15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
3, 7, 9, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos 1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams:
1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 25 ir daugiau metų;
2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 25 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba;
4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;
5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų. 2.
pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 20 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atleistiems dėl sveikatos (3 straipsnio 1 dalies 4
punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 25 metų – 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 25 metų skiriama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio pensija.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl
priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 25 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 25 metų. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti.“
straipsnio 5 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant tarnybos laiką 20 25 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m. sausio 1 d.“5 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
pačių kaltės pašalintų iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) teises, iki 2020 metų sausio 1 d. valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių). Nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“ 2.
Siekiant išsaugoti atleistų dėl sveikatos (3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pareigūnų ir karių, ištarnavusių nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusių nuo 10 iki 25 metų – 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusių daugiau kaip 25 metų, teises, skiriama 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio pensija numatant pereinamąjį laikotarpį: nuo 2015 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti kasmet didinamas vienais metais per metus, kol pasieks šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos laiką – 25 metus: nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 sausio 1 d. – 21 metai, nuo 2016 sausio 1 d. iki 2017 sausio 1 d. – 22 metai, nuo 2017 sausio 1 d. iki 2018 sausio 1 d. – 23 metai, nuo 2018 sausio 1 d. iki 2019 sausio 1 d. – 24 metai, nuo 2019 sausio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. – 25 metai. 3.
asmenų, kurie mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 25 metai, teises, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 25 metams, numatant pereinamąjį laikotarpį: nuo 2015 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti kasmet didinamas vienais metais per metus kol pasieks šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos laiką – 25 metus: nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 sausio 1 d. – 21 metai, nuo 2016 sausio 1 d. iki 2017 sausio 1 d. – 22 metai, nuo 2017 sausio 1 d. iki 2018 sausio 1 d. – 23 metai, nuo 2018 sausio 1 d. iki 2019 sausio 1 d. – 24 metai, nuo 2019 sausio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. – 25 metai. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti. 4. Siekiant apsaugoti pareigūnų ir karių, kurių valstybinės pensijos apskaičiuojamos už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto ir kurių tarnybos laikas prilyginamas 25 metams pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, šią taisyklę taikant tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m. sausio 1 d., teises, numatomas pereinamasis laikotarpis: nuo 2015 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti kasmet didinamas vienais metais per metus kol pasieks šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos laiką – 25 metus: nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 sausio 1 d. – 21 metai, nuo 2016 sausio 1 d. iki 2017 sausio 1 d. – 22 metai, nuo 2017 sausio 1 d. iki 2018 sausio 1 d. – 23 metai, nuo 2018 sausio 1 d. iki 2019 sausio 1 d. –
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo peržiūri galiojančius teisės aktus ir, jeigu būtina, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama iš tarnybos išėjusiems pareigūnams ir kariams, kurie 20 ir daugiau metų tarnavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbo muitinės mobiliosiose grupėse, muitinės postuose arba atliko kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą). Pastaruoju metu smarkiai daugėja tokių pensijų gavėjų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 metais vidaus reikalų sistemoje pensijas gaunančių pareigūnų buvo 10 981, o 2013 - jau
išmokoms. Jei dabartinė tvarka nebus pakeista, į pensiją išėjusių pareigūnų gausės dar sparčiau, tad labiau seks ir valstybės iždas. Todėl būtų tikslinga pailginti laiką valstybinei pensijai skirti iki 25 metų. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas:
Siekiant nepažeisti šiuo metu tarnaujančių pareigūnų ir karių teisėtų lūkesčių, siūlomam įtvirtinti naujam teisiniam reglamentavimui bus taikomas pereinamais 5 metų laikotarpis: nuo 2015 m. sausio
m. sausio 1 d. pasieks įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą tarnybos amžių – 25 metus. Šiuo klausimu svarbi Europos Sąjungos šalių profesinių pensijų arba valstybinių pensijų skyrimo pareigūnams ir kariams praktika. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 2014 m. išleistoje monografijoje „Pareigūnų ir karių antroji karjera“ nurodoma, kad
„ilgėjant gyvenimo trukmei ir darbingam amžiui bei mažėjant gimstamumui, daugelyje
Europos Sąjungos valstybių vykdoma pensijų reforma, kuria siekiama prailginti pensijos amžių <...>. Tai yra pastebima nagrinėjant pareigūnų ir karių pensijų sistemas ir jų reformas. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai yra didinamas, o nuo 2012 metų kasmet senatvės pensijos amžius moterims didinamas 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais, kol 2026 m. pasieks 65 metus. Dėl šių teisės aktų nuostatų, nustatant pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, negali būti įtvirtinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo į pensiją išeitų nepagrįstai anksti arba tokiai pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas tarnybos ar darbo stažas. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė Kristina Miškinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas pareigūno arba kario minimalus tarnybos laikas valstybinei pensijai gauti yra ne mažiau kaip 20 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, kad tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti būtų pailgintas iki 25 metų, o tai padėtų sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. Įstatymo projekte siūloma suderinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnams ir kariams pareigūnų ir karių valstybinė pensiją būtų skiriama, kai jie ištarnaus vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (bus dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų; analogiškai siūloma pailginti tarnybos laiką pareigūnams ir kariams, pašalintiems iš tarnybos dėl jų pačių kaltės. Šių pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti būtų ilginamas iki 25 metų tik nuo 2020 m. sausio 1 d., siekiant nepažeisti pareigūnų ir karių teisėtų lūkesčių principo. Taip pat nustatyti, kad pareigūnams ir kariams, jiems mirus ar netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, kai faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 25 metai, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 25 metams.
Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „pareigūnų ir karių valstybinė pensija". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-10-22 Nr. XIIP-2424 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I‑693 3, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2424, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-10-27 Nr. XIIP-2424 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti pailginti iki 25 metų. Įstatymo projekto 5 straipsnyje, kuriame reguliuojamas šio įstatymo įgyvendinimas, siūlytina atsisakyti formuluočių, kurios nėra norminio pobūdžio, o tik nurodo reguliavimo tikslą (siekį), pavyzdžiui, „Siekiant išsaugoti <...> teises“, nes jos nenustato jokių teisių, pareigų ar atsakomybės ir apsunkina straipsnio dalių turinį. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslas (siekis) yra nurodytas įstatymo projekto aiškinamajame rašte, todėl, esant reikalui, siūlytina papildyti aiškinamojo rašto turinį. 2. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomos įstatymo įgyvendinimo taisyklės apibrėžtos pasirinkus sudėtingą penkerių metų pereinamojo laikotarpio teisinio reguliavimo konstrukciją, todėl sunku įvertinti, ar šiame straipsnyje siūlomos taisyklės nesukels praktinio taikymo problemų. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti normų įsigaliojimą nustatyti be pereinamojo laikotarpio, pavyzdžiui, 2020 m. sausio 1 d. ar kitą teisėtų lūkesčių nepažeidžiantį terminą. Taip būtų išvengta dviprasmybių, neaiškumų bei galimybės pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Jeigu būtų pasirinktas įstatymo projekte siūlomas pereinamasis penkerių metų laikotarpis, įstatymo projekto 5 straipsnyje, apibrėžiant terminus, reikėtų atsisakyti žodelių „nuo“ ir „iki“ vartojimo, nes, antraip, gali kilti terminų skaičiavimo neaiškumų. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 2.1. įstatymo projekto 5 straipsnyje dalių numeriai neryškinami;
projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto 6 straipsnio vienintelė dalis nenumeruojama;
turinį, atsižvelgiant į tai, kad norminiai teisės aktai gali būti priimami, keičiami ar panaikinami, siūlytina dėstyti, pavyzdžiui, taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
projekto 6 straipsnis turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo normos, įstatymo projekto 7 straipsnio turinys dėstytinas taip: „Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.“ Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili