Projekto lyginamasis variantas
10, 12,
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovą, keturi vartotojų asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.“
straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Bendrijų Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti į rinką pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) kartu su Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo;“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje
vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 2. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus. 3. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centras apskrityje pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją kopija pateikiama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tTarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo. 4.
atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. 5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės. 6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2410(2) lyginamasis variantas
10, 12,
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovą, keturi vartotojų asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.“
straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Bendrijų Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) kartu su Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo;“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje
vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 2. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti tenkinti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus. 3. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centraso apskrityje pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina neįvykdo, šios institucijos patikrinimo akto kopiją kopija pateikiama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.
atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. 5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės. 6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-10-28 Nr. XIIP-2410 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2015-06-22 Nr. XIIP-2410(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento atstovai Aurelija Giedraitytė ir Algis Baležentis;
Ūkio viceministras Gediminas Onaitis ir Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Jolita VanOtterlo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Neringa Ulbaitė ir Teisės ir personalo vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-10-28 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
vartotojų federacija
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymą teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
matome neatitikimą tarp Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio nutarimo,
atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo 2 punkto, kuris numatė „įsteigti iki 2015 -07-01 vartotojų teisių gynimo instituciją, sujungiant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Metrologijos inspekciją...“ bei vėlesniuose dokumentuose jau siūlomo ne sujungimo, bet prijungimo būdo ir tai prieštarauja minėtam nutarimui. Teisingumo ministras, pristatydamas Seime šį dokumentų paketą, taip pat atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimą, informavo Seimo narius, jog minėtos trys institucijos bus „sujungtos“. (Seimo posėdis Nr. 197 (2014-11-13, vakarinis). Kadangi minėtas Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio nutarimas (toliau - Nutarimas) nėra oficialiai paskelbtas negaliojančiu, jis laikomas galiojančiu. (Pridedame). Manome, kad Nutarime buvo pasirinktas teisingas konsolidavimo būdas sujungiant institucijas ir įsteigiant naują instituciją. Siūlome: Vykdyti Nutarimą bei konsolidaciją atlikti sujungimo būdu įsteigiant naują instituciją. 2. Europos Sąjungoje tiek vartotojų reikalų, tiek ir rinkos priežiūros institucijos daugiausiai yra prie Ekonomikos ministerijų. Prie Teisingumo ministerijų yra tik keletoje šalių, tačiau ir jose vartotojų reikalai (consumer affairs) yra priskirti kelioms ministerijoms, Teisingumo ministerijai paliekant tik vartotojų teisių gynimo kompetenciją (informacija apie priklausymą ministerijoms pridėta). Kodėl dauguma ES šalių pasirinko būtent Ekonomikos ministerijas?
Todėl, kad vartotojų interesų tinkamas atstovavimas yra svarbesnis uždavinys (kaip minima ES Vartotojų strategijoje), nei tik vartotojų teisės, kurios yra pasekmė blogai ginamų vartotojų interesų. Atkreipkite dėmesį, jog kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų institucijos vadinamos „vartotojų reikalų“ ir pan. Lietuvoje yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios veikla nukreipta ne į vartotojų interesų (reikalų) stiprinimą, bet į vartotojų problemų sprendimą (dėl nutarimų rekomendacinio pobūdžio, nepakankamų teisės aktų ginančių vartotojus įmonių bankroto atvejais, el. prekyba ir t.t. šios teisės ginamos neefektyviai). Lietuvoje yra LR Ūkio ministeriją, kurios nuostatuose įrašytą, jog ji dalyvauja įgyvendinant vartotojų politiką. Šiuo metu darbdaviai akcentuoja, jog negali didinti darbuotojams atlyginimo, nes yra nepakankamas vartojimas. Taigi, verslo ekonominės veiklos užsakovas yra vartotojas, todėl svarbu, kad LR Ūkio ministerija dirbtų ne tik verslo, bet ir vartotojų interesų stiprinimo bei jų derinimo linkme. Pateikiame pavyzdį, jog Danijoje yra Ekonomikos ir verslo reikalų ministerija, kurios kompetencijoje yra vartotojų reikalų koordinavimas. 3. Siūlome, sekant daugumos ES šalių pavyzdžiu, naujai įsteigtą „Vartotojų (ir rinkos) reikalų departamentą“ prijungti prie LR Ūkio ministerijos arba po konsolidacijos įsteigta nauja institucija turėtų būti pavaldi Vyriausybei (Lenkijoje). Galimi ir kiti variantai: Europos Komisija šalis, kuriose vartotojų ir konkurencijos politikas įgyvendina viena institucija, minimos tarpe gerųjų pavyzdžių. Šiais metais tokia institucija buvo įkurta Airijoje (Department of Enterprise, Trade and Innovation, Competition and Consumer Policy). 4.
praktikos, vis dėlto, konsoliduota Vartotojų teisių apsaugos tarnyba bus palikta prie LR Teisingumo ministerijos, LR Ūkio ministerijoje turėtų atsirasti Vartotojų reikalų skyrius, nes vidinės rinkos, konkurencijos, standartų, metrologijos, turizmo politikų įgyvendinimas, tiesiogiai susijęs su vartotojų politika, lieka LR Ūkio ministerijos kompetencijoje. Siūlome: LR Ūkio ministerijoje (esant aukščiau aprašytoms aplinkybėms) įkurti Vartotojų reikalų skyrių. Nepritarti Prie įstatymų paketo pateiktame aiškinamajame rašte, aiškiai nurodyta, kad institucijos bus reorganizuojamos prijungimo būdu. Valdymo sričių priskyrimas konkrečioms ministerijoms, dažnai remiasi konkrečioje valstybėje egzistuojančia tradicija ir negalima teigti, kad dėl vienokio ar kitokio priskyrimo nukenčia vartotojų interesai. ES lygmeniu nuo 2014 m. paskirtas komisaras, atsakingas už Teisingumą, vartotojus ir lyčių lygybę. Pažymėtina, kad vartotojų interesų gynimas yra viena iš įstatymu įtvirtintų vartotojų teisių, todėl negalima teigti, kad vartotojų teisių įgyvendinimą užtikrinančių institucijų veikla nukreipta tik į vartotojų pažeidimų nagrinėjimą. Klausimas dėl Ūkio ministerijos struktūros nėra susijęs su teikiamais įstatymų projektais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2410. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
L. Talmont, M. Adomėnas Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai:, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Artūras Skardžius, Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, Teisės ir personalo vedėja Audronė Kaušylienė, Vartojimo prekių ir paslaugų skyrius vedėja Rasa Pupienienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-10-29 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
darbuotojų profesinė sąjunga 2015-03-10 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras pasirašė įsakymą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau - Inspekcija) ir Lietuvos metrologijos inspekcijos reorganizavimo prijungimo būdu prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - Tarnyba) įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo. Įsakymas prasideda žodžiais: „Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio 2014 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 10 „Dėl vartotojų saugos srities ūkio veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo“ 3 punktą“. Atkreiptinas dėmesys, kad yra du Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio protokolai pasirašyti Ministro Pirmininko su skirtingomis 2 punkto išvadomis. Viename protokole nurodytas anksčiau minėtų trijų valstybės institucijų reorganizavimas sujungimo būdu, kitame protokole - prijungimo būdu. Teisingumo ir ūkio ministro įsakyme už pagrindą priimtas antrasis protokolas ir institucijos reorganizuojamos prijungimo būdu. Nei analizės, ne ekonominio pagrindimo, kodėl reorganizacija vykdoma prijungimo, o ne sujungimo būdu, nėra. Reorganizavimo pasirinkimo būdas iš esmė keičia visų reorganizuojamų institucijų darbuotojų teisinę padėtį ir sudaro vienai institucijai - Tarnybai - išskirtines sąlygas. Kodėl Inspekcija prie Tarnybos prijungiama, o ne sujungiamos institucijos? Atsižvelgdami į Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijos posėdžio 2014 m. liepos 25 d. protokolo Nr. 5 1 klausimo 1 nutarimą, kuris numato formuoti konsoliduotą priežiūros instituciją, buvo siūloma formuoti konsoliduotą rinkos priežiūros instituciją trijų institucijų - Inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos ir Tarnybos - sujungimo būdu, konsolidavimo proceso metu ją įvardijant kaip Konsoliduota rinkos priežiūros institucija.
Reorganizavus institucijas sujungimo būdu, būtų steigiamas naujas juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Sujungus ir įsteigus visiškai naują juridinį asmenį būtų užtikrintas nuoseklus reorganizuotų institucijų funkcijų vykdymas, būtų nuosekliau išdėstyta administracinių ir funkcinių padalinių struktūra. Reorganizavus institucijas prijungimo būdu, jos prijungiamos prie vienos jau veikiančios institucijos, kuriai pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, tačiau tokiu atveju sudaromos prielaidos prijungtų institucijų funkcijoms tapti epizodinėmis ir nereikšmingomis konsoliduotos institucijos misijoje, strateginiuose planuose, nebelieka prijungtos institucijos bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų poreikio. Inspekcijos darbuotojų Profesinė sąjunga nesutinka su tokiu vykdomu Inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos ir Tarnybos reorganizavimu prijungimo būdu ir prašo, kad reorganizavimas, jei jis būtinas, nes nėra nei ekonominio, nei administracinės naštos verslui mažinimo pagrindimo, vyktų institucijų sujungimo būdu. Sujungimo būdas vyktų lygiateisiai visų sujungiančių institucijų atžvilgiu, o ne viena institucija būtų išskirtinė (Tarnyba) ir būtų užtikrintos darbuotojų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad konsolidavimo esmė - sumažinti valstybės institucijų (priežiūros institucijų) skaičių, siekiant pašalinti funkcijų dubliavimąsi ir tuo pačiu sumažinti administracinę naštą verslui. Neabejotinas ir konsolidavimo siekis sumažinti biudžeto sąnaudas viešojo administravimo sektoriuje.
Teisės aktų projektų paketu (Produktų saugos, Vartotojų teisių apsaugos ir kt.) numatyta sujungti prijungimo būdu 3 valstybės institucijas - Inspekciją, Lietuvos metrologijos inspekciją ir Tarnybą, kurios atlieka savarankiškas funkcijas ir kurių dubliavimosi funkcijų nėra nustatyta. 1. Rinkos priežiūros srityje Rinkos priežiūros politikos formavimas ir sistemos kūrimas ES teisės aktais nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas ne maisto ir maisto gaminiams bei jų saugai. Rinkos priežiūros sistema Lietuvoje nėra centralizuota ir aiški. Pirmiausia turi būti išspręstas klausimas, kuriai ministerijai - Ūkio ar Teisingumo - turi būti priskirta produktų saugos ir rinkos priežiūros politikos formavimo ir atitinkamai koordinavimo klausimai. Šiai ministerijai turėtų būti priskirtos ir rinkos priežiūros sistemos sisteminės funkcijos. Reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti ir tą aplinkybę, kad Inspekcija ir Tarnyba yra priskirtos skirtingų ministerijų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra aiškios rinkos priežiūros politiką formuojančios institucijos (ministerijos), tikslinga būtų pirmiausia rinkos priežiūros koordinavimo funkciją priskirti vienai koordinuojančiai institucijai - ministerijai (įstatymų leidėjui nusprendžiant, kas šias funkcijas turėtų vykdyti Ūkio ar Teisingumo ministerija). Atitinkamos nuostatos turėtų būti tiesiogiai įtvirtintos įstatymo lygmeniu ir reikštų, kad ministerija formuoja politiką rinkos priežiūros srityje ir koordinuoja Lietuvos rinkos priežiūros sistemą politikos formavimo lygmeniu. Atitinkamai priskyrus įstatyminiu lygmeniu rinkos priežiūros politikos formavimo ministeriją, turi būti aiškiai nustatyta, kokios institucijos laikomos LR rinkos priežiūros politiką įgyvendinančios institucijos ir kaip jos dalyvauja rinkos priežiūros procesuose, kokių gaminių ir paslaugų saugą prižiūri, kokias teises ir kokius įgalinimus turi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2009 m. gruodžio 30 d. Europos Komisijai notifikuotas rinkos priežiūros institucijų, įgyvendinančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) 339/93, sąrašas neatitinka esamos situacijos, tikslinga įtvirtinti baigtinį rinkos priežiūros institucijų sąrašą ir pateikti Europos Komisijai atnaujintą institucijų, įgyvendinančių minėtą Reglamentą Nr. 765, sąrašą. Dėl pramoninių gaminių patikros Atkreiptinas dėmesys, kad Produktų saugos įstatymas taikomas tik vartojimo gaminiams. Atskirų ne vartojimo (profesionaliųjų) produktų sauga reguliuojama specialiaisiais įstatymais ir jų priežiūrą vykdo Inspekcija. Nesvarstytas ne vartojimo (profesionaliųjų) gaminių rinkos priežiūros klausimas, sujungus Inspekciją su Tarnyba, t. y. tam tikrų produktų saugos priežiūra šalyje gali būti iš viso nevykdoma. Siūlytina:
Suteikti Inspekcijai atitinkamus įgaliojimus ir ne vartojimo (profesionaliųjų) produktų srityje, praplečiant Inspekcijos kompetenciją ir sritims ir gaminiams, kurių kontrolė nepriskirta konkrečiai institucijai. (RAPEX sistema) ES sukurtos (Lietuva yra prie jų prisijungusi) dvi skubaus keitimosi informacijos apie pavojingus produktus sistemos: RAPEX (ne maisto produktų) ir RASFF (maisto ir pašarų). RASFF sistemą Lietuvoje valdo (paskirtas nacionalinis taškas) ir šios srities rinkos priežiūrą vykdo viena institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Inspekcija, gavusi per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pranešimą iš RASFF, atlieka rinkos ribojimo veiksmus ir teikia minėtai tarnybai informaciją pagal kompetenciją. Tuo tarpu informaciją Europos Komisijai per RAPEX sistemą teikia paskirtas nacionalinis taškas - Tarnyba, gavusi informaciją iš Inspekcijos. 2009 m. Valstybės kontrolė, išanalizavusi RAPEX sistemos veiklą Lietuvoje, nustatė, kad Tarnyba „atlieka tarpininko vaidmenį, informacijos perdavimas pailgėja ne mažiau kaip 3 dienomis. Daugiau nei 99 proc. informacijos yra susijusi su Inspekcijos vykdoma rinkos priežiūra“ ir padarė išvadą, kad Tarnybos „veikla šioje sistemoje yra perteklinė“. Siūlytina:
Tarnybos funkciją organizuoti ir atlikti keitimąsi informacija su Europos Bendrijos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) perduoti Inspekcijai, paskiriant ją RAPEX nacionaliniu kontaktiniu tašku, kadangi Inspekcijai persiunčiamas neproporcingai didžiausias (lyginant su kitomis) kiekis RAPEX pranešimų iš kitų šalių, be to, Inspekcija pati rengia tokius pranešimus Perdavus šią funkciją Inspekcijai papildomai nei žmogiškųjų nei finansinių išteklių skirti nereikės. 2.Vartotojų teisių apsaugos srityje Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnyje numatytas vartotojų ir verslininkų ginčų nagrinėjimo dvi pakopos bei Inspekcijos funkcijų dubliavimas su Tarnyba. Inspekcija, ištiria vartotojo skundą ir, pripažinusi vartotojo pretenziją pagrįsta, siūlo verslo subjektui vykdyti vartotojo reikalavimą. Jei verslo subjektas nevykdo Inspekcijos siūlymo, Inspekcija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, perduoda tyrimo medžiagą Tarnybai formaliam neteisminiam ginčo nagrinėjimui, kurios sprendimai taip pat rekomendacinio pobūdžio. Inspekcijos perduoti skundai sudaro 4-9 procentus nuo visų Inspekcijos ištirtų skundų per metus.
Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra aiškiai numatytas Inspekcijos vaidmuo vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo procese. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, kad šiuo metu vartotojų ir pardavėjų paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka nagrinėja 5 valstybės institucijos (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Draudimo priežiūros komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas Inspekcija formaliai nėra ginčus nagrinėjanti institucija, tačiau iš esmės Inspekcija atlieka šią funkciją:
Pirma, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str. 1-3 dalyse numatyta speciali vartotojų prašymų nagrinėjimo tvarka, kuri lemia tai, kad dauguma vartotojų reikalavimų yra išsprendžiami Inspekcijoje jau šioje stadijoje. Inspekcijoje skundai nagrinėjami efektyviai ir dauguma pateiktų Inspekcijos siūlymų verslo subjektams yra įgyvendinami. Todėl galima daryti išvadą, jog jau šioje stadijoje yra išsprendžiama 90-96 procentai visų ginčų. Antra, Inspekcija ne tik pateikia išvadą dėl daikto nekokybiškumo, bet ir aiškinasi aplinkybes, susijusias su prekės pirkimu, informacijos suteikimu apie prekės savybes, jos naudojimą. Taigi praktikoje Inspekcija atlieka ginčus nagrinėjančios institucijos funkcijas, tai yra aiškinasi ginčo aplinkybes. Siūlytina:
Supaprastinti vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir suteikti Inspekcijai teisę nagrinėti vartotojų ir verslininkų ginčus dėl ne maisto prekių ne teismo tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme panaikinti 21 straipsnį, numatantį dvipakopį vartotojų skundų nagrinėjimą, ir pakeisti 22 straipsnį, nustatant vienos pakopos vartotojų teisių gynimo mechanizmą.
Perdavus šią funkciją Inspekcijai papildomai nei žmogiškųjų nei finansinių išteklių skirti nereikės. Iš dalies atsižvelgti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad keliami klausimai dėl Reglamento Nr. 765/2008 įgyvendinimo nėra tiesiogiai susiję su teikiamu įstatymų projektu. Už Reglamento Nr. 765/2008 įgyvendinimą yra atsakinga Ūkio ministerija, kuriai ir turėtų būti teikiami siūlymai. Teisingumo ministerijos žiniomis, Ūkio ministerija yra pradėjusi rengti Produktų saugos įstatymo pakeitimus, tačiau buvo nuspręsta projekto rengimą atidėti, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija buvo pateikusi naujas iniciatyvas dėl produktų saugos ir rinkos priežiūros produktų saugos srityje. Kartu pastebėtina, kad Ūkio ministerija yra atsakinga už rinkos priežiūros koordinavimą, tačiau rinkos priežiūros sistema negali būti visiškai centralizuota ir priskirta tik vienai ministerijai, nes ji apima 16 institucijų veiklą, kuri neapsiriboja vien tik produktų saugos klausimais. Teikiamu įstatymo projektu nenumatoma susiaurinti šiuo metu atliekamų VNMPI funkcijų, nauja įstaiga užtikrins ir ne vartojimo (profesionaliųjų) gaminių priežiūrą. Sujungus institucijas, bus išspręstas klausimas dėl funkcijų dubliavimo ne tik organizuojant informacijos keitimąsi per RAPEX, nagrinėjant vartojimo ginčus, bet ir taikant atsakomybę už Produktų saugos įstatymo pažeidimus, vykdant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, taip pat tiriant kitus vartotojų teisių pažeidimus.
Dėl vartojimo ginčų sprendimo sistemos tobulinimo Teisingumo ministerija yra parengusi teisės aktų pakeitimus, perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvą 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo. Pažymėtina, kad minėtais teisės aktų pakeitimais yra iš esmės peržiūrima vartojimo ginčų sprendimo ne teismo tvarka sistema. Dėl VNMPI vaidmens pastebėtina, kad šiuo metu VNMPI teikia ekspertinę išvadą sprendžiant ginčus dėl pagal jai priskirtą kompetenciją prekių ir paslaugų kokybės, tačiau neatlieka ginčo nagrinėjimo, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtintais principais. 2. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymą teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
matome neatitikimą tarp Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio nutarimo,
atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo 2 punkto, kuris numatė „įsteigti iki 2015 -07-01 vartotojų teisių gynimo instituciją, sujungiant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, valstybinę nemaisto produktų inspekciją, Metrologijos inspekciją...“ bei vėlesniuose dokumentuose jau siūlomo ne sujungimo, bet prijungimo būdo ir tai prieštarauja minėtam nutarimui. Teisingumo ministras, pristatydamas Seime šį dokumentų paketą, taip pat atsižvelgdamas į Vyraisybės nutarimą, informavo Seimo narius, jog minėtos trys institucijos bus „sujungtos“. (Seimo posėdis Nr.
strateginio komiteto posėdžio nutarimas (toliau - Nutarimas) nėra oficialiai paskelbtas negaliojančiu, jis laikomas galiojančiu. (Pridedame). Manome, kad Nutarime buvo pasirinktas teisingas konsolidavimo būdas sujungiant institucijas ir įsteigiant naują instituciją. Siūlome: Vykdyti Nutarimą bei konsolidaciją atlikti sujungimo būdu įsteigiant naują instituciją. 2. Europos Sąjungoje tiek vartotojų reikalų, tiek ir rinkos priežiūros institucijos daugiausiai yra prie Ekonomikos ministerijų. Prie Teisingumo ministerijų yra tik keletoje šalių, tačiau ir jose vartotojų reikalai (consumer affairs) yra priskirti kelioms ministerijoms, Teisingumo ministerijai paliekant tik vartotojų teisių gynimo kompetenciją (informacija apie priklausymą ministerijoms pridėta). Kodėl dauguma ES šalių pasirinko būtent Ekonomikos ministerijas? Todėl, kad vartotojų interesų tinkamas atstovavimas yra svarbesnis uždavinys (kaip minima ES Vartotojų strategijoje), nei tik vartotojų teisės, kurios yra pasekmė blogai ginamų vartotojų interesų. Atkreipkite dėmesį, jog kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų institucijos vadinamos „vartotojų reikalų“ ir pan. Lietuvoje yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios veikla nukreipta ne į vartotojų interesų (reikalų) stiprinimą, bet į vartotojų problemų sprendimą (dėl nutarimų rekomendacinio pobūdžio, nepakankamų teisės aktų ginančių vartotojus įmonių bankroto atvejais, el.prekyba ir t.t. šios teisės ginamos neefektyviai). Lietuvoje yra LR Ūkio ministeriją, kurios nuostatuose įrašytą, jog ji dalyvauja įgyvendinant vartotojų politiką. Šiuo metu darbdaviai akcentuoja, jog negali didinti darbuotojams atlyginimo, nes yra nepakankamas vartojimas.
Taigi, verslo ekonominės veiklos užsakovas yra vartotojas, todėl svarbu, kad LR Ūkio ministerija dirbtų ne tik verslo, bet ir vartotojų interesų stiprinimo bei jų derinimo linkme. Pateikiame pavyzdį, jog Danijoje yra Ekonomikos ir verslo reikalų ministerija, kurios kompetencijoje yra vartotojų reikalų koordinavimas. 3. Siūlome, sekant daugumos ES šalių pavyzdžiu, naujai įsteigtą „Vartotojų (ir rinkos) reikalų departamentą“ prijungti prie LR Ūkio ministerijos arba po konsolidacijos įsteigta nauja institucija turėtų būti pavaldi Vyriausybei (Lenkijoje). Galimi ir kiti variantai: Europos Komisija šalis, kuriose vartotojų ir konkurencijos politikas įgyvendina viena institucija, minimos tarpe gerųjų pavyzdžių. Šiais metais tokia institucija buvo įkurta Airijoje (Department of Enterprise, Trade and Innovation, Competition and Consumer Policy). 4. Jei, nepaisant kitų ES šalių praktikos, vis dėlto, konsoliduota Vartotojų teisių apsaugos tarnyba bus palikta prie LR Teisingumo ministerijos, LR Ūkio ministerijoje turėtų atsirasti Vartotojų reikalų skyrius, nes vidinės rinkos, konkurencijos, standartų, metrologijos, turizmo pilitikų įgyvendinimas, tiesiogiai susijęs su vartotojų politika, lieka LR Ūkio ministerijos kompetencijoje. Siūlome: LR Ūkio ministerijoje (esant aukščiau aprašytoms aplinkybėms) įkurti Vartotojų reikalų skyrių. Nepritarti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos Dėl reorganizavimo būdo, informacija buvo pateikta įstatymų paketo aiškinamajame rašte, kuriame aiškiai nurodyta, kad institucijos bus reorganizuojamos prijungimo būdu.
Dėl valdymo sričių priskyrimo konkrečioms ministerijoms, paminėtina, kad toks skirstymas dažnai remiasi konkrečioje valstybėje egzistuojančia tradicija ir negalima teigti, kad dėl vienokio ar kitokio priskyrimo nukenčia vartotojų interesai. Be to, ši praktika yra kintanti ir daugėja pavyzdžių, kai vartotojų teisių apsaugos sritis priskiriama teisingumo sričiai. Pavyzdžiui, Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2013 m. veikia Teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija. ES lygmeniu nuo 2014 m. paskirtas komisaras, atsakingas už Teisingumą, vartotojus ir lyčių lygybę. Pastebėtina, kad vartotojų interesų gynimas yra viena iš įstatymu įtvirtintų vartotojų teisių, todėl negalima teigti, kad vartotojų teisių įgyvendinimą užtikrinančių institucijų veikla nukreipta tik į vartotojų pažeidimų nagrinėjimą. Klausimas dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Konkurencijos tarybos galimo konsolidavimo jau buvo svarstytas, tačiau tam nebuvo pritarta, atsižvelgiant į tai, kad neaiškus reformos rezultatas dėl sujungtų skirtingos (negiminingos) orientacijos funkcijų, atskirų teisės šakų institutų jungimo, taip pat įvertinus ankstesnę Lietuvos patirtį. Be to, nors kai kuriose šalyse vartotojų apsaugos ir konkurencijos sritys yra sujungtos (2009 m. duomenimis, 5 ES šalyse buvo tokios institucijos), kai kuriose iš jų taip pat buvo vykdomas funkcijų atskyrimas, pavyzdžiui, Maltoje. Klausimas dėl Ūkio ministerijos struktūros nėra susijęs su teikiamais įstatymų projektais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Jurgis Razma 2015-06-091 Argumentai: Atsižvelgiant į metrologijos ir teisingų matavimų svarbą šalies ūkiui ir visuomenės interesams, kai Europos valstybėse matavimo ir svėrimo išlaidos sudaro 2–7 proc. bendrojo nacionalinio produkto, o pramonėje išlaidos, susijusios su matavimais, sudaro 10–15 proc. gaminio kainos, taip pat į tai, kad: · pagal Europos Sąjungos direktyvų bei Tarptautinės metrologijos organizacijos (OIML) dokumentų reikalavimus 2006 m. šalyje sukurta vieninga metrologinio laidavimo ir metrologinės priežiūros sistema; · Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau – LMI, Inspekcija) yra specializuota institucija būtent teisinės metrologijos srityje ir vykdo daugiau su verslo priežiūra, o ne su vartotojų teisių apsauga, susijusias funkcijas; · LMI prijungimo prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) atveju būtų pažeisti verslo interesai, nes kylančius ginčus tarp vartotojų ir verslininkų teisinės metrologijos srityje nagrinėtų ir sprendimus priiminėtų ta pati priežiūrą vykdanti institucija (VVTAT), o tai sukeltų šalių interesų konfliktą; · bei siekiant geresnio reglamentavimo ir administracinės naštos verslui mažinimo, siūloma nejungti LMI, kaip verslo priežiūros institucijos prie VVTAT, kaip nebūdingas verslo priežiūrai funkcijas vykdančios institucijos, o prie LMI prijungti pagal savo funkcijas ir veiklos sritį giminingą – Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir šią instituciją pavadinti taip: Valstybinė metrologijos ir ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) Valstybinė metrologijos ir ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.“ Nepritarti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2015-06-092 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) kartu su kitomis valstybės institucijomis
organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Bendrijų Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti į rinką pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;“. 3.
išdėstyti taip:
„12) kartu su Europos Bendrijų Komisija ir
kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo;“. Nepritarti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. 3. Seimo narys Jurgis Razma 2015-06-093 Pasiūlymas: 1.Išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.“
straipsnių numeraciją. Nepritarti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos
narys Jurgis Razma 2015-06-094 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnį: „4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje 1.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 2. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus. 3. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centras apskrityje pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją kopija pateikiama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tTarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo. 4. Jeigu vartotojo prašymui išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. 5.
laboratorinius tyrimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės. 6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.“
Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos
narys Jurgis Razma 2015-06-095 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-04-09
projektui Nr. XIIP-2410. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas. Pritarti Komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2410(2).
XIIP-2410(2). Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras
Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-2410(2) , įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas