Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 IR 187
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčin io į nusikaltim o ą padarymą , kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“ 2 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.“ 3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą , arba neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.“ 4 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. 2. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.“
Papildyti 60 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) veiką padarė recidyvistas.“
Pakeisti 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsn
io yje 2 dalyje, arba“. 8 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
Pakeisti 178 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą
veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
Pakeisti 182 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės
vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
Pakeisti 183 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje
buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 184 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį
didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
Pakeisti 187 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2448(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 IR 187
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčin io į nusikaltim o ą padarymą , kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“ 2 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.“ 3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą , arba neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.“ 4 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. 2. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.“
Papildyti 60 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) veiką padarė recidyvistas.“
Pakeisti 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56
straipsn io yje, 2 dalyje, arba“. 8 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
Pakeisti 178 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą
veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
Pakeisti 182 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės
vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
Pakeisti 183 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje
buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 184 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį
didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
Pakeisti 187 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsniŲ PAKEITIMO įstatymo
ir uždaviniai Tiek oficialiai skelbiama statistika, tiek Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad didelė dalis nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Tuo pačiu toks reiškinys liudija santykinai griežtą ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką Lietuvoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9729 asmenys, o 100 000 gyventojų teko 315 įkalintų asmenų. Tarptautinio kalėjimų studijų centro 2013 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių Lietuvą Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija. Šie duomenys verčia sunerimti dėl esminės laisvės atėmimo vietų įstaigų perpildymo problemos. Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidutinis užimtumas 2013 metais: Lukiškių tardymo izoliatoriaus – 118 proc., Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 120 proc., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – 112 proc., Kybartų pataisos namai – 105 proc. Pažymėtina ir tai, kad dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo asmenys, esantys laisvės atėmimo vietų įstaigose, kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2010 m. su prašymu įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas, į Teisingumo ministeriją kreipėsi 1 asmuo, kuriam buvo išmokėta 1000 Lt neturtinės žalos, 2011 m. dėl neturtinės žalos išmokėjimo kreipėsi 10 asmenų (išmokėta 9800 Lt), 2012 m. – 25 asmenys (išmokėta 83 028,15 Lt), 2013 m. – 142 asmenys (išmokėta 187 031,03 Lt).
Be to, perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu, išauga ir personalo darbo rizikingumas. 2012 m. užregistruota 10 nusikalstamų veikų dėl fizinio pasipriešinimo pareigūnams, o per 2013 metus – 16 tokių atvejų. 2012 m. laisvės atėmimo vietose pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktų metu padarytų sveikatos sutrikdymų, iš jų 2 – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2013 m. pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktų metu padarytų sveikatos sutrikdymų, iš jų 3 – dėl sunkių ar labai sunkių sveikatos sutrikdymų. 2012 m. per nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktus nužudyti 2 asmenys, o 2013 metais –
subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą veiksmingiausios priemonės yra šios: 1) bausmių skyrimo taisyklių; 2) pakartotinai nusikaltusių asmenų baudimo taisyklių; 3) bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; ir 4) sankcijose numatytų bausmių tikslinimas. Atsižvelgiant į šias priemones parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – patikslinti BK numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, tuo pačiu sumažinant šia bausme nubaustų asmenų skaičių Lietuvoje. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BK 27 straipsnyje apibrėžiamas nusikaltimų recidyvas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Reglamentuojant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutą, BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK
lengvinančių aplinkybių, institutas. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 55 straipsnyje reglamentuojamos bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, taisyklės, o BK 56 straipsnyje – bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas BK 60 straipsnyje.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje, 179 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas numatyta sankcija – laisvės atėmimo bausmė (kitokių bausmių alternatyvų nenumatyta, išskyrus arešto bausmę BK 187 straipsnio 2 dalyje). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto pakeitimų, susijusių su recidyvo institutu, esmė: 1) pripažįstant asmenį recidyvistu neturi būti atsižvelgiama į šio asmens nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų; 2) draudimo susitaikyti su recidyvistu pagal BK 38 straipsnį panaikinimas; 3) bausmės skyrimo recidyvistui reglamentavimo ypatumai (BK 56 ir 60 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad BK
recidyvistu, yra pernelyg plačios.
Viena vertus, recidyvo atvejai gali būti labai įvairaus pobūdžio – nuo atsitiktinių ir tarpusavyje niekaip nesusijusių nusikaltimų padarymo (pavyzdžiui, asmuo vengia išlaikyti vaiką, o po kurio laiko paperka pareigūną autoįvykio byloje), ar privilegijuotų nusikaltimų (pavyzdžiui, nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas arba afekto būsenoje) bei nusikaltimų, kurių motyvas yra iš esmės pozityvus (pavyzdžiui, padėjimo nusižudyti), iki sistemingo, kartotinio nusikaltimo darymo atvejų, iš tiesų parodančio didesnį asmens pavojingumą ir polinkį nusikalsti. Be to, nepilnamečių padarytų nusikaltimų įskaitymas į recidyvą sistemiškai nedera ir su BK 27 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų. Atsižvelgiant į tai, siūloma: a) BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyti nuostatą, kad konstatuojant nusikaltimų recidyvą neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei 18 metų; b) leisti, esant BK 38 straipsnyje numatytai sąlygų visumai, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir recidyvistui; c) panaikinti specialią taisyklę, „kad tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę“; ir d) numatyti recidyvą kaip vieną sunkinančių aplinkybių BK 60 straipsnyje. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, teismų praktikoje taikomas retai. Tokią situaciją iš esmės nulemia tai, kad ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma tik baudžiamųjų nusižengimų ir neatsargių nusikaltimų atveju.
Įstatymo projekte siūloma išplėsti BK 39 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, taikymo sąlygas ir leisti šį institutą taikyti taip pat ir už nesunkų nusikaltimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti BK 55 straipsnį ir numatyti, kad teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes skiria ne tik nesunkių ar apysunkių, bet ir neatsargių nusikaltimų atveju. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų jurisprudencijoje buvo atkreiptas dėmesys į BK 55 straipsnyje esančią spragą. BK 55 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, tačiau nenumatė mažiau pavojingos nusikalstamos veikos – neatsargaus nusikaltimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik iš dalies užpildė šią spragą, nes nurodė, kad neatsargus nusikaltimas savo pavojingumu paprastai prilygsta nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo pavojingumui, todėl ir už neatsargaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne didesnę, nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymą pirmą kartą teisiamam asmeniui galėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė. Tačiau remiantis sisteminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu, BK 55 straipsnio nuostatos galėtų ir turėtų būti taikomos visų neatsargių nusikaltimų (neatsižvelgiant į už juos numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį) grupei. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik neatsargių ar nesunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų atveju. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (baudžiamoji byla Nr.
2K-P-549/2007) pažymėjo, kad „pagal baudžiamąjį įstatymą klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį negali būti prilyginami sunkių (nekalbant jau labai sunkių) nusikaltimų kategorijai, o už juos paskirta atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė“. Ši nuostata turėtų būti išplėsta, atsižvelgiant į nusikaltimų klasifikavimo kriterijų ir sankcijų formavimo BK straipsniuose ypatumus. Baudžiamajame įstatyme yra nemažai sankcijų, kurių ribos itin plačios, pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, BK
straipsnio 1 dalies, 280 straipsnio 2 dalies sankcijų ribos yra nuo trijų mėnesių iki dešimties metų laisvės atėmimo. Remiantis BK 11 straipsnio taisyklėmis, visi minėti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, nepriklausomai nuo teismo realiai paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio (pavyzdžiui, net ir vienerių metų bausmės). Taigi pagal dabartinį reguliavimą teismas neturi diskrecijos teisės ir privalo formaliai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad tam tikras nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (net jei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu BK 75 straipsnyje siūloma numatyti, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Kiti Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai susiję su baudos, laisvės apribojimo ir arešto, kaip alternatyvių bausmių, įtvirtinimu atskirų BK XXVIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių sankcijose. Atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų objektą ir dalyką, taip pat į 2011 m. BK 47 straipsnio pakeitimus, padidinusius baudos bausmės dydį už tyčinius nusikaltimus 5 kartus, manytina, kad baudos numatymas net už sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus (išskyrus plėšimą ir turto prievartavimą) yra proporcingas ir racionalus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bauda kaip alternatyvi bausmė už sunkius nusikaltimus pastaruoju metu baudžiamajame įstatyme plečiama ir įtraukta į BK
pažeidimas“); 199 straipsnio 1 dalį („Kontrabanda“); 1991 straipsnio
straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“), 216 straipsnio 1 dalį („Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“), 225 straipsnio 2 dalį („Kyšininkavimas“); 228 straipsnio 2 dalį („Piktnaudžiavimas“); 2671 straipsnio 1 dalį („Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo“) ir pan. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje gana dažnai skiriamos baudos, kurių dydis nustatomas ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Be to, itin dažnai nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams daro asmenys, neturintys pastovių pajamų bei turto, iš kurio būtų galimas teismo paskirtos baudos išieškojimas, todėl bauda teismo nutartimi pakeičiama į viešuosius darbus arba areštą. Įstatymų projektu keičiamų BK straipsnių sankcijose numačius daugiau alternatyvių bausmių rūšių teismas galėtų laisviau ir labiau individualizuotai parinkti teisiamajam skirtiną bausmę ir taip užtikrinti efektyvesnį vieną iš bausmės tikslų – asmens nubaudimo – įgyvendinimą bei išvengti vėlesnio papildomo teisminio proceso keičiant baudą į areštą ar viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu BK straipsnių sankcijos pildomos ne tik baudos, bet ir alternatyviomis laisvės apribojimo ir arešto bausmėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos pasekmės – kompleksiškai taikomos naujosios nuostatos, susijusios su recidyvo reglamentavimu, sprendžiančios su bausmės skyrimo taisyklėmis, pakartotiniu nusikaltusių asmenų baudimu, bausmės vykdymo atidėjimu ir BK specialiosios dalies kai kuriose sankcijose numatytų bausmių tikslinimu susijusius klausimus, gali turėti reikšmingą efektą užsibrėžtam Įstatymo projekto tikslui pasiekti. Remiantis oficialia statistine informacija, per 2013 metus pirmosios instancijos teismuose daugiausiai gautą naujų bylų, priskirtų būtent nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) – 7006. Šie statistiniai duomenys leidžia manyti, kad baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmių plėtimas tam tikrų nusikaltimų sankcijose taip pat bus efektyvi priemonė siekiant numatytų tikslų.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad Įstatymo projektas padės subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, taip pat sumažinti nuteistų realia laisvės atėmimo bausme asmenų skaičių Lietuvoje, asmenų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigose, skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų skaičių. Įstatymo projektas, tikėtina, taip pat padės sumažinti ir pakartotinio nusikalstamų veikų darymo riziką, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės padidės galimybė atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bus sudarytos sąlygos palankesnei asmenų socialinei reabilitacijai (nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės asmuo nepraranda socialinių ryšių su visuomene) ir pan. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektus kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto parengtas remiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto atlikta moksline analize „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintų sankcijų peržiūrėjimas ir subalansavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kontekste“. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „ Baudžiamasis kodeksas“, „recidyvas“, „atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“, „bausmės skyrimas“, „bausmės vykdymo atidėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
2014-11-11 Nr. XIIP–2448 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatas abejonių kelia baudos, laisvės apribojimo ir arešto kaip alternatyvių bausmių įtvirtinimas sunkių nusikaltimų sudėtyse. Alternatyvios bausmės savo griežtumu neturėtų itin ryškiai skirtis savo griežtumu, o plačios sankcijų ribos labiau pateisinamos nustatant atsakomybę už neatsargius nusikaltimus, kurių galimų padarinių spektras yra labai platus. Tuo tarpu abejotina, ar kvalifikuoti tyčiniai sunkūs turtiniai nusikaltimai pagal savo pavojingumą ir galimas pasekmes gali būti tokie skirtingi, jog tinkamai individualizuoti bausmę reikia sankcijų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki aštuonerių ar dešimties metų. Be to, laisvės atėmimas iki dešimties metų yra riba, skirianti sunkų nusikaltimą nuo labai sunkaus ir, pavyzdžiui, kitų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijose, kur maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dešimt metų, nėra apskritai numatoma jokių alternatyvių bausmių. Siūlytina apsvarstyti galimybę projektu straipsnių sankcijose koreguoti ir laisvės atėmimo bausmės trukmę. 2. Manytina, kad siekiant projekto tikslų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijos turėtų būti peržiūrimos ir švelninamos kompleksiškai visame kodekse, o ne tik viename jo skyriuje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 IR 187 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-18 Nr. XIIP–2448(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto narį Vytautą Gapšį pavaduojantis Seimo narys Sergej Ursul. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo misterijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Tautvydas Žėkas, ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Darius Valatkevičius, Respublikos Prezidento patarėja Skirmantė Makūnaitė, UAB „KM service“ savininkas Dalius Repčys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-11 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kelia baudos, laisvės apribojimo ir arešto kaip alternatyvių bausmių įtvirtinimas sunkių nusikaltimų sudėtyse. Alternatyvios bausmės savo griežtumu neturėtų itin ryškiai skirtis savo griežtumu, o plačios sankcijų ribos labiau pateisinamos nustatant atsakomybę už neatsargius nusikaltimus, kurių galimų padarinių spektras yra labai platus.
Tuo tarpu abejotina, ar kvalifikuoti tyčiniai sunkūs turtiniai nusikaltimai pagal savo pavojingumą ir galimas pasekmes gali būti tokie skirtingi, jog tinkamai individualizuoti bausmę reikia sankcijų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki aštuonerių ar dešimties metų. Be to, laisvės atėmimas iki dešimties metų yra riba, skirianti sunkų nusikaltimą nuo labai sunkaus ir, pavyzdžiui, kitų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijose, kur maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dešimt metų, nėra apskritai numatoma jokių alternatyvių bausmių . Siūlytina apsvarstyti galimybę projektu straipsnių sankcijose koreguoti ir laisvės atėmimo bausmės trukmę. Atsižvelgti Komiteto posėdyje apsvarstyta Teisės departamento pastaba. Apsispręsta pritarti rengėjų pasiūlytoms sankcijoms. Įstatymo projektas parengtas remiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto atlikta moksline analize „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintų sankcijų peržiūrėjimas ir subalansavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kontekste“. Rengėjai įstatymo projektą taip pat derino su Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija. Alternatyvioms bausmėms komitete pritarta: alternatyvios bausmės teismui (teisėjams) leis labiau individualizuoti kaltinamiesiems skiriamas bausmes, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nes teismas, vykdydamas teisingumą, vadovaujasi įstatymais, taip pat teisine sąmone, protingumo kriterijais, todėl skirs tinkamas bausmes teisiamiesiems. Su rengėjais komitete apsvarstytas klausimas ir dėl siūlomų BK pakeitimų įgyvendinimo (santykyje su BK 3 straipsnio 2 dalimi), ir nutarta, kad atskirų nuostatų įstatymo įgyvendinimui nereikia. 2.
projekto tikslų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijos turėtų būti peržiūrimos ir švelninamos kompleksiškai visame kodekse, o ne tik viename jo skyriuje. Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad nei Vyriausybė, nei kiti Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai šiuo metu tokio projekto, kuriuo būtų peržiūrėtos Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje visos sankcijos, nesiūlo (projekto nėra parengę, įregistravę). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-2448 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto redaguotas įstatymo projektas XIIP-2448(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas