Lyginamasis projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XII-828 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d., Nr. Vilnius 1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
7Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį mažose įmonėse, labai mažose įmonėse, viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XII-828 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į smulkių verslininkų nuogąstavimus dėl atsiskaitymo su klientais problemų pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo bei neseniai eurą įsivedusių kaimyninių valstybių patirtį. Jau pasiekia žinios, kad nemažai smulkių prekybos įmonių dvi savaites po 2015 m. sausio 1 d. nedirbs, nes nuogąstauja, kad negalės įgyvendinti įstatymų reikalavimų pirkėjui mokant litais grąžą atiduoti eurais. Projektu siūloma praplėsti ratą subjektų, kuriems būtų numatyta galimybė 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais grąžą leisti duoti ne tik eurais, bet ir litais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nustatyta, kad 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Taip pat išlygos numatytos atsiskaitant be kasininko dirbančiose automatinėse kasose. Kitais atvejais atsiskaitant litais, grąžą privalu duoti eurais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma numatyti tokią galimybę, kurią turės viešojo transporto įmonės ir taksi, mažoms ir labai mažoms įmonėms, t.y. 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
pasekmių nenumatoma
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį smulkaus ir vidutinio verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Euras, smulkus ir vidutinis verslas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
2014-11-18 Nr. XIIP-2508 Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma praplėsti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytą subjektų ratą, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, vienas iš LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo tikslų - užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, t.y. šiuo įstatymu siekiama kuo greičiau ir sklandžiau pereiti prie bendrosios valiutos, nustatant ūkio subjektams reikalavimą grąžą po euro įvedimo dienos atiduoti eurais. Šis įstatymas parengtas laikantis 2008 m. sausio 10 d. Europos Komisijos rekomendacijų (2008/78/EB) ,,Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“. Pažymėtina, kad šių rekomendacijų 3 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog ,,prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas subjektų, kurie bendros grynųjų eurų ir litų apyvartos laikotarpyje galėtų grąžą atiduoti dviem valiutomis, rato praplėtimas atitiktų keičiamo įstatymo tikslus. Antra, įstatymo projekto rengėjai nurodo, jog įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad ,,nemažai smulkių prekybos įmonių dvi savaites po 2015 m. sausio 1 d. nedirbs, nes nuogąstauja, kad negalės įgyvendinti įstatymų reikalavimų pirkėjui mokant litais grąžą atiduoti eurais“.
Atkreiptinas dėmesys, kad mažos įmonės ir labai mažos įmonės sąvokos yra pateiktos LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje: ,,Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip
sąlygų:1) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų;2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 17 mln. litų“; ,,Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų“. Svarstytina, ar įstatymo projekto rengėjai turėjo omeny būtent tokias įmones, kurios atitinka šiuos kriterijus. Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūlytina įstatymo projekte nurodyti, kad maža įmonė ir labai maža įmonė suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba keičiamo įstatymo kontekste pastarąsias apibrėžti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitiems ūkio subjektams, kurie galėtų būti priskirti prie smulkiųjų verslininkų (pavyzdžiui, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, ūkininkams), šios išimties taikyti nesiūloma. Taigi svarstytina, ar įstatymo projektu būtų pasiekti deklaruojami tikslai. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo tekstas dėstytinas kabutėse. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė S.Ščajevienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-13 Nr. XIIP-2508 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO
ĮSTATYMo projekto nr. XIIP-2508 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2508 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma praplėsti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytą subjektų ratą, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymas)
dienos truks „dvigubos apyvartos“ laikotarpis, kuriuo kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais galės būti naudojami tiek litai, tiek ir eurai. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytas dviejų valiutų apyvartos laikotarpis yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvoje. Kaip nurodoma Europos Komisijos dokumentuose, „įvedant eurą svarbus vaidmuo tenka mažmenininkams, nes klientai de facto naudojasi jais kaip valiutos keityklomis (ypač jei netoliese nėra bankų skyrių)“ (žr. 2014 m. lapkričio 21 d. Komisijos Penkioliktąjį pranešimo apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai (COM(2014) 706 final), 7 l.). Be to, 2008 m. sausio 10 d.
Be to, 2008 m. sausio 10 d. Europos Komisijos rekomendacijų (2008/78/EB) ,,Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“ 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ,,prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais , jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų <...>“. Taigi Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad „nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama eurais <...>“, tikslas – užtikrinti, kad dvigubos apyvartos laikotarpiu ne tik bankai, pašto skyriai, bet ir verslininkai dalyvautų išimant litus iš apyvartos ir prisidėtų prie sklandaus euro įvedimo Lietuvoje. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas 26 straipsnio 7 dalies nuostatos pakeitimas žymiai išplėstų subjektų, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos leidžiama grąžą duoti ir litais, ratą ir galimai apsunkintų sklandų perėjimą prie euro. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
biudžeto ir finansų komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-11-18 išvada Nr. XIIP-25081 Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytą subjektų ratą, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma , vienas iš LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo tikslų - užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, t.y. šiuo įstatymu siekiama kuo greičiau ir sklandžiau pereiti prie bendrosios valiutos, nustatant ūkio subjektams reikalavimą grąžą po euro įvedimo dienos atiduoti eurais. Šis įstatymas parengtas laikantis 2008 m. sausio 10 d.
Europos Komisijos rekomendacijų (2008/78/EB) ,,Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“. Pažymėtina, kad šių rekomendacijų 3 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog ,,prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas subjektų, kurie bendros grynųjų eurų ir litų apyvartos laikotarpyje galėtų grąžą atiduoti dviem valiutomis, rato praplėtimas atitiktų keičiamo įstatymo tikslus. Antra , įstatymo projekto rengėjai nurodo, jog įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad ,,nemažai smulkių prekybos įmonių dvi savaites po 2015 m. sausio 1 d. nedirbs, nes nuogąstauja, kad negalės įgyvendinti įstatymų reikalavimų pirkėjui mokant litais grąžą atiduoti eurais“. Atkreiptinas dėmesys, kad mažos įmonės ir labai mažos įmonės sąvokos yra pateiktos LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje: ,,Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų;2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 17 mln. litų“; ,,Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų“. Svarstytina, ar įstatymo projekto rengėjai turėjo omeny būtent tokias įmones, kurios atitinka šiuos kriterijus. Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūlytina įstatymo projekte nurodyti, kad maža įmonė ir labai maža įmonė suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba keičiamo įstatymo kontekste pastarąsias apibrėžti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitiems ūkio subjektams, kurie galėtų būti priskirti prie smulkiųjų verslininkų (pavyzdžiui, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, ūkininkams), šios išimties taikyti nesiūloma. Taigi svarstytina, ar įstatymo projektu būtų pasiekti deklaruojami tikslai. Atsižvelgti iš dalies Atsižvelgti į pirmąją pastabą ir nesvarstyti antrosios pastabos, nes Biudžeto ir finansų komitetas (toliau – Komitetas) siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą). 2. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-11-18 išvada Nr. XIIP-25081
2Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo tekstas dėstytinas kabutėse. Nesvarstyti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą ir jį pagrindžiančius argumentus). 3. Europos teisės departa-mentas prie Lietuvos Respubli-kos teisingumo ministeri-jos, 2014-12-021 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2508 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma praplėsti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytą subjektų ratą, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymas)
įvedimo dienos truks „dvigubos apyvartos“ laikotarpis, kuriuo kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais galės būti naudojami tiek litai, tiek ir eurai. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytas dviejų valiutų apyvartos laikotarpis yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvoje. Kaip nurodoma Europos Komisijos dokumentuose, „įvedant eurą svarbus vaidmuo tenka mažmenininkams, nes klientai de facto naudojasi jais kaip valiutos keityklomis (ypač jei netoliese nėra bankų skyrių)“ (žr. 2014 m. lapkričio 21 d. Komisijos Penkioliktąjį pranešimo apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai (COM(2014) 706 final), 7 l.). Be to, 2008 m. sausio 10 d. Europos Komisijos rekomendacijų (2008/78/EB) ,,Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“ 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ,,prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais , jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų <...>“. Taigi Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad „nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama eurais <...>“, tikslas – užtikrinti, kad dvigubos apyvartos laikotarpiu ne tik bankai, pašto skyriai, bet ir verslininkai dalyvautų išimant litus iš apyvartos ir prisidėtų prie sklandaus euro įvedimo Lietuvoje.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas 26 straipsnio 7 dalies nuostatos pakeitimas žymiai išplėstų subjektų, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos leidžiama grąžą duoti ir litais, ratą ir galimai apsunkintų sklandų perėjimą prie euro. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų klientų asociacija, 2014-12-08 raštas Nr. 14/12/011 Dėl įstatymo projekto XIIP-2508 pastabų neturime. Nesvarstyti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą ir jį pagrindžiančius argumentus). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Finansų ministerija, 2014-12-08 raštas Nr. ((25.50-04)-5K-1426179)-6K-14095281 Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 (toliau – Euro įvedimo įstatymas) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2454 (toliau – projektas Nr. XIIP-2454) ir Euro įvedimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (toliau – projektas Nr. XIIP-2508) bei Seimo nario Jurgio Razmos 2014 m. lapkričio 26 d. Seime užregistruotą pasiūlymą (toliau – pasiūlymas) dėl projekto Nr. XIIP-2508. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-2454 aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu Nr. XIIP-2454 siekiama aiškiai apibrėžti, kad įvedus eurą bankų klientams, turintiems paskolas litais, atlikus perskaičiavimą į eurus kreditų palūkanos nepadidėtų. Euro įvedimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad keičiant VILIBOR indeksą į EURIBOR indeksą „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Atsižvelgdami į tai manome, kad galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia kreditoriui dėl euro įvedimo padidinti palūkanų normos. Taip pat primename, kad Euro įvedimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytas teisinių dokumentų tęstinumo principas, todėl vienašališkai bankas negali nuspręsti didinti palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu Nr. XIIP-2454 siūlomos nuostatos, Finansų ministerijos nuomone, yra perteklinės. Projektu Nr. XIIP-2508 ir pasiūlymu dėl projekto Nr. XIIP-2508 siekiama praplėsti subjektų, kuriems būtų numatyta galimybė 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais grąžą leisti duoti ne tik eurais, bet ir litais, ratą. Primename, kad Euro įvedimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje jau yra nustatyta visiems subjektams galiojanti išimtis, kad grąžos eurais galima neatiduoti, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Informuojame, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų prašymu buvo parengtas pavyzdinis pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalima grąžos duoti eurais, sąrašas. Darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti 2014 m. lapkričio 28 d. posėdyje minėtam sąrašui pritarta ir jis paskelbtas viešai interneto svetainėje www.euras.lt. Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija mano, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o projektu Nr. XIIP-2508 siūlomi pakeitimai apsunkintų sklandų perėjimą prie euro. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Pavyzdinis pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalima grąžos duoti eurais, sąrašas, 1 lapas. Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis 2015 m. sausio 1–15 dienomis Lietuvoje bus galima atsiskaityti grynaisiais litais ir eurais, o grąža bus atiduodama tik eurais, išskyrus Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatytas išimtis. Išimtys: automatinės prekybos vietose, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais; viešojo transporto priemonėse ir taksi: atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Kai yra pagrįstų priežasčių* dėl ko to negalima padaryti. Pavyzdžiui, pagrįsta priežastimi gali būti laikoma: ‾ jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas); ‾ kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais (pvz., atsiskaitoma 200 litų nominalo banknotu, o pardavėjas atidavęs grąžą tik eurais kasoje daugiau nebeturėtų eurų); ‾ jei dienos apyvarta ženkliai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Priežasties pagrįstumas vertinamas kiekvienu atveju atskirai. Bet kokiu atveju, pardavėjas ar paslaugų teikėjas paprašytas turės pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo visas pastangas apsirūpinti eurais/eurų monetomis grąžai (t.y. buvo užsisakęs/sudaręs su banku sutartį dėl „užbalansinių“ eurų/eurų monetų užsakymo 2014 m. gruodžio mėn., įsigijo pakankamai euro/eurų monetų rinkinių ir pan.). Pritarti
2Lietuvos bankas, 2014-12-08 raštas Nr.
((25.50-04)-5K-1426179)-6K-14095281 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr.
XII-828 (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2508 (toliau – Įstatymo projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2014 m. lapkričio 26 d. Seime užregistruoto pasiūlymo dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2508 (toliau – Pasiūlymas). Išanalizavę Įstatymo projektą, pažymime, kad siekiant padidinti subjektų, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais, skaičių, siūloma keisti Įstatymo 26 straipsnio 7 dalį, papildomai numatant tokią teisę ir „mažoms įmonėms“ bei „labai mažoms įmonėms“. Įstatymas parengtas atsižvelgus į 2008 m. sausio 10 d. Europos Komisijos rekomendacijas (2008/78/EB) ,,Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“, kurių 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų <...>“. Pažymėtina, kad Įstatyme norima užtikrinti sklandų ir kaip įmanoma greitesnį euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, siekiant, kad gyventojams būtų kaip įmanoma mažiau nepatogumų pereinant prie bendrosios valiutos. Vertinant siūlomo Įstatymo projekto nuostatas, manytina, kad padidinus subjektų, kuriems 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos būtų leista atsiskaitant litais grąžą duoti ne tik eurais, bet ir litais, skaičių, galimai nebus pasiektas pagrindinis Įstatymo tikslas arba šį tikslą pasiekti taps sunkiau. Vertinant Įstatymo projektą neaišku, kas pagal šį Įstatymą būtų laikytina „maža įmone“ ir „labai maža įmone“.
Loginiu sisteminiu požiūriu šios sąvokos aiškintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, kurio 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad „maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 17 mln. litų.“ To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų.“ Kaip matyti iš cituojamų Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatų, Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta išimtis taptų taikytina itin dideliam subjektų skaičiui, o tai galimai prieštarautų pagrindiniam Įstatymo tikslui – sklandžiam ir greitam euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte,
„<...> įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į smulkių verslininkų
nuogąstavimus dėl atsiskaitymo su klientais problemų pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo bei neseniai eurą įsivedusių kaimyninių valstybių patirtį. Jau pasiekia žinios, kad nemažai smulkių prekybos įmonių dvi savaites po 2015 m. sausio 1 d. nedirbs, nes nuogąstauja, kad negalės įgyvendinti įstatymų reikalavimų pirkėjui mokant litais grąžą atiduoti eurais.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąžą duoti eurais netaikomas ir tada, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 28 d.
Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo darbo grupė nustatė ir viešai paskelbė pavyzdinius atvejus, kai vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu grąža galės būti atiduodama litais, o ne eurais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra poreikio keisti Įstatymo
projekte numatytus tikslus galima pasiekti ir vadovaujantis bei tinkamai aiškinant galiojančio Įstatymo nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis 1998 m. birželio
su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies pirmąja ir antrąja įtraukomis dėl Įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimas turėtų konsultuotis su Europos Centriniu Banku, nes Įstatymo projektas susijęs su valiutomis ir mokėjimo priemonėmis. Dėl Seimo nario Jurgio Razmos 2014 m. lapkričio 26 d. pasiūlymo dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-25082
Įstatymo projekte nustatytas sąvokas „maža įmonė“ ir „labai maža įmonė“, numatant, kad šios sąvokos aiškinamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Pasiūlyme taip pat siūloma dar labiau padidinti subjektų, kuriems netaikomas reikalavimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąžą duoti eurais, skaičių, papildomai numatant, kad reikalavimas netaikomas ir individualiose įmonėse arba prekyvietėse verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams.
Vertinant Pasiūlymą dėl Įstatymo projekto, svarbūs visi šioje išvadoje nurodyti argumentai ir papildomai pabrėžtina, kad Įstatymo projekto tikslai gali būti pasiekti ir tinkamai aiškinant jau galiojančio įstatymo nuostatas, o nepagrįstai padidinus subjektų, kuriems netaikomas reikalavimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąžą duoti eurais, skaičių, abejotina, ar bus pasiektas Įstatymo tikslas – sklandžiai ir kuo greičiau įvesti eurą Lietuvos Respublikoje. Pritarti
3Ūkio ministerija, 2014-12-08 raštas Nr.
(10.16-S12/181) -3-65371 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Seimo nario Jurgio Razmos 2014 m. lapkričio 26 d. Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Euro įvedimo įstatymo Nr. XII-828 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2508 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma praplėsti subjektų ratą, kuriems būtų numatyta galimybė 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais grąžą leisti duoti ne tik eurais, bet ir litais. Informuojame, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų prašymu buvo parengtas pavyzdinis pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalima grąžos duoti eurais, sąrašas:
Automatinės prekybos vietos, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais; Viešojo transporto priemonės ir taksi: atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
Kai yra pagrįstų priežasčių dėl ko to negalima padaryti (priežasties pagrįstumas vertinamas kiekvienu atveju atskirai). jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas); kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais; jei dienos apyvarta ženkliai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Minėtas sąrašas buvo svarstytas 2014 m. lapkričio 10 d. Verslo aplinkos darbo grupėje, kuriam verslo bei valstybės institucijų atstovai pritarė, o 2014 m. lapkričio 28 d. vykusiame Darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti posėdyje minėtas sąrašas buvo patvirtintas ir paskelbtas viešai interneto svetainėje www.euras.lt. Taip pat, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Euro įvedimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje jau yra nustatyta visiems subjektams galiojanti išimtis, kad grąžos eurais galima neatiduoti, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija mano, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Priėmus projektu Nr. XIIP-2508 siūlomus pakeitimus, kurie apimtų daugiau kaip 97 proc. visų Lietuvos įmonių, būtų apsunkintas sklandus perėjimas prie euro. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Eduardas Šablinskas, Valerijus Simulik, 2014-11-261 Pasiūlymas: Papildyti 1straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai: ,,7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį mažose įmonėse, labai mažose įmonėse, juridiniai ir fiziniai asmenys vykdantys ūkinę veiklą, viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.“ Nesvarstyti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą ir jį pagrindžiančius argumentus). 2. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-11-261 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadas pirminiam įstatymo projektui
Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį mažose įmonėse, labai mažose įmonėse , kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme
Žin., 1998, Nr. 109-2993 ), viešojo transporto priemonėse ir taksi, individualiose įmonėse ar prekyvietėse gyventojams, įsigijusiems verslo liudijumus , atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Nesvarstyti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą ir jį pagrindžiančius argumentus). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Projektą atmesti atsižvelgiant į pirmiau pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos išvadas ir į Komiteto nuomonę dėl šiose išvadose pateiktų pastabų ir pasiūlymų. 8. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš - 0; susilaikė - 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Povilas Gylys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas