Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) specialieji kredito įstaigų, į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytų asmenų ir draudimo įmonių atidėjimai;“2 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms ir į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.”
27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai“
27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų
užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms, bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai bei pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymą veikiantiems į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytiems vartojimo kredito davėjams, sudarantiems specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų ir vartojimo kreditų davėjų, abejotiniems aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų grupės) nuostoliams padengti.“
27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei kredito įstaiga ar vartojimo kredito davėjas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Seimo nariai: Gintaras Tamošiūnas Raimundas Markauskas Petras Narkevičius Dangutė Mikutienė Zita Žvikienė Darius Ulickas Valdas Skarbalius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas, siekiant pašalinti diskriminuojančią ir nelygiateisę padėtį, susidarančią pelno mokesčio tikslais apmokestinant atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti, kurioje šiuo metu atsiduria vartojimo kreditus teikiančios finansų įmonės, lyginant su kredito įstaigomis (bankais bei kredito unijomis). Projekto tikslai ir uždaviniai yra patobulinti leidžiamų atskaitymų pelno mokesčio tikslais teisinį reglamentavimą, kuris leistų suvienodinti atidėjinių abejotiniems aktyvams padengti apmokestinimą pelno mokesčiu vartojimo kreditus teikiančioms finansų įmonėms bei kredito įstaigoms (bankams bei kredito unijoms). Dabartinė Pelno mokesčio įstatymo formuluotė specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti leidžia tik kredito įstaigoms – taip mokestiniu požiūriu diskriminuojamos vartojimo kreditus teikiančios finansų įmonės ir pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Šio projekto pirminis siūlytojas yra Seimo nariai [ ]. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Specialiųjų atidėjinių abejotiniems aktyvams padengti pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka įtvirtinta LR Pelno mokesčio įstatymo 17 ir 27 str. LR Pelno mokesčio įstatymo 27 str.
bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų grupės) nuostoliams padengti”. LR Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 2 d. 9 p. prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiria specialiuosius kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtina galimybę kredito įstaigoms, t.y. komerciniams bankams, užsienio bankų atstovybėms ir filialams bei kredito unijoms, iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti suformuotus atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti. Vartojimo kreditus teikia tiek kredito įstaigos, t.y. įmonės, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu, tiek ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, kaip jos apibrėžtos LR Finansų įstaigų įstatyme, tačiau neturi kredito įstaigos statuso. Tiek kredito įstaigos, tiek vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra laikomos kredito įstaigomis, finansinėje apskaitoje formuoja atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti. Esminis skirtumas yra tas, jog mokestinėje apskaitoje (t.y. pelno mokesčio tikslais), vadovaujantis LR Pelno mokesčio įstatymo 17, 27 str., šiuos atidėjinius leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik kredito įstaigos. Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, tokios teisės neturi.
Todėl vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, atsiduria nelygiateisėje ir diskriminuojančioje padėtyje – jų apmokestinamasis pelnas dirbtinai išauga neturint galimybės iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti suformuotus atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti, kai kredito įstaigos (bankai, kredito unijos) savo apmokestinamąjį pelną pastaraisiais atidėjiniais mažinti gali. Nepriklausomai nuo vartojimo kreditus teikiančio juridinio asmens statuso pagal LR Finansų įstaigų įstatymą, bei skirtingų galimybių atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti priskirti leidžiamiems atskaitymams, įmonėms, teikiančioms vartojimo kreditus, taikomi tie patys reikalavimai įtvirtinti LR Vartojimo kreditų įstatyme bei Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose. Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, skiriasi nuo bankų ir kitų kredito įstaigų tuo, kad jos nepriima indėlių ar kitų grąžintinų lėšų. Tačiau visais kitais atžvilgiais vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos, veikla, reikalavimai teikiamoms vartojimo kredito paskoloms, priežiūra iš esmės yra analogiška kaip ir kredito įstaigų. Tas faktas, kad vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, nevykdo indėlių priėmimo veiklos, šias bendroves pastato tik į nepalankesnę padėtį, lyginant su kredito įstaigomis, nes vartojimo kreditų išdavimui šios bendrovės turi surasti kitus brangesnius finansavimo šaltinius, kai tuo tarpu kredito įstaigos analogišką veiklą gali finansuoti iš priimtų indėlių. Todėl skirtingai traktuoti kredito įstaigų ir vartojimo kreditų bendrovių sudaromus atidėjinius, nėra pagrįsta.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu Lietuvos bankas siekia sugriežtinti ir sureglamentuoti vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos, veiklą panašiai kaip ir bankų ir kitų kredito įstaigų (pagrinde dėl klientų interesų apsaugos). Nuo
Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo. Vadovaujantis minėtu nutarimu, visiems vartojimo kredito davėjams taikomos vienodas atsakingojo skolinimo principas - įsipareigojimų finansų įstaigoms (kartu su paimtu vartojimo kreditu) dydis neturi viršyti 40% visų kredito gavėjo tvariųjų pajamų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos, priežiūros funkcija, kaip ir kredito įstaigų, yra priskirta Lietuvos Banko kompetencijai. Vienodinant kredito įstaigų, bei vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos priežiūros taisykles, bei reikalavimus skolinimui turėtų būti suvienodintos ir mokestinės taisyklės. Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nebūtų laikomas tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio teismo 2009-03-02 nutarimas).
Šiuo metu galiojančios LR Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, leidžiančios atidėjinius, suformuotus abejotiniems aktyvams padengti, įtraukti į leidžiamus atskaitymus tik kredito įstaigoms, diskriminuoja ir sudaro nelygiavertes sąlygas vartojimo kreditus išduodančioms bendrovėms, kurios nelaikytinos kredito įstaigomis, todėl yra keistinos. Daugelyje Europos Sąjungos šalių narių vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos, suformuoti specialieji atidėjiniai abejotiniems aktyvams padengti yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams. Net 22 ES šalyse narėse vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, pelno mokesčio tikslais gali atskaityti specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti. Kai kuriose ES šalyse narėse atidėjinių atskaitymas iš pajamų galimas tik tada, kai tenkinami nustatyti reikalavimai bei apribojimai (pvz. atidėjiniai yra apskaičiuoti pagal tam tikrą metodiką, tiksliai įvertinti, pagrįsti; leidžiamų atskaityti atidėjinių bendra suma neviršija nustatyto kriterijaus ir kt.). Tose ES valstybėse, kuriose vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, kurios nėra kredito įstaigos, leidžiama leidžiamiems atskaitymams priskirti specialiuosius atidėjinius, šioms bendrovėms tai leidžiama padaryti analogiškomis sąlygomis kaip ir bankams bei kitoms kredito įstaigoms (t.y. suteikiamos tokios pačios teisės), nepriklausomai nuo pelno apmokestinimo sistemos, ar atitinkamos veiklos sąlygų. 4.
klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, jog vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams padengti galėtų priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams prisilaikydamos Lietuvos Banko nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Tiek bankai, tiek kredito unijos, tiek ir vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos savo aktyvus formuoja analogiškų paslaugų pagrindu
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas sudarys palankesnes sąlygas verslui ir užtikrins vartojimo kreditus teikiančių bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos, lygiateisiškumą su kitais kreditų davėjais, t.y. bankais ir kredito unijomis.
Atsižvelgiant į tai, jog vartojimo kreditus Lietuvoje teikia ne tik kredito įstaigos, o ir vartojimo kreditų bendrovės, dabartinė Pelno mokesčio įstatymo formuluotė diskriminuoja vartojimo kreditus teikiančias bendrovesm kurios nėra kredito įstaigos ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Lietuvos bankas turėtų nustatyti specialiųjų atidėjinių abejotiniems aktyvams suformavimo principus ar taisykles, skirtas vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, kurios nėra kredito įstaigos, ir suvienodinti specialiųjų atidėjinių abejotiniems aktyvams padengti apskaičiavimą. Tokios taisyklės vartojimo kreditus teikiančioms finansų įstaigoms galėtų būti taikomos tiek apskaitos, tiek mokesčių tikslais, o jų laikymąsi turėtų kontroliuoti Lietuvos bankas. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Numatoma, jog teisės akto priėmimas gali turėti nedidelį neigiamą poveikį biudžeto pajamoms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Vartojimo kreditas“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai: Gintaras Tamošiūnas Raimundas Markauskas Petras Narkevičius Dangutė Mikutienė Zita Žvikienė Darius Ulickas Valdas Skarbalius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-06 Nr. XIIP-2481 Lietuvos Respublikos Seimui
IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-2481 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 17, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2481 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams padengti galėtų priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Įvertinę Įstatymo projekto tikslus – „<...> pašalinti diskriminuojančią ir nelygiateisę padėtį, susidarančią pelno mokesčio tikslais apmokestinant atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti, kurioje šiuo metu atsiduria vartojimo kreditus teikiančios finansų įmonės, lyginant su kredito įstaigomis (bankais bei kredito unijomis)“, pažymime, kad tiek Lietuvos Respublikos konstitucinis, tiek Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašioje padėtyje esantys subjektai nebūtų vertinami skirtingai, o skirtingose padėtyse esantys subjektai vienodai, nebent toks elgesys pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų atžvilgiu taikomas teisinis reguliavimas, jų veiklai pradėti ir tęsti taikomi reikalavimai iš esmės skiriasi nuo reikalavimų taikomų vartojimo kreditus teikiančioms finansų įmonėms (žr. 2013 m. birželio 26 d.
verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, nuostatas), kyla abejonių, ar pagrįstai teigiama, kad galiojantis teisinis reguliavimas, kurį siūloma keisti Įstatymo projektu, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 25 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-11-17 Nr. XIIP-2481 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąrašą ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, priskiriant prie jų ir specialiuosius į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytų asmenų atidėjimus. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad ,,dabartinė Pelno mokesčio įstatymo formuluotė specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti leidžia tik kredito įstaigoms – taip mokestiniu požiūriu diskriminuojamos vartojimo kreditus teikiančios finansų įmonės ir pažeidžiamas lygiateisiškumo principas“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad tokį skirtingą pelno mokesčio lengvatos taikymą objektyviai pagrindžia tam tikros faktinės aplinkybės, t.y. subjektai, kuriems taikoma ši lengvata, teikia licencines indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo iš neprofesionalių rinkos dalyvių teikimo paslaugas, šie indėliai yra privalomai draudžiami; skiriasi ir šių subjektų teikiamų kreditų finansavimo šaltiniai (indėlininkų (pasiskolintos) lėšos, nuosavos lėšos) bei taikomų maržų dydžiai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principo. 2. Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose vartojama formuluotė „į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašyti asmenys“. Įstatymo projekto 3 straipsnyje vartojamos formuluotės
„pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymą veikiantiems į viešąjį
vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytiems vartojimo kredito davėjams“ ir
„vartojimo kreditų davėjai“. Siūlytina sąvokas suvienodinti ir sukurti trumpinį. 3. Įstatymo
projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje minimame Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo pavadinime esantis žodis „kreditų“ keistinas žodžiu „kredito“. 4.
projektu yra siūloma nustatyti naują mokesčio lengvatą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kuriose numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, todėl įstatymo 4 straipsnis koreguotinas. 5. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog ,,teisės akto priėmimas gali turėti nedidelį neigiamą poveikį biudžeto pajamoms“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2381, kuriame pajamos iš pelno mokesčio yra suplanuotos, jau yra pateiktas Seimui, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 6. Atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymo projekto 3 straipsniu yra keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio dalių, siūlytina visą šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė