Projekto lyginamasis variantas
laikyti 4-8 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai
neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
politinėms partijoms;
Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais) ;7 )
sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“
skaičiaus „7“ įrašyti skaičių „8“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus 1 ir78 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:“
skaičių „5 ir 7“ įrašyti skaičius „6 ir 8“, o vietoje skaičių „4-7“ įrašyti skaičius „5-8“ ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalies 2–56 ir78 punktuose nurodytiems subjektams priima Vyriausybė, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–7 5-8 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip
nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Larisa Dmitrijeva Jurgis Razma
Projekto XIIP-2489(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asociacijoms ( valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);“. 2. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu: „
7) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
“. 3. Buvusį 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu:
„78 ) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“
4. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms ir labdaros paramos fondams , kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse , kurių apibrėžties kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas.“
5Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
78 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą;
reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
jos daliai.“
5Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos
sutartį šio straipsnio 1 dalies 2–5 ir 7 punktuose dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai , o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms,
Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–78 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos.
Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Projekto
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant ištaisyti visuomeninių organizacijų (labdaros ir paramos fondų) diskrimancinę padėtį, kuri atsirado 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) naujai redakcijai. Iki šios redakcijos įsigaliojimo buvo numatytas platesnis subjektų, turinčių teisę gauti valstybės ar savivaldybės turtą naudoti panaudos pagrindais. Rengiant Įstatymo naujos redakcijos projektą (XIIP-3945), priešingai iki tol buvusiam teisiniam reguliavimui, LR Finansų ministerijos išvadoms bei LR Vyriausybės nuomonei (2013-05-08 Vyriausybės nutarimas Nr. 420) įstatymo projektas buvo pakoreguotas ir iš minėtų subjektų rato buvo išbraukti ladbaros ir paramos fondai. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas yra sugrąžinti teisinę galimybę Įstatymo nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių turtą suteikti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis labdaros ir paramos fondams. 3. Įstatymo projekto autorius arba autorių grupė, įstatymo projektų iniciatoriai: institucija, asmenys arba piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą rengė Seimo nariai Larisa Dmitrijeva ir Jurgis Razma. 4. Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu. Pagal nuo 2014 m. spalio 1 d. galiojantį Įstatymą buvo per nesusipratimą ar klaidą panaikinta galimybė skirti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės turtą laikinai neatlygintinai naudotis labdaros ir paramos fondams.
Vienintelis argumentas, kodėl taip buvo pasielgta, nurodytas siekis suderinti šio Įstatymo nuostatas su LR labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatomis. Faktiškai klaidingai buvo suvokta ir/ar interpretuota LR labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostata, draudžianti fondams panaudos pagrindais perduoti savo turtą. Šis draudimas taikytinas tik fondų nuosavo turto perdavimui laikinai neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, tačiau šis įstatymas nedraudžia patiems fondams gauti panaudos pagrindais tokį (valstybės ar savivaldybės) turtą. Taigi, būtina ištaisyti šią teisėkūros klaidą ir panaikinti nepagrįstą labdaros ir paramos fondų diskriminavimą, sprendžiant valstybės ar savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais klausimus. 5. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatyme patikslinamas subjektų, kuriems panaudos pagrindais gali būti perduodamas valstybės ar savivaldybės turtas, sąrašas. Į subjektų sąrašą įtraukiami labdaros ir paramos fondai. Labdaros ir paramos fondai nebus diskriminuojami prieš kitus subjektus (pvz., asociacijas, viešąsias įstaigas, socialines įmones, politines partijas). Labdaros ir paramos fondai taip pat yra pelno nesiekiančios visuomeninės organizacijos, sukurtas ir siekiančios tenkinti visuomenės socialinius poreikius. 6. Galimi neigiami įstatymų projektų padariniai ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių padarinių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai turės teigiamą įtaką, nes fondų veikla yra socialinio pobūdžio ir gerina bendrą socialinę aplinką, kontekstą, o dažnai netgi yra tiesiogiai nukreipta į darbą su sunkiomis ar socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis linkusiomis nusikalsti (parama benamiams ar asmenims išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, visų rūšių priklausomybių gydymas ir prevencija, t.t.). 7. Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neturės neigiamos ar kitos reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus Įstatymo projektą, šio įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų (keisti ar priimti) nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projekto nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai. Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas. Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas galiojo iki 2014 m. spalio 1 d. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų išvadų gauta nebuvo. Įstatymo projektas atitinka Vyriausybės programą bei nuomonę, išreikštą Vyriausybės išvadoje (2013-05-08 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 420). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šie projektai būtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „Turto valdymas, naudojimas, disponavimas“, „turto perdavimas“, „panauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Projektą teikia Seimo nariai:
Larisa Dmitrijeva Jurgis Razma
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-11-20 Nr. XIIP-2489 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti subjektai, kuriems gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtas. Vienas iš kriterijų, nustatytų asociacijoms, profesinių sąjungų susivienijimams, politinėms partijoms yra tas, kad šie subjektai neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kodėl labdaros ir paramos fondams nesiūloma nustatyti analogiškų kriterijų. Šiame kontekste pažymėtina, jog labdaros ir paramos fondai, skirtingai nei kiti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje minimi subjektai, pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatas turi galimybę investuoti savo neliečiamojo kapitalo dalį, t. y. gauti pajamų iš investavimo. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalis tikslintina tuo aspektu, kad keičiant įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, turėtų būti išdėstoma visa 3 dalis (su punktais). 3.
aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl nustatant, jog valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis labdaros ir paramos fondams, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nesiūloma nustatyti, jog šiuo atveju turtas gali būti perduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pastebėtina, jog kitiems subjektams, tokiems kaip asociacijos, politinės partijos, profesinių sąjungų susivienijimams minėta nuostata taikoma. 4. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį v alstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, o Finansų ministerija formuoja valstybės turto valdymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-11 Nr. XIIP-2489 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp-2489 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2489, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 20 d. išvadoje įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-10 Nr. XIIP-2489(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis tikslas - teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, kurių apibrėžties kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Projekto nuostata, kad socialinės ir valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo sričių apibrėžties kriterijus nustato Vyriausybė, nėra pakankamai aiški. Tam, kad asociacija ar paramos ir labdaros fondas galėtų gauti panaudos pagrindais valstybės (savivaldybių) nekilnojamąjį turtą, jie turi teikti naudą visuomenei (jos daliai) socialinėje ir nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Tai yra vienas iš kriterijų, kuriuos asociacijos ir paramos ir labdaros fondai turėtų atitikti. Kiti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti minėti subjektai yra siūlomi nustatyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Taigi iš projekto seka, kad Vyriausybė turėtų nustatyti kriterijų apibrėžties kriterijus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne vieną kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo
16 d. nutarimai).
Be to, įstatymų sąvokos turi būti apibrėžtos pačiuose įstatymuose, o Vyriausybės priimamais poįstatyminiais teisės aktais paprastai detalizuojamos, sukonkretinamos įstatymų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 2. Pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vyriausybė, įsigaliojus įstatymui, turėtų priimti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti asociacijų bei paramos ir labdaros fondų, veikiančių socialinės ir valstybės nacionalinio saugumo srityse, apibrėžties kriterijai. Teisės akto parengimas ir priėmimas užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Nors įstatymas jau būtų įsigaliojęs, tačiau tik įsigaliojus minėtam poįstatyminiam teisės aktui, įstatymas galėtų būti taikomas visa apimtimi. Siekiant, kad įstatymas būtų taikomas visa apimtimi nuo jo įsigaliojimo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti 2 straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, jame nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą bei pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el.
komitetas
2015 m. kovo 25 d. Nr. 8
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Larisa Dmitrijeva, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Kilkinova, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-201 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti subjektai, kuriems gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtas.
Vienas iš kriterijų, nustatytų asociacijoms, profesinių sąjungų susivienijimams, politinėms partijoms yra tas, kad šie subjektai neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kodėl labdaros ir paramos fondams nesiūloma nustatyti analogiškų kriterijų. Šiame kontekste pažymėtina, jog labdaros ir paramos fondai, skirtingai nei kiti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje minimi subjektai, pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatas turi galimybę investuoti savo neliečiamojo kapitalo dalį, t. y. gauti pajamų iš investavimo. Pritarti
tikslintina tuo aspektu, kad keičiant įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, turėtų būti išdėstoma visa 3 dalis (su punktais). Pritarti
aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl nustatant, jog valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis labdaros ir paramos fondams, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nesiūloma nustatyti, jog šiuo atveju turtas gali būti perduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pastebėtina, jog kitiems subjektams, tokiems kaip asociacijos, politinės partijos, profesinių sąjungų susivienijimams minėta nuostata taikoma. Pritarti
2014-11-20 4.
Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, o Finansų ministerija formuoja valstybės turto valdymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Atsižvelgta
Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2489, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 20 d. išvadoje įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Atsižvelgta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių inovacijų fondas 2015-03-04 Nr. 2015-02/27-01 Labdaros ir paramos fondai nepagrįstai diskriminuojami, sprendžiant valstybės ar savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais klausimus. Ši diskriminuojanti nuostata atsirado 2014 m. spalio 1 dienai įsigaliojus LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo naujai redakcijai. Savo atsakyme Jūs informuojate, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad labdaros ir paramos fondai nėra įtraukti į valstybės ir savivaldybių turto panaudos gavėjų sąrašą, ir kad Vyriausybė
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2489“, kuriame rekomenduojama įtraukti labdaros ir paramos fondus į panaudos gavėjų sąrašą. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Vyriausybės nutarimas (Nr.88) tik iš dalies ištaiso situaciją, bet ir toliau išlieka diskriminuojantis nevyriausybinių organizacijų, turinčių labdaros ir paramos fondų statusą, atžvilgiu: nutarime siūloma, kad labdaros ir paramos fondams panaudos būdu būtų leidžiama valdyti ir naudoti tik savivaldybėms priklausantį nekilnojamą turtą, o nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms asociacijų statusą, leidžiama panaudos būdu naudotis tiek savivaldybių, tiek valstybės nekilnojamu turtu (žr. įstatymo aktualios redakcijos 14 straipsnio 2 dalį). Taigi, prašome Jūsų palaikyti ne siūlytą Vyriausybės nutarimą (Nr.88), bet pateiktą LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-2489, kuriuo siekiama sugrąžinti teisinę galimybę Įstatymo nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių turtą suteikti panaudos pagrindais naudotis ir labdaros ir paramos fondams. Jūsų dėmesiui, Socialinių inovacijų fondas, kurio veikla visuomenės naudai yra viešai pripažinta, nuo 1997 metų naudojasi patalpomis, suteiktomis pagal panaudos sutartį, ir kurios dabar priklauso VĮ Turto bankas. Socialinių inovacijų fondas yra registruotas ne savivaldybėje, o LR Teisingumo ministerijoje ir Socialinių inovacijų fondo veikla skirta ne vien Kauno miesto savivaldybės gyventojams, bet ir visos Lietuvos visuomenės naudai.
Įgyvendindamas ilgalaikius Europos Socialinio Fondo projektus Socialinių inovacijų fondas jau du kartus remontavo šias patalpas ir yra įsipareigojęs ESF kryžminio finansavimo lėšas, panaudotas patalpų remontui bei įrengimui, ir po projektų finansavimo pabaigos naudoti visuomenės socialiniams poreikiams tenkinti. Tačiau nuo 2015 m. balandžio 1 d. Socialinių inovacijų fondui siūloma patalpas atlaisvinti, nutraukiant panaudos sutartį, ir tuo sudaroma grėsmė Socialinių inovacijų fondo veiklos tęstinumui užtikrinti. Labai prašome Jūsų tarpininkauti, kad LR Seimas skubos tvarka ir kompleksiškai išspręstų klausimą dėl valstybės ir savivaldybių turto suteikimo nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms labdaros ir paramos fondų statusą, panaudos būdu. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymą, atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2489 (toliau — Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projekto tikslas - labdaros ir paramos fondams sudaryti galimybę įgyti teisę panaudos pagrindais valdyti ir naudoti valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą, negalima teigti, kad minėtas teisės akto projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau priėmus šį Projektą labdaros ir paramos fondai, palyginti su kitais subjektais, galėtų išskirtinėmis sąlygomis panaudos pagrindais įgyti, valdyti ir naudoti valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą. Siekdami teisinio aiškumo, užtikrinant savivaldybėse dėl turto perdavimo panaudos pagrindais priimamų sprendimų skaidrumą, dėl Projekto teikiame šias pastabas:
valstybės savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau — Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis labdaros ir paramos fondams Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1.1. Priėmus Projektą valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas labdaros ir paramos fondams, nesilaikant Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus, pagal kurį subjektas neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą . Iš Projekto aiškinamojo rašto lieka neaišku, dėl kokių motyvų šis kriterijus neturėtų būti taikomas labdaros ir paramos fondams, nors jis taikomas asociacijoms, profesinių sąjungų susivienijimams ir jį sudarančioms profesinėms sąjungoms ar politinėms partijoms.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis efektyvumo (siekiant didžiausios naudos visuomenei) ir racionalumo (turtas tausojamas ir nešvaistomas) principais. Manome, kad Įstatymo
susijęs su šių principų įgyvendinimu, todėl siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą. 1.2. Priėmus Projektą valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas labdaros ir paramos fondams nesilaikant dalies Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nuostatų, kad turtas labdaros ir paramos fondams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; kad sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis; kad prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje nurodytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti ir kt. Atsižvelgdami į šią pastabą, manome, kad minėtų reikalavimų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su Įstatymu saugomų vertybių apsauga ir racionaliu valstybės ir savivaldybių turto naudojimu, tiesioginiu valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo principų įgyvendinimu, todėl siūlome tikslinant Projektą apsvarstyti šių reikalavimų (pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) taikymo labdaros ir paramos fondams tikslingumą. Pritarti
2015-03-23 Nr. 4-01- 2.
Įstatymo straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, savivaldybės taryboms ar jų įgaliotoms institucijoms suteikiančios itin plačias teises savo nuožiūra priimti sprendimus, susijusius su savivaldybei priklausančio turto perdavimu panaudos pagrindais:
perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įvertinus šias Įstatymo nuostatas galima konstatuoti, kad teisės aktai iš esmės nereglamentuoja savivaldybės materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais klausimų, todėl savivaldybių taryboms paliekama teisė savo nuožiūra minėtus klausimus reglamentuoti tarybos priimame teisės akte. Be to, pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas tam tikrais atvejais, kai sprendimus dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį turi teisę priimti savivaldybės tarybos įgaliota institucija, sprendimas dėl konkretaus savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais gali būti priimamas be savivaldybės tarybos žinios. Nors Įstatymas ir nustato principus, pagal kuriuos savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama (ir perduodant panaudos pagrindais), minėti principai gali būti interpretuojami subjektyviai ir neužtikrinti skaidraus ir nešališko savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais. 2.2.
savivaldos įstatymo (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, kurias savivaldybė atlieka turėdama sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Tačiau atsižvelgdami į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais, o savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka) manome, kad norint užtikrinti visuomenės interesus ir savivaldybių tarybų priimamų sprendimų skaidrumą, būtų tikslinga esminius savivaldybių turto perdavimo panaudos pagrindais klausimus reglamentuoti įstatyme. 2.3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014 m. gruodžio 3 d. atlikusi Įstatymo
ilgalaikio materialiojo turto nuomą, antikorupcinį vertinimą, siekdama skaidraus savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos proceso, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai pasiūlė Įstatyme reglamentuoti savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos principines nuostatas (pavyzdžiui: nustatyti maksimalius terminus, nuomos apskaičiavimo ir perskaičiavimo tvarkas, nuomos sutarčių pratęsimo sąlygas ir pan.), atitinkančias valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos proceso reglamentavimą. Finansų ministerija šiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymams pritarė iš esmės (2014 m. gruodžio 3 d. antikorupcinio vertinimo išvados ir Finansų ministerijos atsakymo kopijos pridedamos).
Atsižvelgdami į tai, kad savivaldybės turto perdavimas panaudos pagrindais taip pat yra Įstatymo reglamentavimo objektas, manome, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. gruodžio 3 d. antikorupciniame vertinime išdėstytos pastabos ir pasiūlymai taip pat aktualūs ir savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais reglamentavimo požiūriu. Atsižvelgti
tarnyba
įstatymo 7 ir straipsnių nuostatomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba nuolat renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie korupciją ir su ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba disponuoja informacija, kad apie 10 procentų Lietuvos Respublikos Seimo narių 2008-2012 m. buvo susiję su labdaros ir paramos fondais. Dėl minėtų priežasčių manome, kad Projekto pasiūlymai labdaros ir paramos fondams suteikti išskirtines sąlygas panaudos pagrindais įgyti teisę valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių turtą vertintini kaip papildomi korupcijos rizikos veiksniai. Atsižvelgti Finansų ministerija 2015 m. planuoja atlikti Įstatymo teisinio reguliavimo stebėseną, nes įstatymas papildytas naujomis nuostatomis, kurių įgyvendinimas praktikoje turi būti įvertintas. Atlikus šią analizę ir nustačius įgyvendinimo trūkumų bus rengiamas atskiras įstatymo projektas. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Įstatymo 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
4) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
5) politinėms partijoms;
susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais
nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms ir labdaros paramos fondams , kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinės apsaugos arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, kurių apibrėžties kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas. 3.
savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus
8 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą;
2) subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
3) subjektas pagrindžia, kad jo veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalies 2–5 ir 7 punktuose dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai, o kai valstybės turtas perduodamas pagal panaudos sutartį biudžetinėms įstaigoms, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį.
Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 7.
nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir 19 straipsnio 4 dalies 1 punktu.“ Pritarti iš dalies Vietoj „socialinės apsaugos sritis“ nutarta palikti galiojančiame įstatyme numatytą „socialinės srities“ terminą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-04 Nr. 88 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-869 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2489 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
m. kovo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymą Nr. XII-802, kuris įsigaliojo 2014 m. spalio 1 dieną. Šiuo įstatymu buvo siekiama mažinti valstybės turto panaudos gavėjų skaičių. Toks siekis buvo siejamas su centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo reforma, kurios strateginis tikslas – efektyvus valstybės nekilnojamojo turto valdymas siekiant mažinti valstybės nekilnojamojo turto administravimo išlaidas ir valstybės nekilnojamojo turto valdymo optimizavimas perduodant jį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra dviejų valstybės ir savivaldybių turto panaudos gavėjų grupių (tarp jų – labdaros ir paramos fondų), kurios buvo įtrauktos į ankstesnės redakcijos įstatymą, taip pat smarkiai apribotos asociacijų ir profesinių sąjungų galimybės gauti valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudoti panaudos pagrindais. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad asociacijoms Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai gauti nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudoti panaudos pagrindais netaikomi perduodant asociacijoms savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas. Vertinant Įstatymo 14 straipsnio nuostatas sisteminiu požiūriu, Projekte labdaros ir paramos fondams siūlytume numatyti galimybę panaudos pagrindais valdyti ir naudoti tik savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nepritarti Nutarta, kad labdaros ir paramos fondams, veikiantiems socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, panaudos pagrindais gali būti perduodamas ir valstybės nekilnojamasis turtas, nes fondams, vykdantiems veiklą ne vienos savivaldybės mastu, savivaldybės gali neturėti intereso perduoti turto. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-04 Nr. 88 2.
88
labdaros ir paramos fondams taikomi Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyti kriterijai ir 4 dalyje nustatytas maksimalus panaudos sutarties terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų. Pritarti
2015-01-201 Argumentai: Šį pasiūlymą teikiu atsižvelgęs į SĮ Šiaulių oro uosto direkcijos prašymą. Pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kuris įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d., nėra numatyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Didžioji SĮ Šiaulių oro uosto turto dalis yra gauta panaudai iš Valstybės, pasirašius panaudos sutartis, kurių pagrindinė baigia galioti 2015-03-04. Pasibaigus šiai sutarčiai, gali būti paraližuota oro uosto veikla ir norint to išvengti reikėtų priimti šį pasiūlymą. Pasiūlymas:
Papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu, o buvusį 8 punktą atitinkamai laikyti 9 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) labdaros ir paramos fondams;
4) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
5) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
6) politinėms partijoms;
7) Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
8) V alstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus;
nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ Nepritarti Teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, Valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas įmonėms turi būti perduodamas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nustatyta tvarka: kaip dotacija arba kaip turtas, kurio verte turi būti didinamas įmonės savininko kapitalas, nuo kurio yra skaičiuojamas mokesčio už valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą mokestis. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei.
Atsižvelgus į šiuos argumentus, buvo atsisakyta turto panaudos oro skrydžius ir oro uostus eksploatuojančioms įmonėms suteikimo, nustatant, kad sudarytos panaudos sutartys negali būti pratęstos ir galiotų iki sutarčių pabaigos termino. Šiuo metu valstybės įmonėms turtas yra perduotas patikėjimo teise, o savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ Krašto apsaugos ministerija, patikėjimo teise valdanti turtą, numato turtą nuomoti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2489(2). 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eligijus Masiulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė
Jolita Vaickienė