19¹

14

7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 14

dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ ir jos veiksnių“ ir „ ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu“ bei išdėstyti taip: „14.

Korupcijos rizikos analizė

• išorinis, nepriklausomas valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos valdymo vertinimas, o taip pat korupcijos rizikos valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) nustatymas (įvertinimas), motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar0 jos veiksnius, taip pat siūlymų kaip pagerinti korupcijos rizikos valdymą, pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai“. Nepritarti

Argumentai: Komiteto įsitikinimu, korupcijos rizikos veiksniai ir antikorupcinis vertinimas yra būtini „korupcijos  rizikos analizės“ sąvokos elementai ir nėra pertekliniai. Be to, korupcijos rizikos analizės metu nėra daromas auditas. Šią funkciją atlieka STT. 8. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19²

3

8. Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto

siūlomi pakeitimai: „7) nustatytų korupcijos su korupcija susijusių atvejų paviešinimas viešinimas“ , sudaro sąlygas pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją ir Specialiųjų tyrimų tarnybai manipuliuoti kriminalinės žvalgybos informacija ir įsivelti į politikavimą. Todėl siūlome grąžinti seną šio punkto redakciją ir išdėstyti taip: „7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas“. Pritarti

9. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19³

9. Įstatymo projekto 5¹

straipsnio 4,5,6 dalyse išbraukti žodžius „įstaigos vadovas“ ir įrašyti „įstaigos vadovo“. Kadangi įstaigos vadovas negali vertinti savo priimtų įsakymų ir tvarkų, negali vertinti savo paties atliktos korupcijos rizikos nustatymo išvados, taip jis pažeistų nešališkumo ir objektyvumo principus. Pritarti Pasiūlymas:

Komitetas taip pat siūlo 3 dalyje po žodžių

„įstaigos veiklos srityje“ įrašyti „jo įgaliotas asmuo“. 10. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas 2014-12-19⁴ 10.

Įstatymo projekto 5² straipsnio 1 dalį panaikinti, kadangi prieštarauja to paties straipsnio 2 daliai. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis atitinkamai pakeisti į 1, 2 ir 3 d. Nepritarti Argumentai: Komiteto manymu, korupcijos rizikos valdymą ir valdymo vertinimą, skirtingai nei korupcijos rizikos nustatymą įstaigų vadovai turi turėti teisę atlikti. 11. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19⁶

11. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2

dalyje pakeisti žodį „programas“ į „socialinio ugdymo dalykų programas“ ir 2 dalį išdėstyti taip: „2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas socialinio ugdymo dalykų programas“. Šis pasiūlymas remiasi Švietimo ministerijos patvirtintais programų aprašais. Nepritarti Argumentai:

Projektu siūloma bendresnė „formaliojo švietimo programų“ sąvoka, o ar tai bus socialinio ugdymo dalyko programa, ar ne, Komiteto nuomone, turėtų apsispręsti Vyriausybė, įgyvendinanti Švietimo ir mokslo politiką. 12. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19⁷

12. Įstatymo

projekto 10¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus keisti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnio 8, 11 punktų ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto pakeitimus. Pritarti iš dalies Argumentai: Siūlytina pakeisti „korupcijos rizikos nustatymo“ sąvoką nustatant, kad korupcijos rizikos nustatymą gali vykdyti tik vadovo įgalioti asmenys. 13. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19⁸

13. Įstatymo projekto 10²

straipsnio

1 dalies nuostatos siaurina valstybės tarnyboje dirbančio asmens teisę

kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas (policiją, prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Muitinės departamento kriminalinę tarnybą ir kt.) ir sudaro sąlygas nepagrįstai konkurencijai tarp institucijų imunitetų tarnybų ir STT.

Nepritarti Argumentai: Projekte įtvirtinama teisė kreiptis ir į kitas teisėsaugos institucijas, į prokuratūrą. 14. Kazimiero

Simonavičiaus universitetas

2014-12-19⁸

14. Įstatymo projekto 10²

straipsnio

2 dalies nuostatos nepagrįstai reikalauja iš visų valstybės tarnautojų būti

baudžiamosios teisės žinovais ir puikiai išmanyti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių modelis išdėstytas Baudžiamajame kodekse reikalauja kvalifikuoto sugretinimo su įvykio aplinkybėmis ar jų elementais. Todėl tikėtina, kad gali kilti administracinės teisenos bylų, kuriose bus ginčijamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių vertinimas. Todėl siūlome įstatymo projekto 10² straipsnyje žodį 2požymius“ papildyti konkrečių nusikalstamų veikų pavadinimais (papirkimas, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimas tarnyba). Nepritarti Argumentai:

Įstatymo projektu iš valstybės tarnautojų (ar jiems prilygintų asmenų) nėra reikalaujama pateikti detalios informacijos, kurios pagrindu būtų atskleista visa nusikalstamos veikos sudėtis, t.y. iš valstybės tarnautojo nereikalaujama išmanyti kaltės formas, nusikalstamų veikų sudėčių aspektus (pvz., materiali ji ar ne) ir pan. Jie privalėtų pranešti tik tuomet, kai žinotų, jog tam tikri asmens veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos požymių (pvz., matant asmenį priimant ar duodant kyšį, tokiu atveju nusikalstamos veikos požymis būtų kyšio paėmimas/davimas). Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys turi ypatingą statusą visuomenėje, kadangi jie atlieka viešojo administravimo veiklą.

Atitinkamai šiems asmenims keliami aukšti skaidrumo, atsakomybės reikalavimai, reikalaujama atitinkamos kvalifikacijos, valstybės tarnybos ir kitus santykius reglamentuojančių įstatymų žinojimo. Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys turi gebėti suvokti ne tik savo pareigas, tačiau ir atsakomybę už jų nevykdymą. Pažymėtina, kad pareiga pranešti pagal Projektą egzistuoja tik nusikalstamoms veikoms, įtvirtintoms Baudžiamajame kodekse, o ne kitiems korupcinio pobūdžio pažeidimams. Todėl manytina, kad pareigos pranešti (o ne pareigos kvalifikuoti veiką) nustatymas valstybės tarnautojams yra proporcingas, ypač turint omenyje tai, už tokių veikų padarymą jiems yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos teisėje galima aptikti pranešimo pareigos analogijų. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą (238 str.), visi asmenys yra baudžiami už nepranešimą apie jiems žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau ši nuostata nereiškia, kad asmuo turi gebėti kvalifikuoti veikas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto

138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo

valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ , 5² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektui Nr.

XIIP-2520 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1. Įstatymo projekto 8

straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 10² straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (toliau – valstybės tarnautojas) pareigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) apie jo žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas šios priemonės teisinis reguliavimas keistinas dėl šių priežasčių:

1.1. Vienas iš šios pareigos elementų –

valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Įstatymo projekte neapibrėžtas . Neaišku, kur yra kritinė faktų, informacijos visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad galbūt buvo padaryta ar yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Įstatymo projekte pasigendama aiškiai apibrėžtų kriterijų, nenustatytas konkretus ir aiškus atspirties taškas, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos . Informacija apie nusikalstamą veiką turi būti pakankama, patikima, paremta tam tikrais objektyviais faktais ir žiniomis (pavyzdžiui, asmuo gavo neginčijamų įrodymų, kurie rodo nusikalstamos veikos akivaizdumą, ar pats stebėjo neteisėtą įvykį ir pan.). Todėl, siekiant įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siūlytina aiškiai apibrėžti pagrindus (požymius), kuriems esant laikoma, kad valstybės tarnautojui ši veika buvo žinoma. 1.2. Įstatymo projekte nustatytas 48 valandų terminas, per kurį valstybės tarnautojas privalo pranešti apie nusikalstamą veiką, nėra objektyviai pagrįstas.

Ši nuostata neproporcinga, palyginti su pranešimo apie labai sunkų nusikaltimą laiku (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiejamas su konkrečiu terminu valandomis, per kurį asmuo privalo pranešti apie jam žinomą daromą arba padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kad būtina pranešti per kuo trumpesnį laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių ir neįveikiamų kliūčių, dėl kurių neįmanoma pranešti. Pritarti Komitetas, pritardamas šiai pastabai bei atsižvelgdamas į Antikorupcijos komisijos siūlymą, Teisės departamento 18 pastabą, siūlo Projekto 8 straipsnį tikslinti:

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10²

straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „10² straipsnis. Pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos nusikalstamas veikos požymių veikas

1. Valstybės

tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos nusikalstamą veiką požymių , išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai , ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai , jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų . Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka . 2.

2. Valstybės

tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 6⁴ . Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2015-06-12)

2. Įstatymo projekte siūloma numatyti nauja

korupcijos prevencijos priemonė – asmens elgesio rizikos vertinimas , naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus, turi šių trūkumų: 2.1.

Jau dabar galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir mechanizmai, sudarantys galimybę vertinti valstybės tarnautojų elgesio riziką. Pirma, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 ir 13 straipsniai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą , kuris taikomas siekiant apginti valstybę ir visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi. Taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Taip pat paminėtini Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir 9¹ straipsniai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis, kurie leidžia gauti visą informaciją, atskleidžiančią asmens elgesio riziką . Būtent šis teisinis reguliavimas leidžia naudoti atitinkamus filtrus, kad valstybės tarnyboje dirbtų asmenys, kurie nekelia abejonių, taip pat suteikia galimybę sužinoti apie jų galbūt padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio veikas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas įtvirtinti asmens elgesio rizikos vertinimą neatitinka teisėkūros tikslingumo principo , įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai vertinimas taikant situacijos imitavimo /modeliavimo metodą nėra įprastinė ar paplitusi praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Tik keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje) taikomas imitacinio pobūdžio polinkio korupcijai vertinimas. Šis metodas taikomas tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, tačiau ne visiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant įtvirtinti tokį modelį ir Lietuvoje, svarstytina, ar jis neturėtų būti orientuojamas tik į teisėsaugos institucijų pareigūnus. 2.2. Pažymėtina, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios nuostatos, subjektų, taikančių tikrinimo metodus, veiklos pagrindai turi būti reguliuojami įstatymų. Tačiau Įstatymo projekte elgesio rizikos vertinimo mechanizmas (metodų taikymas) paliekamas neišbaigtas, šiuos aspektus reguliuoti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vis dėlto minėti aspektai yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimu, todėl turi būti reglamentuojami įstatymo lygmeniu. Svarbu pabrėžti, kad įstatyme turi būti įtvirtintos situacijos imitavimą taikančių subjektų veiksmų ribos, nustatytas draudimas kurstyti, provokuoti atlikti priešingus teisei veiksmus, taip pat veiksmų ir sprendimų apskundimo procedūros, tačiau Įstatymo projekte to pasigendama. 2.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projekte, siekiant įvertinti elgesio riziką (t. y. tik galimą elgesio, nebūtinai nusikalstamo, tikimybę), siūloma naudoti situacijos modeliavimą, t. y. tikrinimo veiksmus, analogiškus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdams, kurie taikomi tik nusikaltimams.

Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios, kad visi valstybės tarnautojai privalėtų duoti sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo, priešingu atveju būtų atleidžiami iš pareigų kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kelia abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui. 2.4. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte (2 straipsnio 16 dalis) asmens elgesio rizikos vertinimas teisine prasme apibrėžiamas ydingai – idem per idem . Todėl lieka neaišku, kas laikytina elgesio rizika ir kas bus vertinama. Siekiant įtvirtinti aptariamą priemonę, siūlytina nustatyti aiškią jos teisinę apibrėžtį, kas konkrečiai bus tikrinama (valstybės tarnautojo atsparumas korupcijai, patikimumas ar kita). Įstatymo projekte pateikiamos aplinkybės, kurioms esant atliekamas asmens elgesio rizikos vertinimas (ypač Korupcijos prevencijos įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) nėra susietas su korupciniu elgesiu. 2.5. Įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl būtina įstatyme nustatyti ir taikyti aptariamą korupcijos prevencijos priemonę, kurios įtvirtinimas ir įgyvendinimas siūloma apimtimi, be kita ko, pareikalautų nemenkų finansinių išlaidų, kurių pagrįstumo Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pasigendama. Pritarti Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)

3. Įstatymo projekte pateikiamas siūlymas

Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijos būtų tvirtinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus.

Pažymėtina, kad rekomendacijos savo forma tam tikriems subjektams nebūtų privalomas vykdyti dokumentas, todėl neįtvirtinus imperatyvaus mechanizmo gali kilti grėsmė, kad prioritetas bus teikiamas ne realiai, bet labiau formaliai korupcijos prevencijai. Pritarti Komitetas siūlo projekte įtvirtinti ne korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas, o STT direktoriaus įsakymu patvirtinti korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašą ir atitinkamai pakeisti Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies nuostatą. Pasiūlymas: „4. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos nustatymą ir atsižvelgdamas į laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto nustatytas korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas tvarkos aprašo , vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2015-06-12)

4Siekiant kovos su korupcija tikslų,

siūlytina plėsti teisės aktų projektų, kurie turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu, sąrašą – tikslinti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad antikorupciniu požiūriu turėtų būti vertinami visi bet kokią finansinę paramą (ne tik gaunamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) numatantys reguliuoti teisės aktų projektai. Pritarti Atsižvelgdamas į šią pastabą Komitetas siūlo į Projektą po 5 straipsniu keičiamo 6 straipsnio įtraukti naują straipsnį ir atitinkamai pakeisti Projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“.

6. Seimo paskirtų papildomų

komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Antikorupcijos komisija 2015-05-07⁸ Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo NR. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ ,⁵² , 10¹ , 10² , 10³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – projektas) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisija. Taip pat komisija siūlo pakeisti projekto 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip (pateikiamas lyginamasis variantas):⁸ straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „10² straipsnis. Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas , turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių

1. Valstybės tarnautojas

ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2.

2. Valstybės tarnautojo ar

jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka praneštiSpecialiųjų tyrimų tarnybai apie korupcinio pobūdžio veikas , turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių . 6. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“ Pritarti Šis straipsnis taip pat tobulintinas pagal kitas subjektų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 2. Žmogaus teisių komitetas 2015-09-24 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIP-2520 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Vyriausybės nuomonėje pateiktos pastabos dėl žmogaus teises ir laisvės ribojančių nuostatų  neišbaigtumo, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, Europos teisės departamento pastabos. Nepritarti Komiteto manymu, Projektas turi būti tobulinamas atsižvelgiant į subjektų pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2520 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir įvertinant įstatymo projekte siūlomų korupcijos prevencijos priemonių proporcingumą siekiamam tikslui ir laukiamiems rezultatams – teigiamai įtakai vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pasiūlymai: įstatymo projekto nuostatas tikslinga suderinti su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14,  20 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2925(2) nuostatomis. Atsižvelgti Komitetas siūlo keisti „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoką“ į

„korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoką bei detalizuoti jos turinį,

todėl į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14,  20 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2925(2), kuriame įtvirtinama nauja „ korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, suderinti su šiuo Projektu nebėra tikslinga. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas

: pritarti Komiteto išvadai bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-12-01 Pasiūlymas: 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“. Pritarti Siūlytina papildyti Projektą 6 straipsniu bei nustatyti, kad teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas ne tik tiems teisės aktams ir jų projektams, kurie susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu, tačiau apskritai visiems, kurie susiję su finansinės paramos teikimu. Atitinkamai keistina ir Projekto straipsnių numeracija. 8. Balsavimo rezultatai:

bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas

Komiteto išvada

2018-06-15 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

NACIONALINIO

SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO

KOMITETO

I Š V A D

O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS

ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹

,⁵² , 10¹ , 10² , 10³

STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2520(4)

2018 m. birželio

13 d. Nr. Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėja Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, planavimo skyriaus viršininkė Solėja Karalienė, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Marius Vainauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01¹

1. Teikiamo projekto 1 straipsniu

keičiamame Korupcijos įstatymo (toliau – įstatymo) 2 straipsnyje visos pagrindinės įstatymo sąvokos dėstytinos abėcėlės tvarka (

• past. –

neapsiribojant tik naujų sąvokų atitinkamu išdėstymu) Pritarti Pasiūlymas:¹ straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios, padedančios korupcijos

rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. 4. 2.

2. Įstaigos vadovas

• valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti įstaigai, taip pat viešosios įstaigos, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įstaigos vadovas. 1. 3. Korupcijos prevencija

• korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų teisės pažeidimų darymo. 2. 4. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos
• kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. 5 . Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje gali pasireikšti korupcija. 6 . Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai. 7.

7. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar savivaldybės įstaigos

vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas subjektas nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje. 8. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. 9. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą. 10. Korupcijos rizikos veiksniai – sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. 11. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos, palankumo, ir pan.) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. 12. Nevalstybinė įstaiga

• Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, išskyrus numatytus šio straipsnio

3¹⁴ dalyje. 13. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. 14. Valstybės ar savivaldybės įstaiga

• valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga,

kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

Šio įstatymo 5¹ ir 6 straipsniuose valstybės ar savivaldybės įstaigomis taip pat laikomos valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. 15. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. “

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01¹

8

2. Projekto 1 straipsnio 8 dalyje teikiamas

„korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvokos apibrėžimas turi tam tikrų

trūkumų. Akcentuotina, kad apibrėžime pateikiama „viešosios teisės normų“ sąvoka yra pernelyg nekonkreti. Sąvoka „viešoji teisė“ yra labiau teisės teorijos (t. y. doktrininio lygmens), o ne įstatymo, kategorija. Akcentuotina, kad net ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pasitaiko savo esme imperatyvaus pobūdžio normų. Be to, pastebėtina, kad apibrėžime esanti „kitokios asmeninės naudos“ sąvoka ten pat ir detalizuojama, skliausteliuose nurodant, kad tai galėtų būti dovana, pažadas ar privilegija. Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 230 straipsnio 4 dalyje vartojamas analogiškas vertinamojo pobūdžio terminas nėra formalizuotas. Manytina, kad šio termino apibrėžti nereikia, nes „kitokia asmeninė nauda“ gali būti suvokiama ir plačiau nei tik dovana, pažadas ar privilegija. Pritarti Pasiūlymas: „11.

Pritarti Pasiūlymas:

„11. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam

prilyginto asmens teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.“

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁶

4

3. Siūlytina išbraukti projekto

6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2016-12-01⁷

2²

4. Projekto 7 straipsniu

teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte tarp viešinamų atvejų nurodomi atvejai, kai „įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia“ . Svarstytina, ar viešinimo atveju nebūtų pažeidžiamos asmens teisės, jeigu jis pateiktų skundą, praleidęs terminą dėl svarbios priežasties, o skundo nagrinėjimas būtų atnaujinamas. Pritarti Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnį 7 dalimi: 7.

Jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo pateikia skundą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo, praleidęs terminą skundui paduoti, ir skundo pateikimo terminas atnaujinamas, vadovaujantis šiuos straipsniu viešinama informacija  patikslinama, nurodant, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas skundžiamas ir galutinis sprendimas nepriimtas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁷

5. Sunkiai įsivaizduojama, kaip

pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse). Pritarti¹⁰¹ straipsnį papildyti 9 dalimi:

9. Viešinant šiame straipsnyje įvardintą

informaciją, taip pat ją kopijuojant ir platinant bet kokiose viešose elektroninėse priemonėse, turi būti nurodoma, kad ši informacija yra pagal Korupcijos prevencijos įstatymą laikoma aktualia ir skelbtina vienerius metus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁸

6. Projekto 8 straipsniu

teikiamas įstatymo 10² straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.

11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad BK 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad visų Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų vykdymas yra grindžiamas atsakomybe, kuri taikytina laikantis kitų teisės aktų. Rengiant projektą diskusijose dėl atsakomybės nuspręsta, kad nėra tikslinga išskirti papildomą atsakomybę. Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į priimto Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, 10² straipsnio 5 dalis išdėstytina taip:

5. Asmeniui, pranešusiam

apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁸

7. Nėra aiškus santykis tarp 10²

straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą.

Pritarti iš dalies Atlyginimas asmenims už pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (neišskiriant ir valstybės tarnautojų, pareigūnų) tarptautinėje aplinkoje buvo pažymėtas kaip geroji kovos su korupcija patirtis Vengrijoje ir Malaizijoje. Galimybė atlyginti asmenims, pranešusiems apie teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo tokių asmenų statuso, numatyta ir naujai priimtame Pranešėjų apsaugos įstatyme. Atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas šiuo metu Lietuvoje numatyta Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 2.2.3 priemone. Manytina, kad galimybė atlyginti asmenims, tinkamai vykdantiems siūlomą projektu įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš esmės nėra nesuderinama su tokios pareigos nustatymu. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁸

8. Projekto 8 straipsniu

teikiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje minimos šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos. Be to, šios dalies pirmajame sakinyje skliausteliuose pastebima, kad „artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė sukelia neaiškumų, kokiu teisės aktu reikėtų vadovautis, atskleidžiant „šeimos nario“ sąvokos turinį. Be to, pastebėtina ir tai, kad visame BK nėra atskleistos vieningos šeimos narių ar artimųjų giminaičių sąvokos.

Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra taikomos išimtinai tik BK XXXIV skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ (BK

231 – 248 straipsniai) kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šias

dvi sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme. Pritarti iš dalies Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra priimtinos projekto tikslams, todėl jas papildomai dėstyti keičiame įstatyme nėra tikslinga, tačiau projektas papildytinas nurodant, kaip turėtų būti suprantama šeimos nario sąvoka. Pasiūlymas: „1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.“

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2016-12-01⁹

1

9. Projekto 9 straipsnio 1

dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nukelta, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. bus beveik neįmanoma suspėti priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Pritarti Pasiūlymas: „

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas

įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba iki 2018 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos:

pastabų neturi. 4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 6. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 7. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai, pataisos, pastabos : negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1 . Sprendimas:

Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui XIIP-2520(5) bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-13 1-4, 6-7 Pasiūlymas Atsisakyti projekto 1 straipsnio, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio papildymo

2 puntu (korupcijos rizikos nustatymas), projekto 3, 4, 6, 7 straipsnių. Pritarti

Argumentai Atsižvelgiant į Komiteto 2017 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 104-Spr-3 Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktą pasiūlymą peržiūrėti esamą korupcijos prevencijos priemonių sistemą ir parengti pasiūlymus dėl kokybiškai naujo korupcijos prevencijos modelio bei jį įgyvendinančio teisinio reguliavimo metmenų, netikslinga šiuo metu fragmentiškai keisti korupcijos prevencijos prevenciją reglamentuojantį įstatymą. 12. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2018-06-13⁸

Pasiūlymas

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. P ranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei jis gavo neginčijamų duomenų įrodymų , liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento . 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas įstaigos, kurioje jis eina pareigas vadovui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas .“ Argumentai Dėl 10² str. 1 d. : suderinti Projekto nuostatas su Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr.

XIII-804 ir nustatyti, kad apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką turi būti pranešama prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Dėl 10² str. 1 d. : vietoje „įrodymų“ naudoti terminą „duomenų“, nes dėl duomenų pripažinimo įrodymais, pagal BPK 20 str. 2 d., sprendžia tik teismas. Dėl 10² str. 3 d. : atsisakyti alternatyvios galimybės apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką pranešti įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo eina pareigas, vadovui, suderinant Projekto nuostatas su Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, pranešimas pateikiamas kompetentingai institucijai. Dėl 10² str. 5 d. : Pranešėjams apsaugos ir skatinimo priemonės gali būti taikomos pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą (apsaugos – kai pranešimas pateiktas Pranešėjų įstatymo nustatyta tvarka, pagalbos ir skatinimo priemonės, kai kompetentinga institucija asmenį dar pripažino pareiškėju), bet taip pat ir kitų teisės aktų tvarka, pvz., a tlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas šiuo metu Lietuvoje numatyta Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Dainius Gaižauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininko pavaduotoja                                                                                                                                                                   Rasa Juknevičienė