Dėl Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įstatymo įgyvendinimo projekto
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Gyventojų apklausų duomenimis, didžiųjų Lietuvos miestų problema – susisiekimas. Gatvių spūstys ir brangus susisiekimas autotransportu daro milijardinius nuostolius Lietuvos ūkiui. Visuomeninis transportas nėra populiarus. Jau 34 metai vyksta diskusija dėl naujos visuomeninio transporto sistemos – metropoliteno įdiegimo. Lietuvos Respublikos Seime įkurta parlamentinė metro idėjos paramos grupė. Virš
atstovai dalyvauja tarptautinėse konferencijose. Viešoji įmonė „Vilniaus metro“ yra tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) narė ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos darbe. Pagal vykdytas apklausas didesnė dalis respondentų pritaria metropoliteno sistemos įdiegimui. Diskusijose ir svarstymuose taip pat išryškėjo pagrindinės priežastys, trukdančios priimti politinį sprendimą šio svarbaus projekto realizavimui. Viena iš priežasčių – įstatyminės bazės stoka, metro statybos normų ir saugaus eismo užtikrinimo taisyklių nebuvimas (kadangi Lietuvoje dar nėra šios transporto rūšies). Pirmajame metro, kaip specialios transporto priemonės Įstatymo įgyvendinimo etape būtų parengtos statybos normos, saugaus eismo taisyklės, kiti teisės aktai ir tik tada vyktų kiti Įstatymo įgyvendinimo etapai. Šiuo metu Europoje ir nedideliuose miestuose susisiekimo klausimai sprendžiami kompleksiškai, statant metro linijas ir jas įjungiant į visų transporto rūšių tarpusavio glaudžią sąveiką, su vieningo bilieto kortele. Europoje jau 25 miestai turi metro linijas, šiuose miestuose gyvena nuo 120 iki 500 tūkstančių gyventojų.
Metropoliteno, kaip specialios, o gal panašios geležinkelio transporto rūšies, veiklos klausimai didžiąja dalimi yra išdėstyti Geležinkelio transporto kodekse, tačiau naujos, miesto geležinkelio – metropoliteno sistemos sukūrimo klausimai aukščiau minėtuose įstatymuose nėra reglamentuoti. Todėl, kaip reikalauja transport pagrindų įstatymas (5 straipsnis), yra parengtas specialusis metropoliteno įstatymas. 2) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Pagrindinis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo tikslas yra sukurti įstatymines prielaidas inicijuoti didmiesčių savivaldybes ir vystyti metropoliteną bei paskirstyti metropoliteno projekto įgyvendinimo funkcijas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Savivaldybės, Strateginio investuotojo ir metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės. Tuo pačiu būdu kuriama kompleksinė visų transport rūšių tarpusavio sąveikos sistema, taupomi energetiniai resursai. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Kai kurios pateikto svarstymui metropoliteno įgyvendinimo įstatymo nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos transport pagrindų, koncesijų, investicijų, žemės ir žemės gelmių įstatymų ir geležinkelių kodekso bei kitų, su šia veikla susijusių normatyvinių aktų nuostatas, tačiau aiškaus teisiško reglamentavimo kaip paskirstyti funkcijas tarp Vyriausybės, savivaldybės ir metropoliteno projektą įgyvendinančios bendrovės. Nėra metropolitenui pritaikytų statybos normų ir šio transporto saugumą, keleivių pervežimo saugumą užtikrinančių taisyklių taip pat nėra.
klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, bus atvertas kelias kelių milijardų litų dydžio užsienio investicijoms, nes šiuo metu galimi investitoriai nemato Lietuvos valdžios aiškaus apsisprendimo ir kaip šis projektas bus realizuojamas. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Iš neigiamų priimto įstatymo pasekmių gali būti tai, kad prie būsimų metro trasų dėl padidėjusios nekilnojamo turto vertės bus supirkinėjama žemė ir, siekiant išvengti galimo infrastruktūros mokesčio, skubiai statoma, tačiau to galima išvengti, kartu su patvirtinta metro trasų ir stočių schema, nurodant ir sukurtos infrastruktūros mokestį. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninė situacija viešajame transporte žymiai pagerės, nes procesą stebės tiek tarnautojai, tiek vaizdo kameros, o korupciją stabdys tai, kad privatus koncesininkas bus suinteresuotas atgauti investuotas lėšas. Užsienio patirtis rodo, kad korupcijai reikštis tokio pobūdžio objektuose paprastai nebūna sąlygų. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Pasaulinė metropoliteno diegimo patirtis rodo, kad kuriamos naujos darbo vietos, vystosi statybinių medžiagų pramonė. Ši susisiekimo sistema pakelia viešojo transporto ir paties miesto prestižą, o maždaug kilometro spinduliu metro trasų ruože nekilnojamo turto vertė padidėja 1,5 karto. Šalia metro linijų vyksta sparti miesto plėtra, virš metro stočių statomi ypač reikšmingi statiniai. Metro stočiai suteikto statinio vardo kaina yra keliolika milijonų litų.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Šiuo metu galioja sekantys šią veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kurių keisti nėra poreikio:
1Investicijų įstatymas. 2. Koncesijų įstatymas. 3. Žemės įstatymas. 4. Vietos savivaldos įstatymas. 5. Teritorijų planavimo įstatymas. 6. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos
projektus įstatymas. 7. Transporto veiklos pagrindų įstatymas. 8. Akcinių bendrovių įstatymas. 9. Viešųjų pirkimų įstatymas. 10. Konkurencijos įstatymas. 11. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 12. Vietos savivaldos įstatymas Būtina papildyti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7, 10 ir 15 straipsnius bei pakeisti 3 ir 15 straipsnius. Įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė turės teikti Seimui įstatymų projektus dėl koncesijos metropoliteno įdiegimui suteikimo ir metropoliteno pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kitus reikiamus teisės aktus pagal kompetenciją tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Naikinti teisės aktų nenumatoma. 9) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Šis įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, stojimo į Europos bendriją sutarties nuostatas bei Europos komisijos Baltosios knygos rekomendacijas. 10) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydymų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui būtina papildyti esamą Vilniaus miesto Bendrąjį planą, kurio koregavimas numatytas 2014 m.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas – leisti realizuoti objektą, kurio vertė viršija 200 mln. litų ir pratęsti koncesijos laiką, numatytą dabartiniame įstatyme iki reikalingo termino pagal koncesijos sutartį bus reikalingi projekto realizavimo eigoje. Šį įstatymą turės pateikti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Taip pat siūloma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui iki 2016 metų liepos 1 d. pateiktų metropoliteno transporto kodekso įstatymo projektą. 11) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) :
Įstatymas numato, kad šis, valstybei priklausantis objektas gali būti statomas išimtinai privataus kapitalo lėšomis. Nors praktika rodo, kad ES šalių vyriausybės, norėdamos valdyti objektą ar sutrumpinti koncesijos terminą, prisideda Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios kai kur siekia iki 68 proc. objekto vertės ir pagal galimybes naudoja valstybės biudžeto lėšas. Lietuvos biudžetas mokesčių pavidalu gaus papildomas įplaukas, priklausomai nuo investavimo intensyvumo. Įstatymas numato, kad už projekto finansavimą atsakingas strateginis investuotojas. 12) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Susisiekimo, Teisingumo ir Aplinkos apsaugos ministerijų išvados, į kurias projekto rengėjai atsižvelgė. 13) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Lietuvos Respublikos Seimo Metro idėjos paramos parlamentinė grupė, asociacijos „Metro sąjūdis“ valdyba, VšĮ „Vilniaus metro“.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, galėtų būti:
„Metro“, „Metropolitenas“, „Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas“. 15)
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymas sudarytų sąlygas metropoliteno realizavimui, o tai leistų taupyti gyventojų transporto spūstyse prarandamas lėšas, gerintų gyvenamąją aplinką, eismo saugumą ir komfortą, didintų miesto gyventojų civilinę saugą, užtikrintų operatyvią evakuaciją force majeure sąlygomis. Didintų Lietuvos sostinės prestižą.
Teikia: Seimo nariai Artūras Skardžius Rimantas Šimašius Vytautas Kamblevičius Birutė Vėsaitė Valerijus Simulik Petras Gražulis Orinta Leiputė Paulius Saudargas Petras Čimbaras Eduardas Šablinskas Stasys Šedbaras Stasys Brundza Andrius Palionis Kęstutis Masiuslis Arminas Lydeka Raimundas Markauskas Zbignev Jedinskij Gintautas Mikolaitis Gediminas Jakavonis Juzef Kvetkovskij Rimantė Šalaševičiūtė Darius Ulickas Linas Balsys Bronius Bradauskas Raimundas Paliukas Michal Mackevič Edvardas Žakaris Zita Žvikienė Irina Rozova Aleksandras Zeltinis Bronius Pauža Rima Baškienė Irena Šiaulienė Eligijus Masiulis Ona Valiukevičiūtė Albinas Mitrulevičius Arvydas Mockus
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-14 Nr. XIIP-2375 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projek tą Nr. XIIP-2375 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Papildomai teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, o taip pat bendrojo pobūdžio pastebėjimus. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė įvardijama, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo . Projekto 5 straipsnio 1 dalyje taip pat pažymima, kad projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka . Taigi, šiomis nuostatomis reikalaujama, kad metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė būtų juridinis asmuo, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje. Toks reikalavimas vertintinas dėl atitikties paslaugų laisvės nuostatoms. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.
Atsižvelgiant į tai, kad metropoliteno įgyvendinimo bendrovė teiks atitinkamas paslaugas, susijusias, su metropoliteno infrastuktūros eksploatacija, priežiūra, modernizavimu, plėtra, manytume, kad reikalavimas šiam subjektui būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje ribos kitose valstybėse narėse įsisteigusių subjektų laisvę teikti analogiškas paslaugas. Jeigu įstatymo leidėjas manytu, kad toks ribojimas yra būtinas, jį reikėtų pagrįsti SESV įtvirtintais pagrindais. Remiantis SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktu, neprieštaraujančiomis paslaugų teikimo laisvei laikytinos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, arba kuriomis siekiama nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ir informacijos tikslais, arba priemonės pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu. Be to, remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika [1] laisvą paslaugų teikimą ribojančios priemonės pravalo atitikti šias pagrįstumo sąlygas: 1. ribojančių priemonių tikslas grindžiamas SESV 65 straipsnyje įtvirtintais pagrindais; 2. jos nėra diskriminacinio pobūdžio; 3. jos atitinka proporcingumo principą; 4. ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių [2] . Pažymėtina, kad nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytume, kad įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks reikalavimas pagrįstas SESV 65 straipsnyje įvardijamas pagrindais ir, ar yra proporcingas.
Nematydami argumentų, pagrindžiančių šio reikalavimo įtvirtinimą įstatyme, manytume, kad toks reikalavimas laikytinas nesuderinamu su SESV 56 straipsniu ir kvalifikuotinas kaip laisvą paslaugų judėjimą ribojanti priemonė. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad gavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimą, metropoliteno projekto įgyvendinimui gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Norėtume atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu vis tik metropoliteno projektas būtų vykdomas neorganizuojant viešo konkurso, valstybinės lėšos skirtos metropoliteno projektui galėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba ir apie sprendimą skirti valstybės lėšas turėtų būti notifikuojama Europos Komisija, laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytų procedūrų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ; [1] Žiūrėti, pavyzdžiui, 1974 m. gruodžio 3 d. sprendimą byloje Van Binsbergen , C-33/74, EU:C:1974:131; [2] Ši sąlyga atsirado nuo2002 m. liepos 11 d. sprendimo byloje Carpenter, C-60/00, EU:C:2002:434;
2014-10-20 Nr. XIIP-2375 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog projektu siekiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog metropolitenui vystyti būtinas savivaldybių apsisprendimas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymo projektu siekiama organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo „Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos.
Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).“ Atsižvelgiant į tai, jog teikiamu įstatymo projektu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie Vietos savivaldos įstatymu priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, tačiau savivaldybių funkcijos apribojamos vien tam tikrų techninių sprendimų priėmimu, t.y. savivaldybės eliminuojamos iš esminio proceso, bei atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 01 14 nutarimai), manytina jog įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Be to, projekto
sąlygas įgyvendinti metropolitenus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą metropoliteno apibrėžimą ši transporto sistema aptarnautų ne tik miestų, bet ir priemiesčių gyventojus. Atsižvelgus į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Teikiamo įstatymo projekto pavadinime ir įstatymo tekste vartojamas terminas
„specialusis“. Tokio termino vartojimas ir jo reikšmė įstatymo projekte nėra
aptariami. Terminas vertintinas atsižvelgiant į tai, jog jis įtvirtintas įstatymo projekto pavadinime ir į tai, jog įstatymo projekto nuostatos yra nesuderintos su kitų įstatymų nuostatomis bei įvairius teisinius santykius reguliuoja kitaip nei tai nustatyta kituose įstatymuose. Iš nurodytų aplinkybių darytina prielaida, jog tokiu įstatymo pavadinimu norima pasakyti, kad teikiamas įstatymas, jį priėmus, turės aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra ir negali būti įstatymų, kurie vadinami specialiaisiais ir turi aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai.
Be to, jei išsakyta prielaida yra teisinga, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiamas projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 01 14 nutarimai). Atsižvelgiant į išsakytus argumentus įstatymo pavadinime ir kitur įstatymo tekste reikia išbraukti terminą „specialusis“, o įstatymo nuostatas suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. 3. Projekto preambulėje naudojamos sąvokos ,,didieji Lietuvos miestai, ,,visuomenės sluoksniai“, ,,naftos produktais paremti energetikos resursai“, kurių turinys nei projekte, nei Investicijų įstatyme (projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad projekte neapibrėžtos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Investicijų įstatyme) nėra atskleidžiamas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis įstatymo preambulėje siūloma įtvirtinti, kad Seimas pripažįsta, jog energetiniai resursai naudojami neracionaliai. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtų sąvokų turinį bei nurodyti argumentus, kuriais remiantis Seimas galėtų konstatuoti, kad energetikos resursai naudojami neracionaliai. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje žodžiai ,,Lietuvos Respublikos Seimo priimtais“ išbrauktini kaip pertekliniai. 5.
straipsnio 1 dalyje naudojama sąvoka ,,priemiestis“. Neaišku, kokias konkrečiai teritorijas ši sąvoka apimtų. Nei projekte, nei Investicijų įstatyme šios sąvokos turinys nėra atskleistas. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinamos. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – projekto įgyvendinimo bendrovė) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti metropoliteno projektą“. Tokia nuostata vertintina atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus – net vienodai taikomus ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams – jeigu jie gali užkirsti kelią, trukdyti ar padaryti mažiau patrauklią kitoje valstybėje narėje, kur jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsteigto paslaugų teikėjo veiklą. Ir nors pagal minėtos sutarties 52 straipsnio 1 dalį leidžiami apribojimai, kurie yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, jie turi atitikti valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus ir turi atitikti proporcingumo kriterijus, t.y. būti pateisinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti. Nei įstatymo projekte, nei įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytina, kad aptariama įstatymo projekto nuostata galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniui. 7.
teisinio aiškumo principu projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytina kokio pobūdžio savivaldybių apsisprendimas turimas omenyje, pavyzdžiui, kokiu teisiniu būdu jis turėtų būti išreikštas. 8. Projekto 4 straipsnio 1 dalis derintina su projekto 7 straipsnio 1 dalimi, nes pagal 4 straipsnio 1 dalį strateginis investuotojas būtų atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą , o pagal 7 straipsnio 1 dalį – už projekto finansavimo užtikrinimą . 9. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog Strateginio investuotojo teises, pareigas ir atsakomybę be kitų teisės aktų nustatys ir koncesijos sutartis. Pažymėtina, kad pagal Koncesijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, koncesijos sutartis yra dvišalė, sutarties šalys yra koncesijos davėjas ir koncesijos gavėjas, jos turi teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu. Manytina, kad tokia sutartis, kur dvi jos šalys turi koncesijos sutarties šalių teises ir pareigas, o trečioji šalis – kitas teises ir pareigas, laikytina mišria sutartimi (koncesijos sutartimi su kitos civilinės sutarties elementais). Koncesijų įstatymas nereglamentuoja mišrių sutarčių sudarymo. Projektas tikslintinas jį suderinant su esamu teisiniu reguliavimu. 10. Projekto
steigėju gali būti strateginis investuotojas ir kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atrinkti ,,kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai“. Be to, nėra aišku, kokius reikalavimus turėtų atitikti ūkio subjektai, nes Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Jokių papildomų reikalavimų steigėjams nėra numatyta.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant aukščiau minėtus neaiškumus. 11. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus , projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos sutartyje numatytu laikotarpiu tampa metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai turimi omenyje. Manytume, projekte reikėtų konkrečiai tokius reikalavimus įvardinti. Kitu atveju, taikant įstatymą, jo nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos ir būtų sudėtinga nustatyti datą, nuo kada projekto įgyvendinimo bendrovė galėtų tapti metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. 12. Projekto
koncesija suteikiama be konkurso.“ Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymo antrasis skirsnis nustato, kad koncesija suteikiama konkurso tvarka.
Šio įstatymo 17 straipsnis nustato atvejus, kai koncesiją galima suteikti be konkurso: „1) yra neatidėliotinas infrastruktūros poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo; 2) koncesijos sutartis yra susijusi su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; 3) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos; 4) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas, ir, suteikiančiosios institucijos nuomone, kito konkurso rengimas nelemtų koncesijos sutarties sudarymo. Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos, o koncesija suteikiama be konkurso tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra anksčiau surengto konkurso.“ Teigtina, jog teikiamas įstatymo projektas neatitinka pacituotų Koncesijų įstatymo nuostatų. 13. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus koncesijos terminui, visa metropoliteno infrastruktūra koncesijos sutarties sąlygomis perduodama valstybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ši infrastruktūra, nuosavybėn. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, kuriam konkrečiai subjektui (valstybei ar savivaldybei) turėtų būti perduota metropoliteno infrastruktūra. Projekte reikėtų tokius kriterijus nustatyti.
Antra, iš projekto nuostatų seka, kad metropoliteno infrastruktūra gali būti ne tik miesto, bet ir priemiesčių teritorijose. Taigi, ji gali būti ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju, pasibaigus koncesijos terminui, infrastruktūra turėtų būti perduota atitinkamomis dalimis kelioms savivaldybėms, ar vienai savivaldybei. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas projekto įgyvendinimo bendrovė metropoliteno infrastruktūrą valdytų koncesijų sutartyje numatytu laikotarpiu , tuo tarpu 6 straipsnio 5 dalies nuostatas valdytų iki pasibaigs koncesijos terminas . Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 14. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte suteikdama žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti. “ Tokiu būdu į statymo projekte įtvirtinama sąlyginė nuostata, nenustatant jokių šios nuostatos taikymų kriterijų. Toks reglamentavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą išdėstyti aiškiai ir nustatyti jos taikymo kriterijus. 15. Manome, jog projekto 7 straipsnio 5 dalis stokoja teisinio ir loginio pagrįstumo, bei prasilenkia su proporcingo reguliavimo principu. 16. Projekto 7 straipsnio 6 dalies nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, be to, nuostatos turinys prieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatoms. 17. Projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose teisės aktuose. 18.
straipsnio imperatyvios nuostatos dėl teismo sprendimo priėmimo per vieną mėnesį primos instancijos teisme ir du mėnesius apeliacinės instancijos teisme kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir atitikties kitiems įstatymams bei Konstitucijai. Pavyzdžiui, Konstitucijos 110 straipsnis nustato, jog „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“ Vadovaujantis šia imperatyvia Konstitucijos nuostata gali būti atvejų, kai teismas tikrai negalės bylos išnagrinėti pagal siūlomus terminus. Siūlytina nuostatos atsisakyti arba ją suderinti su kitais teisės aktais, tarp jų ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. 19. Atsižvelgiant į tai, jog su projektu neteikiami kitų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos būti pakeisti, kad projektas derėtų su jais, projektas neatitinka Seimo statuto
projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“
į tai, jog įstatymo projekto nuostatos tik nereikšmingai skiriasi nuo įstatymo projekto Nr. XIP-4842, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete2014 -07-25 Nr. 1K-19 išsakytas pastabas dėl šio priimto įstatymo projekto, kurios mutatis mutandis taikytinos ir nagrinėjamam įstatymo projektui. 21.
į tai, jog projektu siekiama reguliuoti visiškai naujus teisinius santykius, kurių poveikis Lietuvos Respublikos teisės sistemai ir ekonominis bei kitoks poveikis nėra nagrinėti, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. 22. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas metropoliteno projektas būtų įgyvendinamas suteikiant koncesiją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis įvertinimas. 23. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 6 straipsnio 3 dalį metropoliteno projekto koncesijos sutartį suteikiančioji institucija sudarytų Lietuvos Respublikos vardu, o pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą Vyriausybė tvarko krašto reikalus, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. 24. Tobulinat projekto juridinę techniką, projekto 9, 10, 11 straipsnių pavadinimuose, po skaičiaus, žyminčio straipsnio numerį, padėtus taškus reikėtų išbraukti. Taip pat turi būti sunumeruotos projekto 11 straipsnio struktūrinės dalys. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Zebleckis S. Švedas
2016-12-13 Nr. XIIP-2375(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
metropoliteną, nurodoma, kad tai yra speciali viešojo transporto sistema . Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad metropolitenas yra nauja visuomeninio transporto sistema . Taigi, projekte metropolitenas apibūdinamas nevienodai. Svarstytina, ar, siekiant nuoseklumo, nuostatas, apibūdinančias metropoliteną, nereikėtų suvienodinti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad šiame įstatyme nustatyti ,,investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte investuotojo funkcijos bei jo tarpusavio ryšiai su kitais subjektais nėra nustatomi. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad metropolitenas – atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti . Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad metropolitenas skirtas aptarnauti tik miesto gyventojus. Manytina, kad metropoliteno paskirtis turėtų būti aptarnauti ne tik miesto gyventojus, bet ir kitus asmenis, kurie nėra miesto gyventojai, bet dėl vienų ar kitų priežasčių turėtų poreikį naudotis metropolitenu, pavyzdžiui, asmenys, gyvenantys užmiestyje, bet dirbantys mieste, turistai, kiti miesto svečiai ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, praplečiant metropoliteno naudotojų ratą. 4.
formuluotė „i nvesticijos valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu“, derintina su Investicijų įstatyme vartojamomis sąvokomis ir keistina į „ valdžios ir privačių subjektų partnerystės sutarties pagrindu“. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata, jog koncesija gali būti suteikiama ilgesniam nei
nuostatos, jog bendra koncesijų sutarties trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 metai. 6. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog pasibaigus koncesijos sutarčiai, visa metropoliteno sistema ir jai įrengti suteikta žemė ir teritorijos koncesijos sutartyje nustatyta tvarka nuosavybės teise įstatymų numatyta tvarka perduodamos valstybei arba savivaldybei, kurios teritorijoje yra metropoliteno sistema. Tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja valstybė, visas įgyvendinant šį projektą sukurtas turtas perduodamas valstybės nuosavybėn, o tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja savivaldybė – savivaldybės nuosavybėn.“ Pasiūlymo turinys kelia klausimų. Pastebėtina, jog koncesiją suteikiančia institucija, pagal projekto 3 ir 4 straipsnio nuostatas, galėtų būti tik savivaldybė, todėl nėra aišku kokiu būdu valstybė galėtų dalyvauti koncesijoje. Siūlytina pašalinti šiuos neaiškumus, galinčius apsunkinti praktinį įstatymo taikymą. 7. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje naudojama sąvoka ,,metropoliteno transporto sistema“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalyje yra atskleistas sąvokos ,,metropoliteno sistema“ turinys. Nėra aišku, ar šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas vienodai. Siekiant teisinio aiškumo ir galimo nevienodo sąvokos ,,metropoliteno transporto sistema“ aiškinimo taikant įstatymą, reikėtų apibrėžti minėtos sąvokos turinį arba ją patikslinti. 8.
nustatyti, kad metropoliteno įmonės, pageidaujančios naudotis metropoliteno infrastruktūra ir vykdyti keleivių ir bagažo vežimo metropoliteno transportu veiklą, privalo turėti sertifikatą. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad sertifikatų metropoliteno įmonėms išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kokius konkrečiai reikalavimus turi atitikti metropoliteno įmonės, pageidaujančios gauti sertifikatą. Be to, sertifikatų metropoliteno įmonėms išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, terminai turėtų būti nustatyti įstatyme. Susisiekimo ministro tvirtinamoje tvarkoje įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,metropoliteno infrastruktūra“ turinį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. Mindaugas Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, jog projektu siekiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog metropolitenui vystyti būtinas savivaldybių apsisprendimas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymo projektu siekiama organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo „Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).“ Atsižvelgiant į tai, jog teikiamu įstatymo projektu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie Vietos savivaldos įstatymu priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, tačiau savivaldybių funkcijos apribojamos vien tam tikrų techninių sprendimų priėmimu, t.y. savivaldybės eliminuojamos iš esminio proceso, bei atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija.
Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 01 14 nutarimai), manytina jog įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nuostatas įstatymo paskirtis sukurti sąlygas įgyvendinti metropolitenus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą metropoliteno apibrėžimą ši transporto sistema aptarnautų ne tik miestų, bet ir priemiesčių gyventojus. Atsižvelgus į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21) 2.
Teikiamo įstatymo projekto pavadinime ir įstatymo tekste vartojamas terminas „specialusis“. Tokio termino vartojimas ir jo reikšmė įstatymo projekte nėra aptariami. Terminas vertintinas atsižvelgiant į tai, jog jis įtvirtintas įstatymo projekto pavadinime ir į tai, jog įstatymo projekto nuostatos yra nesuderintos su kitų įstatymų nuostatomis bei įvairius teisinius santykius reguliuoja kitaip nei tai nustatyta kituose įstatymuose. Iš nurodytų aplinkybių darytina prielaida, jog tokiu įstatymo pavadinimu norima pasakyti, kad teikiamas įstatymas, jį priėmus, turės aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra ir negali būti įstatymų, kurie vadinami specialiaisiais ir turi aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai. Be to, jei išsakyta prielaida yra teisinga, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiamas projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo
pavadinime ir kitur įstatymo tekste reikia išbraukti terminą „specialusis“, o įstatymo nuostatas suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21) 3.
Projekto preambulėje naudojamos sąvokos ,,didieji Lietuvos miestai, ,,visuomenės sluoksniai“, ,,naftos produktais paremti energetikos resursai“, kurių turinys nei projekte, nei Investicijų įstatyme (projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad projekte neapibrėžtos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Investicijų įstatyme) nėra atskleidžiamas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis įstatymo preambulėje siūloma įtvirtinti, kad Seimas pripažįsta, jog energetiniai resursai naudojami neracionaliai. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtų sąvokų turinį bei nurodyti argumentus, kuriais remiantis Seimas galėtų konstatuoti, kad energetikos resursai naudojami neracionaliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)13
,,Lietuvos Respublikos Seimo priimtais“ išbrauktini kaip pertekliniai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)21
naudojama sąvoka ,,priemiestis“. Neaišku, kokias konkrečiai teritorijas ši sąvoka apimtų. Nei projekte, nei Investicijų įstatyme šios sąvokos turinys nėra atskleistas. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinamos. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)23
nustatyti, jog „Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – projekto įgyvendinimo bendrovė) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti metropoliteno projektą“. Tokia nuostata vertintina atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus – net vienodai taikomus ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams – jeigu jie gali užkirsti kelią, trukdyti ar padaryti mažiau patrauklią kitoje valstybėje narėje, kur jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsteigto paslaugų teikėjo veiklą. Ir nors pagal minėtos sutarties 52 straipsnio 1 dalį leidžiami apribojimai, kurie yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, jie turi atitikti valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus ir turi atitikti proporcingumo kriterijus, t.y. būti pateisinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti. Nei įstatymo projekte, nei įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytina, kad aptariama įstatymo projekto nuostata galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)31
projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytina kokio pobūdžio savivaldybių apsisprendimas turimas omenyje, pavyzdžiui, kokiu teisiniu būdu jis turėtų būti išreikštas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)4711
su projekto 7 straipsnio 1 dalimi, nes pagal 4 straipsnio 1 dalį strateginis investuotojas būtų atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą , o pagal 7 straipsnio 1 dalį – už projekto finansavimo užtikrinimą . Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)43 9.
Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog Strateginio investuotojo teises, pareigas ir atsakomybę be kitų teisės aktų nustatys ir koncesijos sutartis. Pažymėtina, kad pagal Koncesijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, koncesijos sutartis yra dvišalė, sutarties šalys yra koncesijos davėjas ir koncesijos gavėjas, jos turi teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu. Manytina, kad tokia sutartis, kur dvi jos šalys turi koncesijos sutarties šalių teises ir pareigas, o trečioji šalis – kitas teises ir pareigas, laikytina mišria sutartimi (koncesijos sutartimi su kitos civilinės sutarties elementais). Koncesijų įstatymas nereglamentuoja mišrių sutarčių sudarymo. Projektas tikslintinas jį suderinant su esamu teisiniu reguliavimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)52
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti strateginis investuotojas ir kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atrinkti ,,kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai“. Be to, nėra aišku, kokius reikalavimus turėtų atitikti ūkio subjektai, nes Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Jokių papildomų reikalavimų steigėjams nėra numatyta. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant aukščiau minėtus neaiškumus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)53 11.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus , projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos sutartyje numatytu laikotarpiu tampa metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai turimi omenyje. Manytume, projekte reikėtų konkrečiai tokius reikalavimus įvardinti. Kitu atveju, taikant įstatymą, jo nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos ir būtų sudėtinga nustatyti datą, nuo kada projekto įgyvendinimo bendrovė galėtų tapti metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)63
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.“ Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymo antrasis skirsnis nustato, kad koncesija suteikiama konkurso tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnis nustato atvejus, kai koncesiją galima suteikti be konkurso: „1) yra neatidėliotinas infrastruktūros poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo; 2) koncesijos sutartis yra susijusi su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; 3) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos; 4) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas, ir, suteikiančiosios institucijos nuomone, kito konkurso rengimas nelemtų koncesijos sutarties sudarymo.
Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos, o koncesija suteikiama be konkurso tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra anksčiau surengto konkurso.“ Teigtina, jog teikiamas įstatymo projektas neatitinka pacituotų Koncesijų įstatymo nuostatų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)65
nustatyti, kad pasibaigus koncesijos terminui, visa metropoliteno infrastruktūra koncesijos sutarties sąlygomis perduodama valstybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ši infrastruktūra, nuosavybėn. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, kuriam konkrečiai subjektui (valstybei ar savivaldybei) turėtų būti perduota metropoliteno infrastruktūra. Projekte reikėtų tokius kriterijus nustatyti. Antra, iš projekto nuostatų seka, kad metropoliteno infrastruktūra gali būti ne tik miesto, bet ir priemiesčių teritorijose. Taigi, ji gali būti ne vienos savivaldybės teritorijoje.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju, pasibaigus koncesijos terminui, infrastruktūra turėtų būti perduota atitinkamomis dalimis kelioms savivaldybėms, ar vienai savivaldybei. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas projekto įgyvendinimo bendrovė metropoliteno infrastruktūrą valdytų koncesijų sutartyje numatytu laikotarpiu , tuo tarpu 6 straipsnio 5 dalies nuostatas valdytų iki pasibaigs koncesijos terminas . Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)74
nustatyti, kad „ Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte suteikdama žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti. “ Tokiu būdu įstatymo projekte įtvirtinama sąlyginė nuostata, nenustatant jokių šios nuostatos taikymų kriterijų. Toks reglamentavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą išdėstyti aiškiai ir nustatyti jos taikymo kriterijus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)75
dalis stokoja teisinio ir loginio pagrįstumo, bei prasilenkia su proporcingo reguliavimo principu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)76
nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, be to, nuostatos turinys prieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatoms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)91
sakinys yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose teisės aktuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)9 18.
Projekto 9 straipsnio imperatyvios nuostatos dėl teismo sprendimo priėmimo per vieną mėnesį primos instancijos teisme ir du mėnesius apeliacinės instancijos teisme kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir atitikties kitiems įstatymams bei Konstitucijai. Pavyzdžiui, Konstitucijos 110 straipsnis nustato, jog „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“ Vadovaujantis šia imperatyvia Konstitucijos nuostata gali būti atvejų, kai teismas tikrai negalės bylos išnagrinėti pagal siūlomus terminus. Siūlytina nuostatos atsisakyti arba ją suderinti su kitais teisės aktais, tarp jų ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)
neteikiami kitų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos būti pakeisti, kad projektas derėtų su jais, projektas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nustatančio, jog „Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“ Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)
projekto nuostatos tik nereikšmingai skiriasi nuo įstatymo projekto Nr. XIP-4842, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete2014 -07-25 Nr. 1K-19 išsakytas pastabas dėl šio priimto įstatymo projekto, kurios mutatis mutandis taikytinos ir nagrinėjamam įstatymo projektui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21) 21.
Atsižvelgiant į tai, jog projektu siekiama reguliuoti visiškai naujus teisinius santykius, kurių poveikis Lietuvos Respublikos teisės sistemai ir ekonominis bei kitoks poveikis nėra nagrinėti, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)
projekto nuostatas metropoliteno projektas būtų įgyvendinamas suteikiant koncesiją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis įvertinimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)
institucija sudarytų Lietuvos Respublikos vardu, o pagal Konstitucijos
šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-21)91011
24Tobulinat projekto juridinę techniką,
projekto 9, 10, 11 straipsnių pavadinimuose, po skaičiaus, žyminčio straipsnio numerį, padėtus taškus reikėtų išbraukti. Taip pat turi būti sunumeruotos projekto 11 straipsnio struktūrinės dalys. Pritarti
Teisingumo ministerijos ( Išnagrinėję 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2375 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Papildomai teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, o taip pat bendrojo pobūdžio pastebėjimus. 1.
straipsnio 3 dalyje metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė įvardijama, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje taip pat pažymima, kad projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šiomis nuostatomis reikalaujama, kad metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė būtų juridinis asmuo, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje. Toks reikalavimas vertintinas dėl atitikties paslaugų laisvės nuostatoms. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Atsižvelgiant į tai, kad metropoliteno įgyvendinimo bendrovė teiks atitinkamas paslaugas, susijusias, su metropoliteno infrastuktūros eksploatacija, priežiūra, modernizavimu, plėtra, manytume, kad reikalavimas šiam subjektui būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje ribos kitose valstybėse narėse įsisteigusių subjektų laisvę teikti analogiškas paslaugas. Jeigu įstatymo leidėjas manytu, kad toks ribojimas yra būtinas, jį reikėtų pagrįsti SESV įtvirtintais pagrindais. Remiantis SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktu, neprieštaraujančiomis paslaugų teikimo laisvei laikytinos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, arba kuriomis siekiama nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ir informacijos tikslais, arba priemonės pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
Be to, remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (pavyzdžiui,
Van Binsbergen , C-33/74, EU:C:1974:131;) laisvą paslaugų teikimą ribojančios priemonės pravalo atitikti šias pagrįstumo sąlygas: 1. ribojančių priemonių tikslas grindžiamas SESV 65 straipsnyje įtvirtintais pagrindais; 2. jos nėra diskriminacinio pobūdžio; 3. jos atitinka proporcingumo principą; 4. ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių (Ši sąlyga atsirado nuo2002 m. liepos 11 d. sprendimo byloje Carpenter, C-60/00, EU:C:2002:434;). Pažymėtina, kad nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytume, kad įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks reikalavimas pagrįstas SESV
argumentų, pagrindžiančių šio reikalavimo įtvirtinimą įstatyme, manytume, kad toks reikalavimas laikytinas nesuderinamu su SESV 56 straipsniu ir kvalifikuotinas kaip laisvą paslaugų judėjimą ribojanti priemonė. 2. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad gavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimą, metropoliteno projekto įgyvendinimui gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu vis tik metropoliteno projektas būtų vykdomas neorganizuojant viešo konkurso, valstybinės lėšos skirtos metropoliteno projektui galėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba ir apie sprendimą skirti valstybės lėšas turėtų būti notifikuojama Europos Komisija, laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytų procedūrų. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-11-25) Lietuvos savivaldybių asociacijoje susipažinome su Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu nr. XIIP-2375. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo projektu siaurinama savivaldybių kompetencija organizuojant keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Jeigu įstatymo projektui būtų pritarta, savivaldybės, apsisprendusios dėl metropoliteno poreikio, būtų atsakingos tik už teritorijų planavimo procedūrų vykdymą, tačiau tolimesniuose metropoliteno projekto vystymo etapuose nedalyvautų. Tokioms nuostatoms nepritariame. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2375 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas :
Albinas Mitrulevičius.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
SpecialiOJO METROPOLITENO ĮGYVENDINIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys A. Skardžius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: D. Zebleckis, S. Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog projektu siekiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog metropolitenui vystyti būtinas savivaldybių apsisprendimas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymo projektu siekiama organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio
ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).“ Atsižvelgiant į tai, jog teikiamu įstatymo projektu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie Vietos savivaldos įstatymu priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, tačiau savivaldybių funkcijos apribojamos vien tam tikrų techninių sprendimų priėmimu, t.y. savivaldybės eliminuojamos iš esminio proceso, bei atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija.
Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 01 14 nutarimai), manytina jog įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada bei atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2375 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai , kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 8. Balsavimo rezultatai: 4 – už; 1 – prieš; 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-06-14 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis [1] , Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2375(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad Projekte siūlomų nuostatų priėmimas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau, kadangi dalis Projekto nuostatų numato išimtis dėl kitų įstatymų (kurie būtų taikomi įgyvendinant metropoliteno projektą) nuostatų netaikymo, Projekto priėmimo atveju gali kilti rizika dėl korupcijos pasireiškimo. Siekdami aiškumo ir skaidraus Projektu numatomo įstatymo bei metropoliteno projektų įgyvendinimo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto
metropoliteno projekto įgyvendinimo gali būti sudaroma ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. Taigi, minėtomis nuostatomis siūloma nustatyti išimtį dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau
neaišku, kodėl aukščiau minėtomis Projekto nuostatomis išskiriama tik viena viešojo ir privataus sektorių partnerystės – koncesijos – forma: atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas metropoliteno projektas gali būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu (toliau – Investicijų įstatymas) reglamentuojama valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės forma , kurios pagrindu sudarytos sutarties terminas pagal Investicijų įstatymo 152 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat, kaip ir pagal Koncesijų įstatymą, negali būti ilgesnis kaip 25 metai. 1.2. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektas nenustato konkretaus maksimalaus termino, kuriam galėtų būti sudaroma metropoliteno koncesijos sutartis, todėl formaliai koncesijos sutartis galėtų būti sudaroma neribotam terminui. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama, siekiant nustatyti nepagrįstai ilgą metropoliteno koncesijos sutarties terminą (tai naudinga koncesininkui, kadangi koncesijos sutartimi jis įgyja teisę vykdyti išimtines valstybės arba savivaldybių institucijos kompetencijai priskirtas funkcijas). 1.3.
tyrimų tarnybos nuomone, Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios maksimalų 25 metų koncesijos sutarties terminą ir konkretaus termino nustatymo ir /ar pratęsimo kriterijus (t.y. kad koncesijos sutarties terminas turi būti toks, kad užtikrintų investicijų atsipirkimą ir protingą investicijų grąžą ) suponuoja nuomonę, kad maksimalus terminas nustatomas (arba iki tokio termino pratęsiama koncesijos sutartis) tik išimtinais atvejais, kada per trumpesnį terminą neįmanoma užtikrinti investicijų atsipirkimą ir protingos investicijų grąžos. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą atskleidžiant, kokiam konkrečiam maksimaliam terminui gali būti nustatoma arba pratęsiama metropoliteno koncesijos sutartis. Nepritarti. Vyriausybė rengia naują Koncesijų įstatymo projektą, kuriame siūloma atsisakyti nuostatų, nustatančių sutarties trukmės terminą, ir pagrindiniu kriterijumi, sudarant sutartį, nustatyti investicijų atsipirkimą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba
institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas)
ir valstybė arba savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei arba savivaldybei suteikia mažiau kaip 50 procentų balsų.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos , efektyvumo , racionalumo bei viešosios teisės principais [2] . Taigi, manytina, kad minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas ( kad valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų tik tuo atveju, jeigu jos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų ) nustatytas tikslingai, siekiant užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir valstybės arba savivaldybių institucijoms suteikiant galimybę paveikti sprendimus, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų naudojamas, valdomas arba juo disponuojama racionaliai, efektyviai, užtikrinant visuomenės poreikių tenkinimą.
Priėmus Projektą ir įteisinus galimybę metropoliteno projekto įgyvendinimo institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu atveju netaikyti minėto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, atvejais, kai į metropoliteno projektą investuojanti valstybė ir /ar savivaldybė įsigytų akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei arba joms kartu suteiktų 50 arba mažiau [3] procentų balsų, valstybė ir /ar savivaldybė netektų galimybės užtikrinti minėtų turto valdymo principų įgyvendinimo. Manytume, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies netaikymo išimties turėtų būti atsisakoma. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome tikslinti Projektą. Nepritarti. Jeigu įgyvendinant metropoliteno projektą būtų taikomos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos dėl akcijų įsigijimo, neatsirastų privataus investuotojo, suinteresuoto dalyvauti įgyvendinant šiuos projektus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
1 Pasiūlymas: 5 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
(šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – valstybės) ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas; Pritarti. Pritarti Vyriausybės teikiamiems argumentams dėl 5 straipsnio 1 punkto:
„ Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto nuostatas keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas priskirtinas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei metropoliteno projektų vykdymą.“
Jurgis Razma 2016-06-157 Pasiūlymas: 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Metropoliteno projekto įgyvendinimas taikant institucinės viešojo ir
privataus sektorių partnerystės būdą Metropoliteno projektą įgyvendinant institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos ir valstybė arba savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei arba savivaldybei suteikia mažiau kaip 50 procentų balsų.“ Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-12 d. nutarimas Nr.1008 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1571 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2375(2) (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tikslinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
projekto preambulėje nurodyta, kad siekiama pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje – sukurti palankias teisines ir organizacines sąlygas, padedančias Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas, įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje – diegiamas metropoliteno transportas miestuose, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką
„metropolitenas“ minimi ne tik miestai, bet ir priemiesčiai. Siūlytina šias
nuostatas suderinti. Be to, neaišku, kokios teritorijos būtų laikomos priemiesčiu, nes šios sąvokos turinys įstatymo projekte neatskleistas, o įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyti įstatymai šios sąvokos neapibrėžia. Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
įstatymo projekte reguliuojami teisiniai santykiai, nes įstatymo projektas nustato tik kai kuriuos iš jų, arba įstatymo projektą papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nuostatomis (pvz., dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir investuotojų funkcijų, jų tarpusavio santykių bendrųjų principų ir panašiai). Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio
projekto įgyvendinimo bendrovės pagrindinis tikslas yra įgyvendinti metropoliteno sistemos projektą.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatas, siūlytina aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi laikytinas metropoliteno transportas, ir atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 6 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nevartojamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse apibrėžtos sąvokos, todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos į minėtą įstatymą. Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 1 dalies 3 punktą projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu gali pripažinti Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atskiruose įstatymuose detalizuojama, kuri institucija ir kokiu atveju (paprastai atsižvelgiant į projekto vertę) priima dėl to sprendimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai apibrėžti, kuri institucija ir kokiu atveju priima sprendimą dėl metropoliteno projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
straipsnio 33 punkto nuostatas keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas priskirtinas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio
vykdymą. Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 6.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti vieną iš galimų metropoliteno projekto įgyvendinimo būdų – investicijas viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio
valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą ir už tai gauna įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas ir kiti įstatymai. Kadangi viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka apima visus įstatymų nustatytus būdus, įskaitant koncesijas, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkto kaip perteklinio. Teisinį neapibrėžtumą sukelia ir įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkte nustatytas metropoliteno projekto įgyvendinimo būdas viešojo konkurso būdu, nes nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jis būtų vykdomas ir ką siekiama atrinkti viešojo konkurso būdu. Pažymėtina, kad tam tikros paslaugos parinkimas viešojo administravimo subjektui netaikant konkurencingos procedūros gali iškreipti rinkos sąlygas ir lemti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto sąžiningos konkurencijos laisvės principo pažeidimą, todėl siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatyti tik tuos metropoliteno projekto įgyvendinimo būdus, kuriuos parenkant būtų skatinama konkurencija. Todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkto. Pritarti. 9.
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
planuojant teritorijas gali būti rengiami ne tik detalieji planai, bet ir bendrieji planai ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, todėl siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje nenurodyti konkretaus teritorijų planavimo dokumento. Pritarti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
perdavimo metropoliteno koncesijos sutarčiai įgyvendinti sąlygų, todėl turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytas bendrasis reguliavimas dėl valstybės turto perdavimo koncesijai įgyvendinti (ir jo grąžinimo) ar koncesijos metu sukurto turto perleidimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai apibrėžti, kad tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja valstybė, sukurtas turtas perduodamas valstybės nuosavybėn, o tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja savivaldybė, – savivaldybės nuosavybėn. Pritarti. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
paaiškinti šios sąvokos santykį su sąvoka „metropoliteno sistema“. Pritarti. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
832 10.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi norma dėl statytojo teisės įgyvendinimo, t. y. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, įstatymo projekte siūlytina apibrėžti, kokia tvarka ir teise būtų valdomas žemės sklypas (galimai valstybinė žemė ir jos gelmių ertmės būtų suteikiamos metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti), taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir
statybai suteikiamas žemės sklypas ir žemės gelmių ertmės, o ne teritorija. Be kita ko, kadangi sąvoka „žemės gelmių ertmės“ apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, siūlytina šiuo įstatymu papildyti įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą teisės aktų sąrašą. Pritarti. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyje turi būti nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujantis bus nustatomos metropoliteno trasos ir jų ribos. Taip pat ir kituose įstatymo projekto straipsniuose, siekiant aiškumo ir konkretumo, turi būti sukonkretintos nuorodos į kitus teisės aktus (pvz., įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis). Pritarti. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
811 12.
Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos dėl teritorijų planavimo, 8 straipsnio nuostatos dėl statybos priežiūrą atliekančios institucijos nustatymo, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo, 11 straipsnio nuostatos dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo taikymo ir valstybės institucijų įgaliojimų civilinės saugos srityje siūlytina atsisakyti kaip nenustatančių savarankiško reguliavimo, o tik atkartojančių kitų įstatymų nuostatas. Be to, atitinkamai siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą ir išbraukti žodžius
„ir statybos priežiūra“. Pritarti. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
straipsnio 2 dalyje konkretizuoti, kad eismo saugos valdymo sistemas metropoliteno įmonės rengia ir įgyvendina, be kita ko, vadovaudamosi metropoliteno riedmenų ir infrastruktūros gamintojo standartais ir techninėmis taisyklėmis. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl metropoliteno eismo saugos reguliavimo įgaliojimų suteikimo savivaldybėms ir minėtus įgaliojimus suteikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Pritarti. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
34
santykis: sertifikatų išdavimo metropoliteno įmonėms ir kitus teisinius santykius pagal įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatas siūloma reglamentuoti įstatyme, o pagal to paties straipsnio 4 dalį tokius pačius teisinius santykius reglamentuojančią tvarką siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnio nuostatas, reikalavimas metropoliteno įmonėms įgyti sertifikatą, jo išdavimo sąlygos, metropoliteno įmonės teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti sertifikatą, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas metropoliteno įmonei būti sertifikuotai laikytinas ūkinės veiklos ribojimu ir prilygintinas licencijavimui, įstatymo projekte siūlytina aiškiai apibrėžti metropoliteno įmonės sertifikavimo tikslą ir paskirtį, taip pat įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis esmines sertifikavimo sąlygas, taip pat ūkinės veiklos vykdymo sąlygas ir priežiūrą, ūkinės veiklos vykdytojo pagrindines teises ir pareigas, nurodyti subjektą, atliekantį metropoliteno įmonės sertifikavimą. Pritarti. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
civilinio kodekso VI knygos IV dalies XL skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.807 straipsnio 2 dalimi, vežimo sąlygas turėtų reglamentuoti atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ir kiti transporto teisės aktai, o ne savivaldybių sudarytos sutartys. Atitinkamai siūlytina tikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 16.
Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūlomo reguliavimo, kadangi minėti klausimai yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo reguliavimo dalykas. Dėl tos pačios priežasties įstatymo projekto preambulėje siūlytina atsisakyti ir nuostatos „pripažindamas būtinybę vystyti civilinės saugos infrastruktūrą“ arba ją susieti su įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu. Pritarti. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
transporto eismui ir dėl minėtos priežasties turės būti keičiami atitinkamų transporto rūšių eismo saugą reglamentuojantys teisės aktai (pvz., Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos dėl kelių eismo reglamentavimo susikertant automobilių keliams ir metropoliteno infrastruktūrai), be to, turėtų būti nustatytas metropoliteno eismo saugos reguliavimas, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnį papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Atitinkamai siūlytina papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą ir įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“, be to, šį straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje siūlytina suformuluoti pavedimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui iki įstatymo įsigaliojimo (nurodant konkrečią datą) priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje nurodyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2375(2) ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –3, susilaikė –0. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Antikorupcinio vertinimo tvarka yra nustatyta Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos apraše , patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2-117 „Dėl teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 2-78). [2] Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=468562 [3] Formaliai Projekto 7 straipsniu siūlomus reikalavimus atitiktų situacija, kada investuodama turtą valstybė arba savivaldybė įsigytų tik 1 procentą balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (įgyvendinančios metropoliteno projektą) akcijų.
komitetas
(vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai : A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys:
Metro sąjūdžio atstovai A.Baranauskas ir A.Klimkevičius, Fipra Lithuania atstovas A.Pemkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
dalyje siūloma nustatyti, jog projektu siekiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog metropolitenui vystyti būtinas savivaldybių apsisprendimas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymo projektu siekiama organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio
Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos.
Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).“ Atsižvelgiant į tai, jog teikiamu įstatymo projektu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie Vietos savivaldos įstatymu priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, tačiau savivaldybių funkcijos apribojamos vien tam tikrų techninių sprendimų priėmimu, t.y. savivaldybės eliminuojamos iš esminio proceso, bei atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 01 14 nutarimai), manytina jog įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nuostatas įstatymo paskirtis sukurti sąlygas įgyvendinti metropolitenus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą metropoliteno apibrėžimą ši transporto sistema aptarnautų ne tik miestų, bet ir priemiesčių gyventojus. Atsižvelgus į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti. 2014-10-24 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, kurioje išdėstyta:„ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada bei atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2. Teikiamo įstatymo projekto pavadinime ir įstatymo tekste vartojamas terminas „specialusis“. Tokio termino vartojimas ir jo reikšmė įstatymo projekte nėra aptariami.
Terminas vertintinas atsižvelgiant į tai, jog jis įtvirtintas įstatymo projekto pavadinime ir į tai, jog įstatymo projekto nuostatos yra nesuderintos su kitų įstatymų nuostatomis bei įvairius teisinius santykius reguliuoja kitaip nei tai nustatyta kituose įstatymuose. Iš nurodytų aplinkybių darytina prielaida, jog tokiu įstatymo pavadinimu norima pasakyti, kad teikiamas įstatymas, jį priėmus, turės aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra ir negali būti įstatymų, kurie vadinami specialiaisiais ir turi aukštesnę teisinę galią nei kiti įstatymai. Be to, jei išsakyta prielaida yra teisinga, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiamas projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai (Konstitucinio Teismo
į išsakytus argumentus įstatymo pavadinime ir kitur įstatymo tekste reikia išbraukti terminą „specialusis“, o įstatymo nuostatas suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. 3.
preambulėje naudojamos sąvokos ,,didieji Lietuvos miestai, ,,visuomenės sluoksniai“, ,,naftos produktais paremti energetikos resursai“, kurių turinys nei projekte, nei Investicijų įstatyme (projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad projekte neapibrėžtos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Investicijų įstatyme) nėra atskleidžiamas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis įstatymo preambulėje siūloma įtvirtinti, kad Seimas pripažįsta, jog energetiniai resursai naudojami neracionaliai. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtų sąvokų turinį bei nurodyti argumentus, kuriais remiantis Seimas galėtų konstatuoti, kad energetikos resursai naudojami neracionaliai. 4. Projekto
išbrauktini kaip pertekliniai. 5. Projekto
konkrečiai teritorijas ši sąvoka apimtų. Nei projekte, nei Investicijų įstatyme šios sąvokos turinys nėra atskleistas. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinamos. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 6. Projekto
Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – projekto įgyvendinimo bendrovė) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti metropoliteno projektą“. Tokia nuostata vertintina atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus – net vienodai taikomus ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams – jeigu jie gali užkirsti kelią, trukdyti ar padaryti mažiau patrauklią kitoje valstybėje narėje, kur jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsteigto paslaugų teikėjo veiklą. Ir nors pagal minėtos sutarties
tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, jie turi atitikti valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus ir turi atitikti proporcingumo kriterijus, t.y. būti pateisinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti. Nei įstatymo projekte, nei įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytina, kad aptariama įstatymo projekto nuostata galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniui. 7. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytina kokio pobūdžio savivaldybių apsisprendimas turimas omenyje, pavyzdžiui, kokiu teisiniu būdu jis turėtų būti išreikštas. 8. Projekto
straipsnio 1 dalį strateginis investuotojas būtų atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą , o pagal 7 straipsnio 1 dalį – už projekto finansavimo užtikrinimą . 9. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog Strateginio investuotojo teises, pareigas ir atsakomybę be kitų teisės aktų nustatys ir koncesijos sutartis.
Pažymėtina, kad pagal Koncesijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, koncesijos sutartis yra dvišalė, sutarties šalys yra koncesijos davėjas ir koncesijos gavėjas, jos turi teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu. Manytina, kad tokia sutartis, kur dvi jos šalys turi koncesijos sutarties šalių teises ir pareigas, o trečioji šalis – kitas teises ir pareigas, laikytina mišria sutartimi (koncesijos sutartimi su kitos civilinės sutarties elementais). Koncesijų įstatymas nereglamentuoja mišrių sutarčių sudarymo. Projektas tikslintinas jį suderinant su esamu teisiniu reguliavimu. 10. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti strateginis investuotojas ir kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atrinkti ,,kiti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai“. Be to, nėra aišku, kokius reikalavimus turėtų atitikti ūkio subjektai, nes Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Jokių papildomų reikalavimų steigėjams nėra numatyta. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant aukščiau minėtus neaiškumus. 11.
11Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad,
įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus , projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos sutartyje numatytu laikotarpiu tampa metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai turimi omenyje. Manytume, projekte reikėtų konkrečiai tokius reikalavimus įvardinti. Kitu atveju, taikant įstatymą, jo nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos ir būtų sudėtinga nustatyti datą, nuo kada projekto įgyvendinimo bendrovė galėtų tapti metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. 12. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.“ Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymo antrasis skirsnis nustato, kad koncesija suteikiama konkurso tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnis nustato atvejus, kai koncesiją galima suteikti be konkurso: „1) yra neatidėliotinas infrastruktūros poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo; 2) koncesijos sutartis yra susijusi su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; 3) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos; 4) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas, ir, suteikiančiosios institucijos nuomone, kito konkurso rengimas nelemtų koncesijos sutarties sudarymo.
Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos, o koncesija suteikiama be konkurso tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra anksčiau surengto konkurso.“ Teigtina, jog teikiamas įstatymo projektas neatitinka pacituotų Koncesijų įstatymo nuostatų. 13. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus koncesijos terminui, visa metropoliteno infrastruktūra koncesijos sutarties sąlygomis perduodama valstybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ši infrastruktūra, nuosavybėn. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, kuriam konkrečiai subjektui (valstybei ar savivaldybei) turėtų būti perduota metropoliteno infrastruktūra. Projekte reikėtų tokius kriterijus nustatyti. Antra, iš projekto nuostatų seka, kad metropoliteno infrastruktūra gali būti ne tik miesto, bet ir priemiesčių teritorijose. Taigi, ji gali būti ne vienos savivaldybės teritorijoje.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju, pasibaigus koncesijos terminui, infrastruktūra turėtų būti perduota atitinkamomis dalimis kelioms savivaldybėms, ar vienai savivaldybei. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas projekto įgyvendinimo bendrovė metropoliteno infrastruktūrą valdytų koncesijų sutartyje numatytu laikotarpiu , tuo tarpu 6 straipsnio 5 dalies nuostatas valdytų iki pasibaigs koncesijos terminas . Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 14. Projekto
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte suteikdama žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti. “ Tokiu būdu į statymo projekte įtvirtinama sąlyginė nuostata, nenustatant jokių šios nuostatos taikymų kriterijų. Toks reglamentavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą išdėstyti aiškiai ir nustatyti jos taikymo kriterijus. 15. Manome, jog projekto 7 straipsnio 5 dalis stokoja teisinio ir loginio pagrįstumo, bei prasilenkia su proporcingo reguliavimo principu. 16. Projekto
to, nuostatos turinys prieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatoms. 17. Projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose teisės aktuose. 18. Projekto
mėnesį primos instancijos teisme ir du mėnesius apeliacinės instancijos teisme kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir atitikties kitiems įstatymams bei Konstitucijai. Pavyzdžiui, Konstitucijos 110 straipsnis nustato, jog
„Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“ Vadovaujantis šia imperatyvia Konstitucijos nuostata gali būti atvejų, kai teismas tikrai negalės bylos išnagrinėti pagal siūlomus terminus. Siūlytina nuostatos atsisakyti arba ją suderinti su kitais teisės aktais, tarp jų ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. 19. Atsižvelgiant į tai, jog su projektu neteikiami kitų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos būti pakeisti, kad projektas derėtų su jais, projektas neatitinka Seimo statuto
projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“
skiriasi nuo įstatymo projekto Nr. XIP-4842, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos
2014 -07-25 Nr. 1K-19 išsakytas pastabas dėl šio priimto įstatymo projekto, kurios mutatis mutandis taikytinos ir nagrinėjamam įstatymo projektui. 21. Atsižvelgiant į tai, jog projektu siekiama reguliuoti visiškai naujus teisinius santykius, kurių poveikis Lietuvos Respublikos teisės sistemai ir ekonominis bei kitoks poveikis nėra nagrinėti, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. 22.
būtų įgyvendinamas suteikiant koncesiją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis įvertinimas. 23. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 6 straipsnio 3 dalį metropoliteno projekto koncesijos sutartį suteikiančioji institucija sudarytų Lietuvos Respublikos vardu, o pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą Vyriausybė tvarko krašto reikalus, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. 24. Tobulinat projekto juridinę techniką, projekto 9, 10, 11 straipsnių pavadinimuose, po skaičiaus, žyminčio straipsnio numerį, padėtus taškus reikėtų išbraukti. Taip pat turi būti sunumeruotos projekto 11 straipsnio struktūrinės dalys. Atsižvelgti į visas pastabas. Seimo valdybos 2015-01-07 sprendimu Nr. SV-893 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė įvertino visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei atitinkamai patobulino įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-11-05 Išnagrinėję
specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projek tą Nr. XIIP-2375 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Papildomai teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, o taip pat bendrojo pobūdžio pastebėjimus.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė įvardijama, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo . Projekto 5 straipsnio 1 dalyje taip pat pažymima, kad projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka . Taigi, šiomis nuostatomis reikalaujama, kad metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė būtų juridinis asmuo, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje. Toks reikalavimas vertintinas dėl atitikties paslaugų laisvės nuostatoms. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Atsižvelgiant į tai, kad metropoliteno įgyvendinimo bendrovė teiks atitinkamas paslaugas, susijusias, su metropoliteno infrastuktūros eksploatacija, priežiūra, modernizavimu, plėtra, manytume, kad reikalavimas šiam subjektui būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje ribos kitose valstybėse narėse įsisteigusių subjektų laisvę teikti analogiškas paslaugas. Jeigu įstatymo leidėjas manytu, kad toks ribojimas yra būtinas, jį reikėtų pagrįsti SESV įtvirtintais pagrindais. Remiantis SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktu, neprieštaraujančiomis paslaugų teikimo laisvei laikytinos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, arba kuriomis siekiama nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ir informacijos tikslais, arba priemonės pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
Be to, remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika laisvą paslaugų teikimą ribojančios priemonės pravalo atitikti šias pagrįstumo sąlygas: 1. ribojančių priemonių tikslas grindžiamas SESV 65 straipsnyje įtvirtintais pagrindais; 2. jos nėra diskriminacinio pobūdžio; 3. jos atitinka proporcingumo principą; 4. ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių. Pažymėtina, kad nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtinybė, todėl manytume, kad įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks reikalavimas pagrįstas SESV 65 straipsnyje įvardijamas pagrindais ir, ar yra proporcingas. Nematydami argumentų, pagrindžiančių šio reikalavimo įtvirtinimą įstatyme, manytume, kad toks reikalavimas laikytinas nesuderinamu su SESV 56 straipsniu ir kvalifikuotinas kaip laisvą paslaugų judėjimą ribojanti priemonė. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad gavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimą, metropoliteno projekto įgyvendinimui gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Norėtume atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu vis tik metropoliteno projektas būtų vykdomas neorganizuojant viešo konkurso, valstybinės lėšos skirtos metropoliteno projektui galėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba ir apie sprendimą skirti valstybės lėšas turėtų būti notifikuojama Europos Komisija, laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytų procedūrų. Atsižvelgti. Seimo valdybos 2015-01-07 sprendimu Nr.
SV-893 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė įvertino visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei atitinkamai patobulino įstatymo projektą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-11-25 Lietuvos savivaldybių asociacijoje susipažinome su Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu nr. XIIP-2375. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo projektu siaurinama savivaldybių kompetencija organizuojant keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Jeigu įstatymo projektui būtų pritarta, savivaldybės, apsisprendusios dėl metropoliteno poreikio, būtų atsakingos tik už teritorijų planavimo procedūrų vykdymą, tačiau tolimesniuose metropoliteno projekto vystymo etapuose nedalyvautų. Tokioms nuostatoms nepritariame. Atsižvelgti. Seimo valdybos 2015-01-07 sprendimu Nr. SV-893 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė (dalyvaujant ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovui) įvertino visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei atitinkamai patobulino įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-04-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-855 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Pritarti Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo Nr. XIIP-2375 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2375) tikslams gerinti investicinę aplinką, mažinti automobilių spūstis didžiuosiuose Lietuvos Respublikos miestuose ir dėl to atsirandančius nuostolius bei aplinkos taršą, tačiau nepritarti įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 neišsprendžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarime Nr. 118 „Dėl Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 7, 10 ir 23 straipsnių papildymo ir 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-208(2)“ nurodytos teisinio reguliavimo neaiškumo ir teisės normų kolizijos problemos. 2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Pažymėtina, kad įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 savivaldybių funkcijos apribojamos vien tik techninių sprendimų priėmimu: jos neorganizuoja keleivių vežimo vietiniais maršrutais, nesudaro koncesijos sutarties, nors būtent savivaldybės būtų koncesijos sutarties objekto savininkės. Be kita ko, įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 numatytas nuosavybės į metropoliteno infrastruktūrą perėjimas valstybei, o ne savivaldybėms, nors būtent savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir būtų skirta metropoliteno infrastruktūra. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirta
„savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas,
naudojimas ir disponavimas juo“. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija negali būti atsakinga už savivaldybių planuojamų metropoliteno projektų įgyvendinimo proceso organizavimą, vykdymą ir kontrolę, suteikti koncesijos, perimti nuosavybėn metropoliteno infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo projekto Nr.
XIIP-2375 3 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis (kiek tai susiję su koncesijos suteikimu), 6 straipsnio 4 dalis (kiek tai susiję su metropoliteno infrastruktūros perdavimu pasibaigus koncesijos terminui) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 3. Pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį strateginis investuotojas, kuris bus išimtinai atsakingas už projekto finansavimo organizavimą, taip pat turės investuoti ne mažiau kaip 20 procentų visų projektui įgyvendinti reikalingų investicijų. Kadangi projekto įgyvendinimo bendrovė pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 3 straipsnio 4 dalį būtų atsakinga tik už tyrinėjimą, projektavimą, statybą ir metropoliteno eksploatavimą, galima daryti išvadą, kad kitus 80 procentų iš galimų kelių milijardų eurų investicijų turės užtikrinti projektą įgyvendinančios bendrovės dalyviai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinančios bendrovės dalyviai turi patys pasirinkti, kaip finansuoti savo investicijas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 aiškinamajame rašte nepateikiama argumentų, kodėl šiame projekte siūloma nustatyti ne mažesnes kaip 20 procentų strateginio investuotojo dalyvavimo finansuojant metropoliteno projektą ribas. Taip pat aiškinamajame rašte pateikiama informacija, jog bus reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas dėl tam tikro dydžio valstybės prisiimamų turtinių įsipareigojimų, užsimenama, kad kitose valstybėse viešasis partneris pagal galimybes taip pat prisideda prie metropoliteno projekto finansavimo. Tačiau įstatymo projekte Nr.
Tačiau įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 valstybės ar savivaldybės dalyvavimas finansuojant projektą nenumatomas, išskyrus tai, kad valstybės ar Europos Sąjungos lėšos projektui finansuoti gali būti skiriamos tik gavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimą. Pagal įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 siūlomą reguliavimą įgyvendinant metropoliteno projektus, neįvertinus galimų valstybės finansinių įsipareigojimų, atsirastų rizika, kad priimtas Lietuvos Respublikos specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymas suformuos pagrįstus privataus sektoriaus (ypač investuotojų ir bankų) lūkesčius, o šiems nepasitvirtinus dėl to, kad viešasis sektorius neįvertino savo finansinių galimybių, nukentės viešojo sektoriaus, kaip patikimo partnerio, įvaizdis. Tai turės neigiamą įtaką visam viešojo ir privataus sektorių partnerystės procesui, nes, praradus privataus sektoriaus pasitikėjimą, jo suinteresuotumas dalyvauti partnerystės sandoriuose gali negrįžtamai sumažėti. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 nuostatų nepakanka pašalinti rizikai, kad neįvertinus viešojo sektoriaus finansinių galimybių metropoliteno projektai gali būti neįgyvendinti. Pažymėtina ir tai, kad valstybės vaidmuo finansuojant metropoliteno projektus įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 ir šio projekto aiškinamajame rašte nedetalizuotas. Siekiant įvertinti metropoliteno projektų įgyvendinimo poveikį valstybės biudžetui, turėtų būti parengtas įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 įgyvendinimo ekonominis pagrindimas. Be to, įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 turi būti paaiškintas strateginio investuotojo vaidmuo ir teisinė padėtis. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375
finansavimo organizavimo apimtis, be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-2375
investuotojui nustatyta tik galimybė, o ne pareiga investuoti į projekto įgyvendinimo bendrovę, todėl tarp investuojamos sumos ir galimos naudos nėra jokio tiesioginio ryšio.
Taip pat įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 aiškinamajame rašte lieka nepagrįstas galimybės būti strateginiu investuotoju apribojimas ir tokios teisės suteikimas tik juridiniams asmenims, nors strateginio investuotojo funkcijos apsiribotų tik finansavimo organizavimu. 4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad strateginis investuotojas, sudaręs investicijų sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, gali būti vienas iš metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės steigėjų. Sistemiškai vertinant įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, pažymėtina, kad strateginis investuotojas, neatsižvelgiant į tai, ar jis būtų, ar nebūtų vienas iš metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės steigėjų, negalėtų būti koncesijos sutarties šalimi, o koncesijos sutartyje strateginiam investuotojui nustatytos teisės ir pareigos galiotų strateginiam investuotojui tik tuo atveju, jeigu jis išreikštų sutikimą. Be to, įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 turi būti nustatytas investicijų sutarties ir koncesijos sutarties santykis, tai yra paaiškinta, kokią įtaką viena baigusi galioti sutartis turėtų kitos sutarties galiojimui. 5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatoms. Nors įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 ir pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytus koncesijos sutarties sudarymo tvarkos ir vykdymo reikalavimus, įstatymo projekte Nr.
XIIP-2375 aprašomos procedūros nustato alternatyvią tvarką, tarpinę tarp Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties) ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (koncesijos sutarties) reikalavimų, nors šie įstatymai nenumato alternatyvaus reguliavimo atvejų, išskyrus finansinės veiklos sektorių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 17 straipsnis numato atvejus, kuriais koncesija gali būti suteikiama be konkurso. Atsižvelgiant į įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 paskirtį ir tikslą, darytina išvada, kad siūlomas projektas neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo
reguliavimą koncesija dėl metropoliteno transporto infrastruktūros statybos negalėtų būti suteikiama be konkurso. 6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos sutartyje numatytu laikotarpiu tampa metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 nenustatyta, kokius konkrečius reikalavimus turėtų įvykdyti metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovė, kad galėtų tapti metropoliteno transporto infrastruktūros valdytoja. Be to, įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 nereglamentuota, kieno nuosavybė metropoliteno projekto įgyvendinimo metu ir koncesijos metu bus metropoliteno transporto infrastruktūra, kadangi įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 5 straipsnio 3 dalyje kalbama apie valdymo teisę, bet nekonkretinamas pagrindas, kuriuo ji atsiranda (nuosavybė, patikėjimas, panauda ar kitas), o šio įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje
XIIP-2375 5 straipsnio 4 dalies nuostatų turinį, darytina išvada, kad tokios nuostatos yra sutartinių santykių, o ne įstatymo reguliavimo dalykas. Priešingu atveju įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 turi būti įtvirtinta, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 5 straipsnio 4 punkte nustatytas baigtinis įpareigojimų metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovei sąrašas, arba nurodyta, kad koncesijos sutartyje gali būti nustatyta papildomų įpareigojimų metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovei. Be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos taip pat yra sutartinių santykių, o ne įstatymo reguliavimo dalykas. 8. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti metropoliteno projekte suteikdama valstybinę žemę ir valstybinės žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti, tačiau nenurodyta, kokiu būdu tai galima padaryti, – ar dalyvauti steigiant metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovę, ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka išnuomojant valstybinę žemę metropoliteno projektui įgyvendinti. Todėl įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 turi būti nustatyta, kokia tvarka ir teise valstybinė žemė būtų suteikiama metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti. 9. Įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 nenustatyta tvarka ir kriterijai, kaip savivaldybės apsisprendžia dėl metropoliteno poreikio. Be kita ko, nereglamentuota, ar metropolitenas apsiriboja vienos savivaldybės teritorija, ar gali apimti ir kelias, taip pat kuo jis skiriasi nuo priemiestinių traukinių maršrutų. 10. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 11 straipsnio 1 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios projektus, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. Be kita to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 aiškinamajame rašte nurodyta, jog būtina papildyti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7, 10 ir 15 straipsnius ir pakeisti 3 ir 15 straipsnius, tačiau įstatymo projekte Nr. XIIP-2375 siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Metropoliteno transporto kodekso ir su juo susijusių įstatymų projektus. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su metropoliteno transporto administravimo subjektais, geležinkelių linijų skirstymu, turėtų būti reglamentuoti specialiame teisės akte. 11. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad visi investiciniai, skolinimosi, akcijų išleidimo ir kiti finansiniai sandoriai, susiję su metropoliteno projektu ir jo įgyvendinimu, sudaromi tik Europos ekonominės ir pinigų sąjungos valiuta – eurais, yra perteklinės, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje yra euras. Atsižvelgti į visas pastabas. Seimo valdybos 2015-01-07 sprendimu Nr. SV-893 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė įvertino visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei patobulino įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2014-10-24 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada bei atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2375 6 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatymo projekto nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Atsižvelgti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-11-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2375 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas Pritarti. Seimo valdybos 2015-01-07 sprendimu Nr. SV-893 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė įvertino visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei patobulino įstatymo projektą
pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Seimo valdybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. SV-893 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui tobulinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės parengtam patobulintam Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2375(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: prašyti LR Seimo valdybos kreiptis į LR Vyriausybę pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2375(2). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.Skardžius. 10.
nuomonė : nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius