Projekto lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS ENERGETIKOS įstatymo NR. ix-884 15 IR 19¹ straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir kurių taikomos kainos reguliuojamos šio įstatymo 19¹straipsnyje nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:
1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia duomenis Komisijai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymui projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Šie duomenys Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateiktų duomenų įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina nustato energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų.
Jeigu Komisija nustato papildomų duomenų poreikį, energetikos įmonė privalo įvykdyti šį Komisijos nurodymą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai suskystintų naftos dujų kainos nustatymui reikalingų duomenų arba prireikus jų nepatikslina projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikoje įtvirtintais principais;
3) Komisijos patvirtintos nustatytos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Komisija turi teisę pratęsti nustatytų kainų galiojimo laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos. Energetikos įmonės patvirtintas nustatytas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
pakeitimo įstatymo PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai: Projekto inicijavimo pagrindu tapo siekis tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį mažmeninės prekybos suskystintomis naftos dujomis veiklos reglamentavimą. Pagal 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-382 reikalavimus, įmonės, turinčios leidimus verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, privalo teikti parengtą kainos projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Tačiau, kaip parodė praktika, daugumai tokių įmonių staigus prisitaikymas prie naujojo teisinio režimo nebuvo paprastas, atsižvelgiant į tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo jos nebuvo valstybės reguliuojamos įmonės. Įmonės nesugebėdavo tinkamai atlikti kainos paskaičiavimo veiksmų ir pateikti reikalavimus atitinkančių kainų projektų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo minėto Energetikos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, šios įmonės įstatymo tikslais taip pat tapo energetikos įmonėmis, būtina užtikrinti, kad joms vieningai būtų taikomi ir kiti įstatyme įtvirtinti valstybinės priežiūros principai. Įstatymo projektu siekiama pašalinti minėtus teisinio reglamentavimo trūkumus, užtikrinti sklandesnę kainos nustatymo tvarką bei vieno esminių kainodaros principų – kainų pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis – įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-382, energetikos įmonėms prilygintos ir įmonės, kurios turi leidimus verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir kurios tiekia suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų ar grupinių balionų įrenginių. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – nustatyti valstybinį minėtų įmonių taikomų kainų reguliavimą. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimo turinį, šioms įmonėms taikoma valstybinė priežiūra apsiriboja tik kainodaros reguliavimu, tačiau joms netaikomi kiti reikalavimai, kurie privalomi visoms kitoms pagal Energetikos įstatymą veikiančioms energetikos įmonėms. Siekiant suvienodinti visų energetikos įmonių teisinį statusą, būtina tikslinti įstatyminį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymas Nr. XII-382 įtvirtino pagrindinius suskystintas naftos dujas tiekiančių energetikos įmonių taikomų kainų nustatymo principus, pagal kuriuos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal įmonės pateiktą kainos projektą ir jo pagrindimą. Toks reguliavimas neužtikrina veiksmingo kainos nustatymo procedūros atlikimo. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma tikslinti Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį numatant, jog šioje dalyje nustatytas reikalavimas numatomas investicijas derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija taikomas ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir kurių taikomos kainos reguliuojamos šio įstatymo 19¹straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu bus užtikrintas vieno esminių kainodaros principų – kainų pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis – įgyvendinimas. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti įstatymo 19¹straipsnyje įtvirtintą suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarką ir numatyti, jog įmonė teikia ne parengtą kainos projektą, o duomenis kainos nustatymui, pagal kuriuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato konkrečias kainas. Toks kainos nustatymo mechanizmas užtikrins sklandesnę kainos nustatymo tvarką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, bus tobulinama esama kainodarinė sistema – užtikrintas sklandesnis ir efektyvesnis kainos nustatymo mechanizmas, sumažėtų ūkio subjektams tenkanti administracinė našta (išnyktų pareiga rengti kainos projektą, o tik liktų pareiga teikti reikalingus duomenis). Taip pat naujasis teisinis reguliavimas užtikrins vienodą visų energetikos įmonių teisinį statusą ir jo sąlygojamų teisinių pasekmių taikymą - suskystintomis naftos dujomis prekiaujančios įmonės, kaip ir kitos energetikos įmonės, privalėtų derinti įgyvendinamas investicijas. Tokiu būdu bus sudaromos sąlygos kainų pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis principo įgyvendinimui.
Galimų neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės tiesioginės reikšmės verslo sąlygoms ir jo plėtrai: panaikinus perteklinius reikalavimus bus sumažinta administracinė našta reguliuojamoms energetikos įmonėms nustatant jų taikomas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą reikės keisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. O3-432 patvirtintą Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodiką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. O3-432 patvirtintą Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomos valstybės biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui nebus reikalingos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„suskystintos naftos dujos“, „investicijų derinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-13 Nr. XIIP-2498 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS ENERGETIKOS įstatymo NR. ix-884 15 IR 19¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2498 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 ir 19¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2498 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau teikiame bendrojo pobūdžio pastabas dėl Projekto nuostatų suderinamumo su kitomis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) nuostatomis. Manytume, kad Projekto 1 straipsnyje dėstomas pakeitimas yra perteklinis, kadangi galiojančio Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įpareigojimas derinti įmonės investicijas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) taikomas visų energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, atžvilgiu. Atitinkamai ir įmonėms, centralizuotai teikiančioms suskystintas naftos dujas, taikytina Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata. Be to, Europos teisės departamento žiniomis, Komisija rengia poįstatyminį teisės aktą, kuriuo būtų nustatyta Energetikos įstatymo 19¹straipsnyje įvardijamų įmonių investicijų derinimo su Komisija tvarka. Projekto 2 straipsniu siūloma, kad Komisija, pagal energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, pateiktus duomenis visais atvejais nustatytų valstybės reguliuojamas kainas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, Komisijos funkcijos valstybinio kainų reguliavimo srityje, pirmiausiai, susijusios su reikalavimų reguliuojamai veiklai nustatymu ir ūkio subjektų priežiūra dėl atitikties šiems reikalavimams. Manytume, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 6 punkte įtvirtintas leidimas Komisijai vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas yra ultima ratio priemonė, tiems atvejams, kuomet energetikos įmonės nesilaiko reguliuojamai veiklai nustatytų reikalavimų. Laikantis šio požiūrio, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai yra būtina ir proporcinga ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
ENERGETIKOS įstatymo NR. ix-884 15 IR 19¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-11-21 Nr. XIIP-2498 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūlomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes siūlomos nuostatos yra perteklinės. Siūlomos keisti galiojančio įstatymo nuostatos taikomos visoms energetikos įmonėms, kurių kainos yra reguliuojamos, taip pat ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir kurių taikomos kainos reguliuojamos šio įstatymo 19¹straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pakeitimai diskutuotini. Pirma, projektu siūloma apriboti energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, teises kainodaros srityje, neleisti joms pačioms, vadovaujantis kainų nustatymo metodika, nustatyti centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks siūlymas teikiamas dėl to, kad „įmonės nesugebėdavo tinkamai atlikti kainos paskaičiavimo veiksmų ir pateikti reikalavimus atitinkančių kainų projektų.“ Manytume, kad nurodyta aplinkybė negali būti galiojančio teisinio reguliavimo keitimo pagrindu, nes ji nelaikytina objektyvia priežastimi ar
„teisinio reguliavimo trūkumu“, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte. Antra,
pagal galiojančio įstatymo 8 straipsnį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija.
Ji vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas tik tada, kai energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Įpareigojimas vykdyti Komisijai nebūdingas funkcijas gali trukdyti šiai institucijai tinkamai atlikti jos pagrindines funkcijas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija yra išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Abejotina, ar pavedus jai vykdyti nebūdingas funkcijas būtų tinkamai ir efektyviai naudojamos valstybės biudžeto lėšas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert