Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tarptautiniai neplatinimo susitarimai – Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA), Raketų technologijų kontrolės režimas (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupė (NSG), Australijos grupė (AG), Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC), Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC), Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), Sutartis dėl prekybos ginklais (ATT) ir kiti susitarimai bei tarptautiniai valstybių įsipareigojimai, kurių tikslas – politinėmis, ekonominėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklų ir įprastinės ginkluotės platinimui ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai įprastine ginkluote.“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų
organizacijų filialai privalo saugoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos strateginių prekių duomenų apskaitos dokumentus ne mažiau kaip 5 metus 10 metų nuo kalendorinių metų, kuriais atitinkamos prekės buvo eksportuotos, importuotos, vežtos tranzitu, siųstos Europos Sąjungoje, dėl šių prekių teiktos tarpininkavimo paslaugos, pabaigos, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 24 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tarptautiniai neplatinimo susitarimai – Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA), Raketų technologijų kontrolės režimas (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupė (NSG), Australijos grupė (AG), Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC), Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC), Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), Sutartis dėl prekybos ginklais (ATT) ir kiti susitarimai bei tarptautiniai valstybių įsipareigojimai, kurių tikslas – politinėmis, ekonominėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklų ir įprastinės ginkluotės platinimui ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai įprastine ginkluote.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų
organizacijų filialai privalo saugoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos strateginių prekių duomenų apskaitos dokumentus ne mažiau kaip 5 metus 10 metų nuo kalendorinių metų, kuriais atitinkamos prekės buvo eksportuotos, importuotos, vežtos tranzitu, siųstos Europos Sąjungoje, dėl šių prekių teiktos tarpininkavimo paslaugos, pabaigos, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 24 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 23 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai: 2013 m. balandžio 2 d. Niujorke buvo priimta Sutartis dėl prekybos ginklais (toliau
Seimui. Siekiant su Sutarties įgyvendinimu susijusias nuostatas įtraukti į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, reikia priimti Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) pataisas. Teikiamo Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 3 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įtraukti į Įstatymą nuorodas į Sutartį. Uždaviniai: papildyti tarptautinių neplatinimo režimų sąvoką, siekiant užtikrinti, kad teisiniu pagrindu sprendžiant įprastinės ginkluotės eksporto licencijų išdavimo klausimus laikytinos ir Sutarties nuostatos; pakeisti minimalų strateginių prekių duomenų apskaitos dokumentų saugojimo laikotarpį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentas, tiesioginė rengėja – Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus (vedėja Jurga Kasputienė, tel. 259 2204) trečioji sekretorė Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė, tel. 236 2517. 3.
santykiai: Esamas įprastinės ginkluotės kontrolės teisinis reglamentavimas Lietuvoje: Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“. Atsakomybė už neteisėtą tarpininkavimą dėl karinės įrangos perdavimo numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253¹ straipsnyje. Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinę prekybą įprastine ginkluote: 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu, panaikinantis Bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP (OL 2004 m. specialusis leidimas, 18 skyrius, 2 tomas, p. 17); 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendroji pozicija 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 18 skyrius, 2 tomas, p. 133); 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL 2008 L 335, p. 99) (toliau – Bendroji pozicija); 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL 2009 L 146, p. 1); 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL 2012 L 94, p. 1). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuorodą į Sutartį, kaip galiojantį teisinį pagrindą sprendžiant dėl strateginių prekių eksporto licencijų išdavimo, papildant ir patikslinant tarptautinių neplatinimo susitarimų apibrėžimą, įtvirtintą Įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje, ir, vadovaujantis Sutarties 12 straipsnio 4 dalimi, pakeisti nustatytą minimalų strateginių prekių duomenų apskaitos dokumentų saugojimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama šio aiškinamojo rašto 3 punkte nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, jau dabar taiko analogiškus ar griežtesnius reikalavimus eksporto kontrolei, Įstatymo projektu nėra įtvirtinamos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tačiau siekiant teisinio aiškumo, reikalingos tiesioginės nuorodos į naują universalią tarptautinę sutartį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Galima papildoma administracinė našta ūkio subjektams, atsižvelgiant į minimalaus duomenų apskaitos dokumentų saugojimo termino ilginimą iki 10 metų.
Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 12 straipsnio 4 dalis nustato, jog duomenys saugomi bent dešimt metų, galimybių sumažinti administracinę naštą nėra. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, reikia minimalių teisės aktų pakeitimų, siekiant teisinio aiškumo Lietuvos Respublikos subjektams, taip pat siekiant pabrėžti Sutarties dėl prekybos ginklais svarbą. Reikia pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“. Pagrindiniai teisės aktų pakeitimai būtų skirti nurodyti, kad būtina atsižvelgti, inter alia, į Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatas, sprendžiant įprastinės ginkluotės eksporto licencijų išdavimo klausimus.
Kadangi Sutarties dėl prekybos ginklais nustatomi kriterijai įprastinės ginkluotės eksportui atitinka Bendrosios pozicijos kriterijus, kuriais yra vadovaujamasi šiuo metu, teisės aktų pakeitimais būtų siekiama pabrėžti Sutarties svarbą ir įtvirtinti teisinį aiškumą teisės aktuose, bet ne nustatyti naujas teisinio reguliavimo nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų terminų, vertintinų Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Sutartis neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Siekiant įgyvendinti Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų šiuo klausimu nėra. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „eksporto kontrolė“, „importas“,
„ginklų prekyba“, „karinė įranga“, „siuntimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymo projekto įsigaliojimo data turi būti suderinta su Sutarties įsigaliojimo Lietuvos Respublikai data. Sutartis kol kas nėra įsigaliojusi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Sutarties 22 straipsnio 1 dalimi, ratifikacinius raštus yra deponavęs reikalingas valstybių skaičius, žinoma, kad sutartis įsigalios 2014 m. gruodžio 24 d. Vadovaujantis Sutarties 22 straipsnio 2 dalimi, jos įsigaliojimo konkrečiai valstybei data priklauso nuo ratifikavimo raštų deponavimo momento (ar jie pateikti iki Sutarties įsigaliojimo, ar Sutarčiai įsigaliojus): jei Lietuvos Respublika deponuos ratifikacinius raštus iki Sutarties įsigaliojimo, jai Sutartis įsigalios 2014 m. gruodžio 24 d.; jei ratifikaciniai raštai bus deponuoti po šios dienos, Sutartis Lietuvos Respublikai įsigalios praėjus 90 dienų nuo jos ratifikavimo dokumento deponavimo dienos. Įstatymo projekte nurodytas jo įsigaliojimo terminas siejamas su sutarties įsigaliojimo diena.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIŲ
2014-11-14 Nr. XIIP–2486 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIŲ
2014-11-25 Nr. XIIP–2486(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - NSGK)
pirmininkas Artūras Paulauskas, NSGK nariai: Arvydas Anušauskas, Remigijus Ačas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus vedėja Jurga Kasputienė, Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus trečioji sekretorė Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė, Prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8.
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas