komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas, Vyriausybės patarėjas Adolfas Damanskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-20) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos melioracijos įmonių asociacija (2014-09-22 raštas Nr. 51) Valstybės nuosavybėje esančių melioracijos statinių tinkamai būklei palaikyti (priežiūrai ir remontui) kasmet reikia bent 220 mln.
Lt, tačiau realiai jau 6 metai iš eilės skiriama 27-36 mln. Lt. Tik 36 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų suma melioracijos reikmėms numatoma ir
melioracijos statinių priežiūrai ir remontui (paprastosioms išlaidoms) ir 60 mln. Lt investicijoms, viso 120 mln. Lt. Pritarti iš dalies Siūlyti skirti papildomai melioracijai - 24,3 mln. eurų (84 mln. litų). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į teikiamus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus bei Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pasiūlymą, kuriam Komitetas iš dalies pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į krizinę situaciją žemės ūkyje, kritus pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainoms ir Rusijos embargo pasekmes reikia užtikrinti žemės ūkio subjektams paramos mokėjimą tęstinėms 2007-2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėms bei paramą pagal 2014 m. paskelbtus šaukimus iš 2014-2020 m. ES programų. Pasiūlymas: skirti papildomai 50 393 88 eurų (174 mln. litų) bendrajam finansavimui. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Pritarti 2.
Argumentai: Siekiant užtikrinti nacionalinės paramos teikimą tikslinga numatyti reikiamas lėšas
mln. litų) papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms mokėti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir
Argumentai: Labai ženklios Rusijos embargo pasekmės mūsų šalies pieno ir mėsos gamintojams. Siekiant bent iš dalies kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl kainų kritimo tikslinga dalinai kompensuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų skirtumą. Pasiūlymas: skirti
ūkio produkcijos supirkimo kainų skirtumą. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir
Argumentai: Į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną patenkantys ūkininkai ir gyventojai laikantys mažiau nei 100 kiaulių, privalo jas paskersti savo reikmėms arba parduoti mėsai. Kiaulių likvidavimas skaudžiai atsiliepia smulkiesiems gyvulių augintojams, kuriems kiaulių auginimas dažnai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Siekiama jiems sudaryti sąlygas, kad vietoj kiaulių galėtų auginti kitus gyvulius bei paukščius. Pasiūlymas: skirti 1 824 606 eurų ( 6,3 mln. litų) teikti paramą smulkiesiems kiaulių laikytojams kitų gyvulių įsigijimui ir daliniam kiaulių kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Pritarti 5.
Argumentai: 2014 metais pakeitus Augalų apsaugos įstatymą Viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pavesta atlikti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną ir prognozuoti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimą. Siekiant vystyti šią veiklą reikalingos lėšos darbo užmokesčiui, transporto išlaidoms ir įrangos techniniam aptarnavimui. Pasiūlymas: skirti
naujoms funkcijoms vykdyti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir
už; 1- prieš; 0-susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Patikslinta
REIKALŲ komitetas
2014 m. lapkričio 5 d. Nr. (Posėdžio data)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, K. Komskis, V. Filipovičienė, J. Požela, K. Kuzminskas. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečiejienė, Ministro pirmininko tarnybos patarėjas A.Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Kumpienė, R. Navickienė, J. Iždonienė, J. Načiūnienė, R. Banuškevičienė, G. Truskauskienė, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Finansų ministerijos atstovė V. Žagūnienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai A. Sasnauskas, L. Puidokienė, S. Adamkevičiūtė, L. Bušinskaitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai G. Šapalaitė, G. Lingis, Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė A. Šalkauskienė, Trakų rajono savivaldybės atstovės S. Žilionienė, D. Zaleckienė, Švenčionių rajono savivaldybės meras V. Vigelis, Plungės ligoninės atstovas A. Martusevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-11-05 Siekiant visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų plėtojimo savivaldybėse bei stabilesnio jų finansavimo, valstybinėmis (valstybės perduotomis savivaldybėms) funkcijomis nuo 2014 m. sausio 1 d. tapo visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena. Tačiau valstybinės funkcijos įgyvendinimas 2014 m. prasidėjo nenumačius ir neskyrus reikiamų lėšų visuomenės sveikatos priežiūrai ugdymo įstaigose ikimokyklinio amžiaus vaikams. Minėtų lėšų taip pat nenumatyta ir 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Vadovaujantis valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, 2015 m. visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti šiuo metu yra numatyta 8,93 mln. eurų. Tačiau, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis Finansų ministerijai, valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti lėšų poreikis 2015 m. sudaro 11,15 mln. eurų, t.y. 2,22 mln. eurų daugiau. Papildomų 2,22 mln. eurų reikia numatyti tam, kad būtų skirtos aukščiau minėtos trūkstamos lėšos visuomenės sveikatos priežiūros funkcijai vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat dėl to, jog skaičiuojant darbo užmokesčio fondą visuomenės sveikatos priežiūros specialistams buvo apskaičiuoti priedai ir priemokos.
Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybišką ir efektyvų teikimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei išlaikyti esamas visuomenės sveikatos specialistų darbo vietas, prašytume Jūsų inicijuoti trūkstamų 2,22 mln. eurų skyrimą 2015 m. valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti. PRIDEDAMA. Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-09-01 rašto Nr. (9.3.3-281) 10-7716 kopija, 4 l. Pritarti Skirti papildomai 2, 2 mln. eurų (iš viso 11, 15 mln. eurų)
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Radviliškio rajono savivaldybė, 2014-08-12 Viešoji įstaiga Radviliškio ligoninė 2014-03-24 raštu Nr. S-709(1.13) pateikė prašymą dėl projekto
„VSĮ Radviliškio ligoninės sterilizacijos ir dezinfekcijos įrangos
įsigijimas bei patalpų rekonstrukcija'' finansavimo pagal Valstybės investicijų programą. Mūsų žiniomis, finansavimas projektui iš Valstybės investicijų programos 2015 metams nebuvo skirtas. Neskyrus finansavimo projekto įgyvendinimui, per artimiausius metus nebus išspręstos ligoninės sterilizacijos-dezinfekcijos skyriaus problemos - skyrius įkurtas nepritaikytose tokiai veiklai rūsio patalpose, naudojama pasenusi ir susidėvėjusi įranga (pagrindiniai sterilizatoriai GK-100 ir GP-400 yra atitinkamai 1989 ir 1991 m. gamybos). 2014 m. II ketvirtį iŠ 692 ciklų 464 ciklai <67 proc.) buvo atlikti su senaisiais sterilizatoriais, t. y. didžioji dalis ciklų.
Ši įranga gali bet kurią akimirką sugesti nepataisomai, nes atsarginių detalių tokio senumo įrangai niekas nebegamina. Dėl neefektyviai veikiančios sterilizacijos ~ dezinfekcijos įrangos, sterilizacijos procesą dažnai reikia pakartoti kelis kartus, dėl ko išauga darbo laiko, vandens, elektros energijos sąnaudos. 2014 m. gegužės 22 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą VšĮ Radviliškio ligoninėje. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad sterilizacijos-dezinfekcijos skyriaus patalpos bei turimi pagrindiniai sterilizatoriai GP-400 ir GK-100 neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimams, Šiaulių visuomenės sveikatos centras nurodė patikrinimo išvadoje nurodytus pažeidimus (neatitikimus higienos normai) pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Patikrinimo akto kopija pridedama. UAB „Limeta“, atliekanti sterilizatorių techninę priežiūrą, 2014 m. liepos 29 d. patikrino sterilizatoriaus GP-400-1 techninę būklę. Patikros metu nustatyta, kad sterilizatorius susidėvėjęs, dėl savo trūkumų kelia pavojų saugiam darbui, prietaiso remontas negalimas. Akto kopija pridedama. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligoninėje operacinis aktyvumas nuolat auga. Nuo 2010 metų operacinis aktyvumas išaugo 19 proc. (nuo 63 proc. 2010 metais iki 82 proc. 2013 metais). Tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu išaugo ir bendras operacijų skaičius - nuo 1.602 operacijų 2010 metais iki 1.878 operacijų 2013 metais. Daugiausiai atliekama chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, ginekologijos operacijų. 2014 metais įstaigoje numatoma dar iSplėsti atliekamų operacijų spektrą - bus atliekamos kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio artroskopinės rekonstrukcijos, kelio sąnario endoprotezavimo, peties sąnario artroskopinės operacijos.
Todėl planuojama dar didesnė ligoninės sterilizacijos-dezinfekcijos skyriaus apkrova. Neatnaujinus ligoninės sterilizacinės, nebus sukurtos sąlygos operacinio aktyvumo augimui, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai ir jų kokybės užtikrinimui Todėl prašome esant galimybei, skirti finansavimą iŠ Valstybės investicijų programos bent vieno didžiojo dvidurio garo sterilizatoriaus (400 1) įsigijimui. Preliminariai toks garo sterilizatorius kainuoja apie 400 tukst. Lt su PVM. įstaigai yra itin svarbu tokio sterilizatoriaus (400 1) įsigijimas, kadangi senasis sterilizatorius GP-400 nebeatitinka higienos normos reikalavimų ir gali bet kurią akimirką sugesti nepataisomai, o į mažesnio litražo sterilizatorius ne visi ligoninėje naudojami medicinos prietaisai telpa fiziškai (dėl dydžio). 2013 metais ligoninės veiklos rezultatas buvo neigiamas, tačiau neskyrus finansavimo sterilizacinės atnaujinimui, ligoninė bus priversta papildomai skolintis. Dėl to gali dar labiau pablogėti finansiniai ligoninės rodikliai. Pritarti
programoje lėšos (1 500 tūkst. litų) jau numatytos
2Plungės rajono savivaldybės meras,
2014-09-29 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė turi 3 operacines, kuriose per metus atliekame apie
proc., tačiau operacinės įranga nuolat genda, o tai trukdo laiku ir kokybiškai užtikrinti teikiamas medicinines paslaugas. Šiuo metu ligoninės chirurginei operacinei reikalingas narkozės aparatas su kraujo dujų analizatoriumi ir kardiomonitoriumi, o traumatologijos operacinei reikalingas kraujo dujų analizatorius.
Ligoninėje pradėjus dirbti gastroenterologui, padidėjo gastrofibroskopinių procedūrų skaičius, todėl reikalingas antras gastrofibroskopas. Šiuo metu vienu aparatu dirba du gydytojai, o sugedus aparatui tektų laikinai šias teikiamas paslaugas sustabdyti. Kompiuterinės tomografijos paslaugų teikimui, kad galėtume tinkamai ištirti pilvo ir kitus vidaus organus, reikalinga naudoti kontrastinę medžiagą, kurios įšvirkštimui būtinas automatinis švirkštas. Dėl nepakankamo finansavimo šiuo metu neturime galimybės savo lėšomis atnaujinti minėtos medicininės įrangos, todėl prašome rasti galimybę skirti 400 000 Lt minėto medicininės įrangos įsigijimui. Siūlyti spręsti Vyriausybei
Švenčionių rajono savivaldybė, rengiant 2015-2017 metų valstybės kapitalo investicijų programos projektą, 2014 m. kovo 3 1 d . raštu Nr.(4.12)lS-792 pateikė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai prašymą dėl projekto “VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato renovacija ir V a. patalpų pritaikymas gerontologijos ir reabilitacijos paslaugų teikimui”, kuris prioriteto tvarka buvo įrašytas pirmuoju numeriu. VšĮ Švenčionių rajono ligoninės patalpos tai
projektavimo ir statybos taisykles bei sanitarines-technologines normas. 2004 m. buvo nutraukta veikla penktame ir iš dalies ketvirtame aukšte. 2009 m. ligoninės ketvirtas aukštas buvo perduotas VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui. Šiuo metu V aukšto patalpos jau daugiau nei 5 metus nenaudojamos.
Teikiamo projekto tikslas - modernizuoti VšĮ Švenčionių rajono ligoninės V aukšto patalpas pritaikant jas gerontologijos ir reabilitacijos skyriui, kartu modernizuojant šildymo-vėdinimo ir elektros sistemas, priešgaisrinę sistemą, liftus. Be to, būtina apšiltinti ir pakeisti stogo dangą, pastato išorės atitvaras, įsigyti reikiamą medicininę įrangą. Projekto vertė 4200 tūkst.Lt. Už 2014 metams skirtas Valstybės investicijų programos
modernizavimo darbai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija
šiam objektui skiriama 2015 m.-260 tūkst.Lt, 2016 m.-500 tūkst.Lt, 2017 m.-500 tūkst.Lt. Tai reiškia, kad ligoninės pastato V aukšto renovacijai per keturis finansinius metus bus skirta tik 43 procentai lėšų, tai yra objekto renovacijos užbaigimo terminas nesikelia geriausiu atveju į 2018 metus. Maloniai prašome atsižvelgti į VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato prastą būklę ir tam, kad dar nepabloginti esamą situaciją, prašome tarpininkauti, kad 2015 metais būtų skirtos lėšos pastatui modernizuoti, t.y. 2810 tūkst.Lt. Siūlyti spręsti Vyriausybei Spręsti dėl papildomų 1 510 tūkst. litų (iš viso 2 810 tūkst. litų) skyrimo
programoje 2015 metams numatyta skirti 1 300 tūkst. litų
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. P2-72 sudaryta komisija 2014-03-14 lankėsi Paluknio ambulatorijoje. Komisijos darbe buvo pakviestas dalyvauti ir A. Mitrinavičius, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Trakų poskyrio vedėjas, kuris informavo, kad būtina atlikti statinio remonto darbus, kad neliktų pagrindo neišduoti leidimohigienos paso, nes ūkinės komercinės veiklos sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
Higienos paso galiojimas baigiasi jau 2014 metų gruodžio mėn. Paluknio ambulatorijoje taip pat lankėsi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus ir LRS Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, kurie konstatavo, kad pastato išorė niekada nebuvo remontuota (pastatas pastatytas 1978 m.), neatnaujinti inžineriniai tinklai, sanitariniai mazgai neremontuoti nuo pastatymo laikų, vidaus patalpos neatitinka jokių higienos reikalavimų, t. y. netinkamos įstaigos veiklai. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, gavęs komisijos išvadas, skubiai inicijavo investicijų projekto parengimą ir rangos darbų pirkimą. 2014 m. balandžio 9 d. buvo pasirašyta rangos sutartis 97.220,64 Lt sumai. Visi darbai atlikti tinkamai ir laiku, t. y. iki 2014 m. liepos 31 d. Įstaiga ir toliau galės aptarnauti vietos gyventojus. Trakų rajono savivaldybės administracija nustatyta tvarka pateikė LR Sveikatos apsaugos ministerijai visus dokumentus ir prašė skirti lėšų iš Valstybės investicijų programos apmokėti patirtas išlaidas. Prašome iš valstybės investicijų programos skirti 97 tukst Lt rangos darbams apmokėti, nes Trakų rajono savivaldybės administracija sudarė rangos sutartį be asignavimų. Pritarti
Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau - Ligoninė) 2013 m. gegužės 31d.raštu Nr.
8-2637(1.13) „Dėl investicijų projektų, siūlomų įtraukti į Valstybės investicijų 2014-2016 metų programą, pateikimo“ pateikė investicijų projektus su papildomais dokumentais apie tris Ligoninės funkcijoms vykdyti būtinus įgyvendinti investicijų projektus, siūlomus finansuoti iš Valstybės investicijų programos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau- LRS AM), tame tarpe buvo pateiktas investicijų projektas
„Konsultacijų poliklinikos pastato statyba,įrangos ir baldų įsigijimas“.Vykdant
sveikatos sistemos reformą, eksperimento tvarka, vadovaujantis 1996 m. sausio20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 114 „Dėl sveikatos sistemos reformosŠiaulių apskrityje“, Ligoninė (tuo metu - Respublikinė Šiaulių ligoninė) perdavė Šiaulių miestosavivaldybei Ligoninės poliklinikų statinius ir patalpas su jiems priskirtais materialiniais beifinansiniais ištekliais: suaugusiųjų polikliniką (Vytauto g. 101, P. Višinskio g. 21, 23), vaikųpolikliniką (Varpo g. 9), moterų konsultaciją (P, Višinskio g. 19), Gubernijos ambulatoriją(Žemaitės g. 102), Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą (Aido g. 16a, 18). Kurį laikąLigoninė naudojosi poliklinikų, esančių Vytauto, Varpo, Aido, Višinskio gatvėse, patalpomis pagalpanaudos sutartį. Tačiau toks darbo organizavimas neatitiko sveikatos priežiūros įstaigomsnustatytų reikalavimų, todėl Ligoninės vadovas 1998 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į tuometinįsteigėją, Šiaulių apskrities viršininką, dėl patalpų suteikimo Ligoninės Konsultacijų poliklinikai P,Višinskio g. 19 (tuomet - Moterų konsultacijų poliklinikos patalpos), tačiau patalpos nebuvosuteiktos.
Ligoninė savo jėgomis sprendė šią problemą, remontuodama ir pritaikydama konsultantųdarbui patalpas Ligoninės keliuose pastatuose, išsidėsčiusiuose keliais adresais.Kasmet didėjant gyventojų sergamumui bei vykstant gyventojų senėjimo procesui visoje Respublikoje, didėja ir į Ligoninės konsultacijų poliklinikas besikreipiančių pacientų srautai.Ligoninėje šiuo metu antrinio ir tretinio lygio ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijosteikiamos šiose konsultacijų poliklinikose:
Konsultacijų poliklinikoje (V. Kudirkos g. 99), Vaikųkonsultacijų poliklinikoje (Architektų g. 77), Moterų konsultacijų poliklinikoje (Architektų g. 77),Onkologijos klinikų konsultacijų poliklinikoje (Darželio g. 10), Odos ir veneros ligų centrokonsultacijų poliklinikoje (Darželio g. 10), Ambulatorinės chirurgijos centre (V. Kudirkos g. 99c), Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre (Architektų g. 77),Ortopedijos-traumatologijos centre (V. Kudirkos g. 99c). Pagrindinis padalinys, teikiantisambulatorines paslaugas yra Konsultacijų poliklinika, įsikūrusi V. Kudirkos g. 99, pusrūsyjeesančiose, daugeliu atvejų higienos ir medicinos normų neatitinkančiose, patalpose. Apsilankymų ir konsultacijų skaičius Ligoninėje nuo 2003 m. iki 2012 m. išaugo nuo 380173 iki 445 896, iš jų konsultacijų skaičius išaugo 26 procentais.
Dėl didėjančio ambulatoriniųpacientų srauto, siekiant koncentruoti teikiamas paslaugas vienoje vietoje ir taip sveikatospriežiūros paslaugas padaryti prieinamesnes, suteikti saugias, savalaikes ir kokybiškasspecializuotas ambulatorines paslaugas gyventojams, būtina modernizuoti esamą Ligoninėsinfrastruktūrą, pastatant naują Konsultacijų poliklinikos pastatą, į kurį bus perkelti ambulatorinespaslaugas teikiantys Ligoninės padaliniai, tokiu būdu koncentruojant ambulatorines paslaugas beidiagnostinius kabinetus vienoje vietoje, palengvinant pacientams sveikatos priežiūros specialistų irpaslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą. Siekiant šio tikslo, buvo paruoštas ir pateiktas Sveikatosapsaugos ministerijai prioritetinis Ligoninės investicijų projektas -„Konsultacijų poliklinikospastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“ (investicijų projekto biudžetas - 17 375,5 tūkst. Lt, t. sk.statybos darbai-
teikiamųsveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų kokybę ir prieinamumą Šiaulių miesto ir regionogyventojams.Ligoninė, atsižvelgdama į 2014 m. kovo 6 d. LR SAM vykusį aptarimą dėl prioritetiniųsveikatos apsaugos vystymo ir investavimo krypčių iki 2023 m., 2014 m. kovo 18 d. pateikė LRSAM Ligoninės veiklos tęstinumui užtikrinti reikalingų investicijų poreikį, ilgalaikės infrastruktūros sukūrimo planus. Šiuo raštu buvo patikslintas investicijų poreikis ir dėl investicijų projekto „Konsultacijų poliklinikos pastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“, prie medicinos įrangos papildomai įtraukiant magnetinio rezonanso tomografą 3 T - 1 vnt., preliminari kaina
automobilį 1 vnt. - 250 tūkst. Lt.Bendra investicijų projekto vertė 33 625,5 tūkst. Lt.
Lt. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir rasti galimybę tarpininkauti dėl investicijų projekto „Konsultacijų poliklinikos pastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“įtraukimo į ES lėšomis finansuojamų pagal atitinkamą veiksmų plano krypties projektų sąrašą. Siūlyti spręsti Vyriausybei
poliklinika, 2014-09-24 VšĮ Lazdynų poliklinika, atsižvelgdama į kritinę poliklinikos pastatų būklę, darbuotojų darbo sąlygas bei vis didėjančias išlaidas pastato eksploatacijai, teikia prašymą bei atitinkamus argumentus dėl VšĮ Lazdynų poliklinikos pastatų išorinių atitvarų renovacijos projekto įgyvendinimo (toliau – Projektas). Pažymėtina, jog Lazdynų poliklinika likusi viena iš nedaugelio pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų Vilniaus mieste, kuri iki šiol nėra atnaujinusi (renovavusi) savo išorinių atitvarų bei modernizavusi šildymo sistemos, dėl ko patiriamos didelės pastato eksploatavimo išlaidos, darbuotojai dirba higienos normų neatitinkančiose darbo sąlygose. I. Faktinės situacijos apžvalga
1Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin.,
1994, Nr. 63-1231)
m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 30-399 patvirtintais VšĮ Lazdynų poliklinikos įstatais, Lazdynų poliklinika yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis prie Lazdynų poliklinikos yra prisirašę 23514 gyventojai, kuriems yra teikiamos pirminio ir antrinio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekami išsamūs hematologiniai, bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai ir t.t. kraujo tyrimai. 3.
infrastruktūros, naujų gyvenamųjų namų statybos sparčiai plečiasi, investicijų prasme Lazdynų poliklinika, lyginant su kitomis analogiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis gydymo įstaigomis, labai atsilieka, tokiu būdu poliklinika praranda ne tik savo konkurencingumą, patrauklumą norintiems prisirašyti pacientams, tačiau ir realiai praranda pacientus, kurie linkę rinktis modernesnes, patrauklesnes, šiuolaikiškesnes gydymo įstaigas. Pastebėtini Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų savivaldybių pavaldume esančių gydymo įstaigų infrastruktūros bei paslaugų kokybės gerinimo netolygumai. Pažymėtina, jog Lazdynų poliklinika per daugiau nei 20 veiklos metų įgyvendino tik vieną projektą – Lazdynų poliklinikos infrastruktūros gerinimas antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti, kai tuo tarpu analogiškas paslaugas teikiančios Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios kitos gydymo įstaigos įgyvendino ir šiuo metu įgyvendina kelis kartus daugiau projektų, todėl įgyvendinus aptariamą projektą būtų bent iš dalies atstatytas infrastruktūros ir paslaugų kokybės gerinimo proporcingumo principas. Iš Vilniaus miesto viešųjų pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, tik VšĮ Lazdynų poliklinika nėra modernizavusi savo atitvarų, nėra atnaujinusi šildymo sistemos. Įgyvendinus minėtą projektą, paminėtinas ir padidėsiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos patrauklumas norintiems prisirašyti pacientams bei galimai sugrįžtų tie pacientai, kurie, nors ir gyvena Lazdynuose, tačiau dėl įvairių priežasčių persirašė į kitas gydymo įstaigas (daugeliu atveju privačias), pasirinkę modernesnes, šiuolaikiškesnes, patrauklesnes, perspektyvesnes gydymo įstaigas. II. Teisiniai argumentai
teikianti įmonė UAB „Enero“ sudarė Sutarį Nr. 45 dėl Lazdynų poliklinikos pastato, esančio Erfurto g.
15, išorinių atitvarų renovacijos modernizavimo – atnaujinimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo (toliau – Sutartis). Atliktų projektavimo darbų kaina - 95
litai). 2. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. kovo 26 d. išdavė Leidimą statyti naują statinį /rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-01-130326-00227. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-346 (Žin., 2013, Nr. 38-1886) patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities investavimo prioritetai, kurių 4 p. reglamentuojama, jog finansuojami įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektai – tik tęstinis investicijų projektas arba naujas investicijų projektas neatidėliotiniems probleminiams atvejams spręsti, kai yra tai pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, jog pateikti argumentai bei pridedami dokumentai įrodo, jog projekto priemonėmis spręstinos neatidėliotinos problemos:
g. 15, Vilniuje) energetinio audito korekciją, pažymėjo, jog poliklinikos pastatas statytas 1974 metais. Pastato išorės sienų konstrukcija – gelžbetonio blokai, pamatai – gelžbetonio, perdangos – gelžbetonio plokštės, stogas – plokščias sutapdintas, dengtas rulonine danga, nešiltintas. Pastato stogo dangos būklė prasta – netvarkingi nuolydžiai sudaro sąlygas kauptis lietaus vandeniui ant stogo, ko pasekoje vanduo skverbiasi į pastato vidų, po stogo danga atsiranda pūslės. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog per pastato sienas patiriama 32 proc. visų šiluminių nuostolių (stogas 17 proc., langai 16 proc., pastato grindys 16 proc., infiltracija ir vėdinimas 28 proc.).
Pažymėtina, jog šildymo sezono metu poliklinikos darbuotojams, siekiant bent iš dalies atitikti higienos normų keliamus reikalavimus vidaus patalpų temperatūrai, papildomais elektriniais prietaisais šildant darbo patalpas, patiriamos didelės elektros energijos sąnaudos (2010 m. – 45,67 kWh 1 m² šildomo ploto per metus; 2011 m. – 51,03 kWh 1 m² šildomo ploto per metus). Apibendrinus pateiktą informaciją, pažymėtina, jog įgyvendinus aptariamą projektą, šilumos suvartojimas sumažėtų iki 82,82 MWh/metus, t.y., sąnaudos šilumai sumažėtų net 24293,04 Lt per metus (sąnaudos 1 m² šildymui per metus sumažėtų 18,39 lt.). Pastato remontas leistų išsaugoti pastatą, t.y., pratęsti jo konstrukcijų gyvavimo laiką bei pagerinti vidaus patalpų mikroklimatą, šilumosaugą, sumažintų šilumos nuostolius, atsirandančius dėl pastato išorinių atitvarų šiluminių charakteristikų. 3.2. Poliklinikos pastato vidaus patalpose, esant sienų peršalimui, ties sąramomis pastebima susikaupusi drėgmė, pelėsio išplitimas. Ši problema turėtų būti išspręsta apšiltinus pastato sienas iš lauko. Energetinio audito išvadose pažymėta, jog poliklinikos pastato išorės sienų apdailinis tinkas aptrupėjęs, cokolinė pastato dalis pažeista drėgmės, pajuodusi, pastato sienose stebimi progresuojantys irimai nuo drėgmės, šalčio ir kitų atmosferinių pokyčių. Pažymėtina, jog pelėsis plinta ir poliklinikos viduje, gydytojų kabinetuose, tokiu būdu keldamas grėsmę ne tik darbuotojų, bet ir pačių pacientų sveikatai. Vėlyvo rudens, žiemos metu poliklinikos patalpose (ypač Vaikų ligų poskyryje) temperatūra siekia vos 16 – 18 C, todėl gydytojai priversti dirbti su keliais šildytuvais, vaikus išrengiant tyrimams tokioje žemoje temperatūroje rizikuojama pabloginti vaiko sveikatos būklę. 3.3.
3.3. Pažymėtina, jog poliklinikos pastato inžinerinių sistemų būklė prasta, esamos sklendės surūdijusios, sunkiai veikia, šilumos punkto reguliavimas rankinis, nėra automatikos. Pažymėtina, jog šildymo sezono metu, šąlant orams mėginant padidinti tiekiamą šilumą, ne kartą buvo nulūžęs rankinis šilumos lygio reguliavimo mechanizmas, todėl, negalint operatyviai padidinti tiekiamos šilumos, kilo avarinė situacija, kurią tuo metu pavyko išspręsti. Konstatuotina, jog šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai prastos būklės, jų izoliacija prasta. Esamos sklendės prastai veikiančios, nesandarios, sunkiai reguliuojamos. Šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai izoliuoti asbestu, kuris visuomeninės paskirties statiniuose draudžiamas naudoti. 4. Pažymėtina, jog esant aukščiau įvardijamoms problemoms, poliklinikos administracija turimais finansiniais ištekliais negali užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mokroklimatas“ 8 p. nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (Žin., 2010, Nr. 115-5902) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 8.4.3 p. reikalavimų. 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtino Sveikatos apsaugos srities investicijų projektų
paskiriamos tikslinėms priemonėms – Sveikatos priežiūros įstaigų pastatų, inžinerinių tinklų atnaujinimo, rekonstravimo ir modernizavimo investicijų projektų įgyvendinimo programa (kodas Nr. 035), Medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektų įgyvendinimo programa (kodas Nr.
036), Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, pastatų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektų įgyvendinimo programa (kodas Nr. 037). Suprantama, jog įgyvendinant minėtas programas, svarbu finansuoti ir gydymo įstaigų projektus, susijusius su paslaugų plėtra, baldų įsigyjimu, liftų įrengimu, pastatų modernizavimu ar automobilių stovėjimo aikštelių taisymu, tačiau VšĮ Lazdynų poliklinika kreipiasi dėl kritinės padėties, susijusios su darbuotojų darbo, pacientų aptarnavimo tinkamų sąlygų, teisės aktuose numatytų reikalvimų užtikrinimu, pašalinimu priežasčių kilti įvairioms avarijoms, užtikrinti vidaus patalpose tinkamą mikroklimatą. 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 (TAR., 2014, Nr. 10332) patvirtinto Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014 – 2023 m. veiksmų plano 13 p. įsipareigojo sumažinti tam tikruose šalies regionuose (teritorijose) bei skirtingoms socialinėms grupėms priklausančių asmenų sveikatos būklės netolygumus bei sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumus, patobulinti sveikatos sistemos valdymą ir organizavimą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tvarią sveikatos priežiūrą visos šalies gyventojams. Įvertinus minėtu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirstytą finansavimą atitinkamiems projektas, gali kilti pagrįstų abejonių, jog visų projektų priemonėmis siekiama sumažinti sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumus, užtikrinti efektyvią ir tvarią sveikatos priežiūrą visos šalies gyventojams.
Vadovaujantis išdėstytu, siekiant racionaliai panaudoti parengtą VšĮ Lazdynų poliklinikos išorinių atitvarų renovacijos techninį projektą ir pagrįsti už jį sumokėtus pinigus, siekiant VšĮ Lazdynų poliklinikos darbuotojams bei pacientams užtikrinti saugias, teisės aktų reikalavimus atitinkančias darbo bei sveikatos priežiūros būtinąsias sąlygas, siekiant mažinti sveikatos sistemos vystymosi netolygumus, sumažinti sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumus, užtikrinti efektyvią ir tvarią sveikatos priežiūrą visos šalies gyventojams:
išorinių atitvarų renovacijos projektui įgyvendinti. Dėkojame už sugaištą laiką sprendžiant ne tik Lazdynų poliklinikai bei jos pacientams, bet ir visai Lazdynų bendruomenei aktualią problemą. Pritarti
programoje lėšos (200 tūkst. litų) jau numatytos
7Klaipėdos miesto savivaldybės meras,
2014-10-30 Prasidėjus ŽIV plitimui injekcinių narkotikų vartotojų tarpe, nuo 1997 m Klaipėdos m. savivaldybė skyrė labai daug dėmesio Šios infekcijos prevencijai. Jau 1997 metais uostamiestyje buvo atidarytas ir aktyviai veikė pirmas šalyje ir Rytų Europos regione anoniminis konsultacinis kabinetas ŽIV plitimo profilaktikai aukščiau minėtoje tikslinėje grupėje. Per 17 metų šiai veiklai užtikrinti Klaipėdos m. savivaldybė iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos skyrė daugiau nei 2 milijonus litų. Kasmet skiriama apie 140 tūkst. Lt, dirba patyrę socialiniai darbuotojai. Prevencinės priemonės atnešė teigiamus rezultatus ~ sulėtėjo ŽIV plitimo tempai intraveninių narkotikų vartotojų tarpe ir bendroje miesto populiacijoje.
Tačiau iki šiol Klaipėda išlieka pagrindiniu ŽIV židiniu Lietuvoje - sergamumas ŽIV sudaro 8,8 atvejų 10 000 gyventojų (vienas iš aukščiausių šalyje). Minėtas faktas liudija, kad Klaipėdos miesto savivaldybės pastangų neužtenka situacijai suvaldyti ir kontroliuoti. Ilgalaikiam teigiamam efektui pasiekti reikalingas adekvatus programos finansavimas, kuris neįmanomas be valstybės paramos. Kasmet mažėjant Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšoms, anoniminių konsultacinių kabinetų veiklos nebegalime pakankamai finansuoti, prognozuojamas mobilaus kabineto veiklos sustabdymas. Pasaulinė patirtis ŽIV prevencijos srityje rodo, kad žemo slenksčio programų apimties sumažinimas neišvengiamai veda prie ŽIV situacijos pablogėjimo ir regione, ir šalyje. Suprasdami situacijos sudėtingumą ir svarbą, gresianti pavojų epidemiologinėje ŽIV situacijoje, prašome Jūsų skubiai spręsti klausimą dėl tolimesnio žemo slenksčio paslaugų finansavimo nuo 2015 m. iš valstybės lėšų. Siūlyti spręsti Vyriausybei
VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 20003 metų nuosekliai įgyvendino eilę įstaigos pastatų renovavimo investicijų projektų, gerinančių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinančių šilumos energijos vartojimą, gerinančių personalo darbo sąlygas. 2006 metais buvo parengtas ligoninės pastato rekonstravimo pilnos apimties techninis projektas, įgalinantis racionaliai panaudoti skiriamas lėšas ir sklandžiai organizuoti statybos darbus. Iš viso per šį laikotarpį investuota 18,025 mln. Lt, tame skaičiuje 10,286 mln. Lt panaudota pastato rekonstravimui, įrengiant patalpas pagal šiuolaikinius reikalavimus.
Atliktos ligoninės restruktūrizacijos ir tinkamai panaudotų investicinių lėšų dėka ligoninė nuo 2005 metų kasmet ligoninė gauna teigiamą finansinį rezultatą, neturi kreditorinių įsiskolinimų. 2014-2015 metais ligoninė užbaigs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamus du projektus, skirtus nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimui ir energiją tausojančių technologijų įdiegimui akušerijos skyriuje, bendrai 3,945 mln. Lt sumai. Investicijos į ligoninės pastato rekonstravimą iš visų įmanomų šaltinių įgalina artimiausiai metais visiškai užbaigti ligoninės pastato rekonstrukciją. Užbaigimui būtina atlikti stacionaro skyrių patalpų remontą keturiuose gydomojo korpuso aukštuose, modernizuoti vidaus inžinerines sistemas. Ypač prasta padėtis yra ortopedijos – traumatologijos skyriuje, kur palatos neremontuotos nuo 1980 metų. Pagal buitinio ir gamybinio traumatizmo lygį Mažeikių rajono savivaldybė viršija Lietuvos statistinius rodiklius, todėl ligoninė turi stiprinti dėmesį ortopedijos-traumatologinio skyriaus veiklai. Skyrius užima apie 650 kvadratinių metrų plotą ligoninės gydomajame korpuse, lėšų poreikis patalpų remontui ir inžinerinių sistemų modernizavimui
Spręsti dėl papildomų 400 tūkst. litų (iš viso 800 tūkst. litų) skyrimo. Valstybės investicijų 2015 – 2017 metų programoje 2015 metams numatyta skirti 400 tūkst. litų
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė D.
Seimo narė D. Mikutienė, 2014-10-30 Argumentai: Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos 263 punkte įtvirtintas siekis išskirtinį dėmesį skirti Psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir savižudybių problemai spręsti. Atsižvelgiant į šią Vyriausybės programos nuostatą, 2014 m. kovo 28 d. išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-417, kuriuo patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas. Plane buvo numatyta nuo 2014 metų įsteigti Savižudybių prevencijos biurą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gautas finansavimas, Savižudybių prevencijos biuras iki šiol nėra įsteigtas. 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšos biuro steigimui taip pat nėra numatytos. Pažymėtina tai, kad Lietuvoje savižudybių rodikliai yra labai prasti, savižudybių skaičius nors ir mažėja, bet vis dar išlieka didžiausias Europoje. 2012 m. savižudybių skaičius Lietuvoje buvo 31/100 000 gyventojų. Kadangi savižudybės yra ne tik medicininė problema, o siekiant efektyvios savižudybių prevencijos būtinos kompleksinės, tarpinstitucinės ir svarbiausia nuosekliai vykdomos ir gerai koordinuojamos priemonės, būtina šalyje turėti instituciją, kuri užsiimtų tiek nuotoline situacijos stebėsena ir analize, tiek tarpinstitucinių priemonių organizavimu bei koordinavimu. Lėšų poreikis Savižudybių prevencijos biuro steigimui 616 tūkst. litų. Pasiūlymas:
padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos programai „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, iš viso šiai programai numatant
biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos programai „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, šias lėšas skiriant Savižudybių prevencijos biuro steigimui
limito didinimas
2Seimo narė D.
Seimo narė D. Mikutienė, 2014-10-30 Argumentai: Paluknio ambulatorijos pastatas statytas 1978 metais ir niekuomet nebuvo remontuotas, inžinieriniai tinklai neatnaujinti, sanitariniai mazgai neremontuoti, vidaus patalpos neatitinka jokių higienos reikalavimų, t.y. netinkamos įstaigos veiklai. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. P2-72 sudarytos komisijos darbe dalyvavęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas konstatavo, kad būtina atlikti statinio remonto darbus, kad neliktų pagrindo neišduoti leidimo-higienos paso, nes ūkinės komercinės veiklos sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Higienos paso galiojimas baigiasi jau 2014 metų gruodžio mėn. Investicijų projektas „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ yra įtrauktas į 2015-2017 metų Valstybės investicijų programą, tačiau finansavimas jam nėra numatytas. Lėšų poreikis šio projekto įgyvendinimui 97 tūkst. litų. Pasiūlymas:
Skirti 97 tūkst. Lt. investicinio projekto „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ įgyvendinimui, šia suma sumažinant Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriamus asignavimus. Pritarti
pasiūlymai:
projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 6.2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į šiuos Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus:
skiriamus asignavimus 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios lėšos skiriamos siekiant įvykdyti valstybės funkcijas, teisės aktais priskirtas PSDF biudžetui (pvz.: neapdraustiems asmenims suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms apmokėti).
Numatoma, kad 2015 metais šių funkcijų įgyvendinimo išlaidos sudarys 455 318 tūkst. Litų (131 869 tūkst. Eur.), o 2015 metų PSDF biudžeto projekte numatyta valstybės asignavimų suma šioms funkcijoms vykdyti – 51 060 tūkst. litų (14 788 tūkst. Eur.). Valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui ženkliai mažinami nuo 2012 metų (2010 m. skirta 399 876 tūkst litų, 2011 m. - 110 207 tūkst. Litų, 2012 m. ir 2013 m. - 21 479 tūkst litų, 2014 m. – 41 060 tūkst. Lt.). 6.2.2. 2, 22 mln. eurų padidinti 2015 metų valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, šias lėšas numatant Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punkte įtvirtintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – visuomenės sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) – vykdymo užtikrinimui. Šios funkcijos priskiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau nei 2014 metais, nei 2015 metais valstybės biudžeto lėšos visuomenės sveikatos priežiūrai ikimokyklinio ugdymo įstaigose nenumatytos. 2015 metų valstybės biudžeto projekte visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti numatyta 8, 9 mln. eurų, o lėšų poreikis šių funkcijų įgyvendinimui sudaro 11, 15 mln. eurų. 6.2.3. Iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti Seimui informaciją dėl konkrečių terminų, kuriais numatoma įgyvendinti 2013 m. gegužės 16 d.
Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas (inicijuojant Finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimus). 6.2.4. 616 tūkst. litų padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos programai „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, šias lėšas skiriant Savižudybių prevencijos biuro steigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės skolinimosi limito didinimas. 6.2.5. Skirti 97 tūkst. Lt. investicinio projekto „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ įgyvendinimui, šia suma sumažinant Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriamus asignavimus. 6.2.6. Spręsti dėl lėšų skyrimo:
1) Viešajai įstaigai Plungės rajono savivaldybės ligoninei dėl 400 tūkst. litų skyrimo medicininės įrangos įsigijimui;
2) VšĮ Švenčionių rajono ligoninei dėl papildomų 1 510 tūkst. litų (iš viso 2 810 tūkst. litų) skyrimo investicinio projekto „VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato renovacija ir V a. patalpų pritaikymas gerontologijos ir reabilitacijos paslaugų teikimas” įgyvendinimui;
3) Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl investicijų projekto „Konsultacijų poliklinikos pastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“ finansavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis;
4) Dėl žemo slenksčio paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų 2015 metais;
5) Viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei dėl papildomų 400 tūkst. litų (iš viso 800 tūkst. litų) skyrimo investicinio projekto „ VšĮ Mažeikių ligoninės infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinimui. 7.
Dangutė Mikutienė
APSAUGOS komitetas
2014 m. lapkričio 5 d. Nr. 107-P-36
Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Raimundas paliukas, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos apsaugos ministerija: ministras Kęstutis Trečiokas, kancleris Robertas Klovas, Finansų skyriaus vedėja Danutė Mačiokaitė, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė, Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyrius vedėja Eglė Valūnė; Finansų ministerija: Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas, Investicijų skyriaus vyr. specialistė Irena Mikalauskienė, Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-10-1514 Leisti naudoti visas programos lėšas (įskaitant likutines lėšas), išbraukiant 2015 m. biudžeto įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Seimui pritarus šiuo metu 2015 m. biudžeto įstatymo projekte įtvirtintai
susidariusį Programos lėšų likutį. 2015 m. pradžioje šis likutis sudarys apie 67 mln. EUR (230 mln. litų), iš kurių 52,1 mln. EUR (180 mln. litų) suma reikalinga 2012-2013 m. pateiktiems projektams įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad visos likutinės lėšos jau yra paskirstytos konkretiems projektams ir jie sėkmingai įgyvendinami, didžioji dalis finansavimo sutarčių pasirašyta arba artimiausiu metu bus pasirašoma. Apribojus likutinių lėšų panaudojimą, kyla rizika dėl daugiabučių namų modernizavimo proceso stabdymo, teisminių ginčų pažeidus paramą gaunančių pareiškėjų teises. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. sausio 15 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, kad nuo 2013 m. Programos likutinės ir einamosios lėšos bus panaudotos bendroms valstybės biudžeto reikmėms, užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į Programos sąskaitą Lietuvos banke. Nepaisant to, 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme (toliau – 2014 m. biudžeto įstatymas) Aplinkos ministerijai buvo nustatyti griežti mokėjimų iš Programos lėšų apribojimai – leista naudoti ne daugiau kaip 85 mln. Lt iš einamųjų metų Programos pajamų ir ne daugiau kaip 120 mln. Lt iš likutinių lėšų. Dėl šio apribojimo didelę dalį 2014 m. planuotų apmokėjimų pareiškėjams Aplinkos ministerija turėjo nukelti į ateinančius metus, užtikrindama pareiškėjams, kad vėluojantys mokėjimai bus atlikti 2015 m. pradžioje. LR finansų ministerija, ir toliau ribodama Programos lėšų išmokėjimus 2015 m., nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti lėšas į Programos sąskaitą.
Tokiu būdu užkertamas kelias Aplinkos ministerijai vykdyti savus įsipareigojimus projektų vykdytojams ir Programos lėšas suteikusioms užsienio šalių ministerijoms ir kompanijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiškai apribojus Programos likutinių lėšų naudojimą, numatomos šios neigiamos pasekmės:
programos sustabdymas. 25 proc. daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) išlaidų yra kompensuojamos iš Programos lėšų įgyvendinus projektus ir projektų vykdytojams pateikus galutinius mokėjimo prašymus. Šiais metais įsibėgėjus daugiabučių namų modernizavimo projektų įgyvendinimui, pagrindiniai mokėjimai projektų vykdytojams bus vykdomi 2015 metais, o šiais metais daugiabučių namų modernizavimui skirta ir nepanaudota suma bus perkelta į 2015 metų pirmąjį ketvirtį;
paskirties pastatų renovacijos darbų sustabdymas. Šiuo metu virš 80 mln. litų Programos lėšų yra skirta visuomeninės paskirties renovacijos projektams. Dauguma iš pareiškėjų jau pradėję įgyvendinti savo projektus ir jiems yra pradėti mokėti avansai, todėl sustabdžius mokėjimus rangovai, su kuriais yra pasirašytos sutartys, negaus numatytų mokėjimų už darbus. Nevykdant įsipareigojimų dėl lėšų išmokėjimo, privatus ir viešasis sektorius patirs žalą, tiesiogiai kylančią dėl akivaizdaus ir sunkaus valstybės prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso nuostatomis, reikalaus visiško nuostolių atlyginimo iš valstybės. Taip pat galimi rangovų bankroto atvejai.
Lėšų neišmokėjimas sukurs ekstremalias situacijas, nes viešosios paskirties pastatai (mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės) liks su išgriautomis, bet nesumontuotomis šildymo sistemomis ir pradėti pastatų modernizavimo darbai ne tik bus neestetiški, bet ir neleis naudoti šių pastatų pagal jų tiesioginę paskirtį;
naudoti Programos lėšas visiems finansavimą gavusiems pareiškėjams išsiųsti raštai su prašymu apmokėti statybos ir renovacijos darbus nuosavomis lėšomis ir pateikti mokėjimo prašymus 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Todėl nėra galimybės jiems atidėti apmokėjimus už 2014 m. atliktus darbus. Nenumačius apmokėjimų iš likutinių lėšų, būtų akivaizdžiai pažeidžiamos paramą gaunančių pareiškėjų teisės, dėl to kiltų teisminiai ginčai;
sudarius nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sutartis (toliau – NNV sutartys) su užsienio šalių ministerijomis ir kompanijomis, pagal kurias galutinis lėšų išleidimo terminas yra 2015 metai. Tad likutinių lėšų panaudojimo uždraudimas gresia pajamų, gautų už taršos leidimų pardavimo sandorius, grąžinimu ir žala Lietuvos Respublikos įvaizdžiui. Kadangi NNV sutartyse nustatyta, jog sandorių lėšos turi būti naudojamos tik projektams, mažinantiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šias lėšas naudojant ne pagal sutartinius įsipareigojimus Lietuvos valstybei gresia tarptautiniai teisminiai ginčai;
kontrolės 2012 m. rugpjūčio 6 d. Nr.
Nr. VA-P-20-9-11 Valstybinio audito ataskaitoje „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų paskirstymas, naudojimas ir prekybos sistema“ nurodytai 2 rekomendacijai „Imtis priemonių, kurios leistų operatyviau paskirstyti ir panaudoti Specialiosios klimato kaitos programos lėšas“ įgyvendinti;
kiekvienais metais taip pat finansuojama dalis Aplinkos ministerijos, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos etatų. Apribojus likutinių Programos lėšų naudojimą padidėtų darbo užmokesčio dalis, kurią reikėtų finansuoti iš einamųjų metų Programos lėšų. Atitinkamai sumažėtų Programos lėšų dalis, skiriama projektų įgyvendinimui;
kad Lietuva gali padidinti ŠESD išmetimą ne daugiau nei 15 proc. (lyginant su
nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, paslaugų ir namų ūkis) 2020 m. Prognozuojama, kad 2013–2017 m. laikotarpiu be papildomų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių (ypač žemės ūkio ir transporto sektoriuose) leistinos metinės kvotos bus viršytos. Jei papildomos priemonės nebus įgyvendintos, reikės apie 9 mln. EUR kasmet ŠESD išmetimų kvotos daliai įsigyti tam naudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas;
Taryboje numatoma patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus iki 2030 m. – Lietuvai planuojamas dar griežtesnis (10 proc. išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimo, lyginant su 2005 m.) tikslas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, todėl būtina maksimaliai nukreipti Klimato kaitos specialiosios programos lėšas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo projektams įgyvendinti, kad nebūtų neracionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos trūkstamai kvotai įsigyti iš kitų ES valstybių narių. 2.
2014-10-1514 Apriboti einamųjų metų įplaukų naudojimą iki 50 proc. nuo einamaisiais metais faktiškai įmokėtų lėšų sumos ir 2015 m. biudžeto įstatymo projekto 14 straipsnį formuluoti taip: „14 straipsnis. Aplinkos ministerija 2015 m. mokėjimams vykdyti iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ankstesniais metais įmokėtas lėšas ir iki 50 proc. nuo 2015 metais faktiškai įmokėtų lėšų.“ Nepritarti Alternatyva 1 pasiūlymui, kuriam Komitetas pritarė. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014-10-1514 Leisti naudoti einamųjų metų įplaukas ir apriboti likutinių lėšų naudojimą tik iš dalies, vykdant išmokėjimus tik 2012–2013 m. finansuojamiems projektams: „14 straipsnis. Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne daugiau kaip 27,5 mln. EUR (95 mln. Lt) iš 2015 metais faktiškai įmokėtų lėšų sumos ir ne daugiau kaip 52,1 mln. EUR (180 mln. Lt) iš ankstesniais metais įmokėtų lėšų sumos.“ Nepritarti Alternatyva 1 pasiūlymui, kuriam Komitetas pritarė. 4. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2014-10-20 Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014-2020 m. patvirtinta 2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-360. Joje numatytas kasmetinis investicinis poreikis krantotvarkos priemonėms įgyvendinti Kuršių nerijos krante – 662,5 tūkst. Lt. Vadovaudamasi teisės aktais bei įvertindama būtinų krantotvarkos darbų apimtį, Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) direkcija kasmet teikia paraiškas Aplinkos apsaugos rėmimo programai būtinų darbų finansavimui užtikrinti. Nuo 2012 m. KNNP direkcija iš šios programos Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimui kasmet skiria 300 tūkst. Lt, 2015 m. pateikta paraiška 529,8 tūkst. Lt.
Lt. KNNP direkcijai, kaip atsakingai už Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimą Kuršių nerijoje, kelia nerimą, kad visai Baltijos jūros krantų apsaugai 2015 m. numatoma skirti tik 13 proc. būtino finansavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-08-29 įsakymu Nr. D1-702 patvirtintos aplinkos apsaugos rėmimo programos 2015 m. finansavimo kryptys, kur numatyta, kad krantotvarkos programos priemonėms įgyvendinti numatoma skirti 266 tūkst. Litų, iš kurių 200 tūkst. Dotacijos savivaldybėms. Neskyrus būtino finansavimo 2015 m. KNNP direkcija negalės užtikrinti Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymu jai priskirtos funkcijos – pajūrio juostos tvarkymo programos Kuršių nerijoje įgyvendinimo. Maloniai prašome Jūsų rasti lėšų, būtinų krantotvarkos priemonėms įgyvendinti Kuršių nerijoje ir tokiu būdu išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žemyninio pajūrio kraštovaizdį, užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms, kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais kaip tai numato Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Nepritarti Nenurodytas finansavimo šaltinis. Siūlyti Aplinkos ministerijai pagal galimybes užtikrinti, kad būtų įgyvendintos numatytos Baltijos jūros krantotvarkos priemonės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Linas Balsys 2014-10-29 Argumentai: Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla suderinusi su Vilniaus miesto savivaldybe 2010 m. parengė mokyklos renovacijos ir priestato – 650 vietų koncertų salės statybos investicinį projektą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad artimiausiu metu skirti finansinių lėšų renovacijai ir priestato statybai neturi galimybės.
Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos pastatas (buvęs vaikų darželis), esantis L. Asanavičiūtės g. 2/1, buvo pastatytas 1975 metais ir nuo tų metų nė karto nerenovuotas. Muzikos mokykloje mokosi 950 moksleivių (nuo 2012 m. įsteigtas ir suaugusiųjų mokymas), dirba virš 100 pedagogų. Mokykloje labai šalta, ypač rugsėjo ir spalio mėnesiais, kol neprasideda šildymo sezonas. Mokiniai grupinių užsiėmimų metu dažnai sėdi su striukėmis, šalikais ir pirštinėmis. Mokyklos auklėtiniams yra per šalta muzikuoti ir siekti kokybiškų ugdymo rezultatų. Muzikos mokykla yra viena geriausių neformaliojo ugdymo įstaigų Vilniuje ir iš esmės keičia Karoliniškių mikrorajono gyvenimą. Mokyklos dėka ši miesto dalis tampa visos sostinės kultūros traukos centru. Atsižvelgiant į visos Karoliniškių muzikos mokyklos bendruomenės kreipimąsi ir siekiant užtikrinti tolesnę ugdymo kokybę, sveikas bei saugias ugdymo sąlygas prašyčiau skirti trūkstamas lėšas pirmajam projekto etapo – pastato apšiltinimui – vykdymui. Pasiūlymas:
Skirti reikiamus 264 tūkst. litų pirmajam mokyklos renovacijos ir priestato investicinio projekto etapo – pastato apšiltinimui – vykdymui. Lėšų šaltinis: Klimato kaitos specialioji programa Nepritarti Lėšas pastato apšiltinimui galima gauti iš klimato kaitos specialiosios programos pateikus paraišką ir dėl to nereikia koreguoti valstybės biudžeto projekto. 2.
2014-11-0414 Argumentai: Siūlomo biudžeto projekto 14 straipsnis įgalina Finansų ministeriją nusavinti didžiąją dalį Klimato kaitos specialiosios programos (toliau – Programa) lėšų, o būtent iš šios programos finansuojama net 25 procentai renovacijos ir kitų energijos taupymą skatinančių projektų. Seimui pritarus šiuo metu 2015 m. biudžeto įstatymo projekte įtvirtintai minėto straipsnio formuluotei, bus visiškai apribojamos galimybės naudoti susidariusį Programos lėšų likutį. 2015 m. pradžioje šis likutis sudarys apie 67 mln. EUR (230 mln. litų), iš kurių 52,1 mln. EUR (180 mln. litų) suma reikalinga 2012-2013 m. pateiktiems projektams įgyvendinti. Visos likutinės lėšos jau yra paskirstytos konkretiems projektams ir jie sėkmingai įgyvendinami, didžioji dalis finansavimo sutarčių pasirašyta arba artimiausiu metu bus pasirašoma. Apribojus likutinių lėšų panaudojimą, kyla rizika dėl daugiabučių namų modernizavimo proceso stabdymo, teisminių ginčų pažeidus paramą gaunančių pareiškėjų teises. Pažymėtina tai, kad Finansų ministerija 2013 m. sausio 15 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, kad nuo 2013 m. Programos likutinės ir einamosios lėšos bus panaudotos bendroms biudžeto reikmėms, užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į Programos sąskaitą Lietuvos banke. Nepaisant to, 2014 m., valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme buvo nustatyti griežti mokėjimų iš Programos lėšų apribojimai – leista naudoti ne daugiau kaip 85 mln. litų iš einamųjų metų Programos pajamų ir ne daugiau kaip 120 mln. litų iš likutinių lėšų. Dėl šio apribojimo didelę dalį 2014 m. planuotų apmokėjimų pareiškėjams Aplinkos ministerija turėjo nukelti į ateinančius metus, užtikrindama pareiškėjams, kad vėluojantys mokėjimai bus atlikti 2015 m. pradžioje. Finansų ministerija, ir toliau ribodama Programos likutinių lėšų išmokėjimus 2015 m., nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti lėšas į Programos sąskaitą.
Tokiu būdu užkertamas kelias vykdyti įsipareigojimus projektų vykdytojams ir Programos lėšas suteikusioms užsienio šalių ministerijoms ir kompanijoms. Pasiūlymas: Išbraukti 14 straipsnį: „14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“ Pritarti Analogiškas siūlymas, kurį pateikė Aplinkos ministerija. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal komiteto pateiktus ir kitus, kuriems pritarė komitetas, pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Argumentai:
Poreikis 1,8 mln. Lt – sumokėti narystės mokesčiams (įskaitant įsiskolinimus) Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (toliau – EUMETSAT). Pasekmės, nenumačius papildomų asignavimų EUMETSAT mokesčiams sumokėti: už pradelstus mokėjimus jau skaičiuojami delspinigiai; kai įsiskolinimas viršija metinių mokesčių sumą ir nepadengiamas ilgiau nei metus, tarybos sprendimu valstybė narė pašalinama iš EUMETSAT.
Tai sąlygos nutrauktą orų ir klimato kaitos stebėsenos ir prognozavimo duomenų teikimą iš EUMETSAT ir nebus galimybės perspėti visuomenę ir ūkio subjektus apie ekstremalius gamtos įvykius, aprūpinti aviacijos tarnybas meteorologinėmis prognozėmis ir laiku perspėti apie vulkaninių debesų judėjimą atmosferoje (pavojus skrydžių saugai), gauti žemės radiacinio balanso matavimo duomenų ir kita. Pasiūlymas: skirti 1,8 mln. Lt sumokėti narystės mokesčiams Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2014-11-14
reikalavimams
pagerėjimo užduotis (bent 1 proc. punktu BVP) bus įvykdyta, tačiau tai lems metodologiniai rodiklio apskaičiavimo pasikeitimai. Eliminavus šių pasikeitimų įtaką, prognozuojama, kad per 2014 m. valdžios sektoriaus rodiklis pablogės 0,5 proc. punkto BVP (žr. Išvados 1.1 poskyrį). 2. 2015 m. Vyriausybė numato valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą bent 1 proc. punktu BVP, į rodiklio skaičiavimą neįtraukdama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ perklasifikavimo poveikio, nesilaikant valdžios sektoriaus balanso rodiklio apskaičiavimo metodikos. Pagal šią metodiką apskaičiuotas 2014 m. sektoriaus deficitas sieks 1,3 proc.
BVP, o
mažesniam kaip 1 proc. punktas BVP valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimui (nuo – 1,3 iki –1,2 proc.), 2015 m. valstybės biudžeto asignavimų prieaugiui turėtų būti taikomas apribojimas, tačiau Vyriausybė 2015 m. biudžeto projekte suplanavo 4,8 proc. valstybės biudžeto asignavimų prieaugį (žr. Išvados 1.1 poskyrį). 3. Lietuvos fiskalinės drausmės sistema neturi reglamentuotų automatinių koregavimo mechanizmų, esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano. Tai neatitinka Fiskalinės sutarties nuostatų (žr. Išvados 1.1 poskyrį). 4. Vyriausybė peržiūrėjo vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus balanso tikslus – perteklinio valdžios sektoriaus siekis atidedamas iki 2017 m. Galima rizika, kad 2015 m. struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nesieks 0,5 proc. punkto BVP (žr. Išvados 1.1 poskyrį). 5. 2014 m. įsigaliojo Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, pagal kurį ne tik surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos, bet ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos turi būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei valstybės išteklių fondus. Vyriausybė, sudarydama 2015 m. biudžeto projektą, neįvertino šios nuostatos ir to, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, nes skolintų lėšų nenurodė pajamose ir išlaidose ir tai lems Biudžeto sandaros įstatymo, draudžiančio daryti išlaidas iš skolintų lėšų, pažeidimą vykdant 2015 m. biudžetą (žr. Išvados
lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista remiantis Biudžeto sandaros įstatymu (žr. Išvados 1.2 poskyrį). 7. ES Taryba, įvertinusi 2014 m.
ES Taryba, įvertinusi 2014 m. Lietuvos nacionalinę reformų programą ir Lietuvos konvergencijos 2014 m. programą, Lietuvai pateikė šešias rekomendacijas. Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu, Vyriausybė pateikė išvadą dėl tikslingumo įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją dėl Konvergencijos programos. Atsižvelgiant į minėtų programų sąsają, tikslinga, kad Vyriausybė teiktų išvadą dėl visų ES Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo, atitinkamai patikslinus Biudžeto sandaros įstatymą (žr. Išvados 1.2 poskyrį). 8. Realaus BVP prieaugio projekcijos neišsiskiria iš kitų institucijų prognozuojamos ekonomikos raidos, tačiau BVP defliatoriaus, nominalaus BVP ir jo komponenčių prieaugiai turėtų būti prognozuojami atsargiau, nes tai turi tiesioginę įtaką mokestinių pajamų ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio projekcijoms. Biudžeto projektas turėtų būti grindžiamas atsargesniu ekonominės raidos scenarijumi, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvoje Nr. 2011/85/ES (žr. Išvados 2.1 poskyrį). 9. Seimui teikiami 2015–2017 m. planuojami rodikliai nukrypsta nuo Seimo patvirtintų 2014–2016 m. suplanuotų rodiklių. Vyriausybės paaiškinimas dėl trimečių rodiklių keitimo yra plataus pobūdžio, neinformatyvus, neatskleidžia, kaip tam tikras sritis paveiks išlaidų didinimas ir kokią ekonominę naudą sukurs (žr. Išvados 2.2 poskyrį). 10. Vyriausybė, prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, planuoja laikytis 2011–2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytų uždavinių ir skolos rizikos limitų. Vyriausybės 2015 m. skolinimosi programa sudaryta neturint atnaujintos vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos. Grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas apskaičiuotas atsargiai, įvertinus ir mažai tikėtinas rizikas (žr. Išvados 2.6 poskyrį). 11. 2015 m. biudžeto projekte, palyginus su 2014 m., 4,37 proc. punkto didinama GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų.
Teigiamai vertintina tai, kad nuo 2015 m. numatoma vykdyti prognozinės informacijos apie savivaldybių biudžetų vykdymą stebėseną, tačiau tai nėra pakankama priemonė valdyti savivaldybių skolos augimą (žr. Išvados
(211,42 mln. Eur) daugiau pajamų, nei suplanuota 2014 m. Valstybės kontrolės nuomone: atsižvelgiant į tai, kad pernelyg optimistiškai vertinamos PVM mokestinės bazės augimo tendencijos, į tai, kad yra rizika dėl PVM permokos didėjimo prielaidos numatomais tempais nepasitvirtinimo ir dėl to, kad PVM lengvatos šildymui galiojimas tikėtina bus pratęstas, darytina išvada, kad 2015 m. PVM prognozė yra pernelyg optimistinė (žr. Išvados 2.3.1 skirsnį); atsižvelgiant į neigiamas vidutinio laikotarpio akcizų pajamų surinkimo tendencijas, nereikšmingą akcizų tarifų padidinimo tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams poveikį akcizų pajamoms ir dėl žemo akcizinių prekių įperkamumo nemažėjantį šešėlinės ekonomikos poveikį, darytina išvada, kad 2015 m. 4,6 proc. akcizų pajamų augimas prognozuojamas nepakankamai atsargiai (žr. Išvados 2.3.2 skirsnį); kadangi deklaruojami pelno mokesčio avansiniai mokėjimai koreliuoja su besiformuojančiais ūkyje lūkesčiais dėl ekonomikos vystymosi, o verslo tendencijų ekonominio vertinimo rodiklis pastaruoju metu išlaiko mažėjimo kryptį, tikėtina, kad 2015 m. avansiniai pelno mokesčio mokėjimai gali būti mažesni, nei prognozuoja Finansų ministerija. Tai atitinkamai lemtų mažesnes pelno mokesčio pajamas 2015 m. (žr. Išvados 2.3.3 skirsnį); 2015 m. prognozuojamą gyventojų pajamų mokesčio pajamų augimo tempą, siekiantį 7,6 proc., galėjo lemti pernelyg optimistiniai lūkesčiai dėl darbo užmokesčio fondo augimo tendencijų, todėl vertėtų planuoti atsargiau (žr. Išvados 2.3.4 skirsnį). 13.
įmonių akcijas ir valstybinių įmonių pelno dalies prognozės priklausys ne tik nuo įmonių veiklos rezultatų ar jų pelningumo, bet ir nuo vykdomosios valdžios sprendimų (žr. Išvados 2.3.5 skirsnį). Išvados dėl planuojamų asignavimų
ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų, palyginti su 2014 m., sudaro 952,4 mln. Lt (275,8 mln. Eur). Įvertinus lėšų valstybės išlaidoms planavimą, atkreiptinas dėmesys į šiuos dalykus: į išlaidas, skirtas skolos valstybės vardu valdymui, neįtraukti 14 mln. Lt (4,1 mln. Eur) asignavimų, skirtų dengti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2014–2015 m. iš komercinių bankų paimtų paskolų 2015 m. mokamas palūkanas (žr. Išvados 2.5 poskyrį); sudarant 2015 m. biudžetą buvo numatyta 5 proc. mažinti valdymo išlaidas, palyginti su 2014 m. Išsamios informacijos, kas sudaro valdymo išlaidas, nėra, neaiškūs valdymo išlaidų nustatymo kriterijai, todėl Valstybės kontrolė negali patvirtinti, kad valdymo išlaidos, palyginti su 2014 m., sumažintos 5 procentais (žr. Išvados 2.5 poskyrį). Rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1Siekiant sustiprinti Lietuvos fiskalinės drausmės sistemą,
būtina ją papildyti automatiniais koregavimo mechanizmais, nes Lietuvos fiskalinės drausmės sistema jų neturi, esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano. 2. Atsižvelgiant į Išvadoje pateiktus pastebėjimus ir į užsienio šalių gerąją praktiką, siūloma aiškiai reglamentuoti turinį, apimtį ir detalumą aiškinamojo rašto, teikiamo Seimui su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 3.
Vyriausybės teikiama išvada Seimui dėl naujausių Tarybos rekomendacijų ateityje apimtų abu dokumentus – ir dėl nacionalinės reformų, ir dėl Lietuvos konvergencijos (stabilumo) programų, kurios kartu teikiamos Europos Komisijai pagal Europos semestrą ir kurioms Taryba patvirtina rekomendaciją. 4. Kadangi 2015 m. biudžeto projekte numatytas įpareigojimas savivaldybėms teikti Finansų ministerijai prognozinę informaciją apie biudžetų vykdymą ir įsiskolinimus nebus pakankama priemonė siekiant užtikrinti savivaldybių biudžetų fiskalinę drausmę, nustatyti konkrečias priemones, kurių galėtų būti imamasi įvertinus pateiktą informaciją ir kurios užtikrintų fiskalinės drausmės laikymąsi. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto” pateiktus pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-10-28 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a: Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2381 (toliau – įstatymo projektas) tokias nuostatas:
(pateikiame lyginamąjį variantą): „2) Vilniaus miesto savivaldybės skolos ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma skola negali viršyti 135 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų“.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą Vilniaus miesto savivaldybei į skolos limitą įskaičiuojama ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos suma, praktiškai neleidžiama pasinaudoti galimybe skolintis, kadangi skola, pagal rugsėjo 1 d. duomenis apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, sudaro 134,7 procentų prognozuojamų 2014 metų pajamų, o įstatyme numatytas skolos limitas – 135 procentai. Bankai, išanalizavę Vilniaus miesto savivaldybės finansinę būklę, nemato esminių centrinės valdžios pastangų spręsti savivaldybės finansines problemas, todėl nesutinka dalyvauti konkursuose dėl skolų refinansavimo. Įstatymo projekte kitoms savivaldybėms į skolos limitą mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma neįskaičiuojama. Šiuo požiūriu Vilniaus miesto savivaldybė yra diskriminuojama: suvaržoma teisė skolintis ne tik skolų refinansavimui, bet ir investicinių projektų, gaunančių Europos Sąjungos paramą, bendrajam finansavimui užtikrinti. 2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą prašome išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „3) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 33 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos“. Padidintas Vilniaus miesto savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitas padėtų greičiau ir mažesnėmis palūkanomis refinansuoti anksčiau paimtas paskolas. Svarstyti Vyriausybei 2.
2Lietuvos leidėjų asociacija,
Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos rašytojų sąjunga 2014-09-09 Lietuvos leidėjų asociacija (toliau - L LA ) kartu su Lietuvos bibliotekininkų draugija (toliau - LBD) kreipiasi dėl 2002 m. rugsėjo 17 d. L R Vyriausybės nutarimo Nr. 1454 dėl “Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013metų programos” neįgyvendinimo. Pagal
ir modernizavimo 2003-2013 metų programos”, bibliotekų fondams komplektuoti turėjo būti skirta 2009 m. - 10 190 tūkst. Lt, 2010 m. - 10 870 tūkst. Lt,
tūkst. Lt. Tačiau nuo 2008 m. bibliotekų knygų fondų finansavimas sumažėjo 67 proc. Lietuvoje skiriama per metus nuo 0,66 Lt iki 1,5 Lt vienam gyventojui, kai vidutinė knygos kaina Lietuvoje yra 28 Lt. Tarptautinė bibliotekų asociacijų organizacija (toliau - IFLA) rekomenduoja per metus įsigyti 200-250 vienetų naujų knygų 1 000 gyventojų. Lietuva ženkliai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių dėl spausdintų ir elektroninių knygų komplektavimo viešosioms bibliotekoms. Bibliotekų fondams komplektuoti buvo skirta 2009 m.
Ypač sudėtinga situacija savivaldybių viešosiose bibliotekose. Mažėjant savivaldybių biudžetams, mažėja lėšos knygoms ir periodiniams leidiniams. Miestelių ir kaimų gyventojams bibliotekos siūlo mažiau pavadinimų ir egzempliorių leidinių. Siekiant gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę, gyventojų turiningo laisvalaikio organizavimą, jų užimtumą, skaitymo skatinimą, būtina iš esmės didesnį dėmesį skirti bibliotekų fondų komplektavimui (spausdintų ir elektroninių knygų). Kiekvienam kūrėjui ir leidėjui svarbu, kad knygos būtų prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Todėl leidėjai teikia kiekvienos knygos privalomuosius egzempliorius didžiausioms bibliotekoms – 4 vnt., o jeigu knygos išleidimui suteikiama dalinė parama -
bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. „Mažų kalbų“ šalyse, kuriose knygų leidybos rinka priklauso nuo mažo skaitytojų rato, Valstybės pastovus ir užtikrintas finansavimas bibliotekų knygų užsakymus ir pirkimus tiesiogiai įtakoja rinkos stabilumą ir naujų knygų leidybą. Dėl tų pačių priežasčių taikomi mažesni mokesčiai vartotojui (PVM), dalinai finansuojama šalies autorių kūrinių leidyba. Tendencijos knygų leidyboje per paskutinius metus nekinta, svarbus Lietuvos kultūrai ir ekonomikai sektorius neatsigauna po 2008 m. - 2009 m. krizės. Tai parodo ne tik leidyklų apyvartų sumažėjimas ir knygų pardavimų kritimas, bet ir leidžiamų naujų knygų pavadinimų skaičius bei tiražai. Nuo 2008 m. išleidžiamų knygų pavadinimų kasmet mažėjo
kritimas stabilizavosi 2011 m., buvo išleista 3 280 naujų knygų. Tačiau sumenkęs iki 1 200 egz. tiražų vidurkis nepakito.
Maži tiražai ir padidėję mokesčiai įtakojo knygų brangimą 20-30 proc., atitinkamai sumažino knygų perkamumą, paskatino nelegaliai skenuotų knygų piratavimą internete, knygų turinys ir įvairovė suprastėjo. Nepakankamos lėšos griauna bibliotekų fondų komplektavimo principus ir pažeidžia piliečių laisvos prieigos prie informacijos išteklių teises. Todėl leidėjai ir bibliotekininkai prašytų siekti „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metų programos“ tikslų įgyvendinimo ir inicijuoti jos pratęsimą. Formuojant 2015 m. biudžetą, bibliotekų knygų fondų komplektavimui skirti bent 8 (aštuonis) milijonus litų
sąjunga 2014-11-10 Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau - Sąjunga) yra savanoriškai susivienijusių žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų, dirbančių žemėtvarkos, vandens ūkio, hidrotechnikos, melioracijos, aplinkosaugos ir giminingose srityse organizacija, vienijanti per tūkstantį narių, įgyvendindama Sąjungos įstatuose numatytus tikslus - atstovauti ir ginti Sąjungos narių profesinius bei darbo interesus, padėti valstybės valdžios ir valdymo institucijoms įgyvendinti racionalaus žemės, vandenų ir kitų gamtos išteklių naudojimo bei saugojimo programas ir priemones, įvertindama žemės tvarkymo darbų svarbą tiek bendrai tautos gerovei, tiek kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui, atkreipdama dėmesį į tai, kad šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programoje yra numatyta užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse 2015 m. I ketvirtyje, siekdami, kad šiai programos daliai įgyvendinti reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai būtų laiku atlikti. kreipiasi į Jus ir prašome 2015 metų biudžete papildomai žemės reformos darbams finansuoti numatyti 14,6 mln. Lt (4,2 mln. Eur).
Kultūros komiteto pirmininkas P. Zurlys 2014-10-22 Prašytume 2015 metų biudžete nuo liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimui rasti papildomai 25 mln. Lt.(7,5 mln. eurų). Svarstyti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2014-10-20 Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau - Komisija), vykdančios valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir įgyvendinimo programą (patvirtinta LR Vyriausybės 2014-02-12 nutarimu Nr. 137 „Dėl 2014 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“), finansavimo šaltinis buvo ir išlieka valstybės biudžeto lėšos. Numatomi 2015 metų maksimalūs valstybės biudžeto asignavimai (išlaidoms ir turtui įsigyti) - 242,3 tūkst. eurų. Lyginant su 2014 metais asignavimai valdymui sumažinti 5 procentais arba 11,9 tūkst. eurų ir papildomai skirta 14,6 tūkst. eurų veiklos išlaidoms, 0,9 tūkst. eurų dėl BMA perskaičiavimo į eurus bei MMA padidinimo. Numatomi 2015 metų maksimalūs valstybės biudžeto asignavimai dengia tik dalį Komisijos programos vykdymui numatomų išlaidų. 2015 metais Komisija minės savo veiklos dvidešimtmetį. Per visą veiklos laikotarpį Komisijos darbuotojai rinko medžiagą, tyrinėjo kultūros paveldo būklės pasikeitimą. Dvidešimtmečio proga planuojama išleisti leidinį „Vilniaus vaizdo kaita“, kuriame būtų pateikti du dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatai. Komisijos administracinis pastatas — kultūros paminklas - dėl lėšų stokos nėra apdraustas.
Atsižvelgdami į pateiktus argumentus prašome 2015-ųjų metų Komisijos veiklos programos vykdymui papildomai skirti 43,8 tūkst. eurų, iš jų:
likvidavimui ir draudimui - 23,0 tūkst. eurų (vidaus, stogo remonto darbams). Pastato fasadas pastarąjį kartą tvarkytas tik 2008 metais, o vidaus remonto darbai - 1998 metais.
jų biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui - 162998 eurų, turtui - 3000 eurų. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, Komisijos 2015-2017 metų strateginį veiklos planą ir veiklos programą, prašome 2015 metų biudžeto asignavimus išlaidoms papildomai skirti 43,8 tūkst. eurų. Svarstyti
tarnybinės etikos komisija 2014-11-18
privačių intereso derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 4, 5, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Įstatymas), ženkliai išsiplėtė privačius interesus deklaruojančių asmenų ratas. 2014 m. darbo su privačių interesų deklaracijomis apimtis padidėjo 62 proc. ir ateinančiais metais įgyvendinat Įstatymą apytikriai dar didės 40 proc. 2015-2017 m. strateginiame veiklos plane Komisija teikė papildomų asignavimų poreikį darbuotojų, dirbsiančių su deklaravimo sistema, etatų finansavimui. 2015 m. prašome finansuoti 2 etatų darbo užmokesčio fondą – 63,6 tūkst. Lt ir socialinio draudimo išlaidas – 19,7 tūkst. Lt, iš viso 83,3 tūkst. Lt.
Lt. Taip pat Komisijai būtina nuo ateinančių metų pradžios užtikrinti deklaravimo sistemos palaikymo, duomenų saugos, programinės įrangos atnaujinimo ir diegimo, programavimo darbų išlaidas, kurios 2015 metais objektyviai numatomos didesnės dėl:
išplėtimo. 2014 m. gegužės 13 d. įsigaliojusiame Įstatyme nustatytos naujos deklarantų grupės (t.y. ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, įmonėse, kurių savininkė (1/2 dalininkė) yra valstybė ar savivaldybės) iki 2015 m. kovo 15 d. privalo deklaruoti privačius interesus. Ateinančiais metais tai didins Komisijos darbo apimtis ir Privačių interesų deklaravimo sistemai aptarnauti būtiną lėšų poreikį. 2. Su savivaldybių tarybų rinkimais susijusio deklarantų skaičiaus augimo. Pagal Įstatymo nuostatas, pretendentai, kandidatuojantys į savivaldybių tarybas, taip pat išrinkti savivaldybių tarybų nariai, privalo deklaruoti privačius interesus. Dėl šios priežasties, iki 2015 m. kovo 1 d. ženkliai didėja Privačių interesų deklaravimo sistemos naudotojų, duomenų teikėjų, su tuo susijusių konsultacijų skaičius bei darbo krūvis vykdant deklaracijų patikrą. Dėl to, 2015 m. I – ąjį ketvirtį Komisijai būtina papildomai numatyti 130,0 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms. Pritarti. Skirti 130 tūkst. Lt
enciklopedijų leidybos centras 2014-11-06 Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) 2014 m. viduryje išleido paskutinį – dvidešimt penktąjį - Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomą. Daugiatomių enciklopedijų leidybos praktikai įprasta po paskutinio tomo išleisti papildymų tomą. Visuotinės lietuvių enciklopedijos papildymų tomas bus išleistas 2015 m. vasario mėnesį. Taip pačiais metais bus išleistas enciklopedijos Lietuva IV tomas, enciklopedinio žinyno Lietuvos istorija II tomas.
strateginiame leidybos plane nuo 2015 m. numatyta pereiti prie Visuotinės lietuvių enciklopedijos ir kitų leidinių skaitmeninimo darbų. Numatoma į elektroninę aplinką perkelti visą papildytą ir patikslintą Visuotinės lietuvių enciklopedijos medžiagą ir sukurti nuolatinio jos atnaujinimo galimybę. Todėl 2015 m. reikės pertvarkyti MELC struktūrą, keisti padalinių skaičių ir jų sudėtį, kitaip organizuoti darbą. Iki šiol didžioji dalis Visuotinės lietuvių enciklopedijos rengimo ir leidybos ir dalis darbuotojų atlyginimų finansuojama iš specialiųjų lėšų, gaunamų iš Visuotinės lietusių enciklopedijos prenumeratos ir pardavimo, taip pat iš kitų MELC leidinių realizavimo. Išleidęs dvidešimtpenkiatomę enciklopediją, MELC 2015 m. jau nebegaus pajamų iš šio leidinio prenumeratos ir realizavimo, nepakaks lėšų įstaigos funkcionavimui ir darbuotojų atlyginimams (mokslinio redaktoriaus, turinčio aukštąjį išsilavinimą, atlyginimas 1035-122p Lt, o vyresniojo mokslinio redaktoriaus, turinčio daugiau kaip 20 metų redagavimo patirties, atlyginimas 1378 Lt). Esame apskaičiavę, kad MELC pajamos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos realizavimo 2015 m. sumažės apie 850 tūkst. Lt. Prašytume rasti galimybę padidinti 2015 m. finansavimą iš biudžeto 650 tūkst. Lt. Svarstyti
universitetas 2014-11-06 Mykolo Romėno universitete, įgyvenant tęstinumą ir prisidedant prie demokratinio šalies viešojo saugumo sistemos užtikrinimo, rengiami valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnai. Tiek atnaujintas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, tiek Seime rengiami Karo padėties įstatymo pakeitimai numato padidintus reikalavimus šiems pareigūnams. Tai įpareigoja sustiprinti jų karinį parengimą. Atkreiptinas dėmesys į finansavimo, skiriamo minėtiems pareigūnams parengti, netolygumą.
Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotoje norminėje atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainoje sudaro išlaidos, būtinos studijoms vykdyti. Tačiau iš valstybės skirto finansavimo negalima patirti kitų, netiesiogiai su studijomis susijusių, išlaidų ir įsigyti ilgalaikio turto, kurie yra būtini užtikrinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnų gebėjimų stiprinimą, būtiną nustatytoms funkcijoms vykdyti. Valstybės kontrolė savo išvadose yra nurodžiusi, kad policijos tyrėjai privalo turėti teisinį išsilavinimą, todėl didžioji dauguma būsimų policijos pareigūnų studijuoja pagal teisės krypties programą (studentų skaičių programose nustato Vidaus reikalų ministerija). Žymus į norminę studijų kainą neįtrauktas finansavimo trūkumas kelia sunkumus kokybiškai įgyvendinti studijų programos siekinius, tarp kurių - studentų aprūpinimas uniformine apranga, studijų bazės atnaujinimas bei tobulinimas, naujų šiuolaikiškų studijų priemonių įsigijimas. Universitetas neturi galimybių savo lėšomis kompensuoti augantį pareigūnų tinkamo ir šiuolaikiško paruošimo poreikį. Mykolo Romerio universitetas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, prašo
saugumo fakulteto studentų parengimą. Svarstyti
akademija 2014-11-11 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą bei efektyvų valstybės priskirtų Bibliotekai funkcijų vykdymą, prašo, atsiradus finansinei galimybei, padidinti 2015 metais finansavimą prekėms ir paslaugoms įsigyti. Šiuolaikinės Bibliotekos veikla vykdoma pasitelkus informacines technologijas, kurios sparčiai kinta, dėl to atsiranda kitos, anksčiau neįvertintos išlaidų grupės.
Viena jų - Bibliotekos mokslinių tyrimų technologinės ir informacinės infrastruktūros palaikymas ir plėtra. Dalį šios veiklos Biblioteka vykdo kartu su Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumu, o kompiuterinio ūkio priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą vykdo Biblioteka. Šioms veikloms skirta išlaidų grupė auga sparčiausiai. Mokestis LABIIMSPP konsorciumui 2012 m. siekė 21,5 tūkst. Lt, 2013 m. - 23,7 tūkst. Lt. Kompiuterių remontas bei jų priežiūros išlaidos 2013 m. sudarė 20 tūkst. Lt, 2014 m. - 25 tūkst. Lt, o
tokio išlaidų augimo priežasčių - 2013-2014 m. įgyvendintas ES ERPF finansuojamos programos projektas DOSINFA, kuriuo Biblioteka iš dalies atnaujino ir išplėtė mokslinių tyrimų ir raštijos paveldo apsaugos technologinę bazę. Tačiau likusio kompiuterinio ūkio būklė reikalauja atnaujinimo, o kartu ir papildomų investicijų. Kita ypač reikšminga sparčiai didėjanti išlaidų grupė - informacinių išteklių komplektavimas. Pažymėtina, kad 2010 m. sumažinus finansavimą spaudiniams 1,3 mln. Lt, nutrūko mokslininkams reikalingų tęstinių leidinių prenumerata. Tuo pat metu labai pabrango prenumeruojamų mokslinių DB vertė: 2010 m. ji siekė 11,1 tūkst. Lt, 2014 m. - jau 35,9 tūkst. Lt. Norint išlaikyti Bibliotekos pastatus tinkamais naudoti, reikalinga nuolatinė jų priežiūra. Einamajam remontui 2008 m. Biblioteka galėjo skirti 269,2 tūkst. Lt, 2013 m. - tik 12 tūkst. Lt. Papildomą rūpestį kelia augančios komunalinių paslaugų kainos. Kiekvienais metais išlaidų suma didėja vidutiniškai 15 procentų. 2012 m. suma siekė 255,6 tūkst. Lt, 2013 m. - 270,1 tūkst. Lt. 2013 m. pabaigoje kreditorinis įsiskolinimas už komunalines paslaugas sudarė 64,4 tūkst. Lt.
Lt. 2010 m., palyginti su 2009 m., finansavimas kitoms paslaugoms ir prekėms pirkti buvo sumažintas 1335 tūkst. Lt. 2010-2014 m. minėtos išlaidos siekia vidutiniškai
sudarė 448,9 tūkst. Lt, 2014-12-31 numatomos 567,9 tūkst. Lt sukauptos sąnaudos. Remiantis išdėstytais faktais ir suprantant ekonominę šalies būklę, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka prašo padėti iš dalies padengti susidariusias skolas ir padidinti išlaidų sąmatą ateinantiems laikotarpiams skiriant papildomai 120 tūkst. Lt kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidoms. Svarstyti
departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-16 Vidutinis muitinės posto inspektorių, dirbančių pamainomis, darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 2566 Lt (be mokesčių - 1950 Lt). Lietuvos Respublikos muitinei, įgyvendinti priemonę „Organizuoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą“, 2015 metams numatyti valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui sudaro 83 722,0 tūkst. Lt ir socialinio draudimo įmokoms 26 006,0 tūkst. Lt., o poreikis 2015 metams - darbo užmokesčiui 85 722,0 tūkst. Lt ir socialinio draudimo įmokoms 26 626,0 tūkst. Lt. Muitinės departamentas siekia, kad vienodą darbą dirbantys pareigūnai gautų vienodą atlygį. Todėl muitinės postuose palaipsniui naikinamos žemų kategorijų (A 5, A 6) postų inspektorių pareigybės ir steigiamos A 7 kategorijos pareigybės, pareigūnai į aukštesnės kategorijos pareigas perkeliami konkurso arba tarnybinės veiklos vertinimo būdu, o tai reikalauja papildomų lėšų darbo užmokesčiui. Muitinės pareigūnų, o ypač postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų atlyginimai yra neadekvatūs jų darbo sudėtingumui, psichologinėms darbo sąlygoms, jiems keliamiems reikalavimams (aukštasis universitetinis išsilavinimas, užsienio kalbos, sveikata) ir atsakomybei.
Aktualiausia naujai priimtų į tarnybą pareigūnų atlyginimų problema, nes jų atlyginimas su priedais be mokesčių tėra 1773 Lt. Nuo 2012 m. pradžios į tarnybą muitinėje jau priimtas 231 toks pareigūnas. Tai yra jauni, neseniai mokymo įstaigas baigę žmonės ir dauguma jų yra sukūrę šeimas bei turi finansinių įsipareigojimų bankams, todėl gaunamas atlyginimas neleidžia tenkinti minimalių poreikių. Dėl žemų atlyginimų kyla rizika, kad naujai priimti muitinės pareigūnai bus įtraukti į korupcinę veiklą, todėl manome, kad pareigūnų atlyginimų padidinimas būtų efektyvi korupcijos prevencijos priemonė, kuri paskatintų muitinės pareigūnus sąžiningai atlikti jiems pavestas funkcijas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. numatoma atidaryti tarptautinį Šumsko pasienio kontrolės punktą kuriame dirbs ir muitinės pareigūnai. Muitinė iš vidinių rezervų visiškai sukomplektuoti šio posto personalo neturi galimybių, todėl teks priimti naujus pareigūnus, o tai pareikalaus papildomų lėšų darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašytume Lietuvos Respublikos muitinei 2015 m. darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms papildomai skirti 2,62 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IK-189 muitinės postų pareigūnams, pagal tarnybos pobūdį važinėjantiems tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, nustatytas didžiausias mėnesio kompensuojamų išlaidų dydis yra 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio (šiuo metu - 360 Lt), tačiau jis yra nepakankamas.
Pasienio muitinės postai yra nutolę nuo pareigūnų gyvenamųjų vietovių (kai kurių pareigūnų gyvenamosios vietos - 100 ir daugiau kilometrų), be to, muitinės pareigūnų tarnybos vieta iš vieno muitinės posto gali būti pakeista į kitą muitinės postą, esantį teritorinės muitinės veiklos zonoje, todėl muitinės postų pareigūnai patiria kur kas didesnes vykimo išlaidas nei kitų tarnybų pareigūnai. Muitinės departamentas nuo kitų metų, atsižvelgiant į transporto srautus ir postų pareigūnams tenkančius darbo krūvius, numato kai kuriuose pasienio kelio postuose taikyti trumpesnę nei 24 val. pamainos trukmę. Tokio sprendimo atveju postų pareigūnų vykimų į tarnybą skaičius padidėtų nuo šiuo metu esančių 8 kartų per mėnesį iki 12 kartų per mėnesį, o tai padidins pareigūnų patiriamas išlaidas vykimui į tarnybos vietą. Atsižvelgiant į nepakankamą muitinės postų pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimą, manome, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IK -189 nustatytą didžiausią mėnesio kompensuojamų išlaidų dydį reikėtų padidinti iki pareiginės algos bazinio dydžio (450 Lt.). Siūlomiems pakeitimams įgyvendinti (padidinus didžiausią kompensuojamų išlaidų dydį iki 450 Lt. ir numačius kompensacijas muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams) per metus papildomai reikėtų skirti 562,9 tūkst. Lt. valstybės biudžeto lėšų. Iš dalies pritarti. Skirti 1 mln. Lt darbo užmokesčiui. 7. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas 2014-09-18 Fondo asignavimai iš valstybės biudžeto 2011 ir 2012 m. dėl finansinės krizės buvo sumažinti iki 600tūkst. litų ir 2012-2014 m. dar iki 565 tūkst. litų. Fondas įkurtas 1998-04-07 Vyriausybės nutarimu Nr.
materialiai remti pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, taip pat Sibiro tremtinius, nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų ir priverstinių darbų aukas, Černobylio avarijos likvidavimo paliegėlius, sužalotus sovietinėje armijoje ir kitus nuo okupacijų nukentėjusius asmenis. Materialinei paramai yra skiriama ne mažiau 80 % Fondui skiriamų asignavimų. Likusios lėšos skiriamos istorinės atminties įamžinimui ir Fondo išlaikymui. Žmonės, kuriuos Fondas privalo remti, sensta, vis labiau juos kamuoja įvairios ligos, negalios, be to žymiai pakilo butų apšildymo ir kuro, vaistų ir kasdienės duonos kainos, todėl ypatingai padidėjo paramos poreikis. Fondo valdyba, norėdama patenkinti kuo daugiau paramos prašančių žmonių, priversta mažinti paramos dydį. Fondo asignavimo pokyčiai ir skirtų lėšų panaudojimas parodytas pridedamoje 1998-2013 m. veiklos suvestinėje. Žinodami vis didėjantį nukentėjusiųjų asmenų, kurie gauna mažas pajamas, paramos poreikį drįstame kreiptis į Jus su viltimi, kad įvertinsite Fondo teikiamos paramos svarbą todėl prašome užtarimo, kad sudarant 2015 m. valstybės biudžetą Fondui būtų skirti 2007 m. lygio asignavimai - 700 tūkst. litų. Svarstyti
savivaldybė 2014-11-06 Vilniaus miesto savivaldybė dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui už kiekvienais metais Vilniaus miesto mokyklų pastatams atnaujinti ir modernizuoti skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Vilniaus miesto mokykloms šiais metais buvo skirta 5,68 mln. Lt, iš jų 3,85 mln. Lt gauta įgyvendinant Švietimo įstaigų modernizavimo programą. Kaip žinoma, ateinančiais 2015 m. taip pat planuojama iš Švietimo įstaigų modernizavimo programos skirti lėšų Vilniaus miesto mokykloms atnaujinti.
Maloniai prašome Jūsų tarpininkauti svarstant 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą dėl siūlymo skirti papildomą 10 mln. Lt finansavimą Švietimo įstaigų modernizavimo programai įgyvendinti, lėšas tikslingai skiriant Vilniaus miesto dešimčiai ugdymo įstaigų, kurioms skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Šios lėšos būtinos projektų bendrajam finansavimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. Dl-774 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal finansavimo priemonę „Visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ patvirtino finansavimo skyrimą dešimčiai Vilniaus miesto ugdymo įstaigų projektų. Iš LAAIF fondo Vilniaus ugdymo įstaigoms yra skiriama 18.250 mln. Lt. Pagal atliktus techninius projektus ir visus apskaičiavimus Vilniaus miesto savivaldybė šiems projektams įgyvendinti turi skirti 18,695 tūkst. Lt. Atsižvelgdami į susidariusią sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės finansinę padėtį, prašome Jūsų kartu ieškoti galimybių skirti valstybės biudžeto lėšų projektų bendrajam finansavimui. Dėkojame ir tikimės malonaus bendradarbiavimo. Svarstyti
savivaldybė 2014-10-22 Alytaus miesto savivaldybė prašo į 2015 - 2017 metų Valstybės investicijų programą įtraukti VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centro pastato stogo ir patalpų rekonstravimo projektą ir 2015 metais skirti 400 tūkst. Lt. Savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą AB „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo programą, 2005 metais nuosavybėn iš AB „Alytaus tekstilė“ įsigijo kultūros rūmų pastatą.
Kultūros ir komunikacijos centro rekonstrukcijos darbams buvo parengti trys atskiri techniniai projektai: pastato, aplinkos sutvarkymo ir lauko scenos su amfiteatru. Investicinio projekto vertė 17 565 tūkst. Lt. 2007 - 2010 metais buvo vykdomi pastato patalpų rekonstravimo darbai: pakeisti langai ir lauko durys, rekonstruotos parodų ir konferencijų salės, tualetai pirmame aukšte ir užsceninėje dalyje, rekonstruota dalis užsceninės dalies, įrengta dalis šildymo ir vėdinimo sistemos, apsauginės signalizacijos, priešgaisrinio vandentiekio. 2011 metais buvo pradėti vykdyti aplinkos tvarkymo ir lauko scenos su amfiteatru įrengimo darbai. VIP lėšomis buvo įrengta lauko elektros tinklai, rekonstruotas fontanas, o Europos regioninės plėtros fondo lėšomis buvo įrengtas lauko amfiteatras. Nuo statybos pradžios Valstybės investicijų programos lėšomis buvo atlikta rangos darbų už 3 385,0 tūkst. Lt. Pagal Kultūros ministerijos
projektus, šiems metams yra skirta 200,0 tūkst. Lt. Už skirtas lėšas įrengta dalis betoninių trinkelių dangos. 2015 metais planuojame tęsti pastato aplinkos sutvarkymo darbus: išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti atramines sienutes, betonines dangas. Svarstyti
savivaldybė 2014-11-14 Kreipiamės į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą dėl per eilę metų susiklosčiusios sudėtingos padėties Pakruojo rajono savivaldybėje (toliau - savivaldybė). Prasidėjus ekonominei krizei
(nesurinkta 3
biudžeto projektą, finansavimą įstaigoms pagal prognozuojamas pajamas galėjome užtikrinti tik 9 mėnesiams.
Buvo imtasi drastiškų taupymo priemonių: mažinami atlyginimai iki 15 procentų, vasaros laikotarpiui uždaromos įstaigos, o darbuotojai išleidžiami nemokamų atostogų, optimizuotas mokyklų tinklas, peržiūrėti etatai. Net ir pritaikius šias priemones gruodžio mėnesio darbo užmokestį turėjome perkelti į kitus metus. 2011-2014 metais padėties nepavyko pagerinti tiek, kad pavyktų grįžti į normalią padėtį - atlyginimus už gruodžio mėnesį vis dar keliame į kitus metus. Pvz. 2013 metais tvirtinant savivaldybės biudžetą darbo užmokesčio poreikis buvo 13 156,7 tūkst. Lt, bet patvirtintas tik 12 274,6 tūkst. Lt (10 mėnesių). Atitinkamai
mėnesio). 2015 metams planuojamas darbo užmokesčio poreikis 14 526,0 tūkst. Lt, bet pagal pateiktą svarstyti Seimui 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą savivaldybei prognozuojamas 2015 m. pajamas matome, kad darbo užmokesčiui užteks tik 10 mėnesių. Savivaldybėje 2009-2014 m. labai išaugo kreditinis įsiskolinimas. 2007-12-31 dienai bendras kreditinis įsiskolinimas buvo tik 389,2 tūkst. Lt, tuo tarpu 2013-12-31 dienai jis siekė 4 786.0 tūkst. Lt (4 396,8 tūkst. Lt didesnis), iš jų darbo užmokestis 2007-12-31 dienai sudarė 3,7 tūkst. Lt, o 2013-12-31 dienai jau siekė 1 048,1 tūkst. Lt. Kasmet turime tą pačią problemą: padengus praėjusių metų skolas darbo užmokesčiui bei kitoms prekėms ir paslaugoms, praktiškai nelieka biudžeto lėšų einamųjų metų įstaigų išlaikymui. Sunkią finansinę padėtį rodo, kad 2007- 2008 metais 45 dienų kreditinio įsiskolinimo savivaldybė neturėjo, tuo tarpu jau nuo 2009 metų kasmet jis didėja ir 2014-10-01 jau siekia 1 609,9 tūkst. Lt. Prie sunkios savivaldybės finansinės padėties prisidėjo ir aktyvi savivaldybės veikla įsisavinant ES paramą.
Tai geriausiai parodo iš savivaldybės biudžeto grąžinamų paskolų srautai, ilgalaikių paskolų: 2010 metais grąžinta ir sumokėta palūkanų 6,2 mln. Lt, 2011 m, - 4,7 mln. Lt, 2012 m. - 2,3 mln. Lt, 2013 m. - 1,2 mln. Lt, 2014 m. planuojama - 3,4 mln. Lt, 2015 m. - 3,8 mln. Lt. Labai prašome atsižvelgti į sunkią Pakruojo rajono savivaldybės finansinę padėtį ir padėti išspręsti šią problemą skiriant 2015 m. biudžete papildomai 3,8 mln. Lt. Svarstyti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2014-10-201
Pasiūlymas: Nubraukti žymėjimą „*” eilutėje „Susisiekimo ministerija“ ir šią eilutę išdėstyti taip: „ Susisiekimo ministerija 432 438 891 427 943
ir išbraukti po šia lentele esančią išnašą: „* Iš šių lėšų skiriama bendroms biudžeto reikmėms:..... Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 2. Seimo narys Kazimieras Kuzminskas 2014-10-2115 Pasiūlymas: papildyti 15 straipsnyje nurodytos Valstybės investicijų 2015-2017 metų programos (pagal investavimo sritis) (8 priedas) švietimo sričiai planuojamų skirti lėšų eilutę 83090,54 eurais, kurie būtų skirti Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro lauko sienų ir cokolio šiltinimui, įskaitant nuogrindos sutvarkymą, drenažo įrengimą. „15 straipsnis. Valstybės investicijų 2015–2017 metų programos patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2015–2017 metų programa (8 priedas).“ Svarstyti Vyriausybei. 3. Seimo nariai Vitalijus Gailius Rima Baškienė Vytautas Juozapaitis Algirdas Vaclovas Patackas Valerijus Simulik Valentinas Stundys Arimantas Dumčius 2014-10-21 Argumentai: 1236 m. rugsėjo 22 d.
Saulės mūšyje buvo pasiekta didžiulės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą į Europos istoriją ir atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. 2008 m. Saulės mūšio vietoje, (Joniškio rajone, Jauniūnų kaime) pradėtas įgyvendinti projektas „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“. 2008-2013 m. yra atlikta darbų už 2 mln. 40 tūkst. Lt., skiriant lėšas iš Valstybės biudžeto. Atlikti žemės, aikščių ir takų suformavimo, požeminių komunikacijų ir kiti darbai. Pagal techninį projektą liko atlikti statybos darbų už 2 mln.525 tūkst. Lt. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį būtina užbaigti šio reikšmingiausio istorinio įvykio įamžinimą. Pasiūlymas:
1000 tūkst. Lt. Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio įamžinimo projekto įgyvendinimo tęstinumui (Joniškio rajono savivaldybei) Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Pagrindas: Lietuvos Kultūros fondo raštas 2014 09 15 Nr.023/08. Svarstyti Vyriausybei. 4. Seimo narys Jurgis Razma 2014-10-22 Argumentai ir pasiūlymas:
Nelogiška valstybės biudžeto lėšomis finansuoti turgaus statybą, priešingai – turgų veiklą reikėtų siaurinti, jei norima iš prekybos surinkti daugiau mokesčių. Siūlau Valstybės investicijų programoje Ūkio ministerijos dalyje išbraukti eilutę “Kaišiadorių miesto turgaus paviljono statyba II etapas 231696 231696 231696“ ir šia suma padidinti Kultūros ministerijos investicijų programą „ Kultūros ministerija Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa 65036202
65036202 8545240 8545240“ minėtą pridedamą sumą skirti Plungės Kultūros centro pagrindinės salės renovacijai, nes priešingu atveju salė dar ir kitais metais negalėtų būti pradeda naudoti.
Tai yra vienintelė salė mieste, pritaikyta kultūros renginiams, todėl neskirus papildomo finansavimo Plungėje dvejus metus negalėtų vykti koncertai bei kiti renginiai, pritraukiantys kelis šimtus žiūrovų. Nepritarti. Investicijų projektas “Kaišiadorių miesto turgaus paviljono statyba II etapas“ yra tęstinis projektas, kuriam lėšos skiriamos projektui užbaigti. 5. Seimo narė Rima Baškienė 2014-10-28 Argumentai:
Daugelį metų buvo žadama įgyvendinti nuoseklią kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo programą (3 metus didinant atlyginimus kasmet po 2 bazinius dydžius, t. y. 2 x 122 Lt). 2014 m. valstybės biudžete buvo skirta 25 mln. Lt kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui tik nuo 2014 m. liepos 1 d. 2015 m. valstybės biudžete kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui lėšų nėra numatyta. Siekiant nuosekliai didinti darbo užmokestį kultūros ir meno darbuotojams, kaip buvo žadama, siūlau nuo 2015 m. sausio 1 d. įgyvendinti antrąjį kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo etapą ir papildomai skirti 50 mln. Lt (14481000 EUR), paskirstant juos pagal asignavimų valdytojus ir savivaldybes, jau priimto aukščiau minėto nutarimo pagrindu. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 50 mln. Lt. (14481000 EUR) kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programai valstybės ir savivaldybių institucijose, o detalų šių lėšų paskirstymą pavesti atlikti LR Vyriausybei.
Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. 6. Seimo nariai Juozas Bernatonis Irena Šiaulienė Edvardas Žakaris Andrius Palionis 2014-10-23 Argumentai: Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas 1911 metais, kasmet yra remontuojamas, tačiau sąlygos yra labai blogos suimtiesiems ir įstaigos darbuotojams. Šis tardymo izoliatorius yra nuolat perpildytas, nes aptarnauja visą Lietuvos vakarų ir šiaurės regioną. Todėl Šiaulių tardymo izoliatorių numatoma iškeldinti iš miesto centro pastatant naują pastatą. Pasiūlymas:
Padidinti asignavimus (Iš viso ir asignavimus turtui įsigyti) Teisingumo ministerijai (Priedas Nr.1, II dalis) 2 milijonais eurų naujo Šiaulių tardymo įzoliatoriaus pastato statybai ir atitinkamai padidinti Įstatymo projekto 15 straipsniu tvirtinamą Valstybės investicijų 2015-2017 metų programą, investavimo sritis -Visuomenės apsauga (Priedas Nr.8). Lėšų šaltinis:
Sumažinti asignavimus Finansų ministerijai (Priedas Nr.1, II dalis) 2 milijonais eurų
Linas Balsys 2014-10-29 Argumentai: Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla suderinusi su Vilniaus miesto savivaldybe 2010 m. parengė mokyklos renovacijos ir priestato – 650 vietų koncertų salės statybos investicinį projektą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad artimiausiu metu skirti finansinių lėšų renovacijai ir priestato statybai neturi galimybės. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos pastatas (buvęs vaikų darželis), esantis L. Asanavičiūtės g. 2/1, buvo pastatytas
mokosi 950 moksleivių (nuo 2012 m. įsteigtas ir suaugusiųjų mokymas), dirba virš 100 pedagogų.
Mokykloje labai šalta, ypač rugsėjo ir spalio mėnesiais, kol neprasideda šildymo sezonas. Mokiniai grupinių užsiėmimų metu dažnai sėdi su striukėmis, šalikais ir pirštinėmis. Mokyklos auklėtiniams yra per šalta muzikuoti ir siekti kokybiškų ugdymo rezultatų. Muzikos mokykla yra viena geriausių neformaliojo ugdymo įstaigų Vilniuje ir iš esmės keičia Karoliniškių mikrorajono gyvenimą. Mokyklos dėka ši miesto dalis tampa visos sostinės kultūros traukos centru. Atsižvelgiant į visos Karoliniškių muzikos mokyklos bendruomenės kreipimąsi ir siekiant užtikrinti tolesnę ugdymo kokybę, sveikas bei saugias ugdymo sąlygas prašyčiau skirti trūkstamas lėšas pirmajam projekto etapo – pastato apšiltinimui – vykdymui. Pasiūlymas:
Skirti reikiamus 264 tūkst. litų pirmajam mokyklos renovacijos ir priestato investicinio projekto etapo – pastato apšiltinimui – vykdymui. Lėšų šaltinis: Klimato kaitos specialioji programa
Dangutė Mikutienė 2014-10-30 Argumentai: Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos 263 punkte įtvirtintas siekis išskirtinį dėmesį skirti Psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir savižudybių problemai spręsti. Atsižvelgiant į šią Vyriausybės programos nuostatą, 2014 m. kovo 28 d. išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-417, kuriuo patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas. Plane buvo numatyta nuo 2014 metų įsteigti Savižudybių prevencijos biurą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gautas finansavimas, Savižudybių prevencijos biuras iki šiol nėra įsteigtas. 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšos biuro steigimui taip pat nėra numatytos.
Pažymėtina tai, kad Lietuvoje savižudybių rodikliai yra labai prasti, savižudybių skaičius nors ir mažėja, bet vis dar išlieka didžiausias Europoje. 2012 m. savižudybių skaičius Lietuvoje buvo 31/100 000 gyventojų. Kadangi savižudybės yra ne tik medicininė problema, o siekiant efektyvios savižudybių prevencijos būtinos kompleksinės, tarpinstitucinės ir svarbiausia nuosekliai vykdomos ir gerai koordinuojamos priemonės, būtina šalyje turėti instituciją, kuri užsiimtų tiek nuotoline situacijos stebėsena ir analize, tiek tarpinstitucinių priemonių organizavimu bei koordinavimu. Lėšų poreikis Savižudybių prevencijos biuro steigimui 616 tūkst. litų. Pasiūlymas:
valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos programai
„Visuomenės sveikatos stiprinimas“. Svarstyti
Dangutė Mikutienė 2014-10-30 Argumentai: Paluknio ambulatorijos pastatas statytas 1978 metais ir niekuomet nebuvo remontuotas, inžinieriniai tinklai neatnaujinti, sanitariniai mazgai neremontuoti, vidaus patalpos neatitinka jokių higienos reikalavimų, t.y. netinkamos įstaigos veiklai. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. P2-72 sudarytos komisijos darbe dalyvavęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas konstatavo, kad būtina atlikti statinio remonto darbus, kad neliktų pagrindo neišduoti leidimo-higienos paso, nes ūkinės komercinės veiklos sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Higienos paso galiojimas baigiasi jau 2014 metų gruodžio mėn. Investicijų projektas „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ yra įtrauktas į 2015-2017 metų Valstybės investicijų programą, tačiau finansavimas jam nėra numatytas. Lėšų poreikis šio projekto įgyvendinimui 97 tūkst. litų.
Pasiūlymas: Skirti 97 tūkst. Lt. investicinio projekto „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ įgyvendinimui, šia suma sumažinant Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriamus asignavimus. Svarstyti
Remigijus Ačas 2014-10-30 Argumentai: Lietuvos laisvės kovų sąjūdis 2009 m. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės tarybą dėl Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-351 pritarė Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje projekto įgyvendinimui, bendradarbiaujant su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, ir investicinio projekto teikimui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, siūlant įtraukti projektą į Valstybės investicijų 2011-2013 metų programą. 2010 m. lapkričio 25 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (1.1)TS-352 perėmė iš Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio panaudos teise valdyti sklypą, kuriame statomas memorialinis paminklas ir tvarkoma aplinka, bei įsipareigojo išlaikyti ir saugoti panaudos objektą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Šiam projektui yra parengtas ne tik investicinis, bet ir techninis projektas, kurie iš viso kainavo 55 tūkst. Lt. Pagal 2011-2013 m., 2012-2014 m. ir 2013-2015 m. Valstybės investicijų programas buvo prašoma skirti lėšų, tačiau nei vienais metais projekto įgyvendinimui iš valstybės biudžeto lėšos Raseinių rajono savivaldybei nebuvo skirtos. Pasiūlymas:
deramai įamžinti už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimą, siūlau skirti 1150 tūkst. Lt.
Lt. Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymui Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje (Raseinių rajono savivaldybei) Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 11. Seimo nariai Seimo nariai Gintaras Steponavičius Remigijus Šimašius Marija Aušrinė Pavilionienė Rima Baškienė Jaroslav Narkevič Valentinas Stundys 2014-10-31 Argumentai: Vaikų užimtumas laisvu nuo pamokų metu yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių visavertiškai ugdyti augančios kartos kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, pasitikėjimą savimi, atskleisti individualius gebėjimus, sumažina vaikų nusikalstamų veikų skaičių ar žalingų įpročių paplitimą. Tiek visuomenėje, tiek tarp politinių partijų plačiai sutariama, kad neformalaus ugdymo krepšelio įvedimas nacionaliniu mastu leistų ženkliai padidinti įvairiose veiklose po pamokų dalyvaujančių vaikų skaičių. Tam pritaria tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek savivaldybių muzikos, sporto, menų ir kt. mokyklos. Tai ypač aktualu nepasiturinčiose ar socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, kurie turi ribotas galimybes lankyti užklasinius užsiėmimus. Šio finansavimo modelio prasmingumą ir teigiamus moksleivių įtraukimo rezultatus pagrindžia 4 savivaldybėse vykdytas bandomasis projektas (www.pakis.lt). Pasiūlymo tikslas įvedus neformaliojo ugdymo krepšelį – padidinti vaikų, lankančių įvairias veiklas už mokyklos ribų skaičių nuo 29 proc. iki 50 proc. Pasiūlymas: siūlome nuo 2015 m. spalio 1 d. nacionaliniu mastu įdiegti neformaliojo ugdymo krepšelį, vienam moksleiviui skiriant 15 eurų per mėnesį. Lėšų poreikis 2015 m. spalio – gruodžio mėn. – 72 tūkst. vaikų x 15 Eur x 3 mėn. = 3 240 000 Eur. Papildomai siūlome:
Petras Gražulis 2014-11-04 Argumentai: Pasiūlymas:
mln.
mln. Litų vaikų popamokinio ugdymo programų finansavimui
mln. Litų Vidaus reikalų ministerijos statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui Lėšų šaltinis: Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti
Linas Balsys 2014-11-0414 Argumentai: Siūlomo biudžeto projekto 14 straipsnis įgalina Finansų ministeriją nusavinti didžiąją dalį Klimato kaitos specialiosios programos (toliau – Programa) lėšų, o būtent iš šios programos finansuojama net 25 procentai renovacijos ir kitų energijos taupymą skatinančių projektų. Seimui pritarus šiuo metu 2015 m. biudžeto įstatymo projekte įtvirtintai minėto straipsnio formuluotei, bus visiškai apribojamos galimybės naudoti susidariusį Programos lėšų likutį. 2015 m. pradžioje šis likutis sudarys apie 67 mln. EUR (230 mln. litų), iš kurių 52,1 mln. EUR (180 mln. litų) suma reikalinga 2012-2013 m. pateiktiems projektams įgyvendinti. Visos likutinės lėšos jau yra paskirstytos konkretiems projektams ir jie sėkmingai įgyvendinami, didžioji dalis finansavimo sutarčių pasirašyta arba artimiausiu metu bus pasirašoma. Apribojus likutinių lėšų panaudojimą, kyla rizika dėl daugiabučių namų modernizavimo proceso stabdymo, teisminių ginčų pažeidus paramą gaunančių pareiškėjų teises. Pažymėtina tai, kad Finansų ministerija 2013 m. sausio 15 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, kad nuo 2013 m. Programos likutinės ir einamosios lėšos bus panaudotos bendroms biudžeto reikmėms, užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į Programos sąskaitą Lietuvos banke. Nepaisant to, 2014 m., valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme buvo nustatyti griežti mokėjimų iš Programos lėšų apribojimai – leista naudoti ne daugiau kaip 85 mln. litų iš einamųjų metų Programos pajamų ir ne daugiau kaip 120 mln. litų iš likutinių lėšų.
Dėl šio apribojimo didelę dalį 2014 m. planuotų apmokėjimų pareiškėjams Aplinkos ministerija turėjo nukelti į ateinančius metus, užtikrindama pareiškėjams, kad vėluojantys mokėjimai bus atlikti 2015 m. pradžioje. Finansų ministerija, ir toliau ribodama Programos likutinių lėšų išmokėjimus 2015 m., nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti lėšas į Programos sąskaitą. Tokiu būdu užkertamas kelias vykdyti įsipareigojimus projektų vykdytojams ir Programos lėšas suteikusioms užsienio šalių ministerijoms ir kompanijoms. Pasiūlymas:
Išbraukti 14 straipsnį: „14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“ Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti
įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“
Rimantas Jonas Dagys 2014-11-04 Argumentai: Aktyvi Šilainių bendruomenė neturi patalpų bendruomenės veiklai organizuoti, bibliotekos patalpos yra taip pat nepritaikytos.
Parengtas techninis projektas bibliotekos ir bendruomenės centro pastatui Šilainių mikrorajone statyti. Administracinio pastato 4D1P (Poliklinikos pastato paskirties keitimas į administracinį pastatą, projekto pakeitimas) Baltų pr. 7 techninio projekto parengimo kaina
Skirti
mikrorajone statyti 2015 metais. Asignavimų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Nepritarti. Naujas investicijų projektas. 15. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2014-11-04 Argumentai: Šiuo metu yra parengtas statybų techninis projektas Kauno Milikonių vidurinės mokyklos sporto salės su futbolo aikšte statybai, taip pat parengtos techninio projekto ekspertizės išvados ir yra gautas statybos leidimas (2010 m. kovo 9 d. Nr. LNS-21-100309-00169). Šio objekto statyba numatyta Kauno miesto savivaldybės 2005-2015 metų strateginiame plane, tačiau vien savivaldybės lėšų nepakanka. Visiems parengiamiesiems darbams (žemės sklypo detaliajam planui, objekto techniniam projektui, techninio projekto ekspertizei, statybos leidimui) išleista daugiau nei 200 tūkst. litų savivaldybės biudžeto lėšų. Kauno Milikonių vidurinė mokykla išspręstų savo sporto salės užimtumo problemą, būtų sutaupyta savivaldybės lėšų, nes reikėtų mažiau nuomoti sporto salių. Projektui įgyvendinti reiktų 10,071 mln. Lt. Pasiūlymas:
Siūlau skirti 1 mln. litų Milikonių vidurinės mokyklos sporto salės su futbolo aikšte statybai pradėti.
Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Svarstyti Vyriausybei. 16. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2014-11-04 Argumentai: Besimokanti organizacija, kurios bendruomenė propaguoja nuolatinio mokymosi perspektyvą, demokratinius ir humaniškus mokyklos bendruomenės santykius, atvira mokinių tėvams ir visuomenei. Kauno
„Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla pertvarkyti į Kauno Jono Pauliaus
II-ojo gimnaziją nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Katalikiška vidurinė bendrojo lavinimo mokykla teikianti kokybišką vidurinį išsilavinimą, ugdanti krikščioniškas ir tautines tradicijas, siekia užtikrinti ir puikias darbo sąlygas ir patenkinti visas higienos normas, todėl manau tikslinga būtų skirti lėšas mokyklos darbų užbaigimui. Pasiūlymas:
Siūlau skirti 500 tūkst. litų Kauno Ąžuolo katalikiškos vidurinės mokyklos vidaus apšvietimui ir santechnikai. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Svarstyti Vyriausybei. 17. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2014-11-04 Argumentai:
Kauno „Santaros“ gimnazija – Vilniaus universiteto partnerė ir UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo narė, vykdanti gabių mokinių ugdymo projektą, išlaikoma biudžeto lėšomis, atvira visiems mokiniams, sėkmingai baigusiems pagrindinio ugdymo programos 1-ą dalį, teikianti Kauno miesto ir rajono jaunuoliams pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programą, kurią baigę dauguma mokinių puikiai išlaiko valstybinius brandos egzaminus, įstoja ir sėkmingai mokosi šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose Kauno „Santaros“ gimnazijos pastatui reikalinga atlikti darbus saugumui užtikrinti, kaip sanitarinių mazgų pritaikymas, elektrotechnikos dalis, žaibosauga, pandusas, turėklai.
Pasiūlymas: Siūlau skirti 500 tūkst. litų Kauno „Santaros“ gimnazijos pastato Kaune, Baltų g. 51, rekonstravimo darbams užbaigti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2014-11-04 Argumentai: Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla vykdo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis remiamą pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Muzikos mokykla parengė pastato atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, atliko statybos darbų ir inžinerinių paslaugų viešuosius pirkimus. Projekte yra eilė neremiamų statybos darbų, kurie tiesiogiai nesusiję su energijos taupymu, tačiau juos technologiškai būtina atlikti kartu su energiją taupančių priemonių įgyvendinimu. Techniniame darbo projekte numatytas nedidelis patalpų perplanavimas, įrengiant mokytojų kambarį ir praplečiant biblioteką, įgalinantis pagerinti muzikos pedagogų darbo sąlygas. Įstiklinta vidinė pertvara tarp aktų salės ir fojė antrame pastato aukšte pagerins interjerą, natūralųjį apšvietimą ir mokykloje nuolat vykstančių muzikinių renginių kokybę. Visi šildymo ir vandentiekio vamzdynai tiesiami po grindimis.
Šildymo sistemos modernizavimas gali būti atliktas po patalpų perplanavimo ir išsprendus grindų atstatymo finansavimą. Numatyti neremiami darbai yra minimalios apimties ir lemia kultūringos aplinkos sukūrimą Muzikos mokykloje po energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui – 781,62 tūkst. Lt. Lėšų šaltinis:
Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2014-11-04 Argumentai: Mažeikių Pavasario pagrindinei mokyklai reikia užbaigti šiltinimo darbus, kuriems rinkos kainomis reikėtų ne mažiau 500,0 tūkst. Lt. Valstybės investicijų 2015-2017 metų programai pateiktas investicijų projektas 804,0 tūkst. Lt. sumai, įtraukiant kitus reikalingus darbus. Projektu siekiama toliau mažinti mokyklos išlaidas pastato išlaikymui, visų pirma šilumos energijos vartojimui. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui – 500,0 tūkst. Lt. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2014-11-04 Argumentai: Mažeikių darželis-mokykla
„Kregždutė" 2014-2015 metais įgyvendina Klimato kaitos specialiosios programos
subsidijuojamą pastato Tyliojoje g.12, atnaujinimo (modernizavimo) projektą, kuris numato energiją taupančių priemonių įgyvendinimą ir pilną vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų atnaujinimą. Dalis patalpų 2014 metų spalio mėn. pradėtos naudoti darželio veiklai, nelaukiant statybos darbų pabaigos.
Pradinės mokyklos klasės laikinai dirba kitame pastate, darželis-mokykla patiria papildomas išlaidas patalpų nuomai. Statybos darbų užbaigimui sugrąžinant į atnaujintas patalpas pradinės mokyklos klases, 2015 metams reikia rasti statybos darbų finansavimui 485,77 tūkst. Lt. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė" pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui - 485,77 tūkst. Lt. Lėšų šaltinis:
Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Algimantas Dumbrava 2014-11-04 Argumentai: Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybių teritorijos patenka į uždaromos VĮ Ignalinos atominės elektrinės stebėjimo zoną, kurios gyventojams vis dar egzistuoja psichologinė ir fizinė grėsmė branduolinių avarijų atveju, o atominės elektrinės radioaktyvių atliekų laidojimas kelia naują socialinį diskomfortą. Iš Ignalinos AE atleidžiami darbuotojai, nedarbas regione - vienas didžiausių Lietuvoje - ir toliau didėja, o gyventojų pajamos yra vienos mažiausių. Investuotojus atbaido faktas, kad labai vėluoja elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai. Akivaizdu, kad Ignalinos AE regiono savivaldybės be valstybės paramos nėra finansiškai pajėgios kurti gyventojams saugią aplinką ir sudaryti bent jau šalies vidutinius standartus atitinkančias darbo ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad papildomą dėmesį gyventojams, gyvenantiems šalia atominių elektrinių, skiria dauguma ES valstybių vyriausybių, tam neprieštarauja ir Europos Komisija. Pasiūlymas: Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2015 metais nemažinti ir taikyti tą pačią lengvatą kaip ir 2014 metais – 40 procentų mažesnį elektros energijos tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie 10 mln. Litų.
Litų. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Algimantas Dumbrava 2014-11-04 Argumentai: Visagino savivaldybei planuojama 2015 metams kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti suma apskaičiuota neįvertinus visų 2011 metais kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti patirtų išlaidų. 2010 - 2011 šildymo sezono metais Visagino miesto gyventojams (vieninteliems Lietuvoje) pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1425 buvo mokama 20 procentų, o 2011 - 2012 šildymo sezono metais
Remigijus Šimašius 2014-11-04 Argumentai: Nuo
yra suteikiama išskirtinė teisė skolintis tam, kad būtų padengtas miesto kreditorinis įsiskolinimas. Įstatymo nuostata leidžia metų eigoje skolintis tam, kad būtų padengti iki tų metų atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai. Finansų ministerijos duomenys rodo, kad nepaisant palengvintų sąlygų, sukaupta Vilniaus miesto kreditorinio įsiskolinimo suma didėjo 2013 m. Jeigu įsiskolinimas antrąjį 2014 m. pusmetį augs tokiu pačiu tempu kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį, 2014 m. eigoje kreditoriniai įsipareigojimai išaugs 85,6 mln. Lt.
Lt. Šiame grafike pateiktas Vilniaus miesto kreditorinis įsiskolinimas ir kasmetinis jo prieaugis 2009-2015 m. laikotarpiu: *- tiesinė prognozė remiantis 2014.07.01 rezultatu Šaltinis: http://www.finmin.lt/web/finmin/auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/savivaldybiu_biudzetai/savivaldybiu_kred_isiskolinimas# Pagal 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą Vilniaus miestui bus skirti 48 proc. GPM nuo viso savivaldybės teritorijoje surinkto GPM (1 248 mln. Lt) t.y. 599 mln. Lt. Remiantis šia informacija galime paskaičiuoti, kad padidinus Vilniaus miestui tenkančią GPM dalį vienu procentiniu punktu į savivaldybės biudžetą papildomai patektų 12,483 mln. Lt. Šiuo metu Seime yra įregistruotas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2406, kuriuo siūloma Vilniaus miesto savivaldybei padidinti gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį iki 55 procentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau padidinus Vilniui tenkančią GPM dalį ne tik nebuvo 10 procentų sumažinti savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai, bet jie netgi padidėjo. Siekiant, kad padidinus Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, papildomai gautos savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, o prisiimami savivaldybės įsipareigojimai nedidintų Vilniaus miesto savivaldybės skolos, būtina 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis saugiklius, kurie užkirstų kelią savivaldybės skolos didinimui bei užtikrintų savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų, didinančių 2014 m. gruodžio 31 d. buvusią savivaldybės skolą, kontrolę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2015 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Vilniaus miesto savivaldybė gali skolintis tik ne didesniam nei 90 procentų 2014 m. gruodžio 31 d. esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas dengti ir projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti.“ Nepritarti. 24. Seimo narys Remigijus Šimašius 2014-11-04 Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės, neįvykdžiusios 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali prisiimti tik Finansų ministerijos leidimu. Finansų ministerija nesuteikia tokio leidimo, jei savivaldybės įsipareigojimų prisiėmimas padidins 2014 m. gruodžio 31 d. buvusią savivaldybės skolą ir nesukurs papildomų instrumentų ateityje skolai mažėti. Finansų ministerija suteikia leidimą, įvertinusi savivaldybės norimų prisiimti įsipareigojimų būtinybę tinkamam savivaldybės funkcijų vykdymui. Buvusias 21 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis. Nepritarti. 25. Seimo narys Jaroslav Narkevič 2014-11-05 Argumentai: Trakų r.
Lentvario ,,Versmės“ gimnazijos pastato istorija prasidėjo nuo 1956 metų, kai buvo pradėtas statyti trijų aukštų mūrinis mokyklos pastatas, kuriame įsikūrė Lentvario vidurinė mokykla su lietuvių, lenkų, rusų dėstomąja kalba. 1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mokėsi 960 mokinių. 1963 m. klasės su lietuvių dėstomąja kalba buvo atskirtos į savarankišką mokyklą. 1992 m. į atskirą mokyklą atsiskyrė lenkiškos klasės. Šiuo metų mokymas vykdomas rusų dėstomąja kalba. Dar 1996 m. mokykla iškilmingai minėjo savo 100 metų jubiliejų. 2010 m. spalio 10 d. buvo atidarytos dvi vaikų darželio grupės: ikimokyklinio ugdymo, kurią lanko 3-5 metų vaikai, ir priešmokyklinio ugdymo, kurią lanko 5-6 metų vaikai. 2014 m. mokykla gavo gimnazijos statusą. Ši mokymo įstaiga turi senas ir gilias tradicijas, mokinių pasiekimai yra aukšti. Pažymėtina, kad nuo 1959 m. mokyklos pastatas visiškai nebuvo remontuojamas. Tik 2012-2013 m. pavyko atlikti mokyklos rekonstravimo pirmąjį darbų etapą – įgyvendintos iš išorės energiją tausojančios priemonės. Tačiau pastato vidus reikalauja skubios renovacijos. Dvi mokyklos pastato laiptinės yra pripažintos avarinėmis. Gimnazijoje pagal techninį projektą numatyti antrojo renovacijos etapo darbai, kuriems trūksta lėšų: -vidaus šildymo sistemos renovacija; -mechaninių oro vėdinimo sistemų rekonstravimas; -elektros instaliacijos modernizavimas; -vidaus patalpų apdaila; -vandentiekio ir nuotekų rekonstravimas; -kompiuterinių tinklų rekonstravimas; -apsauginės signalizacijos rekonstravimas; -gaisrinės signalizacijos modernizavimas; -vandentiekio įvado rekonstravimas (išorės darbai); -savitakinių buitinių nuotekų kiemo tinklų rekonstravimas; -lietaus nuotekų kiemo tinklų įrengimas; -šviesduobių atstatymas; -stebėjimo kamerų įrengimas. Orientacinė darbų kaina – 579 710 EUR.
Šiuo metu Trakų r. savivaldybė analizuoja galimybes antrojo gimnazijos pastato renovacijos etapo atlikimui. Visgi aktualiausia būtų atlikti šiuos darbus: -vidaus šildymo sistemos renovaciją; -elektros instaliacijos modernizavimą; -vandentiekio įvado rekonstravimą (išorės darbai); Orientacinė darbų kaina – 86 956 EUR. Pasiūlymas: Skirti Trakų r. Lentvario ,,Versmės“ gimnazijos pastato vidaus šildymo sistemos renovacijos, elektros instaliacijos modernizavimo bei vandentiekio įvado rekonstravimo darbams 86 956 EUR. Lėšų šaltinis: 86
suma padidinti Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas. Svarstyti
Jaroslav Narkevič 2014-11-05 Argumentai: Vilniaus Salininkų gimnazija, esanti 5 km į pietus nuo miesto centro, yra vienintelė švietimo ir kultūros įstaiga mikrorajone tenkinanti Salininkų vaikų ir bendruomenės poreikius lietuvių kalba. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 540 mokinių. Norinčių lankyti gimnaziją yra daug. Nuo 1978 m. nebuvo skiriamos lėšos sporto salės remontui, pastato bei stogo šildymo sistemos rekonstrukcijai, vandentiekio sistemų vamzdynų keitimui. Prieš 10 metų buvo pakeista tik dalis langų iš Vyriausybės rezervo lėšų. Dabartinės patalpos neatitinka galiojančių higienos ir saugos normų. Dėl minėtų priežasčių mokyklai reikia didesnių investicijų kapitaliniam remontui. Šiuo metu mokyklos remontas įvertinamas 1 775 000 EUR. Mokslo kokybę bei perspektyvią ateitį, garantuotų atnaujintos ir suremontuotos Vilniaus Salininkų gimnazijos patalpos. Pasiūlymas: skirti gimnazijos langų pakeitimui 29 tūkst. EUR ir sporto salės remontui 93 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: 122 tūkst. EUR suma sumažinti Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytus asignavimus, skirtus Valstybės valdymui. Svarstyti Vyriausybei 27.
Jaroslav Narkevič 2014-11-05 Argumentai: Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros. Paskutinį kartą bažnyčia buvo suremontuota
bažnyčios stogo tvarkybos ir apšiltinimo darbai, tačiau šiuo metu pastatui reikia pilnos renovacijos (restauravimo) ir didelių investicijų. Aktualūs būtų šie Senųjų Trakų bažnyčios restauravimo ir tvarkybos darbai:
hidroizoliacija ir fasadų tvarkybos darbai – orientacinė kaina 85 217 EUR.;
išorinių durų keitimas ir restauravimas – orientacinė kaina 78 260 EUR.; Bendra suma, reikalinga Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui - 164 637 EUR. Pasiūlymas: Skirti 85 217 EUR. aktualiausiam Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios restauravimo darbui - pamatų hidroizoliacijai ir fasadų tvarkybos darbams. Lėšų šaltinis: 85
sumažinti Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytus
tiesiogiai iš valstybės biudžeto skirti lėšų maldos namų restauravimui. 28. Seimo narys Liutauras Kazlavickas 2014-11-05 Argumentai: Lietuva pagal santykinį abortų skaičių užima vieną iš pirmųjų vietų Europos Sąjungoje, vien praėjusiais metais Lietuvoje teisės gyventi neteko 5217 vaikų. Be daugelio kitų priežasčių, nėštumo nutraukimo skaičius yra tiesiogiai susijęs ir su nepakankamu valstybės dėmesiu krizinių nėštumų atvejams (moterims svarstančioms nėštumo nutraukimą nesant vaisiaus patologijai).
Šalyje jau turime nevyriausybinių organizacijų, kurios savanoriškais pagrindais ėmė teikti pagalbą nėštumo krizę išgyvenančioms moterims bei jų artimiesiems, bet be valstybės pagalbos nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios užtikrinti pakankamo pagalbos paslaugų skaičiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendindama Nacionalinės demografinės gyventojų (politikos) strategijos šeimos gerovės srityje priemonių planą turėtų numatyti priemones ir konkrečius finansinius įsipareigojimus bei būdus bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis sprendžiant pagalbos moterims, patiriančioms nėštumo krizę, klausimą. Pasiūlymas:
Skirti 200 tūkst. Lt (57924 EUR) krizinių nėštumų konsultacijų paslaugoms teikti. Lėšas numatyti Nacionalinės demografinės gyventojų (politikos) strategijos šeimos gerovės srityje priemonių plane, papildant jį uždaviniu („Siekti, kad būtų užtikrinta socialinė bei psichologinė pagalba besilaukiančioms moterims, kurios nori nutraukti nėštumą, ir jų artimiesiems“) bei priemone („Teikti socialines ir psichologines konsultacijas moterims, jei reikia ir jų artimiesiems, prieš nėštumo nutraukimą ir po jo“). Lėšų šaltiniai:
Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Gintaras Steponavičius Algis Kašėta Remigijus Šimašius Eligijus Masiulis 2014-11-05 Argumentai: Teikiamas siūlymas padės užtikrinti didesnį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį (4 valandos per dieną), darželius lankančių vaikų skaičius išaugo beveik 20 tūkstančių: šiuo metu darželius lanko 94 436 vaikai.
Vis dėlto, keli tūkstančiai vaikų negali lankyti darželių dėl vietų juose trūkumo arba dėl didelių mokesčių už darželius. Ikimokyklinio ugdymo krepšelį padidinus iki 8 valandų per dieną ne tik padidėtų ugdymo prieinamumas, bet ir būtų užtikrintas aiškus, skaidrus ir stabilus įstaigų finansavimas, kartu ir jose dirbančių atlygis. Šiuo siūlymu taip pat siekiama decentralizuoti švietimo valdymą ir stiprinti ikimokyklinių įstaigų finansinį savarankiškumą bei skatinti ugdymo formų įvairovę. Kita vertus toks sprendimas neapribotų savivaldybių skolinimosi limitų, nes nuo 2014 metų savivaldybės tiesiogiai administruoja socialinės paramos lėšas. 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose Mokinio krepšeliui (toliau – MK) finansuoti numatyta 73,1 mln. Eur (ikimokyklinio ugdymo krepšeliui finansuoti – 4 valandos per dieną). Pasiūlymas:
padidinti iki 8 valandų per dieną (lėšų poreikis – 73,1 mln. Eur). 2) Dėl padidėjusio darželius lankančių vaikų skaičiaus papildomai skirti 3,3 mln. Eur MK finansuoti. Atitinkamai siūloma:
ikimokykliniam ugdymui į tikslinę valstybės dotaciją MK finansuoti. 2) Papildomus 3,3 mln. Eur asignavimus MK finansuoti skirti iš nedarbo socialiniam draudimui numatomų asignavimų, t.y. dar vieniems metams pratęsiant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymą nedarbo socialinio draudimo išmokoms, skiriamoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (nedarbo socialiniam draudimui numatomi 131 740 802 Eur (3,9 proc. visų išlaidų), 14,2 proc. arba 16,4 mln.
Eur daugiau negu laukiama 2014 m. Iš jų: nedarbo socialinio draudimo išmokoms – 102 778 800 Eur arba 56,5 proc. daugiau, nes nuo 2015 m. netaikomos LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias maksimali nedarbo išmoka buvo ribojama 188,25 Eur (650 Lt). Maksimali nedarbo išmoka 2015 m sausio 1 d. didėja iki 301,7 Eur , o nuo liepos 1 d. iki 303,8 Eur). Kartu teikiamas ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstyti
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Juzef Kvetkovskij Vanda Kravčionok Zbignev Jedinskij 2014-11-05 Argumentai: Bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas pagal mokinio krepšelio metodiką jau vyksta 13 metų. Per tuos metus, kito mokinio krepšelio dydis, skaičiuojamas vienam sutartiniam mokiniui. Iki 2007 metų tautinių mažumų mokyklų mokiniams buvo skiriamas 10 procentų priedas. Nuo 2007 metų sausio 1 d., kai buvo 2006 metais visiškai baigta bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo reforma, tautinių mažumų mokyklų krepšeliui buvo skiriamas 21 procento priedas ugdymo planui įgyvendinti. XV Vyriausybės, vadovaujamos A.Kubiliaus, 2009 metų rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose priedas buvo sumažintas 6 (šešiais) procentais iki 15 procentų. 2011 metais įteisinus vienodo lietuvių kalbos egzamino reikalavimus mokinio krepšeliui papildomai skirti tik 5 procentai didesniam lietuvių kalbos pamokų skaičiui įgyvendinti.
Šių lėšų nepakanka nei kokybiškam valstybinės kalbos mokymui, nei visam ugdymo procesui užtikrinti. Šiuo metu didėjant šalies ekonomikai, deja, sumažintas tautinių mažumų mokyklų finansavimas taip ir liko neatstatytas. Pasiūlymas: siūlome nuo 2015 m. sausio 1 d. tautinių mažumų mokykloms padidinti 6 (šešiais) procentais mokinio krepšelio dydį (plius 58,44 eurų) . Tautinių mažumų mokykloje besimokančio mokinio krepšelio dydis būtų 1032,44 eurų. Lėšų poreikis 2015 metams 1 513 596 eurų. Lietuvos tautinių mažumų mokyklose mokosi rusų kalba apie 13 500, lenkų kalba apie 11 400, kitomis kalbomis (baltarusių, žydų ir kt. ) –apie 1000 mokinių. Lėšų šaltinis:
Sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Juzef Kvetkovskij Vanda Kravčionok Zbignev Jedinskij 2014-11-05 Argumentai: Švietimo finansavimo didinimas yra numatytas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Iki 2009 metų mokinio krepšelio dydis siekė 3774 Lt (1083,03 EUR). Ekonominės krizės laikotarpiu mokinio krepšelis buvo sumažintas ir iki šiol neatstatytas. Jo dydis yra 3348 Lt vienam sutartiniam mokiniui. Mokinio krepšelio atstatymas į prieškrizinį lygį leis efektyviau organizuoti visą ugdymo procesą, didinant pasirenkamųjų ir papildomų dalykų valandų skaičių, padidins lėšas mokymo priemonėms įsigyti, mokytojų profesinei kvalifikacijai tobulinti. Šiuo metu augant šalies ekonomikai, bendrajam vidaus produktui švietimo sistemos finansavimas nedidėja ir nuo to nukenčia viso švietimo proceso ir ugdymo kokybė. Grąžinus mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį bus patenkinti teisėti mokinių, tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Pasiūlymas: siūlome nuo 2015 m. sausio 1 d. padidinti mokinio krepšelio dydį iki 3774 Lt (1083,03 EUR) .
Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Irena Degutienė 2014-11-05 Argumentai: Kultūros ministerija, kuri yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (toliau – orkestro) steigėja, skiria atitinkamas dotacijas darbo užmokesčiui bei turtui įsigyti, tačiau kūrybinės veiklos programoms vykdyti lėšų nenumato, nors toks įpareigojimas yra nustatytas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 7 str. 2 d. Esama orkestro finansinė padėtis neleidžia orkestrui deramai vykdyti koncertinės veiklos, kadangi didelį dalį už koncertinę veiklą gautų pajamų reikia skirti pastatų išlaikymui bei remontui. Pasiūlymas:
Skirti 145 tūkst. eurų orkestro koncertinei veiklai užtikrinti bei orkestro instrumentų bazei atnaujinti, padidinant Kultūros ministerijai skiriamus asignavimus. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Vida Marija Čigriejienė Rytas Kupčinskas Arimantas Dumčius Rimantas Jonas Dagys Vincė Vaidevutė Margevičienė Antanas Matulas Sergejus Jovaiša Donatas Orinta Leipute Birutė Vėsaitė Mečislovas Zasčiurinskas Bronius Pauža 2014-11-06 Argumentai: Kauno miesto savivaldybė nuo 2012 metų , siekdama užtikrinti Kauno miesto gyventojų ir svečių saugumą bei pagerinti eismo saugumą vykdo Panemunės tilto statybos projektą. Dėl esamų finansinių įsipareigojimų ir turimų skolinimosi limitų Kauno miesto savivaldybė neturi galimybės tik savo biudžeto ir skolintomis lėšomis finansuoti Panemunės tilto statybos darbų.
Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama 2007-213 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, prie daugelio jų įgyvendinimo prisidėjo didesniu nei 50 procentų finansavimo intensyvumu, įgyvendino daug Kauno miestui ir visai Lietuvai reikšmingų infrastruktūros sukūrimo, laisvalaikio ir rekreacijos objektų statybos, viešųjų pastatų rekonstrukcijos ir kitų projektų. Tiltas yra vienas iš svarbiausių Kauno miesto infrastruktūrinių objektų, gyvybiškai svarbus ne tik Kauno miestui, ateityje nutiesus naują kelią taps svarbia jungtimi atvažiuojantiesiems į Kauno miesto centrą iš Marijampolės plento ar Kauno – Vilniaus greitkelio. Pasiūlymas:
Panemunės tilto tarp A.Juozapavičiaus pr. ir Tilto g. statybai. Lėšų šaltinis: Lėšas skirti iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, sumažinant bendrosioms biudžeto reikmėms skiriamus
Rytas Kupčinskas 2014-11-06 Argumentai: Viešoji įstaiga „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ administruoja specifinės paskirties objektą - aerodromą, kuris yra veikiantis, sertifikuotas, registruotas Lietuvos civilinių aerodromų sąraše bendrosios aviacijos valstybinis aerodromas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Minėtas aerodromas yra Valstybės saugomas nacionalinės reikšmės Lietuvos Respublikos kultūros paminklas. 2014 metais S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas aptarnavo daugiau, kaip trisdešimt tūkstančių bendrosios aviacijos skrydžių iš viso pasaulio.
atskrendančių į aerodromą orlaivių skaičius dar padidės, todėl atsirado būtinybė atskrendančių į Lietuvą turistų orlaivių saugojimui skubiai įsigyti surenkamų konstrukcijų angarą. Pasiūlymas:
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo arkinio angaro surenkamoms metalinėms konstrukcijoms pirkti. Lėšų šaltinis: Lėšas skirti iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, sumažinant bendrosioms biudžeto reikmėms skiriamus 72405005 eur. asignavimus 43443 eurų suma. Pagrindas: S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus prašymas. Svarstyti
Rimantas Jonas Dagys Kazys Strakevičius 2014-11-06 Argumentai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinis pastatas, esantis Vytauto pr. 91, yra reprezentacinėje centrinėje miesto vietoje, Laisvės alėjos pradžioje. Šis pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Pastatui taikomi visi paminklosaugos reikalavimai. Kauno apskrities policijos vadovybė planuoja atlikti pastato renovavimo darbus: suremontuoti stogą, sutvarkyti fasadą, pakeisti šildymo sistemą, vidaus elektros tinklą. Pastato stogo danga susidėvėjusi, praleidžia atmosferinius kritulius, stogo mediniai elementai dėl nesandaraus stogo nuolat drėksta, yra pažeisti puvinio ir medžio grybo, dalis gegnių pavojingai įlinkusios, jų mechaninis atsparumas ir stabilumas nėra užtikrintas. Nuo pastato pastatymo (1953 m.) šildymo sistemos vamzdynai, radiatoriai nebuvo pakeisti ir dirbantiems darbuotojams bei lankytojams nesudaromos reikiamos sąlygos, oro temperatūra kai kuriose patalpose nesiekia pagal higienos normų reikalavimus numatytų +18 C. Vidaus elektros tinklo techninė būklė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, daugelis elektrinių įrenginių fiziškai pasenę.
Būtina įrengti naują vidaus elektros tinklą, kadangi dėl padidėjusios elektros tinklo apkrovos, praktiškai kiekvienoje darbo vietoje įjungiant kompiuterinę techniką, senas vidaus tinklas neatlaiko padidėjusių elektros srovių, dėl to dažnai įvyksta avarinės situacijos, dingsta elektra. Pasiūlymas: Siūlau skirti papildomai 500 tūkst. litų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinio pastato remontui. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Pridedama: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko rašto kopija, 1 psl. Svarstyti
Algimantas Dumbrava 2014-11-06 Argumentai: Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklai būtina atnaujinti mokyklos kabinetus. Pasiūlymas: Vietoje planuojamų 100 tūkst. Lt. Zarasų kultūros centrui iš valstybės investicijų programos, Zarasų kultūros centrui sumažinti lėšas bei skirti 50 tūkst. Lt. ir atitinkamai papildomai skirti Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklai 50 tūkst. Lt. iš valstybės investicijų programos. Pritarti. Lėšų perskirstymas
Algimantas Dumbrava 2014-11-06 Argumentai: Zarasų viešosios bibliotekos rekonstrukciją, kuriai iš valstybės investicijų programos lėšų buvo numatyta 800 tūkst. Lt., turėjo atlikti UAB „Statva“, tačiau įmonė nesugebėjo laiku atlikti numatytų darbų, todėl sutartis su UAB „Statva“ rudenį buvo nutraukta, o naujos sutarties su kitu rangovu dar nespėta pasirašyti. 800 tūkst. Lt. lapkričio mėnesį grąžinti Kultūros ministerijai. Pasiūlymas: Perkelti nepanaudotus iš valstybės investicijų programos 800 tūkst. Lt., skirtus Zarasų viešosios bibliotekos rekonstrukcijai, į 2015 metus. Svarstyti Vyriausybei 38.
Kazys Starkevičius 2014-11-06 Argumentai: Įvertinus krizinę situaciją žemės ūkyje, Rusijos embargo pasekmes, pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainų kritimą valstybės biudžete turi būti numatyta bent iš dalies kompensuoti žemdirbiams dėl šių priežasčių patiriamus nuostolius. Nors Biudžeto projekte planuojamas pajamų ir išlaidų augimas, tačiau valstybės biudžeto asignavimų balansas žemės ūkio sektoriui 2015 metams yra suplanuotas neigiamas, 22 mln. Lt. mažesnis negu 2014 metais. ES paramos įsisavinimui trūksta 174 mln. Lt. bendrojo finansavimo nacionalinio biudžeto lėšų, vidutinis metinis melioracijos finansavimo lygis vis mažėja, 2013 m. ir 2014 m. melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti (investicijų projektams įgyvendinti) lėšų iš viso nebuvo skirta, nenumatoma jų skirti ir 2015 metais. Žemdirbiai patyrė didelius nuostolius mūsų šalyje pasireiškus afrikiniam kiaulių marui, dėl to buferinėje zonoje teko išskersti visas kiaules, tačiau biudžeto projekte nėra numatyta lėšų išlaidų kompensavimui pereinant prie kitų gyvulių auginimo. Pasiūlymai:
Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2015 metais papildomai skirti: ·
žemės ūkio sričiai skiriamas lėšas; · 89 mln. Lt. Melioracijos programos įgyvendinimui; · 60,2 mln. Lt. dėl Rusijos embargo maisto produktų eksportui susidariusių kainų skirtumui kompensuoti; · 6,3 mln. Lt. smulkiesiems kiaulių laikytojams teikti paramą kitų gyvulių įsigijimui ir daliniam kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti. Lėšų šaltinis: 324,5 mln. Lt sumažinti Valstybės investicijų 2015 metų programoje numatytus asignavimus bei Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomas skirti lėšas. Svarstyti
Naglis Puteikis 2014-11-06 Argumentai: Vyriausybė įsipareigojo derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialiniais prioritetais.
Tačiau 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte socialinių prioritetų nesiekiama, nes įšaldomi kultūros, socialinių, švietimo darbuotojų atlyginimai. Taip pat akivaizdu, jog valstybės valdymo išlaidos lieka neproporcingai didelės, nepakankamai atsižvelgta į gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją. 2004 metais Lietuvoje gyveno 3 mln. 445,9 tūkst. gyventojų, o 2014 metų spalio 1 d., Statistikos departamento duomenimis – 2 mln. 927,3 tūkst. Taigi, per šį laikotarpį gyventojų sumažėjo 518,6 tūkst., t. y. daugiau nei 15 proc. 2014 metų liepos 1 d. Lietuvoje valstybės tarnautojų buvo 52816, iš jų 29839 nestatutiniai, o 2004 metais nestatutinių tarnautojų Lietuvoje buvo 20302. Akivaizdu, jog LR Vyriausybės siūlymas 5 proc. mažinti valstybės valdymo išlaidas yra nepakankamas. Pasiūlymas:
Mažinti biudžeto asignavimų valdytojų valdymo išlaidas 10 proc. (82 mln. 594 tūkst. litų). Sutaupytas lėšas proporcingai paskirstyti kultūros, socialinių darbuotojų, švietimo darbuotojų atlyginimams didinti. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas
Liutauras Kazlavickas 2014-11-10 Argumentai: Šalyje veikia 5 nacionalinės emocinės paramos linijos: „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“,
„Vilties linija“, kurios kiekvienais metais atsiliepia į šimtus tūkstančių
skambučių (2012 m. atsiliepta į 300183 skambučių, 2013 m. – 338177) ir atlieka svarbų vaidmenį savižudybių ir kitų visuomenės sveikatos problemų prevencijoje. Per
2591162, iš jų neatsiliepta į 2382034 (tai sudaro apie 92 % nuo visų skambučių).
Emocinės paramos tarnybas dalinai finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonę „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“. Ministerijos skiriamas finansavimas yra 905 tūkst. Lt (262106 EUR), kurio daugiau negu pusė yra panaudojama gyventojų skambučiams apmokėti, o emocinės paramos pagalbai organizuoti iš šios sumos skiriama apie 400 tūkst. Lt. Šiuo metu emocinės pagalbos linijų administravimo išlaidoms (vadovavimo, administravimo, patalpų, apskaitos ir kitos išlaidos) valstybės skiriamas finansavimas siekia iki 40 % patiriamų išlaidų. Įvertinant tai, kad 2013 m. emocinės pagalbos tarnybos neatsiliepė į 4554862 skambučius (vidutiniškai atsiliepiama į 1 skambutį iš 13), akivaizdu, jog šios paslaugos prieinamumą reikia didinti. Svarstant emocinės paramos linijų finansavimo klausimą būtina įvertinti ir tai, kad šiais metais, rengiant Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą 2014—2016 metams, darbo grupėje išsamiai aptarta ir svarbia pripažinta pagalbos telefonu tarnybų paslaugų prieinamumo didinimo priemonė galutinėje plano redakcijoje buvo išimta be diskusijų su ekspertais. Tačiau šiame plane telefoninės emocinės paramos paslaugų teikimo Lietuvoje efektyvumo studijai atlikti 2015 m. numatyta 450 tūkst. Lt suma, kuri yra didesnė negu visų tarnybų administravimui finansuoti skiriama suma. Todėl siūlau valstybei aiškiai įvertinti bei sudėlioti prioritetus ir, sumažinus išlaidas studijai rengti, skirti papildomą 200 tūkst. Lt finansavimą šios emocinės paramos paslaugos stiprinimui. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 200 tūkst. Lt (57924 EUR) emocinės paramos pagalbai organizuoti.
Lėšų šaltiniai: Atitinkama suma sumažinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamo Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano 2014—2016 metams 7.4.4. punkto „Atlikti telefoninės emocinės paramos paslaugų teikimo Lietuvoje efektyvumo studiją“ numatytą sumą. Svarstyti
Audronius Ažubalis Benediktas Juodka Gediminas Kirkilas Andrius Kubilius 2014-11-11 Argumentai: Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms 1990-ais metais atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos politinės partijos sulaukė daug paramos iš senųjų Europos valstybių kairiųjų ir dešiniųjų partijų, kurios, perteikdamos savo patirtį, padėjo Lietuvos partijoms stiprėti, konsoliduotis, stiprinti savo ideologines ir programines nuostatas, suartėti su atitinkamais partiniais europiniais aljansais. Tai labai stipriai prisidėjo prie to, kad Baltijos šalys tapo brandžiomis demokratijomis ir ryžtingai tapo ES ir NATO narėmis. Vakarų Europos valstybės finansuoja savo politinių partijų tokio pobūdžio partinės diplomatijos veiklą, kurios tikslas padėti naujų demokratijų demokratinių partijų stiprėjimui. Lygiai tokia pat parama šiandien reikalinga Rytų kaimynystės šalims, ypač Ukrainai, Gruzijai, Moldovai ir Lietuvos politinės partijos šiandien turi suvaidinti tokį pat vaidmenį kokį 1990 metais mums vaidino Vakarų Europos šalių partijos. Todėl siūlome numatyti tinkamą partijų partinės diplomatijos iniciatyvų finansavimą ir realizavimą. Pasiūlymas:
Skirti 2 mln. litų Užsienio reikalų ministerijai - partinės diplomatijos programoms Rytų Kaimynystės šalyse realizuoti. Lėšos būtų skiriamos Lietuvos parlamentinių partijų siūlomoms veiklos Rytų kaimynystės šalyse programoms, suderintoms su URM, finansuoti. Programose turi būti siekiama padėti Rytų kaimynystės šalių europinės krypties įvairių ideologijų partijoms stiprėti, konsoliduotis, perimti gerąją mūsų partijų, įgyvendinant reformas Lietuvoje, patirtį.
Lėšos turėtų būti skiriamos pagal tas pačias proporcijas kaip VRK skirsto valstybės dotaciją parlamentinėms partijoms. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti Šioms reikmėms biudžeto projekte numatyta skirti 1,5 mln. litų. 42. Seimo nariai Antanas Nesteckis Darius Petrošius Andrius Palionis Petras Gražulis Valdas Skarbalius 2014-11-11 Argumentai:
Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos numatoma bendroms biudžeto reikmėms skirti 72 405 005 eurų. Seimas matydamas, kad kelių būklė blogėja, priėmė įstatymo pataisą, savivaldybėm padidinti lėšų skyrimą iš kelių priežiūros ir plėtros programos, Kauno miesto savivaldybė sprendžia problemas, finansuojant strateginių tiltų rekonstrukcijas, tame tarpe ir Panemunės tilto finansavimą. Šis pasiūlymas sumažinti bendroms biudžeto reikmėms skiriamas lėšas leistų spręsti savivaldybėse susidariusias problemas. Pasiūlymas:
Įstatymo
skaičių “43443002 ” ir šią eilutę išdėstyti taip: „*Iš šių lėšų skiriama bendroms biudžeto reikmėms: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 43443002 eurai (iš Kelių priežiūros ir plėtros programos)“. Nepasitvirtinus pajamų surinkimo prognozėms, proporcingai mažinama šių lėšų suma.” Lėšų šaltinis:
Sumažinti valstybės valdymo išlaidas. Svarstyti
Valentinas Bukauskas 2014-11-11 Argumentai: Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje kapitalo investicijoms savivaldybėse finansuoti švietimo ir sveikatos apsaugos srityse 2015 metais yra numatoma skirti per mažai asignavimų.
Siekiant, kad savivaldybėse būtų baigti statyti prieš keletą metų pradėti, bet dėl asignavimų stokos nebaigti savivaldybių gyventojų poreikiams tenkinti svarbūs švietimo ir sveikatos priežiūros infrastruktūros objektai, reikalinga 2015 metais papildomai skirti 7 mln. EUR švietimo sričiai ir 4 mln. EUR sveikatos apsaugos sričiai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 priede Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skiriamos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams
„Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytoms kapitalo
investicijoms finansuoti“ dydį ir vietoje skaičiaus „9 574 838“ rašyti skaičių 13 574 838“. Svarstyti
Valentinas Bukauskas 2014-11-11 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 priede Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai skiriamos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams
„Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytoms kapitalo
investicijoms finansuoti“ dydį ir vietoje skaičiaus „8 162 940“ rašyti skaičių 15 162 940“. Svarstyti
Valentinas Bukauskas 2014-11-11 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 priede „Valstybės investicijų 2015-2017 metų programa“ 4 eilutės „Švietimas“
skaičių „170 586 073“, taip pat pakeisti 3 stulpelyje nurodytą skaičių ir vietoj skaičiaus „157 793 673“ rašyti skaičių „164 793 673“. Svarstyti Vyriausybei 46.
Valentinas Bukauskas 2014-11-11 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 priede „Valstybės investicijų 2015-2017 metų programa“ 5 eilutės „Sveikatos apsauga“ 2 stulpelyje nurodytą skaičių ir vietoj skaičiaus „72 005 907“ rašyti skaičių „76 005 907“, taip pat pakeisti 3 stulpelyje nurodytą skaičių ir vietoj skaičiaus „72 005 907“ rašyti skaičių „76 005 907“. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimo lėšos. Svarstyti
Vaidevutė Margevičienė 2014-11-11 Argumentai: Maironio lietuvių literatūros muziejaus investicinis projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ vyksta nuo 2007 metų. Per tą laikotarpį įsisavinta 11.260 tūkst. Lt. Finansavimas per tuos metus buvo skiriamas gana rezervuotai. Likutinė statybos ir restauravimo darbų vertė yra 2.200 tūkst. Lt. Projekto sustabdymas strategiškai yra labai neapgalvotas, nemotyvuotas, blokuojantis visus darbus, neleidžiantis muziejui nei vykdyti planų, nei atlikti misijos visuomenei. 1. 2014 m. investicinių lėšų buvo skirta tik 500 tūkst. Lt, kurie sunaudoti Maironio memorialinio buto rekonstrukcijai, nors buto restauracijos poreikis su signalizacijų įranga yra 950 tūkst. Lt . Todėl Maironio memorialinis butas, kuris yra pagrindinis traukos objektas, visus 2015 metus dar bus uždarytas. Dėl to didžiules pretenzijas reiškia pedagogai, negaudami jų mokiniams reikalingų edukacinių paslaugų. Jį užbaigti ir atidaryti lankytojams būtų galima 2015 metų pirmąjį pusmetį, jeigu būtų skirta 500 tūkst. Lt. 2. Kita ypatingai aktuali ir pavojinga problema yra ta, jog muziejaus pastatas yra be apsauginės ir priešgaisrinės apsaugos ir vaizdo stebėjimo kamerų, o, nesutvarkius Maironio buto, neįmanomas visos sistemos sutvarkymas ir įjungimas. Tai kelia didelį pavojų muziejaus saugumui. 3.
aikštės pusės taip pat turėtų būti skubiai restauruotas, nes ne tik gadina muziejaus įvaizdį, bet ir kenkia jau restauruoto pastato būklei. 4. Muziejaus kolektyvas, sužinojęs, jog 2015 m. nėra skiriama investiciniam projektui lėšų, yra sutrikęs, kadangi visus 2014 m. 10 darbuotojų intensyviai rengė būsimos Lietuvių literatūros apžvalgos ekspozicijos koncepciją, atrinkinėjo eksponatus, ruošė ekspozicinius planus, kad 2015 m. projektuotojai jau kurtų ekspozicijos projektus. Tačiau ekspozicijos projektavimui lėšų neskiriama ir šis labai skubus darbas sustos. Muziejus be ekspozicijos negali vadintis muziejumi. Strateginiuose planuose buvo numatyta ir prašoma lėšų ekspozicijos projektavimui 2014 m., tačiau negauta, dabar nenumatoma ir 2015 m. Ekspozicijos projektavimui reikalingi 200 tūkst. Lt. Kauno Centro apygardos bendruomenė yra sunerimusi, kad pasibaigus Maironio metams 2012 m., ketinama nebetęsti ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus rekonstrukcijos darbų. Pasiūlymas: siūlau Kultūros ministerijai skirti Maironio lietuvių literatūros muziejaus investicinio projekto „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ užbaigimui 2 200 tūkst. Lt. (631
Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Edvardas Žakaris 2014-11-12 Argumentai: 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose atidaryta regioninė sporto vidurinė mokykla. Savivaldybė savo lėšomis pakeitė langus ir išorės duris. Pagal parengtą investicijų projektą papildomos lėšos reikalingos stogo kapitaliniam remontui. Pasiūlymas: 2015 metais skirti 100 tūkst. eurų Šiaulių sporto vidurinės mokyklos kapitaliniam stogo remontui. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei 49.
Vaidevutė Margevičienė 2014-11-13 Argumentai: Teisingumo ministerijos duomenimis, tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose bei laisvės atėmimo vietų ligoninėje faktiškai dirbančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra ženkliai mažesnis nei jų poreikis. Šiose įstaigose gydytojų poreikis yra 86,75 etato, o užimta – 54; slaugos ir kito medicininio personalo poreikis yra 172,5 etato, o užimta
Atitinkamai sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Kupčinskas 2014-11-14 Argumentai: Mokykla įsikūrusi sename 1962 m. pastatytame pastate, kurio stogas yra senos asbestinės dangos (šiferis), keliantis pavojų sveikatai, neatitinkantis aplinkosaugos reikalavimų. Mokyklos pamatams būtina atlikti pamatų hidroizoliaciją, įrengti drenažą, kadangi skilinėja mokyklos pamatai ir taip kyla pavojus visam pastatui. Mokyklos pastatas yra neapšiltintas, nesandarus, todėl prarandama daug šilumos energijos.
Mokyklos fasadui, šilumos punktui, šildymo sistemai būtinas pilnas kapitalinis remontas. Mokyklai būtina pakeisti elektros instaliaciją, kadangi instaliacija neatitinka keliamų saugumo reikalavimų. Mokyklos minimaliai renovacijai reikalinga 66612 eurų. Pasiūlymas:
Kauno Šv. Pranciškaus mokyklos renovacijai. Lėšų šaltinis: Lėšas skirti iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, sumažinant bendrosioms biudžeto reikmėms skiriamus
šv. Pranciškaus mokyklos direktorės prašymas Nepritarti. Valstybės lėšos negali būti skiriamos investicijoms į privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą. 51. Seimo narys Rytas Kupčinskas 2014-11-14 Argumentai: Kauno šv. Pranciškaus mokyklos sporto aikštynas įrengtas 1962 m., tačiau niekada nebuvo renovuotas. Dėl itin prastos sporto aikštyno būklės mokykloje yra sudėtinga tinkamai organizuoti ugdymo procesą kūno kultūros pamokų, popamokiniu užsiėmimų ir kt. sportinių veiklų metu, kadangi kyla pavojus sportuojančiųjų saugumui. Mokykloje vykdomos įvairios kultūrinės, sportinės veiklos mokiniams ir Aleksoto seniūnijos gyventojams, veikia vaikų dienos centras, tačiau jį lankantys vaikai negali naudotis mokyklos sporto aikštynu, nes jis yra nesaugus. Techniškai nusidėvėjęs sporto aikštynas apriboja mokinių ir aplinkinių gyventojų galimybes fiziniam aktyvumui, didina traumų riziką. Arti mokyklos nėra jokios kitos sporto bazės, kuria galėtų naudotis mokiniai ir aplinkiniai Aleksoto seniūnijos gyventojai, todėl reikalingi atnaujinimo darbai, sudarant sąlygas vaikams sportuoti. Aikštyno atnaujinimui reikalinga 434430 eurų. Pasiūlymas:
Kauno Šv. Pranciškaus mokyklos sporto aikštyno atnaujinimui.
Lėšų šaltinis: Lėšas skirti iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, sumažinant bendrosioms biudžeto reikmėms skiriamus
šv. Pranciškaus mokyklos direktorės prašymas Nepritarti. Valstybės lėšos negali būti skiriamos investicijoms į privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą. 52. Seimo narys Rytas Kupčinskas 2014-11-14 Argumentai: Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pastatas, esantis Mūšos g. 6, mokyklos reikmėms pradėtas naudoti 1959 m. Dėl ilgalaikio ir intensyvaus patalpų eksploatavimo susidėvėjo grindų danga, laiptai, durys, o dėl inžinerinių sistemų atnaujinimo – sienų ir lubų apdaila. Per visą mokyklos veiklos laikotarpį vidaus bendrojo naudojimo patalpų (sienų, durų, laiptų, lubų, grindų) remontas nebuvo atliktas. 2012 m. baigė galioti Veršvų vidurinės mokyklos Higienos pasas. Jis bus išduotas tik sutvarkius bendrojo naudojimo patalpų grindis. Apie prastą šios mokyklos vidaus bendrojo naudojimo patalpų būklę savo ataskaitose pažymi Visuomenės sveikatos centras, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Dėl prastos šios mokyklos vidaus bendrojo naudojimo patalpų būklės nėra galimybių užtikrinti, kad būtų vykdomi higienos normose nurodyti higienos reikalavimai, taip pat fizinis mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų saugumas. Tam, kad Kauno Veršvų vidurinėje mokykloje būtų įvykdytos higienos normose nurodytos higienos sąlygos, užtikrintas fizinis mokinių, mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų saugumas ir ugdymo procesui palanki materiali aplinka, būtina Veršvų vidurinės mokyklos vidaus bendrojo naudojimo patalpų remontui skirti lėšas. Pasiūlymas:
Kauno Veršvų mokyklos vidaus bendrojo naudojimo patalpų remontui. Lėšų šaltinis: Lėšas skirti iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, sumažinant bendrosioms biudžeto reikmėms skiriamus 72405005 eur. asignavimus 159291 eurų suma.
Artūras Skardžius 2014-11-18 Pasiūlymas: Nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų:
Švietimo ir mokslo ministerijai skiriamus asignavimus turtui įsigyti ir šia suma padidinti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV skiriamus asignavimus. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto
investavimo sritis. Pritarti. 54. Seimo narys Valerijus Simulik 2014-11-19 Argumentai: ,,Romuvos“ gimnazijos rekonstrukcija atlikta dar 2009 m, tačiau mokyklos teritorija liko nesutvarkyta: šaligatvio ir asfalto dangos susidėvėjusios ir duobėtos. Šaligatvio dangos rekonstrukcija ir teritorijos tvarkymas nuo 2010 m. yra įtrauktas į gimnazijos strateginį planą. ,,Romuvos“ gimnazija yra daugiabučių namų mikrorajone, tad sutvarkytais pėsčiųjų takais naudosis ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir nemaža Šiaulių miesto gyventojų dalis. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 200 tūkst. Lt. (57924 EUR) ,,Romuvos“ gimnazijos teritorijos šaligatvio (1000 m²) ir asfalto (100 m²) dangų rekonstrukcijai. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Orinta Leiputė 2014-11-20 Argumentai: Lietuvos švietimo istorijos muziejus nuo 2010 liepos 1 d. tapo respublikiniu muziejumi. Keičiant muziejaus statusą iš apskrities į respublikinį, buvo sumažinta etatų, o muziejaus funkcijos ir veiklos sritys išsiplėtė. Tuo tarpu žmogiškųjų išteklių nepadaugėjo ir papildomų funkcijų muziejus atlikti negali. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos švietimo istorijos muziejui papildomai 80 000 Lt (įskaitant socialinio draudimo įmokas), kad būtų įsteigti papildomi 3 etatai.
Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Pritarti. Skirti 23 170 eurų (80 tūkst. Lt.)
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal komiteto pateiktus ir kitus, kuriems pritarė komitetas, pasiūlymus. Argumentai: Siūlomo biudžeto projekto 14 straipsnis įgalina Finansų ministeriją nusavinti didžiąją dalį Klimato kaitos specialiosios programos (toliau – Programa) lėšų, o būtent iš šios programos finansuojama net 25 procentai renovacijos ir kitų energijos taupymą skatinančių projektų. Seimui pritarus šiuo metu 2015 m. biudžeto įstatymo projekte įtvirtintai minėto straipsnio formuluotei, bus visiškai apribojamos galimybės naudoti susidariusį Programos lėšų likutį. 2015 m. pradžioje šis likutis sudarys apie
reikalinga 2012-2013 m. pateiktiems projektams įgyvendinti. Visos likutinės lėšos jau yra paskirstytos konkretiems projektams ir jie sėkmingai įgyvendinami, didžioji dalis finansavimo sutarčių pasirašyta arba artimiausiu metu bus pasirašoma. Apribojus likutinių lėšų panaudojimą, kyla rizika dėl daugiabučių namų modernizavimo proceso stabdymo, teisminių ginčų pažeidus paramą gaunančių pareiškėjų teises. Pažymėtina tai, kad Finansų ministerija 2013 m. sausio 15 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, kad nuo 2013 m.
Programos likutinės ir einamosios lėšos bus panaudotos bendroms biudžeto reikmėms, užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į Programos sąskaitą Lietuvos banke. Nepaisant to, 2014 m., valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme buvo nustatyti griežti mokėjimų iš Programos lėšų apribojimai – leista naudoti ne daugiau kaip 85 mln. litų iš einamųjų metų Programos pajamų ir ne daugiau kaip 120 mln. litų iš likutinių lėšų. Dėl šio apribojimo didelę dalį 2014 m. planuotų apmokėjimų pareiškėjams Aplinkos ministerija turėjo nukelti į ateinančius metus, užtikrindama pareiškėjams, kad vėluojantys mokėjimai bus atlikti 2015 m. pradžioje. Finansų ministerija, ir toliau ribodama Programos likutinių lėšų išmokėjimus 2015 m., nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti lėšas į Programos sąskaitą. Tokiu būdu užkertamas kelias vykdyti įsipareigojimus projektų vykdytojams ir Programos lėšas suteikusioms užsienio šalių ministerijoms ir kompanijoms. Pasiūlymas:
Išbraukti 14 straipsnį: „14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“ Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“ Argumentai:
Poreikis 1,8 mln. Lt – sumokėti narystės mokesčiams (įskaitant įsiskolinimus) Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (toliau – EUMETSAT). Pasekmės, nenumačius papildomų asignavimų EUMETSAT mokesčiams sumokėti: už pradelstus mokėjimus jau skaičiuojami delspinigiai; kai įsiskolinimas viršija metinių mokesčių sumą ir nepadengiamas ilgiau nei metus, tarybos sprendimu valstybė narė pašalinama iš EUMETSAT. Tai sąlygos nutrauktą orų ir klimato kaitos stebėsenos ir prognozavimo duomenų teikimą iš EUMETSAT ir nebus galimybės perspėti visuomenę ir ūkio subjektus apie ekstremalius gamtos įvykius, aprūpinti aviacijos tarnybas meteorologinėmis prognozėmis ir laiku perspėti apie vulkaninių debesų judėjimą atmosferoje (pavojus skrydžių saugai), gauti žemės radiacinio balanso matavimo duomenų ir kita. Pasiūlymas: skirti 1,8 mln. Lt sumokėti narystės mokesčiams Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai. Svarstyti
sprendimas ir pasiūlymai:
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas ir šiuos Audito komiteto siūlymus:
1užtikrinti,
kad projekte numatomi rodikliai atitiktų Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas; Pritarti.
Teikti Seimui svarstyti ir priimti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2. realiau prognozuoti biudžeto pajamas ir prireikus atitinkamai koreguoti šių mokesčių surinkimo planą:
1) pridėtinės vertės mokesčio (atsižvelgti į sprendimus dėl mokesčio lengvatų ir realiau vertinti PVM mokestinės bazės augimo perspektyvą),
2) gyventojų pajamų mokesčio (peržiūrėti darbo užmokesčio augimo prognozę),
3) pelno mokesčio (realiau įvertinti avansinio pelno mokesčio mokėjimų planą),
4) akcizų (atsižvelgti į akcizo pajamų surinkimo tendencijas); Svarstyti
m. biudžeto projekto
persvarstyti valstybės kapitalo investicijų strategiją; Svarstyti Vyriausybei. 4. vadovaujantis galiojančiomis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, į biudžeto pajamas ir asignavimus įtraukti planuojamas pasiskolinti valstybės vardu lėšas arba keisti teisės aktus, aiškiai nustatant atvejus, kada valstybės vardu pasiskolintos lėšos netraukiamos į biudžeto pajamas ir asignavimus;
Iš esmės pritarti. Pateikti Seimui svarstyti ir priimti Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 5. Skolos valstybės vardu valdymo programoje suplanuoti papildomai 4,1 mln. Eur, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi skirtų dengti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2014–2015 m. iš komercinių bankų paimtų paskolų 2015 m. mokamas palūkanas;
Nepritarti. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2014–2015 m. iš komercinių bankų paimtų paskolų 2015 m. mokamas palūkanas dengti iš esamų suplanuotų Skolos valstybės vardu valdymo programoje asignavimų.
kartu su patobulintu 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu pateikti Seimui teisės aktų projektus, numatančius fiskalinės drausmės sistemos automatinio koregavimo mechanizmą esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano. Nepritarti. Nuo sausio 1d. įsigaliojus LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui įsigalios struktūrinės užduoties formavimo principai, kurie užtikrina, kad nebūtų didelių nukrypimų nuo vidutinės trukmės tikslo (6 str. 2 dalis užtikrina, kad postūmis link vidutinės trukmės tikslo būtų ne mažesnis nei 0,5 procentinio punkto , o 3 dalis – ne mažesnis kaip 1 procentinis punktas per metus). Šios nuostatos užtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo nukrypimo, dėl kurio Fiskalinis susitarimas reikalauja nustatyti automatinio koregavimo mechanizmą. Be to, Vyriausybė įpareigota patvirtinti konstitucinio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Tarp jų – LRV nutarimo „Dėl struktūrinio postūmio užduočių nustatymo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, kuriame numatyta prievolė koreguoti struktūrinio postūmio užduotį jeigu nuo jos (arba nuo vidutinio laikotarpio tikslo) buvo nukrypta. 3. Ekonomikos komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Iš dalies pritart. Žr. BFK išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų.
Kartu atkreipti visų Seimo komitetų dėmesį, kad nutarus pratęsti PVM lengvatos taikymą centralizuotai tiekiamai šilumai, 2015 metais valstybės biudžetas negaus apie 200 mln. Lt suplanuotų pajamų, todėl turi būti rasti sprendimai, kompensuojantys šias prarastas įplaukas. Pritarti. 4. Europos reikalų komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2831, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES fondų lėšomis, bendrafinansavimu. Pritarti. 6.2. Siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti, kad laiku bei efektyviai būtų panaudotos 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos bei būtų remiamasi gerąja patirtimi panaudojant 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas. Pritarti. 6.3. Prašyti pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto atkreipti Seimo komitetų dėmesį, kad svarstant 2015 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą būtų atsižvelgta į 2007 m. lapkričio
fiskalinės drausmės principus. Atsižvelgti. 5. Informacinės visuomenės plėtros komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2381. Pritarti. 6. Kaimo reikalų komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2381 ir pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į teikiamus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus bei Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pasiūlymą, kuriam Komitetas iš dalies pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti skirti papildomai melioracijai - 24,3 mln. eurų (84 mln. litų). Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Atsižvelgiant į krizinę situaciją žemės ūkyje, kritus pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainoms ir Rusijos embargo pasekmes reikia užtikrinti žemės ūkio subjektams paramos mokėjimą tęstinėms 2007-2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėms bei paramą pagal 2014 m. paskelbtus šaukimus iš 2014-2020 m. ES programų. Pasiūlymas: skirti papildomai 50 393 88 eurų (174 mln. litų) bendrajam finansavimui. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Siekiant užtikrinti nacionalinės paramos teikimą tikslinga numatyti reikiamas lėšas 2015 metų valstybės biudžete. Pasiūlymas: skirti 33 885 542 eurų (117 mln. litų) papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms mokėti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Labai ženklios Rusijos embargo pasekmės mūsų šalies pieno ir mėsos gamintojams. Siekiant bent iš dalies kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl kainų kritimo tikslinga dalinai kompensuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų skirtumą. Pasiūlymas: skirti 17 435 125 eurų (60,2 mln. litų) kompensuoti mėsos ir pieno gamintojams žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų skirtumą.
Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną patenkantys ūkininkai ir gyventojai laikantys mažiau nei
likvidavimas skaudžiai atsiliepia smulkiesiems gyvulių augintojams, kuriems kiaulių auginimas dažnai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Siekiama jiems sudaryti sąlygas, kad vietoj kiaulių galėtų auginti kitus gyvulius bei paukščius. Pasiūlymas: skirti 1 824 606 eurų ( 6,3 mln. litų) teikti paramą smulkiesiems kiaulių laikytojams kitų gyvulių įsigijimui ir daliniam kiaulių kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: 2014 metais pakeitus Augalų apsaugos įstatymą Viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pavesta atlikti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną ir prognozuoti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimą. Siekiant vystyti šią veiklą reikalingos lėšos darbo užmokesčiui, transporto išlaidoms ir įrangos techniniam aptarnavimui. Pasiūlymas: skirti 136 121 eurų (470 tūkst. litų) siekiant užtikrinti Augalų apsaugos įstatyme numatytoms naujoms funkcijoms vykdyti. Papildomų asignavimų šaltinis: akcizų mokesčių surinkimo gerinimas ir Valstybės valdymui bei valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti
saugumo ir gynybos Komitetas 2014-11-04
pritarti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2381 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Dėl Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
VSD detalizavo papildomo finansavimo poreikius lyginant su Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Nr. XIIP-2381) numatytais asignavimais. 2)
2014 metais apsvarstęs VSD 2013 m. veiklos ataskaitą siūlė Vyriausybei:
„numatyti VSD papildomą finansavimą kontržvalgybinei veiklai stiprinti,
kontržvalgybos techninei įrangai atnaujinti bei VSD pastatų komplekso statybos darbams užbaigti iki 2017 metų“ (NSGK 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 104-Spr-2 ,,Dėl Valstybės saugumo departamento 2013 metų veiklos ataskaitos). 3) Komiteto sprendimai neįgyvendinti, todėl turi būti atsižvelgta į būtinus VSD poreikius siekiant sustiprinti žvalgybą bei kontržvalgybą, užtikrinti nustatytų grėsmių šalinimą bei nustatytų prioritetų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į ankstesnius komiteto sprendimus siūlome:
Pasiūlymas:
skirti Valstybės saugumo departamentui 1 150 tūkst. Lt (333 063 eurų) tiesioginėms funkcijoms: žvalgybai ir kontržvalgybai vykdyti bei užtikrinant Valstybės gynimo tarybos nustatytų prioritetų įgyvendinimą;
etapą kasmet didinti asignavimus šiam investiciniam projektui. Svarstyti Vyriausybei Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) biudžetinių asignavimų.
Argumentai:
sukčiavimu tarnybos (OLAF) HERCULE III programos (skirtos veiklai, kuria siekiama kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia ES finansiniams interesams, skatinti) subsidijai gauti, siekdama gauti paramą specialios paskirties įrangai įsigyti. 2) Bendra paraiškos suma 1285,9 tūkst. Lt (372 429 eurai), iš jų OLAF dalis 1028,6 tūkst. Lt (297 900 eurų), t. y. 80 proc., o STT dalis – 257,3 tūkst. Lt (74 529 eurai), t. y. 20 proc. 3) Neskyrus papildomų asignavimų dalyvauti HERCULES III programoje bus prarasta OLAF parama ir negalės būti įsigyta specialios paskirties įranga, kurios įsigijimas prisidėtų prie efektyvesnės STT veiklos užtikrinimo. Pasiūlymas:
Svarstyti galimybę skirti papildomas lėšas STT pateiktos paraiškos Europos Komisijos Kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) HERCULES III programos subsidijai gauti, neperskirstant Valstybės kapitalo 2015–2017 metų programos projekte 2015 metams STT investicijoms numatomų skirti valstybės lėšų bei neperskirstant
ilgalaikiam turtui įsigyti. Pritarti. Dėl Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
sienos apsaugos tarnybos efektyvi veikla kovojant su kontrabanda bei nelegaliu sienos kirtimu prisideda prie valstybės ekonominių interesų apsaugos. Prieš 5-10 metų įsigytos transporto priemonės, įskaitant sraigtasparnius ir plaukiojimo priemones, tiesiogiai naudojamos sienos apsaugai, patruliavimui ir reagavimui į incidentus reikalauja vis didesnių lėšų remontui, priežiūrai. Be to, patruliuojančių priemonių panaudojimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo stebėjimo sistemų galimybių išnaudojimo ir sklandaus stebėjimo sistemų veikimo.
Be to, būtinas tinkamas sienos demarkavimas tuose ruožuose, kur tai nepadaryta, nes kitaip labai apsunkinamas sienos režimo pažeidimo faktų nustatymas. Likusi nedemarkuota sienos su Rusijos Federacija dalis apsunkina sienos režimo pažeidimų faktų nustatymą ir įrodinėjimą. 2) Viešojo saugumo tarnybos naujai suformuotas Klaipėdos padalinys nuo šių metų pradėjo vykdyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugą, o nuo 2015 m. iš kitų VRM institucijų perima valstybinių objektų apsaugos ir konvojavimo vykdymo Vakarų Lietuvos regione funkcijas. Padalinys 2014 m. buvo įkurdintas eilę metų neremontuotose patalpose. 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksminga veikla kaimo ir kitose nutolusiose vietovėse yra tiesiogiai priklausoma nuo savivaldybių ugniagesių komandų, kurios pirmosios atvyksta į eismo įvykių, gaisrų vietas. Kadangi šiose komandose nėra šiuolaikiškų gelbėjimo priemonių, jos negali pradėti atlikti gelbėjimo darbų ir gelbėti gyvybių iki atvyks priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos iš savivaldybių centrų. 4) Tarnybinei aprangai įsigyti vidaus reikalų sistemoje eilę metų buvo skiriamos lėšos tik naujai priimtiems pareigūnams minimaliai aprūpinti. Seniau dirbančių pareigūnų apranga nėra atnaujinama. 5) Biudžeto projekte numatyti asignavimai padės spręsti tik nedidelę dalį viešojo saugumo srityje susikaupusių problemų. Daugelis pareigūnų tiesiog pasitraukia ir toliau trauksis iš tarnybos, kas stipriai apsunkins VRM statutinių įstaigų veiklą, funkcijų vykdymą ir darbo rezultatyvumą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, svarbiausiems statutinių įstaigų finansiniams poreikiams tenkinti tikslinga skirti 6 700 tūkst. Lt (1 937 536 eurų) papildomų asignavimų VRM. Iš jų:
500 tūkst.
Iš jų:
transporto išlaidoms (automobilių ir sraigtasparnių remontas, draudimas, degalai);
tūkst. Lt (173 772 eurų) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM demarkuoti valstybės sieną ir įrengti sienos apsaugos įrenginius prie valstybės sienos su Rusijos Federacija;
tūkst. Lt (115 848 eurų) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM nuolatinei vaizdo stebėjimo sistemų priežiūrai ir remontui prie valstybės sienos su Rusijos Federacija;
tarnybinei uniformai įsigyti;
tūkst. Lt (115 848 eurų) – Viešojo saugumo tarnybai prie VRM suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugos funkcijas vykdysiančio naujai sukurto Klaipėdos padalinio pastato ir dislokacijos vietos remonto darbams atlikti tame tarpe įrengiant ginklų saugyklas;
tūkst. Lt (57 924 eurų) – Viešojo saugumo tarnybai prie VRM tarnybinei uniformai įsigyti;
departamentui prie VRM tarnybinei uniformai įsigyti;
departamentui prie VRM savivaldybių priešgaisrinių komandų aprūpinimui. Svarstyti Vyriausybei Dėl Policijos departamento prie VRM biudžetinių asignavimų biudžetinių asignavimų. Argumentai:
saugumas yra vienas didžiausių valstybės nacionalinio saugumo prioritetų. Eilę metų mažintos biudžeto išlaidos ir investicijos į visuomenės saugumą neigiamai veikė kriminogeninę situaciją, pvz., pailgėjo policijos reagavimas į įvykius, didėjo pareigūnų darbo krūvis, krito jų motyvacija. Nepakankamas patruliuojančių ekipažų skaičius tam tikrais atvejais sukėlė itin skaudžias pasekmes šalies gyventojams.
galimybes Policijos departamentui užtikrinti dviejų (ar daugiau) patrulių ekipažų darbą ištisą parą daugelio savivaldybių teritorijose, tačiau siekiant šios priemonės tęstinumo ir užtikrinat, kad 2015 m. kiekvienos savivaldybės teritorijoje patruliuotų ne mažiau kaip du patrulių ekipažai ištisą parą, būtina priimti dar 59 patrulius į laisvas pareigybes, kam reikalingos papildomos lėšos. 2) Ne mažiau aktualus policijos pareigūnų profesionalumas ir aukšta jų darbo kokybė. Akivaizdu, kad nusikaltimai ir grėsmės tapo įvairesni, pakeitė savo pobūdį, o naudojami veiksmai ir priemonės tapo ne tik gerai finansuojami bet ir intelektualesni (pavyzdžiui, ženkliai išaugo kibernetinėje erdvėje įvykstančių nusikaltimų skaičius). Nors kibernetinis saugumas Nacionalinio saugumo strategijoje įvardijamas kaip vienas iš pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų, o šios srities klausimai svarstomi kaip prioritetiniai, realus specialistų parengimas bei įrangos incidentams tirti prieinamumas yra aiškiai nepakankami. Tokiems nusikaltimams tirti paskirta Lietuvos policija, tačiau greitą ir efektyvų nusikaltimų išaiškinimą apsunkina pareigūnų praktinio pasirengimo trūkumas bei lėšų stygius. Šiuo metu Seime svarstomas ir planuojamas priimti Kibernetinio saugumo įstatymo projektas numatys dar didesnį policijos vaidmenį užkardant ir tiriant teisės pažeidimus kibernetinėje erdvėje. Atsižvelgiant į tai, būtina realiai stiprinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pajėgumus, numatant didesnius asignavimus šios srities pareigūnų darbo vietoms įrengti ir pareigybėms išlaikyti. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 6 999,9 tūkst. Lt (2 027,3 tūkst. eurų) Policijos departamentui prie VRM:
274,8 tūkst.
Lt (1 527,7 tūkst. eurų) nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pajėgumams (priimant darbuotojus bei įsigyjant reikiamą įrangą).
725,1 tūkst. Lt (499,6 tūkst. eurų) ne mažiau kaip dviejų patrulių ekipažų darbo ištisą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje užtikrinimui (būtina priimti 328 patrulius į laisvas pareigybes, 2014 m. biudžete numatytos lėšos tik 269 patrulių pareigybėms finansuoti, papildomai reikia lėšų 59 pareigybėms finansuoti). Svarstyti Vyriausybei Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų. Argumentai:
asignavimų limitas, numatytas ir 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte, yra 34 300 tūkst. Lt (9 934 tūkst. eurų) mažesnis nei KAM būtinas lėšų poreikis, todėl 2015 m. papildomai neskyrus minėtų asignavimų trūks lėšų: papildomų 450 karių aprangai ir mitybai, ginkluotei ir karinei įrangai (minosvaidžių, pistoletų ir automatinių šautuvų, stebėjimo ir matavimo priemonių, oro gynybos sistemos) įsigyti, planuojamai naujai įsigyti ginkluotei ir karinei įrangai išlaikyti (degalams ir ginklų sandėliui remontuoti), taip pat trūks lėšų specialiajai technikai ir transporto priemonėms (nešarvuotų visureigių ir sunkvežimių), simuliacinėms sistemoms ir treniruokliams (lengvųjų taikmenų kėlikliams, virtualiam skyriaus lygmens treniruokliui, transporto priemonių simuliatoriui) įsigyti, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros plėtros ir Sausumos pajėgų infrastruktūros plėtros investicijų projektams įgyvendinti. Pasiūlymas:
Pritarti Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projektui (1 466 100 tūkst. Lt (424 612 tūkst. eurų)). Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgyvendinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės gynimo tarybos nutarimą Nr. V-1KF „Dėl Krašto apsaugos ministerijos asignavimų ir plėtros prioritetų 2014–2015 m.“ nuostatas.
Svarstyti Vyriausybei Dėl papildomų asignavimų šaltinio Papildomų asignavimų šaltinis – Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas sumažinant Valstybės investicijų programoje numatytų lėšų dalį. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pasiūlymus: 1. Siekiant, kad kvalifikuotų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimais, bei siekiant sumažinti atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų disproporcijas bei objektyviau įvertinti mažiausiai apmokamų specialistų kvalifikaciją, siūlyti rasti finansinių galimybių 2015 m. padidinti minimalius tarnybinių atlyginimų dydžius (koeficientais). Siūlyti skirti papildomai 30 700 000 eurų (106 000 tūkst. Lt) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, siūlant Vyriausybei pakeisti Vyriausybės nutarimą Nr. 511 padidinant minimalių tarnybinių atlyginimų koeficientus taip, kad tarp pareigybių jie skirtųsi vidutiniškai 5 proc.). Lėšų šaltinis
ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2015 m. kovo 1 d. padidinti. 2. Siekiant nustatyti bendrą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą, siūlyti Vyriausybei Seimo 2015 m. pavasario sesijos metu parengti ir pateikti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Seimui svarstyti. (šis įstatymas apimtų ir 1993 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimo Nr.
Vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nuostatas);
skirti 6 510 151 eurą (22 478,251 tūkst. Lt) biudžetinių įstaigų socialinį darbą dirbančiųjų (nuo 2015 m. sausio 1 d. jie vadinami socialinių paslaugų srities darbuotojais) darbo užmokesčiui didinti vidutiniškai 15 proc. Iš jų: valstybės biudžeto lėšų socialinį darbą dirbančiųjų, dirbančių valstybinės biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčiui didinti reikia papildomai 1 677 018 eurų (5 790,409 tūkst. Lt), savivaldybės biudžetinės įstaigose – 4 242 086 eurų (14 647,074 tūkst. Lt) ir valstybės tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms finansuoti lėšų – 591 047 eurų (2 040,768 tūkst. Lt) (socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, darbo užmokesčiui didinti). Nors socialinį darbą dirbančiųjų darbas yra įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą, jų darbo užmokestis pastaraisiais metais augo nežymiai. Lėšų šaltinis
išmokos“, 717 751 eurų (2478,251 tūkst. Lt) sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą 2.10 programą „Išmokos vaikams“;
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 2 303 863 eurus (7955 tūkst. Lt) 2.8 programai ,,Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“ I ir II laipsnio valstybinėms pensijoms motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 5, 6 vaikus mokėti, siekiant padengti lėšų trūkumą. Atkreipti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į tai, kad reikėtų skirti lėšų savivaldybėms šiai išmokai gauti reikalingiems dokumentams parengti.
Lėšų šaltinis
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 115 848 eurus (400 tūkst. Lt) 3.1 programos ,,Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ 01.02.06 priemonei „Įgyvendinti kitas Vaiko gerovės 2013-2018 m. programos priemones“,- organizuoti švietėjišką veiklą, skirtą tėvų atsakomybei už vaiką stiprinti, skleidžiant pozityvaus auklėjimo metodus šeimoje. Bus plėtojamos viešinimo akcijos, skirtos tėvų atsakomybei didinti ir pozityvios tėvystės plėtojimui bendruomenėje, ypač asmenims, kurie sudaro tik civilinę santuoką, besilaukiančioms šeimoms, skyrybų atvejais ir kt. Paslaugas, pagalbą gautų apie 2 tūkst. jaunų žmonių, šeimų/porų. Lėšų šaltinis
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 173 772 eurus (600 tūkst. Lt) 3.1 programos ,,Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ 01.04.03 priemonei „Įgyvendinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo veiksmų planą“,- su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų veiklai. Padidėtų organizacijų dirbančių šioje srityje skaičius iki 80, paslaugas gautų apie 5 tūkst. šeimų/porų.
Lėšų šaltinis
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 289 620 eurų (1000 tūkst. Lt) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos 4.1 programos
„Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.02.06 priemonei „Gerinti viešosios
aplinkos prieinamumą ir pritaikyti neįgaliesiems būstą, jo aplinką“ (nors būsto pritaikymo poreikis didėja, asignavimai kasmet mažinami, 2014 m. buvo tenkinama 34 proc. lėšų poreikio). Lėšų šaltinis
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 289 620 eurų (1000 tūkst. Lt) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos 4.1 programos
„Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.01.01 priemonei „Plėtoti paslaugų
neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“ (dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, degalų, elektros kainų augimo išaugusioms paslaugų teikėjų administracinėms išlaidoms padengti). Lėšų šaltinis
skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 173 772 eurus (600 tūkst.
Lt) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos 4.1 programos
„Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.01.02 priemonei „Įsigyti ir aprūpinti
neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis bei jas remontuoti“ (daugiau neįgaliųjų būtų aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis). Lėšų šaltinis
Vyriausybei parengti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas viešųjų darbų teisinis reguliavimas, tačiau užtikrintas jų tęstinumas, siekiant, kad savivaldybėse neaugtų nedarbo lygis; Seimo 2015 m. pavasario sesijos metu pateikti šiuos projektus Seimui svarstyti;
Vyriausybei parengti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas Vaikų išlaikymo fondo teisinis reguliavimas (Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų) taip, kad būtų sumažintos administravimo išlaidos ir pagerintas didintas išieškojimas (pakeitimai galėtų būti tokie, kad Vaikų išlaikymo fondas iš trečios eilės kreditoriaus taptų tos pačios eilės, kaip ir kitos institucijos, kreditoriumi, ir kad išmokų išieškojimą perimtų Teisingumo ministerija), ir Seimo 2015 m. pavasario sesijos metu pateikti šiuos projektus Seimui svarstyti;
įstatymo projekto 5 priede ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytus asignavimus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti (4 749 768 eurus) perkelti į 4 priedą ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“.
išsinuomoti įstatymas, įsigaliosiantis 2015 m. sausio 1 d., kurio 6 straipsnyje numatyta, kad parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms: nuomojant socialinį būstą ir teikiant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensacijos lėšų šaltinis yra valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, šie asignavimai turėtų būti numatyti įstatymo projekto 4 priede ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“;
Pritarti. Atsižvelgiant į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 5 priede išbraukti eilutę „savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti – 4 749 768“ ir šia suma padidinti 4 priede nurodytas specialiąsias tikslines dotacijas. Taip pat patikslinti įstatymo 8 priedą (VIP 2015-2017 investicijų paskirstymas pagal sritis), atitinkamai sumažinant valstybės kapitalo investicijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2015, 2016 ir 2017 metais
svarstyti galimybę perkelti valstybės biudžetui 2014 metų pabaigoje susiformavusią Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto skolą (negražintų skolintų lėšų sumą - 3 523 000 000 eurų) kartu su
lėšų trūkumą. Svarstyti Vyriausybei 14.
svarstyti galimybę skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 23 169
vykdomai 1.2 programai č„Užimtumo didinimas“ aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad ,,...didesnė dalis užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo išlaidų turėtų būti finansuojama valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių, o ne Užimtumo fondui pervedamomis valstybinio socialinio draudimo lėšomis“ (2014 m. rugsėjo 8 d. Valstybinio audito ataskaita ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-10-5-49);
parengti įstatymų projektus, kuriais būtų nustatyta, kad likusias pareigūnų ir karių valstybines pensijas (buvusiems specialiųjų tyrimų tarybos pareigūnams, valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, kariams)
įstaigos;
konsoliduotos visumos planuojamus asignavimus įtraukti 104 500 000 eurų (360
dalies dirbusiems asmenims kompensuoti. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (kiek jose nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų) buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos
komitetas
pasiūlymai:
pagrindiniam Komitetui pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 6.2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į šiuos Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus:
sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios lėšos skiriamos siekiant įvykdyti valstybės funkcijas, teisės aktais priskirtas PSDF biudžetui (pvz.: neapdraustiems asmenims suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms apmokėti). Numatoma, kad 2015 metais šių funkcijų įgyvendinimo išlaidos sudarys 455 318 tūkst. Litų (131 869 tūkst. Eur.), o 2015 metų PSDF biudžeto projekte numatyta valstybės asignavimų suma šioms funkcijoms vykdyti – 51 060 tūkst. litų (14 788 tūkst. Eur.). Valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui ženkliai mažinami nuo 2012 metų (2010 m. skirta 399 876 tūkst litų,
m. – 41 060 tūkst. Lt.). Svarstyti Vyriausybei
mln. eurų padidinti 2015 metų valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, šias lėšas numatant Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punkte įtvirtintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – visuomenės sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) – vykdymo užtikrinimui. Šios funkcijos priskiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau nei 2014 metais, nei 2015 metais valstybės biudžeto lėšos visuomenės sveikatos priežiūrai ikimokyklinio ugdymo įstaigose nenumatytos. 2015 metų valstybės biudžeto projekte visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti numatyta 8, 9 mln. eurų, o lėšų poreikis šių funkcijų įgyvendinimui sudaro 11, 15 mln. eurų. Svarstyti Vyriausybei
numatoma įgyvendinti 2013 m. gegužės 16 d.
Konstitucinio Teismo nutarimo
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos
Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas (inicijuojant Finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimus). Svarstyti Vyriausybei
tūkst. litų padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos programai „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, šias lėšas skiriant Savižudybių prevencijos biuro steigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės skolinimosi limito didinimas. Svarstyti Vyriausybei
97 tūkst. Lt. investicinio projekto „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ įgyvendinimui, šia suma sumažinant Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei 6.2.6.
Svarstyti Vyriausybei
dėl lėšų skyrimo:
1) Viešajai įstaigai Plungės rajono savivaldybės ligoninei dėl 400 tūkst. litų skyrimo medicininės įrangos įsigijimui; Svarstyti Vyriausybei
2) VšĮ Švenčionių rajono ligoninei dėl papildomų 1 510 tūkst. litų (iš viso 2 810 tūkst. litų) skyrimo investicinio projekto „VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato renovacija ir V a. patalpų pritaikymas gerontologijos ir reabilitacijos paslaugų teikimas” įgyvendinimui; Svarstyti Vyriausybei
3) Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl investicijų projekto
„Konsultacijų poliklinikos pastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“
finansavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis; Svarstyti Vyriausybei
4) Dėl žemo slenksčio paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų 2015 metais; Svarstyti Vyriausybei
5) Viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei dėl papildomų 400 tūkst. litų (iš viso 800 tūkst. litų) skyrimo investicinio projekto „ VšĮ Mažeikių ligoninės infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinimui. Svarstyti
ir kultūros Komitetas 2014-11-05
pritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2381 daliai dėl švietimo, mokslo ir kultūros sričių su Komiteto pasiūlymais ir siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai:
aikštyno rekonstrukcijai skirti 450 000 Lt. (130,3 tūkst. €)
2Skirti 6 800 tūkst. Lt (1,
technikos universitetui Mokslo ir administracijos centro II ir III etapų užbaigimo statybos darbams finansuoti. Svarstyti
d. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimui skirti papildomai 25 mln. Lt. (7, 24 mln. €) Svarstyti Vyriausybei 4.
Siūlyti Vyriausybei skirti
papildomai skirti Lietuvos nacionalinei filharmonijai 2,2 mln. Lt. (637 tūkst. €) autobusams įsigyti. Iš dalies pritarti. skirti Lietuvos nacionalinei filharmonijai lėšų 1 autobuso įsigijimui. 6. Siūlyti Vyriausybei skirti
atkurtas Didžiosios Lietuvos moters humanistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinį muziejus. Svarstyti
papildomai skirti Spaudos, radijo ir televizijos fondui visuomenės informavimo saugumo bei medijų raštingumo projektams įgyvendinti ir elektroninio saugumo užtikrinimui (paraiškų ir ataskaitų elektroninių formų ir sistemų sukūrimui bei kompiuterinės technikos atnaujinimui) – 764 500 €. Svarstyti Vyriausybei
papildomai skirti 500 tūkst. Lt. (145 tūkst. €) Kauno nacionaliniam dramos teatrui
papildomai skirti 883 tūkst. Lt. (256 tūkst. €) Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui 500 tūkst. Lt (145 tūkst. €) orkestro koncertinei veiklai užtikrinti bei orkestro instrumentų bazei atnaujinti
papildomai Lietuvos nacionaliniam muziejui 1 300 tūkst. Lt. (376,5 tūkst. €) Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies Vilniuje tvarkybos darbams
papildomai skirti 1000 tūkst. Lt. (290 tūkst. €) Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio įamžinimo projekto įgyvendinimo tęstinumui (Joniškio rajono savivaldybei) Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas.
Pagrindas: Lietuvos Kultūros fondo raštas 2014 09 15 Nr.023/08
Valstybės investicijų programoje Ūkio ministerijos dalyje išbraukti eilutę
“Kaišiadorių miesto turgaus paviljono statyba II etapas 231696 231696 231696“
ir šia suma padidinti Kultūros ministerijos investicijų programą „ Kultūros ministerija Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa 65036202
65036202 8545240 8545240“ minėtą pridedamą sumą skirti Plungės Kultūros centro pagrindinės salės renovacijai, nes priešingu atveju salė dar ir kitais metais negalėtų būti pradeda naudoti. Tai yra vienintelė salė mieste, pritaikyta kultūros renginiams, todėl, neskyrus papildomo finansavimo, Plungėje dvejus metus negalėtų vykti koncertai bei kiti renginiai, pritraukiantys kelis šimtus žiūrovų. Nepritarti. Investicijų projektas
“Kaišiadorių miesto turgaus paviljono statyba II etapas“ yra tęstinis
projektas, kuriam lėšos skiriamos projektui užbaigti. 14. Siūlyti Vyriausybei visoje šalyje diegti neformaliojo ugdymo krepšelį nuo 2015 metų spalio 1 d. kiekvienam mokiniui skiriant po 15 € per mėnesį ir iš viso tam tikslui Valstybės biudžete numatyti papildomai trims mėnesiams 3,24 mln. €. Šaltinis: atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
programos finansavimą padidinti iki 8 valandų per dieną (lėšų poreikis – 73,1 mln. €). 2) Dėl padidėjusio darželius lankančių vaikų skaičiaus papildomai skirti 3,3 mln. € MK finansuoti. Šaltinis: 1) Perkelti 73,1 mln. € sumą iš savivaldybių savarankiškų asignavimų ikimokykliniam ugdymui į tikslinę valstybės dotaciją MK finansuoti.
2) Papildomus 3,3 mln. € asignavimus MK finansuoti skirti iš nedarbo socialiniam draudimui numatomų asignavimų, t.y. dar vieniems metams pratęsiant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymą nedarbo socialinio draudimo išmokoms, skiriamoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (nedarbo socialiniam draudimui numatomi 131 740 802 € (3,9 proc. visų išlaidų), 14,2 proc. arba 16,4 mln. € daugiau negu laukiama 2014 m. Iš jų: nedarbo socialinio draudimo išmokoms – 102 778 800 € arba 56,5 proc. daugiau, nes nuo 2015 m. netaikomos LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias maksimali nedarbo išmoka buvo ribojama 188,25 € (650 Lt). Maksimali nedarbo išmoka 2015 m sausio 1 d. didėja iki 301,7 €, o nuo liepos 1 d. iki 303,8 €). Kartu teikiamas ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstyti Vyriausybei Iš viso papildomai: švietimo ir mokslo daliai: 81
kultūros daliai: 9 950 773
teisėtvarkos komitetas
sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2381 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
Konstituciniam Teismui: papildomai skirti 27 408 eurų išlaidoms (Konstitucinio Teismo kanclerio pavaduotojo pareigybei finansuoti).
Svarstyti Vyriausybei Teisėjų tarybai: papildomai skirti 1978394 eurų išlaidoms (2014 m. asignavimų darbo užmokesčiui trūkumui padengti, teismų mokėtinų sumų/įsiskolinimo už prekes ir paslaugas padengimui, kitoms išlaidoms prekėms ir paslaugos įsigyti padengti, vertimo paslaugoms). Svarstyti Vyriausybei Nacionalinei teismų administracijai: papildomai skirti 1608839 eurų turtui įsigyti (kompiuteriams, teismų tarnybiniams automobiliams, įslaptintos informacijos apsauga) ir 157843 eurų išlaidoms (įslaptintos informacijos apsaugai, teismų informacinės sistemos aptarnavimui). Svarstyti Vyriausybei Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 394900 eurų (darbo užmokesčiui, Panevėžio apygardos prokuratūros pastato statyboms, kompiuteriams). Svarstyti Vyriausybei Teisingumo ministerijai: papildomai skirti 3563948 eurų (tikslinėms dotacijoms savivaldybėms, bausmių vykdymo pareigūnų priedams, laisvės atėmimo vietų medicinos specialistų darbo užmokesčiui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus statyboms). Svarstyti Vyriausybei Vidaus reikalų ministerijai: papildomai skirti 7370829 eurų (ginkluotės aprūpinimu VSAT, turto vertinimams, reikalingiems FNTT atliekant ikiteisminius tyrimus, statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, statutinių pareigūnų aprūpinimu uniforma, informacinių, stebėjimo ir kt. sistemų techniniam aptarnavimui). Svarstyti Vyriausybei Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos: papildomai skirti 3475411 eurų (nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimui, dviejų patrulių ekipažų darbui ištisą parą užtikrinti, investicijoms Lietuvos policijos mokyklai perkelti į Mastaičius, Kauno r.).
Svarstyti Vyriausybei Pajamų šaltiniai: · Padidinti 2015 metų valstybės biudžeto kitas pajamas, didinant pajamas iš dividendų; · 1737720 eurų sumažinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai. Svarstyti Vyriausybei
Respublikos Vyriausybei kompleksiškai išspręsti prokurorų, policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir kitų pareigūnų bei specialistų kompetencijos, reikalingos atliekant kompiuterinės technikos, kitų elektroninių laikmenų tyrimus bei tiriant nusikalstamas veikas kibernetinėje erdvėje, kėlimo klausimą, numatant tam reikiamą finansavimą. Svarstyti
komitetas 2014-10-30 Argumentai: Papildomai Krašto apsaugos ministerijai 2015 m. neskyrus būtinų 9,9 mln. eurų (34,3 mln. litų) truks lėšų papildomų 450 karių aprangai ir mitybai, ginkluotei ir karinei įrangai (minosvaidžių, pistoletų ir automatinių šautuvų, stebėjimo ir matavimo priemonių, oro gynybos sistemos) įsigyti, planuojamai naujai įsigyti ginkluotei ir karinei įrangai išlaikyti (degalams ir ginklų sandėliui remontuoti), taip pat trūks lėšų specialiajai technikai ir transporto priemonėms (nešarvuotų visureigių ir sunkvežimių), simuliacinėms sistemoms ir treniruokliams (lengvųjų taikmenų kėlikliams, virtualiam skyriaus lygmens treniruokliui, transporto priemonių simuliatoriui) įsigyti, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros plėtros ir Sausumos pajėgų infrastruktūros investicijų projektams įgyvendinti. Pasiūlymas:
Būtiniems Krašto apsaugos ministerijos poreikiams patenkinti papildomai skirti 9,9 mln. eurų (34,3 mln. litų).
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. KAM numatyta papildomai 400,568 mln. Lt (arba 116, 012 mln. eurų) Iš jų kapitalo investicijoms 29,1 mln. eurų (100,6 mln. litų). Argumentai: Pažymėtina, kad siekiant sustiprinti diplomatinių atstovybių saugumą, Užsienio reikalų ministerijai skirta tik 47 proc. prašomo finansavimo – 0,4 mln. eurų (1,5 mln. lt). Šios lėšos būtų panaudotos Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje saugumui užtikrinti bei valstybės tarnautojų pareigybėms steigti vietoje šiuo metu dirbančių pagal darbo sutartis ir vykdančių finansines funkcijas darbuotojų. (Pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (1998 m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, atstovybės administracinį techninį personalą turi sudaryti Lietuvos Respublikos piliečiai.) Dabartinė padėtis, kai, siekiant taupyti lėšas, diplomatinėse atstovybėse administracines-technines funkcijas atlieka pagal darbo sutartis įdarbinti vietiniai tų šalių gyventojai, neatitinka įstatymo nuostatų bei sudaro prielaidas neigiamai paveikti Lietuvos saugumą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga vietinius darbuotojus palaipsniui pakeisti valstybės tarnautojais iš Lietuvos ir tam skirti papildomų lėšų. Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos diplomatinių atstovybių saugų funkcionavimą bei įgyvendinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas, siūloma papildomai skirti 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų). Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Įvertinant išaugusią ekonominių valstybės interesų atstovavimo užsienyje svarbą, tikslinga numatyti didesnį finansavimą diplomatų, atsakingų už ekonomiką, pareigybių steigimui.
mln. eurų (2 mln. lt) arba 45 proc. poreikio) tik 4 pareigybėms, tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijos poreikis būtų 9 diplomatų ekonomistų pareigybės. Pasiūlymas: Siūloma, užtikrinant stiprų ekonominių valstybės interesų atstovavimą užsienyje, papildomai skirti 0,7 mln. eurų (2,4 mln. litų) 4 diplomatų ekonomistų pareigybėms įsteigti. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti
ir savivaldybių komitetas
(komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų subjektų siūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir į šiuos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus:
Iš dalies pritarti Žr. Komiteto sprendimą dėl pasiūlymų. 1. Argumentai: Vilniaus miesto savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra per maža. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes tikslinga gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo procentą Vilniaus miesto savivaldybei padidinti nuo 48 iki 50 procentų (2015 metams ) ir iki 55 procentų (2016 metais). Ryšium su tuo turi būti perskaičiuotos Įstatymo projekto XIIP-2183 7 priede Vilniaus miesto savivaldybei 2015 metams numatomos tvirtinti prognozuojamos pajamos ir pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 priedo 1 eilutėje „Vilniaus miesto“ 2 stulpelio (prognozuojamos gauti pajamos, skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius) ir 3 stulpelio (gyventojų pajamų mokestis (be pajamų iš iždo sąskaitos)) dydžius dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios Vilniaus miesto savivaldybei, padidinimo 2 procentiniais punktais (nuo 48 iki 50 procentų). Nepritarti. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-11-15 posėdžio protokolu Nr. 109-P-50 pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Vilniaus miesto savivaldybe bei Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėti ir iki 2015 m. gegužės 1 d. pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui:
1Pasiūlymus dėl:
1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tobulinimo galimybių, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės siūlymą dalį gyventojų pajamų mokesčio įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra įregistruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o kitą dalį – į tos savivaldybės biudžetą, kurioje gyventojas vykdo darbinę veiklą;
2) lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų, susijusių su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytų lengvatų skaičiavimu ir mokėjimu, taip pat dėl galimybės lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkciją priskirti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms ir ją finansuoti valstybės biudžeto dotacijomis. 2. Informaciją apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2010 – 2014 metais;
3Informaciją apie Vilniaus,
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių investicijas (iš visų finansavimo šaltinių), tenkančias vienam gyventojui 2010 – 2014 metais.“. 2.
2Argumentai:
Siekiant spręsti Vilniaus miesto savivaldybės finansines problemas, tikslinga prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti galimybę nuo 2016 metų Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje randasi Lietuvos valstybės sostinė, skirti tam tikro apibrėžto dydžio tikslinę specialiąją dotaciją, reikalingą padengti papildomas išlaidas, susijusias su poreikiu didesniu mastu, nei reikalinga miesto bendruomenei, tvarkyti miesto viešąją infrastruktūrą (gatves, viešąsias erdves, viešąjį transportą ir pan.) ir nustatyti tokios dotacijos naudojimo tvarką. Pasiūlymas:
Projektą Nr. XIIP-2183 papildyti nauju 22 straipsniu:
„22 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos
Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti galimybę nuo 2016 metų Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje randasi Lietuvos valstybės sostinė, skirti tam tikro apibrėžto dydžio tikslinę specialiąją dotaciją, reikalingą padengti papildomas išlaidas, susijusias su poreikiu didesniu mastu, nei reikalinga miesto bendruomenei, tvarkyti miesto viešąją infrastruktūrą (gatves, viešąsias erdves, viešąjį transportą ir pan.) ir iki 2015 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui reikalingų priimti įstatymų projektus.“ Nepritarti. Žr. komiteto išvadą dėl 2 pasiūlymo. 3. Argumentai:
Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštuose išdėstytus motyvus, tikslinga skirti papildomą finansavimą Vidaus reikalų ministerijai, reikalingą:
paprastosioms išlaidoms, tame skaičiuje darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti, įsiskolinimui socialinio draudimo fondui padengti,
Pakeisti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ II skyriaus 15 eilutėje „Vidaus reikalų ministerija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes dėl papildomo finansavimo skyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui:
EUR (5 200 tūkst. Lt) darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti,
4Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2183 4 priede Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų bendrą dydį ir asignavimų priešgaisrinei saugai bei civilinei saugai dydžius ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (eurų)
iš jų: civilinei saugai 1 351 396 1 365 877 (+ 14 481) priešgaisrinei saugai 16 720 053 17 140 002 (+ 419 949)”
5Argumentai:
Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, susijusias su privačių interesų deklaravimo prievole, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalinga skirti papildomą finansavimą paprastosioms išlaidoms – 31 945 tūkst.EUR (110 tūkst. Lt.), iš jų darbo užmokesčiui – 24 125 tūkst. EUR (83 000 tūkst. Lt.). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ I skyriaus 10 eilutėje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes ir šią eilutę išdėstyti taip: „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (eurų)
Iš dalies pritarti.
Atsižvelgiant į
tūkst. Lt
6Argumentai:
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams yra apskaičiuoti demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, reikšmių, paskelbtų praėjusių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse, pagrindu. Tačiau nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja minėtus rodiklius apskaičiuoti kitaip: savivaldybės skaičių ir tris finansinius rodiklius skaičiuoti duomenų, paskelbtų einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, pagrindu. Pasiūlymas:
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams turi būti perskaičiuoti, laikantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų. Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, naudojami oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse paskelbti demografiniai ir socialiniai rodikliai pagal 2014 m. sausio 1 d. duomenis.“
komitetas
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
Vyriausybės dėmesį į tai, kad nustatant valstybės biudžeto asignavimų nustatymo bendruosius principus, reikalavimas 5 procentais sumažinti asignavimus institucijų išlaikymo (valdymo) išlaidoms nebūtų taikomas Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingoms institucijoms, tokioms kaip Seimo kontrolierių įstaigai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
aplinkybę, jog planuojant 2015 metų biudžetą būtina įvertinti lėšų, reikalingų Vaiko teisių apsaugas kontrolieriaus įstatyme nustatytų socialinių garantijų įgyvendinimui, poreikį - minėto įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasibaigus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka (VTA kontrolierės kadencija baigiasi 2015 m. kovo mėn.).
išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų), pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teistų apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo. Pasiūlymas:
Siūlyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai papildomai padidinti skirti 16 691 eurų (3898,5 eurų darbo užmokesčiui, 1207,76 eurų socialinio draudimo įmokų priskaitymams, 11585 eurų švietimo priemonėms įgyvendinti).
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai Pritarti Argumentai: 2014 m. balandžio 10 d. LR Seimui priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus, įpareigojančius policiją privalomai informuoti Specializuotos pagalbos centrus (toliau - SPC) apie visus smurto artimoje aplinkoje faktus, vidutiniškai 4,5 karto padidėjo SPC darbo krūviai. Norint įgyvendinti įstatymo nuostatas ir teikti aukoms specializuotą kompleksinę pagalbą, būtinas papildomas finansavimas. Pasiūlymas:
Siūlyti SPC tarnyboms 2015 m. valstybes deleguotos funkcijos vykdymui papildomai skirti
asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai
reikalų komisija 2014-11-05
esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus; 6.2. Pasiūlymai: Argumentai: Nuo
Lietuvoje specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos. Jose ugdomi 368 mokiniai – būsimieji sportininkai. Švietimo ir mokslo ministerija specializuoto ugdymo įgyvendinančias įstaigas finansuoja apmokant 198 dienų trukmės ugdymą. Sportininkų ugdymas trunka 48 savaites, t.y. 336 dienas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas), vadovaudamasis Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu) programas tikslinio finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento generalinio direktoriaus
sportiniam ugdymui per visus metus pagal mokinių sportinį meistriškumą (mokomosioms treniruočių stovykloms kituose šalies miestuose arba užsienio valstybėse, dalyvavimui sporto varžybose, sportinei aprangai ir sporto inventoriui, maisto papildams). 2014 m. Departamentas sporto vidurinių mokyklų mokinių sportiniam ugdymui (4 mėnesiams) skyrė 500 tūkst. litų. Jeigu sportininkų meistriškumas ir skaičius nepadidėtų, 2015 m. sportiniam ugdymui reikėtų skirti viso 1 500 tūkst. litų. Tam, kad sporto vidurinėse mokyklose būtų pilnai suformuotos mokinių klasės ir sportinio ugdymo grupės, abiejose minėtose mokyklose turi būti po 300 mokinių. Pilnai suformavus mokinių klases ir sportinio ugdymo grupes, šių mokinių sportiniam ugdymui 2015 m. reikia viso 1 960 tūkst. litų. 2015 m. numatoma skirti tik 1 000 tūkst. litų. Tam kad būtų užtikrintas šių sporto vidurinių mokyklų mokinių sportinis ugdymas 2014 m. lygiu 2015-iems metams trūksta 500 tūkst. litų, o tam, kad šios mokyklos būtų pilnai sukomplektuotos 2015-iems metams trūksta 960 tūkst. litų. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 960 000 litų sportininkų rengimui specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinėse mokyklose. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
olimpines žaidynes.
Priešolimpiniais metais sportininkų rengimas organizuojamas atsižvelgiant į vietovės, kurioje vyks olimpinės žaidynės, sąlygas, t.y. taikomos ir išbandomos naujos sportininkų aklimatizacijos prie naujų klimato sąlygų priemonės – organizuojamos sportininkų mokomosios treniruočių stovyklos kontinentuose, kuriose vyks olimpinės žaidynės. 2016 m. olimpinės žaidynės vyks Rio de Žaneire (Brazilija). 2015 m. apie 100 šalies sportininkų dalyvaus treniruočių stovyklose, atrankose ir kontrolinėse varžybose Brazilijoje. Šių sportininkų kelionės išlaidos ir išlaidos aklimatizacijai yra didesnės nei rengimosi 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms. Kiekvienam sportininkui reikia po 10 tūkst. litų. Iš viso – 1 000 tūkst. litų. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 1000 000 litų 2015 metais vyksiančiai sportininkų atrankai į 2016 metų vasaros olimpines žaidynes Rio de Žaneire. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Atsižvelgiant į:
kontrolės išvadą “Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto” ir joje pateiktas rekomendacijas;
statistikos rengimo (Europos sąskaitų sistemos, arba ESS) metodinius pasikeitimus, įsigaliojusius nuo 2014 metų spalio 1 d., ir siekiant, kad skaičiuojant valdžios sektoriaus balanso rodiklį, būtų įvertinami skaičiavimo metodikos pakeitimai ir kelių metų rodikliai būtų tarpusavyje palyginami: pateikti Seimui svarstyti ir priimti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektus ir siūlyti juos svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
I.
· apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto” pateiktus pasiūlymus; · patikslinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas įvertinus tai, kad kartu su 2015 metų biudžeto projektu numatoma priimti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus; · svarstyti galimybę Seimo 2015 m. pavasario sesijos metu pateikti Seimui svarstyti šiuos įstatymų projektus:
projektą, siekiant nustatyti bendrą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą,
2) įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas viešųjų darbų teisinis reguliavimas, tačiau užtikrintas jų tęstinumas, siekiant, kad savivaldybėse neaugtų nedarbo lygis;
3) įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas Vaikų išlaikymo fondo teisinis reguliavimas (Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų) taip, kad būtų sumažintos administravimo išlaidos ir pagerintas išieškojimas (pakeitimai galėtų būti tokie, kad Vaikų išlaikymo fondas iš trečios eilės kreditoriaus taptų tos pačios eilės, kaip ir kitos institucijos, kreditoriumi, ir kad išmokų išieškojimą perimtų Teisingumo ministerija); · Iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti Seimui informaciją dėl konkrečių terminų, kuriais numatoma įgyvendinti 2013 m. gegužės 16 d.
· apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto” pateiktus pasiūlymus; · patikslinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas įvertinus tai, kad kartu su 2015 metų biudžeto projektu numatoma priimti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus; · svarstyti galimybę Seimo 2015 m. pavasario sesijos metu pateikti Seimui svarstyti šiuos įstatymų projektus:
projektą, siekiant nustatyti bendrą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą,
2) įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas viešųjų darbų teisinis reguliavimas, tačiau užtikrintas jų tęstinumas, siekiant, kad savivaldybėse neaugtų nedarbo lygis;
3) įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų patobulintas Vaikų išlaikymo fondo teisinis reguliavimas (Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų) taip, kad būtų sumažintos administravimo išlaidos ir pagerintas išieškojimas (pakeitimai galėtų būti tokie, kad Vaikų išlaikymo fondas iš trečios eilės kreditoriaus taptų tos pačios eilės, kaip ir kitos institucijos, kreditoriumi, ir kad išmokų išieškojimą perimtų Teisingumo ministerija); · Iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti Seimui informaciją dėl konkrečių terminų, kuriais numatoma įgyvendinti 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas; · parengti įstatymų projektus, kuriais būtų nustatyta, kad likusias pareigūnų ir karių valstybines pensijas (buvusiems specialiųjų tyrimų tarybos pareigūnams, valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, kariams) 2016 metais moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos; · į
konsoliduotos visumos planuojamus asignavimus įtraukti 104 500 000 eurų (360 700 tūkst.
Lt) - praradimams dėl papildomai sumažintos senatvės pensijos dalies dirbusiems asmenims kompensuoti; · svarstyti galimybę perkelti valstybės biudžetui 2014 metų pabaigoje susiformavusią Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto skolą (negražintų skolintų lėšų sumą - 3 523 000 000 eurų) kartu su 2015 metų palūkanomis (152 000 000 eurų), padengiant 2015 metų Fondo biudžeto lėšų trūkumą; · užtikrinti, kad laiku bei efektyviai būtų panaudotos 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos bei būtų remiamasi gerąja patirtimi panaudojant 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas; · svarstyti galimybę iš esmės persvarstyti valstybės kapitalo investicijų strategiją; · svarstyti galimybę 2015 m. žemo slenksčio paslaugas finansuoti valstybės biudžeto lėšomis;
· Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius naudojami oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse paskelbti demografiniai ir socialiniai rodikliai pagal 2014 m. sausio 1 d. duomenis.“; · Apsvarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus: Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus išdėstyti taip: „2) Vilniaus miesto savivaldybės skolos ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma skola negali viršyti 135 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;
miesto savivaldybės – 33 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;“. · Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas Aplinkos ministerija 2015 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne didesnę negu 2015 metais faktiškai įmokėtą lėšų sumą, o ankstesniais metais įmokėtas šios programos lėšas gali naudoti papildomai suderinusi tai su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 9 ir 20 straipsnių nuostatos.“ · Įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatas suderinti su numatomo priimti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis;
·
eurų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (3898,5 eurų darbo užmokesčiui, 1207,76 eurų socialinio draudimo įmokų priskaitymams, 11585 eurų švietimo priemonėms įgyvendinti);
24
(85 000 tūkst. Lt) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų minimalių tarnybinių atlyginimų dydžiams nuo 2015 m. kovo 1 d. padidinti;
37 650 eurų (130 tūkst.
Lt) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai funkcijoms įgyvendinti; · skirti papildomus asignavimus Lietuvos nacionalinei filharmonijai lėšų 1 autobusui įsigyti;
289
(1 000 tūkst. Lt) Lietuvos Respublikos muitinės departamentui prie FM darbo užmokesčiui;
301
(1041,7 tūkst. litų), Specialiųjų tyrimų tarnybai, iš jų 148 951 eurą (514,3 tūkst. litų) OLAF finansuojamai daliai apmokėti, kuri bus grąžinta įgyvendinus projektą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos paraiškos Europos Komisijos Kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) HERCULES III programos subsidijai gauti;
23
švietimo istorijos muziejui, 3 pareigybėms įsteigti; · (Papildomų asignavimų finansavimo šaltinis – asignavimų, skiriamų Finansų ministerijos vykdomoms programoms, sumažinimas, valstybės biudžeto pajamų padidinimas ). IV. NEKEIČIANT BENDROS
14
tūkst. Lt) sumažinti Zarasų kultūros centro investicijų projektui skirtus asignavimus ir šias lėšas skirti Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos investicijų projektui;
144
(500 tūkst. Lt) sumažinti Švietimo ir mokslo ministerijai skiriamus asignavimus turtui įsigyti ir šia suma padidinti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV skiriamus asignavimus; · Svarstyti galimybę nepanaudotus iš valstybės investicijų programos Zarasų viešosios bibliotekos rekonstrukcijai skirtus 800 tūkst. Lt., perkelti į 2015 m.; · sumažinti biudžeto projekto 4 priede ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai socialinei paramai mokiniams skirtus asignavimus ir šiuos asignavimus skirti:
955 tūkst.
Lt) 2.8 programai ,,Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“ I ir II laipsnio valstybinėms pensijoms motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 5, 6 vaikus mokėti;
(400 tūkst. Lt) 3.1 programos ,,Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ 01.02.06 priemonei „Įgyvendinti kitas Vaiko gerovės 2013-2018 m. programos priemones“,- organizuoti švietėjišką veiklą, skirtą tėvų atsakomybei už vaiką stiprinti, skleidžiant pozityvaus auklėjimo metodus šeimoje;
(600 tūkst. Lt) 3.1 programos ,,Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ 01.04.03 priemonei „Įgyvendinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo veiksmų planą“,- su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų veiklai;
vykdomos 4.1 programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.02.06 priemonei
„Gerinti viešosios aplinkos prieinamumą ir pritaikyti neįgaliesiems būstą, jo
aplinką“;
vykdomos 4.1 programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.01.01 priemonei
„Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą
ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“ ;
(600 tūkst.
Lt) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos 4.1 programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ 01.01.02 priemonei „Įsigyti ir aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis bei jas remontuoti“; · Įstatymo projekto 5 priede ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytus asignavimus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti (4 749 768 eurus) perkelti į 4 priedą ,,Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“. Taip pat patikslinti įstatymo 8 priedą (VIP 2015-2017 investicijų paskirstymas pagal sritis), atitinkamai sumažinant valstybės kapitalo investicijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2015, 2016 ir 2017 metais;
· Dėl darbo užmokesčio didinimo
(22 478,251 tūkst. Lt) biudžetinių įstaigų socialinį darbą dirbančiųjų (nuo 2015 m. sausio 1 d. jie vadinami socialinių paslaugų srities darbuotojais) darbo užmokesčiui didinti vidutiniškai 15 proc.;
programai valstybės ir savivaldybių institucijose arba 7 240 500 eurų (25 000 tūkst. Lt) jei darbo užmokestis bus didinamas nuo 2015 m. liepos 1 d.);
departamentui sveikatos priežiūros specialistų laisvės atėmimo vietų įstaigose darbo užmokesčiui padidinti;
000 tūkst.
Lt) Vidaus reikalų ministerijos statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti;
galimybę mažinti biudžeto asignavimų valdytojų valdymo išlaidas 10 proc. (82 594 tūkst. Lt) ir sutaupytas lėšas proporcingai paskirstyti kultūros, socialinių darbuotojų, švietimo darbuotojų atlyginimams didinti;
500
diplomatinių atstovybių saugiam funkcionavimui užtikrinti ir Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti;
700
ekonominių valstybės interesų atstovavimui užsienyje užtikrinti ( 4 diplomatų ekonomistų pareigybėms įsteigti);
39
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondui;
15
Panemunės tilto tarp A.Juozapavičiaus pr. ir Tilto g. statybai;
43
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo arkinio angaro surenkamoms metalinėms konstrukcijoms pirkti;
521
(1 800 tūkst. Lt) narystės mokesčiams Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai sumokėti;
24
(84 000 tūkst. Lt) melioracijai, atkreipiant ypatingą dėmesį;
4
(14 600 tūkst. Lt) žemės reformos darbams finansuoti;
50
(174 000 tūkst. litų) Žemės ūkio ministerijai bendrajam finansavimui. ·
(117 000 tūkst. Lt) papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms mokėti; ·
(60 200 tūkst. Lt) kompensuoti mėsos ir pieno gamintojams žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų skirtumą; ·
gyvulių įsigijimui teikti ir daliniam kiaulių kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti;
136 121 eurą (470 tūkst.
Lt) Augalų apsaugos įstatyme numatytoms naujoms funkcijoms vykdyti; · padidinti asignavimus Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programai palyginus su Įstatymo projekte numatytais skirti asignavimais ( Įstatymo 2 priedo išnašoje vietoje skaičiaus “72
skaičių “43443002 ”;
2
(10 000 tūkst. Lt) užtikrinti 2015 metais 40 procentų mažesnio elektros energijos tarifo Ignalinos AE regiono gyventojams taikymą;
1
spręsti; Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga ·
(Konstitucinio Teismo kanclerio pavaduotojo pareigybei finansuoti); ·
tarybai išlaidoms (2014 m. asignavimų darbo užmokesčiui trūkumui padengti, teismų mokėtinų sumų/įsiskolinimo už prekes ir paslaugas padengimui, kitoms išlaidoms prekėms ir paslaugos įsigyti padengti, vertimo paslaugoms); ·
teismų administracijai turtui įsigyti (kompiuteriams, teismų tarnybiniams automobiliams, įslaptintos informacijos apsauga); ·
išlaidoms (įslaptintos informacijos apsaugai, teismų informacinės sistemos aptarnavimui); ·
užmokesčiui, Panevėžio apygardos prokuratūros pastato statyboms, kompiuteriams);
3
savivaldybėms, bausmių vykdymo pareigūnų priedams, laisvės atėmimo vietų medicinos specialistų darbo užmokesčiui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus statyboms).
333
(1 150 tūkst.
Lt ) Valstybės saugumo departamentui tiesioginėms funkcijoms: žvalgybai ir kontržvalgybai vykdyti bei užtikrinant Valstybės gynimo tarybos nustatytų prioritetų įgyvendinimą; · kasmet didinti asignavimus Valstybės saugumo departamento pastato statybos investiciniam projektui, siekiant 2017 metais užbaigti numatytą etapą;
1
deleguotoms funkcijoms vykdyti (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms įgyvendinti);
1
( 6 700 tūkst.) Vidaus reikalų ministerijai, iš jų:
(1 500 tūkst. Lt) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM transporto išlaidoms (automobilių ir sraigtasparnių remontas, draudimas, degalai);
tūkst.
Lt) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM demarkuoti valstybės sieną ir įrengti sienos apsaugos įrenginius prie valstybės sienos su Rusijos Federacija;
(400 tūkst. Lt) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM nuolatinei vaizdo stebėjimo sistemų priežiūrai ir remontui prie valstybės sienos su Rusijos Federacija;
(1 600 tūkst. Lt) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM tarnybinei uniformai įsigyti;
(400 tūkst. Lt) – Viešojo saugumo tarnybai prie VRM suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugos funkcijas vykdysiančio naujai sukurto Klaipėdos padalinio pastato ir dislokacijos vietos remonto darbams atlikti tame tarpe įrengiant ginklų saugyklas;
eurų (200 tūkst. Lt) – Viešojo saugumo tarnybai prie VRM tarnybinei uniformai įsigyti;
ir gelbėjimo departamentui prie VRM tarnybinei uniformai įsigyti;
(1 000 tūkst. Lt) – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM savivaldybių priešgaisrinių komandų aprūpinimui; · Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM:
(6 999,9 tūkst. Lt) Policijos departamentui prie VRM:
Lt ) nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pajėgumams (priimant darbuotojus bei įsigyjant reikiamą įrangą);
ištisą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje užtikrinimui;
7
Vidaus reikalų ministerijai (ginkluotės aprūpinimu VSAT, turto vertinimams, reikalingiems FNTT atliekant ikiteisminius tyrimus, statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, statutinių pareigūnų aprūpinimu uniforma, informacinių, stebėjimo ir kt. sistemų techniniam aptarnavimui);
3
erdvėje tyrimui, dviejų patrulių ekipažų darbui ištisą parą užtikrinti, investicijoms Lietuvos policijos mokyklai perkelti į Mastaičius, Kauno r.);
144
(500 tūkst. Lt) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinio pastato remontui;
2
(8 000 tūkst. Lt) bibliotekų knygų fondų komplektavimui;
43
Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijoms įgyvendinti;
145
tūkst. Lt) Kauno nacionaliniam dramos teatrui;
256
883 tūkst. Lt) Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui;
145
(500 tūkst. Lt) Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui orkestro koncertinei veiklai užtikrinti bei orkestro instrumentų bazei atnaujinti;
376
Aukštutinės pilies Vilniuje tvarkybos darbams;
289
valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio įamžinimo projekto įgyvendinimo tęstinumui (Joniškio rajono savivaldybei);
34
(120 tūkst. Lt) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai susidariusioms skoloms padengti ir prekėms ir paslaugoms įsigyti;
637
(2 200 tūkst.
Lt) Kultūros ministerijai Maironio lietuvių literatūros muziejaus investiciniam projektui
„Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13,
rekonstravimas“ užbaigti;
21 473 eurus (74, 1 tūkst. Lt) rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus (Židikai, Mažeikių rajonas) pastato remonto darbams atlikti;
75
(260 tūkst. Lt) Didžiosios Lietuvos moters humanistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniam muziejui atkurti (privatizuotiems butams išpirkti);
764 500 eurų Spaudos, radijo ir televizijos fondui visuomenės informavimo saugumo bei medijų raštingumo projektams įgyvendinti ir elektroninio saugumo užtikrinimui (paraiškų ir ataskaitų elektroninėms formoms ir sistemoms sukurti bei kompiuterinei technikai atnaujinti);
278
tūkst. Lt) Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV sportininkams specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinėse mokyklose rengti;
289
(1 000 tūkst.
Lt) Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV 2015 metais vyksiančiai sportininkų atrankai į 2016 metų vasaros olimpines žaidynes Rio de Žaneire; Švietimas · Įstatymo projekto 5 priede Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai skiriamos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams
„Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms
finansuoti“ vietoj skaičiaus „8 162 940“ įrašyti skaičių 15 162 940“; · Įstatymo projekto 8 priede „Valstybės investicijų 2015-2017 metų programa“ 4 eilutės
„Švietimas“ 2 stulpelyje vietoj skaičiaus „163 586 073“ įrašyti skaičių „170
793 673“;
3
ugdymo krepšeliui nuo 2015 metų spalio 1 d. visoje šalyje įdiegti, kiekvienam mokiniui skiriant po 15 eurų per mėnesį;
8
(30 000 tūkst. Lt) vaikų popamokinio ugdymo programų finansavimui;
73
ikimokyklinio ugdymo programos finansavimui ( padidinti iki 8 valandų per dieną,;
3
mokinio krepšeliui dėl padidėjusio darželius lankančių vaikų skaičiaus finansuoti; (Atitinkamai siūloma: perkelti 73 100 000 eurų sumą iš savivaldybių savarankiškų asignavimų ikimokykliniam ugdymui į tikslinę valstybės dotaciją MK finansuoti, papildomus 3 300 000 eurų asignavimus mokinio krepšeliui finansuoti skirti iš nedarbo socialiniam draudimui numatomų asignavimų, t.y. dar vieniems metams pratęsiant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymą nedarbo socialinio draudimo išmokoms);
1
administracijos centro II ir III etapų užbaigimo statybos darbams finansuoti;
289
(1 000 tūkst.
Lt) Mykolo Romerio universitetui, siekiant užtikrinti tinkamą Viešojo saugumo fakulteto studentų parengimą; ·
mažumų mokykloms padidinti 6 (šešiais) procentais ; · padidinti mokinio krepšelio dydį iki 3774 Lt (1083,03 euro) nuo 2015 m. sausio 1 d.;
2
įgyvendinti, lėšas tikslingai skiriant Vilniaus miesto dešimčiai ugdymo įstaigų, kurioms skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšų;
188
tūkst. Lt) Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui;
83
Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro lauko sienų ir cokolio šiltinimui, įskaitant nuogrindos sutvarkymą, drenažo įrengimą;
115
tūkst. Lt) VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centro pastato stogo ir patalpų rekonstravimo projektui;
130
tūkst. Lt) Meškuičių gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijai;
76
(264 tūkst. Lt) Karoliniškių muzikos mokyklos pastato pirmajam mokyklos renovacijos ir priestato investicinio projekto etapui – pastato apšiltinimui;
289
(1 000 tūkst. Lt) Milikonių vidurinės mokyklos sporto salės su futbolo aikšte statybai pradėti;
144
(500 tūkst. Lt) Kauno Ąžuolo katalikiškos vidurinės mokyklos vidaus apšvietimui ir santechnikai;
144
500 tūkst. Lt) Kauno „Santaros“ gimnazijos pastato Kaune, Baltų g. 51, rekonstravimo darbams užbaigti; · 86 956 eurų Trakų r.
Lentvario ,,Versmės“ gimnazijos pastato vidaus šildymo sistemos renovacijos, elektros instaliacijos modernizavimo bei vandentiekio įvado rekonstravimo darbams; ·
pakeitimui ir 93 000 eurų sporto salės remontui);
100
Šiaulių sporto vidurinės mokyklos kapitaliniam stogo remontui;
159
Kauno Veršvų mokyklos vidaus bendrojo naudojimo patalpų remontui; ·
tūkst. Lt) ,,Romuvos“ gimnazijos teritorijos šaligatvio (1000 m²) ir asfalto (100 m²) dangų rekonstrukcijai;
223
tūkst. Lt) Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti;
144
tūkst. Lt) Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti; ·
pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti; Sveikatos apsauga, socialinė apsauga
117
biudžeto skiriamus asignavimus 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, siekiant įvykdyti valstybės funkcijas, teisės aktais priskirtas PSDF biudžetui; · Įstatymo projekto 5 priede Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skiriamos 2015 metų prognozuojamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams „Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti“ vietoj skaičiaus „9 574 838“ rašyti skaičių 13 574 838“ · Įstatymo projekto 8 priede „Valstybės investicijų 2015-2017 metų programa“ 5 eilutės
„Sveikatos apsauga“ vietoj 2 stulpelio skaičiaus „72 005 907“ įrašyti skaičių „76
005 907“.
57
(200 tūkst. Lt) krizinių nėštumų konsultacijų paslaugoms teikti;
57 924 eurus (200 tūkst.
Lt) emocinės paramos pagalbai organizuoti; ·
savivaldybėms) funkcijos – visuomenės sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) – vykdymo užtikrinimui;
178
(616 tūkst. Lt) Sveikatos apsaugos ministerijos programai „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, Savižudybių prevencijos biurui įsteigti;
28
(97 tūkst. Lt) investicinio projekto „VšĮ Paluknio ambulatorijos pastato, esančio Sveikatos g. 1, Paluknio k., Trakų r. sav., remontas“ įgyvendinimui;
115
(400 tūkst. Lt ) Viešajai įstaigai Plungės rajono savivaldybės ligoninei 400 tūkst. litų skyrimo medicininės įrangos įsigijimui;
437
(1 510 tūkst. Lt) VšĮ Švenčionių rajono ligoninei investicinio projekto „VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato renovacija ir V a. patalpų pritaikymas gerontologijos ir reabilitacijos paslaugų teikimas” įgyvendinimui; · Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei investicijų projekto „Konsultacijų poliklinikos pastato statyba, įrangos ir baldų įsigijimas“ finansavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis;
115
(400 tūkst. Lt) VšĮ Mažeikių ligoninė investicinio projekto „ VšĮ Mažeikių ligoninės infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinimui;
23
(80 000 tūkst. Lt) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai
finansuoti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas
nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Janina Alasevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja, Česlova Bareikienė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja; Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Mindaugas Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas; Dalia Masaitienė, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
komiteto biuro patarėjas A. Astrauskas Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams yra apskaičiuoti demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, reikšmių, paskelbtų praėjusių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse, pagrindu.
Tačiau nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 9 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja minėtus rodiklius apskaičiuoti kitaip: savivaldybės skaičių ir tris finansinius rodiklius skaičiuoti duomenų, paskelbtų einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. Gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, pagrindu. Pasiūlymas:
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams turi būti perskaičiuoti, laikantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, arba Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 9 straipsnio
skaičiavimo tvarka taikoma, rengiant 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pritarti iš dalies
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tarnautojų. biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungą Slaugos ir socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas" Lietuvos socialinių Įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjungą 2014-10-17 Lietuvos profesinės sąjungos, vienijančios socialinių paslaugų Įstaigose dirbančius socialinius darbuotojus, socialinių darbuotojų padėjėjus ir kitus socialinių paslaugų srities darbuotojus pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad. reglamentuojant darbo santykius, taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas, tačiau per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį socialinį darbą dirbančių darbuotojų tarnybiniai koeficientai - vieni mažiausių šalyje, o atsakomybė ir darbo krūviai su kiekvienais metais vis didėja. Biudžetinio sektoriaus darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis nuo 2009 m. rugsėjo
metu esamos tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos neužtikrina oraus, visaverčio darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo poreikių tenkinimo. Dėl nepakankamo darbo užmokesčio tarp besikreipiančių asmenų dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, yra nemaža dalis ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų. 2014 m. spalio I d. padidinus minimalią mėnesinę algą iki 1035 litų, darbo užmokesčio skirtumas tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo dar labiau sumažėjo. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2015 m. biudžetą, atkreipti dėmesį į socialines paslaugas teikiančių darbuotojų darbo, ekonomines bei socialines garantijas. Pritarti
bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-10-21 Vienam Vilniaus miesto gyventojui tenkanti GPM dalis yra akivaizdžiai per maža. 1š to darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės skolos yra užprogramuotos dėl ydingo finansų planavimo.
Būtent todėl, kad dėl valstybės sprendinių Vilniaus miesto savivaldybės gaunamos pajamos yra per mažos, kad dėl valstybės sprendimo pareiga kompensuoti vežėjų negautas pajamas dėl Transporto lengvatų įstatymo taikymo buvo perduota savivaldybėms neužtikrinant finansavimo šaltinio, kai - įrodėme pavyzdžiais ir pirmame grafike - Vilniaus miesto savivaldybės poreikis kompensuoti vežėjų negautas pajamas Vilniaus mieste yra objektyviai didesnis dėl miesto statuso, Vilniaus miesto savivaldybės skolos pasiekė kritinę ribą tiek UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek kitiems subjektams. Savo ruožtu, ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ negali laiku išmokėti darbo užmokesčio, atsiskaityti su tiekėjais už degalus, elektros energiją, atsargines dalis ir kita, taip pat nuolat vėluoja sumokėti Sodros mokesčius, GPM, o kitos skolos valstybės biudžetui restruktūrizuotos pasirašant mokestinių paskolų sutartis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo atsakingu požiūriu, sprendimais ir aktyviais veiksmais padėjo Bendrovei daugeliu atvejų. Tai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas leisti parduoti savivaldybės skolas (Vilniaus miesto savivaldybės pareiga atsiskaityti su skolas nupirkusiais bankais išliko), 2011 metais priimtas sprendimas sujungti dvi bendroves, o tai leido ne tik taupyti lėšas, bet ir žengti žingsnį link transporto pertvarkos, kuri įgyvendinama nuo 2013-07-01. Visos priemonės leido padidinti Bendrovės pajamas, o sąnaudas sumažinti. Visų Šių priemonių nepakanka, nes nuolat vėluojant išmokėti darbo užmokestį, bendrovėje kyla socialinės įtampos, ketinama kelti streikus, o pastaruoju metu Sodra ir Valstybinė mokesčių inspekcija išrašo inkasinius pavedimus bankams dėl nesumokėtų mokesčių, nors darbo užmokestis darbuotojams dar neišmokėtas.
Kaip rašėme, per daugelį metų kaupiamos abipusės skolos - Vilniaus miesto savivaldybės skola Bendrovei ir Bendrovės skolos įvairiems subjektams, taip pat ir VMI - pasiekė kritinę ribą, tačiau neįmanoma išspręsti prieinamomis priemonėmis tų problemų, kurios yra sisteminės. Šios problemos savo ruožtu išprovokuoja visus miesto gyventojus galimai paliesiančius socialinius neramumus, sukuria prielaidas įvairiapusiam sąstingiui: Vilniaus miesto savivaldybė tapo nepatraukli kaip skolininkė ir balansuoja ties nemokumo riba, Bendrovė skolinga tiek bankams, tiek įvairioms įmonėms, tiek valstybės biudžetui. Savo ruožu, Bendrovės ūkinės partnerės taip pat patiria finansinių sunkumų. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė negalės išspręsti tų problemų, kurios kyla iš ydingai sukurtos sistemos, todėl manome, kad tik sutelktos visų šalių pastangos gali turėti teigiamų pokyčių. Kadangi:
Lt ir toliau auga;
Vilniaus miesto savivaldybei skiriama GPM dalis yra ne tik neteisinga, bet ir sukuria pražūtingas pasekmes Lietuvos sostinės, Vilniaus miesto, biudžetui, o taip pat ir visoms susijusioms sritims: viešajam transportui, švietimui, komunaliniam ūkiui, paslaugas teikiančioms įmonėms ir daugeliui kitų;
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes siūlyti gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo procentą Vilniaus miesto savivaldybei padidinti nuo 48 iki 50 procentų (2015 metams ) ir iki 55 procentų (2016 metais). Ryšium su tuo reikalinga perskaičiuoti Įstatymo projekto XIIP-2381 7 priede Vilniaus miesto savivaldybei numatomas tvirtinti prognozuojamas pajamas ir pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio (žr. Komiteto 1 –ąjį pasiūlymą). Taip pat Įstatymo projektą XIIP-2381 tikslinga papildyti nauju 22 straipsniu (žr. Komiteto 2-ąjį pasiūlymą)
2014-10-28 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a: Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2381 (toliau – įstatymo projektas) tokias nuostatas:
straipsnio 1 dalies 2 punktą prašome išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „2) Vilniaus miesto savivaldybės skolos ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma skola negali viršyti 135 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą Vilniaus miesto savivaldybei į skolos limitą įskaičiuojama ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos suma, praktiškai neleidžiama pasinaudoti galimybe skolintis, kadangi skola, pagal rugsėjo 1 d. duomenis apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, sudaro 134,7 procentų prognozuojamų 2014 metų pajamų, o įstatyme numatytas skolos limitas – 135 procentai. Bankai, išanalizavę Vilniaus miesto savivaldybės finansinę būklę, nemato esminių centrinės valdžios pastangų spręsti savivaldybės finansines problemas, todėl nesutinka dalyvauti konkursuose dėl skolų refinansavimo. Įstatymo projekte kitoms savivaldybėms į skolos limitą mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma neįskaičiuojama. Šiuo požiūriu Vilniaus miesto savivaldybė yra diskriminuojama: suvaržoma teisė skolintis ne tik skolų refinansavimui, bet ir investicinių projektų, gaunančių Europos Sąjungos paramą, bendrajam finansavimui užtikrinti. 2.
straipsnio 1 dalies 3 punktą prašome išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „3) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 33 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos“. Padidintas Vilniaus miesto savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitas padėtų greičiau ir mažesnėmis palūkanomis refinansuoti anksčiau paimtas paskolas. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2014-10-29 Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, susijusias su privačių interesų deklaravimo prievole, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalinga skirti papildomą finansavimą: 1) 2 etatų išlaikymui (darbo užmokesčiui 63,6 tūkst. Lt. ir įmokai Sodrai – 19,7 Lt. (viso - 83,3 tūkst. Lt.) ir 2) paprastosioms išlaidoms – 27 tūkst. Lt. Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš-2, susilaikė – 2.) Siūlyti pakeisti Įstatymo projekto XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ I skyriaus 10 eilutėje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes (žr. Komiteto 5–ąjį pasiūlymą). 2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų departamentas 2014-10-29 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teikia pasiūlymus dėl 2015 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo j statymo projekto (Nr. XIIP-2381). Lietuvoje kasmet vidutiniškai užgesinama iki 16 tūkst, gaisrų ir atliekama apie 7 tūkst. gelbėjimo darbų.
Šiuo metu šalyje yra sukurta ir funkcionuoja (kaip ir daugelyje Europos valstybių) dviejų lygių - valstybės ir savivaldybių - bendro valdymo nelaimių atvejais civilinės saugos ir gelbėjimo sistema. Šią vientisą sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos: valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir žinybinės (objektinės) pajėgos. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau - VPGT) įsteigtos 4764 pareigybės, iš kurių 4012 yra statutinės valstybės tarnautojų pareigybės, 294 - karjeros valstybės tarnautojų pareigybės ir 458 - darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Šiuo metu yra virš 550 neužimtų pareigybių. Prašome papildomai skirti 5,2 mln. Litų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti bei 1,5 mln. Lt įsiskolinimui socialinio draudimo fondui padengti, kuris tęsiasi nuo 2012 metų, kai buvo padidinti įmokų tarifai socialiniam draudimo fondui. Nors per paskutinius keletą metų pabrango kuras, šildymas, padidėjo paslaugų kainos, buvo įdiegtos naujos informacinės Bendrojo pagalbos centro bei Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos* tačiau VPGT skiriamas finansavimas didėja nepakankamai. Ugniagesiams gelbėtojams trūksta lėšų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai bei priemonėms, individualios apsaugos priemonėms (šalmai, apsauginiai diržai, apsauginiai kostiumai, apsauginė avalynė ir 1.1.), uniforminei aprangai įsigyti, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei pastatų priežiūrai ir remontui. Prašome papildomai numatyti bent 1,5 mln. Lt paprastosioms išlaidoms (ugniagesių uniforminei aprangai, gaisrinių pastatų priežiūrai, stogų remontui, vartų, langų pakeitimui, darbo sąlygą gerinimui (gaisrinės technikos remontui ir priežiūrai).
Šiuo metu valstybės yra finansuojamos 276 savivaldybių priešgaisrinės komandos, kuriose išlaikomos 2484 ugniagesių pareigybės ir 88 administracijos etatai. Pagal Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos {statymo Nr. 1-533
priešgaisrinės saugos užtikrinimo funkcija ir jai skiriamos tikslinės valstybės dotacijos. Jau eilę metų nėra skiriamos visos pagal lėšų apskaičiavimo metodiką numatytos lėšos, todėl sistemos vystymui (technikos atnaujinimui, pastatų rekonstrukcijai, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui) lėšų beveik nelieka, nes beveik 95 proc. skiriamų lėšų tenka darbo užmokesčiui ir įmokoms SODRAI. Esama situacija sąlygoją, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų naudojama technika ir įranga nenumaldomai sensta, darbo sąlygos blogėja* trūksta lėšų priešgaisriniam inventoriui įsigyti. Siekiant bent iš dalies pagerinti savivaldybių priešgaisrinių komandų aprūpinimą prašome papildomai skirti bent 0,7 mln. Lt valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) priešgaisrinės funkcijų vykdymo užtikrinti. Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 6, pieš – nebuvo, susilaikė -2) Pritarti Pritarti iš dalies Siūlyti:
1) pakeisti Įstatymo projekto XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ II skyriaus 15 eilutėje „Vidaus reikalų ministerija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes (žr. Komiteto 3–ąjį pasiūlymą);
2) pakeisti Įstatymo projekto XIIP-2183 4 priede Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų bendrą dydį ir asignavimų priešgaisrinei saugai dydį (žr. Komiteto 4-ąjį pasiūlymą). Pritarti Vidaus reikalų ministerijos rašte pateiktam papildomam asignavimų poreikiui. 3.
2014-10-30
Atsakydami j Seimo Teises ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, teikiame duomenis apie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VRM) kaip asignavimu valdytojo lėšų poreikį 2015 metams pagal pateiktą lentelę. Pažymime, kad lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra minimalus (realus poreikis didesnis) ir būtinas Šioms reikmėms:
1) 3 678 174 EUR (12 700 tūkst. Lt), iš jų darbo užmokesčiui 2 887 512 EUR (9 970 tūkst. Lt) ~ 1-10 kategorijos statutinių pareigūnų darbo užmokesčio tolesniam didinimui, vykdant įsipareigojimą iki 10 % padidinti žemesniosios grandies pareigūnų darbo užmokestį, Įvertinant tai, kad minėtų kategorijų pareigūnams darbo užmokestį 2014 metais numatoma padidinti iki 5 %;
2) 1 888 323 EUR (6
tarnybine uniforma ir spec. apranga;
3) 1 046 168 EUR (3 612 tūkst. Lt) - informacinių, stebėjimo ir kitų sistemų palaikymui, techniniam aptarnavimui ir funkcionalumo užtikrinimui (dauguma sistemų įdiegtos Europos Sąjungos lėšomis, praėjus garantinio aptarnavimo terminui lėšos jų priežiūrai neskiriamos);
4) 1 737 720 EUR (6 000 takšt Lt) - šovinių, ginklų priedų, spec. priemonių, optinių prietaisų istgijimuj Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau - VSAT) prie VRM (pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą VSAT padaliniai karo padėties ir valstybės gynybos metu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Dėl nepakankamo finansavimo pasienio pareigūnai neaprftpinti pakankamu ginkluotės skaičiumi, turima ginkluotė pasenusi);
5) 262 975 EUR (908 tukst. Lt) - gelbėjimo jrangos (kompresorių, hidraulinės ir pneumatinės įrangos, kvėpavimo aparatų) ir gaisru gesinimo įrangos įsigijimui.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau - PAG D) prie VRM civilinės saugos pajėgų delegavimui į bendrą Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo savanorišką pajėgų telkinį (mokymams ir logistikos priemonėms įsigyti), patalpų nuomai priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandoms:
6) 434 430 EUR (1 500 tūkst. Lt) - padengti FAGD prie VRM įsiskolinimą, kuris tęsiasi nuo 2012 metų. socialinio draudimo fondui dėl padidintų įmokų tarifų;
7) 349 571 EUR (1 207 tūkst. Lt) - darbdaviu socialinei paramai VSAT prie VRM pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimui (bepinigiams, važiavimo išlaidoms kompensuoti ir kt) bei Pasieniečių mokyklos kursantų stipendijoms;
8) 385195 EUR (1 330 tūkst. Lt) - Elektroninės informacijos saugos (kibemetimo saugumo) plėtros 2011—2019 metais programos, patvirtintos Vyriausybes 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 796, įgyvendinimo priemonėms (susijusioms su informacinės infrastrukturos saugos ir valdymo rizikos vertinimu) vykdyti;
9) 159 291 EUR (550 tūkst. Lt) - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM turto vertinimams, kurie būtini atliekant ikiteisminius tyrimus (dėl neteisėto asmenų praturtėjimo bei atliekant tyrimus komercinių batikų ir kredito įmonių atžvilgiu) siekiant nevilkinti bylų, ir dokumentų vertimams, siekiant užtikrinti bendradarbiavimą nusikaltimų finansams srityje su OLAF, Europos Sąjungos ir kitomis užsienio valstybėmis;
10) 287 303 EUR (992 tūkst.
Lt), iš jų išlaidoms 229 379 EUR (792 tūkst O ) (tame tarpe darbo užmokesčiui 102 525 EUR (354 tūkst Lt) ir turtui įsigyti 57 924 EUR (200 tukst Lt) - AB "Klaipėdos nafta" suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir Tarptautinio Palangos oro uosto apsaugos užtikrinimui, planinio ir teisminio konvojaus funkcijos Vakarų Lietuvoje vykdymui;
11) 434 430 EUR (1500 tūkst Lt) - dotacijoms valstybinėms, valstybės perduotoms savivaldybėms, funkcijoms vykdyti (iš jų:
tūkst. Lt)
12) 1 795 644 EUR (6 200 tūkst. Lt), iš jų darbo užmokesčiui 1 3 86 990 EUR (4 789 tūkst Lt) - laisvų etatų komplektavimui, apmokėjimui už viršvalandžius, išeitinių išmokų mokėjimui dėl sveikatos būklės atleidžiamiems pareigūnams* pareiginių algų priedams už tarnybos stažą, kvalifikacinių kategorijų ir klasių suteikimui;
13) 837 871 EUR (2 893 tūkst. Lt) - kvalifikuotų skaitmeninių sertifikatų sudarymo ir tvarkymo funkcijos perėmimui iš Gyventojų registro tarnybos (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 225 ir Teisingumo bei Vidaus reikalų ministrų 2014 m. balandžio
patvirtintą Gyventojų registro tarnybos prie VRM savininko teisių ir pareigų perdavimo Teisingumo ministerijai veiksmų planą). Galutinis sprendimas nepriimtas, Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės Strateginiame komitete;
14) 260 658 EUR (900 ta k št Lt), iš jų darbo užmokesčiui 204 182 EUR (705 tūkst.
Lt) – buvusio Aukščiausiosios Farvbos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio apsaugai vykdyti (jsteigti 11 papildomų pareigybių) - sprendimas nepriimtas;
15) 2 872 161 EUR (9 917 tūkst. Lt) - transporto išlaidoms, komunalinėms paslaugoms ( iškaitant numatomo 2014 m. pabaigoje kreditinio įsiskolinimo padengimui), pastatų, patalpų ir einamajam ilgalaikio turto remontui bei kitoms reikmėms įstaigų veiklai užtikrinti (komandiruotėms, ryšių išlaidoms, prekėms ir paslaugoms ir k t išlaidoms) ir kitoms būtinoms priemonėms;
16) 9 099 571 EUR (31419 tūkst Lt) - investicijų projektams vykdyti (ViP) ir einamajam turtui įsigyti. Įvertindami realias Šalies finansines galimybes, prašome tarpininkauti, kad 2015 metams butų skirta nors 5 473 818 EUR (18 900 tūkst Lt) papildomų asignavimų šiems prioritetiniams tikslams:
Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašte pateiktam papildomam šios institucijos asignavimų poreikiui 2015 metams. Pritarti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašte pateiktam papildomam asignavimų poreikiui. Žr. Komiteto 3-ąjį pasiūlymą
2014-10-31 Lietuvos Respublikos
patvirtinimo ¡statymo projekte Nr.
XIIP-2381 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų ir lėšų poreikio 2015 metams (eurai) Papildomas finansavimas reikalingas šiose srityse: Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms)
Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms)
(+ 85.438 eurų)
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2381 ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų subjektų siūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir į šiuos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: Vilniaus miesto savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra per maža. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes tikslinga gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo procentą Vilniaus miesto savivaldybei padidinti nuo 48 iki 50 procentų (2015 metams ) ir iki 55 procentų (2016 metais). Ryšium su tuo turi būti perskaičiuotos Įstatymo projekto XIIP-2183 7 priede Vilniaus miesto savivaldybei 2015 metams numatomos tvirtinti prognozuojamos pajamos ir pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 priedo 1 eilutėje
„Vilniaus miesto“ 2 stulpelio (prognozuojamos gauti pajamos, skaičiuojant
savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius) ir 3 stulpelio (gyventojų pajamų mokestis (be pajamų iš iždo sąskaitos)) dydžius dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios Vilniaus miesto savivaldybei, padidinimo 2 procentiniais punktais (nuo 48 iki 50 procentų). Pritarti (su sąlyga) Pritarti, kad Projekto 7 priedo 1 eilutėje
„Vilniaus miesto“ 2 stulpelio ir 3 stulpelio dydžiai būtų keičiami dėl
gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios Vilniaus miesto savivaldybei, padidinimo 2 procentiniais punktais (nuo 48 iki 50 procentų), tačiau su sąlyga, kad kitoms savivaldybėms pagal Meodikos įstatymą apskaičiuotos 2015 metais prognozuojamos pajamos nemažėtų. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai:
Siekiant spręsti Vilniaus miesto savivaldybės finansines problemas, tikslinga prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti galimybę nuo 2016 metų Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje randasi Lietuvos valstybės sostinė, skirti tam tikro apibrėžto dydžio tikslinę specialiąją dotaciją, reikalingą padengti papildomas išlaidas, susijusias su poreikiu didesniu mastu, nei reikalinga miesto bendruomenei, tvarkyti miesto viešąją infrastruktūrą (gatves, viešąsias erdves, viešąjį transportą ir pan.) ir nustatyti tokios dotacijos naudojimo tvarką. Pasiūlymas:
Projektą Nr. XIIP-2183 papildyti nauju 22 straipsniu: „22 straipsnis.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti galimybę nuo 2016 metų Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje randasi Lietuvos valstybės sostinė, skirti tam tikro apibrėžto dydžio tikslinę specialiąją dotaciją, reikalingą padengti papildomas išlaidas, susijusias su poreikiu didesniu mastu, nei reikalinga miesto bendruomenei, tvarkyti miesto viešąją infrastruktūrą (gatves, viešąsias erdves, viešąjį transportą ir pan.) ir iki 2015 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui reikalingų priimti įstatymų projektus.“
komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštuose išdėstytus motyvus, tikslinga skirti papildomą finansavimą Vidaus reikalų ministerijai, reikalingą:
1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – padidinti asignavimus paprastosioms išlaidoms, tame skaičiuje darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti, įsiskolinimui socialinio draudimo fondui padengti,
2) savivaldybių priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ II skyriaus 15 eilutėje „Vidaus reikalų ministerija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes dėl papildomo finansavimo skyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui:
(ugniagesių uniforminei aprangai, gaisrinių pastatų priežiūrai, stogų remontui, vartų, langų pakeitimui, darbo sąlygą gerinimui (gaisrinės technikos remontui ir priežiūrai). Pritarti 4.
komitetas Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2183 4 priede Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų bendrą dydį ir asignavimų priešgaisrinei saugai bei civilinei saugai dydžius ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (eurų)
iš jų: civilinei saugai 1 351 396 1
priešgaisrinei saugai 16 720 053
komitetas Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, susijusias su privačių interesų deklaravimo prievole, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalinga skirti papildomą finansavimą paprastosioms išlaidoms – 31 945 tūkst.EUR (110 tūkst. Lt.), iš jų darbo užmokesčiui – 24 125 tūkst. EUR (83 000 tūkst. Lt.). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto XIIP-2183 1 priedo dalies „Asignavimai“ I skyriaus 10 eilutėje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“ 2, 3 ir 4 stulpelių reikšmes ir šią eilutę išdėstyti taip:
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (eurų)
komitetas Argumentai: Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams yra apskaičiuoti demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, reikšmių, paskelbtų praėjusių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse, pagrindu. Tačiau nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja minėtus rodiklius apskaičiuoti kitaip: savivaldybės skaičių ir tris finansinius rodiklius skaičiuoti duomenų, paskelbtų einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, pagrindu.
Pasiūlymas: Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams turi būti perskaičiuoti, laikantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pritarti (su sąlyga) Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2015 metams turi būti perskaičiuoti, laikantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau skirtumas, atsiradęs perskaičiavus iš vastybės biudžeto savivaldybėms tenkančias bendrosios dotacijos kompensacijas (apie 7 mln. Lt.), turi būti paliekamas savivaldybėms ir joms nustatyta tvarka paskirstomas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš nebuvo, susilaikė - 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas